Close
Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 60
  1. #21
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Studimet kanė treguar se forca e fuqishme bėrthamore ėshtė e mjaftueshme vetėm pėr t'i mbajtur tė bashkuara. Nėse do tė ishte pak mė e vogėl se vlera reale qė zotėron, nuk do tė arrinte tė bashkonte kėto dy bėrthama tė hidrogjenit. Dy protonet, tė cilėt afrohen, menjėherė do tė shtynin njėri-tjetrin dhe ky reaksion bėrthamor te Dielli do tė mbaronte pa filluar mirė. Pra, Dielli nuk do tė ekzistonte kurrė. Xhorxh Grinshtajn kėtė e shpjegon kėshtu: "Sikur qoftė vetėm pak mė e vogėl tė ishte forca e fuqishme bėrthamore drita e Tokės nuk do tė ndizej kurrė". 40

    Bėrthama hidrogjeni me nga njė proton dhe bėrthama e "di-protonit" me dy protone



    Vallė ēdo tė ndodhte sikur kjo forcė tė ishte pak mė e madhe? Para se t'i pėrgjigjemi kėsaj pyetjeje le tė shohim edhe njė herė transformimin e dy atomeve tė hidrogjenit nė deuteron. Nėse do tė vėzhgohet me kujdes, ky proces ka dy anė tė veēanta. Fillimisht njė proton duke e lėshuar (humbur) ngarkesėn e tij elektrike kthehet nė neutron. Mė pas ky neutron bashkohet me njė proton tjetėr ku formojnė atomin e deuteronit. Fuqia, e cila mundėson kėtė bashkim ėshtė forca e fuqishme bėrthamore. Ndryshe nga kjo, fuqia qė shndėrron protonin nė neutron, ėshtė "forca e dobėt bėrthamore". Kėsaj force i duhet pothuajse 10 minuta pėr tė kthyer njė proton nė neutron. Kjo ėshtė njė periudhė shumė e gjatė pėr atomin por, e cila siguron qė reaksioni bėrthamor nė Diell tė vazhdojė "ngadalė".

    Duke u mbėshtetur nė kėto informacione le t'i rikthehemi edhe njėherė pyetjes: Ēfarė do tė ndodhte sikur forca e fuqishme bėrthamore tė ishte pak mė e madhe? Nėse do tė ishte me tė vėrtetė kėshtu, reaksioni nė Diell do tė ndryshonte kategorikisht. Sepse nė kėtė rast, forca e dobėt bėrthamore do tė mbetej jashtė reaksionit e nuk do tė kishte forcė tė ndėrhynte. Forca e fuqishme e bėrthamės pa e pritur procesin 10 minuta tė shndėrrimit tė njėrit proton nė neutron, do t'i bashkonte nė ēast tė dy protonet. Si pėrfundim nė vend tė deuteronit do tė formohej njė bėrthamė atomi me dy protone.

    Kėtė strukturė qė do tė shfaqej shkencėtarėt e emėrtuan "di-proton". Nė tė vėrtetė nuk ekziston diēka e tillė. Ky ėshtė plotėsisht njė element imagjinar. Nėse forca e fuqishme bėrthamore do tė kishte vlerė pak mė tė madhe atėherė brenda nė Diell do tė shfaqej ky atom i "di-protonit". Edhe ajo strukturė e djegies sė Diellit "dalėngadalė", do tė ndryshonte rrėnjėsisht. Xhorxh Grinshtajn pėr rastin "nėse forca e fuqishme bėrthamore do tė ishte pak mė e madhe" ka thėnė:

    "Nė kėtė rast struktura e Diellit do tė ndryshonte plotėsisht sepse faza e parė e reaksionit nuk do tė ishte prodhimi i deuteronit por do tė ishte prodhimi i di-protonit. Roli i forcės sė dobėt bėrthamore nė reaksion do tė eleminohej dhe nė tė do tė mbetej vetėm forca e fuqishme bėrthamore... Dhe nė kėtė gjendje lėnda djegėse e Diellit dhe e tė gjithė yjeve tė ngjashėm me tė, do tė ishte aq e fuqishme sa brenda disa sekondash do t'i shpėrthente nė erė".41

    Pak minuta pas shpėrthimit nė erė tė Diellit, tė gjitha gjallesat mbi tokė do tė mbyteshin nė flakė dhe planeti blu, brenda pak sekondash do tė shkrumbohej. Por meqė forca e fuqishme bėrthamore ėshtė nė vlerėn e duhur, Dielli realizon njė reaksion bėrthamor tė ekuilibruar dhe digjet "dalėngadalė".

    Tė gjitha kėto janė pėr tė treguar se forca e fuqishme bėrthamore ėshtė e programuar nė atė mėnyrė qė tė mundėsojė jetėn nė Tokė. Nėse do tė kishte qoftė edhe njė gabim sado tė vogėl, Dielli dhe yjet si ai ose nuk do tė ishin fare ose nė njė kohė tė shkurtėr pas formimit tė tyre do tė zhdukeshin me njė shpėrthim tė frikshėm.

    E thėnė ndryshe, edhe struktura e Diellit nuk ėshtė e rastėsishme dhe e paqėllimtė. Pėr tė kundėrtėn, na sqaron Allahu me thėnien e Tij qė kėtė yll e ka krijuar posaēėrisht pėr tė mundėsuar jetesėn e njeriut: "Dielli dhe hėna udhėtojnė sipas njė pėrcaktimi tė saktė". (Rrahman, 5)
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  2. #22
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Protonet dhe Elektronet

    Tema qė prekėm deri tani kishte lidhje me ekuilibrin e forcave, tė cilat ndikonin bėrthamėn. Brenda atomit ekziston edhe njė ekuilibėr pėr tė cilin akoma nuk kemi folur. Ky ėshtė ekuilibri midis elektroneve jashtė bėrthamės sė atomit.

    Dimė se elektronet vazhdimisht sillen rreth bėrthamės. Arsyeja e kėsaj ėshtė ngarkesa e tyre elektrike. Tė gjithė elektronet janė tė ngarkuar me ngarkesa elektrike negative (-) dhe protonet me ngarkesa pozitive (+). Fizikisht polet e kundėrta tėrheqin dhe polet e njėjta shtyjnė njėri-tjetrin. Prandaj edhe bėrthama me ngarkesė pozitive tėrheq drejt vetes kėto elektrone. Kėto tė fundit nuk mund tė largohen nga rrotull bėrthamės edhe pse shpejtėsia e tyre mundohet t'i shtyjė larg saj (centrifugė).

    Atomet nė lidhje me kėtė ngarkesė kanė njė ekuilibėr shumė tė rėndėsishėm. Aq sa protone tė ketė nė bėrthamė po aq elektrone gjenden rreth saj. Psh, nė bėrthamėn e atomit tė oksigjenit gjenden 8 protone dhe kėshtu qė rreth saj sillen 8 elektrone. Kėshtu ekuilibrohen edhe ngarkesat elektrike nė atom.

    Kėto janė dije themelore tė kimisė. Brenda tyre ekziston edhe njė pikė pėr tė cilėn shumica nuk tregon interes: protoni ėshtė shumė herė mė i madh se elektroni. Si vėllimi edhe masa e protonit janė shumė herė mė tė mėdhenj se ato tė elektronit. Nėse do tė bėnim njė krahasim tė proporcioneve tė tyre, ndryshimi midis njėri-tjetrit do tė ishte sa proporcioni i njeriut me njė kokėrr lajthi. Dmth, midis elektronit dhe protonit nuk ekziston njė strukturė e njėjtė fizike.

    Por ngarkesat e tyre elektrike janė tė njėjta!

    Njėri zotėron ngarkesė elektrike pozitive e tjetri njė ngarkesė elektrike ne-gative por qė fuqia e ngarkesave ėshtė plotėsisht e barabartė. Kėtė gjė nuk e kushtėzon asnjė arsye. Ajo qė pritej nė krahasimin proporcional tė tyre do tė ishte njė ngarkesė elektrike mė e vogėl e elektronit.

    Ē'do tė ndodhte nėse me tė vėrtetė do tė ishte diēka e tillė, pra, ngarkesat elektrike tė elektronit dhe protonit tė mos ishin tė barabarta?

    Nė kėtė rast tė gjithė atomet nė univers pėr shkak tė ngarkesės sė tepėrt pozitive, do tė kishin njė ngarkesė elektrike pozitive. Si pėrfundim tė gjithė ato-met nė univers do tė shtynin njėri-tjetrin.


    Qė tė dyja, masa dhe vėllimi i njė protoni janė pakrahasimisht tė mėdha se sa ato tė njė elektroni por ēuditėrisht kėto dy pjesėza (megjithėse tė kundėrta), kanė ngarkesa elektrike tė barabarta. Nė bazė tė kėtij fakti atomet janė pjesėza elektrike neutrale.

    Ē'do tė ndodhte nėse do tė pėrjetohej diēka e tillė sot sikur tė gjithė atomet tė shtynin njėri-tjetrin?

    Ajo qė do tė ndodhte do tė ishte diēka anormale. Fillimisht le tė fillojmė te ndryshimet qė do tė pėsonte trupi ynė. Nė ēastin qė do tė ndodhte ky ndryshim tek atomet, duart dhe krahėt tuaj me tė cilėt po mbani kėtė libėr do tė shpėrbėheshin. Jo vetėm duart dhe krahėt tuaj por edhe kėmbėt, sytė, koka; shkurtimisht tė gjitha pjesėt e trupit tuaj pėr njė ēast do tė hidheshin nė erė (copėzoheshin). Po ashtu edhe dhoma si edhe e gjithė bota qė na rrethon pėr njė ēast do tė shpėrbėhej plotėsisht. Tė gjithė detet, malet dhe tė gjithė planetet nė sistemin diellor sė bashku me tė gjithė trupat qiellorė tė universit do tė copėzoheshin nė pjesė tė panumėrta dhe do tė zhdukeshin pėrfundimisht. Ajo qė ne e quajmė univers do tė pėrbėhej nga njė lėmsh i madh atomesh, tė cilėt shtyjnė pa ndėrprerje njėri-tjetrin.

    Nė ē'raport duhet tė jetė ky mosekuilibėr midis ngarkesave elektrike tė protonit dhe elektronit pėr t'u pėrjetuar njė katastrofė e tillė? Nėse do tė kishte vetėm 1% diferencė, a do tė pėrjetohej kjo katastrofė? Apo kufiri kritik ėshtė 1/1000? Xhorxh Grinshtajn nė librin e tij "The Symbiotic Universe (Universi Simbiotik)" kėtė temė e shpjegon kėshtu:

    "Nėse dy ngarkesat elektrike do tė pėsonin njė ndryshim 1/100 miliard, kjo do tė mjaftonte pėr copėzimin e njeriut dhe gurėve si tė ishin sende tė vogla. Trupa tė tjerė si Dielli apo Toka janė akoma mė delikatė nė kėtė ekuilibėr. Atyre do t'u mjaftonte njė disekuilibėr i njė tė miliardėn e miliardit".42

    Ky ekuilibėr na pohon edhe njė herė se universi nuk ėshtė shfaqur rastėsisht por ėshtė i programuar drejt njė qėllimi tė caktuar. Nė njė shkrim tė astrofizikantit U. Pres nė revistėn Nature thuhet se "nė univers ekziston njė projektim i madh, i cili favorizon zhvillimin e jetės inteligjente".43

    Padyshim ēdo projektim ėshtė njė provė e ekzistencės sė njė projektuesi tė gjithėdijshėm. Sigurisht qė ėshtė Allahu, Ai qė e ka krijuar tė gjithė universin nga mosekzistenca dhe mė pas e projektoi dhe e sistemoi nė atė formė qė deshi dhe qė me shprehjen e Kuranit cilėsohet si "Zot i tė gjithė botėrave". Siē deklarohet edhe nė Kuran:

    "A ėshtė mė i rėndė (vėshtirė) krijimi juaj apo ai i qiellit? E Ai e ngriti atė! Ngriti kurorėn e tij dhe e pėrsosi atė". (Naziat, 27-28)

    Ky ėshtė njė argument qė tregon pėrsosmėrinė e Allahut nė krijim dhe qė tregon gjendjen e qėndrueshme tė trupave qiellorė nė saje tė ekuilibreve tė jashtėzakonshėm, tė cilat i shqyrtuam mė sipėr. Nė Kuran deklarohet se:

    "Nga argumentet e Tij ėshtė qė me fuqinė e Tij bėri tė qėndrojė (pa shtyllė, pezull) qielli e Toka". (Rrum, 25)


    Vazhdon...
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  3. #23
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Rregulli nė Qiej



    ...Mbas materies fshihet diēka tjetėr qė nė njė mėnyrė e
    kontrollon atė. Dhe kjo, mund tė thuhet se ėshtė njėlloj
    argumenti i ekzistencės matematikore tė njė krijuesi.

    Gai Marēi, shkrimtar shkencor amerikan 44

    Gjatė natės sė 4 korrikut 1054, astronomėt e perandorisė kineze vėzhguan se nė qiell ngjau diēka shumė interesante. Nė afėrsi tė shenjės zodiakale tė Demit u shfaq papritmas njė yll shumė i shndritshėm. Ylli ishte aq i shndritshėm saqė drita e tij mund tė vėrehej edhe gjatė ditės ndėrsa natėn ndriēonte edhe mė tepėr se Hėna.

    Astronomėt kinezė e vėzhguan dhe e regjistruan kėtė fenomen, i cili ėshtė mė interesanti ndėr fenomenet astronomikė. Ai ishte njė supernovė.

    Supernova ėshtė njė term, i cili pėrdoret kur njė yll shpėrbėhet nga njė shpėrthim i fuqishėm. Njė yll gjigand, me anė tė njė shpėrthimi tė frikshėm asgjėson vetveten dhe po me njė shpejtėsi tmerrėsisht tė madhe pėrhapet nė hapėsirė. Drita, e cila rrezatohet nga ky shpėrthim ėshtė mijėra herė mė e fortė se drita e tyre normale.

    Astronomėt mendojnė se supernovat luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė formimin e universit. Kėto shpėrthime sipas hamendjes sė tyre ndihmojnė nė transportimin e materieve nė pika tė ndryshme tė universit. Mbetjet e njė ylli, tė cilat shpėrndahen nga shpėrthimi supozohet se mblidhen nė njė skaj tė universit nga ku formojnė pėrsėri yje apo sisteme yjorė. Sipas kėtij supozimi Dielli, planetet nė Sistemin Diellor dhe padyshim edhe Toka jonė janė shfaqur shumė kohė mė parė si pėrfundim i njė shpėrthimi tė njė supernove.


    Shpėrthimet e supernovave venė nė lėvizje tė gjithė materien nė hapėsirėn e universit. Interesante ėshtė se largėsitė nė univers janė tė pėrcaktuara nė atė mėnyrė qė tė mos ndikohen nga kėto shpėrthime.

    Interesante ėshtė se me shikim tė parė, shpėrthimi i supernovės qėndron si njė fenomen i thjeshtė fizik por qė nė tė vėrtetė ėshtė i mbėshtetur nė disa ekuilibre tepėr delikatė. Kėtė gjė Majkėll Denton nė librin "Nature's Destiny (Fati i Natyrės)" e pėrshkruan kėshtu:

    "Largėsitė midis supernovave dhe faktikisht midis tė gjithė yjeve janė shumė kritike. Nė galaktikėn tonė largėsitė midis yjeve janė pėrafėrsisht 30 milion milje. Nė qoftė se kjo largėsi do tė ishte pak mė e vogėl do tė sillte njė destabilizim nė orbitėn e planeteve. E nėse do tė ishte pak mė e madhe, materia e shpėrndarė nga njė supernovė do tė ishte aq e ērregullt sa qė me shumė mundėsi sisteme planetarė qė i ngjajnė tonit nuk do tė formoheshin kurrė. Qė universi tė jetė njė vend i pėrshtatshėm pėr jetė, shpėrthimet e supernovave duhet tė realizohen nė njė raport shumė preēiz dhe me kėto shpėrthime distanca midis tė gjithė yjeve duhet tė jetė nė njė largėsi po aq preēize.45

    Raportet e supernovave dhe distancat e yjeve faktikisht janė vetėm dy veēori tė vogla brenda kėtij rregulli tė madh tė universit. Nėse do ta studionim pak mė me imtėsi universin do tė shikonim njė rregull tė jashtėzakonshėm.
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  4. #24
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėrse ekzistojnė hapėsirat e mėdha?

    Le tė kujtojmė shkurtimisht atė qė shpjeguam nė kapitujt e mėparshėm: Universi, i cili u shfaq pas Big Bengut ishte njė masė gazi e pėrbėrė vetėm nga hidrogjeni e heliumi dhe mė pas kjo masė e gaztė me anė tė reaksioneve bėrthamore tė projektuara qėllimisht formuan elemente mė tė rėndė. Por pėr kthimin e universit nė njė ambient tė pėrshtatshėm pėr jetė, nuk mjaftonte vetėm ekzistenca e kėtyre elementeve tė rėndė. Njė pikė e rėndėsishme kėtu ėshtė edhe forma e rregulli qė do tė merrte universi.

    Fillimisht le tė shohim se sa i madh ėshtė universi.

    Siē e dimė planeti Tokė ėshtė njė pjesė e Sistemit Diellor. Ky sistem formohet nga nėntė planete, tė cilėt sillen rrotull Diellit sė bashku me 54 satelitė tė tyre. Toka ėshtė planeti i tretė afėr Diellit.

    Fillimisht le tė konceptojmė madhėsinė e kėtij sistemi. Diametri i Diellit ėshtė 103 herė mė i madh se diametri i Tokės. Le ta shtjellojmė kėtė me njė krahasim: Nėse diametrin e Tokės prej 12.200 kilometra do ta sillnim nė madhėsinė e njė zari tė vogėl qelqi, Dielli do tė merrte njė pėrmasė mė tė madhe se njė glob, sa dy topa futbolli. Interesante ėshtė edhe largėsia mes tyre pėr tė formuar njė model tė njėjtė me dimensionet reale, largėsia e zarit tė vogėl prej qelqi nga globi duhet tė jetė 280 metra. Ndėrsa ato planete orbita e tė cilėve ėshtė mė larg Diellit, duhet t'i vendosim me kilometra larg.

    Ky dimension kaq gjigand i Sistemit Diellor qėndron shumė modest nė raport me galaktikėn "Rruga e Qumėshtit" ku ndodhet. Sepse nė galaktikėn "Rruga e Qumėshtit" ekzistojnė rreth 250 miliard yje nė madhėsinė e Diellit apo mė tė mėdhenj se ai. Ylli mė i afėrt me Diellin ėshtė Alfa Centauri. Nėse do ta pėrshtasim edhe Alfa Centaurin me maketin qė vendosėm Tokėn dhe Diellin atė do tė na duhet ta vendosim diku rreth 78.000 kilometra larg globit qė pėrfaqėsonte Diellin.

    Le ta zvogėlojmė disi kėtė model. Toka le tė jetė njė grimcė e vogėl pluhuri, e cila mezi shihet me sy. Atėherė Dielli do tė jetė nė madhėsinė e njė kokrre arre dhe do tė zerė njė vend 3 metra larg Tokės. Mbėshtetur kėtyre pėrmasave Alfa Centaurin duhet ta vendosim 640 kilometra larg Diellit.

    Galaktika e "Rrugės sė Qumėshtit" mbart 250 miliard yje, tė cilėt ndodhen larg njėri-tjetrit nė kėto distanca tė pabesueshme. Dielli ynė zė vend nė njė skaj larg qendrės sė kėsaj galaktike nė formė spirale.

    Interesante ėshtė se nėse do tė mendojmė vendin qė zė galaktika e "Rrugės sė Qumėshtit" nė hapėsirė, kjo ėshtė shumė e vogėl. Sepse nė hapėsirė ndodhen edhe rreth 300 miliard galaktika tė tjera!... Hapėsirat midis kėtyre galaktikave janė miliona herė mė tė mėdha se largėsia reale e Diellit me Alfa Centaurin.

    Nė lidhje me kėto madhėsi kaq marramendėse, Xhorxh Grinshtajn nė librin e tij "The Symbiotic Universe (Universi Simbiotik)" shkruan se:

    "Nėse yjet do tė ishin pak mė afėr me njėri-tjetrin, astrofizika nuk do tė ishte shumė mė ndryshe. Nuk do tė ndodhte asnjė proces ndryshimi nė funksionet themelore tė fizikės nė yje, nebula apo nė trupat e tjerė qiellorė. Nėse e shohim nga larg pamja e galaktikės sonė do tė ishte e njėjta. I vetmi ndryshim do tė ishte kur mbrėmjeve tė shtriheshim nė bar dhe tek vėshtronim yjet, do tė shihnim se qielli do tė ishte i tejmbushur me yje. Mė falni, po; Do tė kishte edhe njė ndryshim tjetėr. "Unė", i cili do tė shihja kėtė peisazh nuk do tė ekzistoja... Kjo hapėsirė gjigande nė yjėsi ėshtė njė kusht pėr ekzistencėn tonė". 46

    Grinshtajn e shpjegon edhe arsyen; hapėsirat boshe nė kozmos sigurojnė qė disa ndryshore fizike tė formulohen nė harmoni pikėrisht me jetėn tonė. Kjo ėshtė njė arsye edhe pėr ruajtjen e Tokės nga pėrplasjet me trupat qiellorė gjigandė, tė cilėt enden nėpėr kėto hapėsira kaq tė mėdha pa ushtruar mė tė voglin kėrcėnim pėr Tokėn.

    Shkurtimisht pėrhapja e trupave qiellorė nė univers ėshtė nė strukturimin e duhur harmonik pėr jetėn tonė. Hapėsirat gjigande nuk janė formuar pa qėllim por janė shfaqur si pėrfundim i njė krijimi tė vullnetshėm.
    "Vėrtetė, Ne e kemi stolisur qiellin mė tė afėrt (Tokės) me bukurinė e yjeve". (Safat, 6)
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  5. #25
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Entropi dhe Rregull

    Pėr tė kuptuar mė mirė konceptin e rregullit nė univers, fillimisht le t'iu flasim pėr njė nga ligjet mė themelore tė fizikės, mbi Ligjin e Dytė tė Termodinamikės.

    Ligji i Dytė i Termodinamikės tregon se tė gjithė ato sisteme qė janė tė pavarur dhe enden nė kushte (natyrale) normale, me kalimin e kohės prishen, destabilizohen dhe ērregullohen. Kjo shprehet edhe si "Ligji Entropik". Entropia ėshtė njėsia matėse mbi ērregullimin qė pėrmbledh njė sistem fizik. Kalimi i njė sistemi tė rregullt, tė organizuar dhe tė planifikuar nė njė gjendje tė ērregullt, shpri-shur dhe tė paorganizuar reflekton drejtpėrdrejt nė entropinė e atij sistemi. Sa mė i madh tė jetė ērregullimi nė njė sistem aq mė e lartė do tė jetė edhe entropia e tij.

    Kjo ėshtė diēka nė tė cilėn asistojmė shpesh gjatė jetės sonė. Psh, nėse braktisim njė makinė nė shkretėtirė dhe pas shumė muajsh nėse do ta kontrollojmė atė makinė padyshim qė nuk do tė pėrballemi me njė makinė mė tė zhvilluar se e vjetra apo nė kushte mė tė mira se ajo. Nė tė kundėrt do ta gjejmė me goma tė plasura, xhama tė thyera, me motorr tė kalbur dhe llamarina tė ndryshkura. Ose nėse e lėmė shtėpinė tė pabanuar, nė njė kohė tė shkurtėr do tė shohim se rregulli aty fillon e prishet dhe gjithēka mbulohet nga pluhuri. Kėtė mund ta parandalojmė vetėm me njė ndėrhyrje tė vetėdijshme (pra, duke e rregulluar dhe sistemuar atė).


    Njė makinė e braktisur pėrkeqėsohet dhe bie copė-copė. Ēdo gjė nė univers i nėnshtrohet entropisė: li-gjet thonė se e lėnė nė vetvete, ēdo gjė me kalimin e kohės bėhet mė pak e qėndrueshme dhe e organizuar.

    Ligji i Dytė i Termodinamikės apo siē njihet me emrin tjetėr Ligji Entropik, ėshtė njė ligj, i cili ėshtė vėrtetuar teorikisht dhe eksperimentalisht. Abert Ajnshtajn qė pranohet si shkencėtari mė i madh i shekullit tonė, e ka pėrkufizuar kėtė ligj si "ligji i parė i tė gjitha shkencave". Shkencėtari amerikan Xheremi Rifkin nė librin "Entropy: A New World View (Entropia: Vėshtrimi i njė bote tė re)" thotė:

    "Ligji entropik do tė jetė njė paradigmė sunduese gjatė periudhės sė ardhshme tė historisė. Albert Ajnshtajni ka thėnė se ky ėshtė "ligji i parė i tė gjitha shkencave; ndėrsa Sėr Artur Edington shprehet pėr tė se ėshtė ligji metafizik mė suprem i tė gjithė universit".47

    Interesante ėshtė se ligji entropik zhvlerėson nė njė mėnyrė tė prerė pretendimin e materializmit se universi ėshtė njė grumbull materiesh, e cila ėshtė e mbyllur kundrejt ēdo ndėrhyrjeje tė mbinatyrshme. Nė univers ekziston njė rregull shumė i qartė por qė vetė ligjet e universit mundohen pėr ta prishur atė rregull. Nga kėtu dalin dy pėrfundime:

    1- Universi nuk mund tė ketė ekzistuar qė nga pafundėsia siē pretendojnė materialistėt. Po tė ishte ashtu Ligji i Dytė i Termodinamikės prej kohėsh do ta kishte ngritur nė maksimum entropinė nė univers dhe ky i fundit do tė kthehej nė njė gjendje homogjene pa asnjė lloj rregulli nė tė.

    2- Ėshtė i pavlefshėm edhe pretendimi se universi ėshtė formuar pas Big Bengut pa asnjė kontroll, mbikqyrje dhe ndėrhyrje tė mbinatyrshme. Universi i shfaqur pas Big Bengut ishte njė univers qė sundohej nga parregullsia. Me kalimin e kohės rregulli nė kėtė univers ėshtė shtuar dhe universi ka arritur nė struktura tė pėrsosura sot. Dhe kjo meqė ėshtė realizuar nė kundėrshtim me ligjin entropik, dmth, qė universi ėshtė organizuar me njė krijim tė mbinatyrshėm.


    Galaktikat janė nga njė provė mbi strukturėn e rregullt tė universit. Kėto sisteme tė mahnitshme, tė cilat nė brendėsi tė tyre mbartin mesatarisht 300 miliard yje, sillen nė njė ekuilibėr dhe harmoni tė qartė.

    Pikėn e dytė le ta shtjellojmė me anėn e njė shembulli. Universin ta mendojmė si njė shpellė gjigande tė mbushur me grumbuj gurėsh e shkėmbinjsh. Nėse do ta braktisim nė kushte natyrore dhe do tė presim miliarda vjet me radhė, do tė shohim se ajo do tė jetė nė njė gjendje mė tė ērregullt se ē'ishte. Nėse pas miliarda vjetėsh nė shpellė do tė gjendeshin statuja tė panumėrta gurėsh e tė punuara hollė, menjėherė do tė mendonit se ky rregull nuk kishte prejardhje nga ligjet natyrore. I vetmi shpjegim mbi shkakun e kėtij rregulli do tė ishte ndėrhyrja e njė "mendjeje tė ndėrgjegjshme".

    Ja pra, ky rregull qė mbizotėron nė kėtė univers ėshtė njė tregues i qartė i ekzistencės sė njė Inteligjence tė Epėrme. Fizikanti nobelist gjerman Maks Plank rregullin nė univers, e shpjegon si mė poshtė:

    "Nėse do t'i pėrmbledhim fjalėt, ēdo gjė qė mėsojmė nga shkencat pozitive rreth strukturės gjigande tė natyrės ėshtė njė tregues i njė rregulli, i cili sundon mbi tė. Ky ėshtė njė rregull i pavarur nga inteligjenca njerėzore. Aq sa mund tė pėrkufizojmė me perceptimet tona ky rregull mund tė jetė shfaqur vetėm nė saje tė njė pėrpilimi tė qėllimshėm. Ky ėshtė njė argument i qartė qė universi zotėron njė rregull tė vullnetshėm".48


    Fizikanti nobelist Maks Plank: "Nė univers mbizotėron njė rregull i qartė... Ky rregull mund tė shfaqet vetėm me njė pėrpilim tė ndėrgjegjshėm".

    Materializmi, i cili mbron tezėn se universi ekziston qė nga pafundėsia dhe nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė sistemuar, ėshtė brenda njė kolapsi pėrballė rre-gullit dhe ekuilibrit madhėshtor tė universit. Pol Devis shpjegon se:

    "Kudo qė tė hedhim sytė nė univers qė nga galaktikat mė tė largėta e deri nė thellėsi tė atomit ndodhemi pėrballė njė rregulli tė pėrsosur... Nė qendėr tė kėtij universi special dhe tė rregullt shtrihet koncepti "informacion". Njė sistem, i cili ekspozon njė rregull tė veēantė dhe tė organizuar nė njė shkallė shumė tė lartė, kėrkon informacione shumė tė dendura pėr ta pėrshkruar atė. Apo e thėnė ndryshe ky sistem pėrfshin informacione tejmase tė denduara (voluminoze)...

    Kėtu na shfaqet njė pyetje tepėr kurioze. Meqė informacioni dhe rregulli zotėrojnė njė prirje natyrore drejt vetėasgjėsimit tė tyre, nga ka ardhur nė atė fillim i gjithė ai informacion, i cili e bėri Tokėn njė vend tė veēantė? Universi i ngjan zemrekut tė njė ore, i cili zbrazet dalė nga dalė. Si ka mundur tė shpėtojė fillimisht"?49

    Ajnshtajni rregullin nė univers e ka quajtur diēka tė "papritur" por qė faktikisht duhet quajtur "mrekulli" dhe e shpjegon kėshtu:

    "Faktikisht si a priori (e parapranuar) Toka mund tė vijė nė gjendje tė rregullt (ligjore) vetėm nėse atė e sistemojmė me inteligjencėn tonė sistemuese. Ky do tė ishte njė sistemim si renditja e shkronjave alfabetike tė njė gjuhe... Por nė Tokėn materiale ekziston njė gradė aq e lartė e rregullit, e cila nuk mund tė lejojė auto-rizimin e a priorit. Kjo ėshtė njė "mrekulli" dhe paralelisht me shkencėn tonė sa vjen e forcohet mė tepėr".50

    Shkurtimisht rregulli ekzistues nė univers, i cili pėrmbledh njė "informacion" tė madh, ėshtė krijuar nga ana e njė Krijuesi Suprem, zotėrues i tė gjithė universit. Mė njė shprehje disi mė tė qartė, i gjithė universi ėshtė krijuar dhe sistemuar nga Allahu dhe prej Tij mbrohet nga ērregullimet.

    Allahu nė Kuran shpjegon se qiejt dhe Toka vetėm nėse qėndrojnė nėn mbrojtjen e fuqisė sė Tij nuk do tė arrijnė tė ērregullohen:

    "Allahu i mban qiejt dhe tokėn qė tė mos zhduken, e nėse zhduken, s'ka askush pos Tij qė mund t'i mbajė; Ai ėshtė qė nuk
    nxitohet, ėshtė qė falė". (Fatir, 41)

    Ky rregull hyjnor nė univers tregon edhe njė herė se sa fjalė boshe janė pretendimet e materialistėve kur thonė "universi ėshtė njė grumbull materiesh tė pakontrolluara". Allahu kėtė e shpjegon kėshtu nė njė ajet:

    "E sikur tė pėrputhej e vėrteta me dėshirat e tyre, do tė shkatėrroheshin qiejt e toka dhe ēdo gjė qė gjendet nė to...". (Muminun, 71)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga hat : 02-08-2009 mė 08:52
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  6. #26
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Sistemi Diellor

    Sistemi Diellor ku ndodhet edhe Toka, ėshtė njė nga sipėrfaqet ku mund tė vėzhgohet mė qartė, rregulli i universit. Nė Sistemin Diellor zėnė vend 9 planete dhe 54 satelitė tė lidhur me to. Kėto planete janė, duke i marrė sipas largėsisė sė tyre nga Dielli: Mėrkuri, Afėrdita, Toka, Marsi, Jupiteri, Saturni, Neptuni, Urani dhe Plutoni. Mes kėtyre planeteve dhe 54 satelitėve tė tyre, i vetmi trup qiellor qė zotėron njė sipėrfaqe dhe atmosferė tė pėrshtatshme pėr jetė ėshtė Toka.

    Tek analizojmė strukturėn e Sistemit Diellor pėrballemi me njė ekuilibėr shumė tė madh. Faktori, i cili i ruan planetet nga i ftohti ngrirės i hapėsirės ėshtė "forca tėrheqėse" e Diellit dhe "forca centrifugale" e planeteve. Dielli me anė tė forcės sė madhe tėrheqėse qė zotėron tėrheq tė gjithė planetet rreth tij dhe ato nė saje tė orbitave qė shkaktohen nga forca centrifugale i rezistojnė kėsaj tėrheqjeje. Por nėse shpejtėsia orbitale e planeteve do tė ishte pak mė e ngadaltė, atėherė kėto planete do tė thitheshin me shpejtėsi nga Dielli dhe do tė gėlltiteshin nga ai me njė shpėrthim tė madh.


    Albert Ajnshtajn: "Nė botėn materiale ekziston njė rregull i mrekullueshėm".


    Edhe e kundėrta ėshtė e mundshme. Nėse planetet do tė silleshin rreth Diellit mė shpejt, atėherė forca e tij nuk do tė mjaftonte pėr t'i mbajtur dhe kėto planete do tė endeshin shkujdesshėm nėpėr hapėsirė. Pėr fatin tonė tė mirė ky ekuilibėr ekziston dhe sistemi i mbron forcat nė mėnyrė qė gjithēka tė qarkullojė sipas orbitės pėrkatėse.

    Tė tėrheq vėmendjen kėtu ky rregull, i cili ėshtė krijuar i veēantė pėr ēdo planet. Largėsitė e tyre me Diellin janė tė ndryshme dhe aq mė tepėr qė janė tė ndryshme edhe pėrmasat e tyre. Pėr kėtė arsye duhet pėrcaktuar njė shpejtėsi orbitale e veēantė pėr secilin nė njė mėnyrė tė tillė qė as t'i afrohen e as t'i largohen mė tepėr Diellit.

    Konceptet materialiste astronomike pretendojnė se origjina e Sistemit Diellor nuk mund tė shpjegohet me perioda fizike natyrore, pra, ky sistem ėshtė formuar rastėsisht vetvetiu. Por tė gjitha teoritė e shfaqura kėto 300 vitet e fundit nuk janė gjė tjetėr veēse spekulacione. Origjina e Sistemit Diellor pėr pikėpamjet materialiste ėshtė akoma njė sekret i pashpjegueshėm.

    Kepler, Galilei si dhe tė tjerė astronomė, tė cilėt zbuluan ekuilibrin e jashtėzakonshėm delikat tė Sistemit Diellor, patėn deklaruar se projektimi kaq i qartė i kėtij sistemi tregon ekzistencėn e Zotit dhe provon ndėrhyrjen e Tij nė univers. Isak Njutoni qė ka bėrė zbulime tė rėndėsishme nė strukturėn e Sistemit Diellor dhe qė quhet "shkencėtari mė i madh qė ka jetuar deri mė sot" ka thėnė:

    "Ky sistem delikat i pėrbėrė nga Dielli, planetet dhe kometat ėshtė burim vetėm i vullnetit dhe mbikqyrjes sė njė Ekzistence Inteligjente dhe Supreme... Ai i drejton kėto dhe pėr shkak tė kėtij sovraniteti thėrritet "Zot i njė fuqie tė epėrme".51
    "As dielli nuk mund ta arrijė hėnėn, e as nata ditėn. Po secili noton nė njė orbitė tė caktuar."
    (Jasin 40)
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  7. #27
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pozicioni i Tokės

    Pranė kėtij ekuilibri tė mahnitshėm tė Sistemit Diellor edhe pozicioni i Tokės, planetit ku ne jetojmė, nė kėtė sistem dhe nė hapėsirė nė pėrgjithėsi, ėshtė pėrsėri tregues i ekzistencės sė njė krijimi tė pėrsosur.


    Isak Njuton, njė nga pionierėt dhe themeluesit e fizikės moderne dhe tė astronomisė, shikonte nė strukturėn e universit faktin e mrekullueshėm tė krijimit hyjnor.

    Zbulimet e fundit astronomike tregojnė se ekzistenca e planeteve tė tjerė nė sistem luan njė rol tė rėndėsishėm mbi orbitėn dhe sigurinė e Tokės. I tillė ėshtė edhe pozicioni i Jupiterit. Ky i fundit ėshtė planeti mė i madh i Sistemit Diellor. Faktikisht me ekzistencėn e tij ai siguron ekuilibrin e planetit Tokė. Llogaritjet astrofizike nxorrėn nė pah se ekzistenca e Jupiterit nė orbitėn ku gjendet siguron stabilitetin e Tokės dhe tė planeteve tė tjerė nė sistem. Njė funksion dytėsor i Jupiterit pėr mbrojtjen e Tokės shpjegohet kėshtu nė njė shkrim tė Xhorxh Uethėrill me titull "Sa i veēantė ėshtė Jupiteri":

    "Nė vendin ku gjendet Jupiteri nėse nuk do tė ishte njė planet me madhėsinė e tij, Toka do tė ishte njė objektiv efektiv pėrafėrsisht 1.000 herė mė tepėr pėr kometat dhe meteorėt qė enden nė hapėsirė... Nėse Jupiteri nuk do tė ndodhej nė vendin ku ėshtė edhe ne nuk do tė ekzistonim pėr tė kėrkuar origjinėn e Sistemit Diellor".52

    Shkurtimisht struktura e Sistemit Diellor zotėron njė projektim posaēėrisht pėr tė siguruar jetėn nė Tokė. Tani le tė flasim pak pėr pozicionin e Sistemit Diellor nė univers. Ashtu siē e cilėsuam edhe mė lart Sistemi Diellor nuk zė vend nė qendėr tė galaktikės "Rruga e Qumėshtit", por nė njė skaj tė krahėve tė saj gjigandė. A krijon kjo ndonjė avantazh pėr ne? Majkėll Denton nė librin "Nature's Destiny (Fati i Natyrės)" kėtė ēėshtje e shpjegon si mė poshtė:

    "Njė tjetėr fakt goditės ėshtė se universi jo vetėm ėshtė i harmonizuar nė mėnyrė tė jashtėzakonshme pėr tė mbuluar ekzistencėn dhe nevojat tona biologjike, por ėshtė edhe i formuluar nė atė mėnyrė qė ne tė arrijmė ta perceptojmė atė... Pozicioni i sistemit tonė nė njė skaj tė krahėve tė galaktikės ėshtė njė pozicion qė netėve duke vėzhguar qiellin tė na mundėsojė marrjen e sa mė tepėr informacioneve rreth strukturės sė pėrgjithshme tė universit dhe pėr tė arritur studimin e galaktikave edhe mė tė largėta. Nėse do tė zinim vend nė mesin e galaktikės asnjėherė nuk do tė dinim rreth strukturės spirale tė galaktikės dhe nuk do t'ia kishim idenė as strukturės sė universit".53

    E thėnė ndryshe si ligjet fizike tė universit ashtu edhe pozicioni i Tokės nė hapėsirė, pėrmbledhin argumente, tė cilat tregojnė se ky univers ėshtė projektuar posaēėrisht pėr njeriun.

    Pra, ėshtė njė fakt tashmė qė universi ėshtė krijuar dhe sistemuar nga Allahu.

    Nė disa raste njerėzit pėr ta konceptuar diēka tė tillė duhet tė arsyetojntė sinqerisht dhe pa paragjykime. Ēdo njeri, i cili nė ndėrgjegjen e tij mendon tė sinqertė se nė univers asgjė nuk ėshtė fryt i rastėsisė dhe i paqėllimtė siē cilėsohet edhe nė ajet "Ne nuk e krijuam qiellin e as tokėn dhe ēka ka nė mes tyre pa qėllim, ai ėshtė mendimi i atyre qė nuk besuan...." (Sad 27), kupton se gjithēka ėshtė krijuar dhe sistemuar nga Zoti posaēėrisht pėr njeriun.

    Ky kuptim i thellė nė njė ajet tjetėr tė Kuranit shpjegohet:

    "Nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndyshimin e natės dhe tė ditės, ka argumente tė qarta pėr ata qė kanė arsye dhe intelekt. Pėr ata qė Allahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur, kur janė tė shtrirė dhe thellohen nė mendime rreth krijimit tė qiejve e tė tokės (duke thėnė): Zoti ynė, kėtė nuk e krijove kot, i lartėsuar qofsh, ruana prej dėnimit tė zjarrit! (Ali Imran, 190-191)

    Vazhdon...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga hat : 02-08-2009 mė 08:55
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  8. #28
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Planeti Blu



    Planeti Blu

    Toka me atmosferėn dhe oqeanet, me biosferėn e ndėrlikuar,
    me oksidimin e pėrcaktuar tė kores sė saj, me
    shtretėrit e pasur tė Silicit, me shkėmbinjtė e ngurtė
    apo/dhe metamorfikė, me shtretėrit e pasur tė akujve,
    shkretėtirat, pyjet, tundrat, fushat me bar, liqenet me ujė
    tė ėmbėl, shtretėrit e naftės dhe tė qymyrit, vullkanet,
    kafshėt, bimėt, fushat magnetike, relievi i fundoqeanit
    dhe magmat e saj lėvizėse..., pėrbėn njė sistem tė ndėrlikuar
    dhe tepėr mahnitės (admirues).

    J. S. Ljuis, gjeolog amerikan 54



    Nėse do tė kryenim njė udhėtim nė Sistemin Diellor do tė pėrballeshim me njė tabllo interesante. Tė supozojmė se e filluam udhėtimin nga fundi i sistemit planetar dhe atje do tė hasnim planetin Pluton. Ky trup qiellor i vogėl ėshtė njė vend shumė "i ftohtė". Pėrafėrsisht -238°C!... Nė kėtė tė ftohtė ngrirės brenda planetit zė vend edhe atmosfera e tij tepėr e mprehtė. Atmosfera, vetėm kur planeti zotėron njė orbitė ekliptike dhe nė periudha kur ėshtė mė afėr Diellit, ėshtė nė gjendje tė gaztė. Pjesėn tjetėr tė kohės atmosfera e tij kthehet nė njė masė akulli. Shkurtimisht Plutoni ėshtė njė grumbull akulli i vdekur (i pa jetė).

    Tek pėrparojmė drejt qendrės sė Sistemit Diellor ndalesa tjetėr do tė jetė Neptuni. Edhe ky planet ėshtė mjaft "i ftohtė". Temperatura nė sipėrfaqe ėshtė rreth -218°C. Atmosfera, e cila pėrbėhet nga hidrogjeni, heliumi dhe gazet metan, ėshtė helmuese pėr njeriun. Erėrat qė fryjnė nė sipėrfaqe tė planetit pėrngjajnė me furtunat e tmerrshme, tė cilat arrijnė njė shpejtėsi 2.000 km nė orė.

    Planeti tjetėr do tė jetė Urani. Ai ėshtė njė "planet i gaztė" me njė strukturė tė pėrbėrė nga shkėmbinj dhe akuj tė shumtė. Temperatura atmosferike ėshtė mesatarisht -214°C. Atmosfera e pėrbėrė nga hidrogjeni, heliumi dhe metani nuk ėshtė aspak e pėrshtatshme pėr jetė.


    "Allahu krijoi qiejt dhe tokėn me njė seriozitet tė caktuar. Nė to mė tė vėrtetė ka fakte pėr besimtarėt". (Ankebut, 44)


    Ndėrsa vazhdojmė udhėtimin arrijmė te Saturni. Ky planet, i dyti pėr nga madhėsia nė Sistemin Diellor njihet nga unazat qė e rrethojnė. Kėto tė fundit pėrbėhen prej gazit, akullit dhe copa shkėmbinjsh. Interesante ėshtė edhe struktura e kėtij planeti. Saturni me kuptimin e plotė tė fjalės ėshtė njė planet i gaztė: 75% tė vėllimit tė tij e zė hidrogjeni dhe 25% heliumi. Dendėsia ėshtė akoma mė e ulėt se ajo e ujit. Pėr kėtė arsye, nėse do tė kėrkojmė tė ulim njė anije kozmike nė Saturn, duhet ta projektonim nė formėn e njė gomoneje nė mėnyrė qė tė notonte. Temperatura sėrish ėshtė tmerrėsisht e ulėt: -178°C.

    Duke pėrparuar drejt, arrijmė te planeti mė i madh i Sistemit Diellor, Jupiteri. Jupiteri me, njė pėrmasė 318 herė mė tė madhe se Toka, ėshtė edhe ky njė planet i gaztė. Ėshtė e vėshtirė tė bėsh dallim mes atmosferės, sipėrfaqes dhe strukturės sė brendshme tė kėtij planeti dhe po aq e vėshtirė ėshtė tė pėrcaktosh njė "temperaturė atmosferike" pėr tė. Por nė pjesėt e sipėrme tė tij duke e quajtur si atmosferė, temperatura ėshtė -143°C. Ekzistenca e njollave tė mėdha tė kuqe nė sipėrfaqe tė tij, nga vėzhgimet e bėra nga Toka dihet qė prej afėrsisht 300 vjetėsh. Kėto njolla tė kuqe u zbuluan nė shekullin tonė se nuk ishin gjė tjetėr veēse furtuna 2 herė mė tė mėdha se Toka. Shkurtimisht Jupiteri ėshtė njė planet ku nuk gjendet mė e vogla pjesė toke, ku mbizotėron njė i ftohtė ngrirės, ku pėrjetohen furtuna tė tmerrshme qė zgjasin me qindra vite me radhė dhe me njė fushė magnetike qė mund tė vrasė ēdo gjallesė.

    Pas Jupiterit vjen Marsi. Atmosfera e Marsit ėshtė njė pėrzierje helmuese qė pėrmban sasi tė konsiderueshme dioksidi karboni. Nė sipėrfaqe tė planetit nuk gjendet absolutisht ujė. Nė sipėrfaqe tė tij na tėrheqin vėmendjen kratere gjigandė, tė cilėt janė shfaqur me pėrplasjen e meteorėve tė mėdhenj mbi tė. Mbi sipėrfaqen e tij fryjnė erėra tė fuqishme dhe furtuna rėre, tė cilat zgjasin me muaj. Temperatura ėshtė afėrsisht -53°C. Edhe pse pėr tė janė bėrė shumė spekulime, Marsi ėshtė njė planet pa jetė.

    Duke e lėnė mėnjanė Planetin Blu qė na shfaqet, kalojmė tek Afėrdita. Nė tė kundėrt me tė ftohtėt qė pllakosnin planetet e tjerė, nė Afėrditė mbizotėron njė i nxehtė djegės. Temperatura nė sipėrfaqe arrin nė 450°C. Kjo ėshtė njė temperaturė qė mjafton pėr tė shkrirė edhe plumbin. Njė veēori tjetėr tmerruese e tij ėshtė atmosfera e rėndė qė formohet nga njė shtresė e dendur dioksidi karboni. Trysnia atmosferike arrin deri nė 90 atmosferė. Kjo ėshtė e njėjtė me trysninė e ujit 1 km thellė nė det. Veēanėrisht, nė atmosferėn e Afėrditės gjendet edhe njė cipė kilometra e gjerė acidi sulfurik. Pėr kėtė arsye vazhdimisht nė planet bien shira acide vdekjeprurėse. Nė njė ambient tė tillė qė tė pėrkujton ferrin, nuk mund tė jetojė asnjė gjallesė.


    Edhe Marsi, i cili ėshtė njė nga planetet e Sistemit Diellor qė ka karakteristika mė tė pėrafėrta me Tokėn, faktikisht ėshtė aq i thatė dhe njė grumbull shkėmbinjsh tė pajetė qė kurrė nuk mund tė krahasohen me Tokėn.


    Nėse vazhdojmė akoma drejt Diellit do tė arrijmė nė planetin Mėrkur, nė krye tė sistemit. Karakteristika mė interesante e Mėrkurit ėshtė rrotullimi jashtėzakonisht i ngadaltė rreth vetes. Shpejtėsia e rrotullimit rreth boshtit tė tij ėshtė aq e ngadaltė sa edhe vetė rrotullimi i tij rreth Diellit. Nėse kryen dy rrotullime rreth Diellit planeti arrin tė plotėsojė vetėm tre rrotullime rreth vetes. Pra, dy vite janė tė barabarta me tre ditė. Zgjatja kaq e madhe e ditės dhe e natės, duke e skuqur njėrėn anė tjetrėn e ngrin. Pėr kėtė arsye ndryshimi i temperaturės sė ditės nga nata ėshtė afro 1.000°C. Sigurisht qė njė mjedis i tillė nuk mund tė strehojė kurrė gjallesa.

    Shkurtimisht, 8 prej 9 planeteve (bashkangjitur kėtu edhe 54 satelitė, tė cilėt nuk i pėrmendėm) nuk janė trupa qiellorė tė pėrshtatshėm pėr tė jetuar. Ēdonjėri prej tyre ėshtė i pajetė dhe njė grumbull gazi, akulli dhe shkėmbinjsh.

    Ndryshe nga tė gjithė kėto ėshtė vetėm Planeti Blu, tė cilin e kaluam pa folur rreth tij. Qė prej atmosferės e deri nė format e relievit, nga temperatura nė fushėn magnetike, nga elementet deri te largėsia nga Dielli, me tė gjithė ekuilibret e tij ėshtė i krijuar posaēėrisht pėr jetėn.
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  9. #29
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Njė paralajmėrim ndaj mashtrimit tė "Adaptacionit"


    Sipėrfaqja e tmerrshme e Afėrditės.
    Temperatura nė sipėrfaqe tė Afėrditės arrin deri nė 450o C. Kjo nxehtėsi do tė mjaftonte pėr tė shkrirė edhe plumbin. Sipėrfaqia e kėtij pla-neti pėrngjan me njė top zjarri tė mbuluar nga llava. Atmosfera e mbushur me shtresa acidi sulfurik, shkakton shira tė vazhdueshėm acidė. Trysnia atmosferike ėshtė e barazvlefshme me trysninė e ujit 1 km thellė nė det.

    Nė kėtė pjesė do tė studiojmė se Toka ėshtė njė planet i zgjedhur posaēė-risht pėr jetėn dhe tė gjitha veēoritė e saj janė formuluar pėr kėtė qėllim. Por para kėsaj do tė ishte e dobishme pėr tė kuptuar mė mirė kėtė ēėshtje tė bėnim njė kujtesė. Kjo ėshtė njė kujtesė pėr ata, tė cilėt janė mėsuar tė supozojnė si tė vėrtetė shkencore teorinė e evolucionit dhe pėr ato, tė cilėt mbrojnė me ngulm konceptin e "adaptacionit".

    Adaptacion do tė thotė pėrshtatje. Teoria e evolucionit, e cila mbron tezėn ndėr koinēidenca se tė gjitha gjallesat rrjedhin nga njė stėrgjysh i pėrbashkėt, e pėrdor shpesh kėtė koncept. Evolucionistėt pretendojnė se gjallesat duke iu pėrshtatur ambientit ku jetojnė vazhdimisht janė transformuar nė tė tjera specie (lloje). Pavleftėsinė e kėtij pretendimi e kemi studiuar nė punimet tona tė mėparshme. Mekanizmat pėr t'iu pėrshtatur kushteve tė ndryshme tė natyrės funksionojnė brenda kufinjve tė caktuar dhe asnjėherė nuk mund tė transformojnė njė specie nė njė tjetėr.55 (Shihe kreun te "Rrėzimi i Evolucionit"). Faktikisht koncepti i evolucionit me adaptacion ėshtė mbetje e njė botėkuptimi tė njė shkence primitive qė nga periudha e Lamarkut dhe qė ėshtė refuzuar shpesh prej zbulimeve shkencore.

    Edhe pse nuk mbėshtetet nė baza shkencore idea e adaptacionit indoktrinohet shpejt te njerėzit. Kėtyre personave nėse u thuhet se Toka ėshtė njė planet i krijuar posaēėrisht pėr jetėn e tyre, menjėherė fillojnė tė thonė se "nė kėtė planet tė tilla kushte jetese janė shfaqur, ashtu siē zhvillohen kushte tė tjera nė planete tė tjerė". Psh, nė Tokė jetojnė njerėz si ne, ndėrsa nė planetet e tjerė si Plutoni, mendojnė se jetojnė specie tė vogėla e tė gjelbėrta, tė cilat nė vend tė ujit pijnė acid sulfurik dhe nė vend tė oksigjenit thithin helium dhe ku djersisin nė njė temperaturė 238°C. Pamjet e kėtyre specieve tė vogla imagjinare, tė cilat u xhiruan nė studiot e Hollywood-it si filma shkencorė, ushqejnė vazhdimish imagjinatėn e kėtyre personave.

    Nė fakt, nė themel tė kėsaj imagjinate shtrihet injoranca. Prandaj ato evolucionistė, tė cilėt njohin biologjinė dhe biokiminė nuk i mbėshtesin fantazi tė tilla. Ata e dinė shumė mirė qė jeta mund tė ekzistojė vetėm atėherė kur sigurohen elementė dhe kushte tė caktuara. Ata, tė cilėt mbėshtesin pėrrallėn rreth asaj specieje tė gjelbėrt janė pothuajse nė ēdo kohė ato persona, tė cilėt i besojnė verbėrisht nocionit tė evolucionit e qė nuk e kanė as mė tė voglėn njohuri mbi biologjinė dhe biokiminė por qė kėtė padituri tė tyre e mbulojnė me inkurajimin qė i japin kėto skenare tė trilluara.

    Pėr kėtė arsye, pėr tė mos rėnė nė kurthin e mashtrimit tė adaptacionit nė fjalė, le tė theksojmė se: Jeta mund tė ekzistojė vetėm nėse i sigurohen elemente dhe kushte tė caktuara. Modeli i jetės reale shkencore ėshtė "njė jetė me bazė karbonin" dhe shkencėtarėt kanė arritur nė pėrfundimin e pėrbashkėt se nė asnjė pikė tjetėr tė universit nuk mund tė ketė jetė fizike.

    Karboni ėshtė elementi i gjashtė i tabelės periodike. Ky atom ėshtė baza e jetės nė Tokė sepse tė gjitha molekulat themelore organike (si aminoacidet, proteinat, acidet nukleike) formohen nga kombinimet e karbonit me disa atome tė tjerė. Karboni duke u bashkuar me atome tė tjerė, si hidrogjeni, oksigjeni dhe azoti nxjerr nė pah me miliona lloje tė ndryshme proteinash nė trupin tonė. Nuk ka asnjė element tjetėr qė tė zerė vendin e karbonit; sepse siē do tė shpjegojmė edhe nė krerėt vijues, asnjė element tjetėr nuk zotėron veēorinė e krijimit tė njė larmie tė tillė lidhjesh kimike nga tė cilat varet jeta jonė.

    Prandaj nėse do tė ketė jetė nė njė planet tjetėr nė univers, kjo duhet tė jetė medoemos njė jetė me "bazė karbonin".56

    Jeta me bazė karbonin ka disa kushte tė pandryshueshme. Psh, pėrbėrjet me bazė karbonin (psh, proteinat) mund tė krijohen vetėm nė kufinj tė caktuar temperature. Proteinat fillojnė tė shkatėrrohen nė temperatura mė tė larta se 120°C dhe tė ngrijnė nė temperatura mė tė ulėta se -20°C. Pėr tė bėrė tė mundur njė jetė me bazė karbonin duhet tė jenė nė kufinj shumė tė ngushtė dhe tė caktuar jo vetėm temperatura por edhe faktorė si forca tėrheqėse e Tokės, pėrbėrėsit atmosferikė, fuqia magnetike etj. E nėse prishet qoftė njėri prej kėtyre kufinjve, psh, nėse luhatjet e temperaturės i kalojnė 120°C, atėherė mbi tokė nuk do tė kishte jetė.

    Pėr kėtė arsye as nė Tokė e as nė ndonjė planet tjetėr nuk mund tė ekzistojnė qenie tė shembullit tė specieve tė gjelbėrta qė pėrmendėm mė sipėr. Jeta mund tė ekzistojė nė ambiente tė tilla ku plotėsohen shumė kushte tė posaēme dhe tė caktuara. E thėnė ndryshe, gjallesat mund tė ekzistojnė nė njė ambient tė krijuar posaēėrisht pėr to.

    Toka ėshtė njė ambient i projektuar posaēėrisht pėr kėtė qėllim.
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  10. #30
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Temperatura e Tokės


    Toka ndryshe nga tė gjitha trupat e tjerė qiellorė qė dihen, zotėron njė atmosferė, temperaturė dhe sipėrfaqe tė pėrshtatshme pėr jetėn. Nė 63 trupat e tjerė qiellorė tė Sistemit Diellor nuk ka shenja uji, bazė ky pėr jetėn.
    Ndėrsa nė Tokė 3/4 e saj janė tė mbuluara nga uji.


    Kushtet mė tė domosdoshme pėr jetėn nė Tokė nė shikim tė parė janė atmosfera dhe temperatura. Planeti Blu zotėron njė atmosferė tė pėrshtatshme pėr frymėmarrje dhe vlera temperature pėr tė lejuar njė llojshmėri tė madhe gjallesash tė ndėrlikuara dhe veēanėrisht pėr jetėn njerėzore. Kėto dy faktorė kaq tė ndryshėm nga njėri-tjetri janė shfaqur si rezultat i plotėsimit tė kushteve ideale pėr secilin.

    Njėra nga kėto ėshtė largėsia e Tokės nga Dielli. Sigurisht qė Toka po tė ishte afėr Diellit sa ē'ėshtė Afėrdita apo larg tij sa ē'ėshtė Jupiteri, nuk do tė kishte vle-rat e duhura tė temperaturės pėr tė mundėsuar jetėn. Molekulat organike me bazė karbonin, ashtu siē e cilėsuam pak mė parė mund tė formohen vetėm midis kufi-njve tė temperaturės 120°C dhe -20°C. I vetmi planet, i cili zotėron vlera tė tilla tempetature nė Sistemin Diellor ėshtė Toka.

    Kur mendojmė universin nė tėrėsi shohim se ėshtė njė fakt qė kėto kufinj temperature, tė cilat janė tė domosdoshme pėr jetėn, nuk mund t'i gjejmė kudo. Sepse temperaturat nė univers ndryshojnė nga temperaturat e tmerrshme me mili-arda gradė tė yjeve mė tė nxehtė deri nė pikėn zero absolute qė ėshtė - 273.15°C. Nė kėtė raport gjigand tė temperaturės ėshtė shumė e vėshtirė pėr tė pėrcaktuar intervalin e temperaturės qė tė lejojė jetėn me bazė karbonin. Vetėm Toka zotėron plotėsisht kėtė interval tė duhur tė temperaturės.

    Gjeologėt amerikanė Frank Pres dhe Rajmond Siver na tėrheqin vėmendjen mbi temperaturėn e sipėrfaqes sė tokės. Sipas deklaratave tė tyre "jeta ėshtė e mundur vetėm nė njė interval shumė tė kufizuar tė temperaturės!..." dhe kėto kufinj formojnė pothuajse njė pjesė prej vetėm 1% midis temperaturės sė Diellit dhe zeros absolute. Edhe temperatura e Tokės ėshtė pikėrisht nė kėtė interval tė ngushtė.57


    Shumė faktorė krejtėsisht tė ndryshėm siē janė largėsia midis Diellit dhe Tokės, shpejtėsia e rrotullimit tė planetit, pjerrėsia e aksit tė tij, dhe relievi gjeografik i sipėrfaqes; tė gjitha kėto kombinohen pėr tė siguruar qė bota jonė tė ngrohet nė mėnyrėn mė tė mirė pėr tė cilėn ka nevojė jeta dhe qė kjo ngrohje tė shpėrndahet nė mėnyrė tė pėrshtatshme.


    Temperatura e Tokės, e cila ėshtė ideale, sigurisht qė ka lidhje ngushtė me distancėn Diell-Tokė dhe nxehtėsinė qė pėrhapin rrezet e Diellit mbi Tokė. Sipas llogaritjeve, energjia e Diellit qė mbėrrin nė Tokė sikur tė ishte vetėm 10 % mė e vogėl, nė sipėrfaqen e Tokės do tė formoheshin shtresa akujsh me trashėsi disa metra. Me ngritjen pak tė temperaturės, tė gjitha gjallesat do tė vdisnin nga nxehtėsia.

    E rėndėsishme ėshtė edhe shpėrndarja e kėsaj temperature ideale tė Tokės nė mėnyrė tė ekuilibruar nė tė gjithė planetin. Dhe pėr t'u arritur njė ekuilibėr i tillė janė marrė disa masa tė posaēme.

    Psh, plani i pjerrėt prej 23° 27' i Tokės, pengon nxehtėsinė e tepėrt, e cila mund tė krijojė pengesa nė formimin e atmosferės midis ekuatorit dhe poleve. Po tė mos ekzistonte njė plan i tillė pjerrėsie ndryshimi i nxehtėsisė midis territoreve polare dhe ekuatorit do tė rritej shumė dhe do tė bėhej i pamundur krijimi i njė atmosfere tė pėrshtatshme pėr tė jetuar.

    Shpejtėsia e rrotullimit tė Tokės rreth vetes ndihmon pėrhapjen e ekuilibruar tė temperaturės. Toka plotėson rrotullimin e plotė rreth vetes brenda 24 orėve dhe pėr kėtė arsye netėt dhe ditėt zgjasin pak. Ngaqė zgjasin nė periudha tė shkurtra kohore, edhe ndryshimi midis temperaturave tė tyre ėshtė i vogėl. Rėndėsinė e kėtij ekuilibri mund ta vėrejme tek e krahasojmė me Mėrkurin ku njė ditė ishte pothuajse sa njė vit dhe ndryshimi i temperaturės mes ditės dhe natės arrinte 1.000°C.

    Po ashtu edhe relievi i sipėrfaqes sė rruzullit tokėsor ndihmon nė pėrhapjen e ekuilibruar tė temperaturės. Ndryshimi i temperaturės mes poleve dhe ekuatorit arrin deri nė 100°C. Nėse ky raport i temperaturave do tė realizohej nė njė sipėrfaqe tė parregullt gjeografike, Tokėn do ta shkatėrronin furtuna qė do tė arrinin njė shpejtėsi 1.000 km/orė. Sipėrfaqja e Tokės ėshtė e mbushur plot me ba-rriera gjeografike, tė cilat bllokojnė rrymat e mundshme tė fuqishme tė ajrit. Ky reliev i sipėrfaqes sė tokės, pra, vargmalet, fillon nga Himalajat nė Kinė (Uralet nė Azinė e Mesme) vazhdon me Taurus nė Anadoll dhe deri nė Alpet nė Evropė, tė cilat bashkohen me oqeanin Atlantik nė perėndim dhe atė Paqėsor nė lindje. Nė oqeane, ajo temperaturė e tepėrt qė formohet nga ajri apo nga uji nė Ekuator, qarkullohet nė rryma tė ndryshme drejt poleve pėr tė krijuar njė ekuilibėr ndėrmjet tyre.

    Nė tė njėjtėn kohė ekzistojnė edhe njė sėrė sistemesh automatike, tė cilėt vazhdimisht ekuilibrojnė atmosferėn e rruzullit tokėsor. Psh, kur njė zonė nxehet shumė aty rritet avullimi dhe shtohen retė. Kėto re (njė pjesė e tė cilave) pasqyrojnė mbrapsht njė pjesė tė rrezeve tė Diellit dhe kėshtu pengojnė nxehjen e tepėrt tė temperaturės dhe tė sipėrfaqes aty.
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  11. #31
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Masa e rruzullit tokėsor dhe fusha magnetike

    Largėsia e Tokės nga Dielli ka njė rėndėsi tė madhe si pėr nga shpejtėsia rrotulluese e Tokės por edhe nė format e relievit tė saj. Nėse do ta krahasojmė Tokėn me Mėrkurin, i cili ėshtė vetėm sa 8% e masės sė Tokės apo me Jupiterin, i cili ka njė masė 318 herė mė tė madhe se Toka, do tė vėrejmė se planetet mund tė zotėrojnė pėrmasa tė ndryshme. Vallė midis kėtyre planeteve me masa nga mė tė ndryshmet, madhėsia e Tokės ėshtė pėrcaktuar rastėsisht?

    Jo! Ndėrsa studiojmė cilėsitė e rruzullit tokėsor shohim se ky trup qiellor ėshtė pikėrisht nė atė madhėsi qė duhet tė jetė. Gjeologėt amerikanė Pres dhe Siver mbi kėtė anė "tė pėrshtatshmėrisė" sė Tokės na vėnė nė dijeni se:

    "Madhėsia e Tokės ėshtė aq sa duhet tė jetė. Nėse do tė ishte mė e vogėl forca tėrheqėse e saj do tė zvogėlohej shumė dhe nuk do tė mund tė mbante nė ekuilibėr atmosferėn, e nėse do tė ishte mė e madhe kėtė radhė forca tėrheqėse e Tokės do tė rritej aq shumė sa me tėrheqjen qė do t'i bėnte disa gazeve helmuese do ta kthente atė nė njė atmosferė vdekjeprurėse...".58

    Pėrveē madhėsisė sė saj, edhe struktura e brendshme e Tokės zotėron njė projektim tė veēantė pėr jetėn. Nė saje tė shtresave nė kėtė strukturė tė brendshme tė saj Toka ka njė fushė magnetike dhe kjo fushė ėshtė shumė e rėndėsishme pėr jetėn. Pres dhe Siver e shpjegojnė kėshtu kėtė ēėshtje:

    "Bėrthama e Tokės ėshtė e ekuilibruar me njė delikatesė shumė tė madhe dhe ėshtė njė motor nxehtėsie i ushqyer nga radioaktiviteti... Nėse ky motor do tė punonte mė ngadalė, kontinentet nuk do tė arrinin tė kishin strukturėn e sotme... Hekuri nuk do tė shkrihej kurrė dhe nuk do tė zbriste nė bėrthamėn e lėngėt e kėshtu qė nuk do tė formohej kurrė fusha magnetike e Tokės... Nėse Toka do tė kishte mė tepėr lėndė djegėse radioaktive dhe meqė do tė kishte njė motor nxehtėsie mė tė shpejtė, retė vulkanike do tė ishin aq tė trasha sa tė na mbulonin tė tėrė Diellin, dendėsia atmosferike do tė rritej tej mase dhe sipėrfaqja e Tokės do tė pėrfshihej pothuajse ēdo ditė nga shpėrthime vullkanike dhe tėrmete tė njėpasnjėshme".59


    Nė bėrthamė tė Tokės gjenden njė lloj "motori nxehtėsie". Ky ėshtė programuar nė njė mėnyrė kaq tė pėrsosur qė edhe tė jetė i fortė pėr tė formuar fushėn magnetike pėr mbrojtjen e Tokės por edhe ekuilibrues pėr ta mbajtur nė lėvizje koren e Tokės pa e mbytur atė nė llavė.


    Fusha magnetike pėr tė cilėn folėn, Pres dhe Siver, ka njė rėndėsi tė madhe pėr jetėn tonė. Kjo fushė ashtu siē e cilėsuam edhe mė sipėr, shkaktohet nga struktura e bėrthamės sė rruzullit tokėsor. Bėrthama pėrmban elemente tė rėndė qė zotėrojnė veti magnetike si hekuri dhe nikeli. Thelbi i kėsaj bėrthame ėshtė i ngurtė dhe pjesa tjetėr ėshtė e lėngėt. Tė dyja kėto shtresa tė bėrthamės lėvizin vazhdimisht rreth njėra-tjetrės. Kjo lėvizje ndikon nė njė lloj magnetizmi mbi kėto metale tė rėndė duke krijuar njė fushė magnetike. Toka me anė tė kėsaj fushe, e cila shtrihet edhe mė tej atmosferės ėshtė e mbrojtur nga ēdo lloj rreziku qė mund tė vijė nga hapėsira. Rrezet kozmike vdekjeprurėse tė rrezatuara nga yjet pėrtej Diellit nuk mund ta pėrshkojnė dot kėtė mburojė mbrojtėse rreth Tokės. Sidomos Brezat Van Allen, tė cilat pėrshkruajnė rrathė magnetikė nė njė largėsi dhjetėra-mijėra kilometra larg Tokės, e mbrojnė atė nga energjitė vrasėse.

    Ėshtė llogaritur se retė plazmike janė tė barabarta me 100 milion bomba atomike si ajo e hedhur nė Hiroshimė. Nė tė njėjtėn mėnyrė edhe rrezet kozmike mund tė jenė po aq tė fuqishme. Por fusha magnetike e Tokės lejon kalimin e vetėm tė 0.1 % tė kėtyre rrezeve vdekjeprurėse dhe kjo pėrqindje, e cila pėrbėn vetėm njė tė mijtėn e kėtyre rrezeve thithet prej atmosferės. Pėr tė prodhuar njė fushė tė tillė magnetike ėshtė e nevojshme njė rrymė energjie elektrike prej 1 mili-ard amperėsh. Kjo do tė ishte pėrafėrsisht e njėjtė me energjinė elektrike tė pėrgjithshme tė prodhuar gjatė gjithė historisė sė njerėzimit.

    Nė qoftė se nuk do tė ekzistonte njė mburojė e tillė e Tokės, jeta nė mėnyrė tė vazhdueshme do tė shkatėrrohej dhe mbase nuk do tė ekzistonte fare. Siē deklaruan Pres dhe Siver, meqė bėrthama e rruzullit tokėsor ėshtė pikėrisht aq sa duhet tė jetė, Toka nė kėtė mėnyrė arrin qė tė mbrohet.

    E thėnė ndryshe, nė qiell, ashtu siē na tėrheq vėmendjen edhe njė ajet i Kuranit: "Qiellin ua kemi bėrė kulm tė sigurtė por ata zmbrapsen prej atyre argumenteve" (Enbija, 32); ekziston njė mburojė (ēati) mbrojtėse e krijuar kjo posaēėrisht pėr ne.
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  12. #32
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėrshtatshmėria e Atmosferės



    Toka, siē e pamė deri tani zotėron njė temperaturė tė duhur, pėrmasa tė duhura dhe shtresa tė ndryshme mbrojtėse tė posaēme pėr jetėn. Por nuk janė vetėm kėto kushtet e mjaftueshme pėr tė mundėsuar jetėn e gjallesave nė tokė. Njė kusht tjetėr me rėndėsi jetike ėshtė edhe struktura e atmosferės. Njė shembull pėr kėtė ėshtė edhe "pėrshtatja e atmosferės sė lehtė", tė cilėn e rastisim shpesh herė nėpėr filma. Njerėz, tė cilėt me anė tė njė anijeje kozmike i afrohen njė planeti tė largėt, mund tė shohin pa zbritur nė tė nėse atmosfera e tij ėshtė e pėrshtatshme pėr frymėmarrje apo jo. Nė pėrgjithėsi rastisin atmosfera tė pėrshtatshme. Ky skenar na lė tė kuptojmė sikur njeriu mund tė gjejė rastėsisht dhe me lehtėsi atmosfera tė pėrshtatshme. Nė fakt nėse do tė bėnim njė udhėtim nė thellėsi tė universit me kėto anije kozmike, do tė ishte pothuajse e pamundur tė gjendet njė atmosferė e pėrshtatshme nė njė planet tjetėr. Sepse atmosfera e Tokės ėshtė njė pėrzierje (komponim) e jashtėzakonshme e projektuar kjo duke plotėsuar kushte tė veēanta e shumė tė domosdoshme pėr jetėn.

    Atmosfera e Tokės pėrbėhet nga pėrzierja e 77% azot, 21% oksigjen, 1% dioksid karboni dhe nga disa gaze tė tjerė si argoni. Le tė fillojmė me gazin mė tė rėndėsishėm, oksigjenin. Oksigjeni ėshtė shumė i rėndėsishėm sepse si njerėzit edhe gjallesat e tjera, tė cilat zotėrojnė njė organizėm tė ndėrlikuar, shumica e reaksioneve kimike qė pėrdorin pėr tė fituar energji realizohen nė saje tė oksigjenit. Komponimet karbonike hyjnė nė reaksion me oksigjenin dhe si rezultat shtijmė nė dorė ujė, dioksid karboni dhe energji. Nė kėtė reaksion shfaqen paketėzat energjike, tė cilat pėrdorin qelizat tona dhe qė quhen ATP (adenozin trifosfat). Pikėrisht edhe ne pėr kėtė gjė e ndiejmė tė nevojshme praninė e vazhdueshme tė oksigjenit dhe pėr tė pėrmbushur kėtė nevojė kryejmė frymėmarrje.


    Do tė mjaftonte vetėm njė rritje prej 5% tė oksigjenit nė atmosferė qė tė shkaktonte djegien e pjesės mė tė madhe tė pyjeve mbi tokė.

    Ana interesante ėshtė se pėrqindja e oksigjenit nė ajėr, tė cilėn e thithim, ėshtė e llogaritur me njė saktėsi tė mahnitshme. Mbi kėtė aspekt Majkėll Denton shkruan:

    "A do tė mundte atmosfera jonė tė mbante mė tepėr oksigjen dhe kjo a do tė arrinte tė mbėshteste jetėn? Jo! Oksigjeni ėshtė njė element tepėr reaktiv. Pėrqindja e oksi-gjenit qė gjendet nė atmosferė, pra 21%, ėshtė pikėrisht nė atė pikė ideale qė pėr sigurinė e jetės nuk duhet tė kapėrcehet. Ēdo 1% oksigjen qė shtohet mbi 21 pėrqindėshin, do tė krijojė njė probabilitet prej 70% mė tepėr qė njė rrufe tė shkaktojė zjarr ndėr pyje".60

    Po pėr tė njėjtėn ēėshtje biokimisti anglez Xheims Lovelok shkruan:

    "Vetėm njė pjesė e vogėl e ushqimeve vegjetariane do tė mundet tė mbijetojė prej ndryshimit tė vlerave tė oksigjenit nė njė kuotė prej 25%, e cila do tė shkaktonte fatkeqėsi tė mėdha natyrore, zjarre tė mėdha, tė cilat do tė asgjėsonin plotėsisht pyjet tropikale dhe tundrat arktike... Pėrqindja e tanishme e oksigjenit ėshtė njė pikė (numerike) ku ekuilibrohen shumė mirė rreziku me dobinė".61

    Ekuilibrimi i pėrqindjes sė oksigjenit nė atmosferė realizohet nė saje tė sistemit tė "riqarkullimit". Kafshėt vazhdimisht konsumojnė oksigjen dhe prodhojnė dioksid karboni, helmues pėr to. Bimėt nė tė kundėrt, me kthimin e dioksidit tė karbonit nė oksigjen jetėdhėnės, sigurojnė vazhdimėsinė e jetės organike. Nė kėtė mėnyrė nga lulet ēdo ditė sigurohet me miliarda tonelata oksigjen pėr atmosferėn.

    Kėto dy grupe gjallesash, pra, bimėt dhe kafshėt nėse do tė realizonin tė njėjtin reaksion, Toka nė njė kohė fare tė shkurtėr do tė kthehej nė njė planet tė shkretė. Nė rastin qė edhe kafshėt do tė prodhonin oksigjen ashtu si bimėt, atmosfera do tė fitonte njė veti "djegėse" dhe shkėndija mė e vogėl do tė shkaktonte zjarre gjigande prej ku e gjithė bota do tė shpėrthente si bombul gazi. Nga ana tjetėr, nėse do tė prodhonin qė tė dyja dioksid karboni, oksigjeni nė atmosferė do tė konsumohej me shpejtėsi dhe pas njė kohe tė shkurtėr edhe pse arrijnė tė ma-rrin frymė, gjallesat do tė fillonin tė vdisnin duke u mbytur (nga mungesa e oksi-gjenit).

    Faktikisht ekuilibrimi nė atmosferė ėshtė krijuar nė mėnyrė aq tė pėrsosur saqė oksigjeni nė tė kufizohet nė atė pėrqindje ideale pėr jetėn dhe qėndron me shprehjen e Lovelok, "nė njė pikė numerike ku ekuilibrohet shumė mirė rreziku me dobinė".

    Njė aspekt tjetėr i pėrsosmėrisė sė ekuilibrit tė atmosferės ėshtė dendėsia e saj ideale pėr tė na mundėsuar frymėmarrjen.
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  13. #33
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Atmosfera dhe Frymėmarrja

    Ne marrim frymė nė ēdo ēast tė jetės tonė. Mushkėritė vazhdimisht thithin ajėr dhe nė tė njėjtėn kohė po tė njėjtin ajėr e kthejnė mbrapsht. Kėtė e bėjmė aq shpesh sa mendojmė se ėshtė njė gjė "normale". Faktikisht ky ėshtė njė proces shumė i ndėrlikuar.

    Sistemi ynė trupor ėshtė programuar nė atė mėnyrė qė tek marrim frymė nuk ėshtė e nevojshme tė mendojmė pėr tė. Tek ecim, vrapojmė, lexojmė njė libėr, bile edhe kur flejmė vazhdimisht llogaritet se sa frymė duhet tė marrim dhe nė li-dhje me kėtė funksionojnė mushkėritė. Arsyeja pėr tė cilėn ne kemi kaq shumė nevojė pėr frymėmarrje ėshtė sigurimi i energjisė, tė cilėn e pėrfitojmė nė saje tė reaksioneve qė vazhdimisht i mundėson oksigjeni, pėr ato miliarda funksione tė veēanta qė realizohen ēdo sekondė nė trupin tonė.

    Pėr tė lexuar kėtė shkrim tani, duhet qė vazhdimisht tė ushqehen me oksi-gjen ato miliona qeliza nė shtresėn e retinės sė syrit. Nėse do tė ulej pėrqindja e oksigjenit nė gjak do tė na "errėsohej shikimi". Nė tė njėjtėn mėnyrė tė gjithė muskujt e trupit, tėrėsia e qelizave qė pėrbėjnė kėto muskuj, pėrfitojnė energji duke "djegur" komponente karbonike, dmth, duke futur nė reaksion oksigjenin. Ndėrsa pėrfitohet njė energji e tillė nė trup shfaqet dioksidi i karbonit, i cili duhet tė nxirret jashtė.

    Ja pra, pėr kėtė gjė marrim frymė. Nė ēastin qė thithim ajėr pėrafėrsisht 300 milion dhomėza tė vogėla nė mushkėritė tona mbushen me oksigjen. Kapilarėt tė ngjitura nė muret e kėtyre dhomėzave e thithin menjėherė kėtė oksigjen dhe pas zemrės e dėrgojnė atė nė tė gjithė trupin. Kėto kapilarė duke e tėrhequr brenda nė gjak oksigjenin, nė tė njėjtėn kohė nxjerrin dioksidin e karbonit si mbeturinė. Me anė tė kėtij procesi, i cili nuk zgjat mė tepėr se gjysėm sekonde, thithim brenda vetes ajrin e pastėr (oksigjenin) dhe lėshojmė jashtė ajrin e pa pastėr (me dioksid karboni).

    Mund tė mendoni, pse nė mushkėritė tona ndodhen 300 milionė dhomėza. Arsyeja pėr kėtė ėshtė pėr tė ngritur nė maksimum sipėrfaqen me tė cilėn mushkėria kontakton me ajrin. Kjo sipėrfaqe e dendur nė saje tė dhomėzave ėshtė aq e madhe sa nėse kėtė e nxjerrim nga mushkėria dhe e hapim nė njė sipėrfaqe tė sheshtė zė vend sa njė fushė tenisi.

    T'ju tėrheqim vėmendjen kėtu nė njė pikė: Ky ėshtė njė projektim shumė i mrekullueshėm qė nė njė vend kaq tė ngushtė brenda nė mushkėri kėto dhomėza dhe kanalet lidhėse mes tyre tė arrijnė pėrfitimin maksimal tė oksigjenit. Ky projektim ėshtė i lidhur ngushtė me plotėsimin e njė kushti: Duhen tė arrihen vlera tė pėrshtatshme tė dendėsisė, qarkullimit (paqėndrueshmėri, rrjedhshmėri, ndryshim ivazhdueshėm) dhe trysnisė sė ajrit pėr tė qarkulluar lehtėsisht nėpėr kėto kanale.

    Trysnia e ajrit ėshte 760 mm Hg. Dendėsia e tij nė nivel tė detit ėshtė pėrafėrsisht 1 gram/litėr. Ndėrsa qarkullimi i ajrit nė sipėrfaqe tė detit ėshtė 50 herė mė i madh se i ujit. Kėto vlera qė mund tė quhen shifra tė parėndėsishme, janė shumė jetike pėr sa i pėrket jetės sonė. Sepse "pėr tė mundėsuar jetėn e gjallesave, tė cilat marrin frymė veēoritė karakteristike tė pėrgjithshme tė atmosferės-dendėsia, qarkullimi, trysnia- janė tė domosdoshme tė jenė nė vlera shumė tė ngjashme me ato qė zotėrojnė nė kėtė ēast".62

    Tek marrim frymė, mushkėritė tona pėrdorin njė energji pėrballė forcės qė quhet "rezistenca e ajrit". Kjo rezistencė ėshtė gjendja statike qė tregon ajri ndaj lėvizshmėrisė. Por ėshtė e dobėt pėr shkak tė vetive tė tjera tė atmosferės, kėshtu qė mushkėritė tona me lehtėsi marrin dhe nxjerrin frymė jashtė. Nė rast se kjo rezistencė mund tė rritet do tė shkaktojė vėshtirėsi tė mėdha nė frymėmarrje. Kjo mund tė shpjegohet me njė shembull tė tillė: Ėshtė e lehtė tė tėrhiqet ujė me anė tė njė shiringe (gjilpėre, injektori), por po me tė njėjtėn shiringė ėshtė e vėshtirė tė tėrhiqet njė sasi mjalti. Sepse mjalti zotėron njė qarkullim mė tė ngadaltė dhe njė dendėsi mė tė madhe se uji.

    Ja pra, edhe dendėsia, qarkullimi apo trysnia e ajrit nėse ndryshon pak nė vlera, frymėmarrja jonė do tė vėshtirėsohet ashtu si tėrheqja e mjaltit me njė shiri-ngė. Nėse do tė mendojmė "tė zgjerojmė shiringėn", pra, tė zgjerojmė kanalet e mushkėrive, do tė jetė propozim i gabuar. Atėherė ajo sipėrfaqe e mushkėrisė qė do tė kontaktojė me ajrin do tė ulet nė minimum dhe do tė humbi atė strukturė tė duhur pėr tė pėrballuar nevojat e trupit pėr oksigjen. Ėshtė kusht qė vlerat e dendėsisė, qarkullimit dhe trysnisė tė jenė medoemos nė kufinjtė e caktuar dhe vlerat qė zotėron ajri qė thithim janė pikėrisht nė kėtė interval tė ngushtė tė vlerave.

    Majkėll Denton rreth kėsaj ēėshtjeje bėn kėtė koment:

    "Ėshtė e qartė se nėse dendėsia apo viskoziteti (gjendja statike) i ajrit do tė ishte disi mė e madhe, rezistenca e tij do tė rritej shumė dhe do tė ishte e pamundur tė projektohej njė aparat frymėmarrjeje pėr tė siguruar pėrqindjen e oksigjenit qė i nevojitet njė gjallese... Duke krahasuar pėrqindjet e mundshme tė trysnisė atmosferike dhe tė oksigjenit, tek kėrkojmė vlera numerike tė pėrshtatshme pėr jetė, pėrballemi me njė interval shumė tė kufizuar. Tėrėsia e tė gjithė kushteve tejmase tė shumta tė domosdoshme pėr jetėn realizohen nė kėtė interval tė shkurtėr - dhe vendi i atmosferės nė kėtė interval - padyshim qė ėshtė njė pėrshtatje e jashtėzakonshme".63

    Vlerat numerike tė atmosferės janė tė rėndėsishme jo vetėm pėr frymėmarr-jen tonė por edhe pėr qenien blu tė planetit tonė. Nėse trysnia atmosferike do tė zvogėlohej sa 1/5 e vlerave tė sotme, avulli nė det do tė rritej shumė dhe ky avull uji, i cili nė atmosferė do tė arrijė nė raporte shumė tė larta duke formuar mbi tokė njė "ndikim sere", do ta rriste tejmase temperaturėn e planetit. Nėse trysnia atmosferike do tė ishte edhe njė herė mė e madhe se vlera e sotme nė kėtė rast pėrqindja e avullit tė ujit nė atmosferė do tė ulej shumė dhe i gjithė rruzulli tokėsor do tė kthehej nė shkretėtirė.

    Tė gjithė kėto ekuilibre tregojnė edhe njė herė se si veēoritė e tjera tė tokės edhe ato atmosferike janė krijuar posaēėrisht pėr tė mundėsuar jetėn e njeriut. Kėto fakte, tė cilat na i shfaq shkenca provojnė se universi nuk ėshtė njė grumbull materiesh tė rastėsishme dhe tė pakontrolluara. Sigurisht qė ekziston njė Krijues, i cili zotėron tė gjithė universin, i cili i jep formė materies sipas vullnetit tė Vet dhe qė mban nėn pushtetin e Tij galaktikat, yjet dhe planetet.

    Ky Krijues Suprem, ashtu siē mėsojmė edhe nga Kurani, ėshtė Allahu, Zot i tė gjithė universit.

    Ky planet blu ku ne jetojmė, ėshtė organizuar e sistemuar posaēėrisht pėr jetėn tonė siē shprehet edhe nė Kuran "Tokėn e sheshoi pėr njeriun" (Naziat, 30), duke deklaruar haptazi se Toka ėshtė e krijuar nga Allahu posaēėrisht pėr njeriun. Nė disa ajete tė tjera deklarohet:

    "Allahu ėshtė Ai qė ua bėri tokėn vendbanim e qiellin kulm, dhe ju formėsoi, e formėn tuaj e bėri mė tė mirė dhe ju pajisi me tė mira. Ky ėshtė Allahu, Zoti juaj i lartė, pra, ėshtė Allahu, Zot i botėve"! (Gafir, 64)

    "Ai ėshtė qė juve tokėn ua bėri tė pėrshtatshme, andaj, ecni nėpėr pjesė tė saj dhe shfrytėzoni begatitė e Tij, meqė vetėm tek Ai ėshtė e ardhmja". (Mulk, 15)



    Lista e ekuilibreve qė mundėsojnė jetėn

    Ajo qė prekėm deri kėtu ėshtė vetėm njė pjesė e atyre ekuilibreve tė domosdoshėm pėr jetėn nė Tokė. Tek studiojmė mbi rruzullin tokėsor mund tė formojmė njė listė mbi "ekuilibret e domosdoshėm pėr jetėn" aq tė gjatė sa do tė na duket sikur nuk ka pėr tė mbaruar kurrė. Psh, astronomi amerikan Hjuxh Ros ka bėrė njė listė tė tijėn nė lidhje me pėrshtatshmėrinė e Tokės pėr jetėn duke i radhitur nė kėto paragrafe.



    Forca Tėrheqėse e Tokės:

    -Nėse do tė ishte mė e madhe: Atmosfera e Tokės do tė akumulonte sasi tė mėdha amoniaku dhe metani, e cila do tė ishte negative pėr jetėn.

    -Nėse do tė ishte mė e vogėl: Atmosfera e Tokės do tė humbte sasira tė mėdha uji qė do ta bėnte tė pamundur jetesėn.



    Largėsia nga Dielli:

    -Nėse do tė ishte mė e madhe: Planeti do tė ftohej shumė duke krijuar efekte negative mbi qarkullimin e ujit nė atmosferė dhe planeti do tė hynte nė epokėn e akullit.

    -Nėse do tė ishte mė e vogėl: Planeti do tė skuqej nga rrezet e Diellit duke shkaktuar efekte negative mbi qarkullimin e ujit nė atmosferė, gjė qė do ta bėnte tė pamundur jetesėn nė tė.



    Trashėsia e Kores sė Tokės:


    -Nėse do tė ishte mė e madhe: Do tė transportohej nga atmosfera pėr nė koren e Tokės mė tepėr oksigjen.

    -Nėse do tė ishte mė e vogėl: Do tė kishte aq lėvizje vullkanike sa do ta bėnin tė pamundur jetesėn nė planet.



    Shpejtėsia e Rrotullimit tė Tokės rreth vetes:

    -Nėse do tė ishte mė e madhe: Erėrat atmosferike do tė fitonin shpejtėsi tė mėdha, tufanet dhe ciklonet do ta bėnin tė pamundur jetesėn.

    -Nėse do tė ishte mė e vogėl: Ndryshimi i temperaturės midis ditės dhe natės do tė ishte shumė i madh.



    Forca Tėrheqėse midis Hėnės:


    -Nėse do tė ishte mė e madhe: Forca tėrheqėse e fuqishme e Hėnės do tė ndihej shumė efektive mbi kushtet atmosferike, rrotullimin e Tokės rreth vetes dhe mbi baticat e zbaticat nė dete.

    -Nėse do tė ishte mė e vogėl: Do tė shkaktonte ndryshime negative tė klimės pėr jetėn.



    Fusha Magnetike e Tokės:


    -Nėse do tė ishte mė e madhe: Do tė formoheshin furtuna tė fuqishme elektromagnetike.

    -Nėse do tė ishte mė e vogėl: Do tė hiqej ajo mburojė e Tokės kundrejt Erėrave tė Diellit dhe rrezatimit tė dėmshėm tė tij.



    Albedo: (Rrezet e Diellit qė reflektojnė nė sipėrfaqe tė Tokės, pėrqindja e rrezeve tė Diellit qė arrijnė deri nė sipėrfaqe tė Tokės)

    -Nėse do tė ishte mė e madhe: Me njė shpejtėsi tė rrufeshme do tė hynim nė epokėn e akullit.

    -Nėse do tė ishte mė e vogėl: Pasojat "serė" do ta rrisnin shumė nxehtėsinė ku Toka fillimisht do tė mbetej poshtė ujit nga shkrirja e akullnajave dhe mė pas do tė nxehej tej mase.



    Pėrqindja e Oksigjenit dhe e Azotit nė Atmosferė:

    -Nėse do tė ishte mė e madhe: Funksionet jetėsore do tė shpejtėsoheshin negativisht.

    -Nėse do tė ishte mė e vogėl: Funksionet jetėsore do tė ngadalėsoheshin negativisht



    Pėrqindja e Ujit dhe Dioksidit tė Karbonit nė Atmosferė:

    -Nėse do tė ishte mė e madhe: Atmosfera do tė ngrohej tej mase.

    -Nėse do tė ishte mė e vogėl: Temperatura atmosferike do tė ulej.



    Trashėsia e Shtresės sė Ozonit:

    -Nėse do tė ishte mė e madhe: Temperatura nė rruzullin tokėsor do tė ulej.

    -Nėse do tė ishte mė e vogėl: Rruzulli tokėsor do tė nxehej shumė dhe do tė mbetej i pambrojtur pėrballė rrezeve tė dėmshme ultravjollcė tė Diellit.



    Lėvizjet Sizmike (Tėrmetet):


    -Nėse do tė ishin mė tė mėdha: Do tė ishte njė shkatėrrim i vazhdueshėm pėr gjallesat.

    -Nėse do tė ishin mė tė vogla: Lėndėt ushqimore nė fund tė oqeanit nuk do tė pėrziheshin nė ujė, gjė qė do tė ndikonte negativisht nė jetėn nė oqeane dhe dete, si rrjedhojė edhe nė tė gjitha gjallesat e Tokės.64

    Kėto qė numėruam deri kėtu janė vetėm njė pjesė e atyre ekuilibreve aq delikatė aq tė domosdoshėm pėr tė formuar dhe mundėsuar jetėn nė Tokė. Madje vetėm kėto qė u radhitėn kėtu do tė mjaftonin pėr tė demostruar se universi dhe Toka kurrė nuk mund tė arrijnė tė formohen si fryt i rastėsisė dhe i zhvillimit tė ngjarjeve aksidentale njėra pas tjetrės.

    Tė gjithė kėto informacione kanė cilėsinė tė konfirmojnė edhe njė herė njė fakt tė qartė. Ai, qė ka krijuar nė mėnyrė tė pėrsosur tė gjithė universin, yjet, plane-tet, malet dhe detet, qė i jep jetė njeriut dhe tė gjitha gjallesave, qė i mjafton fuqia tė krijojė ēdo gjė nga mosekzistenca, qė krijimet e Tij i vė nėn urdhrat e njeriut e qė zotėron njė forcė dhe fuqi tė pafund, ėshtė Allahu. Allahu, kėtė krijim tė Tijin tė pėrsosur njė ajet tė Kuranit e tregon si mė poshtė:

    "A ėshtė mė i rėndė krijimi juaj apo ai i qiellit? E Ai e ngriti atė! Ngriti kurorėn e tij dhe e pėrsosi atė. Natėn ia errėsoi e ditėn ia ndriēoi. E pastaj tokėn e sheshoi. Dhe prej saj nxorri ujin e saj dhe kullotat e saj. Kurse kodrat ia pėrforcoi. Si furnizim pėr ju dhe pėr kafshėt tuaja". (Naziat, 27-33)


    Vazhdon...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga hat : 03-08-2009 mė 19:28
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  14. #34
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Projektimi nė Dritė



    Drita e duhur e rrezatuar nga Dielli, pėr tė mbėshtetur
    jetėn nė Tokė ėshtė kufizuar nė njė interval aq tė
    ngushtė duke krijuar me tė vėrtetė njė situatė tė
    jashtėzakondshme.

    Jan Kempbell, fizikant anglez 65



    Gjatė jetės sonė trupi qiellor qė shohim mė shpesh ėshtė Dielli. Sa herė qė ngremė kokėn drejt qiellit gjatė ditės shohim rrezet e tij qė bien mbi ne. Nėse dikush vjen dhe pyet se "pėr ēfarė shėrben Dielli", do t'i pėrgji-gjeshim pa u menduar: Dielli na siguron dritė dhe nxehtėsi. Kjo pėrgjigje edhe pse ėshtė sipėrfaqėsore ėshtė njė pėrgjigje e drejtė.

    Vallė, a ėshtė rastėsi dhe e paqėllimtė kjo dritė dhe nxehtėsi qė na jep Dielli? Mos vallė Dielli nuk ėshtė projektuar posaēėrisht pėr ne? Vallė, a ėshtė ky top zja-rri nė qiell njė "llambė" gjigande e krijuar nė atė mėnyrė tė pėrshtatshme pėr tė pėrmbushur veēanėrisht nevojat tona?

    Zbulimet shkencore tė viteve tė fundit tregojnė vėrtetėsinė e dy pyetjeve tė fundit sepse nė dritėn e Diellit ekziston njė projektim mahnitės.
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  15. #35
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Gjatėsia e duhur e valėve


    Valėgjatėsia e Ndryshme e Dritės
    Yjet dhe burimet e tjera tė dritės nė univers nuk shfaqin po tė njėjtin lloj rrezatimi. Kėto rrezatime tė ndryshme, grupohen sipas valėgjatėsisė sė tyre. Kėto rrezatojnė energji nė njė shumėllojshmėri valėgjatėsie. Midis rrezeve gama, tė cilat zotėrojnė gjatėsinė e valėve mė tė shkurtėr dhe valėve tė radiove, tė cilat zotėrojnė gjatėsinė mė tė madhe tė valėve, ekziston njė diferencė prej 1025. Aspekti interesant kėtu ėshtė se: afėrsisht tė gjitha rrezatimet e lėshuara nga Dielli bien nė njė shirit tė ngushtė tė spektrit elektromagnetik qė pėrbėn vetėm 1/1025 e tė gjithė spektrit. Arsyeja e kėsaj ėshtė se vetėm njė pėrqindje e tillė rrezatimi ėshtė e nevojshme dhe e pėrshtatshme pėr jetė.


    Si drita ashtu edhe nxehtėsia janė dy aplikime tė ndryshme prej rrezatimit elektromagnetik. Tė gjitha format e ndryshme tė rrezatimeve elektromagnetike, lėvizin nė univers nė formėn e valėve energjike. Kjo mund tė krahasohet me ato valė qė krijohen nė sipėrfaqen e ujit kur hedhim njė gur nė tė. Ashtu si valėt nė ujė qė mund tė kenė gjatėsi tė ndryshme edhe rrezatimet elektromagnetike kanė gjatėsi tė ndryshme valėsh.

    Midis gjatėsive tė valėve tė rrezatimeve elektromagnetike ekzistojnė dife-renca shumė tė mėdha. Disa prej atyre valėve mund tė arrijnė gjatėsi prej kilometrash, ndėrsa disa tė tjera njė gjatėsi vale mė tė vogėl se 1 e trilionta e njė centimetri. Shkencėtarėt i ndajnė kėto gjatėsi valėsh nėpėr klasa tė ndryshme. Psh, rrezatimet qė zotėrojnė njė gjatėsi mė tė vogėl se njė e trilionta e centimetrit njihen si "rrezet Gama". Kėto mbartin energji shumė tė lartė. Rrezet e gjata, tė cilat i kalojnė gjatėsitė prej kilometrash quhen "valė radioje" dhe kėto valė zotėrojnė energji shumė tė dobėt. Pėr kėtė arsye rrezet gama pėrbėjnė rrezik pėr jetėn tonė nė njė kohė kur valėt e radios nuk na ndikojnė fare.

    Pika qė duhet t'iu tėrheqim vėmendjen ėshtė se kėto gjatėsi valėsh janė tė pėrhapura nė njė spektėr shumė tė madh. Gjatėsia e valės mė tė shkurtėr ėshtė pikėrisht 1025 herė mė e vogėl se gjatėsia e valės mė tė gjatė. Pėr ta kuptuar mė mirė, madhėsinė e kėtij numri tė cilin mund ta shkruajmė nė formėn 10.000.000.000.000.000.000.000.000, ėshtė me vend tė bėjmė disa krahasime. Psh, numri i mbledhjes i tė gjithė sekondave qė kanė kaluar nė kėtė botė qė prej 4 mi-liard vjetėsh nė Tokė, arrin vetėm njė shifėr prej 1017. Nėse do tė kėrkojmė tė numėrojmė numrin 1025 do tė na duhet tė qėndrojmė ditė natė pa pushim pėr njė kohė 100 milion herė mė tė madhe se mosha e Tokės! Nėse do tė kėrkonim tė vendosnim njėra mbi tjetrėn 1025 letra bixhozi do tė na duhet tė dalim jashtė galaktikės "Rruga e Qumėshtit" dhe tė pėrshkojmė pėrafėrsisht gjysmėn e universit qė ne arrijmė tė vėzhgojmė.

    Siē shihet, gjatėsitė e ndryshme tė valėve nė univers janė tė pėrhapura nė njė spektėr mjaft tė madh. Interesante ėshtė se energjia elektromagnetike e rrezatuar nga Dielli pėrbėn njė pėrqindje mjaft tė kufizuar tė kėtij spektri. 70% tė gjatėsive tė valėve tė rrezatuara nga Dielli ndodhen brenda njė kufiri midis 0.3 mikron dhe 1.5 mikron. Ky interval pėrbėhet prej 3 lloje rrezesh: Rrezet e dukshme, rrezet e afėrta infra tė kuqe dhe rrezet e afėrta ultravioletė.

    Kėto 3 lloje rrezesh duken sikur janė tė shumta nė numėr. Nė tė vėrtetė tė treja kėto rreze sė bashku zėnė njė vend prej njė njėsie brenda spektrit elektromagnetik! E thėnė ndryshe tėrėsia e rrezeve tė Diellit korrespondon vetėm me njėrėn prej 1025 tė letrave tė bixhozit tė vendosura njėra mbi tjetrėn.

    Pėrse vallė rrezet e Diellit qė mbėrrisin tek ne janė tė ngjeshur nė kufinj kaq tė ngushtė?

    Fizikanti anglez Jan Kempbell nė librin e tij me titull "Energy and the Atmosphere (Energjia dhe Atmosfera)" e prek gjerėsisht kėtė ēėshtje dhe thotė: "Drita e duhur e rrezatuar nga Dielli, pėr tė mbėshtetur jetėn nė Tokė ėshtė kufizuar nė njė interval aq tė ngushtė duke krijuar me tė vėrtetė njė situatė tė jashtėzakondshme". Sipas Kempbell kjo ėshtė njė gjendje tepėr "habitėse".66

    Tani le tė shohim mė nga afėr kėtė projektim kaq habitės tė dritės.
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  16. #36
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Nga ultravioletė nė infra tė kuqe

    Deklaruam se drita mund tė zotėrojė njė larmi valėgjatėsie prej 1025. Kėto gjatėsi valėsh mbartin nivele tė ndryshme energjie. Ndėrsa studiojmė nivelin energjitik tė tyre shohim se rrezatime tė gjatėsive tė ndryshme vale tek krijojnė kontakt me materien shfaqin efekte shumė tė ndryshme.


    Tė gjitha rrezet e Diellit janė tė ngjeshura nė kufinj gjatėsie valėsh tepėr tė ngushtė prej 0.30 mikron dhe 1.50 mikron. Kėtu marin pjesė rrezet ultravioletė, rrezet infra tė kuqe dhe ato tė dukshme.


    Karakteristikat e pėrbashkėta qė zotėrojnė rrezatimet e gjatėsive tė valėve tė shkurtra nė kėtė spektėr elektromagnetik, ėshtė se mbartin njė energji shumė tė lartė. Rrezet gama, rrezet X dhe ato ultravioletė tek kontaktojnė me atomet apo molekulat, pėr shkak tė energjisė sė tyre tė lartė i shkatėrrojnė ato. Ēdo materie qė u del pėrpara nė mikropozicion e pėrshkojnė duke e shkatėrruar plotėsisht.

    Nga ana tjetėr ato rreze qė zotėrojnė gjatėsi valėsh tė gjata qė fillojnė qė prej infra tė kuqe deri nė valėt e radios, pėr shkak se mbartin sasi tė vogla energjie nuk pėrbėjnė asnjė rrezik pėr materien.

    Ato qė krijojnė njė ndikim tė rėndėsishėm mbi materien janė reaksionet kimike. Siē dihet njė pjesė e mirė e reaksioneve kimike realizohen vetėm nė praninė e njė energjie nė reaksion. Kėtė sasi tė duhur tė energjisė e quajmė "energjia e aktivizimit". Njė nivel mė i madh apo mė i vogėl i kėsaj energjie do tė ishte i padobishėm pėr reaksionin.

    Vetėm njė pjesė e vogėl e atyre rrezeve qė marrin pjesė nė spektrin elektromagnetik zotėrojnė njė energji tė barabartė me "energjinė e aktivizimit". Gjatėsitė e valėve tė kėtyre rrezeve, tė cilat ndryshojnė midis 0.70 mikron dhe 0.40 mikron nėse do tė kėrkonim t'i shihnim do tė mjaftonte tė ngrinim kokėn e tė shihnim. Kėto rreze pėrbėjnė atė qė ne e quajmė drita "e dukshme". Nė ndikimin e kėtyre rrezeve nė syrin tonė formohen reaksione kimike dhe nė saje tė tyre arrijmė tė shikojmė.

    Kėto rreze, tė cilat emėrtohen si "drita e dukshme" edhe pse zėnė vend nė 1/10^25 tė spektrit pėrbėjnė rreth 41% tė rrezeve tė Diellit. Fizikanti i shqur Xhorxh Vald nė shkrimin e tij tė njohur "Life and Light (Jeta dhe Drita)", tė botuar nga revista Scientific American, ka folur gjerėsisht mbi kėtė ēėshtje dhe ka theksuar se "midis nevojave energjike tė kimisė biologjike dhe rrezeve tė Diellit ekziston njė harmoni e jashtėzakonshme".67 Me tė vėrtetė rrezatimi i rrezeve tė Diellit nė njė harmoni tė tillė me jetėn ėshtė njė projektim tepėr i mrekullueshėm.

    Ēfarė veēorish pėrbėjnė rrezet e tjera tė Diellit?

    Tek bėjmė shqyrtimet e duhura shohim se pjesėn mė tė madhe tė rrezeve qė mbesin pas rrezeve tė dukshme e pėrbėjnė rrezet qė ne i quajmė "rrezet e afėrta infra tė kuqe". Fusha e rrezeve infra tė kuqe fillon nė pikėn qė mbarojnė rrezet e dukshme dhe zėnė vend nė njė interval tepėr tė ngushtė.68 Ky ėshtė njė interval aq i ngushtė sa nė spektrin elektromagnetik zė njė vend akoma mė tė vogėl se 1/1025.

    Pėrse shėrbejnė rrezet e afėrta infra tė kuqe?

    Kėtė herė, pėr tė parė se pėrse shėrbejnė kėto rreze nuk mund tė ngrejmė kokėn e tė shohim pėrreth, sepse kėto rreze nuk mund tė shihen me sy tė lirė. Kėto rreze, tė cilat nuk mund t'i shohim, fare mirė mund t'i ndiejmė nė njė ditė vere me diell. Dilni jashtė dhe drejtoni kokėn tuaj drejt Diellit. Nxehtėsia qė do tė ndieni nė fytyrėn tuaj ėshtė njė pasojė (ndikim) qė e kryejnė rrezet e afėrta infra tė kuqe.

    Rrezet infra tė kuqe mbartin energji termale dhe kėshtu qė sigurojnė ngrohjen e Tokės. Edhe kėto rreze janė tė domosdoshme pėr jetėn po aq sa drita e dukshme. Po ashtu edhe Dielli ėshtė krijuar posaēėrisht pėr tė pėrhapur kėto rrezatime tė domosdoshme pėr ne: Pjesa mė e madhe e rrezatimit tė Diellit pėrbėhet nga kėto dy lloje rrezesh.

    Po pjesa e tretė e rrezeve tė Diellit? A na sjellin edhe ato ndonjė dobi?

    Grupi i rrezeve me pėrqindje mė tė ulėt nė rrezatimet e Diellit janė "rrezet e afėrta ultravioletė". Rrezet ultravioletė nė pėrgjithėsi mbartin energji shumė tė lartė dhe pėr kėtė arsye janė tė dėmshme pėr jetėn. Por kėto rreze ultravioletė qė rrezaton Dielli janė tė llojit mė "tė padėmshme", pra, zėnė vend menjėherė nė krye tė rrezeve tė dukshme. Kėto rreze edhe pse ndikojnė ndjeshėm nė mutacione dhe nė kancer, pėr shkak tė njė karakteristike tė rėndėsishme tė tyre janė tė domosdoshme pėr jetėn. Kėto rreze tė koncentruara nė njė rrip tepėr tė hollė69 tė rrezatimeve tė Diellit, si pėr njerėzit ashtu edhe pėr vertebralėt e tjerė janė tė domosdoshme pėr sintezėn e vitaminės D. Kjo e fundit ėshtė shumė e rėndėsishmė pėr formimin dhe ushqimin e eshtrave (kockave) nė trup. Pėr kėtė arsye tek ata njerėz qė rrijnė njė kohė tė gjatė larg rrezeve tė Diellit shfaqen mungesa tė vitaminės D dhe sėmundje tė ndryshme kockash si pasojė e kėsaj.

    Shkurtimisht tė gjitha rrezet e rrezatuara nga Dielli janė tė domosdoshme pėr jetėn e njeriut. Rrezatimi Diellor zė njė vend tė kufizuar ngushtė nė ato 10^25 valėgjatėsi tė ndryshme tė spektrit elektromagnetik dhe sa interesante ėshtė qė kėto rreze janė pikėrisht tė atyre vlerave tė duhura pėr tė siguruar ngrohjen tonė, shikimin dhe pėr tė mundėsuar realizimin e funksioneve tė ndryshme nė trup.

    Nėse do tė ishin plotėsuar tė gjitha ato kushte tė domosdoshme pėr jetėn, tė cilat i numėruam nė kapitullin e mėparshėm, pėrsėri Toka do tė ishte njė vend pa jetė nė qoftė se do tė ndėrhynte njė tjetėr interval i rrezatimeve tė njė spektri prej 10^25 alternativash. Sigurimi dhe realizimi i kėtij kushti me njė probabilitet 1/10^25 sigurisht qė nuk mund tė shpjegohet me logjikėn e rastėsisė.

    Njė veēori tjetėr e kėtyre rrezeve, tė cilėn kėrkojmė ta theksojmė ėshtė se kėto rreze nė tė njėjtėn kohė janė duke na ushqyer.
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  17. #37
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Fotosinteza dhe Drita

    Fotosinteza ėshtė njė proces kimik qė e kemi mėsuar qė nė 8-vjeēare apo gjimnaz. Por shumica e njerėzve kėtė temė tė fshehur mes librave tė shkollės, nuk ia dallojnė dot rėndėsinė jetike qė mbart pėr jetėn tonė.

    Fillimisht le tė kujtojmė ato mėsime tė gjimnazit dhe t'i hedhim njė sy formulės sė fotosintezės:

    6H2O + 6 CO2 + Drita e Diellit > C6H12O6 + 6O2
    glukoze

    Nė kėtė reaksion kimik nė saje tė dritės sė Diellit arrijnė tė bashkohen gjashtė molekula uji (H2O) dhe gjashtė molekula dioksidi karboni (CO2). Molekula qė shfaqet dhe qė e quajmė glukozė, ėshtė njė strukturė qė pėrmban energji tė lartė dhe pėrbėn bazėn e tė gjitha ushqimeve.

    Shkurtimisht bimėt kryejnė fotosintezėn duke pėrdorur energjinė e ardhur nga Dielli, pėr tė prodhuar ushqime. I vetmi prodhim ushqimor mbi Tokė ėshtė ky proces kimik i jashtėzakonshėm qė kryhet te bimėt. Tė gjitha gjallesat e tjera ushqehen prej tyre. Kur kafshėt barngrėnėse hanė kėto bimė, marrin edhe kėtė energji me burim diellor. Ndėrsa kafshėt mishngrėnėse e pėrfitojnė kėtė energji me burim diellor duke ngrėnė kėto kafshė barngrėnėse qė kanė konsumuar bimė. Njerėzit, tė njėjtėn energji e sigurojnė si nėpėrmjet kafshėve ashtu edhe nėpėrmjet bimėve. Pėr kėtė arsye pėr ēdo mollė, patate, ēokollatė apo biftek qė hamė faktikisht ne pėrfitojmė kėtė energji tė ardhur nga Dielli.

    Fotosinteza ka edhe njė aspekt tjetėr tė rėndėsishėm. Nėse e shikoni me kujdes formulėn e mėsipėrme, fotosinteza pranė glukozės ka ēliruar edhe 6 molekula oksigjeni. Nė kėtė mėnyrė bimėt pastrojnė atmosferėn "e ndotur" nga kafshėt dhe njerėzit. Njerėzit dhe kafshėt pėr tė pėrfituar energji djegin vazhdimisht oksigjenin qė gjendet nė atmosferė dhe me frymėmarrjen e tyre tė vazhdueshme pėrqindja e oksigjenit sa vjen e ulet. Pakėsimi i oksigjenit balancohet sėrish nga ana e bimėve.

    Shkurtimisht nėse nuk do tė kishte fotosintezė nuk do tė kishte as bimė dhe pa bimė nuk do tė kishte as kafshė dhe rrjedhimisht nuk do tė ekzistonin as njerė-zit. Ky reaksion kimik qė realizohet nė barin qė shkelim, nė pemėt qė i presim dhe nė ato bimė qė i pėrdorim si material pėr sallatė - e qė akoma nuk ėshtė arritur tė imitohet nė asnjė laborator - ėshtė njė nga kushtet themelore tė jetės.


    Njė proces qė akoma nuk arrihet nė laboratorėt mė modernė, bimėt kanė qindra miliona vjet qė e realizojnė diēka tė tillė. Ato kryejnė fotosintezėn duke pėrdorur dritėn e Diellit dhe prodhojnė ushqim. Njė kusht shumė i rėndėsishėm i kėtij procesi ėshtė se drita qė arrin te bimėt duhet tė jetė njė dritė e pėrshtatshme pėr tė kryer fotosintezėn.


    Ana interesante nė kėtė kuadėr ėshtė se fotosinteza ėshtė njė proces i projektuar nė mėnyrė fantastike. Nėse do tė shikonim me kujdes do tė vėrenim njė ekuilibėr tė pėrpiktė midis fotosintezės qė kryejnė bimėt dhe energjisė qė konsumojnė njerėzit dhe kafshėt. Bimėt na sigurojnė glukozė dhe oksigjen. Ne, nė qelizat tona duke bashkuar e "djegur" glukozėn me oksigjenin arrijmė tė pėrdorim atė energji tė ēliruar me burim diellor qė bimėt ua kishin shtuar glukozės. Ajo qė ne bėjmė faktikisht ėshtė kthimi nė tė kundėrt i fotosintezės. Si rezultat i kėsaj ne ēlirojmė dioksidin e karbonit si mbeturinė (mbetje e prodhimit) dhe e nxjerrim me anė tė mushkėrive nė atmosferė. Menjėherė ky dioksid karboni pėrdoret nga bimėt pėr tė kryer fotosintezėn. Ky qarkullim i mrekullueshėm vazhdon gjithmonė pa ndėrprerje dhe quhet "qarkullimi karbonik".

    Pėr tė parė se me ēfarė pėrshtatje tė pėrsosur janė krijuar, le tė marrim nė dorė vetėm njė prej faktorėve tė kėtij procesi: Dritėn e Diellit.

    Pak mė parė cilėsuam se drita e Diellit ėshtė projektuar posaēėrisht pėr jetėn mbi Tokė. Vallė, drita e Diellit ėshtė programuar veēanėrisht edhe pėr fotosintezėn? Apo janė bimėt ato qė zotėrojnė njė elasticitet qė mund tė vlerėsojnė ēdo tip drite qė u vjen dhe sipas kėsaj tė kryejnė fotosintezėn?

    Astronomi amerikan Xhorxh Grinshtajn nė librin e tij me titull "The Symbiotic Universe (Universi Simbiotik)" ka shkruajtur kėto rreth kėsaj teme:

    "Molekula qė realizon fotosintezėn ėshtė klorofili... Mekanizmi i fotosintezės fillon me thithjen e rrezeve tė Diellit prej njė molekule tė klorofilit. Por pėr t'u arritur kjo, drita duhet tė jetė nė ngjyrat e duhura. Njė dritė nė ngjyra tė gabuara nuk do tė vlente pėr asgjė.

    Pėr kėtė rast mund tė marrim si shembull televizorin. Njė televizor qė tė arrijė tė kapė transmetimin e njė kanali duhet qė tė jetė i programuar nė frekuencat e duhura. Nėse e programojmė kanalin nė frekuenca tė tjera, nuk do tė arrijmė tė kapim pamje. E njėjta gjė ėshtė e vlefshme edhe pėr fotosintezėn. Diellin pranojeni si stacionin televiziv qė bėn transmetimin dhe molekulėn e klorofilit si televizor. Nėse kjo molekulė nuk ėshtė e programuar saktėsisht nė pėrputhjė me frekuencat e Diellit nuk mund tė krijohet fotosinteza. Tek shqyrtojmė Diellin shohim se ngjyra e rrezeve tė tij ėshtė pikėrisht ajo qė duhet.70

    Nė krerėt e kaluar ju tėrhoqėm vėmėndjen mbi njė ide tė gabuar tė pėrshtatjes sė jetės ndaj kushteve tė ndryshme. Edhe ato, tė cilėt e mendojnė ēėshtjen e bimėve dhe fotosintezės pėrciptazi, mbase mund tė bien nė tė njėjtin gabim dhe tė mendojnė se "nėse drita e Diellit do tė ishte mė ndryshe edhe bimėt do tė zhvilloheshin nė atė mėnyrė tė pėrshtatshme me tė". Por kjo nuk ėshtė aspak e mundur. Xhorxh Grinshtajn edhe pse ėshtė njė evolucionist kėto fakte i pohon si mė poshtė:



    Pėrshtatja e pėrkryer e dritės sė Diellit me klorofilin

    Ajo qė siguron kryerjen e fotosintezės te bimėt ėshtė ndjeshmėria e molekulave tė klorofilit nė qelizė ndaj energjisė sė dritės. Klorofili mund tė pėrdorė vetėm rrezatime tė njė gjatėsie tė caktuar valėsh dhe Dielli pėrhap ekzaktėsisht tė njėjtat rrezatime. Ana mė interesante ėshtė se kėto gjatėsi valėsh tė caktuara pėr fotosintezėn i takojnė vetėm njė prej 10^25 valėgjatėsive tė spektrit elektromagnetik.

    Grafikėt e mėsipėrm tregojnė haptazi kėtė pėrshtatje tė jashtėzakonshme. Qenia pėrafėrsisht e njėjtė e dritės qė rrezaton Dielli (grafiku i sipėrm) me dritėn e duhur pėr fotosintezė (grafiku i poshtėm), janė tregues tė njė projektimi tė mrekullueshėm nė dritė.


    "Mbase njeriu mund tė mendojė se kėtu ėshtė kryer njė farė pėrshtatjeje: Mund tė supozojė se mėnyra e jetesės sė bimėve ėshtė mundėsuar duke iu pėrshtatur dritės sė Diellit. Si pėrfundim, nėse Dielli do tė kishte njė temperaturė tjetėr (dhe tė reflektonte njė dritė tjetėr) nė vend tė klorofilit, a nuk do tė zhvillohej njė molekulė tjetėr pėr ta pėrdorur kėtė dritė?

    Pėrgjigja ėshtė e qartė, "JO". Sepse edhe brenda kufinjve mė tė gjėrė, tėrėsia e molekulave tė ndryshme mund tė thithin vetėm disa ngjyra tė caktuara tė dritės. Procesi i thithjes sė dritės kryhet nė lidhje me ndjeshmėrinė e elektroneve ndaj niveleve tė larta tė energjisė brenda molekulave dhe ēdo molekulė qė tė merrni nė dorė energjia e kėrkuar pėr tė realizuar kėtė punė ėshtė e njėjtė. Drita pėrbėhet nga fotonet dhe kėto tė fundit nuk mund tė thithen nė asnjė mėnyrė nė nivele tė gabuara energjie... Shkurtimisht ekziston njė harmoni e bukur mes fizikut tė yjeve dhe tė molekulave. Po tė mos jetė kjo pėrshtatje jeta nuk do tė ishte e mundur".71

    Me pak fjalė Grinshtajn kėrkon tė na thotė se: Nėse njė bimė kėrkon tė kryejė fotosintezėn, kjo ėshtė e mundur vetėm e vetėm nė njė interval tė pėrcaktuar drite. Ky interval korrespondon plotėsisht me dritėn qė rrezaton Dielli.

    Me shprehjen e Grinshtajnit "kjo harmoni midis fizikut tė yjeve dhe fizikut tė molekulave", asnjėherė nuk mund tė jetė njė pėrshtatje qė tė komentohet me rastėsinė. Rrezatimi mbi ne i njė drite Dielli tė duhur me njė probabilitet 1 nė 10^25 dhe ekzistenca nė rruzullin tokėsor tė njė kompleksi molekular pėr tė pėrdorur kėtė dritė, sigurisht qė na shfaq se pėrshtatja nė fjalė ėshtė krijuar nė njė mėnyrė tė vullnetshme.

    E thėnė ndryshe, Zot edhe i dritės sė yjeve edhe i molekulave tė bimėve qė i ka krijuar kėto nė harmoni me njėra tjetrėn, ėshtė vetėm njė Krijues. Ashtu siē deklarohet edhe nė Kuran: "Ai ėshtė Allahu, Krijuesi, Shpikėsi, Formėdhėnėsi. Tė tij janė emrat mė tė bukur. Atė e lartėson ēka ka nė qiej e nė tokė. Dhe Ai ėshtė i Fuqishmi, i Urti!" (Hashr, 24)
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  18. #38
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Sytė dhe Drita

    Deri tani vėzhguam se drita e Diellit qė mbėrrin te ne ėshtė njė dritė shumė e veēantė dhe pėrbėn 3 shirita tė ngushtė tė dritės sė spektrit tė elektromagnetikės. Kėto janė:

    1) Rrezet infra tė kuqe, tė cilat ngrohin Tokėn e qė zenė vend menjėherė nėn rrezet e dukshme.

    2) Rrezet ultravioletė nė sasira tė pakta, tė domosdoshme pėr sintezėn e vi-taminės D e qė zėnė vend menjėherė mbi dritėn e dukshme.

    3) Dhe, "rrezet e dukshme", tė cilat bėjnė tė aftė shikimin dhe mbėshtesin procesin e fotosintezės te bimėt.


    Spektri i rrezatimeve tė pėrshtatshme pėr njė shikim biologjik (pėr tė gjitha speciet) janė vetėm valėgjatėsitė qė ne i quajmė "drita e dukshme". Pjesa mė e madhe e dritės qė rrezaton Dielli korrespondon me kėtė gjatėsi vale.

    Ekzistenca e rrezeve tė dukshme ashtu si pėr fotosintezėn edhe pėr mbėshtetjen nė aftėsinė e tė parit, luan njė rol shumė tė rėndėsishėm. Arsyeja pėr kėtė ėshtė se njė sy biologjik e ka tė pamundur tė shikojė ndonjė shirit tjetėr jashtė spektrit tė rrezeve tė dukshme dhe njė pjesė shumė tė vogėl tė rrezeve infra tė kuqe.

    Pėr ta shpjeguar mė mirė kėtė le tė kujtojmė shkurtimisht se si kryhet procesi i tė parit me sy. Shikimi fillon me kalimin nga thjerrėzat e syve dhe rėnien mbi shtresėn e retinės qė gjendet nė pjesėn e pasme tė tij, tė copėzave tė vogla tė dritės qė quhen "fotone". Nė sipėrfaqe tė retinės gjenden qeliza tepėr tė ndjeshme ndaj dritės. Ēdonjėra prej tyre ka aftėsinė pėr tė perceptuar vetėm njė foton qė bie (shėnon) mbi tė. Energjia e fotonit vė nė lėvizje njė molekulė tė ndėrlikuar qė quhet "rodopsinė", e qė gjendet nė sasira tė mėdha brenda kėtyre qelizave. Rodopsina ndikon nė molekulat e tjera dhe kėto tė fundit vėnė nė lėvizje molekula tė tjera.72 Si pėrfundim brenda nė qeliza formohet njė rrymė elektrike dhe kjo rrymė me anė tė nervave pėrcillet nė tru.

    Nėse e vėreni me kujdes kushti mė themelor nė kėtė sistem ėshtė perceptimi i fotoneve tė dritės nga qelizat nė retinė. Ja pra, pėr t'u realizuar kjo ėshtė kusht qė fotonet duhet tė mbesin nė kufinj tė dukshėm drite. Sepse fotonet nė njė gjatėsi vale mė tė ndryshme do tė jenė ose mė tė dobėta ose mė tė forta se kėto dhe nuk do ta venė dot nė lėvizje reaksionin nė sy. Zvogėlimi apo zmadhimi i dimensionit tė syrit nuk ndryshon asgjė. E rėndėsishme ėshtė pėrshtatja e gjatėsive tė qelizave me gjatėsinė e valėve tė fotoneve.

    Pėr tė projektuar njė sy qė tė perceptojė rrezet e tjera tė spektrit elektromagnetik nuk ėshtė e mundur nė kėtė botė ku sundon jeta me bazė karbonin. Majkėll Denton nė librin me titull "Nature's Destiny (Fati i Natyrės)" duke e shtjellu-ar me imtėsi kėtė temė shpjegon se njė sy organik mund tė shohė vetėm brenda kufinjve tė "rrezeve tė dukshme". Projektimi teorik i njė modeli tjetėr syri nuk ėshtė i mundur qė tė shikojė gjatėsi tė tjera valėsh. Denton shkruan se:

    "Rrezet ultravioletė, X dhe gama mbartin energji shumė tė lartė dhe po aq tė lartė e kanė edhe forcėn e tyre shkatėrruese. Tė dėmshme pėr jetėn janė edhe rrezet e largėta infra tė kuqe dhe rrezatimet mikrovalė. Rrezet e afėrta infra tė kuqe dhe valėt e radios pėr shkak se zotėrojnė njė energji shumė tė vogėl dhe tė papėrfillshme nuk pėrbėjnė rrezik... Si pėrfundim arrijmė nė konkluzionin se e varur nga shumė arsye rajoni qė mund tė shihet nė spektrin elektromagnetik, ėshtė pikėrisht rajoni i spektrit tė pėrshtatshėm pėr aftėsinė e shikimit biologjik. Po ashtu edhe pėr sytė vertebralė tė kamerave me njė qartėsi tė lartė qė i ngjajnė veēanėrisht syve tė njeriut, nuk i pėrshtatet asnjė lloj intervali tjetėr drite pėrveē kėsaj valėgjatėsie".73

    Tek i mendojmė tė gjitha kėto sė bashku arrijmė nė kėtė pėrfundim: Dielli rrezaton njė dritė tė projektuar nė njė interval aq tė hollė sa qė pėrbėn vetėm 1/10^25 tė tė gjithė spektrit elektromagnetik, mbėshtet edhe ngrohjen e Tokės edhe proceset biologjike tė gjallesave tė ndėrlikuara, nė tė njėjtėn kohė ėshtė i vetmi interval ideal i dritės pėr tė kryer fotosintezė. Por edhe qė tė gjitha gjallesat mbi Tokė tė zotėrojnė aftėsi shikimi.
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  19. #39
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ylli i Duhur, Planeti i Duhur, Largėsia e Duhur


    Sipėrfaqja e Diellit tonė arrin njė temperaturė prej 6000°C. Nėse kjo temperaturė do tė ishte pak mė e vogėl apo mė e madhe, drita e Diellit nuk do ta mbėsh-teste jetėn.

    Nė kreun e kaluar patėm krahasuar Tokėn me planetet e tjera tė sistemit diellor. Nė kėtė krahasim vumė re se ato kufinj temperature tė nevojshėm pėr jetė gjendeshin vetėm nė Tokė. Arsyeja mė e madhe pėr kėtė ėshtė largėsia ideale e Tokės nga Dielli. Planetet e largėt nga Dielli si Jupiteri, Saturni apo Plutoni janė tė pllakosur nga njė i ftohtė i tmerrshėm dhe ato planete tė afėrt me tė si Mėrkuri apo Afėrdita kanė njė sipėrfaqe me njė temperaturė tmerrėsisht tė lartė.

    Nė kėtė rast, ata persona qė nuk duan tė pranojnė se largėsia mes Tokės dhe Diellit ėshtė njė projektim i veēantė, formojnė njė logjikė tė tillė: "Nė univers gjenden yje mė tė mėdhenj apo mė tė vegjėl se Dielli. Edhe kėto sigurisht qė mund tė kenė sistemin e tyre planetar. Kėto yje nė qoftė se do tė kenė pėrmasa mė tė mėdha se Dielli atėherė edhe largėsia ideale pėr njė planet do tė jetė mė e madhe se largėsia Tokė-Diell. Psh, njė planet, i cili sillet rreth njė gjigandi tė kuq nė distancė sa tė Plutonit mund tė ketė njė temperaturė tė butė si tė Tokės. Njė planet i tillė do tė jetė po aq i pėrshtatshėm pėr jetė sa edhe vetė Toka".

    Ky pretendim ėshtė i pavlefshėm pėr njė fakt shumė tė rėndėsishėm: Nuk ėshtė futur nė llogari se yjet me pėrmasa tė ndryshme pėrhapin rrezatime tė ndryshme.

    Faktori, i cili pėrcakton se nė ē'valėgjatėsi do tė jenė rrezatimet e pėrhapura nga yjet, ėshtė pėrmasa e kėtyre yjeve dhe temperatura e sipėrfaqes sė tyre nė raport tė drejtė me pėrmasėn. Psh, arsyeja qė Dielli rrezaton rrezet e afėrta ultraviolet, rrezet e dukshme dhe rrezet e afėrta infra tė kuqe ėshtė temperatura e sipėrfaqes sė tij prej rreth 6000°C. Nėse masa e Diellit do tė ishte mė e madhe dhe temperatura e sipėrfaqes sė tij do tė ishte mė e madhe. Nė kėtė rast, niveli i energjisė sė rrezeve tė Diellit do tė rritej dhe do tė fillonte tė rrezatonte mė tepėr rreze ultravioletė me pasoja vdekjeprurėse.

    Kjo gjendje na tregon se ato yje qė do tė pėrhapin rreze favorizuese pėr jetėn duhet tė jenė pikėrisht nė dimensionin e Diellit. Kėto yje pėr tė mbėshtetur jetėn nė njė planet tjetėr duhet qė medoemos ky planet tė ketė njė largėsi prej tij ekzaktėsisht sa largėsia e Diellit nga Toka.

    E thėnė ndryshe, njė planet, i cili rrotullohet rreth njė gjigandi tė kuq, gjigandi blu, apo tė njė ylli me pėrmasa tė ndryshme nga Dielli, nuk do tė mundej tė jetė njė strehė pėr jetėn. Burimi i vetėm i energjisė qė do tė mundi tė mbėshtesė jetėn, ėshtė Dielli dhe yjet e ngjashėm me tė. Largėsia planetare e vetme e pėrshtatshme pėr jetėn ėshtė ajo mes Diellit dhe Tokės.

    E njėjta gjė mund tė shprehet edhe kėshtu: Dielli ėshtė krijuar pikėrisht siē duhet gjithshtu edhe Toka pikėrisht ashtu siē duhet. Krijimi i gjithēkaje sipas njė pėrllogaritjeje preēize nga Allahu tregohet kėshtu nė Kuran:

    "Ai ėshtė krijues i dritės sė mėngjesit. Natėn e bėri kohė pushimi, e diellin dhe hėnėn pėr llogaritje tė kohės. Ky (rregull) ėshtė caktim i Plotfuqishmit, i Gjithėdijshmit". (Enam, 96)
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

  20. #40
    aiiii
    Anėtarėsuar
    07-07-2009
    Postime
    110
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Harmonia midis atmosferės dhe dritės

    Qė nga fillimi i kėtij kreu qėndruam mbi rrezatimet qė pėrhap Dielli dhe theksuam se rrezet e tij zotėrojnė njė projektim tė veēantė dhe posaēėrisht pėr tė mbėshtetur jetėn. Duke qėndruar nė kėtė kuadėr kėrkojmė t'iu tėrheqim vėmendjen mbi njė faktor tjetėr tė rėndėsishėm: Kėto rreze pėr tė arritur deri nė tokė duhet tė kalojnė (pėrshkojnė) atmosferėn.

    Nėse atmosfera nuk do tė zotėronte njė strukturė pėr tė depėrtuar kėto rreze sigurisht qė ne nuk do tė pėrfitonim asnjė dobi nga kėto rreze. Por atmosfera jonė zotėron njė strukturė tė veēantė qė lejon kalimin e kėtyre rrezeve tė dobishme pėr ne.

    Interesante kėtu nuk ėshtė lejimi i depėrtimit tė kėtyre rrezeve nga atmosfera por ėshtė se kjo e fundit lejon qė tė pėrshkohet "vetėm" nga kėto rreze. Atmosfera nė njė anė duke lejuar depėrtimin e atyre rrezeve tė dobishme pėr ne si rrezet e dukshme apo rrezet e afėrta infra tė kuqe, nga ana tjetėr nė mėnyrė tė prerė pengon pėrshkimin e rrezeve tė rrezikshme pėr jetėn tonė. Kjo masė e ndėrmarrė nga atmosfera formon njė "rrjetė filtruese" pėr tė gjithė ato rrezatime kozmike me burim jashtė-diellor qė arrijnė nė Tokė. Denton bėn njė shpjegim tė tillė mbi kėtė fakt:

    "Gazet atmosferike thithin nė mėnyrė tė menjėhershme tė gjithė ato rreze qė zenė vend menjėherė pas rrezeve tė dukshme dhe atyre tė afėrta infra tė kuqe. Nėse do tė vėrejmė me kujdes, atmosfera mes shumė alternativash tė gjera tė spektrit elektromagnetik lejon qė tė kalojnė nė tė vetėm njė interval (shirit) tė ngushtė rrezesh qė pėrfshihet nga rrezet e dukshme dhe tė afėrta infra tė kuqe. Pėr njė arsye apo tjetėr nė sipėrfaqe tė Tokės nuk arrin dot asnjė rrezatim, gama, X, ultravioletė, infra tė kuqe tė largėta apo mikrovalė".74

    Nuk ėshtė aspak e mundur qė ky projektim kaq i imėt tė mos bjeri nė sy. Dielli ndėrmjet njė probabiliteti 1 nė 1025 tė spektrit tė dritės na pėrcjell vetėm ato rreze qė janė tė dobishme pėr ne dhe sidoqoftė atmosfera vetėm kėto rreze lejon qė ta depėrtojnė. (Edhe ajo pėrqindje e vogėl e rrezeve tė afėrta ultravioletė qė Dielli rrezaton mbi ne, njė pjesė e madhe e saj pengohet nga shtresa e ozonit.)




    Si atmosfera edhe uji lejojnė tė depėrtohen vetėm nga ato rreze tė dobishme dhe tė nevojshme pėr jetėn. Tė gjithė ato rrezatime tė dėmshme dhe vdekjeprurėse qė vijnė drejt Tokės prej yjeve tė largėt, bllokohen nga ky filtrim i projektuar nė mėnyrė kaq tė pėrsosur.

    Njė pikė tjetėr, e cila e bėn akoma mė interesante temėn ėshtė se edhe uji ashtu si atmosfera, zotėron njė veēori pėrshkueshmėrie shumė tė pėrzgjedhur. Drita qė rrezaton nė ujė ėshtė vetėm drita e dukshme. Rrezet e afėrta infra tė kuqe qė kalojnė nė atmosferė (dhe ngrohin tokėn), nė ujė nuk mund tė depėrtojnė mė tepėr se disa centimetra. Prandaj vetėm njė shtresė prej disa centimetrash e sipėrfaqeve tė deteve arrin tė ngrohet nga rrezet e Diellit. Kjo nxehtėsi pėrcillet shkallė-shkallė nė thellėsi, kėshtu qė pothuajse tė gjithė detet nė thellėsi tė caktuara zotėrojnė tė njėjtat temperatura me njėri-tjetrin. Kjo shfaq njė ambjent tepėr tė pėrshtatshėm pėr jetėn nė det.


    Edhe pse uji i pengon rrezatimet e tjera, dritėn e dukshme e lejon ta pėrshkojė nė thellėsinė e tij me metra tė tėrė. Pėr kėtė arsye bimėt nėnujore arrijnė tė kryejnė fotosintezėn. Po tė mos ekzistonte kjo veēori e ujit, nė Tokė nuk do tė formohej njė ekuilibėr ekologjik i pėrshtatshėm pėr jetėn.

    Njė pikė tjetėr interesante nė lidhje me ujin ėshtė se edhe ngjyrat e ndryshme tė dritės sė dukshme, nė ujė mund tė depėrtojnė vetėm nė distanca tė caktuara. Psh, pas 18 metra thellėsi mbaron drita e kuqe. Drita e verdhė mund tė pėrparojė deri nė 100 metra. Kurse e gjelbėrta dhe bluja zbresin deri nė 240 metra thellėsi. Ky ėshtė njė projektim shumė i rėndėsishėm sepse ngjyrat e dritės sė duhur pėr fotosintezė fillimisht janė bluja dhe e gjelbėrta. Nė saje tė pėrshkimit tė ujit nga kjo ngjyrė mė tepėr se tė tjerat, bimėt nėnujore arrijnė tė jetojnė deri nė njė thellėsi detare prej 240 metrash.

    Tė gjitha kėto janė fakte shumė tė rėndėsishme. Ēdo ligj tė fizikės qė tė ma-rrim nė dorė nė lidhje me dritėn, nxjerrim nė pah pėrfundimin se ēdo gjė ėshtė plotėsisht ashtu siē duhet tė jetė pėr tė mbėshtetur jetėn. Njė koment, i cili ze vend nė "Encyclopedia Britannica" e pohon nė kėtė mėnyrė kėtė gjendje tepėr tė jashtėzakonshme:

    "Tek mendojmė rėndėsinė qė mbart drita e dukshme pėr drejtimet e ndryshme tė jetės nė Tokė pėrpara faktit se pėrshkimi i ujit dhe atmosferės nga drita ėshtė i kufizuar nė njė shirit kaq tė ngushtė sa njerėzit nuk mund ta fshehin dot habinė".75
    ajiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii

Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •