Close
Faqja 13 prej 13 FillimFillim ... 3111213
Duke shfaqur rezultatin 241 deri 246 prej 246
  1. #241
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    606
    Faleminderit
    31
    54 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Arkeologjia kosovare

    Muzeu i Kosovės



    Muzeu i Kosovės ėshtė institucioni mė i hershėm i trashėgimisė kulturore i themeluar me qėllim tė ruajtjes, restaurimit­konservimit dhe prezantimit tė trashėgimisė tė luajtshme arkeologjike pėr territorin e Re­ publikės sė Kosovės. Institucioni i Muzeut tė Kosovės ėshtė vendosur nė njė objekt tė veēantė, si nė arkitekturė, ashtu dhe nė vendndodhje, gjegjė­ sisht gjendet nė bėrthamėn e vjetėr tė qendrės sė qytetit. Nė fakt, Muzeu i Kosovės ekziston qė nga viti 1949, megjithatė objekti i Muzeut u ndėrtua nė vitin 1889 dhe ishte projektuar sipas stilit tė ndėrtimit tė ashtuquajtur austro­hungarez dhe nė tė vėrtetė kishte si destinim vendosjen e komandės sė lartė ushtarake tė kohės.
    Muzeu pėrbėhet prej 3 sallave apo galerive nga tė cilat njėra shėr­ ben si sallė e ekspozitės sė pėrhershme arkeologjike, por eksponatet janė tė prezantuara edhe nė oborrin e brendshėm tė Muzeut si dhe nė lapidariumin gjegjėsisht Parkun Arkeologjik qė ndodhet pėrkrah ndėrtesės sė Muzeut, nė krahun e djathtė tė saj. Poshtė Muzeut,
    nė bodrumet e tij, gjenden ambientet e depove tė mijėra gjetjeve, artefakteve dhe fragmenteve tė luajtshme tė materialit arkeologjik, tė cilat janė tė sistemuara dhe ruhen nė kushte tė veēanta dhe me kujdes tė posaēėm.
    Nė ndėrtesėn e Muzeut tė Kos­ ovės, respektivisht nė katin e tretė tė saj, gjenden ambientet e punės tė Institutit Arkeologjik tė Kosovės, institucion ky shkencor­profesional dhe kompetent pėr hulumtimet arkeologjike nė gjithė terri­ torin e Republikės sė Kosovės.

    ■ Fig. 251. Muzeu i Kosovės.
    ⦁ Fig. 252. Nė tė djathtė tė rrugės, lapidariumi i muzeut.
    ⦁ Fig.253. Pjesė e ekspozitės arkeologjike
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   

  2. #242
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    606
    Faleminderit
    31
    54 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Arkeologjia kosovare

    GĖRMIME ARKEOLOGJIKE NĖ GRABOC TĖ ULĖT 2004
    Hyrje
    *
    Vendbanimi i Grabocit tė Ulėt ndodhet buzė lumit Drenicė, rreth 9 km nėperėndim tė Fushė Kosovės. Fshati Graboc i Ulėt qė sot njihet nga vendasitme emrin Gurshkabė, gjendet nė komunėn e Fushė Kosovės, ndėrsa fshatitjetėr ngjitur me tė, Graboc i Epėrm administrativisht i pėrket komunės sėObiliqit (Kastriotit). Komuna e Fushė Kosovės ndodhėt nė pjesėn qendroretė Rrafshit tė Kosovės. Qafat malore si tė Goleshit, apo luginat e lumenjvetė Drenicės, Graēankės dhe Sitnicės, kanė krijuar kushte mjaft tėpėrshtatshme pėr zhvillimin e komunikacionit qė nė lashtėsi. Nė kėtė zonė,janė evidentuar disa qendra arkeologjike me shtrirje kohore qė ngaperiudha e hekurit e deri nė mesjetėn e vonshme.Si pjesė pėrbėrėse e vijave transballkanike me njė pozicion tė favorshėm, rrethsaj, u ngritėn disa qendra urbane tė pėrmasave tė ndryshme, tė cilat ishin nėlidhje tė drejtpėrdrejtė jo vetėm me rrugėt qarkulluese tregtare tė kohės pornjėkohėsisht shėrbenin si nyje lidhėse me pjesėn tjetėr tė Dardanisė (Rafshin eDukagjinit). Sipas studiuesit E.Ēershkov njė ndėr stacionet rrugore tė shėnuaranė harta tė kohės, Vicianum, mund tė ubikohet me fshatin e sotėm Uglarė.Kėrkimet arkeologjike nė kėtė trevė, nuk kanė munguar edhe gjatė viteve tėfundit. Nė kuadrin e pėrpilimit tė “Hartės arkeologjike tė Kosovės“ njė ekip ipėrbashkėt arkeologėsh tė Institutit Arkeologjik tė Kosovės dhe InstitutitArkeologjik tė Tiranės, gjatė muajve shtator-tetor, kreu njė ekspeditėpėrnjohėse (rekognoscim) nė komunėn e Fushė Kosovės. Gjatė kėrkimeve, ugrumbullua njė lėndė e pasur dhe e larmishme arkeologjike mbi bazėn e sėcilės, mund tė ndriēohen ēėshtje tė rėndėsishme tė periudhės sė mesjetės sėhershme. Kėrkimet nė terren tė kryera nga prof.ass.dr. Luan Pėrzhita, Ma.Sonila Kora dhe Milot Berisha (gjatė pėrnjohjes shtator-tetor 2004), sollėnnjoftime tė vlefshme dhe me shumė interes, jo vetėm pėr hapėsirėn e kėsajkomune, por pėrgjithėsisht pėr trashėgiminė kulturore tė Kosovės. Nė kėtė rastvlen tė veēojmė rezultatet e kėrkimit dhe gjetjen nė fshatin Graboc i Ulėt.Kėrkimet nė terren evidentuan gjurmė tė qarta tė dy vendbanimeve tėperiudhės sė antikitetit tė vonė dhe tė mesjetės sė hershme:1.Nė njė pllajė tė rrafshėt mbi fshat e njohur nga vendasit memikrotoponimin “Kėrshat e Halitajve” vazhdimisht janė vėrejtur gjurmėfragmentesh qeramike, tė cilat pėrfaqėsohen nga tulla, tjegulla, imbrikse,etj. Gjithashtu nė kėtė masė tė gjetjeve janė konstatuar dhe fragmente
    175
    __________________ *Gėrmim shpėtimi i vitit 2004 nė nekropolėn e Grabocit tė Ulėt aktualizon njė lokalitet tė rėndėsishėm tė mesjetėssė hershme, i cili pėr shkencėn arkeologjike kosovare dhe pėrgjithėsisht ka qenė i panjohur derime sot


    enėsh. Njė pjesė e tyre janė vorba, tase etj. Kėto gjetje na mundėsojnėtė njihemi mė nga afėr me treguesit kryesorė tė kulturės sonė tė lashtėarbėrore. Nga vėzhgimi nė sipėrfaqen e kėsaj pjese, mendojmė se dallohenqartė dy periudha kohore, si antikiteti i vonė (shek. IV-VI) dhe mesjeta ehershme (shek. IX-XI). Paraprakisht jemi tė prirur tė mendojmė se gjurmėte zbuluara nė kėtė lokalitet (themele banesash, etj) flasin pėr ekzistimine njė vendbanimi. 2.Njė vendbanim i ngjashėm me atė tė “Kėrshat e Halitajve” ndodhetnė vendin e njohur me emrin “Bahēe”, ku kemi konstatuar gjurmėqeramike tė periudhės mesjetare, pikėrisht nė afėrsi tė hekurudhės.Nė fshatin Graboc i Ulėt nė pronėn (oborrin e shtėpisė) e Afrim Berishės,ekipi i ekspeditės pėrnjohėse organizoi njė sondazh kontrolli nė kolacionine shpėrmendur dhe konstatoi njė pjesė tė varrit qė kishte orientiminPerėndim-Lindje, nė njė thellėsi prej 35 cm. Skeleti ruhej mirė falėkushteve natyrore qė e kishin rezervuar pėr mbi njė milenium. Gjatė kėtijgėrmim kontrolli u arrit qė po nė atė varr tė zbulohej njė byzylyk “In situ<”d.m.th. byzylyku u gjet nė vend i palevizur, pra i pėrkiste skeletit.Byzylyku ishte punuar nga metali i bronzit dhe ishte zbukuruar me motivine pikėzimit nė qendrėn dhe me atė tė vijėzimeve paralele nė anė. Mėnyrae punimit si dhe trajtimi stilistik e afrojnė atė me gjetjet e varrezave nėGjonaj, Badoc, Llashticė dhe Matiēan, kėto tė datuara nė shek. X-XII.
    GĖRMIMET
    Instituti Arkeologjik i Kosovės, me pėrkrahjen materiale tė Kuvendit Komunaltė Fushė Kosovės, Departamenti i Kulturės, filluan gėrmimet arkeologjike nėkėtė varrezė mesjetare nė intervalin kohor nga 09 - 24 nėntor 2004.Projekti i udhėhequr nga drejtori i Institutit Arkeologjik tė Kosovės, Prof. dr.Jahja Dranēolli dhe Fatmir Peja (shef i sektorit tė arkeologjisė, arkeolog meeksperiencė nė Muzeun e Kosovės) me stafin e brendshėm dhe tė jashtėm,Masar Valla, Milot Berisha (arkeolog tė IAK-ut) dhe skicografi Vigan Kelmendi,u pėrqendrua fillimisht nė hapjen e njė sonde 8 x 8 m, mu pranė oborrit tėshtėpisė sė Afrim Berishės. Duhet thėnė se ekipi, ishte i shtrėnguar qė merastin e vendosjes sė kuadrateve(sondave) t’i pėrshtatej rrethanave tėterrenit, meqė nė kėtė oborr ėshtė shtėpia dhe objektet pėrcjellėse.
    Kuadrati I
    fillimisht ėshtė vendosur me dimensione 8 x 4 nė drejtimveriperėndim – juglindje, nė juglindje tė objektit banesor. Pėr shkaqe tėnevojave tė diktuara me paraqitjen e skeleteve me profile, kuadrati ėshtėzgjeruar dhe ka marrė dimensione pėrfundimtare 8 x 8 (dhe me njėzgjerim tė njė aneksi pėr zbulimin e tėrėsishėm tė varrit tė 6 -t).
    176


    Inventari i gėrmimit-Graboc i ulėt
    Excavation’s inventory of the Lower Graboc
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 02-03-2017 mė 06:05

  3. #243
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    606
    Faleminderit
    31
    54 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Arkeologjia kosovare

    Hapja e kėtyre varreve dha njė inventar tė rėndėsishėm qė pėrcaktonpėrkatėsinė relative tė nekropolės (varrezės). Gjithsej janė zbuluar 11varre, ku pjesa mė e madhe e tyre ruanin skelete nė gjendje tė mirė, mepėrjashtim tė dy varreve qė ju mungonte kafka. Thellėsia evarreve ishterelativisht e cekėt prej 25 – 45 cm, njė karakteristė pėrtė gjithanekropolet (varrezat) mesjetare nė arealine Kosovės. Orientimi iskeleteve ishte Perėndim – Lindje (d.m.th. koka nė perėndim, kursekėmbėt nė lindje). Ėshtė interesant tė theksohet cektėsia e varreve, nga25 – 45cm, mbi tė cilėn reshjet kanė penguar shtresimin e dheut nė njėpjerrtėsi tė ulėt. Mėnyra e varrimit qė ėshtė karakteristikė pėr kėtėperiudhė bėhej me vendosje tė trupit tė shtrirė mbi shpinė drejtpėrdrejtėnė tokė pa konstruksionvarroi, ndėrsa pozicioni i duarve ka qenė indryshėm, herė tė shtrira e herė tė vendosura mbi trup. Drejtimi i varreveishte kryesisht perėndim – lindje me shmangie tė zakonshme sipas stinėvetė vitit ( pozitės sė diellit nė kohėn e varrimit).
    Kuadrati I
    : Gjatė gėrmimit tė kėtij kuadrati, janė zbuluar 7 varre skeletoretė vėna nė shpinė pa konstruksion. Tė gjitha varret kanė orientim tėnjėjtė. Varri 2, 5 dhe 6 pothuajse janė tė ruajtur tėrėsisht. Ndėrkaq varri1 dhe 7, si dhe pjesa e sipėrme e ekstremiteteve janė tė dėmtuara gjatėpunimeve tė ndryshme tė kryera me kohė nga pronari. Varri 7 nuk ėshtėzbuluar nė tėrėsi pėr shkak tė kushteve klimatike dhe afatit kohor, kėshtuqė ekstremitet e poshtme (kėmbėt) kanė mbetur jashtė profilit 1 – 4, nėafėrsi tė kėndit 4. Varri 4,i cili fillimisht ėshtė zbuluar me rastin epėrnjohjes pėr Hartėn arkeologjike tė Kosovės (2004), gjatė nivelimit tėsipėrfaqes pėr nevoja tė pronarit ishte gati plotėsisht i shkatėrruar (koka,ekstremitet e poshtme dhe krahu i majtė nuk ruheshin fare). Ky varr, edhepse pa konstruksion, ka pasur inventar (byzylyk dhe unazė). Varri 2,4,5 dhe6 kanė pasur inventarė.
    Kuadrati I
    (8 x 8m) rezultoi me gjetje interesante dhe shumė tėrėndėsishme qė edhe pėrcaktojnė vjetėrsinė e varrezės.
    Kuadrati II
    ėshtė spostuar nė verilindje tė objektit banesor cca 7 m, medimensione 5 x 6 me drejtim si kuadrati I, gjė qė ishte kushtėzuar ngadrejtimi i shpejtėsisė. Nė kėtė kuadrat janė zbuluar 5 varre tė ruajturatėrėsisht nė thellėsi 30 cca 40 cm. Nuk kanė fare konstruksion dhe inventararkeologjik.
    Kuadrati III
    (gjatė punimeve u konstatua se varreza kishte njė shtrirje tėmadhe prandaj u hapėn edhe dy kuadrate tė tjera pėr tė parė shtrirjen ekėsaj nekropole ), ėshtė vendosur 4.30cm, poshtė kuadratit I, medimensione 7 x3, gjė qė ishte imponuar nga situata nė terren. Nėkuadratin III ėshtė zbuluar 1 skelet pėrgjatė profilit 1-4, i ruajtur mirė, pakonstruksion dhe pa inventar arkeologjik. Mirėpo, ky skelet dallon nga
    177


    keletet e tjerė pėrnga orientimi.Nė profilin 2-3 shfaqen ekstremitet eposhtme tė njė skeleti nė thellėsi cca 35 cm, i cili nuk ėshtė zbuluar pėrshkaqe tė kushteve klimatike dhe afatit tė caktuar tė projektit dhe i ciliėshtė paraqitur nė dokumentacionin teknik, i nevojshėm pėr hulumtime tėmėtejme.
    GJETJET ARKEOLOGJIKE
    Gjetjet, ndonėse jo tė bollshme, si inventar janė indikativė pėrpėrkufizimin kohor tė kėtij nekropoli, i cili mund tė ndėrlidhet menekropolet tė tjera mesjetare, tė gėrmuara mė parė nė arealin e Kosovės.Gjatė gėrmimit ėshtė zbuluar ky material arkeologjik: 1.Byzylyk i punuar prej bronzi me ornamente tė incizuara (varri 4);2.Unazė e punuar prej bronzi me kurorė tė sheshtė (varri 4);3.Unazė e punuar prej bronzi me kurorė tė rrethuar me teknikėgranulacioni, qėndoshta do ta ketė pasur njė aplikė nga materiali tjetėrnė mes (varri 2).4.Byzylyk i punuar prej teli tė bronzit me teknikė tornimi ose tėdredhjes( varri 5);5.Unazė e punuar prej bronzi me kurorė tė sheshtė (varri 5);6.Njė palė vathė tė punuar nga teli i bronzit dhe tė dekoruar megranulacion.Gjithashtu u mblodh edhe njė material i konsiderueshėm i fragmenteve tėqeramikės sė glazura mesjetare, dhe janė gjetur edhe disa fragmente tėqeramikės parahistorike, e cila ėshtė zbuluar gjatė gėrmimit jashtėtėrėsive varrove.
    PĖRSHKRIMI I VARREZAVE
    KUADRATI I Varri 1:
    Orientimi: Perėndim – Lindje (mė pak shmangieje nga lindja).Thellėsia: cca 30cm.Gjatėsi e skeletit tė ruajtur: 150 cm.
    178


    Inventari: Byzylykui punuar prej bronzi(Nr. Inv. ter. 1), i dekoruar sipasteknikės sė incizimit; unazė e punuar prej bronzi me kurorė tė sheshtė (nr.Inv. ter. 2). Gjinia dhe mosha: ?Pozicioni: me duar tė kryqėzuar sipėr komblikut. Ruajtja: Skeleti ėshtė i dėmtuar, i mungojnė, kafka, krahu dhe dora emajtė, dora e djathtė, kombliku dhe ekstremitetet e poshtme. Pasojė ekėtij dėmtimi, ėshtė nivelimi i sipėrfaqes pėr nevojat e pronarit, pėr tėbėrė njė sipėrfaqe tė sheshtė me qėllim tė realizimit tė njė ambienti pėrtė vendosur njė tavolinė verore.
    Varri 5:
    Orientimi: Perėndim – Lindje (mė pak shmangie nga lindja).Thellėsia: cca 25 cm.Gjatėsi e skeletit tė ruajtur: 160 cm.Konstruksioni dhe inventari: Nuk ka.Inventari: nė dorėn e djathtė ka njė byzylyk tė punuar prej telit tė bronzit, tė torduar – tė dredhur (Nr. Inv. ter. 3). Nė gishtin e dorės sė majtė ėshtėnjė unazė bronzi me kurorė tė sheshtė (nr. I Inv. ter. 4).Gjinia dhe mosha: ?Pozicioni: i vendosur nė shpinė me dorėn e majtė tė lakuar mbi komlik,ndėrkaq dora e djathtė, e shtrirė pėr trupi. Ruajtja: Skeleti ėshtė i ruajtur mirė, mirėpo me kokė tė plasaritur, ivendosur drejtė me shikim nga lindja; dorėn e djathtė e ka tė shtrirė pėrtrupi, ndėrkaq tė majtėn, e ka tė lakuar nė bėrryl nė nivel tė komblikut.Kėmbėt i pėrfundojnė nė profilin 1 – 4 .
    Varri 6:
    Orientimi: Perėndim – Lindje (mė pak shmangie nga lindja).Thellėsia: cca 20cm.Gjatėsi e skeletit tė ruajtur: 160 cm.Konstruksioni: Nuk ka.Inventarin tė dy anėt e kokės, nė lartėsi tė veshėve ka pasur nga njė vathta punuar nga teli i bronzit i dekoruar me granulacion (nr. Inv. ter. 5) Gjinia dhe mosha: ?Pozicioni: i vendosur nė shpinė me duar tė kryqėzuar sipėr komblikut. Ruajtja: shfaqja e shkėmbit tė gjallė, ka kushtėzuar qė thellėsia e varrittė jetė mė e vekėt, nė kėtė aspekt i mungojnė brinjėt dhe boshti kurrizor,kafka ėshtė e plasaritur, ndėrsa gjymtyrėt e tjera janė tė ruajtura.
    180


    Varri 7:
    Orientimi: Perėndim – Lindje (me njė ēikė shmangieje nga lindja).Thellėsia: cca 30cm.Gjatėsia e skeletit tė ruajtur: 88 cm (ekstremitetet e poshtme janė tėfutura nė profil dhe nuk janė zbuluar).Konstruksioni dhe inventari: nuk ka.Gjinia dhe mosha: ?Pozicioni: i shtrirė nė shpinė me duar tė kryqėzuar sipėr komblikut. Ruajtja: pjesa mė e madhe e kokės, ėshtė dėmtuar mė herėt, ėshtė ruajturvetėm ana e djathtė. Pjesėt e kėmbėve janė tė futura nė profilin 1 – 4.
    KUADRATI IIVarri 1:
    Orientimi: Perėndim – Lindje ( njė fije shmangieje nga lindja).Thellėsia: cca 40 cm.Gjatėsia e skeletit tė ruajtur: cca 170 cm.Konstruksioni dhe inventari: nuk ka Gjinia dhe mosha: ?Pozicioni: i vendosur nė shpinė me duar tė kryqėzuara sipėr komblikut.Ruajtja: kryesisht e mirė, me kokė tė plasaritur.
    Varri 2:
    Orientimi: Perėndim – Lindje ( mė pak shmangie nga lindja).Thellėsia: cca 45cm.Gjatėsi e skeletit tė ruajtur: 150 cm.Konstruksioni dhe inventari: Nuk ka.Gjinia dhe mosha: ?Pozicioni: i vendosur nė shpinė me duar tė kryqėzuar sipėr komblikut. Ruajtja: Skeleti kryesisht ėshtė i ruajtur mirė, koka e plasaritur.
    KUADRATI IIIVarri 1:
    Orientimi: Jugperėndim – Verilindje.Thellėsia: cca 55 cm.Gjatėsia e skeletit tė ruajtur: cca 166 cm.Konstruksioni dhe inventari: nuk ka
    181


    Gjinia dhe mosha: ?Pozicioni: i shtrirė nė shpinė me duar tė kryqėzuara mbi komblik.Ruajtja: Skeleti ėshtė i ruajtur mirė por me kokė tė plasaritur.
    Varri 2:
    Nė pėrfundim tė punėve nė terren (mė 23/11/2004) gjatė pastrimit tėprofilit 2 – 3, pranė kėndit 3, nė thellėsi prej cca 60 cm, janė paraqiturpjesėt e poshtme tė kėmbėve tė skeletit, i cili ka orientim identik sikursevarret e kuadratit I - II. Pėr shkak tė terminit (dita e fundit e punimeve),pjesa e zbuluar e eshtrave, pastrohet, dokumentohet dhe mbetet “insitu”.
    RealizuesitPĖRFUNDIM
    Duhet theksuar se ky lokalitet ėshtė gėrmuar pėr herė tė parė dhe do tėishte me mjaft interes qė tė vazhdoheshin gėrmimet edhe nė vitet vijuese.Njė pjesė e kafkave, qė ishin tė ruajtura shumė mire nofullat e poshtmedhe dhėmbėt, u morėn pėr t’u analizuar nė aspektin antropologjik nga dr.Ferid Koēani, qė do tė pėrcaktojė gjininė dhe grup-moshėn e personave tėcilėt ishin varrosur nė varrezėn mesjetare tė Grabocit tė Ulėt.Gėrmimet arkeologjike nė kėtė varrezė, na ofruan tė dhėna tė ēmueshme,jo vetėm pėr hapėsirėn territoriale tė komunės sė Fushė Kosovės, por nėpėrgjithėsi pėr trashėgiminė kulturore tė Kosovės, duke krijuar njėpanoramė tė re pėr periudhėn e Mesjetės sė hershme.Ky raport shoqėrohet me dokumentacion teknik tė hulumtimeve dhe fotomateriale.
    182
    Tė dhėnat e GIS-it (GeographicInformation System) janė realizuar ngaShafi Gashi x=4722939.462 y =7500800.670 z =617 metra lartėsia mbidetaree nekropoles se GrabovcitFatmir PEJAMuzeu i KosovėsProf.Dr. Jahja DRANĒOLLIInstituti Arkeologjik i Kosovės
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura     

  4. #244
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    606
    Faleminderit
    31
    54 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Arkeologjia kosovare

    Ėshtė gjetur njė enė e vjetėr nė Dunav

    Kjo enė tashmė e dorėzuar nė Qendrėn pėr Trashėgimi Kulturore ėshtė dorėzuar me pėrshtypjen se kjo enė mund tė jetė e vjetėr gati 3 mijė vjet, duke iu referuar njė gjetje tjetėr tė ngjashme nė Vajkal tė Shqipėrisė, qė ėshtė vlerėsuar dhe konstatuar prej njėrit nga arkeologėt mė tė njohur shqiptar, Adem Bunguri
    Ena dyvegjake ėshtė gjetur nė pronėn e Sabit Zymberit nė Dunav tė Komunės sė Gjilanit dhe kjo enė tashmė ėshtė dorėzuar nė Qendrėn pėr Trashėgimi Kulturore tė Gjilanit.Pėr kėtė gjetje, pėr KultPlus ka njoftuar Sabit Rrustemi, organizator i Manifestimit "Trekėndėshi poetik i paqes", manifestim qė mbahet pikėrisht nė Dunav, duke shtuar se pėrpos gjetjes sė fundit tė kėsaj ene, nė kėtė lokacion ishin gjetur edhe dy gjetje tė tjera.

    Kjo enė tashmė e dorėzuar nė Qendrėn pėr Trashėgimi Kulturore ėshtė dorėzuar me pėrshtypjen se kjo enė mund tė jetė e vjetėr gati 3 mijė vjet, duke iu referuar njė gjetje tjetėr tė ngjashme nė Vajkal tė Shqipėrisė, qė ėshtė vlerėsuar dhe konstatuar prej njėrit nga arkeologėt mė tė njohur shqiptar, Adem Bunguri.

    “Pėrndryshe, kjo enė, dje, nga gjetėsi, Sabit Zymberi ( Dunav ), iu ka dhuruar Qendrės pėr Trashėgimi Kulturore tė Gjilanit dhe, ajo do jetė pjesė e muzeut tė Gjilanit si dhe nė dispozicion tė arkeologėve pėr studime dhe saktėsime tė mėtejme”, ka thėnė Rrustemi, i cili ka shpjeguar pėr fund se pronari i kėsaj parcele, Sabit Zymberi, si Qendra Rajonale pėr Trashėgimi Kulturore e Gjilanit, e sė cilės iu dhurua kjo Enė, kėrkon dhe mirėpret hulumtime tė mėtejme, nga njerėz kompetentė tė Kosovės, Shqipėrisė dhe tė arkeologėve nga rajoni e gjetiu./KultPlus.com
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   

  5. #245
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    606
    Faleminderit
    31
    54 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Arkeologjia kosovare

    Gjurmohet Kėshtjella Dardane e Poneshit

    Deri tani janė zbuluar pjesė tė murit rrethues me gjerėsi 1.50 m, i ngritur nga gurėt e lidhur me llaē gėlqereje, pjese tė themeleve tė njė objekti banimi i ngritur nga gurėt nė teknikė tė thatė murimi, gjurmėt e njė tempulli kulti, skulptura monumentale shkėmbore e njė shpeze, me gjasė e hutit, pjesėrisht e dėmtuar dhe qindra fragmente tė enėve tė qeramikės tė cilat riprodhojnė trajta te enėve tė kultit dhe tė enėve tė kuzhinės, disa prej tė cilave shquhen pėr zbukurime artistike.
    Kėto ditė Instituti Arkeologjik i Kosovės nėn udhėheqjen e arkeologut Haxhi Mehmetaj po kryen gjurmime arkeologjike mė karakter shpėtimi nė kėshtjellėn shumė shtresore dardane tė fshatit Ponesh tė komunės sė Gjilanit. Gjurmimet janė financuar nga Ministria e Kulturės.
    Kodra me emrin “Quka e Madhe” mbi tė cilėn ngrihej kėshtjella shumė shtresore ka pozitė tė jashtėzakonshme strategjike prej nga si nė pėllėmbė tė dorės mbikėqyrej tereni i pėrthyer kodrinor dhe fushor i njė pjese tė madhe tė trevės sė Gjilanit.
    Kėshtjella pėrfshinė sipėrfaqe prej afro 1 hektar dhe radhitet ndėr kėshtjellat mė tė mėdha dhe mė tė rėndėsishme nė territorin qendrorė tė Dardanisė, Kosovės sė sotme. Ka formė drejtkėndėshi mė anėt gjatėsore juglindje - veriperėndim. Gjurmėt e mureve dhe tė objekteve tė kėshtjellės nė fazėn e hulumtimeve tė tashme vėren nė formė tė ledheve te gurėve dhe ledheve tė dheut.
    Deri tani janė zbuluar pjesė tė murit rrethues me gjerėsi 1.50 m, i ngritur nga gurėt e lidhur me llaē gėlqereje, pjese tė themeleve tė njė objekti banimi i ngritur nga gurėt nė teknikė tė thatė murimi, gjurmėt e njė tempulli kulti, skulptura monumentale shkėmbore e njė shpeze, me gjasė e hutit, pjesėrisht e dėmtuar dhe qindra fragmente tė enėve tė qeramikės tė cilat riprodhojnė trajta te enėve tė kultit dhe tė enėve tė kuzhinės, disa prej tė cilave shquhen pėr zbukurime artistike. / KultPlus.com
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  6. #246
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    606
    Faleminderit
    31
    54 falenderime nė 51 postime

    Pėr: Arkeologjia kosovare

    - Kalaja e Pogragjes






Faqja 13 prej 13 FillimFillim ... 3111213

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •