Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 4 prej 4
  1. #1
    Shpirt i Lirė
    Anėtarėsuar
    15-04-2002
    Postime
    907
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Franz Baron von Nopca (1877-1933)

    [Fjala e mbajtur me rastin e inaugurimit nė ASHAK]



    FRANC BARON NOPĒA DHE SHQIPTARĖT


    nga Robert Elsie



    Mė datėn 26 prill 1933 gazeta Neue Freie Presse e Vjenės botoi artikullin e mėposhtėm:

    “Drama e pėrgjakshme nė rrugėn Singer. Studiuesi si vrasės dhe vetėvrasės. Siē u njoftua, Privatdocent (Baron) Dr. Franc Nopēa, pesėdhjetepesė-vjeēar, vrau dje paradite sekretarin e tij afatgjatė, shqiptarin dyzetepesė-vjeēar Bajazid Elmas Doda, nė banesėn e tij nė katin e tretė tė shtėpisė sė parė nė rrugėn Singer, numėr 12, dhe pastaj vrau vetėn para tavolinės sė dhomės sė punės me njė tė shtėnė nė gojė. Nga hulumtimi mjekėsor zyrtar doli qė sekretari kishte pėsuar dy tė shtėna gati nė tė njėjtin vend nė tėmblėn e majtė, tė cilėt shpunė kafkėn krejtėsisht, kėshtu qė fisheku, pas daljes nga koka, ngeli nė jastėkun e karrigės.
    Duket se Nopēa e kishte pėrgatitur veprimin paraprakisht. U gjetėn shumė letra lajmtumire tė mbyllura pėr farefisin dhe pėr miqtė e tij, si dhe njė testament tė mbyllur pėr njė avokat vjenez dhe shėnime tė tjera. Mendohet qė njė arsye e veprimit tė ketė qenė gjendja e vėshtirė financiare e tij, me qenė se shėrbėtorja tha qė ajo nuk e kishtė marrė rrogėn qė prej katėr muajsh. Dihet gjithashtu qė Franc Nopēa, i cili donte mė shumė se ēdo gjė tjetėr librat dhe kolecionet e tij, kishte menduar pėr tė ur bibliotekėn e tij tė madhe me shumė vepra unikale.
    Njė shkresė policisė: “Arsyeja e vetėvrasjes sime ėshtė sistemi im nervor i hallakatur. Arsyeja qė vrava mikun dhe sekretarin tim afatgjatė, zotin Bajazid Elmas Doda, nė tėmblėn kur flente gjumė, dhe pa dijeninė e tij, ėshtė qė unė nuk doja ta braktisja tė sėmurė, tė shkretė dhe pa para nė botė duke qenė se ai do tė kishtė vuajtur shumė. Unė dėshiroj qė trupi im tė digjet.”


    Kėshtu mbaroi jeta e vrullshme e Baronit Franc Nopēa nga Felshėsilvashi (Franz Baron Nopcsa von Felsöszilvįs, 1877-1933), njė ndėr studiue1877-1933sve mė tė spikatur tė kohės. Ai ka lindur nė njė familje aristokratike ungareze mė 3 maj 1877 nė ēifligun familjar tė Saēal-it, afėr Haceg-it tė Transilvanisė. Me rekomandimin e ungjit dhe kumbarit tė tij, Franc von Nopēa, kryemjeshtėr i oborrit tė Mbretėreshės Elisabeta tė Austrisė, Nopēa ka mbaruar maturėn nė liceun vjenez Maria-Theresianum. Ngjarja vendimtare nga rinia e tij ndodhi nė vitin 1895 gjatė njė ekskursioni nė Sentpeterfalva (Szentpéterfalva). Aty ai dhe motra e tij zbuluan mbeturinat e kockave fosile tė njė dinosauri, tė cilat ai ia dėrgoi Profesorit Eduard Sys (Edward Suess), njė gjeologu and paleontologu vjenez. Nga viti i maturės, 1897, deri nė vitin 1903, Nopēa studioi pranė Sys-it nė Universitetin e Vjenės, i cili nė atė kohė u shqua pėr studimet paleontologjike.
    Nopēa shumė shpejt u bė vetė njė studiues me nam nė fushėn e paleontologjisė. Mė datėn 21 qershor 1899, qė nė moshėn njėzetedy, ai mbajti ligjeratėn e parė pranė Akademisė sė Shkencave nė Vjenė me titullin Dinosaurierreste in Siebenbürgen (Mbeturina tė dinosaurve nė Transylvani), e cila kishte njė jehonė tė madhe. Nopēa shquhet si themeluesi i paleofiziologjisė, para se gjithash me studimet e tij tė njohur edhe jashtė Austrisė pėr zvarraniq fosilikė. Veēanėrisht e njohura ishin hipotezat tė tij per ‘running proavis’, pėr gjakngrohtėsinė e pterosaurėve dhe pėr rėndėsinė e disa proceseve endokrine tė cilat, sipas tij, kishin njė ndikim tė veēantė mbi evolucionin dhe mbi vdekjen e dinosaurve. Nuk u pranuan tė gjitha teoritė e tij pa kundėrshtim, por ato frymėzuan shumė diskutimin nė fushėn e paleontologjisė. Po kaq i rėndėsishėm ishte ndihmesa e Nopēės nė fushėn e gjeologjisė, pėr shembull mbi strukturat tektonike tė malėsive tė Ballkanit perėndimor, ku ai mbrojti disa teori guximtare.
    Nė vitet e mėvonshme Nopēa u bė i njohur gjithashtu si njė ndėr albanologėt kryesorė tė kohės sė tij. Botimet e tij albanologjike nga vitet 1907 deri nė 1932 u pėrqėndruan kryesisht nė fushat e mėposhtme: parahistoria dhe historia e lashtė, etnologjia, gjeografia, historia e re dhe e drejta zakonore shqiptare, d.m.th. kanuni. Librat e tij tė hershme si Das katholische Nordalbanien (Shqipėria e Veriut katolike, Budapesht 1907), Aus Šala und Klementi (Nga Shala dhe Kelmendi, Sarajevė 1910) und Haus und Hausrat im katholischen Nordalbanien (Shtėpi dhe orendi nė Shqipėrinė e Veriut katolike, Sarajevė 1912) si dhe Beiträge zur Vorgeschichte und Ethnologie Nordalbaniens (Ndihmesa pėr parahistorinė dhe etnologjinė e Shqipėrisė sė Veriut, Sarajevė 1912) pėrmbajnė vėzhgime tė shumta, me gjithė se materiali nuk eshtė i sistematizuar mirė. Mė vonė, kur nuk udhėtoi mė nė Ballkan dhe kur kishte qetėsi mė shumė, u botuan vepra mė monumentale shkencore. Mė tė njohura ndėr tė janė: Bauten, Trachten und Geräte Nordalbaniens (Ndėrtime, veshje dhe vegla tė Shqipėrisė sė Veriut, Berlin & Laipcig 1925) dhe para se gjithash, monografia themelore prej 620-faqesh Geologie und Geographie Nordalbaniens (Gjeologjia dhe Gjeografia e Shqipėrisė sė Veriut, Öhrlingen 1932), e cila shquhet si kryevepra e botimeve albanologjike qė dolėn gjatė jetės sė tij.
    Lista e botimeve tė Nopēės pėrmban mė shumė se 186 tituj, kryesisht nga fushat e paleontologjisė, tė gjeologjisė dhe tė albanologjisė. 54 botime janė pėr Shqipėrinė.
    Me vdekjen e parakohshme e Nopēės, shumė vepra tė rėndėsishme tė tij ngelėn tė pabotuara. Trashėgimia shkencore nga fusha e paleontologjisė u dhurua Muzeut Britanik nė Londėr, kurse pjesa albanologjike u dha kolegut e tij, albanologut tė njohur Profesor Norbert Jokl (1877-1942) nė Vjenė. Nė njė letėr me datėn 24 prill 1933, d.m.th. nė ditėn e vdekjes, Nopēa ia dha Joklit njė listė dorėshkrimesh me kėrkesė qė ky i fundit tė marrė kontakt me Paul Graf Teleki nė Budapesht pėr tė gjetur fonde pėr botimin e veprave tė mbetura. Por fonde nuk u gjetėn dhe pikėrisht pėr kėtė arsye, kėto veprat e rėndėsishme ngelėn tė pabotuara. Qė prej vrasjes sė Joklit nė maj 1942, trashėgimia albanologjike e Nopēės ruhet nė Kolekcionin e Dorėshkrimeve tė Bibliotekės Kombėtare tė Austrisė nė Vjenė.
    Nga trashėgimia e Nopēės duhet tė pėrmenden nė veēanti pesė dorėshkrime:

    1. Albanien: die Bergstämme Nordalbaniens und ihr Gewohnheitsrecht (Shqipėria, fiset e malėsisė ė Veriut dhe e drejta e tyre zakonore), Ser. nov. 9392, njė vepėr prej 510 faqesh, njė pjesė e madhe e sė cilės u botua koha e fundit nga Fatos Baxhaku dhe Karl Kaser nė librin: Die Stammesgesellschaften Nordalbaniens, Berichte und Forschungen österreichischer Konsuln und Gelehrter, 1861-1917 (Shoqėria fisnore e Shqipėrisė sė Veriut, raporte dhe puna shkencore e konsujve dhe tė shkencėtarėve austriakė, 1861-1917, Vjenė-Kėln-Vajmar 1996);

    2. Religiöse Anschauungen, Sitten und Gebräuche (Besimi, doke dhe zakone), Ser. nov. 9393, njė vepėr prej 242 faqesh pėr etnologjine shqiptare, nga e cila i mungojnė 58 faqet e para;

    3. Gedichte des Colez Marku, 1895-1932 (Poezia e Kolez Markut, 1895-1932), Ser. nov. 11912, njė pėrmbledhje poetike gjermanisht nė 110 faqe me 160 poezi jo shumė tė mira;

    4. Dialektstudie, Fragment (Fragmenti i njė studimi dialektologjik), Ser. nov. 11918, shėnime pėr dialektin geg veriperėndimor nė veri tė Shkodrės nė 36 faqe tė formateve tė ndryshme; dhe kryesorja:

    5. Kujtimet e Franc Nopēės me titullin Reisen in den Balkan (Udhėtime nė Ballkan), Ser. nov. 9368, tė cilat kam ndėrmend tė botoj sė shpejti.

    Monografia pesėvellimshe Udhėtime nė Ballkan, e cila shpeshherė gabimisht ėshtė quajtur ditari i Nopēės, ka 456 faqe tė shkruara me makinė, duke pėrfshirė edhe disa tė shkruara me dorė. Mendohet qė Nopēa kishte filluar tė shkruante kujtimet e tij para mbarimit tė Luftės sė Parė Botėrore. Si burim kryesor ai pėrdorte defterėt e tij tė cilėt ai mbante gjithmonė me vete gjatė udhėtimeve nė Ballkan dhe tė cilėt mendohej qė ishin tė zhdukur. Shtatė defterė me shėnime, skicė, llogari dhe fatura tė ndryshme, nga tė cilėt gjashtė pėr Shqipėrinė dhe njė pėr Maqedoninė, gjinden nė Bibliotekėn Kombėtare tė Tiranės (DR2/3F deri 8F). I pėrkasin periudhat e mėposhtme: Vėll. 1 (1905), 430 f.; Vėll. 2 (1906), 580 f.; Vėll. 3 (1907), 474 f.; Vėll. 4 (1908), 316 f.; Vėll. 5 (1909), 686 f.; dhe Vėll. 6 (1913), 213 f. Kėto vėllime nė format oktav, si dhe vepra tė tjera nga biblioteka personale e Nopēės, u ėn pas vdekjes sė autorit nga antikuariati vjenez Kunst-Antiquariat Heinrich Hinterberger, nė Hegelge 17, pėr 150 franga cvicėrane dhe pėrfunduan nė koleksionin e Mid’hat bej Frashėrit (1880-1949), tė njohur edhe si Lumo Skėndo, i cili kishte bibliotekėn mė e madhe private nė Shqipėri, me afėrsisht 20,000 vėllime. Duke qenė se Frashėri ishte njė udhėheqės i lartė i lėvizjes antikomuniste Balli Kombėtar dhe u dėtyrua tė braktiste Shqipėrinė me ardhjen nė pushtet tė komunistėve, koleksioni i tij u konfiskua dhe pėrfundoi nė Bibliotekėn Kombėtare nė Tiranė.
    Kujtimet e Nopēės pėrfshijnė njė periudhė njėzetvjeēare nga 1897 deri nė vitin 1917 kur Nopēa kishte dyzet vjet. Nė njė letėr Joklit me datėn 8 tetor 1928, Nopēa vuri re qė kishte humbur defterin nė vitin 1918, gjė qė shpjegon ndėrprerjen e kujtimeve nė vitin 1917. Dorėshkrimi i kujtimeve e pėrfundoi afėrsisht nė vitin 1929 dhe kishte ndėrmend ta botonte. Shtėpia botuese Stadium e Budapeshtit u tregua e gatshme tė botonte njė pėrkthim ungarisht tė kujtimeve duke ngarkuar Kalman Lambreht-in (Kįlmįn Lambrecht), bibliotekarin e Institutit Mbretėror tė Gjeologjisė nė Budapesht, me punėn e pėrkthimit dhe me pėrfshirjen e ndryshimeve tė shumta qė donte Nopēa. Nė fund, as pėrkthimi ungarisht, as origjinali gjermanisht nuk u botuan kurrė.
    Nė pjesėn e parė tė kujtimeve, Studien und erste Reisen 1897-1905 (Studime dhe udhėtime tė para 1897-1905) e gjejmė baronin i ri pėr herė tė parė nė malėsinė e Shqipėrisė sė Veriut, nė njė rajon tė shkelur rrallė nga tė huajt. Pas mbarimit tė doktoraturės nė Universitetin e Vjenės nė verė tė vitit 1903, Nopēa ishte orvatur, pas njė udhėtimi nė Greqi, tė udhėtonte nga Shkupi dhe Prizreni pėr nė Shkodėr pėr tė takuar konsullin austriak, Baron Bornemisa Gjula (Bornemisza Gyula). Pėrvoja e parė e tij me Shqipėrinė filloi nė njė mėnyrė tepėr shqiptare:

    “Nga Shkupi vazhdova, siē thashė, pėr nė Prizren. Aty mė dhanė tre zaptije pėr tė mė shoqėruar gjatė udhėtimit pėr nė Shkodėr. Natėn e parė e kalova nė Hanin e Brutit dhe, kur u nisa gjatė agimit tė ditės tjetėr, dikush nga njė pylli ma kapi me plumb nė njė kthesė tė rrugės nga ana e djathtė. Fisheku shpuri kapelėn time shumė afėr kokės, por nuk u plagosa. Unė zbrita menjėherė nga kali, kėrkova tė mbulohem dhe doja tė qėlloja edhe unė, por nuk e pashė njeri... Pjesa tjetėr e udhėtimit nga Ura e Vezirit deri nė Shkodėr kaloi pa incident.”

    Me gjithė fillimin e vėshtirė, Nopēa filloi gjatė udhėtimeve tė mėvonshme tė donte Shqipėrinė dhe banorėt e malėsisė sė saj. Ai jep pėrshkrimin e mėposhtėm nga ekpedita e parė e madhe nė verė tė vitit 1905:

    “Mė bėri shumė pėrshtypje njė ngjarje nė luginėn e Cemit afėr urės sė Tamarės nė tokėn e Kelmendasve. Unė kėrkova nė njė shtėpi pak ujė pėr tė pirė, por nė vend tė ujit, zoti i shtėpise, qė nuk e njihja fare, mė dha njė tas me dhallė, tė cilėn e piva deri nė fund. Pas pirjes, erdhi nė shtėpi vėllau i zotit tė shtėpisė, edhe ky i panjohur nga unė, dhe, duke qenė se ishte vonė dhe ai ishte i lodhur nga udhėtimi, ai donte tė pinte dhallėn. Natyrisht gjeti tasin e zbrazur, dhe kur zoti i shtėpisė i shpjegoi atij kush e kishte pirė dhallėn, ai nuk u mėrziti fare, siē mund tė mendohet. Pėrkundrazi, ai tha qė ishte fat qė kisha ardhur unė nė shtėpi para tij, sepse pėrndryshe familja e tij nuk do tė kishte patur ēfarė tė ofronte mikut dhe miku do tė ishte i detyruar tė vazhdonte rrugėn i pangrėnė.”

    Nopēa ndodhej nė Shqipėrinė e Veriut nė fillim tė shekullit jo vetėm pėr arsye personale apo shkencore. Ai ishte gjithashtu aktiv nė fushėn e politikės, shpeshherė nė kundėrshtim tė hapur me punonjėsit e ministrisė sė punėve tė jashtme nė Vjenė. Gjatė krizės sė Anekcionit 1908-1909, Nopēa mori pjesė nė pėrgatitjen e ashtuquajturit Albanienaktion kundėr Serbisė dhe Malit tė Zi. Para dhe gjatė Luftės sė Parė Ballkanike 1912, ai ndėrhyri shpeshherė nė politikėn e jashtme tė Austrisė dhe mori pjesė si vullnetar nė Luftėn e Parė Botėrore nė Shqipėri. Nė vitin 1916, Nopēa ishte komandanti i njė njėsie ushtarake tė vullnetarėve shqiptarė. Interesant nė kujtimet e tij ėshtė pėrshkrimi i gjatė i Kongresit tė Triestit tė vitit 1913 dhe i zgjedhjes sė njė princi evropian pėr Shqipėrinė, pėr tė cilėn edhe ai u bė kandidat.

    “Nga 27 shkurt deri nė 6 mars unė mora pjesė nė kongresin e shqiptarėve nė Triest. Ky kongres ishte gjė e ēuditshme. Nė pranverė tė vitit 1913 froni shqiptar ishte bosh dhe punėt shqiptare u drejtuan nga Ismail Qemali, i cili kishte takuar Berhtold-in (Berchtold), ministrinė austriak tė punėve tė jashtme, nė Budapesht dhe pastaj me kėrkesė tė Berhtold-it udhėtoi pėr nė Vlorė ku themeloi qeverinė e pėrkohshme e Shqipėrisė sė sapokrijuar. Por si mik shumėvjeēar i Greqisė, bile edhe si agjent i paguar nga grekėt, ai kishte premtuar qė tė lehtėsonte pushtimin e Janinės, nė rast se ngelej nė pushtet nė Shqipėri. Ishte edhe e qartė qė Ismail Qemali donte tė rrinte shefi i qeverisė se pėrkohshme, sepse njė gjė e tillė, kuptohet, ishte me fitim financiar...
    Pas pritjes sė pėrshėndetjes u zgjodhėn ditėn tjetėr Markezi Kastriota si kryetar nderi dhe Faik bej Konica si kryetar kongresi. Nė kryesinė u pranuan gjithashtu Hilė Mosi, Fazil Toptani dhe Dervish Hima. Unė u pėrshėndeta gjatė hapjes solemne nga Faiku si mik i madh i shqiptarėve. Mendova gjatė disa minutave pėr njė pėrgjigje, ngrita nė podium dhe atėherė e mbajta njė fjalim nė gjuhėn shqipe. Me pėrjashtim tė konsulit tė pėrgjithshėm Kral dhe tė disa konsujve tė tjerė austriakė dhe italianė, besoj se asnjė evropian tjetėr nuk e ka bėrė njė gjė tė tillė. Pėrveē konflikti me vllehėrit dhe njė shkėmbim fjalėsh midis kryetarit Faik bej Konica, dhe mashtruesit Nikollė Ivanaj, vetėm pėr tė tėrhequr vėmendje mbi kėtė tė fundit, kishte vetėm fjalė kot nė kongres, kėshtu qė nė darkė tė ditės sė fundit, thirra Faik bej Konicėn dhe e thashė atij qė kongresi nuk kishte bėrė asnjė punė. Gjėja minimale qė mund tė pritej nga njė kongresi politik ishte njė resolutė. Faiku ishte dakord me mua dhe unė ia diktova resolutėn. Pas njė gjysmė ore ishim gati dhe ditėn tjetėr Faiku ia paraqiti resolutėn kongresit. Pas njė debate, prapė pėr gjendjen e vllehėrve dhe pėr tė ardhmen e Shqipėrisė, rezoluta u pranua, dhe fjalėt e mia u transmetuan fuqive tė mėdha.”


    Mė vonė, Nopēa u propozua kandidat pėr postin e mbretit tė Shqipėrisė duke qenė se kishte njohuri tė thella dhe mjaft mbėshtetje nė Veri. Por pastaj ai tėrhoqi kandidaturėn, siē thotė, nga inati pėr coptimin e Shqipėrisė. Sipas Nopēės, krijimi i shtetit shqiptar siē doli nga Konferenca e Londrės ishte lindja e njė foshnjeje pa jetė. Kėshtu pėrfundoi angazhimi politik i tij pėr Shqipėrinė.
    Pas Luftės sė Parė Botėrore, Nopēa jetoi nė Budapesht dhe pastaj nė Vjenė ku ėshtė marrė kryesisht me punėn shkencore, ndėr tė tjerat edhe me veprat themelore tė albanologjisė. Kujtimet e Baron Nopēės tė cilat kam ndėrmend t’i botoj sė shpejti, besoj se do tė hedhin shumė dritė jo vetėm mbi jetėn e tij, por edhe mbi Shqipėrine e Veriut nė fillim tė shekullit njėzet.



    [Published in: / botuar nė: Rilindja, shtojcė kulturė, letėrsi, arti, Prishtina, 01.09.2001, p. 20.]

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    18-08-2002
    Vendndodhja
    NYC
    Postime
    82
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Elsie: Ju rrėfej Nopca-n, baronin tragjik

    Studiuesi dhe albanologu Robert Elsie rrėfen zbulimin e kujtimeve tė baronit tė famshėm austrohungarez, Franz Baron Nopca. Mėnjanimi i albanologut nga Akademia jonė e Shkencave, angazhimi politik dhe kandidimi pėr kurorėn e mbretit tė shqiptarėve mė 1914, deri tek fundi tragjik, vrasja e dashnorit shqiptar, sekretarit tė tij Bajazid Dodės, dhe vetėvrasja mė pas

    Elsie: Ju rrėfej Nopca-n, baronin tragjik


    Elsa Demo

    [E.D.]: Si lindi interesi juaj pėr Baron von Nopēėn? Si ratė nė gjurmė tė tij dhe tė kujtimeve tė tij "Udhėtime nė Ballkan"?
    [R.E.]: Albanologjia si lėndė shkencore ėshtė tepėr interesante sepse ka akoma shumė gjėra pėr tė zbuluar. Mbeten shumė dokumente dhe dorėshkrime tė pashfrytėzuara nėpėr arkivat dhe bibliotekat e Evropės, sepse ka pak shkencėtarė qė interesohen, dhe ka akoma mė pak shkencėtarė nė botėn e jashtme qė dinė shqip. Prandaj kur dėgjoj pėr ndonjė dorėshkrim me rėndėsi albanologjike, mė intereson jashtė mase. Kėshtu kam mundur tė zbuloj, apo themi me modesti tė paktėn, kam mundur tė botoj disa prej kėtyre dorėshkrimeve.
    Nga biografia e Nopēės, e shkruar nga Gert Robel, Franz Baron Nopcsa und Albanien: ein Beitrag zu Nopcsas Biographie (Franc Baron Nopēa dhe Shqipėria: njė ndihmesė biografisė sė Nopēės, Wiesbaden 1966), dija se Nopēa kishte vrarė vetėn nė Vjenė mė 1933 dhe qė, para vdekjes sė tij, e kishte caktuar qė dorėshkrimi i kujtimeve tė tij t’i trashėgohet Profesorit Norbert Jokl. Gjatė njė udhėtimi nė Vjenė, arrita tė gjej dhe tė siguroj kujtimet nė arkivin e Bibliotekės Kombėtare tė Austrisė. Ishte pėr mua njė gėzim i madh kur, mė nė fund, e kisha nė dorė dorėshkrimin e kujtimeve tė baronit tė famshėm, mė shumė se 500 faqe tė shkruara prej dorės sė tij nė njė gjermanishte tė vjetėruar tė perandorisė austrohungareze.

    [E.D.]: Personalisht ēfarė do tė veēonit si mė me rėndėsi nga pikėpamja albanologjike nė lėndėn e kujtimeve?
    [R.E.]: Nė lidhje me Shqipėrinė, Nopēa ka qenė i njohur kryesisht si etnolog, por ishte edhe njė gjeolog, gjeograf dhe paleontolog me famė. Kujtimet e tij, tė cilat mbulojnė periudhėn nga 1897 deri mė 1917, na prezantojnė Nopēėn deri diku edhe si historian i kohės sė tij. Para Luftės sė Parė Botėrore ai kishte blerė njė shtėpi nė Shkodėr ku jetonte, pranė maleve dhe malėsorėve tė Veriut qė i donte aq shumė. Nopēa ishte ndėr tė huajt e parė qė kanė depėrtuar nė Malet e Veriut (dhe qė i kanė mbijetuar udhėtimit). Ai u shqua gjithashtu si figurė publike dhe politike e kohės sė tij. Ai dinte me siguri mė shumė pėr Shqipėrinė dhe pėr shqiptarėt e Veriut se ēdo austrohungarez tjetėr.

    [E.D.]: Eshtė intrigues fakti qė Nopēa paskėsh qenė komandant i njė njėsie ushtarake tė vullnetarėve shqiptarė si dhe qėndrimi i tij qė ju citoni pėr Kongresin e Triestės nė vitin 1913, dhe pėr zgjedhjen e njė princi evropian pėr Shqipėrinė, kur edhe ai paskėsh qenė kandidat. Ēfarė jepet mė shumė nga kujtimet: a ishte Nopēa njė militant, apo njė kandidat nobėl pėr kurorėn e princit?
    [R.E.]: Nuk them se Nopēa ishte njė militant, por, duke qenė i informuar mirė pėr Shqipėrinė, ka mundur tė mbrojė interesat e saj nė Vjenė. Herė ishte i respektuar aty si ekspert, herė ishte i mėnjanuar nga Ministria e Punėve tė Jashtme, punė intrigash. Si kandidat pėr postin e mbretit tė Shqipėrisė nuk besoj se ai ka qenė i rėndėsishėm. Kishte mbėshtetjen e shqiptarėve tė Veriut, por - qė ėshtė mė thelbėsore -, nuk kishte mbėshtetjen e Austrisė, apo tė Fuqive tė Mėdha. Pas pavarėsisė sė Shqipėrisė, Nopēa u tėrhoq nga politika, siē thekson, nga inati pėr faktin se Ismail Qemali, tė cilin ai e trajton si tradhtar, i kishte dorėzuar Ēamėrinė dhe Janinėn grekėve. Gjatė Luftės sė Parė Botėrore ka qenė prapė nė Shqipėri, ku organizoi njė njėsi vullnetarėsh shqiptarė nėn komandėn e Austro-Hungarisė, por, siē dihet, Austro-Hungaria humbi luftėn, dhe Nopēa u kthye nė Vjenė.

    [E.D.]: Si vazhdon mė vonė angazhimi i tij politik?
    [R.E.]: Pas Luftės sė Parė Botėrore ai u tėrhoq nga jeta politike fare, dhe jetoi nė Vjenė dhe nė Budapest, ku pėr njė kohė tė caktuar ishte drejtori i Institutit Mbretėror Hungarez tė Gjeologjisė (Magyar Kirįlyi Földtani Intézet). Si studiues i pavarur Nopēa ishte tepėr aktiv gjatė kėsaj periudhe dhe botoi me tė gjithė 186 punime! 54 tė kėtyre veprave janė pėr Shqipėrinė dhe pėr kulturėn shqiptare.

    [E.D.]: Duket sikur baroni paska preferuar tė jetojė si shqiptar, pėrderisa paska mbajtur gjatė nė shtėpi edhe njė sekretar shqiptar. Ka vend pėr shumė kuriozitet rreth kėsaj lloj jete? A ishte njė njėri i shkencės qė pėlqente tė bėnte bohemin? Ē'ishte kjo dashuri e baronit pėr Shqipėrinė?
    [R.E.]: Nuk them se Baron Nopēa ishte njė bohem. Pėrkundrazi, nga kujtimet e tij ai del si aristokrat konservator dhe njė njėri tepėr i rreptė dhe i pėrmbajtur, tė paktėn nė dukje. Pėr jetėn e tij personale flet pak, gjė e kuptueshme pėr kohėn e tij. Pėr sekretarin dhe dashnorin e tij shqiptar ai thotė: “Mė 20 nėntor (1906) jam njohur nė Bukuresht me Bajazid Elmaz (Doda). Qė prej asaj kohe, Bajazidi ka qenė me mua dhe, pas vdekjes sė Lui Drashkoviqit, ai ka qenė i vetmi njeri nė botė, tė cilėn kam dashur vėrtet dhe ndaj tė cilit prandaj kam patur njė besim tė plotė, pa menduar kurrė se ai mund tė shfrytėzonte mirėbesimin tim. Ai ka patur edhe huqet e tij, por e kam pranuar siē ishte. Serbėt, nga inati pėr ēdo gjė austrohungareze dhe nga inati pėr mua, duke ditur se unė merrem nė mėnyrė tė veēantė me Shqipėrinė, i kanė vrarė babain dhe vėllaun e Bajazidit nė Stirovicė mė 1913. Nė fund tė nėntorit, dhjetor dhe nė janar 1907 kam qenė me Bajazidin nė Saēal (vila e baronit nė Transilvani) dhe nė shkurt kam qenė me atė nė Londėr...”
    Nėse dashuria e tij pėr sekretarin ka qenė pasoja e dashurisė sė tij pėr Shqipėrinė, ose dashuria e tij pėr Shqipėrinė ka qenė pasoja e dashurisė sė tij pėr Bajazidin nuk mund tė them, por ka shumė raste tė ngjashme tė aristokratėve dhe tė albanologėve tė huaj qė kanė patur marrėdhėnie intime apo tė ngushta me shqiptarė vendas dhe qė me siguri u frymėzuan nga kėto lidhje. Baronesha gjermane Mari Ameli fon Godin (Marie Amelie von Godin, 1882-1950), e cila kishte shkruar romane aventureske pėr Shqipėrinė dhe kishte pėrkthyer Kanunin gjermanisht, ishte mike intime afatgjate e aristokratit shqiptar Ekrem bej Vlora (1885-1964). Ata nuk kanė mundur tė martoheshin vetėm sepse ajo ishte katolike, kurse ai mysliman. Obori Herbert (Aubrey Herbert, 1880-1923), diplomati dhe shkrimtari aristokrat anglez, i cili, bashkė me Edit Durham-in, kishte themeluar Shoqatėn Anglo-Shqiptare nė Londėr pėr tė mbėshtetur pavarėsinė e Shqipėrisė, u frymėzua, si Nopēa, nga njė dragoman shqiptar, Qazim Kokeli. Margaret Hasluk (Margaret Hasluck, 1885-1948), antropologe skoceze, e cila kishte jetuar 13 vjet nė Elbasan, ishte mike e ngushtė dhe, sipas thashethemeve, dashnore e dijetarit elbasanas Lef Nosi (1873-1946). Pa pėrmendur rastin e jetės skandaloze tė Lord Baironit (Lord Byron, 1788-1824), pėr tė cilėn ėshtė shkruar shumė.

    [E.D.]: Cili ėshtė sipas jush vendi i Nopēės nė hierarkinė albanologjike?
    [R.E.]: Besoj se nė fushėn e etnologjisė, pra nė fushėn e kulturės popullore shqiptare, Nopēa zė njė vend me shumė rėndėsi dhe ėshtė pėr tė ardhur keq se veprat e tij nuk janė botuar shqip.
    [E.D.]: A ishte Shqipėria, njė arsye e miqėsisė sė tij mė tė ngushtė me Norbert Jokl?
    [R.E.]: Nė fakt, pėr miqėsinė apo marrėdhėniet midis kėtyre dy albanologėve kryesorė tė Austrisė, tė dy tė lindur mė 1877, unė di shumė pak. Nopēa nuk e pėrmend Jokl-in nė kujtimet e tij, por, siē thashė pėrpara, ai kishte caktuar qė veprat e tij albanologjike t’i kalojnė Jokl-it pas vdekjes. Ata kanė punuar nė fusha tė ndryshme: Nopēa si etnolog, gjeolog, paleontolog, udhėtar, aventurier, dhe figure publike dhe politike nė Vjenė, Shkodėr, Sarajevė, Bukuresht dhe Budapest, kurse Jokl si gjuhėtar, bibliotekar dhe profesor nė Universitetin e Vjenės. Me siguri, ka gjėra pėr tė zbuluar kėtu. Kjo mund tė ishte interesante si temė pėr njė disertacion albanologjik, apo jo?

    [E.D.]: Ju thoni se kryevepra e botimeve albanologjike qė dolėn jashtė jetės sė baronit ishte "Gjeologjia dhe gjeografia e Shqipėrisė Veriore". Ku qendron rėndėsia e kėsaj vepre?
    [R.E.]: Gjeografia dhe gjeologjia e Shqipėrisė Veriore ėshtė vepra mė e madhe e Nopēės, kulmi i jetės sė tij shkencore. Miku Ludėig Waagen i ka shkruar kėshtu: “edhe po tė mos kishe botuar asnjė vepėr tjetėr, mund tė kėnaqesh me kėtė kur e rishikon tėrė veprėn tėnde jetėsore.” Megjithatė, ky libėr, i cili u botua mė 1929 nga Instituti Mbretėror Hungarez i Gjeologisė me mė shumė se 600 faqe, merret “vetėm” me gjeografinė dhe gjeologjinė e Shqipėrisė, dhe ndoshta pėr kėtė arsye ka patur mė pak jehonė nė Albanologji. Ekziston njė pėrkthim i pabotuar shqip nga B. Dashi (Tiranė 1974), por nuk di nėse cilėsia e pėrkthimit mjafton pėr njė botim. Mė interesante pėr publikun shqiptar do tė ishin veprat e tij klasike: Das katholische Nordalbanien (Shqipėria e Veriut katolike, 56 f.), Vjenė 1907; Haus und Hausrat im katholischen Nordalbanien (Shtėpi dhe orendi nė Shqipėrinė e Veriut katolike, 92 f.), Sarajevė 1912; Albanien: Bauten, Trachten und Geräte Nordalbaniens (Shqipėria: ndėrtime, veshje dhe vegla popullore e Shqipėrisė sė Veriut, 257 f.). Berlin 1925, dhe, nė radhė tė parė, kujtimet e tij tė sipėrmendura: Reisen in den Balkan: die Lebenserinnerungen des Franz Baron Nopcsa (Udhėtime nė Ballkan: Kujtimet e Franc Baron Nopēės, 527 f.), Pejė 2001.

    [E.D.]: Mendoni se Akademia e Shkencave e Shqipėrisė ka lėnė jashtė vėmendjes sė duhur njė albanolog si Nopēa dhe ēfarė duhet bėrė pėr botimin e veprės sė tij mė tė rėndėsishme albanologjike?
    [R.E.]: Nopēa ėshtė lėnė mėnjanė nga albanologjia shqiptare, para sė gjithash sepse kjo shkencė pėrqendrohet nė radhė tė parė nė studime gjuhėsore, historike dhe letrare. Nopēa ishte kryesisht etnolog dhe gjeolog, kėshtu qė ėshtė njohur mė pak. Besoj se ka edhe njė arsye tjetėr fare tė thjeshtė: mungojnė pėrkthime tė veprave tė tij shqip. Njė traditė e fortė e pėrkthimi tė veprave shkencore nga gjermanishtja nuk ekziston, dhe pėr fat tė keq, edhe sot nuk ka shumė pėrkthyes gjermanisht-shqip. Megjithatė, nėse ndonjė botues ishte i interesuar pėr tė botuar kujtimet e Nopēės shqip, apo tė paktėn atė pjesė tė kujtimeve tė tij qė merren me Shqipėrinė, me kėnaqėsi do tė isha gati tė japė dorėshkrimin nė dispozicion pėr pėrkthim dhe botim.



    26/12/2003
    Studiuesi dhe albanologu Robert Elsie rrėfen zbulimin e kujtimeve tė baronit tė famshėm austrohungarez, Franz Baron Nopca. Mėnjanimi i albanologut nga Akademia jonė e Shkencave, angazhimi politik dhe kandidimi pėr kurorėn e mbretit tė shqiptarėve mė 1914, deri tek fundi tragjik, vrasja e dashnorit shqiptar, sekretarit tė tij Bajazid Dodės, dhe vetėvrasja mė pas

    Elsie: Ju rrėfej Nopca-n, baronin tragjik


    Elsa Demo

    [E.D.]: Si lindi interesi juaj pėr Baron von Nopēėn? Si ratė nė gjurmė tė tij dhe tė kujtimeve tė tij "Udhėtime nė Ballkan"?
    [R.E.]: Albanologjia si lėndė shkencore ėshtė tepėr interesante sepse ka akoma shumė gjėra pėr tė zbuluar. Mbeten shumė dokumente dhe dorėshkrime tė pashfrytėzuara nėpėr arkivat dhe bibliotekat e Evropės, sepse ka pak shkencėtarė qė interesohen, dhe ka akoma mė pak shkencėtarė nė botėn e jashtme qė dinė shqip. Prandaj kur dėgjoj pėr ndonjė dorėshkrim me rėndėsi albanologjike, mė intereson jashtė mase. Kėshtu kam mundur tė zbuloj, apo themi me modesti tė paktėn, kam mundur tė botoj disa prej kėtyre dorėshkrimeve.
    Nga biografia e Nopēės, e shkruar nga Gert Robel, Franz Baron Nopcsa und Albanien: ein Beitrag zu Nopcsas Biographie (Franc Baron Nopēa dhe Shqipėria: njė ndihmesė biografisė sė Nopēės, Wiesbaden 1966), dija se Nopēa kishte vrarė vetėn nė Vjenė mė 1933 dhe qė, para vdekjes sė tij, e kishte caktuar qė dorėshkrimi i kujtimeve tė tij t’i trashėgohet Profesorit Norbert Jokl. Gjatė njė udhėtimi nė Vjenė, arrita tė gjej dhe tė siguroj kujtimet nė arkivin e Bibliotekės Kombėtare tė Austrisė. Ishte pėr mua njė gėzim i madh kur, mė nė fund, e kisha nė dorė dorėshkrimin e kujtimeve tė baronit tė famshėm, mė shumė se 500 faqe tė shkruara prej dorės sė tij nė njė gjermanishte tė vjetėruar tė perandorisė austrohungareze.

    [E.D.]: Personalisht ēfarė do tė veēonit si mė me rėndėsi nga pikėpamja albanologjike nė lėndėn e kujtimeve?
    [R.E.]: Nė lidhje me Shqipėrinė, Nopēa ka qenė i njohur kryesisht si etnolog, por ishte edhe njė gjeolog, gjeograf dhe paleontolog me famė. Kujtimet e tij, tė cilat mbulojnė periudhėn nga 1897 deri mė 1917, na prezantojnė Nopēėn deri diku edhe si historian i kohės sė tij. Para Luftės sė Parė Botėrore ai kishte blerė njė shtėpi nė Shkodėr ku jetonte, pranė maleve dhe malėsorėve tė Veriut qė i donte aq shumė. Nopēa ishte ndėr tė huajt e parė qė kanė depėrtuar nė Malet e Veriut (dhe qė i kanė mbijetuar udhėtimit). Ai u shqua gjithashtu si figurė publike dhe politike e kohės sė tij. Ai dinte me siguri mė shumė pėr Shqipėrinė dhe pėr shqiptarėt e Veriut se ēdo austrohungarez tjetėr.

    [E.D.]: Eshtė intrigues fakti qė Nopēa paskėsh qenė komandant i njė njėsie ushtarake tė vullnetarėve shqiptarė si dhe qėndrimi i tij qė ju citoni pėr Kongresin e Triestės nė vitin 1913, dhe pėr zgjedhjen e njė princi evropian pėr Shqipėrinė, kur edhe ai paskėsh qenė kandidat. Ēfarė jepet mė shumė nga kujtimet: a ishte Nopēa njė militant, apo njė kandidat nobėl pėr kurorėn e princit?
    [R.E.]: Nuk them se Nopēa ishte njė militant, por, duke qenė i informuar mirė pėr Shqipėrinė, ka mundur tė mbrojė interesat e saj nė Vjenė. Herė ishte i respektuar aty si ekspert, herė ishte i mėnjanuar nga Ministria e Punėve tė Jashtme, punė intrigash. Si kandidat pėr postin e mbretit tė Shqipėrisė nuk besoj se ai ka qenė i rėndėsishėm. Kishte mbėshtetjen e shqiptarėve tė Veriut, por - qė ėshtė mė thelbėsore -, nuk kishte mbėshtetjen e Austrisė, apo tė Fuqive tė Mėdha. Pas pavarėsisė sė Shqipėrisė, Nopēa u tėrhoq nga politika, siē thekson, nga inati pėr faktin se Ismail Qemali, tė cilin ai e trajton si tradhtar, i kishte dorėzuar Ēamėrinė dhe Janinėn grekėve. Gjatė Luftės sė Parė Botėrore ka qenė prapė nė Shqipėri, ku organizoi njė njėsi vullnetarėsh shqiptarė nėn komandėn e Austro-Hungarisė, por, siē dihet, Austro-Hungaria humbi luftėn, dhe Nopēa u kthye nė Vjenė.

    [E.D.]: Si vazhdon mė vonė angazhimi i tij politik?
    [R.E.]: Pas Luftės sė Parė Botėrore ai u tėrhoq nga jeta politike fare, dhe jetoi nė Vjenė dhe nė Budapest, ku pėr njė kohė tė caktuar ishte drejtori i Institutit Mbretėror Hungarez tė Gjeologjisė (Magyar Kirįlyi Földtani Intézet). Si studiues i pavarur Nopēa ishte tepėr aktiv gjatė kėsaj periudhe dhe botoi me tė gjithė 186 punime! 54 tė kėtyre veprave janė pėr Shqipėrinė dhe pėr kulturėn shqiptare.

    [E.D.]: Duket sikur baroni paska preferuar tė jetojė si shqiptar, pėrderisa paska mbajtur gjatė nė shtėpi edhe njė sekretar shqiptar. Ka vend pėr shumė kuriozitet rreth kėsaj lloj jete? A ishte njė njėri i shkencės qė pėlqente tė bėnte bohemin? Ē'ishte kjo dashuri e baronit pėr Shqipėrinė?
    [R.E.]: Nuk them se Baron Nopēa ishte njė bohem. Pėrkundrazi, nga kujtimet e tij ai del si aristokrat konservator dhe njė njėri tepėr i rreptė dhe i pėrmbajtur, tė paktėn nė dukje. Pėr jetėn e tij personale flet pak, gjė e kuptueshme pėr kohėn e tij. Pėr sekretarin dhe dashnorin e tij shqiptar ai thotė: “Mė 20 nėntor (1906) jam njohur nė Bukuresht me Bajazid Elmaz (Doda). Qė prej asaj kohe, Bajazidi ka qenė me mua dhe, pas vdekjes sė Lui Drashkoviqit, ai ka qenė i vetmi njeri nė botė, tė cilėn kam dashur vėrtet dhe ndaj tė cilit prandaj kam patur njė besim tė plotė, pa menduar kurrė se ai mund tė shfrytėzonte mirėbesimin tim. Ai ka patur edhe huqet e tij, por e kam pranuar siē ishte. Serbėt, nga inati pėr ēdo gjė austrohungareze dhe nga inati pėr mua, duke ditur se unė merrem nė mėnyrė tė veēantė me Shqipėrinė, i kanė vrarė babain dhe vėllaun e Bajazidit nė Stirovicė mė 1913. Nė fund tė nėntorit, dhjetor dhe nė janar 1907 kam qenė me Bajazidin nė Saēal (vila e baronit nė Transilvani) dhe nė shkurt kam qenė me atė nė Londėr...”
    Nėse dashuria e tij pėr sekretarin ka qenė pasoja e dashurisė sė tij pėr Shqipėrinė, ose dashuria e tij pėr Shqipėrinė ka qenė pasoja e dashurisė sė tij pėr Bajazidin nuk mund tė them, por ka shumė raste tė ngjashme tė aristokratėve dhe tė albanologėve tė huaj qė kanė patur marrėdhėnie intime apo tė ngushta me shqiptarė vendas dhe qė me siguri u frymėzuan nga kėto lidhje. Baronesha gjermane Mari Ameli fon Godin (Marie Amelie von Godin, 1882-1950), e cila kishte shkruar romane aventureske pėr Shqipėrinė dhe kishte pėrkthyer Kanunin gjermanisht, ishte mike intime afatgjate e aristokratit shqiptar Ekrem bej Vlora (1885-1964). Ata nuk kanė mundur tė martoheshin vetėm sepse ajo ishte katolike, kurse ai mysliman. Obori Herbert (Aubrey Herbert, 1880-1923), diplomati dhe shkrimtari aristokrat anglez, i cili, bashkė me Edit Durham-in, kishte themeluar Shoqatėn Anglo-Shqiptare nė Londėr pėr tė mbėshtetur pavarėsinė e Shqipėrisė, u frymėzua, si Nopēa, nga njė dragoman shqiptar, Qazim Kokeli. Margaret Hasluk (Margaret Hasluck, 1885-1948), antropologe skoceze, e cila kishte jetuar 13 vjet nė Elbasan, ishte mike e ngushtė dhe, sipas thashethemeve, dashnore e dijetarit elbasanas Lef Nosi (1873-1946). Pa pėrmendur rastin e jetės skandaloze tė Lord Baironit (Lord Byron, 1788-1824), pėr tė cilėn ėshtė shkruar shumė.

    [E.D.]: Cili ėshtė sipas jush vendi i Nopēės nė hierarkinė albanologjike?
    [R.E.]: Besoj se nė fushėn e etnologjisė, pra nė fushėn e kulturės popullore shqiptare, Nopēa zė njė vend me shumė rėndėsi dhe ėshtė pėr tė ardhur keq se veprat e tij nuk janė botuar shqip.
    [E.D.]: A ishte Shqipėria, njė arsye e miqėsisė sė tij mė tė ngushtė me Norbert Jokl?
    [R.E.]: Nė fakt, pėr miqėsinė apo marrėdhėniet midis kėtyre dy albanologėve kryesorė tė Austrisė, tė dy tė lindur mė 1877, unė di shumė pak. Nopēa nuk e pėrmend Jokl-in nė kujtimet e tij, por, siē thashė pėrpara, ai kishte caktuar qė veprat e tij albanologjike t’i kalojnė Jokl-it pas vdekjes. Ata kanė punuar nė fusha tė ndryshme: Nopēa si etnolog, gjeolog, paleontolog, udhėtar, aventurier, dhe figure publike dhe politike nė Vjenė, Shkodėr, Sarajevė, Bukuresht dhe Budapest, kurse Jokl si gjuhėtar, bibliotekar dhe profesor nė Universitetin e Vjenės. Me siguri, ka gjėra pėr tė zbuluar kėtu. Kjo mund tė ishte interesante si temė pėr njė disertacion albanologjik, apo jo?

    [E.D.]: Ju thoni se kryevepra e botimeve albanologjike qė dolėn jashtė jetės sė baronit ishte "Gjeologjia dhe gjeografia e Shqipėrisė Veriore". Ku qendron rėndėsia e kėsaj vepre?
    [R.E.]: Gjeografia dhe gjeologjia e Shqipėrisė Veriore ėshtė vepra mė e madhe e Nopēės, kulmi i jetės sė tij shkencore. Miku Ludėig Waagen i ka shkruar kėshtu: “edhe po tė mos kishe botuar asnjė vepėr tjetėr, mund tė kėnaqesh me kėtė kur e rishikon tėrė veprėn tėnde jetėsore.” Megjithatė, ky libėr, i cili u botua mė 1929 nga Instituti Mbretėror Hungarez i Gjeologisė me mė shumė se 600 faqe, merret “vetėm” me gjeografinė dhe gjeologjinė e Shqipėrisė, dhe ndoshta pėr kėtė arsye ka patur mė pak jehonė nė Albanologji. Ekziston njė pėrkthim i pabotuar shqip nga B. Dashi (Tiranė 1974), por nuk di nėse cilėsia e pėrkthimit mjafton pėr njė botim. Mė interesante pėr publikun shqiptar do tė ishin veprat e tij klasike: Das katholische Nordalbanien (Shqipėria e Veriut katolike, 56 f.), Vjenė 1907; Haus und Hausrat im katholischen Nordalbanien (Shtėpi dhe orendi nė Shqipėrinė e Veriut katolike, 92 f.), Sarajevė 1912; Albanien: Bauten, Trachten und Geräte Nordalbaniens (Shqipėria: ndėrtime, veshje dhe vegla popullore e Shqipėrisė sė Veriut, 257 f.). Berlin 1925, dhe, nė radhė tė parė, kujtimet e tij tė sipėrmendura: Reisen in den Balkan: die Lebenserinnerungen des Franz Baron Nopcsa (Udhėtime nė Ballkan: Kujtimet e Franc Baron Nopēės, 527 f.), Pejė 2001.

    [E.D.]: Mendoni se Akademia e Shkencave e Shqipėrisė ka lėnė jashtė vėmendjes sė duhur njė albanolog si Nopēa dhe ēfarė duhet bėrė pėr botimin e veprės sė tij mė tė rėndėsishme albanologjike?
    [R.E.]: Nopēa ėshtė lėnė mėnjanė nga albanologjia shqiptare, para sė gjithash sepse kjo shkencė pėrqendrohet nė radhė tė parė nė studime gjuhėsore, historike dhe letrare. Nopēa ishte kryesisht etnolog dhe gjeolog, kėshtu qė ėshtė njohur mė pak. Besoj se ka edhe njė arsye tjetėr fare tė thjeshtė: mungojnė pėrkthime tė veprave tė tij shqip. Njė traditė e fortė e pėrkthimi tė veprave shkencore nga gjermanishtja nuk ekziston, dhe pėr fat tė keq, edhe sot nuk ka shumė pėrkthyes gjermanisht-shqip. Megjithatė, nėse ndonjė botues ishte i interesuar pėr tė botuar kujtimet e Nopēės shqip, apo tė paktėn atė pjesė tė kujtimeve tė tij qė merren me Shqipėrinė, me kėnaqėsi do tė isha gati tė japė dorėshkrimin nė dispozicion pėr pėrkthim dhe botim.



    26/12/2003
    Studiuesi dhe albanologu Robert Elsie rrėfen zbulimin e kujtimeve tė baronit tė famshėm austrohungarez, Franz Baron Nopca. Mėnjanimi i albanologut nga Akademia jonė e Shkencave, angazhimi politik dhe kandidimi pėr kurorėn e mbretit tė shqiptarėve mė 1914, deri tek fundi tragjik, vrasja e dashnorit shqiptar, sekretarit tė tij Bajazid Dodės, dhe vetėvrasja mė pas

    Elsie: Ju rrėfej Nopca-n, baronin tragjik


    Elsa Demo

    [E.D.]: Si lindi interesi juaj pėr Baron von Nopēėn? Si ratė nė gjurmė tė tij dhe tė kujtimeve tė tij "Udhėtime nė Ballkan"?
    [R.E.]: Albanologjia si lėndė shkencore ėshtė tepėr interesante sepse ka akoma shumė gjėra pėr tė zbuluar. Mbeten shumė dokumente dhe dorėshkrime tė pashfrytėzuara nėpėr arkivat dhe bibliotekat e Evropės, sepse ka pak shkencėtarė qė interesohen, dhe ka akoma mė pak shkencėtarė nė botėn e jashtme qė dinė shqip. Prandaj kur dėgjoj pėr ndonjė dorėshkrim me rėndėsi albanologjike, mė intereson jashtė mase. Kėshtu kam mundur tė zbuloj, apo themi me modesti tė paktėn, kam mundur tė botoj disa prej kėtyre dorėshkrimeve.
    Nga biografia e Nopēės, e shkruar nga Gert Robel, Franz Baron Nopcsa und Albanien: ein Beitrag zu Nopcsas Biographie (Franc Baron Nopēa dhe Shqipėria: njė ndihmesė biografisė sė Nopēės, Wiesbaden 1966), dija se Nopēa kishte vrarė vetėn nė Vjenė mė 1933 dhe qė, para vdekjes sė tij, e kishte caktuar qė dorėshkrimi i kujtimeve tė tij t’i trashėgohet Profesorit Norbert Jokl. Gjatė njė udhėtimi nė Vjenė, arrita tė gjej dhe tė siguroj kujtimet nė arkivin e Bibliotekės Kombėtare tė Austrisė. Ishte pėr mua njė gėzim i madh kur, mė nė fund, e kisha nė dorė dorėshkrimin e kujtimeve tė baronit tė famshėm, mė shumė se 500 faqe tė shkruara prej dorės sė tij nė njė gjermanishte tė vjetėruar tė perandorisė austrohungareze.

    [E.D.]: Personalisht ēfarė do tė veēonit si mė me rėndėsi nga pikėpamja albanologjike nė lėndėn e kujtimeve?
    [R.E.]: Nė lidhje me Shqipėrinė, Nopēa ka qenė i njohur kryesisht si etnolog, por ishte edhe njė gjeolog, gjeograf dhe paleontolog me famė. Kujtimet e tij, tė cilat mbulojnė periudhėn nga 1897 deri mė 1917, na prezantojnė Nopēėn deri diku edhe si historian i kohės sė tij. Para Luftės sė Parė Botėrore ai kishte blerė njė shtėpi nė Shkodėr ku jetonte, pranė maleve dhe malėsorėve tė Veriut qė i donte aq shumė. Nopēa ishte ndėr tė huajt e parė qė kanė depėrtuar nė Malet e Veriut (dhe qė i kanė mbijetuar udhėtimit). Ai u shqua gjithashtu si figurė publike dhe politike e kohės sė tij. Ai dinte me siguri mė shumė pėr Shqipėrinė dhe pėr shqiptarėt e Veriut se ēdo austrohungarez tjetėr.

    [E.D.]: Eshtė intrigues fakti qė Nopēa paskėsh qenė komandant i njė njėsie ushtarake tė vullnetarėve shqiptarė si dhe qėndrimi i tij qė ju citoni pėr Kongresin e Triestės nė vitin 1913, dhe pėr zgjedhjen e njė princi evropian pėr Shqipėrinė, kur edhe ai paskėsh qenė kandidat. Ēfarė jepet mė shumė nga kujtimet: a ishte Nopēa njė militant, apo njė kandidat nobėl pėr kurorėn e princit?
    [R.E.]: Nuk them se Nopēa ishte njė militant, por, duke qenė i informuar mirė pėr Shqipėrinė, ka mundur tė mbrojė interesat e saj nė Vjenė. Herė ishte i respektuar aty si ekspert, herė ishte i mėnjanuar nga Ministria e Punėve tė Jashtme, punė intrigash. Si kandidat pėr postin e mbretit tė Shqipėrisė nuk besoj se ai ka qenė i rėndėsishėm. Kishte mbėshtetjen e shqiptarėve tė Veriut, por - qė ėshtė mė thelbėsore -, nuk kishte mbėshtetjen e Austrisė, apo tė Fuqive tė Mėdha. Pas pavarėsisė sė Shqipėrisė, Nopēa u tėrhoq nga politika, siē thekson, nga inati pėr faktin se Ismail Qemali, tė cilin ai e trajton si tradhtar, i kishte dorėzuar Ēamėrinė dhe Janinėn grekėve. Gjatė Luftės sė Parė Botėrore ka qenė prapė nė Shqipėri, ku organizoi njė njėsi vullnetarėsh shqiptarė nėn komandėn e Austro-Hungarisė, por, siē dihet, Austro-Hungaria humbi luftėn, dhe Nopēa u kthye nė Vjenė.

    [E.D.]: Si vazhdon mė vonė angazhimi i tij politik?
    [R.E.]: Pas Luftės sė Parė Botėrore ai u tėrhoq nga jeta politike fare, dhe jetoi nė Vjenė dhe nė Budapest, ku pėr njė kohė tė caktuar ishte drejtori i Institutit Mbretėror Hungarez tė Gjeologjisė (Magyar Kirįlyi Földtani Intézet). Si studiues i pavarur Nopēa ishte tepėr aktiv gjatė kėsaj periudhe dhe botoi me tė gjithė 186 punime! 54 tė kėtyre veprave janė pėr Shqipėrinė dhe pėr kulturėn shqiptare.

    [E.D.]: Duket sikur baroni paska preferuar tė jetojė si shqiptar, pėrderisa paska mbajtur gjatė nė shtėpi edhe njė sekretar shqiptar. Ka vend pėr shumė kuriozitet rreth kėsaj lloj jete? A ishte njė njėri i shkencės qė pėlqente tė bėnte bohemin? Ē'ishte kjo dashuri e baronit pėr Shqipėrinė?
    [R.E.]: Nuk them se Baron Nopēa ishte njė bohem. Pėrkundrazi, nga kujtimet e tij ai del si aristokrat konservator dhe njė njėri tepėr i rreptė dhe i pėrmbajtur, tė paktėn nė dukje. Pėr jetėn e tij personale flet pak, gjė e kuptueshme pėr kohėn e tij. Pėr sekretarin dhe dashnorin e tij shqiptar ai thotė: “Mė 20 nėntor (1906) jam njohur nė Bukuresht me Bajazid Elmaz (Doda). Qė prej asaj kohe, Bajazidi ka qenė me mua dhe, pas vdekjes sė Lui Drashkoviqit, ai ka qenė i vetmi njeri nė botė, tė cilėn kam dashur vėrtet dhe ndaj tė cilit prandaj kam patur njė besim tė plotė, pa menduar kurrė se ai mund tė shfrytėzonte mirėbesimin tim. Ai ka patur edhe huqet e tij, por e kam pranuar siē ishte. Serbėt, nga inati pėr ēdo gjė austrohungareze dhe nga inati pėr mua, duke ditur se unė merrem nė mėnyrė tė veēantė me Shqipėrinė, i kanė vrarė babain dhe vėllaun e Bajazidit nė Stirovicė mė 1913. Nė fund tė nėntorit, dhjetor dhe nė janar 1907 kam qenė me Bajazidin nė Saēal (vila e baronit nė Transilvani) dhe nė shkurt kam qenė me atė nė Londėr...”
    Nėse dashuria e tij pėr sekretarin ka qenė pasoja e dashurisė sė tij pėr Shqipėrinė, ose dashuria e tij pėr Shqipėrinė ka qenė pasoja e dashurisė sė tij pėr Bajazidin nuk mund tė them, por ka shumė raste tė ngjashme tė aristokratėve dhe tė albanologėve tė huaj qė kanė patur marrėdhėnie intime apo tė ngushta me shqiptarė vendas dhe qė me siguri u frymėzuan nga kėto lidhje. Baronesha gjermane Mari Ameli fon Godin (Marie Amelie von Godin, 1882-1950), e cila kishte shkruar romane aventureske pėr Shqipėrinė dhe kishte pėrkthyer Kanunin gjermanisht, ishte mike intime afatgjate e aristokratit shqiptar Ekrem bej Vlora (1885-1964). Ata nuk kanė mundur tė martoheshin vetėm sepse ajo ishte katolike, kurse ai mysliman. Obori Herbert (Aubrey Herbert, 1880-1923), diplomati dhe shkrimtari aristokrat anglez, i cili, bashkė me Edit Durham-in, kishte themeluar Shoqatėn Anglo-Shqiptare nė Londėr pėr tė mbėshtetur pavarėsinė e Shqipėrisė, u frymėzua, si Nopēa, nga njė dragoman shqiptar, Qazim Kokeli. Margaret Hasluk (Margaret Hasluck, 1885-1948), antropologe skoceze, e cila kishte jetuar 13 vjet nė Elbasan, ishte mike e ngushtė dhe, sipas thashethemeve, dashnore e dijetarit elbasanas Lef Nosi (1873-1946). Pa pėrmendur rastin e jetės skandaloze tė Lord Baironit (Lord Byron, 1788-1824), pėr tė cilėn ėshtė shkruar shumė.

    [E.D.]: Cili ėshtė sipas jush vendi i Nopēės nė hierarkinė albanologjike?
    [R.E.]: Besoj se nė fushėn e etnologjisė, pra nė fushėn e kulturės popullore shqiptare, Nopēa zė njė vend me shumė rėndėsi dhe ėshtė pėr tė ardhur keq se veprat e tij nuk janė botuar shqip.
    [E.D.]: A ishte Shqipėria, njė arsye e miqėsisė sė tij mė tė ngushtė me Norbert Jokl?
    [R.E.]: Nė fakt, pėr miqėsinė apo marrėdhėniet midis kėtyre dy albanologėve kryesorė tė Austrisė, tė dy tė lindur mė 1877, unė di shumė pak. Nopēa nuk e pėrmend Jokl-in nė kujtimet e tij, por, siē thashė pėrpara, ai kishte caktuar qė veprat e tij albanologjike t’i kalojnė Jokl-it pas vdekjes. Ata kanė punuar nė fusha tė ndryshme: Nopēa si etnolog, gjeolog, paleontolog, udhėtar, aventurier, dhe figure publike dhe politike nė Vjenė, Shkodėr, Sarajevė, Bukuresht dhe Budapest, kurse Jokl si gjuhėtar, bibliotekar dhe profesor nė Universitetin e Vjenės. Me siguri, ka gjėra pėr tė zbuluar kėtu. Kjo mund tė ishte interesante si temė pėr njė disertacion albanologjik, apo jo?

    [E.D.]: Ju thoni se kryevepra e botimeve albanologjike qė dolėn jashtė jetės sė baronit ishte "Gjeologjia dhe gjeografia e Shqipėrisė Veriore". Ku qendron rėndėsia e kėsaj vepre?
    [R.E.]: Gjeografia dhe gjeologjia e Shqipėrisė Veriore ėshtė vepra mė e madhe e Nopēės, kulmi i jetės sė tij shkencore. Miku Ludėig Waagen i ka shkruar kėshtu: “edhe po tė mos kishe botuar asnjė vepėr tjetėr, mund tė kėnaqesh me kėtė kur e rishikon tėrė veprėn tėnde jetėsore.” Megjithatė, ky libėr, i cili u botua mė 1929 nga Instituti Mbretėror Hungarez i Gjeologisė me mė shumė se 600 faqe, merret “vetėm” me gjeografinė dhe gjeologjinė e Shqipėrisė, dhe ndoshta pėr kėtė arsye ka patur mė pak jehonė nė Albanologji. Ekziston njė pėrkthim i pabotuar shqip nga B. Dashi (Tiranė 1974), por nuk di nėse cilėsia e pėrkthimit mjafton pėr njė botim. Mė interesante pėr publikun shqiptar do tė ishin veprat e tij klasike: Das katholische Nordalbanien (Shqipėria e Veriut katolike, 56 f.), Vjenė 1907; Haus und Hausrat im katholischen Nordalbanien (Shtėpi dhe orendi nė Shqipėrinė e Veriut katolike, 92 f.), Sarajevė 1912; Albanien: Bauten, Trachten und Geräte Nordalbaniens (Shqipėria: ndėrtime, veshje dhe vegla popullore e Shqipėrisė sė Veriut, 257 f.). Berlin 1925, dhe, nė radhė tė parė, kujtimet e tij tė sipėrmendura: Reisen in den Balkan: die Lebenserinnerungen des Franz Baron Nopcsa (Udhėtime nė Ballkan: Kujtimet e Franc Baron Nopēės, 527 f.), Pejė 2001.

    [E.D.]: Mendoni se Akademia e Shkencave e Shqipėrisė ka lėnė jashtė vėmendjes sė duhur njė albanolog si Nopēa dhe ēfarė duhet bėrė pėr botimin e veprės sė tij mė tė rėndėsishme albanologjike?
    [R.E.]: Nopēa ėshtė lėnė mėnjanė nga albanologjia shqiptare, para sė gjithash sepse kjo shkencė pėrqendrohet nė radhė tė parė nė studime gjuhėsore, historike dhe letrare. Nopēa ishte kryesisht etnolog dhe gjeolog, kėshtu qė ėshtė njohur mė pak. Besoj se ka edhe njė arsye tjetėr fare tė thjeshtė: mungojnė pėrkthime tė veprave tė tij shqip. Njė traditė e fortė e pėrkthimi tė veprave shkencore nga gjermanishtja nuk ekziston, dhe pėr fat tė keq, edhe sot nuk ka shumė pėrkthyes gjermanisht-shqip. Megjithatė, nėse ndonjė botues ishte i interesuar pėr tė botuar kujtimet e Nopēės shqip, apo tė paktėn atė pjesė tė kujtimeve tė tij qė merren me Shqipėrinė, me kėnaqėsi do tė isha gati tė japė dorėshkrimin nė dispozicion pėr pėrkthim dhe botim.


    Shekulli
    26/12/2003
    "Wisdom is the principal thing; therefore get wisdom and in all your getting, get understanding." (Proverbs 4:7)

    "All behaviour is motivated." Sigmund Freud

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    18-08-2002
    Vendndodhja
    NYC
    Postime
    82
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kujtimet e Baron Nopēės, tė cilat janė “zbuluar” dhe mbledhur nga dr.Robert Elsie dhe botuar nė gjermanisht nė Prishtinė, presin qė njė ditė tė pėrkthehen nė shqip.“Udhėtime nė Ballkan” hedhin dritė mbi jetėn e Baronit, kandidatit pėr mbretin e Shqipėrisė, por edhe mbi Shqipėrine e Veriut nė fillim tė shekullit njėzet

    Franc Baron Nopēa dhe shqiptarėt


    Robert Elsie

    Mė datėn 26 prill 1933, gazeta Neue Freie Presse e Vjenės botoi artikullin e mėposhtėm:
    “Drama e pėrgjakshme nė rrugėn Singer. Studiuesi si vrasės dhe vetėvrasės. Siē u njoftua, Privatdocent (Baron) Dr. Franc Nopēa, pesėdhjetepesė-vjeēar, vrau dje paradite sekretarin e tij afatgjatė, shqiptarin dyzetepesėvjeēar Bajazid Elmas Doda, nė banesėn e tij nė katin e tretė tė shtėpisė sė parė nė rrugėn Singer, numėr 12, dhe pastaj vrau vetėn para tavolinės sė dhomės sė punės me njė tė shtėnė nė gojė. Nga hulumtimi mjekėsor zyrtar doli qė sekretari kishte pėsuar dy tė shtėna gati nė tė njėjtin vend nė tėmblėn e majtė, tė cilėt shpuan kafkėn krejtėsisht, kėshtu qė fisheku, pas daljes nga koka, ngeli nė jastėkun e karrigės.
    Duket se Nopēa e kishte pėrgatitur veprimin paraprakisht. U gjetėn shumė letra lajmtumire tė mbyllura pėr farefisin dhe pėr miqtė e tij, si dhe njė testament tė mbyllur pėr njė avokat vjenez dhe shėnime tė tjera. Mendohet qė njė arsye e veprimit tė ketė qenė gjendja e vėshtirė financiare e tij, me qenė se shėrbėtorja tha qė ajo nuk e kishtė marrė rrogėn qė prej katėr muajsh. Dihet gjithashtu qė Franc Nopēa, i cili donte mė shumė se ēdo gjė tjetėr librat dhe kolekcionet e tij, kishte menduar pėr tė shitur bibliotekėn e tij tė madhe me shumė vepra unikale.
    Njė shkresė policisė: “Arsyeja e vetėvrasjes sime ėshtė sistemi im nervor i hallakatur. Arsyeja qė vrava mikun dhe sekretarin tim afatgjatė, zotin Bajazid Elmas Doda, nė tėmblėn kur flente gjumė, dhe pa dijeninė e tij, ėshtė qė unė nuk doja ta braktisja tė sėmurė, tė shkretė dhe pa para nė botė duke qenė se ai do tė kishtė vuajtur shumė. Unė dėshiroj qė trupi im tė digjet.”
    Kėshtu mbaroi jeta e vrullshme e Baronit Franc Nopēa nga Felshėsilvashi (Franz Baron Nopcsa von Felsöszilvįs, 1877-1933), njė ndėr studiuesve mė tė spikatur tė kohės. Ai ka lindur nė njė familje aristokratike hungareze mė 3 maj 1877 nė ēifligun familjar tė Saēal-it, afėr Haceg-it tė Transilvanisė. Me rekomandimin e ungjit dhe kumbarit tė tij, Franc von Nopēa, kryemjeshtėr i oborrit tė Mbretėreshės Elisabeta tė Austrisė, Nopēa ka mbaruar maturėn nė liceun vjenez Maria-Theresianum. Ngjarja vendimtare nga rinia e tij ndodhi nė vitin 1895 gjatė njė ekskursioni nė Sentpeterfalva (Szentpéterfalva). Aty ai dhe motra e tij zbuluan mbeturinat e kockave fosile tė njė dinosauri, tė cilat ai ia dėrgoi Profesorit Eduard Sys (Edward Suess), njė gjeologu dhe paleontologu vjenez. Nga viti i maturės 1897, deri nė vitin 1903, Nopēa studioi pranė Sys-it nė Universitetin e Vjenės, i cili nė atė kohė u shqua pėr studimet paleontologjike.
    Nopēa shumė shpejt u bė vetė njė studiues me nam nė fushėn e paleontologjisė. Mė datėn 21 qershor 1899, qė nė moshėn njėzetedy vjeē, ai mbajti ligjeratėn e parė pranė Akademisė sė Shkencave nė Vjenė me titullin “Dinosaurierreste in Siebenbürgen” (Mbeturina tė dinosaurėve nė Transylvani), e cila kishte njė jehonė tė madhe. Nopēa shquhet si themeluesi i paleofiziologjisė, para se gjithash, me studimet e tij tė njohura edhe jashtė Austrisė pėr zvarranik fosilikė. Veēanėrisht tė njohura ishin hipotezat tė tij pėr “running proavis”, pėr gjakngrohtėsinė e pterosaurėve dhe pėr rėndėsinė e disa proceseve endokrine tė cilat, sipas tij, kishin njė ndikim tė veēantė mbi evolucionin dhe mbi vdekjen e dinosaurėve. Nuk u pranuan tė gjitha teoritė e tij pa kundėrshtim, por ato frymėzuan shumė diskutimin nė fushėn e paleontologjisė. Po kaq e rėndėsishme ishte ndihmesa e Nopēės nė fushėn e gjeologjisė, pėr shembull mbi strukturat tektonike tė malėsive tė Ballkanit perėndimor, ku ai mbrojti disa teori guximtare.

    Monografia pesėvėllimėshe “Udhėtime nė Ballkan”, e cila shpesh herė gabimisht ėshtė quajtur ditari i Nopēės, ka 456 faqe tė shkruara me makinė, duke pėrfshirė edhe disa tė shkruara me dorė. Mendohet qė Nopēa kishte filluar tė shkruante kujtimet e tij para mbarimit tė Luftės sė Parė Botėrore. Si burim kryesor ai pėrdorte defterėt e tij tė cilėt ai i mbante gjithmonė me vete gjatė udhėtimeve nė Ballkan dhe tė cilėt mendohej qė ishin tė zhdukur. Shtatė defterė me shėnime, skica, llogari dhe fatura tė ndryshme, nga tė cilėt gjashtė pėr Shqipėrinė dhe njė pėr Maqedoninė, gjinden nė Bibliotekėn Kombėtare tė Tiranės (DR2/3F deri 8F). I pėrkasin periudhave tė mėposhtme: Vėll. 1 (1905), 430 f.; Vėll. 2 (1906), 580 f.; Vėll. 3 (1907), 474 f.; Vėll. 4 (1908), 316 f.; Vėll. 5 (1909), 686 f.; dhe Vėll. 6 (1913), 213 f. Kėto vėllime nė format oktav, si dhe vepra tė tjera nga biblioteka personale e Nopēės, u shitėn pas vdekjes sė autorit nga antikuarianti vjenez Kunst-Antiquariat Heinrich Hinterberger, nė Hegelge 17, pėr 150 franga cvicerane dhe pėrfunduan nė koleksionin e Mid’hat bej Frashėrit (1880-1949), tė njohur edhe si Lumo Skėndo, i cili kishte bibliotekėn mė tė madhe private nė Shqipėri, me afėrsisht 20,000 vėllime. Duke qenė se Frashėri ishte njė udhėheqės i lartė i lėvizjes antikomuniste Balli Kombėtar dhe u dėtyrua tė braktiste Shqipėrinė me ardhjen nė pushtet tė komunistėve, koleksioni i tij u konfiskua dhe pėrfundoi nė Bibliotekėn Kombėtare nė Tiranė.
    Kujtimet e Nopēės pėrfshijnė njė periudhė njėzetvjeēare nga 1897 deri nė vitin 1917 kur Nopēa kishte dyzet vjet. Nė njė letėr Joklit me datėn 8 tetor 1928, Nopēa vuri re qė kishte humbur defterin nė vitin 1918, gjė qė shpjegon ndėrprerjen e kujtimeve nė vitin 1917. Dorėshkrimi i kujtimeve pėrfundoi afėrsisht nė vitin 1929 dhe kishte ndėrmend ta botonte. Shtėpia botuese Stadium e Budapestit u tregua e gatshme tė botonte njė pėrkthim hungarisht tė kujtimeve duke ngarkuar Kalman Lambreht-in (Kįlmįn Lambrecht), bibliotekarin e Institutit Mbretėror tė Gjeologjisė nė Budapest, me punėn e pėrkthimit dhe me pėrfshirjen e ndryshimeve tė shumta qė donte Nopēa. Nė fund, as pėrkthimi hungarisht, as origjinali gjermanisht nuk u botuan kurrė.
    Nė pjesėn e parė tė kujtimeve, Studien und erste Reisen 1897-1905 (Studime dhe udhėtime tė para 1897-1905) e gjejmė baronin i ri pėr herė tė parė nė malėsinė e Shqipėrisė sė Veriut, nė njė rajon tė shkelur rrallė nga tė huajt. Pas mbarimit tė doktoraturės nė Universitetin e Vjenės nė verė tė vitit 1903, Nopēa ishte orvatur, pas njė udhėtimi nė Greqi, tė udhėtonte nga Shkupi dhe Prizreni pėr nė Shkodėr pėr tė takuar konsullin austriak, Baron Bornemisa Gjula (Bornemisza Gyula). Pėrvoja e parė e tij me Shqipėrinė filloi nė njė mėnyrė tepėr shqiptare:
    “Nga Shkupi vazhdova, siē thashė, pėr nė Prizren. Aty mė dhanė tre zaptije pėr tė mė shoqėruar gjatė udhėtimit pėr nė Shkodėr. Natėn e parė e kalova nė Hanin e Brutit dhe, kur u nisa gjatė agimit tė ditės tjetėr, dikush nga njė pyll ma kapi me plumb nė njė kthesė tė rrugės nga ana e djathtė. Fisheku shpuri kapelėn time shumė afėr kokės, por nuk u plagosa. Unė zbrita menjėherė nga kali, kėrkova tė mbulohem dhe doja tė qėlloja edhe unė, por nuk pashė njeri... Pjesa tjetėr e udhėtimit nga Ura e Vezirit deri nė Shkodėr kaloi pa incident.”
    Me gjithė fillimin e vėshtirė, Nopēa filloi gjatė udhėtimeve tė mėvonshme tė donte Shqipėrinė dhe banorėt e malėsisė sė saj. Ai jep pėrshkrimin e mėposhtėm nga ekpedita e parė e madhe nė verė tė vitit 1905:
    “Mė bėri shumė pėrshtypje njė ngjarje nė luginėn e Cemit afėr urės sė Tamarės nė tokėn e Kelmendasve. Unė kėrkova nė njė shtėpi pak ujė pėr tė pirė, por nė vend tė ujit, zoti i shtėpise, qė nuk e njihja fare, mė dha njė tas me dhallė, tė cilėn e piva deri nė fund. Pas pirjes, erdhi nė shtėpi vėllau i zotit tė shtėpisė, edhe ky i panjohur nga unė, dhe, duke qenė se ishte vonė dhe ai ishte i lodhur nga udhėtimi, ai donte tė pinte dhallėn. Natyrisht gjeti tasin e zbrazur, dhe kur zoti i shtėpisė i shpjegoi atij kush e kishte pirė dhallėn, ai nuk u mėrziti fare, siē mund tė mendohet. Pėrkundrazi, ai tha qė ishte fat qė kisha ardhur unė nė shtėpi para tij, sepse pėrndryshe familja e tij nuk do tė kishte patur ēfarė tė ofronte mikut dhe miku do tė ishte i detyruar tė vazhdonte rrugėn i pangrėnė.”

    Nopēa ndodhej nė Shqipėrinė e Veriut nė fillim tė shekullit jo vetėm pėr arsye personale apo shkencore. Ai ishte gjithashtu aktiv nė fushėn e politikės, shpeshherė nė kundėrshtim tė hapur me punonjėsit e ministrisė sė punėve tė jashtme nė Vjenė. Gjatė krizės sė Anekcionit 1908-1909, Nopēa mori pjesė nė pėrgatitjen e tė ashtuquajturit Albanienaktion kundėr Serbisė dhe Malit tė Zi. Para dhe gjatė Luftės sė Parė Ballkanike 1912, ai ndėrhyri shpeshherė nė politikėn e jashtme tė Austrisė dhe mori pjesė si vullnetar nė Luftėn e Parė Botėrore nė Shqipėri. Nė vitin 1916, Nopēa ishte komandanti i njė njėsie ushtarake tė vullnetarėve shqiptarė. Interesant nė kujtimet e tij ėshtė pėrshkrimi i gjatė i Kongresit tė Triestit tė vitit 1913 dhe i zgjedhjes sė njė princi evropian pėr Shqipėrinė, pėr tė cilėn edhe ai u bė kandidat.

    “Nga 27 shkurt deri nė 6 mars unė mora pjesė nė kongresin e shqiptarėve nė Trieste. Ky kongres ishte gjė e ēuditshme. Nė pranverė tė vitit 1913 froni shqiptar ishte bosh dhe punėt shqiptare u drejtuan nga Ismail Qemali, i cili kishte takuar Berhtold-in (Berchtold), ministrin austriak tė punėve tė jashtme, nė Budapesht dhe pastaj me kėrkesė tė Berhtold-it udhėtoi pėr nė Vlorė ku themeloi qeverinė e pėrkohshme tė Shqipėrisė sė sapokrijuar. Por si mik shumėvjeēar i Greqisė, bile edhe si agjent i paguar nga grekėt, ai kishte premtuar qė tė lehtėsonte pushtimin e Janinės, nė rast se ngelej nė pushtet nė Shqipėri. Ishte edhe e qartė qė Ismail Qemali donte tė rrinte shefi i qeverisė se pėrkohshme, sepse njė gjė e tillė, kuptohet, ishte me fitim financiar...
    Pas pritjes sė pėrshėndetjes u zgjodhėn ditėn tjetėr Markezi Kastriota si kryetar nderi dhe Faik bej Konica si kryetar kongresi. Nė kryesinė u pranuan gjithashtu Hilė Mosi, Fazil Toptani dhe Dervish Hima. Unė u pėrshėndeta gjatė hapjes solemne nga Faiku si mik i madh i shqiptarėve. Mendova gjatė disa minutave pėr njė pėrgjigje, u ngrita nė podium dhe atėherė mbajta njė fjalim nė gjuhėn shqipe. Me pėrjashtim tė konsullit tė pėrgjithshėm Kral dhe tė disa konsujve tė tjerė austriakė dhe italianė, besoj se asnjė evropian tjetėr nuk e ka bėrė njė gjė tė tillė. Pėrveē konflikti me vllehėt dhe njė shkėmbimi fjalėsh midis kryetarit Faik bej Konica, dhe mashtruesit Nikollė Ivanaj, vetėm pėr tė tėrhequr vėmendje mbi kėtė tė fundit, kishte vetėm fjalė kot nė kongres, kėshtu qė nė darkė tė ditės sė fundit, thirra Faik bej Konicėn dhe i thashė atij qė kongresi nuk kishte bėrė asnjė punė. Gjėja minimale qė mund tė pritej nga njė kongres politik ishte njė rezolutė. Faiku ishte dakord me mua dhe unė ia diktova resolutėn. Pas njė gjysmė ore ishim gati dhe ditėn tjetėr Faiku ia paraqiti resolutėn kongresit. Pas njė debati, prapė pėr gjendjen e vllehėrve dhe pėr tė ardhmen e Shqipėrisė, rezoluta u pranua, dhe fjalėt e mia iu transmetuan Fuqive tė Mėdha.”

    Mė vonė, Nopēa u propozua kandidat pėr postin e mbretit tė Shqipėrisė duke qenė se kishte njohuri tė thella dhe mjaft mbėshtetje nė Veri. Por pastaj ai tėrhoqi kandidaturėn, siē thotė, nga inati pėr copėtimin e Shqipėrisė. Sipas Nopēės, krijimi i shtetit shqiptar siē doli nga Konferenca e Londrės, ishte lindja e njė foshnjeje pa jetė. Kėshtu pėrfundoi angazhimi politik i tij pėr Shqipėrinė.



    Pesė nga dorėshkrimet mė tė rėndėsishme tė Franz Baron von Nopca (1877-1933)
    1. Albanien: die Bergstämme Nordalbaniens und ihr Gewohnheitsrecht (Shqipėria, fiset e malėsisė ė Veriut dhe e drejta e tyre zakonore), Ser. nov. 9392, njė vepėr prej 510 faqesh, njė pjesė e madhe e sė cilės u botua koha e fundit nga Fatos Baxhaku dhe Karl Kaser nė librin: “Die Stammesgesellschaften Nordalbaniens, Berichte und Forschungen österreichischer Konsuln und Gelehrter”, 1861-1917 (Shoqėria fisnore e Shqipėrisė sė Veriut, raporte dhe puna shkencore e konsujve dhe shkencėtarėve austriakė, 1861-1917, Vjenė-Kėln-Vajmar 1996);
    2. Religiöse Anschauungen, Sitten und Gebräuche (Besimi, doke dhe zakone), Ser. nov. 9393, njė vepėr prej 242 faqesh pėr etnologjine shqiptare, nga e cila i mungojnė 58 faqet e para;
    3. Gedichte des Colez Marku, 1895-1932 (Poezia e Kolez Markut, 1895-1932), Ser. nov. 11912, njė pėrmbledhje poetike gjermanisht nė 110 faqe me 160 poezi jo shumė tė mira;
    4. Dialektstudie, Fragment (Fragmenti i njė studimi dialektologjik), Ser. nov. 11918, shėnime pėr dialektin geg veriperėndimor nė veri tė Shkodrės nė 36 faqe tė formateve tė ndryshme; dhe kryesorja:
    5. Kujtimet e Franc Nopēės me titullin “Reisen in den Balkan” (Udhėtime nė Ballkan), Ser. nov. 9368, tė cilat dr.Robert Elsie i ka mbledhur dhe janė botuar nė gjermanisht nga shtėpia botuese e Prishtinės, “Dukagjini”.
    Kujtimet e Baron Nopēės, tė cilat janė “zbuluar” dhe mbledhur nga dr.Robert Elsie dhe botuar nė gjermanisht nė Prishtinė, presin qė njė ditė tė pėrkthehen nė shqip.“Udhėtime nė Ballkan” hedhin dritė mbi jetėn e Baronit, kandidatit pėr mbretin e Shqipėrisė, por edhe mbi Shqipėrine e Veriut nė fillim tė shekullit njėzet

    Franc Baron Nopēa dhe shqiptarėt


    Robert Elsie

    Mė datėn 26 prill 1933, gazeta Neue Freie Presse e Vjenės botoi artikullin e mėposhtėm:
    “Drama e pėrgjakshme nė rrugėn Singer. Studiuesi si vrasės dhe vetėvrasės. Siē u njoftua, Privatdocent (Baron) Dr. Franc Nopēa, pesėdhjetepesė-vjeēar, vrau dje paradite sekretarin e tij afatgjatė, shqiptarin dyzetepesėvjeēar Bajazid Elmas Doda, nė banesėn e tij nė katin e tretė tė shtėpisė sė parė nė rrugėn Singer, numėr 12, dhe pastaj vrau vetėn para tavolinės sė dhomės sė punės me njė tė shtėnė nė gojė. Nga hulumtimi mjekėsor zyrtar doli qė sekretari kishte pėsuar dy tė shtėna gati nė tė njėjtin vend nė tėmblėn e majtė, tė cilėt shpuan kafkėn krejtėsisht, kėshtu qė fisheku, pas daljes nga koka, ngeli nė jastėkun e karrigės.
    Duket se Nopēa e kishte pėrgatitur veprimin paraprakisht. U gjetėn shumė letra lajmtumire tė mbyllura pėr farefisin dhe pėr miqtė e tij, si dhe njė testament tė mbyllur pėr njė avokat vjenez dhe shėnime tė tjera. Mendohet qė njė arsye e veprimit tė ketė qenė gjendja e vėshtirė financiare e tij, me qenė se shėrbėtorja tha qė ajo nuk e kishtė marrė rrogėn qė prej katėr muajsh. Dihet gjithashtu qė Franc Nopēa, i cili donte mė shumė se ēdo gjė tjetėr librat dhe kolekcionet e tij, kishte menduar pėr tė shitur bibliotekėn e tij tė madhe me shumė vepra unikale.
    Njė shkresė policisė: “Arsyeja e vetėvrasjes sime ėshtė sistemi im nervor i hallakatur. Arsyeja qė vrava mikun dhe sekretarin tim afatgjatė, zotin Bajazid Elmas Doda, nė tėmblėn kur flente gjumė, dhe pa dijeninė e tij, ėshtė qė unė nuk doja ta braktisja tė sėmurė, tė shkretė dhe pa para nė botė duke qenė se ai do tė kishtė vuajtur shumė. Unė dėshiroj qė trupi im tė digjet.”
    Kėshtu mbaroi jeta e vrullshme e Baronit Franc Nopēa nga Felshėsilvashi (Franz Baron Nopcsa von Felsöszilvįs, 1877-1933), njė ndėr studiuesve mė tė spikatur tė kohės. Ai ka lindur nė njė familje aristokratike hungareze mė 3 maj 1877 nė ēifligun familjar tė Saēal-it, afėr Haceg-it tė Transilvanisė. Me rekomandimin e ungjit dhe kumbarit tė tij, Franc von Nopēa, kryemjeshtėr i oborrit tė Mbretėreshės Elisabeta tė Austrisė, Nopēa ka mbaruar maturėn nė liceun vjenez Maria-Theresianum. Ngjarja vendimtare nga rinia e tij ndodhi nė vitin 1895 gjatė njė ekskursioni nė Sentpeterfalva (Szentpéterfalva). Aty ai dhe motra e tij zbuluan mbeturinat e kockave fosile tė njė dinosauri, tė cilat ai ia dėrgoi Profesorit Eduard Sys (Edward Suess), njė gjeologu dhe paleontologu vjenez. Nga viti i maturės 1897, deri nė vitin 1903, Nopēa studioi pranė Sys-it nė Universitetin e Vjenės, i cili nė atė kohė u shqua pėr studimet paleontologjike.
    Nopēa shumė shpejt u bė vetė njė studiues me nam nė fushėn e paleontologjisė. Mė datėn 21 qershor 1899, qė nė moshėn njėzetedy vjeē, ai mbajti ligjeratėn e parė pranė Akademisė sė Shkencave nė Vjenė me titullin “Dinosaurierreste in Siebenbürgen” (Mbeturina tė dinosaurėve nė Transylvani), e cila kishte njė jehonė tė madhe. Nopēa shquhet si themeluesi i paleofiziologjisė, para se gjithash, me studimet e tij tė njohura edhe jashtė Austrisė pėr zvarranik fosilikė. Veēanėrisht tė njohura ishin hipotezat tė tij pėr “running proavis”, pėr gjakngrohtėsinė e pterosaurėve dhe pėr rėndėsinė e disa proceseve endokrine tė cilat, sipas tij, kishin njė ndikim tė veēantė mbi evolucionin dhe mbi vdekjen e dinosaurėve. Nuk u pranuan tė gjitha teoritė e tij pa kundėrshtim, por ato frymėzuan shumė diskutimin nė fushėn e paleontologjisė. Po kaq e rėndėsishme ishte ndihmesa e Nopēės nė fushėn e gjeologjisė, pėr shembull mbi strukturat tektonike tė malėsive tė Ballkanit perėndimor, ku ai mbrojti disa teori guximtare.

    Monografia pesėvėllimėshe “Udhėtime nė Ballkan”, e cila shpesh herė gabimisht ėshtė quajtur ditari i Nopēės, ka 456 faqe tė shkruara me makinė, duke pėrfshirė edhe disa tė shkruara me dorė. Mendohet qė Nopēa kishte filluar tė shkruante kujtimet e tij para mbarimit tė Luftės sė Parė Botėrore. Si burim kryesor ai pėrdorte defterėt e tij tė cilėt ai i mbante gjithmonė me vete gjatė udhėtimeve nė Ballkan dhe tė cilėt mendohej qė ishin tė zhdukur. Shtatė defterė me shėnime, skica, llogari dhe fatura tė ndryshme, nga tė cilėt gjashtė pėr Shqipėrinė dhe njė pėr Maqedoninė, gjinden nė Bibliotekėn Kombėtare tė Tiranės (DR2/3F deri 8F). I pėrkasin periudhave tė mėposhtme: Vėll. 1 (1905), 430 f.; Vėll. 2 (1906), 580 f.; Vėll. 3 (1907), 474 f.; Vėll. 4 (1908), 316 f.; Vėll. 5 (1909), 686 f.; dhe Vėll. 6 (1913), 213 f. Kėto vėllime nė format oktav, si dhe vepra tė tjera nga biblioteka personale e Nopēės, u shitėn pas vdekjes sė autorit nga antikuarianti vjenez Kunst-Antiquariat Heinrich Hinterberger, nė Hegelge 17, pėr 150 franga cvicerane dhe pėrfunduan nė koleksionin e Mid’hat bej Frashėrit (1880-1949), tė njohur edhe si Lumo Skėndo, i cili kishte bibliotekėn mė tė madhe private nė Shqipėri, me afėrsisht 20,000 vėllime. Duke qenė se Frashėri ishte njė udhėheqės i lartė i lėvizjes antikomuniste Balli Kombėtar dhe u dėtyrua tė braktiste Shqipėrinė me ardhjen nė pushtet tė komunistėve, koleksioni i tij u konfiskua dhe pėrfundoi nė Bibliotekėn Kombėtare nė Tiranė.
    Kujtimet e Nopēės pėrfshijnė njė periudhė njėzetvjeēare nga 1897 deri nė vitin 1917 kur Nopēa kishte dyzet vjet. Nė njė letėr Joklit me datėn 8 tetor 1928, Nopēa vuri re qė kishte humbur defterin nė vitin 1918, gjė qė shpjegon ndėrprerjen e kujtimeve nė vitin 1917. Dorėshkrimi i kujtimeve pėrfundoi afėrsisht nė vitin 1929 dhe kishte ndėrmend ta botonte. Shtėpia botuese Stadium e Budapestit u tregua e gatshme tė botonte njė pėrkthim hungarisht tė kujtimeve duke ngarkuar Kalman Lambreht-in (Kįlmįn Lambrecht), bibliotekarin e Institutit Mbretėror tė Gjeologjisė nė Budapest, me punėn e pėrkthimit dhe me pėrfshirjen e ndryshimeve tė shumta qė donte Nopēa. Nė fund, as pėrkthimi hungarisht, as origjinali gjermanisht nuk u botuan kurrė.
    Nė pjesėn e parė tė kujtimeve, Studien und erste Reisen 1897-1905 (Studime dhe udhėtime tė para 1897-1905) e gjejmė baronin i ri pėr herė tė parė nė malėsinė e Shqipėrisė sė Veriut, nė njė rajon tė shkelur rrallė nga tė huajt. Pas mbarimit tė doktoraturės nė Universitetin e Vjenės nė verė tė vitit 1903, Nopēa ishte orvatur, pas njė udhėtimi nė Greqi, tė udhėtonte nga Shkupi dhe Prizreni pėr nė Shkodėr pėr tė takuar konsullin austriak, Baron Bornemisa Gjula (Bornemisza Gyula). Pėrvoja e parė e tij me Shqipėrinė filloi nė njė mėnyrė tepėr shqiptare:
    “Nga Shkupi vazhdova, siē thashė, pėr nė Prizren. Aty mė dhanė tre zaptije pėr tė mė shoqėruar gjatė udhėtimit pėr nė Shkodėr. Natėn e parė e kalova nė Hanin e Brutit dhe, kur u nisa gjatė agimit tė ditės tjetėr, dikush nga njė pyll ma kapi me plumb nė njė kthesė tė rrugės nga ana e djathtė. Fisheku shpuri kapelėn time shumė afėr kokės, por nuk u plagosa. Unė zbrita menjėherė nga kali, kėrkova tė mbulohem dhe doja tė qėlloja edhe unė, por nuk pashė njeri... Pjesa tjetėr e udhėtimit nga Ura e Vezirit deri nė Shkodėr kaloi pa incident.”
    Me gjithė fillimin e vėshtirė, Nopēa filloi gjatė udhėtimeve tė mėvonshme tė donte Shqipėrinė dhe banorėt e malėsisė sė saj. Ai jep pėrshkrimin e mėposhtėm nga ekpedita e parė e madhe nė verė tė vitit 1905:
    “Mė bėri shumė pėrshtypje njė ngjarje nė luginėn e Cemit afėr urės sė Tamarės nė tokėn e Kelmendasve. Unė kėrkova nė njė shtėpi pak ujė pėr tė pirė, por nė vend tė ujit, zoti i shtėpise, qė nuk e njihja fare, mė dha njė tas me dhallė, tė cilėn e piva deri nė fund. Pas pirjes, erdhi nė shtėpi vėllau i zotit tė shtėpisė, edhe ky i panjohur nga unė, dhe, duke qenė se ishte vonė dhe ai ishte i lodhur nga udhėtimi, ai donte tė pinte dhallėn. Natyrisht gjeti tasin e zbrazur, dhe kur zoti i shtėpisė i shpjegoi atij kush e kishte pirė dhallėn, ai nuk u mėrziti fare, siē mund tė mendohet. Pėrkundrazi, ai tha qė ishte fat qė kisha ardhur unė nė shtėpi para tij, sepse pėrndryshe familja e tij nuk do tė kishte patur ēfarė tė ofronte mikut dhe miku do tė ishte i detyruar tė vazhdonte rrugėn i pangrėnė.”

    Nopēa ndodhej nė Shqipėrinė e Veriut nė fillim tė shekullit jo vetėm pėr arsye personale apo shkencore. Ai ishte gjithashtu aktiv nė fushėn e politikės, shpeshherė nė kundėrshtim tė hapur me punonjėsit e ministrisė sė punėve tė jashtme nė Vjenė. Gjatė krizės sė Anekcionit 1908-1909, Nopēa mori pjesė nė pėrgatitjen e tė ashtuquajturit Albanienaktion kundėr Serbisė dhe Malit tė Zi. Para dhe gjatė Luftės sė Parė Ballkanike 1912, ai ndėrhyri shpeshherė nė politikėn e jashtme tė Austrisė dhe mori pjesė si vullnetar nė Luftėn e Parė Botėrore nė Shqipėri. Nė vitin 1916, Nopēa ishte komandanti i njė njėsie ushtarake tė vullnetarėve shqiptarė. Interesant nė kujtimet e tij ėshtė pėrshkrimi i gjatė i Kongresit tė Triestit tė vitit 1913 dhe i zgjedhjes sė njė princi evropian pėr Shqipėrinė, pėr tė cilėn edhe ai u bė kandidat.

    “Nga 27 shkurt deri nė 6 mars unė mora pjesė nė kongresin e shqiptarėve nė Trieste. Ky kongres ishte gjė e ēuditshme. Nė pranverė tė vitit 1913 froni shqiptar ishte bosh dhe punėt shqiptare u drejtuan nga Ismail Qemali, i cili kishte takuar Berhtold-in (Berchtold), ministrin austriak tė punėve tė jashtme, nė Budapesht dhe pastaj me kėrkesė tė Berhtold-it udhėtoi pėr nė Vlorė ku themeloi qeverinė e pėrkohshme tė Shqipėrisė sė sapokrijuar. Por si mik shumėvjeēar i Greqisė, bile edhe si agjent i paguar nga grekėt, ai kishte premtuar qė tė lehtėsonte pushtimin e Janinės, nė rast se ngelej nė pushtet nė Shqipėri. Ishte edhe e qartė qė Ismail Qemali donte tė rrinte shefi i qeverisė se pėrkohshme, sepse njė gjė e tillė, kuptohet, ishte me fitim financiar...
    Pas pritjes sė pėrshėndetjes u zgjodhėn ditėn tjetėr Markezi Kastriota si kryetar nderi dhe Faik bej Konica si kryetar kongresi. Nė kryesinė u pranuan gjithashtu Hilė Mosi, Fazil Toptani dhe Dervish Hima. Unė u pėrshėndeta gjatė hapjes solemne nga Faiku si mik i madh i shqiptarėve. Mendova gjatė disa minutave pėr njė pėrgjigje, u ngrita nė podium dhe atėherė mbajta njė fjalim nė gjuhėn shqipe. Me pėrjashtim tė konsullit tė pėrgjithshėm Kral dhe tė disa konsujve tė tjerė austriakė dhe italianė, besoj se asnjė evropian tjetėr nuk e ka bėrė njė gjė tė tillė. Pėrveē konflikti me vllehėt dhe njė shkėmbimi fjalėsh midis kryetarit Faik bej Konica, dhe mashtruesit Nikollė Ivanaj, vetėm pėr tė tėrhequr vėmendje mbi kėtė tė fundit, kishte vetėm fjalė kot nė kongres, kėshtu qė nė darkė tė ditės sė fundit, thirra Faik bej Konicėn dhe i thashė atij qė kongresi nuk kishte bėrė asnjė punė. Gjėja minimale qė mund tė pritej nga njė kongres politik ishte njė rezolutė. Faiku ishte dakord me mua dhe unė ia diktova resolutėn. Pas njė gjysmė ore ishim gati dhe ditėn tjetėr Faiku ia paraqiti resolutėn kongresit. Pas njė debati, prapė pėr gjendjen e vllehėrve dhe pėr tė ardhmen e Shqipėrisė, rezoluta u pranua, dhe fjalėt e mia iu transmetuan Fuqive tė Mėdha.”

    Mė vonė, Nopēa u propozua kandidat pėr postin e mbretit tė Shqipėrisė duke qenė se kishte njohuri tė thella dhe mjaft mbėshtetje nė Veri. Por pastaj ai tėrhoqi kandidaturėn, siē thotė, nga inati pėr copėtimin e Shqipėrisė. Sipas Nopēės, krijimi i shtetit shqiptar siē doli nga Konferenca e Londrės, ishte lindja e njė foshnjeje pa jetė. Kėshtu pėrfundoi angazhimi politik i tij pėr Shqipėrinė.



    Pesė nga dorėshkrimet mė tė rėndėsishme tė Franz Baron von Nopca (1877-1933)
    1. Albanien: die Bergstämme Nordalbaniens und ihr Gewohnheitsrecht (Shqipėria, fiset e malėsisė ė Veriut dhe e drejta e tyre zakonore), Ser. nov. 9392, njė vepėr prej 510 faqesh, njė pjesė e madhe e sė cilės u botua koha e fundit nga Fatos Baxhaku dhe Karl Kaser nė librin: “Die Stammesgesellschaften Nordalbaniens, Berichte und Forschungen österreichischer Konsuln und Gelehrter”, 1861-1917 (Shoqėria fisnore e Shqipėrisė sė Veriut, raporte dhe puna shkencore e konsujve dhe shkencėtarėve austriakė, 1861-1917, Vjenė-Kėln-Vajmar 1996);
    2. Religiöse Anschauungen, Sitten und Gebräuche (Besimi, doke dhe zakone), Ser. nov. 9393, njė vepėr prej 242 faqesh pėr etnologjine shqiptare, nga e cila i mungojnė 58 faqet e para;
    3. Gedichte des Colez Marku, 1895-1932 (Poezia e Kolez Markut, 1895-1932), Ser. nov. 11912, njė pėrmbledhje poetike gjermanisht nė 110 faqe me 160 poezi jo shumė tė mira;
    4. Dialektstudie, Fragment (Fragmenti i njė studimi dialektologjik), Ser. nov. 11918, shėnime pėr dialektin geg veriperėndimor nė veri tė Shkodrės nė 36 faqe tė formateve tė ndryshme; dhe kryesorja:
    5. Kujtimet e Franc Nopēės me titullin “Reisen in den Balkan” (Udhėtime nė Ballkan), Ser. nov. 9368, tė cilat dr.Robert Elsie i ka mbledhur dhe janė botuar nė gjermanisht nga shtėpia botuese e Prishtinės, “Dukagjini”.
    Kujtimet e Baron Nopēės, tė cilat janė “zbuluar” dhe mbledhur nga dr.Robert Elsie dhe botuar nė gjermanisht nė Prishtinė, presin qė njė ditė tė pėrkthehen nė shqip.“Udhėtime nė Ballkan” hedhin dritė mbi jetėn e Baronit, kandidatit pėr mbretin e Shqipėrisė, por edhe mbi Shqipėrine e Veriut nė fillim tė shekullit njėzet

    Franc Baron Nopēa dhe shqiptarėt


    Robert Elsie

    Mė datėn 26 prill 1933, gazeta Neue Freie Presse e Vjenės botoi artikullin e mėposhtėm:
    “Drama e pėrgjakshme nė rrugėn Singer. Studiuesi si vrasės dhe vetėvrasės. Siē u njoftua, Privatdocent (Baron) Dr. Franc Nopēa, pesėdhjetepesė-vjeēar, vrau dje paradite sekretarin e tij afatgjatė, shqiptarin dyzetepesėvjeēar Bajazid Elmas Doda, nė banesėn e tij nė katin e tretė tė shtėpisė sė parė nė rrugėn Singer, numėr 12, dhe pastaj vrau vetėn para tavolinės sė dhomės sė punės me njė tė shtėnė nė gojė. Nga hulumtimi mjekėsor zyrtar doli qė sekretari kishte pėsuar dy tė shtėna gati nė tė njėjtin vend nė tėmblėn e majtė, tė cilėt shpuan kafkėn krejtėsisht, kėshtu qė fisheku, pas daljes nga koka, ngeli nė jastėkun e karrigės.
    Duket se Nopēa e kishte pėrgatitur veprimin paraprakisht. U gjetėn shumė letra lajmtumire tė mbyllura pėr farefisin dhe pėr miqtė e tij, si dhe njė testament tė mbyllur pėr njė avokat vjenez dhe shėnime tė tjera. Mendohet qė njė arsye e veprimit tė ketė qenė gjendja e vėshtirė financiare e tij, me qenė se shėrbėtorja tha qė ajo nuk e kishtė marrė rrogėn qė prej katėr muajsh. Dihet gjithashtu qė Franc Nopēa, i cili donte mė shumė se ēdo gjė tjetėr librat dhe kolekcionet e tij, kishte menduar pėr tė shitur bibliotekėn e tij tė madhe me shumė vepra unikale.
    Njė shkresė policisė: “Arsyeja e vetėvrasjes sime ėshtė sistemi im nervor i hallakatur. Arsyeja qė vrava mikun dhe sekretarin tim afatgjatė, zotin Bajazid Elmas Doda, nė tėmblėn kur flente gjumė, dhe pa dijeninė e tij, ėshtė qė unė nuk doja ta braktisja tė sėmurė, tė shkretė dhe pa para nė botė duke qenė se ai do tė kishtė vuajtur shumė. Unė dėshiroj qė trupi im tė digjet.”
    Kėshtu mbaroi jeta e vrullshme e Baronit Franc Nopēa nga Felshėsilvashi (Franz Baron Nopcsa von Felsöszilvįs, 1877-1933), njė ndėr studiuesve mė tė spikatur tė kohės. Ai ka lindur nė njė familje aristokratike hungareze mė 3 maj 1877 nė ēifligun familjar tė Saēal-it, afėr Haceg-it tė Transilvanisė. Me rekomandimin e ungjit dhe kumbarit tė tij, Franc von Nopēa, kryemjeshtėr i oborrit tė Mbretėreshės Elisabeta tė Austrisė, Nopēa ka mbaruar maturėn nė liceun vjenez Maria-Theresianum. Ngjarja vendimtare nga rinia e tij ndodhi nė vitin 1895 gjatė njė ekskursioni nė Sentpeterfalva (Szentpéterfalva). Aty ai dhe motra e tij zbuluan mbeturinat e kockave fosile tė njė dinosauri, tė cilat ai ia dėrgoi Profesorit Eduard Sys (Edward Suess), njė gjeologu dhe paleontologu vjenez. Nga viti i maturės 1897, deri nė vitin 1903, Nopēa studioi pranė Sys-it nė Universitetin e Vjenės, i cili nė atė kohė u shqua pėr studimet paleontologjike.
    Nopēa shumė shpejt u bė vetė njė studiues me nam nė fushėn e paleontologjisė. Mė datėn 21 qershor 1899, qė nė moshėn njėzetedy vjeē, ai mbajti ligjeratėn e parė pranė Akademisė sė Shkencave nė Vjenė me titullin “Dinosaurierreste in Siebenbürgen” (Mbeturina tė dinosaurėve nė Transylvani), e cila kishte njė jehonė tė madhe. Nopēa shquhet si themeluesi i paleofiziologjisė, para se gjithash, me studimet e tij tė njohura edhe jashtė Austrisė pėr zvarranik fosilikė. Veēanėrisht tė njohura ishin hipotezat tė tij pėr “running proavis”, pėr gjakngrohtėsinė e pterosaurėve dhe pėr rėndėsinė e disa proceseve endokrine tė cilat, sipas tij, kishin njė ndikim tė veēantė mbi evolucionin dhe mbi vdekjen e dinosaurėve. Nuk u pranuan tė gjitha teoritė e tij pa kundėrshtim, por ato frymėzuan shumė diskutimin nė fushėn e paleontologjisė. Po kaq e rėndėsishme ishte ndihmesa e Nopēės nė fushėn e gjeologjisė, pėr shembull mbi strukturat tektonike tė malėsive tė Ballkanit perėndimor, ku ai mbrojti disa teori guximtare.

    Monografia pesėvėllimėshe “Udhėtime nė Ballkan”, e cila shpesh herė gabimisht ėshtė quajtur ditari i Nopēės, ka 456 faqe tė shkruara me makinė, duke pėrfshirė edhe disa tė shkruara me dorė. Mendohet qė Nopēa kishte filluar tė shkruante kujtimet e tij para mbarimit tė Luftės sė Parė Botėrore. Si burim kryesor ai pėrdorte defterėt e tij tė cilėt ai i mbante gjithmonė me vete gjatė udhėtimeve nė Ballkan dhe tė cilėt mendohej qė ishin tė zhdukur. Shtatė defterė me shėnime, skica, llogari dhe fatura tė ndryshme, nga tė cilėt gjashtė pėr Shqipėrinė dhe njė pėr Maqedoninė, gjinden nė Bibliotekėn Kombėtare tė Tiranės (DR2/3F deri 8F). I pėrkasin periudhave tė mėposhtme: Vėll. 1 (1905), 430 f.; Vėll. 2 (1906), 580 f.; Vėll. 3 (1907), 474 f.; Vėll. 4 (1908), 316 f.; Vėll. 5 (1909), 686 f.; dhe Vėll. 6 (1913), 213 f. Kėto vėllime nė format oktav, si dhe vepra tė tjera nga biblioteka personale e Nopēės, u shitėn pas vdekjes sė autorit nga antikuarianti vjenez Kunst-Antiquariat Heinrich Hinterberger, nė Hegelge 17, pėr 150 franga cvicerane dhe pėrfunduan nė koleksionin e Mid’hat bej Frashėrit (1880-1949), tė njohur edhe si Lumo Skėndo, i cili kishte bibliotekėn mė tė madhe private nė Shqipėri, me afėrsisht 20,000 vėllime. Duke qenė se Frashėri ishte njė udhėheqės i lartė i lėvizjes antikomuniste Balli Kombėtar dhe u dėtyrua tė braktiste Shqipėrinė me ardhjen nė pushtet tė komunistėve, koleksioni i tij u konfiskua dhe pėrfundoi nė Bibliotekėn Kombėtare nė Tiranė.
    Kujtimet e Nopēės pėrfshijnė njė periudhė njėzetvjeēare nga 1897 deri nė vitin 1917 kur Nopēa kishte dyzet vjet. Nė njė letėr Joklit me datėn 8 tetor 1928, Nopēa vuri re qė kishte humbur defterin nė vitin 1918, gjė qė shpjegon ndėrprerjen e kujtimeve nė vitin 1917. Dorėshkrimi i kujtimeve pėrfundoi afėrsisht nė vitin 1929 dhe kishte ndėrmend ta botonte. Shtėpia botuese Stadium e Budapestit u tregua e gatshme tė botonte njė pėrkthim hungarisht tė kujtimeve duke ngarkuar Kalman Lambreht-in (Kįlmįn Lambrecht), bibliotekarin e Institutit Mbretėror tė Gjeologjisė nė Budapest, me punėn e pėrkthimit dhe me pėrfshirjen e ndryshimeve tė shumta qė donte Nopēa. Nė fund, as pėrkthimi hungarisht, as origjinali gjermanisht nuk u botuan kurrė.
    Nė pjesėn e parė tė kujtimeve, Studien und erste Reisen 1897-1905 (Studime dhe udhėtime tė para 1897-1905) e gjejmė baronin i ri pėr herė tė parė nė malėsinė e Shqipėrisė sė Veriut, nė njė rajon tė shkelur rrallė nga tė huajt. Pas mbarimit tė doktoraturės nė Universitetin e Vjenės nė verė tė vitit 1903, Nopēa ishte orvatur, pas njė udhėtimi nė Greqi, tė udhėtonte nga Shkupi dhe Prizreni pėr nė Shkodėr pėr tė takuar konsullin austriak, Baron Bornemisa Gjula (Bornemisza Gyula). Pėrvoja e parė e tij me Shqipėrinė filloi nė njė mėnyrė tepėr shqiptare:
    “Nga Shkupi vazhdova, siē thashė, pėr nė Prizren. Aty mė dhanė tre zaptije pėr tė mė shoqėruar gjatė udhėtimit pėr nė Shkodėr. Natėn e parė e kalova nė Hanin e Brutit dhe, kur u nisa gjatė agimit tė ditės tjetėr, dikush nga njė pyll ma kapi me plumb nė njė kthesė tė rrugės nga ana e djathtė. Fisheku shpuri kapelėn time shumė afėr kokės, por nuk u plagosa. Unė zbrita menjėherė nga kali, kėrkova tė mbulohem dhe doja tė qėlloja edhe unė, por nuk pashė njeri... Pjesa tjetėr e udhėtimit nga Ura e Vezirit deri nė Shkodėr kaloi pa incident.”
    Me gjithė fillimin e vėshtirė, Nopēa filloi gjatė udhėtimeve tė mėvonshme tė donte Shqipėrinė dhe banorėt e malėsisė sė saj. Ai jep pėrshkrimin e mėposhtėm nga ekpedita e parė e madhe nė verė tė vitit 1905:
    “Mė bėri shumė pėrshtypje njė ngjarje nė luginėn e Cemit afėr urės sė Tamarės nė tokėn e Kelmendasve. Unė kėrkova nė njė shtėpi pak ujė pėr tė pirė, por nė vend tė ujit, zoti i shtėpise, qė nuk e njihja fare, mė dha njė tas me dhallė, tė cilėn e piva deri nė fund. Pas pirjes, erdhi nė shtėpi vėllau i zotit tė shtėpisė, edhe ky i panjohur nga unė, dhe, duke qenė se ishte vonė dhe ai ishte i lodhur nga udhėtimi, ai donte tė pinte dhallėn. Natyrisht gjeti tasin e zbrazur, dhe kur zoti i shtėpisė i shpjegoi atij kush e kishte pirė dhallėn, ai nuk u mėrziti fare, siē mund tė mendohet. Pėrkundrazi, ai tha qė ishte fat qė kisha ardhur unė nė shtėpi para tij, sepse pėrndryshe familja e tij nuk do tė kishte patur ēfarė tė ofronte mikut dhe miku do tė ishte i detyruar tė vazhdonte rrugėn i pangrėnė.”

    Nopēa ndodhej nė Shqipėrinė e Veriut nė fillim tė shekullit jo vetėm pėr arsye personale apo shkencore. Ai ishte gjithashtu aktiv nė fushėn e politikės, shpeshherė nė kundėrshtim tė hapur me punonjėsit e ministrisė sė punėve tė jashtme nė Vjenė. Gjatė krizės sė Anekcionit 1908-1909, Nopēa mori pjesė nė pėrgatitjen e tė ashtuquajturit Albanienaktion kundėr Serbisė dhe Malit tė Zi. Para dhe gjatė Luftės sė Parė Ballkanike 1912, ai ndėrhyri shpeshherė nė politikėn e jashtme tė Austrisė dhe mori pjesė si vullnetar nė Luftėn e Parė Botėrore nė Shqipėri. Nė vitin 1916, Nopēa ishte komandanti i njė njėsie ushtarake tė vullnetarėve shqiptarė. Interesant nė kujtimet e tij ėshtė pėrshkrimi i gjatė i Kongresit tė Triestit tė vitit 1913 dhe i zgjedhjes sė njė princi evropian pėr Shqipėrinė, pėr tė cilėn edhe ai u bė kandidat.

    “Nga 27 shkurt deri nė 6 mars unė mora pjesė nė kongresin e shqiptarėve nė Trieste. Ky kongres ishte gjė e ēuditshme. Nė pranverė tė vitit 1913 froni shqiptar ishte bosh dhe punėt shqiptare u drejtuan nga Ismail Qemali, i cili kishte takuar Berhtold-in (Berchtold), ministrin austriak tė punėve tė jashtme, nė Budapesht dhe pastaj me kėrkesė tė Berhtold-it udhėtoi pėr nė Vlorė ku themeloi qeverinė e pėrkohshme tė Shqipėrisė sė sapokrijuar. Por si mik shumėvjeēar i Greqisė, bile edhe si agjent i paguar nga grekėt, ai kishte premtuar qė tė lehtėsonte pushtimin e Janinės, nė rast se ngelej nė pushtet nė Shqipėri. Ishte edhe e qartė qė Ismail Qemali donte tė rrinte shefi i qeverisė se pėrkohshme, sepse njė gjė e tillė, kuptohet, ishte me fitim financiar...
    Pas pritjes sė pėrshėndetjes u zgjodhėn ditėn tjetėr Markezi Kastriota si kryetar nderi dhe Faik bej Konica si kryetar kongresi. Nė kryesinė u pranuan gjithashtu Hilė Mosi, Fazil Toptani dhe Dervish Hima. Unė u pėrshėndeta gjatė hapjes solemne nga Faiku si mik i madh i shqiptarėve. Mendova gjatė disa minutave pėr njė pėrgjigje, u ngrita nė podium dhe atėherė mbajta njė fjalim nė gjuhėn shqipe. Me pėrjashtim tė konsullit tė pėrgjithshėm Kral dhe tė disa konsujve tė tjerė austriakė dhe italianė, besoj se asnjė evropian tjetėr nuk e ka bėrė njė gjė tė tillė. Pėrveē konflikti me vllehėt dhe njė shkėmbimi fjalėsh midis kryetarit Faik bej Konica, dhe mashtruesit Nikollė Ivanaj, vetėm pėr tė tėrhequr vėmendje mbi kėtė tė fundit, kishte vetėm fjalė kot nė kongres, kėshtu qė nė darkė tė ditės sė fundit, thirra Faik bej Konicėn dhe i thashė atij qė kongresi nuk kishte bėrė asnjė punė. Gjėja minimale qė mund tė pritej nga njė kongres politik ishte njė rezolutė. Faiku ishte dakord me mua dhe unė ia diktova resolutėn. Pas njė gjysmė ore ishim gati dhe ditėn tjetėr Faiku ia paraqiti resolutėn kongresit. Pas njė debati, prapė pėr gjendjen e vllehėrve dhe pėr tė ardhmen e Shqipėrisė, rezoluta u pranua, dhe fjalėt e mia iu transmetuan Fuqive tė Mėdha.”

    Mė vonė, Nopēa u propozua kandidat pėr postin e mbretit tė Shqipėrisė duke qenė se kishte njohuri tė thella dhe mjaft mbėshtetje nė Veri. Por pastaj ai tėrhoqi kandidaturėn, siē thotė, nga inati pėr copėtimin e Shqipėrisė. Sipas Nopēės, krijimi i shtetit shqiptar siē doli nga Konferenca e Londrės, ishte lindja e njė foshnjeje pa jetė. Kėshtu pėrfundoi angazhimi politik i tij pėr Shqipėrinė.



    Pesė nga dorėshkrimet mė tė rėndėsishme tė Franz Baron von Nopca (1877-1933)
    1. Albanien: die Bergstämme Nordalbaniens und ihr Gewohnheitsrecht (Shqipėria, fiset e malėsisė ė Veriut dhe e drejta e tyre zakonore), Ser. nov. 9392, njė vepėr prej 510 faqesh, njė pjesė e madhe e sė cilės u botua koha e fundit nga Fatos Baxhaku dhe Karl Kaser nė librin: “Die Stammesgesellschaften Nordalbaniens, Berichte und Forschungen österreichischer Konsuln und Gelehrter”, 1861-1917 (Shoqėria fisnore e Shqipėrisė sė Veriut, raporte dhe puna shkencore e konsujve dhe shkencėtarėve austriakė, 1861-1917, Vjenė-Kėln-Vajmar 1996);
    2. Religiöse Anschauungen, Sitten und Gebräuche (Besimi, doke dhe zakone), Ser. nov. 9393, njė vepėr prej 242 faqesh pėr etnologjine shqiptare, nga e cila i mungojnė 58 faqet e para;
    3. Gedichte des Colez Marku, 1895-1932 (Poezia e Kolez Markut, 1895-1932), Ser. nov. 11912, njė pėrmbledhje poetike gjermanisht nė 110 faqe me 160 poezi jo shumė tė mira;
    4. Dialektstudie, Fragment (Fragmenti i njė studimi dialektologjik), Ser. nov. 11918, shėnime pėr dialektin geg veriperėndimor nė veri tė Shkodrės nė 36 faqe tė formateve tė ndryshme; dhe kryesorja:
    5. Kujtimet e Franc Nopēės me titullin “Reisen in den Balkan” (Udhėtime nė Ballkan), Ser. nov. 9368, tė cilat dr.Robert Elsie i ka mbledhur dhe janė botuar nė gjermanisht nga shtėpia botuese e Prishtinės, “Dukagjini”.
    "Wisdom is the principal thing; therefore get wisdom and in all your getting, get understanding." (Proverbs 4:7)

    "All behaviour is motivated." Sigmund Freud

  4. #4
    Bordi Drejtues
    Anėtarėsuar
    18-02-2003
    Postime
    111
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Gjenet, popujt dhe gjuhet

    Dy figurat i perkasin shkrimit me te njejtin titull qe eshte ne faqen kryesore. Ato jane marre nga libri Luigi Luca Cavalli-Sforza, Genes, Peoples and Languages, North Point Press, New York, 2000.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •