Close
Faqja 2 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 63
  1. #21
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,733
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Alibaba, me pak fjale u terhoqe prej tezes tende te cilen nuk munde ta argumentoje.
    Po cillėn tezė bre daj, po ke pe sheh ti atė tezė? Ku pe sheh atė tėrheqje??

    A veē duhet me shkrue diēka, sa me t'u pa emni nė forum??

  2. #22
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,733
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Per sa i perket kesaj qe parashtron ne kete postim, nuk le shume vend per diskutim. Eshte shume e kuptueshme qe efekti social ndikon ne inteligjence, megjithese personalisht do perdorja termin "performance".
    Efekti social mund tė ndikojė nė kėtė mėnyrė:

    Njė njeri inteligjent si Skenderbeu sjell njė sistem tė ri ushtarak-politik-shoqėror. Njerėzit jo-inteligjentė si Hamzai e kalojnė jetėn burgjeve pa mundur tė lėnė pinjollė.

    Rezultati: Gjenet inteligjente shtohen, gjenet jo-inteligjente zhduken.

    Inteligjenca varet nga gjenet. Po tė ishte ndryshe do tė kishim dhe kuaj ose arinj polarė qė zbulojnė teorinė e relativitetit.

    A ka tė bajė me ngjyrėn a jo. Kur thashė jo, thashė qė mbylltėsia e lėkurės, nuk trashėgohet tok me inteligjencėn eulėt.

    Le tė marrim njė ēift zezake-i bardhė. Qė tė dy fėmijėt kanė njė shkallė ngjyre: Melez. Po njani e ka inteligjencėn e babės ma tepėr, e tjetri tė nanėn ma tepėr.

    E iu kėshilloj t'a lodhni kokėn ma tepėr se nuk osht gjenetika veē njė ABC, "e hajt t'ia mbyllim gojėn filanit" me njė "fakt".
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga alibaba : 31-05-2009 mė 17:02

  3. #23
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-03-2008
    Postime
    537
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Pratolini Lexo Postimin
    Dicka per Lenc Bukuroshin :
    Lenci, me sa vura re je njeri i shkences dhe ke njohuri te mjaftueshme. Per hir te debatit do te kerkoja te shpalosje argumenta prej te dy kendveshtrimeve, dhe jo vetem te njeanshme. Pike se pari ta kerkoj kete per te futur ne linje gjithe te tjeret qe nuk i kane keto njohuri shkencore. Pike se dyti sepse mendoj qe qellimi i debatit duhet te jete e verteta dhe jo tendenca per te provuar me cdo kusht vetem njeren ane te saj.
    Po marr si shembull ate qe na shpjegove per pijet ( duke e marre te mireqene ). Mua personalisht ai fakt nuk me jep asgje, sepse me duket shume i paperfillshem ne raport me te gjithen. Eshte njesoj sikur te thuash qe nje futbollist eshte me i mire se tjetri sepse ka floket e gjata.
    Ke te drejte se ndoshta pikepamja ime nuk ishte shpjeguar siē duhet dhe shembulli i pijes ndoshta ishte pak reduktiv.Qellimi im ishte te shpjegoja ne nje fare menyre qe ne para se te jemi qenie psikologjike dhe emocionale jemi qenie biologjike.Ndryshimi biologjik mes rracave tona eshte nje fakt,shkaqet e ketyre ndryshimeve jane objekt diskutimi shume i gjere.

    Pikepamja ime e thjeshtezuar eshte:Askush s'mund te vertetoje qe EKZISTON nje diference inteligjence midis rracave,por gjithashtu,askush nuk mund ta vertetoje qe NUK EKZISTON asnje diference.
    Menyra ne te cilen mua me pelqen te perballem me disktumin,me teper se investiguese e drejtperdrejte mundohet te jete investiguese duke tentuar te eliminoj mundesite me pak te verteta.

    Une absolutisht nuk mbroj asnje teze,sepse do isha shume siperfaqesor nese do shprehesha ne menyre te ē'ekuilibruar per njerin ose tjetrin variant,per kete teme kaq komplekse.
    Ky eshte diskutim qe me pelqen ta bej thjesht per te pasuruar veten time me pikepamjet e te tjereve,dhe per kete ju falenderoj sinqerisht per pjesemarrjen ne diskutim.

  4. #24
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,733
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pėrkundrazi ėshtė inteligjenca e trashėguar ajo qė ndikon mė tepėr nė efekt social. Pastaj efekti social i mundėson tė mbijetojnė vetėm ata me kėtė inteligjencė tė trashėguar.

  5. #25
    Jeta ėshtė e bukur! Maska e Elna Durrėsi
    Anėtarėsuar
    15-06-2002
    Postime
    925
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Lenc Bukuroshi Lexo Postimin
    Shume studime flasin per rracen e hebrenjve si rrace superiore nga pikepamja intelektive,disa te tjere mendojne se rraca e verdhe eshte ajo me e mprehte,dhe shume te tjere e shohin me perbuzje intelektuale rracen e zeze.
    Si mendoni a ka diference inteligjence midis rracave te ndryshme?

    Njė pėrkufizim ēfarė ėshtė inteligenca qė tė mirėkuptohemi pėr ēfarė po flasim tė gjithė sė bashku. Jo tė gjithė mendojnė njėjtė.

    Inteligjenca:
    Aftėsia pėr tė trajtuar informationin, pėr tė zgjidhur problemet dhe pėr tu adaptuar shpejtėsisht me situatat e reja. (Burimi nga: Fjalor i concepteve kyēe tė pedagogjisė;(1980) nga Franēoise Raynal Alain Rieunier; fq. 180. )
    Sipas Gardner Howard, psikolog dhe profesor nė shkencat konjitve (nxėnėse) nė universitetin e Harvard, Massachusetts, inteligjeca eshtė:
    - zotėsia e njeriut pėr tė zgjidhur probleme qė gjithseicili has nė jetėn e tij
    - zotėsia e njeriut pėr tė shtruar probleme tė reja dhe pastaj pėr ti zgjidhur
    - zotėsia e njeriut pėr tė realizuar tė mira ose pėr tė ofruar njė shėrbim.
    Intelekt = Aftėsi mendore pėr tė arsyetuar e pėr tė gjykuar, forca e arsyes apo e gjykimit, shkalla qė ka arritur njeriu nė zhvillim mendor.
    Inteligjenci/e ~a = Shteresė shoqėrore qė pėrbėhet nga intelektualėt.
    (Burimi nga : Fjalori i gjuhės sė sotme shqipe; ( 1980); Akademia e Shkencave tė Shqipėrisė; fq. 724)

    Nė lidhje me ilustrimin e temės:

    Nė vitet 50 - 60 (mos gabofsha) shteti Amerikan investoi shuma tė mėdha parash pėr tu bėrė studime studime nė lidhje me zgjuarsinė e racės sė bardhė dhe racės sė zezė. Nga pėrfundimi i kėtyre studimeve, sigurisht rezultoi ajo qė priste shteti Amerikan i asaj kohe. D.m.th qė nuk ia vlente tė investoheshin para pėr arsimimin e racės sė zezė sepse gjithsesi ajo racė ishte inferiore intelektualisht.

    Mė pas u vėrtetua qė kėto studime ishin tė gabuara. Raca e zezė nuk ishte aspak mė inferiore biologjikisht nga inteligjenca e trashėguar se raca e bardhė. Shansi i racės sė bardhė ishte superioriteti social i racės qė kishte. Pjesėtarėve tė racės sė bardhė u ishte mundėsuar hyrja nė kontakt me nivele socio-kulturore dhe shkollore shumė mė tė larta se pjesėtarėve tė racės sė zezė. Biologjikisht, njerėzit e racės sė zezė lindnin me po aq kapacitete intelktuale tė trashėgueshme sa edhe njerėzit e racės sė bardhė.


    Sipas formimit tim

    Zhvillimi i inteligjencės ėshtė si puna e reaksioneve kimike. Qė do tė thotė, qė zotėsitė e lindura hyjnė nė ndėrveprim me mjedisin e gjetur dhe krijojnė "reaksione" intelektuale. Nga ku dhe rėndėsia e njė mjedisi tė favorshėm nė rritjen dhe shkollimin e fėmijėve, dhe jetesėn e mbijetesėn e njerėzve. Nga ku dhe kėmbėngulja ime pėr qartėsimin e fjalėve, temave apo koncepteve pėr ata/ato qė lexojnė forumin.


    Pėr tė gjithė frėngjisht folesit

    Nė shkurt ka qenė fushata "Java e trurit". Revista e kėrkimeve shkencore : "Le dossier de la recherche" ka botuar njė numėr tė tėrė mbi zhvillimin e inteligjencės nėpėrmjet zhvillimit dhe stimulimit tė trurit. Nė kėtė botim, mė interesant pėr mua česhtė artikulli:" L'inteligence est plurielle" (inteligjenca ėshtė nė shumės), i cili bazohet nė punimet e Howard Gardner. Howard Gardner ka braktisur idenė se inteligjenca e individėve mund te matet me QI. Pas shumė e shumė vitesh studime pikėrisht pėr tė kundėshtuar QI, Howard flet pėr inteligjencat multiples. Sipas Gardner ka nėntė tipe inteligjencash:
    - Llogjiko-matematike- Pamore dhe hapėsinore
    - Ndėrpersonele ( Shoqėrore)
    - Trupo/kinestike ( Lėvizjet trupore globale dhe fine)
    - Llafo-gjuhėsore (kapaciteti pėr tė menduar me fjalė dhe pėr tė pėrdorur gjuhėn pėr tu shprehur)
    - Muziko-ritmike
    - Intrapersonele (pėrfytyrimet dhe imazhet trurore, zotėsia pėr tė dekriptuar emocionet personale, zotėsia pėr tė introspektuar (njė ndodhi, rrethanė etj).
    -Naturaliste
    -Inteligjenca e tė ekzituarit (shpirtėrore, morale, etike)

    (Tė gjithė anglo-folėsit mund tė kėrkojnė nė googėl me emrin Howard Gardner punimet ose biografinė e tij profesionale).


    "Allostérique Modele" ( Modeli Alosterik)

    Njė tjetėr studiues qė flet pėr "reaksionet" e trurit dh zhvillimin e inteligjencės nėpėrmjet tė mėsuarit, ėshtė edhe André Giordan. Ai ėshtė i njohur pėr tė mėsuarit sipas modelit "allostérique". Emri i "tė mėsuarit sipas modelit allostérique" vjen nga njė metaforė biokimike, e cila i pėrket strukturės dhe funksionimit te disa proteinave tė quajtura "allosterique". Kėto molekula enzimatike, thelbėsore pėr jetėn, shndėrrojnė formė, si dhe si pasojė funksion, sipas kushteve rrethanore nė tė cilat ato ndodhen.

    Pra, sipas tė dy studjuesve, Howard Gardner dhe André Giordan, inteligjenca pak trashėgohet, shumė zhvillohet.Bazuar nė kėtė sjellje teorike, nuk mund tė flitet pėr racė mė inteligjente se tjerat por ndoshta pėr racė me mė shumė mundėsi dhe mjedis tė pėrshtashėm pėr tė zhvilluar inteligjencėn.
    p.s. dhe tė mėsuarit ėshtė zhvillim inteligjence.

    Mendimi im ky.

    Gjumė tė mirė dhe shumė falje pėr gabimet e mundshme nė shkrim.
    Elna.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Elna Durrėsi : 31-05-2009 mė 20:07

  6. #26
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,733
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ndonėse, i kanė marrė ca fėmijė qė nga mosha e hershme, i kanė rritur nė tė njėjtat kushte, dhe i kanė shkolluar nė tė njėjtat kushte dhe pėrsėri rezultatet kanė qenė tė ndryshme.

    E ēka ėshtė mė e rėndėsishmja, vetė nxėnėsit e sotėm, ata qė mėsojnė mirė u takojnė tė gjitha shtresave, sikurse ata qė nuk mėsojnė mirė u takojnė tė gjitha shtresave.

    Tash shtrohet pyetja a trashėgohet inteligjenca nė pėrgjithėsi apo vlen alternativa tjetėr se inteligjencėn na e fusin mjekėt me ndonjė shiringė nė momentin kur lindim ???

    Epo, nėse trashėgohet atėherė, medoemos do tė trashėgohet nė shkallė tė ndryshme.

    Rasti i idiotėve/debilėve/imbecilėve nuk ėshtė pėr t'u lėnė anash, sipas jush le t'iu japim njė pozitė mė tė mirė shoqėrore dhe ata do tė bėhen Ajnshtajnė. Ngaqė dallimi nuk ėshtė kualitativ, por thjesht nė kuantitet, mes debillit dhe gjeniut ekzistojnė me qindra shkallė tė ndėrmjetme.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga alibaba : 31-05-2009 mė 19:58

  7. #27
    heretic Crusoe Maska e darwin
    Anėtarėsuar
    25-08-2004
    Vendndodhja
    under the microscope
    Postime
    1,919
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Elna Durrėsi Lexo Postimin

    Nė lidhje me ilustrimin e temės:

    Nė vitet 50 - 60 (mos gabofsha) shteti Amerikan investoi shuma tė mėdha parash pėr tu bėrė studime studime nė lidhje me zgjuarsinė e racės sė bardhė dhe racės sė zezė. Nga pėrfundimi i kėtyre studimeve, sigurisht rezultoi ajo qė priste shteti Amerikan i asaj kohe. D.m.th qė nuk ia vlente tė investoheshin para pėr arsimimin e racės sė zezė sepse gjithsesi ajo racė ishte inferiore intelektualisht.
    Kėshtu i bihet shumė gjatė.

    Kjo qė pėrmendet mė sipėr ėshtė farsa e POLITICALLY CORRECT, sepse SCIENTIFICALLY CORRECT sipas ēdo lloj antropologu madhėsia e trurit ndryshon sipas racave tė ndryshme, fakt aspak i lėkundur nga tam-tamet e liberté-egalité-fraternité.

    Dhe vetė inteligjenca, mendimi racional dhe ai abstrakt e thėnė nė njėfarė mėnyrė prodhohen nga truri.

    (Nė nivel mesatar), a ka ndryshim nė madhėsitė fizike midis kokave mongoloide, kaukazoide dhe negroide apo jo? Po, e madhe e shtypit.
    Prektora

  8. #28
    Jeta ėshtė e bukur! Maska e Elna Durrėsi
    Anėtarėsuar
    15-06-2002
    Postime
    925
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga darwin Lexo Postimin
    Kėshtu i bihet shumė gjatė.

    Kjo qė pėrmendet mė sipėr ėshtė farsa e POLITICALLY CORRECT, sepse SCIENTIFICALLY CORRECT sipas ēdo lloj antropologu madhėsia e trurit ndryshon sipas racave tė ndryshme, fakt aspak i lėkundur nga tam-tamet e liberté-egalité-fraternité.

    Dhe vetė inteligjenca, mendimi racional dhe ai abstrakt e thėnė nė njėfarė mėnyrė prodhohen nga truri.

    (Nė nivel mesatar), a ka ndryshim nė madhėsitė fizike midis kokave mongoloide, kaukazoide dhe negroide apo jo? Po, e madhe e shtypit.
    Pėrshėndetje Darwin.

    Pyetja qė shtroni ju ėshtė pyetje pėr tu argumentuar nga studiuesit e biologjisė. Personalisht rri me doreza nė pėrgjigje dhe bazohem nė prurjet teorike tė njerėzve tė kėtij terreni.

    Unė tani sė fundmi kam patur si punim leximi, njė libėr tė André Giordian, i cili ėshtė biolog dhe profesor i fiziologjisė, specialist i didaktikės, psikolog etj, qė nxirrte nė pah faktin qė truri nuk ka asgjė tė njė strukture hermetike. Zhvillimi i tij varet nga mjedisi. Ai merr tė gjithė pėrbėrėsit e trurit njė nga njė dhe sqaron funksionimin e sicilės pjesė tė trurit. Pra, siē shprehet vetė Giordan: ēfarė gjėndet nė kėtė masė tė njė kilo (gati njė kilo e gjysėm) tė matierės gri (i quajtur gri nga shkaku i ngjyrės se tij nė shkimi tė lirė) qė pėrbėn trurin e njeriut.

    Pasi sjelle analizėn e rolit tė secilės zonė tė trurit Giordian vjen me provėn qė njeriu (cilado racė qoftė ajo) pėrdor vetėm njė pėrqindje tė vogėl tė trurit pėr tė funksionuar kur mund tė perdor shumė e mė shumė kapacitetin e tij intelektual natyral. Nga kjo del, se sipas mjedisit (ose domosdoshmėrive tė njeriut nė mejdis) bėhet "shfrytėzimi dhe zhvillimi i trurit".

    Ai nė asnjė moment nuk vė nė dukje faktin qė inteligjenca varet nga racat. Por thekson se zhvillimi i inteligjencės duhet tė pėrfytyrohet nė double-lėvizje, nga biologjikja nė sociale (nga ajo qė ėshtė e lindur nė atė qė gjėndet nė shoqėri, mjedis), e nga socialia (mjedisi)nė biologjike, gjė e cila lejon tė tejkalohen idetė midis inteligjencės sė lindur dhe inteligjencė sė fituar.

    Tani nga terreni i fushės time profesionale.

    Gjeneva ėshtė njė ndėr qytetet e rralla pėr nga numri i nacionaliteteve qė jetojne nė tė. Ne shoqėrojmė fėmijė nga tė gjitha racat. Dihet, roli edukimit ėshtė tė favorizojė zhvillimin e kapaciteteve tė fėmijės pėr tu adaptuar me jetėn (pra inteligjencėn). Ne nuk kemi ndjekje speciale pėr fėmijėt e kėsaj apo asaj race. As nuk vemė re ndonjė dallim tė veēantė inteligjence tek ky apo ai fėmijė. Cdo fėmijė, lind me kapacitetet e tij nga cilado race qoftė ai. Me ardhjen nė shoqėri (familje, struktura pritjeje, shoqeri tė pėrgjiithshme) ai pėrdor kapacitet e tija pėr tu pėrshtatur dhe nė funksion tė mjedisit ku gjendet i pasuron ose varfėron ato.

    Njė pyetje interesante pėr tu elaboruar kėtu tek tema e inteligjencės sipas racave do ishte:
    - Cilat janė kapacitetet intelektuale tė lindura tek njeriu?

    Ndoshta kėshtu do listoheshin racat sipas kapaciteve intelktuale tė lindura. Ose, do arrinim nė konkluzionin qė te gjithė lindin me njė sasi tė kufizuar inteligjence, tė cilėn e pasurojmė mė pas (qė ėshtė edhe mendimi im)


    Ditė tė mirė

    Elna.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Elna Durrėsi : 01-06-2009 mė 05:56

  9. #29
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    04-05-2009
    Postime
    19
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Siii?! Ne intelligjence ndikon prejardhja apo karakteristika te vecanta te races e etnise......?!
    JO! Me duket logjika e diktatorve kur me egocentrizem quanin popullin e tyre te zgjedhur nga zoti(p.sh arianet).Dituria eshte vlere qe fitohet mbi te gjitha dhe nuk eshte e lindur gje qe hedh automatikisht posht hipotezen e races.

  10. #30
    maraklije Maska e bombona
    Anėtarėsuar
    09-02-2009
    Vendndodhja
    ne shkoder,ne shtepin time
    Postime
    4,422
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    tani nese flasim per investimet qe i behen rracave te ndryshme per te mesuar,jam dakort qe disa njerez jan me te zhvilluar se disa te tjer.por ama rraca ndikon ne inteligjensen e njeriut.ketu mund te flasim dhe per njerez me mutacione qe mund te arrije deri ne nje rrace,dhe keto mund te sjellin nje inteligjense te paket tek keta njerez,prandaj themi se rraca ndikon tek inteligjensa
    meso nga e djeshmja,jeto te sotmen,shpreso per te ardhmen...

  11. #31
    i/e regjistruar Maska e Edna- shpk
    Anėtarėsuar
    21-03-2009
    Vendndodhja
    Tirane.http://www.edna-professional.com/
    Postime
    150
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga PĘON Lexo Postimin
    Mua deri diku me duket absurde te mendoje se zhvillimi i inteligjences varret nga ngjyra qe ka individi. Kultivimi dhe zhvillimi intelektual varret nga cdo individ, dhe jo nga ngjyra qe perfaqeson. Dhe une kam lexuar e degjuar jashte mase shum per Hebrenjte qe jane rraca me e zgjuar dhe me e perfolur. Une mendoje qe gjithcka varet nga individi se si e perdor intelektin dhe si e zhvillon ate ne fusha te caktuara, dhe si ben progres. Po te shfletojme librat, do te shikojme qe shkencetar i kemi nga te gjitha rracat dhe ngjyrat e kesaj bote.



    Shume dakort.

  12. #32
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,733
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mė duke se keni ngatėrruar termat "varet" me "shoqėrohet", ėshtė ngatėrruar termi "ngjyrė" me atė "racė" dhe ėshtė ngatėrruar termi "individ" me atė "popullėsi"

    Askush nga ne nuk tha "Inteligjenca varet nga ngjyra qė ka individi" por

    "Inteligjenca shoqėrohet me njė racė tė caktuar qė ka kjo apo ajo popullėsi"

    Shikoni edhe njėherė paaftėsinė tuaj qė tė argumentoni, duke na ngjitur fjalė qė nuk i kemi thėnė.

    Esenca e krejt kėsaj qė po themi ėshtė kjo: Specia Negroide, ėshtė specie mė vete dhe ka inteligjencė tė caktuar.

    Specia Europoide ėshtė specie mė vete dhe ka inteligjencėn e saj tė caktuar.

    Specia Mongoloide ėshtė specie mė vete dhe ka inteligjencėn e saj tė caktuar.

  13. #33
    e larguar Maska e Uarda-1
    Anėtarėsuar
    09-06-2008
    Vendndodhja
    pun per mu ska cte duhet ty
    Mosha
    25
    Postime
    882
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga alibaba Lexo Postimin
    Mė duke se keni ngatėrruar termat "varet" me "shoqėrohet", ėshtė ngatėrruar termi "ngjyrė" me atė "racė" dhe ėshtė ngatėrruar termi "individ" me atė "popullėsi"

    Askush nga ne nuk tha "Inteligjenca varet nga ngjyra qė ka individi" por

    "Inteligjenca shoqėrohet me njė racė tė caktuar qė ka kjo apo ajo popullėsi"

    Shikoni edhe njėherė paaftėsinė tuaj qė tė argumentoni, duke na ngjitur fjalė qė nuk i kemi thėnė.

    Esenca e krejt kėsaj qė po themi ėshtė kjo: Specia Negroide, ėshtė specie mė vete dhe ka inteligjencė tė caktuar.

    Specia Europoide ėshtė specie mė vete dhe ka inteligjencėn e saj tė caktuar.

    Specia Mongoloide ėshtė specie mė vete dhe ka inteligjencėn e saj tė caktuar.
    Jam shume dakord me ty pasi njeriu nuk mund te ndahet ne raca po ne ngjyra pasi i perket te njejtes race dmth NJEREZIMIT dhe eshte racizem kjo e ndarjes ne race, dhe do doja te kuptoja clidhje ka inteligjenca me ngjyren e personit?
    Ku mund te ndikoje ajo ne lidhje me kuocientin e inteligjences?
    Kafshet mund te ndahen ne raca dhe jo njeriu pasi njeriu i perket vetem nje race dhe familje asaj njerezore dhe eshte menyra me e keqe perdorimi i fjlaes race. Dhe inteligjenca nuk varet nga ngyra por nga personi ose individi...
    Krijesa njerėzore qė mbetet pa dashurinė e tė tjerėve, ėshtė qenia mė fatkeqe nėn dritė tė diellit

  14. #34
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,733
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Uarda, nuk po kuptoj ku qenke ti dakord me mua? A nuk e vėrejte fare se je nė taborrin kundėrshtar?

  15. #35
    Moderator Maska e Pratolini
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Vendndodhja
    Tirane
    Postime
    720
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 2 herė nė 1 postim
    Mire pra, pa dashur ti hyj gjate e gjere si teme ( sepse nuk mendoj se e meriton nje vemendje kaq te madhe ) po ndalem vetem ne nje citim prej wikipedia :

    Genome projects and other biological studies have found no genetic differences which cause differences in intelligence capacity or differences in neural wiring between humans based on race.

    Materialin e plote mund ta gjeni ketu

    Sfidoj alibaben apo cilindo qofte te me sjelli material shkencor ( ose linkun perkates ) qe verteton te kunderten !
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Pratolini : 03-06-2009 mė 11:36

  16. #36
    e larguar Maska e Uarda-1
    Anėtarėsuar
    09-06-2008
    Vendndodhja
    pun per mu ska cte duhet ty
    Mosha
    25
    Postime
    882
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga alibaba Lexo Postimin
    Mė duke se keni ngatėrruar termat "varet" me "shoqėrohet", ėshtė ngatėrruar termi "ngjyrė" me atė "racė" dhe ėshtė ngatėrruar termi "individ" me atė "popullėsi"
    Ja ketu jam dakrod me ty
    Krijesa njerėzore qė mbetet pa dashurinė e tė tjerėve, ėshtė qenia mė fatkeqe nėn dritė tė diellit

  17. #37
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,733
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sfidoj alibaben apo cilindo qofte te me sjelli material shkencor ( ose linkun perkates ) qe verteton te kunderten !
    Pratolini unė wikin as qė e marrė parasysh edhe nė raste tė ndryshme kur mund tė tregojė diēka tė vėrtetė.

    Tė pyes unė ty, si krijohet inteligjenca tek njeriu??? E implanton doktori nė kokėn e foshnjes kur lind nė maternitet???

    Pėrderisa tė gjithė njerėzit kanė inteligjencė (me ēka dallohen nga bimėt dhe shumica e kafshėve), dhe pėrderisa tė gjithė kėta njerėz lindin krijesa tė reja qė pėrsėri quhen njerėz, dhe pėrsėri kanė inteligjencė, a nuk tė duket absurd tė thuash se inteligjenca nuk trashėgohet?

    Ēdo veti nė njė mėnyrė a njė tjetėr, ėshtė e trashėguar, nė rast tė kundėrt kemi tė bėjmė me njė gjėsend qė nuk ėshtė njeri.

  18. #38
    i/e regjistruar Maska e Enush
    Anėtarėsuar
    02-06-2009
    Vendndodhja
    Europe
    Postime
    34
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Teme interesante.

    Perderisa midis nje race kemi njerez me kapacitet te ndryshem intelekti, nuk mendoj se eshte ajo pengese e zhvillimit ose prapambetjes se njeriut.

    Duke lexuar temen me lindi pyetja "A trashigohet Intiligjenca"...? Shume nga ju, do te thone Po. Do isha pjeserisht dakort me pergjigjen tuaj. Jeta ka vertetuat se nga njerez me QI normal kane dale femije "Due" me nje QI me te larte se normalia, ose e kunderta.
    Un mendoj se intiligjenca kultivohet, me shume se sa trashigohet. nese do kemi fatit te lindim femije ne nje familje te pasur do kemi shansin me shume te jemi femije te kultivuar e shkolluar e si rrjedhoje edhe me te zgjuar, se sa te lindim ne nje familje ne nje vend te humbur ku truri duhet te punoj vetem si te mbijetojme.

    psh Barack Obama, po te ishte rritur atje ku eshte rritur edhe motra e tij nuk do ishte bere kurre presidenti i amerikes.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Enush : 03-06-2009 mė 12:33
    Injoranca eshte me e poshter se poshtersia...

  19. #39
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-03-2008
    Postime
    537
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Enush Lexo Postimin
    Un mendoj se intiligjenca kultivohet, me shume se sa trashigohet. nese do kemi fatit te lindim femije ne nje familje te pasur do kemi shansin me shume te jemi femije te kultivuar e shkolluar e si rrjedhoje edhe me te zgjuar, se sa te lindim ne nje familje ne nje vend te humbur ku truri duhet te punoj vetem si te mbijetojme.

    psh Barack Obama, po te ishte rritur atje ku eshte rritur edhe motra e tij nuk do ishte bere kurre presidenti i amerikes.
    Jam dakort!

    Diskutimi mbi kete teme mbetet i gjere sepse i tille eshte dhe definicioni i konceptit te 'inteligjences'.Tė pėrkufizosh inteligjencėn nė menyrė tė qartė dhe tė pakundėrshtueshme njė herė e pergjithmonė ėshtė njėsoj si tė thuash qė nė fushėn e aftėsive mendore eshte sbuluar gjithēka.Qė prej mijėvjeēaresh njeriu kėrkon te zbulojė kompleksitetin e aftėsive mendore por filozofėt,psikologėt dhe shkencetarėt janė akoma shumė larg nga te mbyllurit nė mėnyrė perfundimtare kėtė lloj kerkimi.
    Qė nga Platoni,pėr tė cilin inteligjenca u shpėrndahej njerzve nga duar hyjnore sipas klasės sociale te cilės i pėrkisnin,e deri tek Rita Levi Montalcini sipas sė cilės origjina duhet kėrkuar ne 100 miliardėt e neuroneve qė popullojne trurin e njeriut,inteligjenca ka qenė perherė ne interes te njohjes se njerezimit dhe me shumė mundėsi do vazhdojė te jetė edhe nė tė ardhmen.Opinionet dhe teoritė aktuale per kėtė temė janė tė shumėfishta,paralele dhe tė ndėrthurura,konvergjente dhe divergente.Ka nga ata qe mendojnė se inteligjenca ėshtė aftėsia “pėr te zgjedhur rrugėn e drejtė” pa provuar rrgėt e tjera te mundshme;pėr dikė tjetėr inteligjenca ėshtė njė “aftesi globale” qė tė lejon tė pėrballesh me sfidat e botės.Pastaj,ka nga ata qė thonė qe inteligjenca ėshtė njė dhe e vetme.Nė fillimet e viteve ‘900 psikologu anglez Charles Sperman kishte teorizuar se inteligjenca humane ushqehej nga i ashtuquajturi ‘faktori G’.Nė gati njė shekull distancė kohore teoria e tij ėshtė rimarrė dhe rikonsideruar da disa kėrkues te universitetit te Cambridge,tė cilėt mendojne se vendi i faktorit G ėshtė korteksi parafrontal i trurit.Sipas kėtyre studjuesve nė bazė te ēdo aktiviteti ka njė faktor tė pėrbashkėt qe bėn njė person tė pėrshtatet mė lehtė se njė tjeter nė ēdo punė qė ti kėrkohet.Ne itali nje fare Giulio Sandini,studiues i sistemeve inteligjente dhe artificiale pershkruan dy tipe:inteligjenca manifestohet nėpėrmjet njė aspekti ‘potencial’ qė lejon njohjen e gjithēkaje qė ekziston,dhe njė aspekti ‘kinetik’ qė konsiston nė aftėsinė pėr tė krijuar njohuri te reja. Ndėrsa Howard Gardner nė fund i takon ‘vendi i parė’ pėr individualizimin e tetė formave te inteligjencės tė cilave mė vonė do i shtohej njė i nėntė.Gardner zbuloi limitet e konceptimit te inteligjences nėpėrmjet testeve kanonik qė pėrdoren edhe sot per matjen e inteligjences,duke diktuar njė shumė pikėsh qe paraqet kuocientin intelektiv tė secilit nga ne.Sipas ketij psikologu dhe studjuesi amerikan,inteligjenca nuk kufizohet vetėm nė atė cfarė testet janė ne gjėndje te masin,dmth informacione,pasuri fjalori,aftėsi aritmetike,aftėsi pėr tė kujtuar sekuenca numerike etj.Por,ekzistojnė kompetenca intelektuale tė ndryshme ose ‘inteligjenca humane’ qė mund te kombinohen nė mėnyrė tė ndryshme nė ēdo person,dhe zhvillimi i tė cilave eshte i kushtėzuar nga konteksti kulturor i pėrkatėsisė,i cili,ka tendence tė privilegjoje njė lloj tipi inteligjence nė krahasim me njė tjetėr.
    Inteligjenca atėhere ėshtė ndėrmjet projektimit bologjik dhe mundėsive pėr tė mesuar qė ofrohen nga konteksti kulturor i ambientit ku jetohet dhe veprohet.

  20. #40
    i/e regjistruar Maska e D&G Feminine
    Anėtarėsuar
    08-08-2003
    Postime
    2,664
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Enush Lexo Postimin
    Teme interesante.

    Un mendoj se intiligjenca kultivohet, me shume se sa trashigohet. .

    psh Barack Obama, po te ishte rritur atje ku eshte rritur edhe motra e tij nuk do ishte bere kurre presidenti i amerikes.
    I jati i Obames, sipas biografise se tij, ishte nje afrikan qe kishte bere vetem shkollen fillore. Diku nga adoleshenca takon dy misionare amerikane qe duke e pare sa inteligjent ishte i sugjerojne te vazhdoje universitetin ne Amerike. Duke punuar si autodidakt arriti te marre GED (nje fare ekuivalenti te diplomes se shkolles se mesme) dhe Toeflin, provimin e anglishtes. Me pas arriti te diplomohet nga nje universitet ne Hawai, dhe me vone doktorature nga Harward. Dmth inteligjenca u trashegua.
    Me kete nuk dua ti heq vlerat kultivimit, po mendoj se ka secila vendin e vet.

    p.s. O Elna beji pak me te medha shkronjat dhe mos i ndrysho fontin.
    Ti Lenci shkruaj me paragrafe.
    Behen me te lehta per t'u lexuar.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga D&G Feminine : 03-06-2009 mė 13:57

Faqja 2 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •