Close
Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 37 prej 37
  1. #21
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    I.
    Mbulesa


    “Turpi vjen nga besimi.”
    Muhammedi a.s.
    Nevoja pėr mbulim
    Nė Dhiatėn e Vjetėr janė disa pjesė ku flitet pėr lakuriqėsinė si gjė e turp-shme, dhe pjesė ku urdhėro¬het mbu-limi.
    Nė Dhiatėn e Re thuhet kėshtu:
    “Secilit burrė qė lutet dhe secili burrė qė kryen punė tė shenjta, do ta zhvleftėsojė kokėn e vet, por secila grua qė lutet me kokė tė zbuluar, ose secila grua qė kryen punė jo tė shenjta... do ta zhvleftėsojė kokėn e vet... Nėse gruaja nuk mbulohet le ta nėnqethė flokun; e nėse turpėrohet tė rruhet, le tė mbulo¬het. Gruaja pėr burrin paraqet krenarinė, ngase burri nuk ėshtė krijuar pėr gruan por gruaja ėshtė krijuar pėr burrin...”
    Sipas botėkuptimit Islam, gruaja nuk ėshtė krijesė satanike e krijuar pėr keqbėrje. Pėrkundrazi, gruaja ėshtė kri-jesa e parė qė i ka besuar Islamit, dhe, krijesė e respektuar qė u bė martire pėr Islam.
    “Xhenneti ėshtė nėn kėmbėt e nėnave”.
    Vetėm ajo mund ta humbė lehtė vlerėn e vet dhe bu¬jarinė e vet, duke u mashtruar lehtė dhe duke u eksploatuar pėr shkak tė bukurisė sė trupit tė saj, gjentilitetit, ndjenjave, pastėrtisė sė shpirtit dhe sinqeritetit tė saj.
    Nė Kur’an, ajetet, me fjalė tė buta dhe respekt flasin pėr gratė e burrat qė janė haram pėr martesė njėri tjetrit, tė mos e shikojnė njėri tjetrin dhe t’i ruajnė vendet e turpshme prej njėri tjetrit. Kurrė nuk ėshtė pranuar njeriu si burim i imoralitetit dhe nuk ėshtė shquar si njė qenie e tmerrshme ose si njė armik kundėr nderit. Kuptohet nė urdhėrat e ndalesat pėr mbulim, ėshtė sjellur me kujdes dhe vazhdi¬misht ka qenė nė rend tė parė parimi, qė t’u frenohen ep¬shet atyre personave qė nė zemėr bartin “sėmundjen e prosti¬tucionit”. Nė ajetin ku u urdhėrohet besimtarėve t’i mbyllin sytė para namahremit (namahrem: njerėzit qė nuk kanė afėrsi qė pengon kurorėzimin, gruaja e burri qė s’kanė li-dhje familjare qė tė pengohet kurora):
    “...e ajo ėshtė mė e pastėr pėr ta...”
    Ekziston edhe njė porosi e dre¬jtuar besimtarėve, ku thuhet:
    “...kjo ėshtė mė e pastėr pėr zemrat tuaja dhe tė tyre...”
    Nė ajetin ku urdhėrohen gratė besim-tare tė vejnė shami, kur tė dalin nė rrugė, thu¬het:
    “...pse kjo ėshtė mė afėr qė ato tė njihen (se nuk janė rrugaēe) e tė mos ofendohen...
    Nuk mund tė jetė e vėrtetė ajo qė thu-het: Islami, me urdhėrin qė tė mbulohet gruaja, atė e ka bėrė krijesė tė pav¬lerė, ia ka marrė tė drejtėn dhe lirinė e saj. Pėrkundrazi, feja Is¬lame me urdhėrin pėr mbulim, dėshiron ta ruajė gruan, ta rritė vlerėn e saj, dhe tė tregojė se ajo ėshtė personalitet qė meriton respekt.
    Disa pohojnė se mbulimi nxit pėr seks. Ėshtė ky mendim i gabueshėm. Kur qėllimi i mbulimit nuk ėshtė shfaqje e pjesėve tė bukura duke i mbuluar ato mė pak tė bukura, por ėshtė mbulim i vėrtetė, atėherė ai nuk do tė jetė tėrheqės pėr seks. Ai (mbulimi) mund tė zgjojė kėrshėri tė pėrgjithshme pėr trupin e gruas tek meshkujt. E kjo do ta sjellė njeriun nė kurorėzim tė dėshirueshėm. Por, mosmbu¬limi do ta sjellė njeriun, respektivisht kėrshėrinė e tij, nė marrėdhėnie tė drejtėpėrdrejta e papėrgjegjėsi, e kjo me njė fjalė tjera, quhet prostitucion.
    “Nėse tek njė grua nuk ka vlerė rua-jtja e nderit, me de¬tyrimin e saj tė mos pėrzihet me meshkuj dhe tė mbulohet, kjo nuk do tė thotė virtyt. Gruaja duhet ta ketė nė shpirt nderin, pėrndryshe ai nuk do tė realizohet vetėm me mbu¬limin e saj...”
    Njė rezistencė lidhur me kėtė nuk ėshtė e logjikshme, sepse virtyti, realizohet pak edhe me ndihmėn e fuqisė. Nuk mund tė fitohet shprehi pa pėr¬dorimin e forcės dhe pa pėrgatitur kushte. Njė detyrim i kėtillė do tė bėhet i ar¬sye¬-shėm, do tė na mbrojė dhe kėshtu do tė krijohet shprehia dhe do tė realizohet virtyti. Mbulimi dhe mospėrzierja me burra do t’i evitojė pasojat e kėqia. Si janė tė mundura mendime tė kundėrta nga ato qė i pėr-mendėm, nėse merret parasysh natyra e njeriut dhe vetitė e tij? Edhe t’a tėrheqėsh vėmendjen e meshkujve, tė jesh bashkarisht me ta e tė mos i nxisish epshet e tyre - a duhet besuar kėsaj?
    Burri duhet ta pėrvetėsojė shpirtin e gruas. E nėse nuk e pėrvetėson, atėherė ē’dobi do tė ketė mbulimi?
    Pėrgjigje: e para - secila grua nuk ka burrė. Mė pastaj s’ėshtė lehtė tė pėrvetėsohet shpirti. “Gruaja jeton me emo¬cione”. Zemrat ndryshojnė. Ato nuk qėndrojnė nė pika tė njėjta. Shpirti i gruas ėshtė si lum pa pendė, qė tė mund tė pushtohet, atij lumi duhet t’i ndėrtohet njė pendė. Ja, ky ėshtė qėllimi i mbulimit.
    “Sa gra janė tė mbuluara me ferexhe, dhe janė imorale. Mė shumė se ato tė zbuluarat?!”
    Kėto fjalė janė tė tepruara. Pėr shem-bull, tė parafytyrojmė se janė tė vėrteta. Nėse njė grua e mbuluar ėshtė imorale dhe do tė bėjė kon¬takt me dikė. Por, kjo nuk do tė ndikojė seksualisht tek tė rinjtė e virgjėr, tė painformuar e tė cilėt pėrbėjnė shumicėn. Ndėrsa njė grua e zbuluar, ēfarėdo qė tė ketė si nijet dhe ide, me konstruktin dhe veshjen e saj, do tė ndikojė tek njerėzit po¬tent, e ata do t’i nxisė nė shqetėsime seksuale. Secili njeri ėshtė i mirė dhe i drejtė derisa nuk vėrtetohet e kundėrta. Por, duhet tė respektohen ndenjat e tjerėve si me sjellje, ashtu edhe me veshmbathje. Nuk duhet tė ketė agresivitet.
    Njeriu vjen nė botė duke patur me veti dhe dėshira tė ndryshme. Midis njerėzve ka shumė sish tė re¬spektuar dhe tė dashur si edhe tė atillė qė janė tė poshtėr dhe tė kėqinj deri nė shkallėn e fundit. Nėse e kuptojnė se ēka dėshiro-jnė ndonjėherė shpirtėrat tonė, shokėt tonė mė tė ngushtė, nuk do tė na shiko-jnė me sy tė njeriut. Cipa e hollė qė i mbulon dėshirat e kėqia dhe tė ulta tė njeriut, ėshtė turpi. Kur tė hiqet ajo perde, njeriu duket si njė shtazė e egėr. Turpi ėshtė stolia e njeriut, njerėzia e njeriut. E pėr gruan turpi ėshtė begatia mė e ēmuar... Njė grua mund tė humbė ēdo gjė, por s’guxon ta humbė turpin. Njė ditė, njė grua me emrin Ummi Halid me fytyrė tė mbuluar erdhi tek Pe-jgamberi a.s. dhe e pyeti pėr tė birin e vet, i cili kishte rėnė martir nė njė luftė ku kishte marrė pjesė edhe Mu¬hammedi a.s. Dikush nga as’habėt i tha asaj:
    “-Ke ardhur ta pyesish pėr djalin, e fytyra e jote ėshtė e mbuluar. - ajo u pėrgjegj:
    -Nėse e kam humbur djalin, nuk e kam humbur edhe turpin.”
    Mbulimi ėshtė pranimi i Urdhėrave tė All-llahut, tė All-llahut, Krijuesit tonė e tė gjithėsisė. E nė lidhje me zbu¬limin, me shfrytėzimin e njė lirie tė thjeshtė, ne, nė realitet bėhemi fli tė robėrimeve tė ndryshme. Para sė gjithash, kjo ėshtė kundėr traditės kombėtare tė veshmbath-jes. Ėshtė imitim i Perėndimit. Kjo, nė fund, don tė thotė, tė na robėrojnė ata qė ishin nė strehimin tonė pėr njė kohė tė gjatė. Mė pastaj, vallė nuk fshihet diē tjetėr pas shėtitjeve tė hapta? Unė s’besoj se zbulimi ėshtė vetėm shfrytėzim i tė drejtės pėr liri. Gruaja, e cila ka njė liri tė madhe, ka shkuar shumė mė larg se burri dhe ka hapur shtigje qė burri nuk shikon se ka nevojė t’i hapė ato. Ndaj, kėtu ėshtė nė pyetje vetėm dominimi i egos, dėshirės, modės, pasioneve... Nuk mund tė pranohet se trupi i gruas, pjesėt qė e tregojnė fem-inizmin e saj nuk ndikojnė nė palėn e kundėrt. Atėherė edhe burrat janė tė dėnuar nga pala tjetėr. Duket se njė liri e thjeshtė shkakton robėrime tė ndryshme dhe dėnime tė shumta. Dhe konsekuen-cat nga kėto, janė shumė tragjike.
    Vendet qė duhet mbuluar
    Para Islamit gratė arabe nuk e respek-tonin mbulimin. Gjendja nė atė kohė ishte e njėjtė me gjendjen e sotme nėpėr qytetet e mėdha. Gruaja shėtiste nė me-sin e burrave me krahėror tė hapur. Shpesh bėnte ekzibicione, e tregonte qafėn, bistekun dhe vathėt.
    Tek meshkujt
    Nė Kur’an, edhe meshkujve edhe femrave u janė dhėnė urdhėra tė veēantė, qė tė mos i shikojnė namahremėt dhe t’i mbulojnė vendet e turpshme:
    “Thuaju besimtarėve tė ndalin shi-kimin (prej hara¬mit) tė ruajnė ojesėt e turpshme tė trupit tė tyre se kjo ėshtė mė e pastėr pėr ta. All-llahu ėshtė i njo-hur hollėsisht pėr atė qė bėjnė ata.”
    Pejgamberi a.s. ka thėnė:
    “Avreti (pjesa qė duhet mbuluar) i burrit ėshtė pjesa midis barkut dhe gjunjėve.”
    Pėr barkun dhe gjunjėt ėshtė zhvilluar diskutim i madh. Sipas hanefijve ka¬paku i gjurit ėshtė auret ndėrsa barku jo.
    Tek femrat
    Pėr mbulimin e gruas, nė Kur’an, flasin disa ajete. Edhe ajetet qė u drejto-hen grave tė Pejgamberit a.s. vlejnė pėr tė gjitha gratė muslimane.
    “...e kur kėrk¬oni prej tyre (grave tė Pejgamberit a.s.) ndonjė send, atė kėrkojeni pas derės, kjo ėshtė mė e pastėr pėr zemrat e tuaja dhe tė tyre...”
    “O Pejgamber, thuaju grave tuaja, bijave tua dhe grave tė besimtarėve, le tė vejnė shamitė (mbulesat) e veta mbi trupin e tyre, se kjo ėshtė mė afėr qė ato tė njihen (se nuk janė rrugaēe) e tė mos ofendohen. All-llahu fal gabi¬met e ka-luara. Ai ėshtė Mėshirues.”
    Ajeti i dytė, shpall se gratė duhet tė mbulohen kur tė dalin nė rrugė. Nė ajet, veshja ėshtė “xhilbab”. Kjo ėshtė veshja e jashtme, respektivisht tė mbuluarit e tėrė trupit me mbulesė.
    Ajeti i tretė qė bėn fjalė lidhur me mbulimin ėshtė ajeti i 31-tė i sures en-Nur. Nė ajetin nė fjalė, pas dhėnies sė urdhėrit tė duhur besimtarėve tė gjinisė mashkullore, thu¬het:
    “Thuaju edhe besimtareve t’i ndalin shikimet e tyre, tė ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre, tė mos i zbu-lojnė stolitė e tyre, pėrveē atyre qė janė tė dukshme, le tė vejnė shamitė mbi krahėrorin e tyre dhe tė mos ua tre-gojnė bu¬kuritė e tyre askujt pėrveē bur-rave tė vet, etėrve tė vet, vėllezėrve tė vet, djemve tė vet ose djemve tė burrave tė vet, vėllezėrve tė vet ose djemve tė vėllezėrve tė vet, ose grave tė tyre ose robėreshave qė i kanė nė pronėsinė e tyre, ose shėrbėtorėve nga meshkujt tė cilėt nuk ndiejnė nevojė pėr femra ose fėmijėve qė nuk kanė arritur pjekurinė pėr gra. Le tė mos kėrcasin me kėmbėt e tyre pėr tė zbuluar fshehtėsinė nga stolitė e tyre. Pendohuni tė gjithė te All-llahu, o besimtarė, nė mėnyrė qė tė gje-ni shpėtim.”
    Nė kėtė ajet u urdhėrohet grave qė tė mos shikojnė nė namahremin, ta ruajnė nderin e tyre. U tėrhiqet vėrejtja qė sha-mitė e tyre t’i vejnė mbi jaka e tė mbulohen. Fjala “humur” nė ajet ėshtė shumėsi i fjalės hamr (h me pikė e arabishtes). Hamr ėshtė send me tė cilin mbulohet koka. Me shprehjen “le t’i vejnė shamitė mbi krahėrorin e tyre”, don tė thotė - tė jetė e mbuluar koka, veshėt, gjoksi dhe qafa. “Tė mos zbulojnė stolitė e tyre, pėrveē atyre qė janė tė dukshme...” Lidhur me kėtė shprehje, shpjegimet e as’habėve tė ndershėm, nė pėrgjithėsi janė tė harmonizuara nė pikėn se vetėm fytyra dhe duart mund tė jenė tė zbu¬luara. Qėllimi i stolive dhe stolisjes natyrore ėshtė edhe zbukurimi i fytyrės, ose vendeve pėr stolisje. Edhe kėtu mund tė zbu¬lohen vetėm duart dhe fytyra. Ėshtė diskutuar edhe pėr shputat, se a mund tė zbulohen ose jo, shumica mendojnė se nuk duhet tė zbulohen. Pjesa e duarve dhe fytyrės qė mund tė zbulohet ėshtė pjesa e krahut deri te zokthi i dorės dhe pjesa e fytyrės qė pastrohet nė rast ab-desi (veē flokut, veshėve dhe nėnmjek-rės). Edhepse ka leje qė kjo pjesė e fytyrės tė zbulohet, nuk ėshtė e drejtė qė meshkujt tė shik¬ojnė fytyrėn e gruas me epshe seksu¬ale. Kjo, siē theksohet nė hadith, do tė jetė prostitucion me sy (me shikim). Bėhet pėrjashtim, vetėm atėherė kur ky shikim bėhet me qėllim martese. (Pėr kėtė temė, ėshtė bėrė fjalė nė temat e mėparėshme tė kėtij libri)
    Pejgamberi a.s. thotė:
    “All-llahu nuk do ta pranojė nama-zin e gruas pas pubertetit pa shami.
    Motra e gruas sė Pejgamberit a.s. dhe e bija e Ebu Bekrit, Esma, njė ditė hyri te i Dėrguari i All-llahut me njė veshje tė hollė, e Pejgamberi a.s. duke e larguar shikimin, i tha:
    “Esma! Gruas pas pubertetit nuk i ėshtė lejuar t’i zbulojė pjesėt e trupit, pėrveē kėsaj (ia tregoi duart e fy-tyrėn).”
    Qėllimi i mbulimit ėshtė, qė vendet e turpshme tė mos duken fare. Ndaj rroba e tejdukshme qė i tregon gjymtyrėt s’mund tė llogaritet si mbulesė. Nė kėtė mėnyrė, pjesėt e trupit dalin edhe mė tėrheqėse. Tė njėjtėn gjė e thekson Pe-jgamberi a.s. kur bėn fjalė pėr gratė tė cilat kurrė nuk do ta nuhasin erėn e Xhennetit, ato janė gratė qė janė:
    “Tė veshura, por tė cullakuara”
    Veē kėsaj, nė hadithin e lartpėrmen-dur nė lidhje me Esmėn, kjo ēėshtje ishte shumė e qartė.
    Nė ajetin e sures en-Nur, 31, qė e ci-tuam mė lartė, numėrohen mahremėt tė cilėt guxo¬jnė t’i shikojnė stolitė, duart qė duhet tė zbu¬lohen derisa gruaja punon nė shtėpi, flokun dhe veshėt, qafėn, prej gjunjėve e deri mė poshtė. Edhe ata qė nuk janė pėrmendur nė ajet nga fare¬fisi, daja¬lla¬rėt, xhaxhallarėt dhe disa mahremė tjerė, janė pėrfshirė nė tė, s’ėshtė mėkat tė shikohet me ta.
    Ajeti shpall se nuk ka asnjė dėm nga shikimi i njerėzve mė nė moshė, qė janė larguar nga burrėria, as nga shikimi me njerėz impotentė nga lindja si dhe me fėmijėt qė ende nuk dijnė se ē’ėshtė femra.
    Mundėsia e hyrjes sė njerėzve impo-tentė dhe fėmijėve tek gratė, flet se nė Islam ėshtė urdhėruar mbulimi pėr shkak tė nderit dhe shpėtimit tė tij, dhe jo pėr atė qė gruan ta shndėrrojė nė njė krijesė tė ulėt ose krijesė tė mbyllur nė kafaz.
    Enesi, (i cili i shėrbeu Pejgamberit a.s. njėzet vjet me rradhė), pa u turpėruar hynte dhe dilte nė shtėpinė e lumtur tė Pejgamberit a.s. si njė anėtar i shtėpisė pas zbritjes sė ajetit pėr hixhab (mbulim), thotė:
    “Pas zbritjes sė ajetit pėr hixhab shkova nė shtėpinė e tė Dėrguarit tė Zotit si edhe mė parė. E i Dėrguari a.s. mė tha: -Kthehu Enes! - dhe mė pas lėshoi perdet.”
    Thėnė shkurt, gruaja muslimane ėshtė e obliguar t’i mbulojė tė gjitha pjesėt e trupit, pėrveē fytyrės dhe duarve deri nė zokth tė dorės. Kjo s’ėshtė e thėnė tė bėhet me ēarēaf. Pėrkundrazi, kjo duhet tė jetė si shembull pėr gratė tjera - pastėr e thjeshtė dhe bukur e mirė. Njė grua e kėtillė pėrhap respekt e jo epsh seksual. Kėtė grua e lartėson Is¬la¬mi, e pėr tė shpalli se Xhenneti ėshtė nėn kėmbėt e saj.
    Aisheja rrėfen pėr besimtarėt e kohės sė saj, se si i kanė respektuar urdhėrat e All-llahut, duke i braktisur shprehitė e vjetra dhe modėn:
    “Pėr Zotin, unė nuk kam parė gra mė tė virtytshme se gratė ensare, nė pikėpamje tė besimit nė librin e Zotit dhe bindjes se Ai e ka zbritur Kur’anin. Kur zbriti ajeti pėr mbulim, erdhėn burrat e tyre tek ato dhe fil-luan tė lexojnė ajetet qė i zbriti All-llahu. Tė gjthė i lexuan kėto urdhėra pėr gratė, vajzat, motrat dhe personat tjerė. Tė gjitha, pa pėrjashtim, u mbu-luan me mbulesat e veta tė leshta ose nga pambuku, duke i respektuar urdhėrat e All-llahut - dhe pėr nama-zin e mėngjesit tė mbuluara qėndruan prapa tė Dėrguarit a.s. dhe dukeshin sikur nė kokat e tyre tė qėndronin la-raska”. Rrėfimi i dytė i saj ėshtė ky:
    “All-llahu t’u falė shpėtim atyre grave tė mėdha - atyre mu¬haxhireve. Ato, kur zbriti ajeti pėr mbulim i prenė mbulesat mė tė trasha dhe u strukėn brenda nė to.

  2. #22
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    II.
    Prostitucioni


    “Dhe mos iu afroni amoralitetit (zinasė) sepse vėrtet ajo ėshtė vepėr e shėmtuar dhe ėshtė njė rrugė shumė e keqe.”
    Kur’ani Famėlartė, (17): 32.
    Hyrje
    Prostitucioni ėshtė i ndaluar prej sho-qėrive mė tė vjetra e deri nė ditėt e tona. Atyre qė kanė bėrė prostitucion u ėshtė shqip¬tuar dėnimi mė i rreptė, meqė ai shkatėrron bashkėshortėsinė, madje shkatėrron familjet dhe gjener¬atat. Para Islamit, tek arabėt, prostitucioni ishte shumė i zgjėruar. Disa gra, nė vende tė caktuara merreshin me pros-titucion. Nė shtėpitė e veta varnin fla-muj tė shėnuar posaēėrisht, nė vend tė firmave. Ėshtė normale se feja Is¬lame kėto i ka ndaluar rreptėsisht.
    Sot nė Evropė dhe nė vendet e Lind-jes, qė mundohen t’i gjasojnė Evropės nėpėrmjet imitimit, prostitucioni ėshtė zgjėruar shumė. Realisht, krishterizmi e ka ndaluar prosti¬tucionin dhe sjelljet amorale (zinanė). Por, evropianėt qė nuk e njohin asnjė vlerė tjetėr pėrveē intere-save dhe ep¬sheve tė tyre, nuk e respekto-jnė urdhėrin e fesė sė tyre. Nė veprėn e Max Kemerichit “Ngjarjet e ēuditshme nė his¬tori”, i ėshtė kushtuar shumė ve-mendje ngjarjeve tė kėqia e rėnqethėse lidhur me jetėn prostitucionale nė Ev-ropė. Madje nė disa qytete, vendet e shtėpitė publike janė hapur pa pagesė dhe, nė kėtė mėnyrė, gjoja, ėshtė treguar mik¬pritja (!) vizitorėve, mbretėrve dhe suitės sė tyre nga ana e prefektėve tė atyre qyteteve.
    Siē theksohet nė Kur’an, tė krishterėt e shpikėn kleri¬kalizmin, i cili nuk u ėshtė urdhėruar nga All-llahu, por edhe atė nuk e respektuan sa e si duhet. Murgėt dhe murge¬shat, gjoja, ishin brak-tisės tė kėsaj bote. Nuk martohen, nuk lindin fėmijė. Por, ky parim qė nuk i pėrgjigjet psikologjisė njerėzore, nė re-alitet ėshtė shkelur nga murgėt e murge-shat, me intriga tė ndryshme bėjnė gjith-farė prostitucionesh.
    “Nė shekullin e XIII nė manastire, marrėdhėniet jo natyrale midis femrave ishin tė zgjėruara shumė. Nė sheku¬llin e XI, nė Angli, homoseksualizmi ishte problem i madh, veēanėrisht nėpėr ma-nastire, kjo kėnaqėsi jonormale kish marrė pėrmasa tė mėdha. Kuptohet pa-sonin dėnime qė shkonin deri nė djegjen e personit. Por kėtė sjellje abnor¬male nuk mundi ta ndalojė edhe dėnimi mė i rreptė.
    Edhe amoraliteti i priftėrinjėve tė mesjetės nuk kishte fund. Po japim vetėm njė shembull: Nė qytetin Nordin-gen, nė vitin 1472, Kuvendi i kėtij qyteti, duke mos pasur guxim tė duhur qė priftėrve t’ua ndalojė vizitėn e shtėpive pub¬like, u kėnaq vetėm me ndalimin qė ata tė mos buajnė nė ato shtėpi.
    Nė shekullin e XVI ēdo prift kishte nga njė shėrbėtore tė dhomės. Nė kėtė shekull priftėrit ishin tė detyruar me ligj qė gratė e ndershme t’i lėnė tė paprek-shme. Baroni Zim¬mern nė veprėn e tij “Chronik”, shkruan se manastiret e mur-ge¬shave u gjasonin shtėpive publike. Nė shekullin XVII gjendja ishte e njėjtė. Ky prostitucion i fshehur ndonjėherė dukej haptazi. Kur njė mbrėmje, nė Strasburg njė manastir femrash e goditi rrufeja dhe u shkaktua zjarr, populli, duke i thyer portet, me dhunė hyri brenda dhe u bal-lafaqua me shumė turpėsi. Takuan shumė murgesha me meshkuj tė rinjė nė tė njėjtin krevat. Nė atė kohė fėmijė tė lindur jo le¬gjitim, liheshin nėpėr dritaret e manastireve dhe pėr kėta fėmijė ku-jdeseshin murgeshat. Nė kėtė ngjarje, tė rinjėt qė ishin mjete tė murgeshave, u zbuluan si kopila tė rritur. Kur arrinė nė moshėn burrėrore u bėnė dashnorė tė murge¬shave nė moshė e tė shėmtuara. Nė kėsilloj manastiresh kishte edhe pishina gjithnjė tė mbushura me ujė ku murge¬shat i ngulfat¬nin foshnjat nga prostitucioni nė kėta manastire.”
    Arsyeja tjetėr, pėr zgjėrimin e prosti-tucionit nė Evropė ėshtė detyrimi i monogamisė nė krishterizėm e posa-ēėrisht ndalimi i shkurorėzimit nė katolicizėm. Krishterizmi njėkohėsisht e ndaloi zinanė, e fėmijėt e jashtėkurorės i dėboi, i shpalli si fėmijė tė mallkuar tė mėkatit dhe skan¬dalit. Profesori ordi¬nar, doktor Andreas B. Schwarz i cili, nė mėnyrė tė ashpėr e kritikoi kėtė sjellje shton:
    “Nė fund tė shekullit XVIII qė ishte shekulli i ilu¬miniz¬mit, njė lėvizje e madhe i lartėsoi pėrnjėherė fėmijėt e lin¬dur jashtė kurorės” dhe jep njė histori tė shkurtėr nė kėtė temė, si dhe mbron atė se fėmijėt jasht kurorės, duhet tė llogariten si fėmijė legal.
    Pikėrisht ashtu kisha, nga njėra anė, duke ndaluar shkurorėzimn, i detyronte meshkujt pėr monogami dhe pėr kėtė shkak e hapte rrugėn pėr prosti¬tucion, e nga ana tjetėr i dėnonte fėmijėt jasht ku-rorės. E njėri ndėr kėto dy probleme du-hej zgjidhur. Profesori pranoi mėnyrėn e llogaritjes sė fryteve nga zinaja, si legale. Dhe, pasi ky ishte mendim i tij, kėtė edhe e mbrojti... Dhe, kjo nė Evropė zhvillohej nė dre¬jtimin qė e dėshironte ai. Sipas perėndimorėve ėshtė gjė shumė e turpshme dhe e prapam-betur pėr njė burrė, qė nuk mund t’i kėnaqė nevojat seksu¬ale nga njė grua, ose qė ka njė grua impotente, tė martohet edhe me njė grua, dhe me tė ta jetojė njė jetė legale. Por, s’ka asnjė dėm qė, i njėjti tė je¬tojė me mė shumė dashnore. Gjatė kėsaj kohe, do tė vijnė nė jetė fėmijė, nėse mund tė lindin, nėse i shpėtojnė abor¬timit ose ngulfatjes, dhe, ata do tė llogariten si fėmijė legal. Tė mos harrojmė se pėr shkurorėzim, nė tė drejtėn katolike, zinaja ėshtė shkak pėr ndarje tė vazhdueshme. Por, ata qė ndahen pėr kėtė arsye, sipas tė drejtės sė njėjtė, nuk mund tė kurorėzohen deri nė fund tė jetės.

    Sėmundja e imitimit
    Edhepse kemi trashėgimi tė madhe e tė ndershme nga paraardhėsit, nė Turqi ka njerėz qė, duke u mbėshtetur nė Ev-ropėn, mendojnė se prostitucioni ėshtė mjeshtri. Sipas tyre ėshtė ajo njė nevojė e jetės bashkėkohore. Pėr kėtė temė dok-tor Xhemal Zeki, thotė kėshtu:
    “Tradhėtia midis gruas dhe burrit ndodh shpesh nė vende sekrete, nė hote-let privatė, nė garsoniera, nė shtėpi pub-like dhe kėsilloj ēerdhesh. Por, kjo nė jetėn bashkėkohore ėshtė gjė legale. Familjet e degjen¬eruara qė kanė humbur kuptimin e familjes, janė dhėnė pas kėnaqėsive tė kota, pas argėtimeve, pas takimeve nė orė tė vona dhe pas lojėrave tė ndryshme. Kėtė, respektivisht pros-titucionin e praktikojnė publikisht. Dje shkėlqenin ndryshe kandilat ndėrsa sot shkėlqejnė ndryshe, e kjo paturpėsi qu-het argėtim.”
    Nė Amerikė, pėr ēdo katėr minuta lind njė fėmijė jo legjitim. Kėtė dukuri dr. Schauffer e shpjegon kėshtu:
    “Dita ditės rritet numri i grave tė ci-lat mashtrohen (gėnjehen). Vajzat qė akoma nuk e njohin botėn, shkatėrrohen. Mė parė “gjuheshin” ato tė pakulturua-rat. E sot, pėr fat tė keq, vajzat nga fa-miljet mė tė mira e shumica studente tė universitetit, bėhen pre gjuetarėsh”.
    Psikologu amerikan Greonwold thotė:
    “Arsyeja pėr inkuadrimin e vajzave nė prostitucion ėshtė disharmonia midis bashkėshortėve dhe moskujdesi ndaj fėmijėve.”
    Nė vende dhe kohėra tė ndryshme ka pasur tradhėti midis meshkujve dhe grave, dhe mashtrime midis tyre. Studi-met rreth kėsaj ēėshtje tregojnė se 7 % tė anglezėve tradhėtojnė gratė e tyre, ndėrsa nė Amerikė 85 % tė burrave i gėnjejnė gratė e tyre, e 65 % nga kėta kanė mundur qė kėtė ta fshehin kre-jtėsisht. Sa u pėrket grave, 37 % i kanė gėnjyer burrat e tyre e 11 % nga to kanė pasur sukses ta fshehin kėtė gjė.
    Presioni social
    Sot, si shoqėri islame, pėsojmė dėme tė mėdha nga humbja e njė gjėje. Njė kohė, nė secilin qytet, qytezė, nė secilin fshat, madje edhe nė secilėn lagje, ekzistonte njė lloj “presioni social” qė i ndriēonte sjelljet e shoqėrisė islame. Diku, kur bėhej njė punė amorale dhe kundėr traditės is¬lame, muslimanėt e atij vendi nuk i mbyllnin sytė, e pro¬testonin shkaktarin, ose e pėrmirėsonin ose ia pėrgatitnin dėnimin mė tė ashpėr. Kjo ndjenjė hyjnore dhe kjo bindje e thellė, ishin nyjet mė tė rėndėsishme tė moralit. Vrasėsi, do tė ndjehej vazhdimisht i pa-drejtė dhe i vetmuar. Ky presion social, ishte edukatori mė i madh. Kjo ndjenjė hyjnore, pėr fat tė keq, nė kohėn tonė ėshtė e ver¬buar ose ėshtė zhdukur total-isht. Ėshtė zvogluar shumė numri i njerėzve qė e re¬spektojnė porosinė e Pe-jgamberit a.s. kur thotė:
    “Kush, nga ju, do tė shikojė ndonjė punė tė keqe, le ta pengojė me duart e veta. Nėse nuk mund ta pengojnė me duar, atėherė me gjuhė (fjalė), nėse nuk mundet as me gjuhė, sė paku mos ta miratojė me zemėr. Ja, kjo ėshtė shkalla mė e dobėt e imanit.”
    Cilat janė shkaqet pėr mosrespektimin e porosisė sė lart-pėrmendur?
    E para, tek ne ėshtė dobėsuar shumė madje edhe ėshtė lėnė prapa, jeta fetare dhe ndjenja shoqėrore. Kur bėhet diē kundėr fesė dhe moralit para syve tanė, nėse nuk mund tė gjejmė guxim tė inter-venojmė kundėr, siē ka thėnė Pejgam-beri a.s. atėherė jemi nė nivelin mė tė ulėt tė imanit; e kjo don tė thotė se imani ynė nuk ka fuqi tė mjaftueshme tė na aktivizojė. Shkaku i dytė i rėndėsishėm, ėshtė: Tek ne u bėnė ndryshime nė krahasim me tė kaluarėn, nga kėndvėshtrimi - kuptimi i jetės, nė gjykimet mbi vlerat, duke filluar nga qytetet e mėdha kah ato mė tė vogla - Tė parėt tanė, kur shikonin si disa bėnin hoka madje edhe me gratė e tyre, nė vendet publike, atė e llogarisnin si diēka tė ulėt, tė shėmtuar, dhe bėnin ēmos ta pengojnė atė. Thėnė mė drejtė, njerėzit e kėtillė me sjellje tė kėqia dhe kulturė tė ulėt, e dinin se shoqėrisė nuk i pėlqenin kėto dhe se s’duhej tė silleshin kėshtu. E tani, nė qytetet tona mė tė mėdha, pano¬rama ėshtė ndryshe. Sot nė rrugėt tona e nė parqe, mund tė vėresh prostitucion treanėsh: prostitucioni i tė pa martuarve, prostitucioni tė fejuarve, dhe pafytyrėsia e tė martuarve. Kėto japin panoramėn e njė gjenerate e cila ka humbur turpin. Pejgamberi a.s. thotė kėshtu:
    “Njerėzit, prej profetit tė parė e de-ri tani, gjithnjė i dėgjojnė fjalėt: Po s’u turpėrove, mund tė bėsh gjithēka.”
    Ėshtė fakt se egoja jonė dhe anėt e kėqia tė fshehura nė strukturėn tonė fizike e shpirtėrore, shpesh na detyrojnė tė bėjmė punė tė kėqia duke i stolisur ato. Neve na pėlqen njė farmak vdek-jeprues. Nėse nė njė vend egoja, epshi dhe she¬jtani dominojnė mbi menēurinė, logjikėn dhe ndjenjėn fe¬tare, atje nga forcat e kėqia dhe shtazarake tė njeriut do tė del nė sipėrfaqe perverzioni sek-sual. Ky perverzion ėshtė forca mė e madhe nxitėse e fshehur nė qenien njerėzore. Ata qė do tė pėrfshihen nėn komandėn e kėsaj fuqie, mund tė bėjnė ēfarėdo punė tė kėqia. Po e shikuam rre-thin tonė me njė sy analitik, me sig¬uri do tė gjejmė shumė gjėra tė mjerueshme, gjoja tė bėra me zemėr tė hapur dhe se janė nevojė e civilizimit. Thėnia se kėto marrėdhėnie janė me zemėr tė pastėr ose ėshtė njė interpretim tė cilit nuk i beson as vetė thėnėsi, ose ėshtė mosfrenim i ndjenjave seksuale. Shkencėtarėt qė merren me seksologji, vėrtetojnė se gjėrat e kėtilla bėhen vetėm me qėllim tė kėnaqėsisė seksuale. E pėr fjalėt “nevojė pėr gjentilitet dhe civilizim” duhet tė pėrku¬jtojmė se, pėr ne, nderi mė i madh ėshtė Islami. “Krenari mė tė tė madhe se Islami nuk ekziston.” Tė gjitha rregullat pėr gjentilitet dhe edukim si dhe shkaqet pėr krenari janė nė Is¬lam. Punėt qė do tė na i ofrojė pasioni dhe shejtani, janė punė qė ne s’duhet t’i pranojmė. Kėto zakone qė janė hedhurinė e civilizimit perėndimor, nė jetėn sociale nuk kanė lidhje me civilizimin dhe gjentilitetin si dhe krenarinė. Tė mos harro¬jmė se All-llahu nė Kur’an shpall se kujt i takon krenaria dhe dinjiteti:
    “...Ndėrsa e tėrė krenaria i takon All-llahut, tė dėrguarit tė Tij dhe besim-tarėve, por hipokritėt kėtė nuk e dinė.”
    Si e shikon Islami prostitucionin
    Me tė gjitha llojet e veta prostitucioni ėshtė punė shumė e keqe, tė cilėn, Islami e ndalon. Nė Kur’an zinaja quhet “paturpėshmėri e madhe, rrugė shumė e keqe. Prosti¬tucioni ėshtė mosrespektim i njeriut” qė ėshtė krijuar si i respektuar dhe meritues i sexhdeve tė engjėjve dhe i cili ėshtė “halif i All-llahut nė sipėrfaqen e Tokės”. Prosti¬tucioni ėshtė rrebelim kundėr Zotit dhe Pejgamberit a.s. tė tij. Prostitucioni ėshtė tradhėti e emanetit tė All-llahut. Hazreti Pejgamberi a.s. nė haxhin lamtumirės para 120 mijė musli-manėve, nė hutben e vet tha kėshtu:
    “Njerėz! Sa ėshtė e shenjtė kjo ditė, sa ėshtė i shenjtė ky muaj, sa ėshtė fat-lum ky qytet (Meka), aq janė tė shenjtė edhe shpirtėrat tuaj, pasuria dhe nderi juaj qė, gjithsesi janė tė ruajtur nga tė gjitha agresio¬net.”
    Nė Kur’an, kur u cak¬tuan cilėsitė e atyre qė gjetėn shpėtim theksohet:
    “Dhe ata qė ruajnė organet e turpshme”
    Pejgamberi a.s. thotė:
    “Ai qė bėn zina, nuk e bėn atė deri-sa ėshtė mu’min (besimtar). Ndėrsa vjedhėsi nuk vjedh derisa ėshtė mu’min dhe, njeriu nuk pin (alkool) derisa ėshtė mu’min.”
    Rėndėsia qė del nga ky hadith, ėshtė se njerėzit qė bėjnė zina, qė vjedhin e pijnė, kanė dalur nga imani nė mo-mentin e kryerjes sė kėtyre punėve. Por, zinaja e punėt e tjera edhepse janė mėkate tė mėdha, dhe nuk pranohen si hallall, nuk e largojnė njeriun besimtar nga imani, qė, ėshtė pranuar nga ana e ulemave duke u mbėshtetur nė argumen-tet fetare, ndaj imani nė kėtė hadith ėshtė marrė si iman i pjekur. Nė kėtė mėnyrė hadithi do tė thotė: ai qė ka iman tė plotė, nuk bėn zina, nuk vjedh dhe nuk pin. Ēfarėdo kup¬timi qė t’i jepet kėtij hadithi, pėr¬sėri kuptohet qartė sa e keqe dhe e tmerrshme ėshtė nė Is¬lam zinaja.
    Prostitucioni edhe individėve edhe shoqėrisė i sjell dėme dhe tragjedi tė pa-para. Nga kėto do t’i cekim dy: gon-orenė dhe sifilisin.
    “Si edhe dje, sot rėnqethet njeriu nga tmerri i statisti¬kave pėr gėrmadhat, e tragjeditė qė s’mund tė rrėfehen as me fjalė as me shkrim. Vdekja e 500 mijė fėmi¬jėve vetėm nė njė kėnd tė Evropės nga sifilisi, tė verbėru¬arit e gjysmės sė atyre qė janė tė verbėr pėr shkak tė gon-oresė nė Evropė dhe Amerikė, janė njė numėr i vogėl i fat¬keqėsive qė vazh-dojnė.”
    Sot kėsaj tragjedie i ėshtė shtuar edhe sėmundja AIDS, qė paraqet njė tragjedi tė cilės i eksponohet njerėzimi, mė shpesh nėpėrmjet prostitucionit.
    Prostitucioni njėkohėsisht shkakton edhe ēmendinė. E eliminon “mjetin” e njeriut qė tė njeh Krijuesin dhe tė kri-juarit. Ēdo gjė qė ėshtė e dėmshme pėr shėndetin dhe tru¬rin e njeriut, nė Islam ėshtė e ndaluar, dhe nga ky as¬pekt, pros-titucioni ėshtė njė vepėr qė e ndalon nė mėnyrė tė rreptė Islami.
    Kurvėria
    Secili din ndonjė rast ēmendie tek prostitutet. Kėtu njeriut do t’i bijnė nė sy dy gjėra: Krijon vallė ēmendinė prosti-tucioni, ose tė ēmendurit janė prostitutė? Njė special¬ist do tė pėrgjigjej pozitivisht, madje nė tė dyja pyetjet. Jeta prostitucionale sigurisht e shton ēmendinė. Mos fjetja gjatė natės, vazhdimėsia e do¬mosdoshme e jetės prostitucionale, tronditjet shpirtėrore, frika dhe xhelozia, gjendja pirake, shprehitė pėr pėrdorimin e morfiumit dhe narkotikėve tjerė, e mė nė fund sifilisi, his¬teria dhe neurostenia si pjesė pėrbėrėse e paralizės, madje edhe paraqitja e psikozės dhe neurozės, shkaktar i vetėm i tė gjitha kėtyre ėshtė prosti¬tucioni. Nga ana tjetėr, nėse anal-izohet psikologjia e atyre njerėzve qė janė tė zhytur nė tragjedinė, ku njeriu njolloset me vulėn e prosti¬tucionit, duket qartazi se shumica nga ata ishin tė ēmendura, para se tė merrnin rrugė tė prostituteve. Pėr shembull, shumica e prostituteve janė tė marra, ose sė paku nuk mund tė gjykojnė si duhet. Ndonjė burrė, tregėtar me femra, pėr shkak tė marrėzisė sė tyre, shumė shpejt do ta mashtrojė atė. Duke pasė afinitet ndaj prostitucionit, ajo ose do ta kuptojė ose nuk di ta kuptojė fėlliqėsinė e gropės nė tė cilėn ka sharruar, ndaj, duke u qelbur nė kėnetėn e prosti¬tucionit, definitivisht do tė mbarojė. Njė pjesė e tyre qė janė zhytur nė prostitucion, janė maniakė. Pėr shkak tė stim¬ulimit tė ēmendisė, epshet do t’i shtohen, i zvogėlohet ndjenja e turpit, asaj do t’i pėlqejė tė bėjė krim tė tepruar dhe tė shėtisė. Njė person i kėtillė i marrė qė ėshtė, ėshtė kaf¬shatė e lirė. Nėpėr shtėpitė publike kėto tė gjora u pėlqejnė mushterinjėve me sjelljet e tyre. Rėndom, kėto i thėrrasin vajza tė marra. Dihet mirėfilli se ē’i pret! Ose do tė vdesin nėn thikėn e ēartur tė dashnorit tė zemruar e nė krizė tė melankolisė, meqė gjatė aktit tė argėtimit nuk mund t’u japė kėnaqėsi tė mjaftueshme myshterinjėve tė vjetėr qė kanė formuar shprehi nė estravagancėn e saj, e nė anėn tjetėr, lajmėrohet turpi dhe pendimi. Ose do tė vdesė nga arma e feministėve, pas njė shkalle tė xhelozisė qė do tė shkaktojė nga mosgjykimi i shėndoshė derisa vazhdon dis¬ponimi. Ato qė kanė hyrė nė prostitucion, janė mė tepėr histerike. Janė shumė tė dhėna pas stolive, pėrvėlohen nga dėshira tė fi¬tojnė pa marrė parasysh ēmimin, entuziazmohen pa masė kur t’u thonė se janė tė bukura...
    Ēmenduria nga epshet qė quhet nim-fomani, nė fund, ato qė janė histerike i drejton nė prostitucion. Gati tė gjitha prostitutet gjentile dhe ato “de mondine” qė dėshirojnė t’u tėrheqin vėmendjen njerėzve me tė gjitha gjėrat qė dispono¬jnė (qė kanė nė trupin e tyre), prej ēorapėve tė mėndafshta, kėpucėve vizlluese (tė lustruara) deri tek grimi nė fytyrė, janė histerike. Thuaja, tė gjitha prostitutet janė psikopate, qė don tė thotė, gjysmė tė marra dhe tė degjeneru-ara. Njė grua shpirtpastėr dhe me gjak fisnik, qė ka thithur qumėsht tė pastėr tė nėnės, nuk do tė bjerė kurrė nė prosti-tucion, pa marrė parasysh vėshtirėsitė jetėsore. Kurrė nuk do tė flijojė virgjinitetin dhe dinjitetin e vet, tė njė femre, pėr stoli e xhingla ose pėr kėnaqėsi. Kurrė nuk do tė sharrojė nė baltė. Mund tė jetė amvise, arsimtare, nėpunėse, shėrbėtore, madje edhe tė vdesė nga skamja por asnjėherė nuk do tė bėhet prostitute.
    Ja, pėr kėtė shkak, midis tė marrave takojmė paciente qė janė prostitute. Njė pjesė e tyre, periudhėn e manisė e kanė shumė tė fuqishme, ndaj edhe i vendosin nė ēmendi. Ato me lot nė sy rrėfejnė se u janė tė mbyllura tė gjitha portat, madje edhe kur dėshirojnė tė bėhen shėrbėtore, nga shkaku i reputacionit tė keq qė gėzojnė, dhe kėshtu, dalin nga ēmendia tė brengosura. Njė grua e pastėr derisa jeton nė mjedisin e tė ēmendurve, mėson pėr jetėn e ndershme. Njė kohė dėshiron tė kthehet nė atė jetė tė pastėr. Por, nuk gjen kurrfarė strehimi tjetėr veē shtėpisė publike ndaj, kthehet nė jetėn e njėjtė. Ballafaqohemi me atė se prostitutet qė janė tė robėruara nė njė paralizė tė pėrgjithshme, nė periudhėn e ndershmėrisė janė tė pranuara mirė nė shtėpitė publike. Njė grua familjare do tė pranojė para burrit tė vetė mėkatin e bėrė. Por ai do tė ndjejė se ajo i ka nxitur meshkujt e fqinjėsisė nė krizėn e parė tė manisė. Ėshtė normale se ai do tė ndahet nga ajo. Prindi i saj do ta ēojė nė ēmendi. Do tė pėrmirėsohet. Disa vjet jeton me mendje tė shėndoshė. Nė krizėn qė pason, pėrsėri me tė vjetrėn. I fryhet stomaku me njė foshnje. Kėsaj rradhe babai e shporr nga shtėpia. Pėrsėri hidhet nė ēmendi. Mė vonė do tė turpėrohet pėr tė gjitha qė ka bėrė por babai assesi nuk ia falė gabimin. Kjo grua, e familjes sė pastėr, kur tė pėr-mirėsohet s’do tė kthehet nė shtėpinė e vet por bėhet pastruese rrobash e jo prostitute. Do ta ēojė jetėn e vet nė mėnyrė tė ndershme. Nė krizėn e tretė tė manisė, ja, nė shoqėrim me policė shkon tė furni¬zohet me dokument prostituteje. Atėbotė shikon pa fije turpi. Ja edhe njė grua e gjorė qė regjis¬trohet nė prostitute. Ėshtė vallė ajo diē tjetėr pėrveē njė e ēmendur, njė kliente e papėrgjegjėsi. Ndonjė prostitute qė e ka pėrjetuar krizėn e ēmendisė, nė gjendje normale e urren edhe prostitucionin. Ėshtė e nėnēmuar nė sho¬qėri... E, kurrė nuk pėrmenden em¬rat e atyre tė poshtėrve qė e kanė shfrytėzuar nė mėnyrė shtazarake shpirtin e saj tė sėmurė.

  3. #23
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    III.
    Masat qė i ka ndėrmarrė Islami qė ta pengojė prostitucionin


    Siē dihet, nė tė drejtėn islame, ka dy lloj obligimesh. Njėri ėshtė sikurse edhe nė sistemin juridik, e qė ka tė bėjė me kėtė botė, e i dyti ėshė hyjnor, ka tė bėj me ahiretin. Atij qė ka bėrė gabim, i jipet dėnim nė planin material ndėrsa nė planin shpirtėror ėshtė mėkati. Nga ky aspekt Islami e ruan individin nga gabi-met, ose me fjalė tjera e ruan qė tė mos bjerė nė mėkat. Feja Islame, si njė nėnė e vėrtetė, si njė mjek bėmirės, e ruan individin nga rreziqet. E drejta islame nuk ėshtė ndonjė sistem i cili sillet me paku¬jdesi ndaj njeriut, dhe s’ėshtė sistem qė ia lehtėson njeriut mėnyrėn tė gabojė. Por, kur tė gabojė, e rrėmben me pamėshirė dhe e dėnon. Pikėrisht pėr kėtė, Islami, ia ndalon njeriut ēdo ak¬sion qė ēon kah prostitucioni. Ėshtė me rėndėsi qė njeriu tė largohet nga punėt e liga. Seksi ėshtė emocion i fortė qė gjen-det nė pikat mė tė thella tė qenies sė njeriut. Ėshtė e natyrshme tė plotėsohet. Nėse kjo nevojė nuk u bė nė mėnyrė le-gale, atėherė do tė bėhet ilegal¬isht. Ndaj, Islami e lehtėson mėnyrėn legale respektivisht kurorėzimin legal. Sipas nevojės, legalizohet edhe poligamia. Nė situata kur bashkėshortėt nuk mund ta kėnaqin njėri tjetrin, ose kur mbretėron moskuptimi midis tyre, ėshtė e lejuar edhe ndarja. Nė kėtė mėnyrė tė dy palėt, nė mėnyrė legale, mund tė gjejnė jetė mė tė lumtur tek per¬soni tjetėr.
    Rrugėt qė ēojnė nė prostitucion
    Shikimi, prekja, zėri...
    Feja Islame e ndalon zbulimin, shiki-min me njėri tjerin, prekjen (kontakti fizik) dhe bashkėgjendjen, gjėra kėto qė nxisin epshet ndėrmjet dy gjinive. Meqė kėto janė sy, vesh, duar, dritare qė kapen kah zemra, po nuk u ruajtėn, zemra do tė jetė gjithnjė e zaptuar. E kur ajo ėshtė e zaptuar, atėherė ėshtė vėshtirė tė pengo-hen organet gjenitale. Hz, Pe¬jgamberi a.s. thotė kėshtu:
    “Zinaja e syve ėshtė shikimi, zinaja e veshėve ėshtė tė dėgjuarit, zinaja e gjuhės ėshtė fjala, e duarve kapja. Zi-naja e kėmbėve ėshtė ecja ndėrsa egoja (epshi) dėshiron dhe dashuron. Organet gjenitale ose do ta kryejnė aktin ose do tė largohen.”
    Marrėdhėniet midis gruas dhe burrit shpesh fillojnė me shikime tė zjarrta. Shkencėtarėt qė merren me seksologji, gjatė kohė e kanė shpjeguar efektin e shqisės sė tė pamurit nė jetėn seksu-ale. Nė Kur’anin Famėlartė urdhėro-het qė bu¬rrat besimtarė dhe gratė besim-tare t’i ruajnė sytė e tyre nga harami. Pejgamberi a.s. thotė:
    -Ali! Pas njė shikimi mos shiko edhe njė herė. Ngase edhepse shikimi i parė pėr ty ėshtė i lejuar, i dyti nuk ėshtė!”
    Syri i njeriut mund be¬fas tė shikojė nė haram. E kur u pyet i Dėrguari i All-llahut lidhur me kėtė gjė, tha: “Ktheji sytė nga ana tjetėr!” Ruajtja e syrit nga harami njeriut i jep vlerė tė imanit dhe ibadetit. Kėtė e shpreh edhe parimi “dėnimi dhe shpėrblimi janė adekuat me njė punė tė kryer”. Nėse njeriu heq dorė nga puna qė i pėlqen e ajo punė ėshtė e ndaluar, All-llahu i Lartėsuar do t’i dhurojė njė kėnaqėsi nga lloji i atyre hy-jnore. Kjo gjė tek i Dėrguari i All-llahut shprehet kėshtu:
    “Cilido qoftė musliman qė do tė shikojė nė bu¬kur¬inė e njė gruaje dhe pastaj do t’i mbyllė sytė, All-llahu i Lartėsuar do t’i dhurojė njė ibadet nė tė cilin ai do tė gjejė kėnaqėsi.”
    Ibėn Kajjim el-Xhevzijje thotė:
    “Epshi i njeriut ka predisponim tė shikojė forma tė bu¬kura. Syri ėshtė i de-leguari i zemrės. Zemra e shėtit andej e kėndej qė tė analizojė ē’ka dhe, kur tė gjejė diēka tė bukur, ai do ta lajmėrojė zemrėn e ajo kėr¬cen nga shqetėsimi shumė herė, dhe, vet ajo dhe i deleguari i saj kot sė koti do tė mundohen tė qetėsohen, siē ka thėnė poeti: “Syri lajmėron pėr asi bukuri pasi nuk pose-don fuqi as t’i pėrvetėsojė as tė ndahet nga ndonjėra prej tyre”, por zemra, nėse tė deleguarit ia ndalon hulumtimet dhe zbuli¬met, edhe vetė do tė shpėtojė nga pesha e kėrkesave dhe dėshirave. Ai qė lėshon shikime, gjithnjė do tė ketė mallėngjime. Shikimi e lind dashurinė. Nė fillim zemra do tė ketė njė interesim. Mė pastaj ky interesim forcohet dhe shndėrrohet nė njė dashuri tė marrė qė zemrės i bėn invaz¬ion. Mė pastaj, do tė mbledh fuqi tė bėhet njė fuqi qė s’mund tė shkėputet nga zemra. Do tė rritet edhe mė e do tė bėhet e tepruar. Duke u for-cuar edhe mė, bėhet e marrė. Nė fund zemra do tė robėrohet. Dhe si e tillė i dorėzohet atij ose asaj qė nuk e meriton. Ja tė gjitha kėto janė rrjedhė e shikimit. Tani zemra ka rėnė nė robėri. Tani ėshtė vetė, njė rob qė shitet. Derisa mė parė ishte e lirė, tani ėshtė si rob i mbyllur. Gjithnjė ankohet nga syri. E syri thotė: Isha nėpunės i yt, isha i deleguari yt. Ti mė dėrgove mua. Tė gjitha kėto janė probleme tė zemrave qė janė larguar nga dashuria e Zotit dhe qė janė shkėpu-tur nga lidhshmėria me Zotin. Ajo qė quhet zemėr duhet tė lidhet me njė da-shuri, nėse nuk ėshtė All-llahu i dashuri i tij, zemra e tij sigurisht do tė jetė rob i dikujt tjetėr. Si, Zeli¬haja, e shoqja e Azi-zit, edhepse ishte grua e mar¬tuar pasi ishte mushrike (qė All-llahut i mvesh shok pa pasur kurrfarė argumenti), ra nė aventura tė njo¬hura, e Jusufi a.s., ed-hepse ishte i ri dhe i pamartuar e i varfėr, pasi e kishte zemrėn e pastėr dhe ishte i lidhur me All-llahun, shpėtoi nga ajo, dhe ngeli i pastėr.”
    Tė shtojmė edhe kėtė se njė burrė sigurisht ka tė drejtė kur ka nijet tė sin-qertė pėr martesė, ta shikojė gruan e tij tė ardhshme a i pėrgjigjet dhe a ėshtė e bukur sipas shijes sė tij. Madje kjo gjė ėshtė edhe e urdhėruar. Por, duhet tė ngelė vetėm nė kufijtė e shikimit. Atij nuk i ėshtė hallall tė shė¬tisė me njė vajzė tė panjohur, madje edhe tė ngelė me tė vetė, meqė nuk ekziston kurrnjė lidhje midis tyre para kurorėzimit. Shumė vajza tė fejuara, pas njė kohe tė caktuar shpesh i ndėrrojnė meshkujt.
    Pejgamberi a.s. shpjegon shumė mirė njė rregull tė mirėsjell¬jes:
    “Asnjė grua nuk duhet t’ia rrėfejė vetitė e burrit tė vet ndonjė gruaje tjetėr, pasi pėr atė grua do tė jetė sikur ta shikojė atė”
    Meqė ndonjėherė, propagimi dhe tė mbushurit tė mend¬jes sė dikujt, mund tė jetė mė efikas se sa shikimi me sy.
    Mund tė vėrtetohet se njė lloj fa-natizmi i tepruar, ėshtė pengimi i dorėshtrėngimit midis njė gruaje dhe njė burrit qė janė mahrem! Por, qė tė besohet se s’bėjnė asnjė ndikim dorėshtrėngimet dhe puthjet nė nėndijen ose dije e njeriut, do tė jetė gjė shumė naive. Megjithatė ka edhe pėrjashtime.
    “...Mund tė shtohet prej dikujt se ekzistojnė edhe puthje tė cilat shprehin edhe tjetėr gjė veē epshit seksual. Por, numri i puthjeve tė kėtilla ėshtė shumė mė i vogėl se sa ato qė njerėzit naivė shpresojnė se krijojnė afėrsi, meqė ndjenjat pėr seks janė tė vendosura thellė brenda jetės shoqėrore, me njė forcė mė tė madhe nga ajo hipotezė e pambėshtetje.”
    Njė gjė tjetėr qė i nxit ndjenjat pėr seks, ėshtė zėri.
    “Ngjyra e zėrit, arija qė merr tingull duke e shqiptuar veē e veē ēdo fjalė - ndoshta nuk ėshtė dukuri e rėndė¬si¬shme por, jashtėzakonisht ndikon nė tronditje dashurie.” Ka fetishizėm rreth tingullit (ndjenjat e tepru¬ara deri nė shprehi). Pėr shembull, disa thonė femrat me zė tė trashė. Ka shumė gra tė cilat duke u dashuruar nė zėrin e ndonjė burri, lėshojnė familjet dhe fėmijėt dhe ikin pėr ta. Zinaja e veshėve ėshtė zėri qė ngacmon epshet pėr marrėdhėnie seksuale. Nė Kur’anin Famėlartė grave tė Pejgamberit a.s. u jepet kėshillė qė tė mos llastohen nė tė folur, sepse kjo mund tė bėhet shkas qė tė lakmojė ai qė ka sėmundje nė zemėr. Ndaj duhet qė fjala tė shprehet normalisht. Kjo gjė vlen edhe pėr gratė tjera.
    Rrėfimet e ēuditshme tė ekspertėve tė psikologjisė, fla¬sin se rrapėllima e zėshme e kėmbėve nxit shqetėsim sek-sual. Nė Kur’anin Famėlartė u urd-hėrohet grave:
    “Le tė mos kėrcasin me kėmbėt e tyre pėr tė zbuluar fshehtėsinė nga sto-litė e tyre...”
    Kjo don tė thotė, tė mos i shfrytėzo-jnė tingujt e kėmbėve pėr tė qenė sa mė tėrheqėse.

    Kėngėt dhe instrumentet muzikore
    Lejon vallė feja kėngė dhe muzikim me instrumente muzikore? Rreth kėsaj ēėshtje ekzistojnė mendime tė ndry-shme. E para, siē shėnuam mė lartė, duke u argėtuar ma da¬jre ditėve tė bajramit dhe dasmave, tė kėndohet ndonjė kėngė, nuk ėshtė mėkat. Ėshtė ky njė argėtim, gėzim dhe emocionim i muslimanėve. Kur po kthehej nga njė betejė, para Pejgamberit a.s. erdhi njė shėrbėtore zezake dhe i tha: O i Dėrguar i All-llahut, nėse tė kthen All-llahu xh.sh. nga beteja shėndosh e mirė, kam vendosur qė t’i bij dajres. Ē’thua pėr kėtė? E i Dėr¬guari i All-llahut i tha: “Nėse vėrtetė ke vendosur, atėherė bjeri darjes, e nėse nuk ke premtuar, s’do tė mundesh t’i bijsh.” Dhe shėrbėtorja i ra dajres. Nga ky hadith del se ėshtė e lejuar tė pėrdoret da¬jreja (pa xhingla), tė kėndohen marshe dhe kėngėt tjera nga ngjarjet e rėndėsishme siē janė betejat.
    Lidhur me kėtė temė flet edhe njė hadith tjetėr nga i Dėrguari i All-llahut:
    “Do tė ketė njerėz tė atillė nga um-meti im, tė cilėt do t’i bėjnė hallall zi-nanė, mėndafshin, pijet qė shkakto¬jnė gjendje tė dehur dhe ēall¬gitė.
    Edhepse ka edhe disa hadithe tjera lidhur me kėngėt, ēallgitė, vėrtetohet se ata janė tė dobėt.
    Disa kanė vėrtetuar se kėndimi kolek-tiv ėshtė haram. Edhe Birgivi nė veprėn e tij “Tarikat-i Muhammedijje” e thek-son tė njėjtėn gjė. Por, ky ėshtė mendim i gabuar. Nuk ėshtė i vogėl numri i as’habėve dhe i tabiinėve dhe i imamėve tė medhhebeve, tė cilėt nuk e quajnė haram. Gjithashtu shejhul Islami i asaj kohe, Ebussuud Efendiu nė letrėn qė ia dėrgon Birgivit, thotė se nuk ėshtė e vėrtetė se pėr kėtė temė ekziston ujdi (ixhma), meqė as’habėt, tabiinėt dhe imamėt e medhhebeve kėtė e quanin ose mubah ose mekruh (mubah: kryerja e njė akti qė s’ėshtė as gjynah as sevap. Mekruh: punė qė llogaritet e shėmtuar). Shevkani nė librin e tij “Nejlu’l-evtar” pas njė shpjegimi tė gjatė tė ar¬gumenteve dhe mendimeve tė dy palėve, shėnon se kjo vazhdon tė jetė e dyshimtė edhepse nuk ėshtė haram, ndaj njerėzit duhet tė ruhen nga dėgjimi i kėngėve qė veēanėrisht flasin pėr dashurinė dhe gruan. (v. VIII, fq. 109).
    Meqė vargjet e kėndshme poetike, me valle tė bukura dhe gjėra tė ngjashme i interesojnė edhe sufizmit, pėrkatėsit e sufizmit insistojnė shumė pėr kėtė temė dhe diskutojnė shumė me ata qė mendojnė ndryshe. Nė misti¬cizėm kjo qu¬het “Sema”. Imami Suhraverdi nė veprėn e tij “Avarifu’l-maarif” kėsaj teme i kushtoi njė vend tė posaēėm.
    Gazaliu nė veprėn e tij “Ihja” nė njė pjesė tė madhe tė librit lidhur me se-manė (ritual religjioz i dervishėve) pas theksimit tė mendimeve tė ulemasė, thotė se nuk ka asnjė argument se semaja ėshtė haram. Pėrkundrazi nassi dhe ki¬jasi (nass: argumente nga ajetet nė Kur’an dhe hadithet; ki¬jas: metodė islamike qė nga njė ēėshtje pėr tė cilėn ka tekst decid, analogjikisht nxirret vendimi pėr njė ēėshtje pėr tė cilėn nuk ka “nass”) vėrtetojnė se kjo ėshtė mubah nga as¬pekti fetar. Por njofton se si haram janė llogaritur instru¬mentet muzikore, nėse ato janė shkaktare pėr gjėrat qė me fenė janė tė ndaluara e haram, siē ėshtė pija alkoolike. Si¬pas Gazaliut nė pesė raste janė haram kėnga dhe ēallgia:
    a) Tė dėgjuarit e individėve qė nuk janė mahrem dhe me zėrin e tė cilėve mund tė nxiten ndjenjat seksuale;
    b) Ēallgitė, tė cilat do tė jenė shkak-tare tė harxhimeve tė kota dhe shkapėrderdhjeve, si dhe shkaktare tė njė pune qė ėshtė e ndaluar;
    c) Kėngėt pėr prostitucionin, kėngė qė shpifin pėr All-llahun dhe pėr tė Dėr-guarin e Tij si dhe pėr ashabėt, ose ato qė nė mėnyrė tė hapėt e pėrshkruajnė gruan;
    d) Haram ėshtė edhe tė dėgjuarit e njė njeriu qė ėshtė shumė i ri e nėn ndikim tė egos dhe tė epsheve tė tij, e qė ato qė i thotė (kėngėtari), ēojnė nė sjellje qė ėshtė haram;
    e) Ėshtė e ndaluar nėse e harxhon ko-hėn kot sė koti, madje edhe nėse dėg-juesi ėshtė nga populli i thjeshtė dhe kėnga s’ka ndikim as pozitiv as negativ ndaj tij.
    Konkluzion: Sipas mendimit tim, s’ėshtė me vend tė jipen gjykime se kėnga dhe ēallgia, (qė deri tani thuhej se janė hallall, mubah, mekruh dhe haram), janė hallall absolut ose haram absolut. Problemin duhet shikuar nė kėtė mėnyrė:
    a) S’ka kurrfarė dėmi nė organizimin e ndonjė argėtimi nė momentet e kėnaqshme hallall, nė rastin e ditėve fe-tare, kom¬bėtare, dhe festa, siē janė pėr shembull das¬mat, bajramet, luftėrat, shkuarja nė haxh etj.
    b) Janė kėngėt e ēallgitė qė do tė shkaktojnė shqetėsime seksuale, tubimi i burrave dhe grave qė krijojnė kushte qė janė haram sipas fesė, siē janė pija e bixhozi, qė veē tjerash na e marrin kohėn dhe pengojnė nė kryerjen e obligimeve. Shkurt, janė haram tė gjitha ato qė shkaktojnė tė kėqia dhe amoralitet.
    Jeta pėrbashkėt
    e grave dhe burrave
    Nė moralin Islam nuk lejohet qė njerėzit e dy gjinive tė qėndrojnė bashkė nėse nuk janė mahrem. Nuk lejohet qė kėta tė mbyllen vetė nė njė dhomė. Ėshtė theksuar se per¬soni i tretė midis atyre qė nuk janė mahrem ėshtė she-jtani. Nė njė hadith thuhet:
    “Prej sot asnjė burrė tė mos hyjė tek gruaja burri i tė cilės nuk gjendet me tė. Po qe e domosdoshme tė hysh, atėherė le tė jetė me ty njė ose dy shokė.
    Nė njė tjetėr hadith thuhet:
    “Mashkulli tė mos hyjė tek gratė, burrat e tė cilave nuk janė me to, meqė shejtani, si gjaku hyn nėn lėkurėn e njeriut.”
    Ju ofrojmė njė shembull pėr kujdesin qė i jepet kėtij parimi nė shoqėrinė islame: Gruaja e Pejgamberit a.s. Safija shkoi tek i Dėrguari i All-llahut qė ishte i zėnė me ibadet nė xhami. Pas njė bisede tė shkurtėr Safija dėshiroi tė kthehet nė shtėpi. Pasi ishte natė, i Dėrguari i All-llahut deshti ta pėrcjellė. Derisa Pejgamberi a.s. dhe gruaja e tij shkonin rrugės, dy veta nga musli¬manėt ensarė, kaluan me nguti skaj tyre. Pejgamberi a.s. u tha: “Mos u ngutni, pranė meje ėshtė bija e Hujejit, Safija (gruaja ime).” E ata thanė: “Subhanall-llah! (vallė pėr ty do tė mendojmė diē tė keqe?)” Pejgamberi a.s. shtoi: “Shejtani hyn nė njeriun si qarkullimi i gjakut. Edhe unė u frikėsova dhe juve t’mos ju ketė hyrė nė zemėr.”
    Njė ditė Pejgamberi a.s. as’habit tė tij i tha:
    “Asnjė burrė tė mos ngelė sy mė sy me njė grua, mahremi i sė cilės s’ėshtė me tė. Gruaja tė mos udhėtojė pa ma-hremin e vet. Njė i pranishėm e pyeti: -O i Dėrguar i Zotit, gruaja ime shkoi nė haxh e unė u paraqita pėr luftė. Pejgamberi a.s. e urdhėroi: -Atėherė shko me gruan tėnde dhe bashkarisht kryeni haxhin”.
    Jeta grua - burrė
    “Nė jetėn shoqėrore tė sotme kėnaqėsia, mjerimi, dėshira e flaktė pėr stoli, veēanėrisht jeta qytetare, mbledhjet dhe argėtimet, qejfet me pije, nė tryezėn e bi¬xhozit: gruas i bėhet truri vėrdallė dhe nė kėtė rrugė ndjen njė dobėsi...” Kėto fjalė dalin nga vepra “Tradhėtia” autor i sė cilės ėshtė njė mjek qė i ėshtė rrekur temės “Seksi dhe kurora”.
    Shoqėria islame s’ėshtė shoqėri ku nuk takohet asnjė grua nė vendet pub-like, siē ėshtė rruga, tregu... Ėshtė gjė normale se gruaja do tė del nė rrugė, do tė shkojė nė treg qė tė kryej punėt e veta, pėr nevojat e veta, madje edhe pėr rek¬reim. Por nuk ėshtė ajo shoqėri islame ku gruaja dhe burri pa kurrfarė kushtesh dhe nevoje gjenden njėri pranė tjetrit intimisht tė pėrzier.
    Bile edhe ata shkencėtarė tė seksologjisė dhe ata shkrimtarė tė cilėt nuk i marrin parasysh rregullat morale dhe fetare, si dhe parimet shpirtėrore, thonė se nė afėrsinė e dy gjinive ekzistjnė ca parime dhe rregulla. Psh. flerti. Nė leksikone, flerti definohet kėshtu: “Dashuri midis dy palėve pa shkuar larg nė tė”. Nė librat e seksologjisė e njėjta gjė shprehet kėshtu: “Njė marrėveshje e sinqertė midis femrės dhe maskullit nė kufinjtė tė edukatės qė do tė dashurohen dhe do ta ngazėllejnė njėri tjetrin dhe tė provojnė se a do tė vazhdojė ky ngazėllim dhe ar-gėtim.” Nėse kėto definicione shprehin sinqeritetin, atėherė na imponohet njė pyetje: Cili do t’i kontrollojė kėta tė rinjė qė dashurohen dhe gjejnė kėnaqėsi dhe ngazėllim ndaj njėri tjetrit, qė tė mos e tepro¬jnė deri sa janė nė lidhje dashurie e tė mos i tejkalojnė kufijtė? Vallė vetė ata do ta kontrollojnė derdhjen e ujit tė kėnaqėsive fizike, kur digjen nė flakėn e dėshirave seksu¬ale? Kėtė e demanton (pėrgėnje¬shtron) vetė natyra e njeriut, e mbi tė gjitha realiteti dhe praksa e sotme. Nėse ekziston sinqeritet nė mendimet e pėrkrahėsve tė flertit, feja Islame nuk e lejon kėtė marrėzi, nuk e lejon as hipokrizinė dhe gėnjeshtrėn.
    Mund tė ketė dobi nga shoqėrimi midis femrės dhe mashkullit. Nė ēfarėdo sistemi qoftė, nuk ėshtė e thėnė tė mos ketė dobi nga ky shoqėrim. Vehen nė peshojė punėt se cilat janė tė dobishme e cilat jo. Cila anė tė peshojė, pėr atė anė jepet gjykimi. Po u pyet vjedhėsi, ai do tė thoshte - s’ka gjė mė tė dobishme se vjedhja.
    Theksohen dy dobi nga shoqėrimi i meshkujve dhe femrave:
    1. Ky shoqėrim gruas i sjell dituri, pėrvojė dhe sprovė. Dituria pėr jetėn nuk fitohet nė shkollė por nė vetė jetėn. Kjo mund tė arrihet nė njė jetė tė pėrbashkėt midis gjinive. E burri do tė mėsojė pėr sjelljet e mira dhe gjentile si dhe pėr bukuritė e kėtij shoqėrimi.
    2. Njė shoqėim i kėtillė midis dy gjinive do tė nxisė kėrshėrinė e cila ep-shet e dėshirat e palėve do t’i zbusė, e kėshtu do tė bėhet edhe edukimi seksual e nga ana tjetėr do tė zvogėlohet prosti-tucioni.
    Por, njė shoqėrim i kėtillė nuk do t’i japė gruas dituri tė mjaftueshme. Detyra e gruas ėshtė qė ajo tė jetė nėnė. E kjo gjė nuk mėsohet nga mashkulli. Progresi perėndimor nė planin material vyshket pėr shkak tė shoqėrimit tė burrave me gra. Dhe, nėse pajtohemi se shoqėrimi i gjinive ka kon¬tribuar nė diēka, dėmet janė shumė mė tė mėdha: degjen¬erimi nė planin moral, rritja e kriminaliteteve tė ndry¬shme.
    Nuk mund tė pranohet as ajo se jeta e pėrzier zvogėlon kėrshėrinė midis gjinive, as ajo se prostitucioni do tė zhduket. Pėrzierja nuk zvoglon entuzi-azmin. Sikur t’ishte ashtu, burri nuk do tė duhej tė hynte nė marrėdhėnie me gruan e vet pas martesės. Gruaja sado qė do tė shoqėrohet me burra, do t’i rritet epshi dhe fillon tė harxhojė pėr veshmbathje dhe pėr gjėra luksoze. E kjo ėshtė njė goditje financiare. Vendet e Evropės, ku mė sė shumti praktikohet jeta e pėrzier midis femrave dhe meshkujve, janė vende ku mė sė shumti ėshtė i zhvilluar prostitucioni. Nėse pėrzierja me gra, meshkujve u sjell njėfarė ftohje, njėfarė neverie, edhe kjo nuk ėshtė gjė e lavdishme. Mospasje tė njėfarė tendence, ndjenje ndaj femrės, don tė thotė “feminizim i tij”, rėnia ose asgjėsimi i burrėrisė sė tij. Kuptohet, edhe kjo nuk ėshtė gjė e dėshirueshme.
    Moda
    Nė besimin islam shėndetit i jepet rėndėsi e merituar. Gjėrat qė janė tė dėmshme pėr shėndetin (pija, bixhozi etj) nė Islam ndalohen.
    All-llahu i krijoi njerėzit nė dy gjini, femra dhe mesh¬kuj. Forma e trupit tė tyre ndryshon. Nė Islam ėshtė i ndaluar mashkullarizimi i femrės dhe fem-inizimi i mash¬ku¬llit, ose gjasimi meshkujve femrave dhe anasjelltas si me imitimin nė tė folurit dhe sjelljet e gjinisė sė kundėrt, ashtu edhe nėpėrmjet tė ndryshimeve tė organeve trupore, madje edhe veshmbathjes. Ėshtė kjo humbje e personalitetit, rėnie e moralit dhe sėmundje shpirtėrore. Ibėn Abbasi thotė kėshtu: Pejgamberi a.s. i mallkoi ata njerėz qė tentojnė t’u gjaso¬jnė grave, ose ato gra qė tentojnė t’u gjasojnė burrave, dhe thotė: “Largoni nga shtėpitė tuaja!” Ai vet e shporri filanin, dhe ‘Umeri e largoi filanen (nga Med¬ina). Para tė Dėr¬guarit a.s. e sollėn njė njeri qė kishte vėnė kanė (ngjyrė) nė duar e kėmbė. Kur ai e pyeti: Ē’ėshtė kjo?” ky u pėrgjegj se dėshiron t’u gjasoj grave. Pejgamberi a.s. lėshoi urdhėr ta shporrin nė Nakė. E pyeti as’habi: O i Dėrguar i All-llahut, a ta vrasim? Pe¬jgamberi a.s. i tha: “Mė ėshtė ndaluar t’i vras ata qė falen.”
    Profesori Maz’har Osman thotė kėshtu:
    “Pėr mua ėshtė leksion histerie i pa-kohshėm grimi i njė vogėlushje tė bukur si kukull, tė lyerit e buzėve tė saj, fytyrės dhe syve tė saj, stolisja e gishtave dhe e veshėve me xhingla. Gjithashtu veshja e vashave tė vogla me petka meshkujsh dhe pėrpjekja qė tek ajo tė mbijė nar-cizmi dhe safizmi (narcizmi: tė dashuru-arit nė vetėvete - vetėpėlqim, ndėrsa sa-fizmi - tė ush¬tru¬arit e dashurisė midis dy femrave). Bredhjet dhe jeta e fėmijėve duhet tė jenė tė drejtuara me njė menēu-ri.”
    Sipas shėnimeve tė Neveviut, floku i huaj nuk i vehet njeriut, meqė pjesėt e trupit duhet tė respektohen. Ato s’duhet tė shfrytėzohen por, futen nėn tokė. Nėse dikush dėshiron tė stoliset me qime kafshėsh, qimet duhet tė pastrohen para se tė vehen, po qe e mundur kjo gjė dhe po e dėshiroi kėtė gjė burri. Me lejen e burrit ėshtė e lejuar podra pėr fytyrė dhe kana pėr duar. Pasi me kėto nuk bėhet asnjė ndryshim nė organet e trupit edhe kjo gjė bėhet pėr burrin e vet e jo pėr marrėdhėnie tė palejueshme me dikė tjetėr. Nuk ėshtė mėkat qė gruaja tė pėr-dorė kanėn dhe parfumin, por vetėm pėr burrin e vet. Lidhur me kėtė bėn fjalė njė hadith nga Aisheja r.a. Por, gjithsesi parfumi ėshtė i ndaluar pėr gratė qė duan tė dalin jashtė. Dihet mirė efekti i parfumit nė marrėdhėniet seksuale. Pejgamberi a.s. thotė:
    “Secili sy bėn zina. Kėshtu ėshtė zi-na edhe parfumi i gruas qė tė kalojė pranė burrave.”
    Midis burimeve tė “perversioneve seksuale”, pėr tė cilat psikiatrėt bėjnė hulumtime tė gjata, traditat dhe zak¬onet, edukata, dhe, me njė fjalė, moda, zė vend tė rėndėsishėm.
    Ta pėrfundojmė kėtė temė me njė hadith tė Pejgamberit a.s.:
    “Janė dy kategori tė banorėve tė Xhehennemit: ata qė do tė kenė nė dorė kamxhikun si bisht lope, dhe me tė rrahin popullin; dhe gratė me gjym-tyrė tė zhveshura (ato qė duke i mbu-luar pjesėt jotėrheqėse tė trupit, i zbu-lojnė pjesėt tėrheqėse, ose ato qė bartin petk tė tejdukshėm, ku duket ngjyra e lėkurės sė tyre) e shkojnė duke i thyer gjymtyrėt me lazdrim dhe me kokė tė rregulluar si deve Horosani. Kėto nuk mund tė hyjnė nė Xhennet dhe as qė mund ta nu¬hasin erėn e Xhennetit. E aroma e Xhen¬netit ndihet aq larg.”

  4. #24
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    IV.
    Dėnimi pėr zinanė


    Nė tė drejtėn e egjiptasve tė vjetėr, zinaja ėshtė pranuar si sulm kundėr tė drejtave tjetrit dhe tė moralit shoqėror. Burrit qė bėnte zina i shkurtohej organi gjenital e gruas pėr tė njėjtėn gjė i prehej hunda.
    Nė tė drejtėn babilonase, gruaja e martuar qė kapej nė zina dėnohej me vdekje dhe sė bashku me bashkėfajėsin hi¬dhej nė ujė. Mund tė shpėtonin nėse burrit tė kapur nė zina ia falte sundimtari ndėrsa gruas bashkėshorti. (Ligji i Ha¬mu¬ra¬bit, neni 129). Me kėtė ligj njeriu qė me dhunė ia me¬rrte virgjinitetin femrės, dėnohej me vdekje (Neni 130). Gruaja qė nuk kapet nė flagrancė, e paditet nga ana e burrit, do tė shpėtojė duke u betuar. Nėse kurdiset akuza nga njė person tjetėr, gruaja dėrgohet nė testim, nė lum. (Neni 131, 132). Prostitucioni midis farefisit tė ngushtė dhe mahremėve dėnohej me internim, hedhje nė zjarr ose nė ujė me duar tė lidhura. (Neni 153, 155-156)
    Ėshtė pėrshkruar gjendja e njė gruaje qė u nda nga burri pėr shkak tė zinasė, nė dokumentet e sė drejtės babilonase, me anė tė ligjit tė Hamurabit: Duke ia vėnė njė nishan nė gjoks, burri e shporrte nga shtėpia. Dhe kurrė mė nuk do ta pranojė nė shtėpi si grua tė veten. E vetmuar do tė bredhė nėpėr rrugė tė qytetit dhe do t’i dorėzohet zinasė. Gjykatėsi do ta dety¬rojė tė qėndrojė nė shi dhe ta kafshojnė gjarpinjtė. Prindėt nuk do ta njohin si tė veten. Dėnimi i shqiptuar kurrė nuk do t’i falet.
    Nė Kinė sjelljet kundėr edukatės sė pėrgjithshme dhe moralit dėnoheshin me sterilizimin e burrit (tredhje). Dėnimi pėr pėrdhunim ishte prerja e kėmbėve.
    Nė tė drejtėn mongoleze, nė fillim, sulmi kundėr nderit tė gruas sė martuar, dėnohej me vdekje. Por, mė vonė pėr zina, bėhej dhurimi i njė kalit nga burri qė ka bėrė zina bu¬rrit tė vėrtetė, e mė pastaj edhe falja e nėntė krerė kafshė gjykatėsit dhe puna qėtėsohej.
    Edhe tek japonezėt dėnimi pėr zina ishte vdekja.
    Sipas tė drejtės brahmane, zinaja dėnohej vetėm me gjobė nė tė holla. Por, sipas manu ligjeve dėnimi pėr pros-titucion ishte internimi. Gjithashtu ishte e ndaluar t’i shikosh gratė nė vende tė fshehura, dėrgesa e dhuratave, tė preku-rit me dorė. Gruaja qė kryente zina u hidhej qenve ta coptojnė, ndėrsa burri, pėr zina hidhej nė zjarr. Sipas in-stitucioneve tė Naradės s’ishte haram qė mashkulli tė ketė marrėdhėnie me femrėn e pamartuar. Por, zinaja me njė grua tė rangut mė tė lartė dėnohej me vdekje.
    Dėnimi pėr zina sipas Biblės
    Nė Dhiatėn e Vjetėr: Njė djalė beqar po fjeti me dhunė me njė vajzė tė pamartuar, do tė jetė i obliguar tė pagojė 50 mithkalė argjend. (1 mithkal: 4, 8 gramė). Vajzėn do tė jetė i detyruar ta marrė pėr grua dhe gjatė tėrė jetės nuk mund tė ndahet nga ajo. Por, nėse ba-bai i vajzės nuk dėshiron ta japė pėr tė, bėrėsi i zinasė do tė pagojė sipas mehrit tė vir¬gjėrve. E, po bėri dikush zina me tė bijėn e njė kleriku do tė dėnohet me vdekje, e vajza hidhet nė zjarr, me qėllim qė tė ruhen traditat fetare. Nėse njė burrė bėn zina me njė grua tė martuar, do tė dėnohet nė qendėr tė qytetit duke u goditur me gurė. Nėse mashkulli kėtė e ka bėrė me dhunė, ai vritet e gruaja nuk preket. Edhe he-brenjtė, pėrskaj kėtyre normave tė qarta, hoqėn dorė t’i praktikojnė kėto dėnime, madje kėtė e filluan njė shekull para erės sė re.
    Nė krishterizėm: Hebrenjtė sollėn njė prostitute para Isės a.s. dhe kėrkuan tė gjykohet. Qėllimi i tyre ishte qė Isėn a.s. ta vėnė nė situatė tė vėshtirė: Po tė vėndosė ai qė atė grua ta mbysin duke e goditur me gurė, tė thonė: Po dėshiruat ta pranoni fenė e Isės, tė gjithėve do tė na vrasin me gurė. E nėse nuk vendos ai ta vrasin me gurė, kėsaj radhe do tė thonė: Isa jep gjykime kundėr punėve tė shtru¬ara mirė nė librin tonė. Njė lloj i kėtillė i intrigave (fitneve) del nga marifetllėqet e tyre. Isa a.s. nuk ishte as gjykatės zyrtar, as i autorizuar tė shqipėtojė dėnime. Ndaj nuk dha gjykim pėr dėnim me vrasje me gurė dhe, ja, tė krishterėt nxorrėn gjykimin se: Zinaja e tė pamartuarve ėshtė mėkat por, ata s’mund tė dėnohen. Nėse njėra ndėr dy palėt nė zina ėshtė e martuar, ky bėn faj pėr prishjen e betimit. Ndėrsa dėnimi ėshtė kėrkesė, pėr ndarje prej palės tjetėr para gjyqit. Madje bashkėshorti mund tė kėrkojė dėmshpėrblim nga personi qė ka bėrė zina me gruan e tij. Por njė gjykim i kėtillė nuk funksionon, pėr shkak se si-pas ligjeve krishtere asnjėra nga palėt nuk mund tė kurorėzohet deri nė fund tė jetės.
    Zinaja nga aspekti i Islamit
    Pėr peshėn dhe mėkatin e madh tė zi-nasė nė Islam, t’i theksojmė fjalėt e Pe-jgamberit a.s.:
    “O ummeti im, nuk ekziston askush qė hidhėrohet mė shumė se All-llahu kur Ai shikon robin e vet duke bėrė zina, qoftė grua ose burrė. O ummeti im, ta kishit ditur ju atė qė e di unė, me siguri do tė qeshnit pak e do tė qa-nit shumė.”
    Sipas tė drejtės islame, zinaja, nuk ėshtė vetėm ēėshtje personale por edhe problem shoqėror, pasi ėshtė nė lidhje me ekzistimin dhe shpėtimin e shoqėrisė islame nė pėrgjithėsi. Lejimi i zinasė do tė ēojė kah zgjerimi i amo¬ralitetit e ky ēon kah shkatėrrimi i familjes e me tė edhe kah shkatėrrimi i shoqėrisė. Por, Islami deri nė shkallėn e fundit e respek-ton dhe synon ekzistimin dhe vazhdimėsinė e shoqė¬ri¬sė islame me marrėdhėnie tė forta.
    Tė fajėsuarit pėr zina
    Sa ėshtė kundėr dinjitetit dhe krenarisė njerėzore zi¬naja, kuptojmė edhe nga dėnimi nė tė drejtėn islame. Nė Is¬lam, ėshtė njėri nga mėkatet mė tė mėdha fajėsimi i njė gruaje tė ndershme pėr zina. Nė Kur’anin Famėlartė thuhet:
    “Vėrtetė ata qė akuzojnė gratė e ndershme, besimtare tė pafajshme, janė tė mallkuar nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr dhe ata i pret njė dėnim i madh.”
    Pejgamberi a.s. njėrin ndėr shtatė mėkatet mė tė mėdha qė mund ta shkatėrrojnė njeriun e llogariste “shpifjen kundėr njė gruaje besimtare, qė ėshtė e ndershme dhe nuk din asgjė pėr tė keqen”.
    Dėnimi pėr atė qė shpif pėr zina, ėshtė 80 shkopinjė dhe mospranimi i dėshmisė sė tij deri nė fund tė jetės. Nėse bashkėshortėt akuzojnė njėri tjetrin pėr zina dhe nėse nuk mund ta vėrtetojnė atė, gjykatėsi do tė vendosė pėr ndarjen e tyre dhe do t’i shkurorėzojė. Kjo quhet “lian”. Nėse nuk kryhet ndarja, ata e meritojnė dėnimin e barabartė. Tė njėjtin dėnim e merr edhe ai qė akuzon njė musliman pėr homoseksualizėm dhe marrėdhėnie me kafshėt. Nuk ka dėnim tė kėtillė nėse akuzohet ndonjė musliman pėr ateizėm, pasi ėshtė e mundur tė pėrgėnjeshtrohet njė akuzė e kėtillė dhe tė argumentohet se njeriu ėshtė i pafajshėm. Lehtė do tė kuptohet ēėshtja kur tė kryhen obligimet qė kėrkon Islami. Por akuza pėr zina, nuk ėshtė ashtu. Do ta njollosė njeriun, do t’ia prekė dinjitetin. Personi i akuzuar shumė vėshtirė mund tė japė argumente pafajėsie.
    Dėnimi pėr kryerjen e zinasė
    Nė tė drejtėn islame dėnimi pėr kryerjen e zinasė pėr tė pamartuarit ėshtė njėqind shkopinjė.
    “Laviren dhe lavirin t’i rrihni, seci-lin prej tyre me njėqind shkopinj dhe nė zbatimin e Urdhėrave tė All-lla¬hut mos u tregoni zemėrbutė ndaj fajtorėve, nėse jeni tė atillė qė i besoni All-llahut dhe botės amshuese. E gjatė zbatimit tė ekzekutimit tė denimit le tė jenė tė pra-nishėm njė numėr besimtarėsh.”
    Pos kėsaj gjykatėsi mundet, nėse e gjen tė nevojshme, t’u japė njė vjet burg ose internim. Sipas malikijve, shafii¬jve dhe hanbelijve, gjykatėsi ėshtė i detyruar tė ekzekutojė dėnimin e kėtillė.
    Dėnimi pėr zina i tė martuarve ėshtė vrasja me gurė. Kėshtu ka ur¬dhė¬ruar dhe ka praktikuar Pejgamberi a.s. ‘Umeri thotė se ky dėnim ėshtė konstituuar me Kur’an dhe sunnet. Zina ėshtė edhe akti i tė paguarit tė njė gruaje qė tė bėjė kontakt seksual. Nėse ai ėshtė i pamar-tuar dėnohet me njėqind shkopinjė, e nėse ėshtė i martuar do tė dėnohet me vrasje me gurė. Tė njėjtin dėnim e meri-tojnė mahremėt qė bėjnė zina me pjesėtare tė farefisnisė, afėrsisė sė gjakut dhe qumė¬shtit.
    Por tė vėrtetuarit e zinasė dhe prak-timi i kėtyre ndė¬shki¬meve nuk ėshtė punė e lehtė. Nėse bėjmė njė anal¬izė sa-dopak tė vogėl, do t’u jipet pėrgjigje atyre qė mendo¬jnė se ky dėnim ėshtė i rėndė.
    Zinaja ėshtė tė hyrit nė marrėdhėnie tė dy personave qė s’janė tė kurorėzuar. Kjo gjė argumentohet nė dy mėnyra:
    a) Me dėshmi tė katėr burrave dėsh-mitarė. Ata duhet ta kenė parė vetė per-sonalisht aktin e zinasė. Mė pastaj, ata duhet tė disponojnė cilėsi - duhet tė jenė tė drejtė dhe tė ndershėm. Nėse janė mė pak se katėr persona, ose nuk i posedo-jnė cilėsitė qė u pėrmendėn mė lart, atėherė akti i zi¬nasė nuk do tė vėrteto-het. Atėherė, ata qė kanė ardhur tė dėshmojnė, trajtohen si shpifės dhe dėnohen pėr gėnjeshtėr. Nėse katėr personat para se tė dėshmojnė pėr aktin e zinasė tėrhiqen, do tė pėsojnė dėnim me nga tetėdhjetė shkop¬inj, ndėrsa i akuzuari do tė lirohet.
    b) Pranimi i vetė tė akuzuarit, mentalisht tė shėndoshė, nė katėr vende tė ndryshme, se ka bėrė zina, gjykatėsi gjithnjė do tė mohojė, do ta mbrojė me fjalėt: gabon, ndoshta ke qenė nė ėndėrr, akti i zinasė nuk ėshtė real... Kėtė (per-son) do ta analizojė veēanėrisht nga aspekti i mendjes dhe memorjes. Por nėse ai ende insiston ta pranojė, gjykatėsi do tė kumtojė vendimin. Por, nėse ky qė vetėpranoi, pendohet, para ose gjatė ekzekutimit tė dėnimit, ai megjithatė do tė lirohet. Kur ndėshkohet dikush pėr zina me dėshminė e katėr dėshmitarėve, me vrasje me gurė, gurėt e parė do t’i hedhin vetė dėshmitarėt. Nėse dikush nga ata nuk e kryen kėtė obligim, ndėshkimi nė kėtė mėnyrė nuk do tė ekzekutohet. Nga ky shpjegim kuptohet se nė praksė ėshtė vėshtirė dhe shumė rrallė mund tė vėrtetohet akti i zi¬nasė dhe fajtorėt tė dėnohen me dėnimin e merituar nė kėtė botė. Nė tė drejtėn islame duke i shfrytėzuar tė gjitha rastet dhe motivet shkohet kah ajo qė t’i iket dėnimit. Pejgamberi a.s. thotė:
    “Largoni musli¬manėt nga dėnimet dhe kufizimet sa tė mundeni. Po pati mundėsi pėr shpėtim, lironi tė akuzua-rit. Me siguri ėshtė shumė mė e do-bishme qė gjykatėsi tė gabojė duke fa-lur se sa duke dėnuar.”
    Kjo don tė thotė se nė tė drejtėn islame e dhėna pėr ak¬tin e zinasė, para sė gjithash e tregon pėrgjegjėsinė pėr kėtė gjė. Ekzekutimi i dėnimit ka karakterin edukues, tė ruajtjes sė moralit publik etj. Tė theksohet edhe kjo se gjykatėsi, gruas dhe burrit, qė ėshtė vėrtetuar se ishin nė marrėdhėnie imorale, nėse bėhet fjalė pėr punė imorale qė nuk janė zina nė plotkuptimin e fjalės, mund tė cak¬tojė dėnim pėrkatės, me kusht qė ai dėnim tė jetė propor¬cional me veprėn, mė i vogėl sesa dėnimi pėr zina (ta’dhir). Mirėpo mos ekzekutimi pėr zina, pasi nuk vėrte-tohet, nuk e shpėton fajtorin nga pėrgjegjėsia shpirtėrore.
    Martirėt e urdhėrave
    tė All-llahut
    Edhepse ekzistojnė dėnime kaq tė rrepta pėr zina, kishte edhe nga edhe burra besimtarė qė, duke ardhur tek Pe-jgamberi a.s., rrėfyen zinanė e vet duke insistuar nė tė, qė i Dėrguari ta pranojė dhe tė bėjė ekzekutimin pėr zina. Kėta u ndėshkuan me vdekje dhe u bėnė martirė tė urdhėrave tė All-llahut.
    Ebu Hurejre dhe njė as’hab tjetėr thonė: Njė ditė tek Pejgamberi a.s. erdhi njė njeri nga fisi Eslemi me emrin Mais dhe tha:
    -O i Dėrguar i Zotit, mė pastro! Pe-jgamberi a.s. i tha:
    -Medet sa dėm! Kthehu nė shtėpi dhe lutju All-lla¬hut pėr falje dhe pendim. Pas njė kohe ky pėrsėri erdhi. I tha tė njėjtat fjalė, e i Dėrguari i All-llahut i dha tė njėjtėn pėrgjigje. Dhe, kur kjo u pėrsėrit pėr tė katėrtėn herė, i Dėr-guari i All-llahut e pyeti:
    -Pėr ēka tė tė pastroj? Ai i tha:
    -Pėr zina. (Ai kishte bėrė zina me njė robėreshė.) Mė pastaj Pejgamberi a.s. i pyeti fqinjėt dhe fisin e Maisit:
    -Ėshtė ai i marrė ose nor¬mal? Ata i thanė se ėshtė njeri i mirė dhe i menēur. Atėherė Muhammedi a.s. e pyeti Maisin:
    -Ndoshta atė qė ke bėrė s’ka qenė akt zinaje? Mos po gabon? E ky u pėrgjegj:
    -Epshi im i poshtėr e bėri kėtė akt. Dhe, kur shtoi se ishte nė kurorė, i Dėr-guari i All-llahut urdhėroi ta vrasin me gurė, e urdhėri i tij u realizua. Populli qė mori pjesė nė kėtė ekzekutim u nda nė dy pjesė: Njėra pjesė thoshte: mėkati e mbuloi. Maisi u rrėzua. Pjesa tjetėr tho-shte: Nuk mund tė ketė pendim mė tė madh se sa qė ishte pendimi i tij. Erdhi vetė tek Pejgamberi a.s. dhe kėrkoi tė ndėshkohet me vdekje. Pas dy-tri ditėve i Dėrguari a.s. erdhi tek as’habėt, i pėr-shėndeti, u ul dhe u tha:
    -Lutuni pėr faljen e Maisit!; e ata thanė,
    -All-llahu le ta falė Maisin; i Dėr-guari i All-llahut shtoi:
    -Ai aq shumė u pendua, sa qė po tė ndahej ai pendim i tij nė njė popull, tė gjithėve do t’u mjaftonte, madje edhe do tė tepronte.”
    Pas njė kohe erdhi njė grua nga fisi Xhuhejne dhe tė Dėrguarit a.s. i tha:
    -O i Dėrguar i Zotit, mė pastro! Pe-jgamberi a.s. i tha:
    -Shko nė shtėpi dhe lutju All-llahut pėr falje dhe pendohu. Tė nesėrmen ajo erdhi pėrsėri dhe shtoi:
    -O i Dėrguar i All-llahut, ndoshta ti po mė largon siē e lar¬gove Maisin. Pėr Zotin unė jam shtatėzane (si rezultat i zinasė). Pejgamberi a.s. e urdhėroi:
    -Atėherė tė shkosh e ta lindėsh fėmijėn! Pas njė kohe e njėjta grua erdhi me njė fėmijė nė dorė dhe Pejgamberit a.s. i tha:
    -Ja, e linda. Kėsaj rradhe Pejgamberi a.s. e urdhėroi kėshtu:
    -Shko dhe ushqeje derisa tė mos e ndėrprejė qumė¬shtin! Kur erdhi pėrsėri, Pejgamberit a.s. i tha:
    -O Pejgamber i All-llahut! E pėr-fundova tė ushqy¬erit e fėmijės me qumėsht. Tani ai ushqehet me lėndė ushqimore (Ia tregon copėn e bukės). I Dėrguari i All-lla¬hut ia dorėzoi fėmijėn njė ensarit dhe urdhėroi qė gruaja tė dėnohet me vdekje. Kur pėrfundoi ekze-kutimi i dėnimit me vdekje ai personal-isht ia fali namazin e xhenazes. ‘Umeri i tha:
    -O i Dėrguar i Zotit, ajo bėri zina. Si mundet t’ia falish xhenazen? E Pe-jgamberi a.s. i tha:
    -Ajo u pendua aq shumė sa qė sikur tė ndahej ai pendim nė shtatėdhjetė njerėz nga Medina, do tė tepronte. O ‘Umer, a mund tė gjesh diēka mė tė vlef¬shme nga pendimi i njė gruaje, e cila e flijoi jetėn e vet pėr All-llahun?”
    Prostitucioni midis njerėzve nga e njėjta gjini
    Homoseksualizmi
    Ata njerėz qė kėrkojnė kėnaqėsi sek-suale nga e njėjta gjini qė ėshtė kėnaqėsi e marrė, bėjnė amoralitet tė ndytė. Nė Kur’anin Famėlartė shpallet se Luti a.s. i ka thėnė fisit tė vet qė bėnte kėtė turpėsi:
    “Bėni njė gjė tė shėmtuar qė, asnjė popull i botės nuk e bėri para jush. Vėrtetė, ju tė shtyer nga epshet, u afro-heni burrave duke i braktisur gratė. Po, ju jeni popull i shfrenuar.”
    Nė njė ajet pėr¬mendet populli i Lutit si popull qė bėn njė punė tė ndytė e tė shfrenuar.
    Hazreti Pejgamberi a.s. nė njė hadith thotė:
    “I mallkuar ėshtė secili qė bėn punėn e popullit tė Lutit.”
    Nė hadith tjetėr thuhet:
    “Kur t’i takoni ata tė shėmtuar qė bėjnė homoseksualizėm, edhe ata qė bėjnė, edhe atyre qė u bėjnė punė tė fėlliqura mbytni.”
    “Bėhet njė fėlliqėsirė me qėllim pėrpjekjeje qė bota tė pranojė diēka se gjoja ėshtė natyrale tė bėhet njė dashuri e kėtillė, qė ėshtė shumė larg nga shumėzimi natyral njerėzor. Hirschveld, njeri qė fitoi reputacion tė madh nė lėmin e hu¬lumtimit tė marrėdhėnieve amorale, nė monografinė me ti¬tull “Tė poshtrit e Berlinit”, edhepse vėrtetoi se kėta janė njerėz tė sėmurė dhe shumica janė shpirtėrisht tė krijuar me dy gjini, vėrtetoi se secili rast nuk mund tė mirret si sėmundje.”
    Sipas mendimit tė pėrbashkėt tė di-jetarėve islamikė, homo¬seksualizmi ėshtė haram. Ky ėshtė njėri ndėr mėkatet e mėdhaja. Sipas Imam Malikut, Shafiut dhe Ahmed Ibėn Hanbelit si dhe Imamit Muhammed nga hanefijtė dhe Ebu Jusufit, homoseksualizmi dėnohet si zina. Sipas disave, ak¬terėt e homoseksualizmit pa marrė parasysh se janė tė pamartuar ose tė martuar, rregullisht dėnohen me vdekje. Sipas Imami Azamit, nėse akterėt e kanė bėrė shprehi kėtė punė, dėnohen me vdekje. Nėse nuk e kanė bėrė shprehi do tė dėnohen me njė dėnim qė do ta caktojė gjykatėsi. Por, mendimi i grupit tė parė ėshtė mė i ar-gumentuar.
    Safizmi
    Njė ndėr perversionet seksuale janė edhe marrė¬dhė¬niet e gruas me gruan. Gratė qė bėjnė safizėm, dėnohen me dėnim pėrkatės. Atyre nuk u jipet dėnim zinaje. Pejgam¬beri a.s. ka kėshilluar qė njeriu normal tė ruhet nga ho¬mo-seksualizmi dhe safizmi, gjėra kėto qė janė kundėr natyrės sė njeriut dhe si gjėra tė ndyta. Pejgamberi a.s. porosit qė “burri tė mos ia shikojė organet sek-suale burrit tjetėr, por as gruaja tė mos ia shikojė organet seksuale gruas tjetėr. Qė tė mos gjenden nėn njė mbu-lojė burri me burrin dhe gruaja me gruan.”
    Marrėdhėniet me kafshė
    Edhe marrdhėniet me kafshė janė jonatyrore, haram. Pejgamberi a.s. thotė:
    “Vritni njeriun qė bėn marrėdhėnie me kafshėt. Eliminoni edhe kafshėn.”
    Siē ekziston njė grup juristėsh qė marrin parasysh tė gjitha ar¬gumentet pėr kėtė ēėshtje qė e dėnojnė kėtė akt, ekzis-ton edhe grupi tjetėr qė thuan se gjykatėsi duhet tė cak¬tojė dėnim mė tė vogėl sesa ai pėr zina. Ēfarėdo tė jetė dėnimi nė kėtė botė, s’ka dyshim se marrėdhėniet me kafshė janė haram sipas fesė, dhe janė gjė shumė e shėmtuar sipas moralit.

  5. #25
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    PJESA E DYTĖ

    POZITA SOCIALE E GRUAS

    I. DĖSHMIA DHE GRUAJA
    II. E DREJTA E ARSIMIMIT
    III. JETA E LIRĖ - NĖPUNĖSIA
    IV. USHTRIA, LUFTA DHE GRUAJA
    V. TĖ DREJTAT POLITIKE TĖ GRUAS

  6. #26
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    I.
    Dėshmia dhe gruaja


    “O ju qė besuat, vazhdimisht tė jeni dėshmues tė drejtė pėr hirė tė All-llahut edhe nėse ėshtė kundėr (interesit) vet¬vehtes suaj, kundėr prindėrve ose kundėr tė afėrmve, le tė jetė ai (pėr tė cilin dėshmohet) pasa-nik ose varfnjak, pse All-llahu di mė mirė pėr ta...”
    Kur’ani Famėlartė, (4): 135
    Rėndėsia e dėshmisė
    Nė tė drejtėn islame, dėshmia ėshtė mjeti kryesor i ar¬gu¬mentimit. Varėsisht nga dėshmia e dy ose katėr dėshmi-tarėve, pėrcaktohen tė drejtat mė tė mėdha tė robėrve tė All-llahut, dhe sillen dėnime mė tė mėdha deri nė vdekje. Njė ditė, para tė Dėrguarit a.s. as’habėt nxo¬rrėn njė xhenaze. Tė pranishmit nga as’habėt e lavdėruan tė vdekurin, ndėrsa Pe¬jgamberi a.s. tha:
    -Atij i ėshtė caktuar Xhenneti; - pas njė kohe tė cak¬tuar kaloi njė grup me njė xhenaze tjetėr, as’habėt e kritikuan tė vdekurin. Pejgamberi a.s. tha:
    -Atij i ėshtė caktuar Xhehennemi. -Kur e pyetėn as’habėt pėr ē’arsye, morėn kėtė pėrgjigje:
    -Besimtarėt janė dėshmitarė tė All-lla¬hut nė sipėrfaqen e tokės.
    Njė gjė e ngjashme ndodhi edhe nė prani tė ‘Umerit r.a.
    Nė Kur’anin Famėlartė ėshtė theksuar largimi i njerėzve nga adhurimi idhujve dhe ruajtja nga dėshmia e rrejshme. Njė herė Pejgamberi a.s. rrinte me as’habėt dhe i pyeti tri herė:
    -A dėshironi t’ju njohtoj me mėkatin mė tė madh?; ata i thanė: -Urdhėro. Ai filloi tė numėrojė:
    -Shirku (tė adhuruarit e tjetėrkujt pos All-llahut) dhe kundėrshtimet qė i bėhen babait dhe nėnės. Pas kėsaj Pe-jgamberi a.s. duke u drejtuar nė vend, pėrsėriti tri herė: -Keni kujdes, ėshtė edhe njė - dėshmia e rrejshme. Keni kujdes, ėshtė edhe njė - dėshmia e rre-jshme. Keni kujdes, ėshtė edhe njė - dėshmia e rre¬jshme. Kėshtu tha i shqetėsuar dhe nė mėnyrė kėr¬cėnuese, as’habėt, duke u ēuditur, u lutėn vetėm tė qetėsohej ai.
    Dėshmia, qė zė vend tė rėndėsishėm nė ndarjen e dre¬jtėsisė, luan rol tė madh edhe nė sistemin e vjetėr juridik edhe nė atė tė ri. Nė drejtėsinė e vjetėr egjiptase, pėr dėshmi tė rrejshme, dėnimi ishte pas prerjes sė duarve, ekzekutimi me vdekje. Ky dėnim pėr dėshmi tė rrejshme, bėhet vetėm e vetėm pėr realizimin e drejtėsisė. Pėr kėtė shkak, nė drejtės¬inė islame, qė tė vazhdojė dėshmia, kėrkohen ca kushte nga dėshmitari. Kushti mė i rėndėsishėm quhet “el-adlu”. Nė Kur’an urdhėrohet qė dėshmitarėt tė kenė drejtėsi. Ē’ėshtė “adl” ose tė kesh drejtėsi? ‘Umeri thotė kėshtu:
    “Nė kohėn e tė Dėrguarit a.s. gjend-ja e njerėzve vlerėsohej me vahj (shpallje). E tani (pas pėrfundimit tė shpalljes) ėshtė ndėr¬prerė kjo. Tani i gjykojmė sipas sjelljeve tė jashme.”
    Nė librat e drejtėsisė islame, e drejta e dėshmi¬tarit shpjegohet kėshtu: Njeriu tė ketė mė tepėr anė tė mira se sa tė kėqia, kjo don tė thotė se ai duhet tė ruhet nga mėkatet e mėdha e tė mos bjerė nė mėkate tė vogla shpesh. Gjykatėsi ėshtė i thirrur t’i studjojė sjelljet e dėshmitarėve.
    Dėshmia e gruas
    Nė drejtėsinė islame dėshmia e grave bėhet rreth ēėshtjeve ku burrat nuk janė kompetentė. Si pėr shembull, virgjėria e lindja. Sipas hanefijve pėrveē “haddit” dhe “kisasit” tė gjitha tė drejtat dhe kon-tratat tjera, nė proceset gjyqėsore nė vend tė dy burrave dėshmitarė respekto-het edhe dėshmia e njė burri dhe dy grave. (Hadi ėshtė dėnim me urdhėr tė All-llahut, siē janė, zinaja, vjedhja dhe tė de¬hurit. Kisas ėshtė dėnimi pėr sulme mbi trupin e njeriut, siē ėshtė plagosja dhe vrasja qė aplikohet nė tė njėjtėn mėnyrė edhe nė trupin e dorasit).

    Dy gra nė vend tė njė burri
    Mund tė dėshmojnė dy gra nė vend tė njė burri. Arsyen pėr kėtė Kur’ani Famėlartė e thekson kėshtu:
    “...se nėse njėra prej tyre gabon, t’ia pėrkujtojė tjetra...”
    Kėtu pėr¬doret fjala nė pėrkthim “ga-bon” qė rrjedh nga fjala “dalalet” qė don tė thotė: pakujdesi, gabim dhe largim nga rruga e drejtė. Kjo flet se nė dėshmi aprovohet se gruaja ka trajtim tjetėr nga burri.
    Ėshtė njė e vėrtetė se gratė kanė njė gjendje specifike shpirtėrore. Pėr kėtė ēėshtje psikiatri Maz’har Osman thotė:
    “Ndryshimi natyror midis gruas dhe burrit fillon qė nė vitet e para dhe gjithnjė zmadhohet. Karakteristika e parė e gruas ėshtė emocioni. Nė tė gjitha psikozat e gruas takohen gjurmėt emocionale. Mė tepėr takohen psikoza ku dominon emocioni, p.sh. mania depresive. S’ka dyshim, histeria fushėn e vet tė ndikimit e gjen tek gratė. Prej fiseve primi¬tive e deri te kombet mė tė zhvillura, prej njė vashe tė thjeshtė fshatare deri tek njė zonjė e arsimuar qytetare, tė gjitha gratė kanė gjeste tė ngjashme. Secila grua gjysmėn e muajit e kalon duke u pėrgatitur, mė pastaj vjen menstrua¬cioni e mė nė fund vjen njė gjendje jonormale sikur tė jetė e sėmurė. Roli i burrit nė marrė¬dhė¬niet intime zgjat vetėm pesė minuta, e pastaj, ai ėshtė indiferent, madje ndodh qė edhe urren frutin e dashurisė tė bartur nėntė muaj nė stomak tė nėnės dhe dy vjet nė gjoks. Ajo pėson shumė ndryshime gjatė shtatėzanisė, nė lindje dhe lehoni, duke u bėrė nervoze, gjė e cila ėshtė normale. E si mund tė jenė tė barabartė gruaja dhe burri?
    Derisa bėhet pėrparim nė psikiatri, edhe mė qartė duket dallimi shpirtėror dhe mendor. Gruaja jeton me shqetėsime, ndėrsa burri me gjykimin, maturinė e tij.”
    Njė dijetar tjetėr thotė kėshtu:
    “Gjykimet depėrtojnė jo nė vetėdije por nė zemėr tė gruas. E nga zemra ndi-kojnė nė tė. Kėnaqėsia emocionale, sjellja mė tepėr nga emocionet se sa nga mendja, tė gjitha aktiviteteve tė saja mo-rale dhe prak¬tike u japin njė drejtim qė bazohet nė intimitetin... Nė temat qė e interesojnė gruan, ajo kėrkon ndonjė moment qė do ta tėrheq vėmendjen e saj madje edhe senzibilitetin e saj. Burri nuk gėnjen atje ku nuk ka interes, ose gėnjen aty ku ka interes. Ndjeshmėria dhe imagjinata tek gruaja mund ta ndryshojė realitetin dhe e bėjnė gruan tė jetė e dyshimtė, mė melankolike.”
    Pas kėtyre vėrejtjeve mund tė themi se, angazhimi i dy grave si dėshmitare nė vend tė njė burri, nė disa raste, nė ligjin Islam nuk don tė thotė se rrjedh prej koncepcionit se gruaja ėshtė mė e ulėt se burri ose ėshtė gjysmė qenie nė krahasim me burrin, por kjo rrjedh nga karakteristikat fiz¬i¬o¬logjike dhe psikologjike tė saj. Pejgamberi a.s. flet pėr kėtė karakteristikė tė gruas gjatė dėshmisė. Kėtu ėshtė edhe njė moment qė duhet tė mirret parasysh. Cilėsia mė e madhe dhe mė e nderuar e gruas ėshtė - detyra e nėnės. Nėna, natyrisht, pjesėn mė tė madhe tė kohės sė saj e kalon nė shtėpi duke i rritur dhe edukuar fėmijėt e vet. Ajo nuk mundet shumė t’i pėrcjellė ngjarjet qė ndodhin jashtė, nė shoqėri. Sipas ligjeve tė memories nė psikologji, sa mė shumė njeriu tė jetė nė kontakt me njė ngjarje, aq mė tepėr pėrshtypje i regjistrohen nė trurin e tij. Nė mėnyrė tė ndėrsjellė ngjarjet qė i opservon mė rrallė, kanė pėrshtypje mė tė dobėta nė memorien e tij dhe ato mė lehtė harrohen. Sipas kėsaj, edhe pėrshtypjet e gruas lidhur mė marrė¬dhė¬niet ndėrnjerėzore nė tė cilat natyrisht ajo mė rrallė merr pjesė, janė mė tė dobėta, nė krahasim me burrin. Kur’ani Famėlartė duke i dhėnė gruas njė ndihmesė nė kėtė pikėpamje, nė tė njėjtėn kohė i ka dhėnė edhe njė rėndėsi drejtėsisė.
    Mosdėshmimi, nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė ēon nė fshehjen dhe mos-realizimin e sė drejtės. Zoti e ka ndaluar kėtė. Dėshmimi jo i drejtė pėr shkak se njėra nga palėt mund tė jetė farefis i dėshmitarit ose pėr ndonjė arsye tjetėr, gjithashtu ēon nė padrejtėsi. Kur’ani Famėlartė thotė kėshtu:
    “O ju qė besuat, vazhdimisht tė jeni dėshmues tė drejtė pėr hirė tė All-llahut edhe nėse ėshtė kundėr (interesit) vetėvetes suaj, kundėr prindėrve ose tė afėrmve tuaj, le tė jetė ai (pėr tė cilin dėshmohet) pasanik ose varfnjak, pse All-llahu di mė mirė pėr ta.”
    Dėshmia ka edhe dėnimet materiale. Pėr shembull: Nėse dikush dėshmon rre-jshėm pėr zinanė e nuk e vėrteton dėsh-minė e vet, dėnohet me tetėdhjetė shkopinj dhe kurrė mė nuk i besohet fjalės sė tij. Pikėrisht duke e marrė parasysh rrezikun dhe pėrgjegjėsinė e madhe tė aktit tė dėshmisė, ligjet islame, gruas i kanė dhėnė njė shoqe me tė cilėn ndajnė pėrgjegjėsinė. Pikėrisht pėr kėtė, gruaja nuk mirret si dėshmitare nė raste tė zinasė, akuzimeve tė padre-jta, pėr akte tė dehjes ose tė vjedhjes si dhe tė hakmarrjes.
    E vėrteta kurrsesi nuk duhet tė humb nė institucionin e dėshmisė. Nė raste kur nuk ėshtė e mundur qė tė dėshmojė mashkulli, dėshmia e grave (madje edhe vetėm njė prej tyre) ėshtė e vlefshme. ‘Umeri r.a. e aprovoi dėshminė e gruas nė raste tė shkurorėzimit. Edhe Aliu r.a. e ka pranuar dėshminė e grave qė ishin dėshmitare nė vrasjen e njė fėmije. Nė Kur’anin Famėlartė ėshtė shpallur, qė me rastin e udhėtimit kur dikush don tė lė testament dhe nuk mund tė gjejė dėshmitarė nga muslimanėt pranohet edhe dėshmia e jomuslimanėve. As’habėt e ndershėm e kanė pranuar edhe dėshminė e fėmijėve nė rast tė lėndimeve midis fėmijėve. Ibėn Kajjimi, thotė se ulemaja duke u mbėshtetur nė kėto argumente, mendimet e tyre pėr-puthen nė kėtė pikė: nė rast nevoje dhe domosdoshmėrie qė tė mos humb e vėrteta, pranohet dėshmia e atyre qė nė kushte normale nuk u pranohet dėshmia pėr disa ēėshtje. Pėrjashtimi i gruas nga dėshmia nė raste tė gjykimeve pėr hadd dhe kisas, rrjedh nga nevoja qė nė kėto raste tė rėnda tė mos ketė vend dy-shimi. Nė ligjet islame kėto parime janė themelore: “Dėnimet tė jenė tė pastra prej dyshimeve”. “Sa tė jetė e mundur dėnimet mė larg muslimanėve”. E gjithė kjo, tre¬gon njė re¬spekt ndaj qenies sė njeriut, trupit dhe shėndetit tė tij.

  7. #27
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    II.
    E drejta pėr arsimim


    “...A janė tė barabartė ata qė dijnė dhe ata qė nuk dijnė?”
    Arsimimi ėshtė kusht i parė qė gruaja ta kuptojė hu¬manizmin e vet. Gjatė his-torisė, nė periudha dhe mjedise tė ndry-shme, gruaja ishte trajtuar nė mėnyrė tė ndryshme. Gruaja nga Perėndimi, tė cilės i ishin marrė tė gjitha tė dre¬jtat mdaje edhe trajtimi si njeri, luftėn e vet e filloi me ar¬simim. Ajo dinte t’i kėrkojė tė drejtat e veta dhe ven¬dos¬mėrisht e vazhdoi luftėn e vet. Sa i pėrket gruas nga Lindja islame edhe ajo duke i lakmuar sho¬qes sė saj nga Perėndimi, dėshiroi ta shfrytėzojė armėn e njėjtė. Por, poz¬ita e saj si njeri ishte e pranuar me tė drejtat e saja tė njo¬hura nga Islami. Ajo kėtė nuk e dinte dhe kishte nevojė qė ta kuptojė.
    Urdhėri i parė i Kur’anit Famėlartė qė ėshtė shpallur para katėrmbėdhjetė shekujsh pėr ta shpėtuar njerėzinė nga errėsira, ėshtė:
    “Lexo, me emrin e Zotit tėnd, i cili krijoi (ēdo gjė). Krijoi njeriun prej njė gjaku tė ngjizur (nė mitrėn e nėnės). Lexo! Se Zoti yt ėshtė mė bujari! Ai qė e mėsoi (njeriun) tė shkruaj me penė. I mėsoi njeriut atė qė nuk e dinte.”
    Edhe gruaja, sikurse burri ėshtė rob i All-llahut. Ajo do tė dėnohet ose do tė lavdėrohet pėr veprat e veta:
    “...Unė nuk ia humbė mundin asnjėrit prej jush, mashkull qoftė apo femėr.”
    “Kush bėn ndonjė nga punėt e mira, qoftė mash¬kull ose femėr duke qenė be-simtare, tė tillė hyjnė nė Xhen¬net dhe nuk u bėhet farė padrejtėsie.”
    Nga kjo rrjedh se edhe gruaja sikurse burri ėshtė e obliguar qė aktivitetet e veta t’i realizojė sipas urdhėrave tė All-llahut dhe tė mos dalė jashtė kėtyre kornizave. Pėr kėtė arsye, ajo duhet t’i mėsojė urdhėrat e Tij. Sepse:
    “All-llahut ia kanė frikėn nga robėrit e Tij, vetėm di¬jetarėt.
    dhe:
    “A janė tė barabartė ata qė dijnė dhe ata qė nuk dijnė?”
    “O ju qė besuat, ruani veten dhe fa-miljen tuaj prej zjarrit (Xhehennemit)!”
    Aliu r.a. ajetin e Kur’anit Famėlartė me kėtė kuptim e komentoi si vijon:
    “Edukoni fėmijėt tuaj e jepuni ditu-ri.”
    Rėndėsia e arsimimit pėr gruan
    Gruaja ėshtė edukatorja mė e pėrsosur e fėmijėve. Qė t’i japė fėmijės, nė njė periudhė tė gjatė, gjatė zhvillimit tė tij njė edukim tė pėrsosur, ajo duhet tė jetė e arsimuar, tė ketė pėrvojė dhe edukatė morale. Secilit i ėshtė e ditur rėndėsia e shprehive qė i fiton fėmija nė moshėn mė tė re. “Ajo qė hyn nė djep, del nė varr”.
    Gruaja e arsimuar dhe e edukuar, ėshtė mė e dashur pėr burrin, tė cilit i ndihmon nė punėt e tij. Pejgamberi a.s. pėr Hatixhen r.a. thotė:
    “Betohem se All-llahu xh.sh. nuk mė ka falė grua mė tė aftė se atė: Atėherė kur nuk mė besonin njerėzit, ajo mė besoi. Derisa mua nuk mė pra-nonin, ajo mė afirmoi. Derisa mė lanė tė varfėr, ajo mė ndihmoi me mallin e saj.”
    Thuhet se kinse arsimimi e dėrgon gruan nė amoralitet!
    Kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Por, para sė gjithash duhet tė thuhet se injoranca nuk mund tė jetė mė e vlefshmme dhe mė e dobishme se dituria. Veēanėrisht nė ko-hėn tonė ar¬simimi ėshtė i nevojshėm edhe pėr burrin edhe pėr gruan.
    Dituria, arsimimi dhe edukimi nė kuptimin absolut tė fjalės nuk kanė asnjėfarė lidhje me amoralitetin. Por, nė in¬stitucionet arsimore qė janė larg pari-meve morale, disiplinės dhe rregullit, morali i tė rinjėve qė janė nė moshėn e zhvillimit mund tė vijė nė rrezik. Ar-simimi i gruas nė sho¬qėrinė islame, nuk don tė thotė se ajo duhet tė qėndrojė bashkė me shokėt meshkuj, tė flertojė me ta ose, nuk don tė thotė shėtitje tė pėrbashkėt tė femrave me mesh¬kuj nėpėr mėsonjtore, korridore dhe vende tė tjera. Dituria nuk e arsyeton stolisjen si njė valltare, tė bėjė grim si njė aktore. Pėrkundrazi ajo duhet tė gėrditet nga ato. Tė thek¬sojmė kėtė se kur flasim pėr arsimimin dhe edukimin, men¬dojmė nė sho¬qėrinė islame si njė mjedis. Nė insti-tucionet arsimore tė njė shoqėrie tė kėtillė, ballafaqoheni jo me epsh por me dituri dhe vlera relevante.
    Arsimimi i gruas nga prizmi i sunnetit
    Fjalėt qė vijojnė dhe qė pa tė drejtė i mvishen Pejgam¬berit a.s. e qė kanė kėtė kuptim:
    “Gratė mos i ulni nėpėr qoshke, ato mos i mėsoni tė shkruajnė e tė lexojnė, por i mėsoni tė tjerrin dhe tė lexojnė suren Nur” janė tė trilluara dhe jo tė vėrteta - nuk kanė tė bėjnė fare me hadi-thin. Fjalė tė tilla, prej gojės sė tė Dėr-guarit a.s. nuk kanė dalė. Pėrkundrazi, i I Dėrguari a.s., e ka nxitur dhe e ka urdhėruar arsimimin e grave. Kėshtu Shifahatunit, njė gruaje nga as’habėt i kishte urdhėruar qė gruas sė Pejgam-berit, Hafsasė, t’ia mėsojė shkrimleximin dhe disa gjėra tjera.
    Nė njė hadith tė tij thotė:
    “Ai qė e edukon mirė dhe i jep njė sjellje dhe ar¬simim xharijes sė tij, nga ana e All-llahut shpėrblehet sevap tė dyfishtė.”
    Nėse kjo gjė ėshtė sevap pėr gruan jo tė lirė, ėshtė se¬vap edhe pėr femrat tjera.
    Nė Medinetu’l-Munevvere ishin tubuar gratė dhe kishin shkuar tek i Dėr-guari a.s.:
    “Burrat vazhdimisht po vijnė tek ti dhe mėsojnė di¬turi. Po mėsojnė atė qė nuk e dijnė, duke mos na dhėnė rast qė tė vijmė tek ti. Na cakto njė ditė kur tė vijmė tė tė dėgjojmė dhe t’i mėsojmė ato gjėra qė nuk i dijmė.”
    I Dėrguari a.s. u kishte caktuar njė ditė. Atė ditė ai u kishte mbajtur va’z dhe i kishte udhėzuar. Nė komentin e kėtij hadithi, Ajni e arsye¬ton diskutimin e grave dhe bisedėn e tyre me meshkujt lidhur me problemet fetare.
    Kėshtu nė Medine, gratė mus¬limane, pėr tė gjitha prob¬lemet e tyre janė kėshilluar dhe kanė marrė mėsim nga Pe¬j¬ga¬mberi a.s. Sikur t’ishte mėkat arsimimi dhe edukimi i grave, vallė a do ta bėnte kėtė Pejgamberi a.s.? Aisheja thotė:
    “Sa tė mira janė gratė ensare, turpi nuk i ka pen¬guar tė mėsojnė pėr fenė e vet.”
    Njėra nga gratė tė kohės sė Pejgam-berit a.s. qė i kishte dhėnė rėndėsi di-turisė, ishte edhe gruaja e tė Dėrguarit a.s. Aisheja. Ajo mirrej me dituri, kur dėgjonte diē qė deri atėherė nuk e ka di-tur, pyeste pėrsėri derisa nuk do ta mbante nė mend atė. As’habi Ebu Musa thotė kėshtu:
    “Nuk ekzistonte problem i rėndė pėr ne (as’habėt) pėr tė cilin Aisheja nuk do tė gjente zgjidhje.”
    Njė as’hab tjetėr, Musa b. Talha thotė:
    “Nuk kam parė dikė tjetėr tė flet mė qartė dhe haptazi se sa Aisheja. Dihet se i transmeton dy mijė e dyqind e dhjetė hadithe tė Pejgamberit a.s.”
    Pėrveē Aishes edhe Fatimja, vajza e Ebu Bekrit, Esma dhe Ummu’d - Derda janė tė njohura si gra qė kanė dhėnė fetva.
    ‘Umeri, nė kohė tė halifatit tė vet, njė ditė del nė min¬berin e tė Dėrguarit tė Zotit dhe i kėshillon muslimanėt qė nė martesė tė mos japin mehėr tė madh. Nga xhemaati i femrave njė grua e lartė del duke thėnė:
    -‘Umer, nuk ke tė drejtė tė flasish kėshtu!; dhe citoi ajete nga Kur’ani Famėlartė, ‘Umeri tha: All-llah, All-llah! Njė grua diskuton me ‘Umerin dhe atij ia mbyllė gojėn; dhe e tėrhoqi fjalėn. Njė ditė tjetėr duke ecur nė rrugė me shokėt e vet, takohet me vajzėn e Malikut, Havlen dhe e pėrshėndet. Pasi e pranon pėrshėndetjen, Havleja e kėshillon kėshtu halifin dhe e mėson si duhet ta kryejė de¬tyrėn e burrėshtetit: Prit ‘Umer! Tė njoh prej kohės kur nė panairin e Ukazit tė thėrrisnin ‘Umer i vogėl dhe kur me shkopin tėnd i frikėsoje fėmijėt. Pas kalimit tė njė kohe filluan tė tė thėrrasin ‘Umer. Prap pasi nuk kaloi shumė kohė e more titullin emirul-mu’minin (udhėheqės i besimtarėve, kryetar shteti). Frikėsohu prej Zotit pėr njerėzit qė i udhėheq! Dije mirė se pėr atė qė frikėsohet nga dėnimi i All-llahut, Dita e Gjykimit qė duket larg, i vjen shumė shpejt. Ai qė i frikėsohet vdekjes shqetėso¬het prej zhdukjes... Pas kėtyre fjalėve njėri nga shoqėria e ‘Umerit, Xharudi, i drejtohet Havles: Zo¬njė, shumė e zgjate me Emirul-mu’minin! ‘Umeri menjėherė ia tėrhoqi vėrejtjen Xharudit: Lere, a s’e njohe Xharud? Kjo ėshtė gruaja e Ubade b. Samitit, Havleja, ankesėn e sė cilės All-llahu e ka dėgjuar nga shtatė qiejt. Sa i pėrket ‘Umerit, i betohem All-llahut se jam i detyruar ta dėgjoj. Edhe nė periudhėn pas as’habėve, nė botėn islame, numri i grave qė janė arsimuar dhe kanė bėrė va’z e kanė dhėnė fetva, ka qenė i madh. Nė veprėn e rahmetli haxhi Zihni Efendiut “Meshahiru’n-nisa” kanė vend biografitė e shumė prej tyre. Midis tyre ajo e Fatime Fakihes dhe Fatimes nga Bagdadi, janė shumė tė njohura.

  8. #28
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    III.
    Jeta e lirė - nėpunėsia


    “Dhe rrini nė shtėpitė tuaja e mos shfaqni bu-kurinė tuaj si shfaqej nė injorancėn e hershme...”
    Njė grup mendimtarėsh pėr problemin e gruas, e mbrojnė mendimin qė ajo tė jetė tėrėsisht e lirė jashtė kon-trollit. Por kėta nuk bėjnė fjalė pėr virtytet e gruas, pėr ruajtjen e tyre. Ata i mbyllin sytė para bukurive, siē janė: ecjes sė hapur (tė pambuluara), pėrdorjes sė alkoolit, bi¬xhozit dhe pjesėmarrjes nė argėtime si dhe pėrzierjes sė gruas me burrin nė kėto aktivitete. Dhe, kėshtu kinse do tė arrihet civilizimi i Perėndimit, do tė jetohet njė liri e tipit perėndimor. “Gruaja nė Perėndim, doli nė treg, kaloi nė so¬kaqe, shkoi nėpėr fabrika, hyri nėpėr lokale nate duke fituar pėr jetėn e saj. Me kėtė ajo u shfrenua. Gruaja u keqpėrdor nė tregėti. U bė shitėse dhe manekene. Pėr tė holla femėria dhe person¬aliteti i saj u nxorr nė treg. U zhduk nderi dhe re¬spekti i saj. Tani ėshtė njė robėreshė e lirė nėn kamxhikun e nevo¬jave dhe varfėrisė, e sjellur nė tregun e robėreshave. Jo si nė kohėn e lashtė kur shitej si shėrbėtore nėpėr familje, tash shitet pėr tė punuar nė tregėti, afarizėm. Atje, pėr njė copė bukė qė ta evitojė urinė e saj, ajo e ofron, si njė femėr, gjenė mė tė ēmue-shme tė saj, si mallin.”
    Grupi tjetėr i mendimtarėve e shiko-jnė anėn e kundėrt tė problemit, kėsh-tuqė nuk e lėnė gruan as tė merr frymė. Meqė kėta nuk kanė njė teori tė caktuar dhe numri i tyre nuk ėshtė i madh, kėtė nuk do ta shqyrtojmė mė tepėr.
    Midis kėtyre dy ekstremeve qėndron njė mendim i tretė, ky ėshtė mendimi Is-lam. Sipas tij, gruaja nuk ėshtė qenie sa-tanike, e cila me kėnaqėsitė fizike e shfrytėzon ēdo rast. Ajo paraqet njė qenie tė pafajshme njerėzore me ndjenja tė holla dhe me fizikus delikat. Por, shumė e lehtė ėshtė qė tė nxirret nga rruga e drejtė dhe tė keqpėrdoret.
    Detyrat primare tė gruas
    Gjatė ndarjes sė detyrave nga ana e Krijuesit, duke u nisur nga konstruksioni trupor dhe pėrmbajtja specifike psikike, gruas, i janė ndarė katėr detyra tė mėdha: Shtatzėnia, lindja, tė dhėnurit gji dhe edukimi i fėmijės. Secila prej tri detyrave tė para kanė specificitetin e vet, madje edhe rrezikun. Pėr t’i kryer kėto me sukses, ajo duhet tė mundohet me punė tė rėnda dhe tė lodhshme. Nė aftėsinė psikike tė fėmijės, roli i jetės sė nėnės ka ndikim tė madh, madje prej momentit tė shtatzėnisė. Padyshim, edukimi ka ndikim tė madh nė in¬te-ligjencėn dhe karakterin e fėmijės. Mjekėt e sotėm qė i japin rėndėsi tė madhe trashėgimisė, nuk duhet t’i harrojnė ligjet pėr zhvillim dhe evolucion tė Darvinit, dhe nuk duhet ta mohojnė ndikimin e edukimit dhe tė rre-thit. Nė paraqit¬jen e njė numri tė madh tė neurozave, edukimi ka rolin e vet. Edhe nė psikozė, edhpse roli i edukimit ėshtė mė i vogėl, ai padyshim u jep njė formė reaksioneve.
    “Fėmija nuk mund tė edukohet posa tė lind. Shqisat e tij gradualisht i eduko-jnė nervat. Mendohet se ushqimi nė kohė tė duhur, fjetja nė kohė tė duhur, pushimi nė kohė tė shtatėzanisė ia pėr-cjellin edukatėn fill¬estare fėmijės qė gjendet nė stomakun e nėnės. Pas lindjes sė fėmijės ky ndikim reflektohet me fjetjen dhe zgjimin e fėmijės me kohė. Qysh gjatė tajitjes, fėmija mėsohet pėr njė rend. Ta¬jitja pė ēdo tri orė, pushimi gjashtė orė pa qumėsht gjatė natės, ėshtė edukimi i parė qė i jepet fėmijės.”
    Nuk ėshtė e mundur qė njė grua e inkuadruar t’i kryejė tė gjitha kėto nė pėrpikėri. Bile gruaja nė punėt e veta jashtė shtėpisė edhe materialisht dhe shpirtėrisht lodhet dhe vjen nė pozitė tė mos i kryejė detyrat mė tė natyrshme tė saja.
    “Qysh nė kohėn mė tė lashtė, burrat ishin tė angazhuar me ndonjė profesion. Kohėve tė fundit edhe gratė, si edhe bur-rat, qenė tė detyruara tė pėrfshihen nė luftė pėr jetė. Gjithsesi, edhe ato do t’i pėsojnė pasojat nga profesioni i tyre. Tani takojmė histeri, neurosteni, melankoli, mė sė shumti tek arsimtaret vajza dhe gra. Profesioni mė i mirė dhe mė i shėndoshė i gruas ėshtė ai i bash-kėshortes dhe nėnės. Kujdesi ndaj fėmi-jėve dhe tė sėmurėve, puna nė kopsht dhe nė shtėpi janė punėt mė tė shėn-dosha tė njė gruaje. Meqė roli i gruas dhe nėnės i rrit ndjenjat altruiste, hig-jiena mentale ia rekomandon si profe-sione mė tė pre¬feruara.”
    Biologjia komparative vėrteton se foshnja, pas lindjes, paraqet krijesėn mė tė pafuqishme dhe periudha e fėmijėrisė mė sė shumti zgjat tek njeriu. Pėr kėtė arsye Claparede pyet: “Pėr ēka shėrben fėmijėria?” Kush mundet me kujdes mė tė madh ta rris fėmijėn, gjatė njė periudhe mė tė gjatė tė zhvi¬llimit tė tij? Kush mundet tė pėrgjigjet nė nevojat dhe dėshirat e tij qė ndėrrohen vazhdi-misht? E vėrteta ėshtė qė nuk mund tė gjendet mik mė i afėrm pėr foshnjen se sa nėna e tij, askush pėrveē saj nuk mund t’i ofrojė kujdes mė tė madh. Gruaja e punėsuar nuk mund t’i kushtojė kėtė ku¬jdes fėmijės sė vet. Njė pengesė tjetėr pėr punėsimin e gruas ėshtė pamundėsia qė fėmijės t’i japė edukatė seksu¬ale. Kėta fėmijė ose rritėn pa kontroll ose bėhen lėndė ar¬gėtimi nė duart e edukatorėve.
    “Vajza martohet. Nė rrethin e fa-miljes gjen hapėsirė pėr zhvillimin e aftėsive tė veta emocionale. Lind fėmijė”.
    “Nė periudhėn e mė pastajme ajo bėhet bosht pėr fėmijėt dhe frymėn fa-miljare e jo lėndė pėr tėrheqje dhe koke-tim. Gruaja, tėrheqėsinė e vet seksuale e realizon nė shtėpi, nė njė atmosferė tė kėndshme.”
    Nė qoftėse psikologjia e femrės nuk adaptohet me kėtė situatė, nėse manifes-timet e burimet shpirtėrore nuk i reali-zon nė njė hapėsirė normale, nė hapėsirėn familjare, nėse nė kohėn kur duhet tė jetė nėnė vazhdon me koketime dhe “aventura seksuale”, ballafaqohemi me njė tip tė njė femre tė njė moshe mesatare e cila e luan rolin e njė vajze gjithnjė tė re. Atėherė paraqiten konflikte shpirtėrore dhe mungesa tė adaptimit tek gruaja. Kjo gjendje mund tė ēojė edhe deri te diēka qė aspak s’ėshtė e lavdishme.”
    “Gruaja bėhet robėreshė e egoizmit vetiak kalimtar, e jo e rrethit, familjes dhe shoqėrisė sė saj.”
    “Kėto situata jo tė lakmueshme janė shkase tė tra¬gjedi¬ve qė i shikojmė nė salla tė kinemave, romane dhe nė jetėn e pėrditshme.”
    Nga punėsimi i saj gruaja nuk ka ndonjė dobi tė madhe. Tė hollat qė do t’i fitojė nuk janė mė tė mėdha se shpen-zimet qė i bėn pėr punėt e shtėpisė dhe nė rritjen e fėmijėve, veēanėrisht pėr veshmbathje dhe aspekte tė tjera tė nevo¬jshme, ngase ajo njė pjesė tė kohės e kalon jashtė shtėpisė, midis njerėzve. Nga ana tjetėr meshkujt qė ngelin pa punė, pėr arsye tė ērregullimeve psikike qė rrjedhin nga papunėsia, bėhen njė faktor rreziku pėr shoqėrinė.
    Me largimin e gruas nga rrethi famil-jar, dobėsohen edhe lidhjet familjare. Gruaja si njė qenie me konstruksion fizik e shpirtėror delikat, qė i kalon orėt e ditės duke punuar nėn komandėn e tjetrit dhe lodhet nė valėt e luftės sė pėrditshme, dalngadalė bėhet nervoze dhe e zemėruar. Nė mbrėmje kur kthehet e lodhur nė shtėpi e kundėrshton burrin, zihet me fėmijėt. Askujt nuk i ėshtė mirėnjohėse. Bukėn e vet e fiton me duart e veta. Kur tė dėshirojė vjen nė shtėpi. Kur tė dėshiron mund tė dalė. Shkon nė shoqėrinė qė e dėshiron dhe nė argėtime qė i zgjedh vetė.
    Statistikat flasin se deri tek ndarja ar-rihet para se tė lindin fėmijėt. Njėri ndėr shkaqet mė tė mėdha pėr mos¬lindje ėshtė pjesėmarrja e gruas nė jetėn e lirė.
    Nė Kur’anin Famėlartė, urdhėrohet qė gratė e Pejgam¬berit a.s. sipas kėsaj edhe besimtaret tjera tė rrijnė nė shtėpi, tė jetojnė nė kushte krenarie, paqe dhe qetėsie. Kjo flet se shtėpia pėr gruan ėshtė njė rreth dhe njė detyrė normale dhe e natyrshme. Por, kjo nuk don tė thotė se gruaja assesi nuk mund tė del nga shtėpia. Pejgamberi a.s. i ka urd-hėruar gratė:
    “All-llahu u ka lejuar tė dilni pėr nevo¬jat tuaja.”
    Dihet se nė kohėn e tė Dėrguarit a.s. gratė shkonin nėpėr mesxhide qė ta falin namazin pas tij. Pejgamberi a.s. ka thėnė:
    “Mos ua ndaloni grave, qė janė robėr tė All-llahut, tė vijnė nė xha-mia!”
    Nė njė tjetėr rast prap thotė:
    “Mos i ndaloni gratė tė shkojnė natėn nė xha¬mia!”
    Shkuarja e gruas nė xhami ka fun-sionin e vet. Shkaku pėr shkuarje nė xhami ėshtė tė falurit e namazit, dėgjimi i Kur’ani Famėlartė dhe va’zit. Nė xhami, mesh¬kujt dhe fem¬rat, kanė vendet e ndara, s’mund tė ndodhė tė jenė tė pėrzier. Pas namazit, kur Pejgamberi a.s. jepte selam, ky priste njė kohė tė caktuar qė gratė tė shkojnė e mė pastaj ngrihej. Pėr kėtė shkak i Dėr-guari a.s. njė derė tė mesxhidit nė Medine, e kishte caktuar pėr hyrjen dhe daljen e grave. Abdullah b. ‘Umeri deri nė vdekje nuk kishte hyrė as dalė nga ajo derė. Pėr kėtė rregull tė mesxhidit, i Dėrguari a.s. ka thėnė:
    “(O ju gra), mos u parfumoni kur tė shkoni nė xhami. Ajo qė parfumohet tė mos hyjė nė xhami.”
    Ndėrsa Aisheja r.a. thotė kėshtu:
    “Nė qoftė se i Dėr¬guari a.s. i sheh intrigat e grave tė sotme, edhe ai do t’i largonte nga me¬¬sxh¬i¬di sikurse bėnin izraelitėt.
    Sa mund tė kuptohet nga gjithė kjo qė u tha, nė sho¬qėrinė islame, nuk u lejohet femrave tė sillen nė jetė, tė lira pa asnjė rregull. Nė tė njėjtėn kohė, nuk ėshtė adet qė gruaja tė punėsohet, pėr arsye se detyra e saj nė shtėpi ėshtė nė li¬dhje me edukimin dhe se ajo nuk ėshtė e obliguar tė kon¬tribuojė nė ekonominė familjare. Por, nuk ka asnjė pengesė tė punojė punė dhe nėn kushte qė tė mos i lė prapa detyrat e vėrteta tė saja.
    Gruaja dhe nėpunėsia
    Siē theksuam nė nėntitullin “Detyrat e vėrteta tė gruas”, jeta e lirė dhe nėpunėsia janė gjėra qė nuk pajtohen me natyrėn fizike dhe psikike tė saj. Njė grua qė largohet nga rrethi familjar, i humb karakteristikat e gruas, vendin e punės dhe detyrėn e saj tė punėtores, i shndėrron nė atmos¬ferė shtėpiake. S’janė pak ato gra, qė nė vendin e punės, vazhdimisht flasin pėr fėmijėt e tyre dhe nė kohė tė punės bėjnė punėdore.
    Situata e grave tė zbuluara dhe e meshkujve nė jetėn e lirė ose nė vendet e punės ėshtė shqyrtuar nė pjesėn e deri-tanishme tė kėsaj vepre. Nuk ka pengesa qė gratė tė mirren me asilloj pune ku nėn udhėzimet e Islamit do tė jenė tė sukseshme. Tė themi edhe kėtė se flasim pėr “gruan islame” nė kuptimin absolut tė fjalės. Nuk e marrim para¬sysh ndonjė shtet konkret islam tė kohės sonė. Islamin e para¬mendojmė si njė totalitet. Kur flasim pėr “Shoqėrinė is¬lame” men-dojmė pėr shoqėrinė ku zbatohen normat islame. Nė njė shoqėri tė kėtillė, nuk ka asnjė arsyetim qė gruaja tė mos bėhet tregėtare, mjeke... Por, duhet tė pėr-sėrisim se duke i zbatuar kėto detyra, ajo medoemos duhet t’i respek¬tojė rregullat e moralit islam.
    Jeta ėshtė specializim. Rezultatet mė tė mira arrihen, kur secili merret me punė nė pėrputhmėri me natyrėn e tij.
    Shifahatuni, prej kurejshėve, qė u pėrkiste musli¬manėve nga Meka, ishte njėra prej muhaxhireve tė para dhe njėra nga gratė mė tė njohura tė kohės sė Asri-Saadetit. Ajo e kishte mėsuar Hafsanė tė shkruajė e tė lexojė. Halifi ‘Umer r.a. i jep rėndėsi mendimit tė saj, e pyeste pėr shėndetin, ia dinte vlerėn dhe i jipte pėr detyrė t’i kontro¬llojė tregjet.

  9. #29
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    IV.
    Ushtria - lufta dhe gruaja


    “Nė betejėn e Uhudit, duke shikuar majtas dhe djathtas, e pashė Ummi Umaren si po luftonte.”
    Muhammedi a.s.

    Sipas tė drejtės islame, gruaja nuk ėshtė e obliguar tė shkojė nė luftė e tė luftojė. Pėr meshkujt vlejnė si udhėzim fjalėt:
    “Xhenneti ėshtė nėn shkėlqimin e shpatės”.
    Ndėrsa pėr gruan:
    “Xhenneti ėshtė nėn kėmbėt e nėnave.”
    Nė realitet, gruaja ėshtė krijesė qė punon mė sė shumti dhe mė sinqeritet nė mbrotjen e atdheut. Ajo e pėrgatitė “fu-qinė njerėzore” tė njė populli dhe ia dhuron atdheut tė vet. Ato janė krijesa tė cilat nė parzmat e veta ruajnė mun¬dimet qė i sjellin mobilizimet dhe humbjet qė ato i shkak¬tojnė.
    Nė kohėn e tė Dėrguarit a.s. muxha-hidėt islam derdhnin gjakun e vet nė mėnyrė tė pakursyeshme, duke fli¬juar edhe jetėn, me qėllim qė tė bėhen “she-hidė”, si gjėnė mė tė lartė pas “pejgam-berisė” (nubuvvetit).
    Ato (gratė) ishin tubuar dhe dėrguan njerėn te i Dėr¬guari i All-llahut:
    “-O i dėrguar i Zotit! Unė jam pėr-faqėsuese e grave. Nuk ka grua tė njo-hur e tė panjohur qė nuk dėshiron tė dalė para jush. All-llahu ėshtė Rabbi dhe Zoti edhe i burrave edhe i grave. Ndėrsa ti je i Dėrguar i All-llahut, i Dėrguar edhe pėr meshkujt edhe pėr femrat. All-llahu i Lartėsuar, xhihadin e fali si farz pėr meshkujt. Nėse ata e luftojnė armikun dhe nuk mbyten, bėhen gazi. Do tė fito¬jnė dhurata dhe sevape. Nėse bėhen shehid, nuk do tė llogariten si tė vdekur, por, pėrkun-drazi si tė gjallė, do tė shpėrblehen nga All-llahu xh.sh. Ē’kanė femrat tė ngjashme me kėtė aktivitet tė bur-rave?
    I Dėrguari a.s. u pėrgjigj kėshtu:
    Duhet t’i respektoni burrat dhe du-het t’i dini de¬tyrat dhe obligimet, e pak kush nga ju e bėn kėtė!”
    Njė grua nga familja Kudaa kėrkoi leje nga i Dėrguari a.s. qė ti bashkohet mobilizimit ushtarak. Ai re¬fuzoi. E gruaja i tha:
    -Nuk dua tė luftoj. Vetėm dua t’i shėroj tė plago¬surit dhe tė sėmurėve t’u jap ujė. Ja, pėr kėtė dua tė marr pjesė. Pejgamberi a.s. iu pėrgjigj kėshtu:
    -Do tė lejoja sikur kjo tė mos bėhej traditė dhe sikur tė mos flitej se filan gruaja shkoi nė luftė. Por, megji¬thatė, ti duhet tė ngelish nė shtėpinė tėnde.”
    Kėto hadithe flasin se nė kushte nor-male gruaja nuk ėshtė obliguar tė shėrbejė nė ushtri dhe tė shkojė nė luftė. Por, kjo s’duhet kuptuar se gruaja nė asnjė mėnyrė nuk du¬het tė marrė pjesė nė kėsi lloj aktivitetesh.
    Sipas juristėve islam, nėse armiku ka shkelė nė vendin e tyre dhe nėse vjen nė pyetje ekzistenca, atėherė edhe gratė, pa marrė parasysh se a ua lejojnė kėtė bur-rat dhe etėrit, shkojnė nė luftė.
    Nė kushte tjera nėse gratė shprehin dėshirėn dhe kėtė ua lejojnė tė afėrmit mund tė marrin pjesė vullnetarisht nė luftė. Gruaja nuk ėshtė luftėtare, pran-daj gruaja e armikut nuk vritet nė luftė. Pejgamberi a.s. gjatė dėrgimit tė muxha-hidėve nė luftė, u jipte kėto instruksione:
    “Shkoni nė emėr tė All-llahut duke u mbėshtetur nė All-llahun dhe nė fenė qė predikon i Dėr¬guari a.s. Mos i vrit-ni pleqtė e dėrmuar, fėmijėt dhe gratė. Mos e gra¬bitni pasurinė shtetėrore. Bashkojeni prenė. Zbatoni Is¬lamin. Bėhuni tė ndershėm. Bėni tė mira! All-llahu i don ata qė bėjnė vepra tė mi-ra.”
    Por, nėse gruaja nė mėnyrė ideore ose aktive merr pjesė nė luftė, atėherė (gruaja e armikut) mund tė vritet.
    Gruaja nė ushtrinė islame
    Nga koha e Pejgamberit a.s. e deri nė ditėt tona, gruaja islame, i ka rritur luftėtarėt mė tė guximshėm dhe trimat mė tė drejtė pėr ushtrinė, dhe, kohėpas-kohe edhe vetė ėshtė pjesėmarrėse nė luftė. Nė kohėn e Pejgamberit a.s. gratė dhanė shehidin e parė pėr Islam. Nė periudhėn e “vėshtirė tė Mekkės”, gruaja bashkė me tė shoqin u pėrballoi tė gjitha mundimeve. Emigroi nė shtetet e huaja. U pikėllua nga dhembja e madhe e krijuar nga skenat e vdekjes sė burrave gjatė rrethimit tė muslimanėve dhe nga periudha e urisė. Nė bisedat e fshehta politike dhe fetare qė nė fund tė periudhės sė Mekes i bėnė qytetarėt e Med¬ines dhe i Dėrguari a.s. morėn pjesė edhe gratė.
    Ajo mori pjesė nė Hixhretin pėr nė Medine dhe mbrojti Is¬lamin gjatė tėrė jetės. Gruaja mori pjesė nė shumė ekspe¬dita tė armatės islame dhe nė transportimin dhe shėrimin e heronjėve, nė bartjen e shehidėve, nė hapjen e var-rezave, nė pėrgatitjen e ushqimit, nė sjelljen e ujit, nė ruajtjen e rezer¬vave ushqimore dhe shumė aktivitete tjera. Veē kėsaj, ajo vetė personalisht pėrdori shpatėn dhe shtizėn. Vrau armiq dhe vetė u bė heroinė dhe shehide.
    Ummi Umare nga ensarėt mori pjesė nė betejėn e Uhudit. Gjatė njė luftimi, nė radhėt e ushtrisė islame, midis dhjetė vetėve qė gjendeshin pranė tė Dėrguarit a.s. ishte edhe kjo, burri i saj dhe tė dy bijtė. Kjo, me shpatė nė dorė luftoi pranė tė Dėrguarit a.s. Nė kėtė rast vrau njė kalorės tė armikut dhe u plagos edhe vetė, madje nė disa vende. Pe¬jgamberi a.s. thotė:
    “Ditėn e betejės nė Uhud, nė ēdo shikim majtas e djathtas, e shikoja Ummi Umaren si luftonte pranė meje.”
    Ummi Umare mori pjesė nė disa be-teja. Kur kuptoi se Pejgamberi i rre-jshėm, Musejleme ia vrau djalin, Halidin, ajo u betua se do tė luftojė kundėr tij dhe mori pjesė nė be¬tejėn kundėr murtedėve (renegatėve) nė Je-mame nėn komandėn e Halid b. el-Velidit. Nė kėtė luftė ia prenė dorėn dhe kishte marrė dymbėdhjetė plagė. Muse-jleme u vra nė kėtė luftė dhe kėshtu fjala e Ummi Umares erdhi nė vend. Nė historinė islame ka shumė raste tė ngjashėm me kėtė tė Ummi Umares.
    Nuk ėshtė lėndė e kėsaj vepre tė flitet pėr kėtė gjė. Pėr gratė muxhahide tė ko-hės sė Asri-Saadetit, hadithe transme-tuan kėta muhaddithė: Buhari, Muslim, Ebu Davud, Tir¬midhi, Ibėn Maxhe, Ebu Nuajm, Ab¬durrezak dhe Taber¬ani.
    Veprat e grave muxhahide nė ushtrinė islame nė peri¬udhėn e mėvonshme gjinden nė faqe tė arta tė historisė. Ende janė tė freskėta kujtimet pėr heroizmin e muxhahideve nė luftėrat ēlirimtare si p.sh. gratė algjeriane.

  10. #30
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    V.
    Tė drejtat politike tė gruas


    Gruaja dhe politika
    “Ėshtė gruaja qenie qė ka shpirt? Nėse ka, ėshtė ai shpirt njerėzor apo shpirt i kafshėve? Nėse supozojmė se ai ėshtė shpirt njerėzor, nė kėtė rast ėshtė inferiore pozita e saj nė krahasim me burrin, si tė njė robi diē mė tė lartė?” Nė botėn perėndimore, ku koncepcioni pėr “gruan” kishte njė definicion tė tillė, ajo ka filluar njė luftė tė cilėn e vazhdoi derisa nuk u pranua si njė qenie njerėzore. Duke dashur tė hakmirrej pėr padrejtėsitė shekullore dhe vrazhdė¬sitė, ajo dėshiroi t’i realizojė disa qėllime jashtė natyrės dhe aftėsive tė saja shpirtėrore. Nė kėtė luftė tė saj, ajo kėrkoi tė jetė abso¬lutisht e barabartė me burrin dhe si garancė tė kėsaj barazie ajo aprovoi edhe tė drejtat politike.
    Kur ėshtė fjala pėr luftėn pėr tė drejtat e gruas nė ven¬det islame ajo, mė sė shumti rrjedh si rezultat i ndikimit nga Perėndimi.
    Gjatė historisė hasen gra tė cilat mer-reshin me politikė, kanė komanduar me ushtri dhe kanė udhėhequr edhe shtete. Kėsi shembuj gjejmė edhe nė botėn islame. Por nga aspekti i botėkup-timeve tė sotme, pėr tė arritur deri tek disa tė dre¬jta politike, gruaja, duheshte tė luftojė me kėmbė¬ngulje. Kjo situatė i pėrket edhe gruas edhe burrit, i cili nė kėtė pikė¬pamje u mundua sa gruaja.
    Por, ka edhe diēka qė t’i kushtohet vėmendje, e kjo ėshtė se vallė, vėrtetė ato ndjejnė kėnaqėsi nga njė jetė e atillė? Poqese i realizojnė ato tė drejta, do tė jenė tė lum¬tura? Citojmė zonjėn Gina Lambroso e cila me njė aftėsi shkencore e studioi psikologjinė e gruas:
    “Tė gjithė ata qė e kanė studjuar psi-kologjinė e gruas, kanė ardhė nė kon-kludim se gruaja nuk gjen satisfaksion nė angazhimin politik. Si argument mė tė madh pėr kėtė gjė, ėshtė fakti se gruaja e punėsuar nė institucione tė ndry¬shme, merret me zgjidhjen e problemeve nė lėmin e pro¬fesionit, ēmimeve, arsimit dhe edukimit, reli¬gji¬onit dhe pedagog-jisė, por, nuk mirret ose mirret shumė rrallė me problemet financiare dhe ndėrkombėtare, e veēanėrisht me prob-lemet politike. Gazetat e femrave nė Ru-si, sa i kanė nxi¬tur gratė tė mirren me politikė, gjithmonė janė balla¬faquar me njė rezistencė tė madhe. Marrė nė pėrgjithėsi numri i grave tė arsimuara qė merren me art, poezi, muzikė, peda-gogji, etikė dhe religjion ėshtė shumė mė i madh se ai i grave qė merren me histo-ri, gjeografi dhe ekonomi.”
    Zonja Gina Lambroso e cila formoi njė shoqatė nė Itali (L’associazione di vulgatrice Donne Italiane), edhe pėrskaj shumė aktiviteteve qė bėri qė tek gruaja italiane t’i nxisė af¬initetet politike, nuk arriti sukses. Madje edhe me librat dhe revistat qė i botoi kjo shoqatė, nuk u zgjua asnjė interesim tek gruaja italiane, e cila tregoi interesim pėr psikologji, filozofi dhe ēėshtje tjera shumė mė tė rėnda nga kultura e pėrgithshme. Edhe nė Gjermani, aktivitetet e njė shoqate tė kėtillė pėr¬funduan nė tė njėjtėn mėnyrė. Atje ku gruaja gėzon tė dre¬jtėn tė zgjedhė dhe tė jetė e zgjedhur, njė numėr shumė i vogėl i tyre e shfrytėzoi kėtė tė drejtė dhe kėtė obligim. Pėr shembull, nė qytete tė Italisė me njė numėr ba¬norėsh deri mė 60 mijė, vetėm tre mijė gra morėn pjesė nė zgjedhje. E nė disa qytete tjera, ky numėr ishte krejtėsiht i vogėl. Kėtu nuk do t’i numėroj shkaqet pėr kėtė.
    Don tė thotė se realizimi i tė drejtave politike, qė ka rėndėsi si njė arritje kul-minante nė realizimin e tė drejtave tė saj, nė praktikė s’ėstė diē qė i sjell lumturi gruas.
    Gruaja e cila padyshim ka njė karak-ter tjetėr nga burri, i jep mė shumė rėndėsi dhe vėmendje pamjes sė saj dhe synon qė tė jetė e respektuar. Pėr kėtė shkak, sipas shkencė¬tarėve, gruaja u an-gazhua nė jetėn politike e udhėhequr nga dėshira tė jetė e vėrejtur dhe e respektuar, jo nga dėshira qė tė jetė vėrtetė politikisht e angazhuar.
    “Burri qė e nėnēmon gruan, pa marrė parasysh cilėsitė e tij fizike e shpirtėrore, pėr gruan paraqet qenie tė gėrditshme dhe kurrė nuk do t’ia falė atė. Por burri qė e lavdėron gruan dhe e nderon atė sa do qė tė jetė nė njė gjendje tė keqe, pėr gruan ai paraqet njė qenie hyjnore.”
    “Gjykimet depėrtojnė jo nė vetėdije por nė zemėr tė gruas. E nga kjo ndikon nė tė. Kėnaqėsia emocionale, sjellja mė tepėr mga emocionet se sa nga mendja, tė gjitha aktiviteteve tė saja morale dhe praktike u japin njė drejtim qė bazohet nė intuitetin. Dhe ky intuitet, pėr tė ėshtė i nevojshėm ngase, asaj i mundėson njė bindje se atė qė e men¬don dhe qė e bėn ėshtė me vend. Nga kjo rrjedh kokėfortėsia dhe karakteri i saj tė mos e dėgjojė bashkėbiseduesin. Ajo dėgjon vetėm atė qė i konvenon dhe pėr tė s’egziston gjė mė e keqe se sa ta kriti-kosh. Kurrė nuk i falė ata qė e kritiko-jnė. Egoizmi i shprehur i gruas, atė e bėn tė mospranueshme nga rrethi. Kjo gjendje emocionale, e shtyen gruan simpatinė ndaj saj dhe kėshtu krijon njė au¬toritet dhe gjendje despotizmi. Burri pėr shkak tė aftėsive mendore nga natyra ėshtė skeptik, por skepsa e tij s’ėshtė e qėn¬drueshme si tek gruaja. Ajo gjithmonė ndjen mosbesim dhe njė joqėndrueshmėri nė marrėdhėnie me njerėzit qė e rretho¬jnė.”
    Kėto analiza tė psikologjisė sė fem-rės, tregojnė se ajo me natyrėn e saj nuk ėshtė e pėrshtatshme tė mirret me poli-tikė qė, posaēėrisht nė kohėrat tona ėshtė bėrė njė pro¬fesion tėrheqės.
    Sot, nė shumė vende tė botės tė dre-jtat politike tė gruas janė tė barabarta me ato tė burrit. Por nė realitet kėto tė dre¬jta gruaja i shfrytėzon vetėm pjesėrisht. Njohim shumė pak gra tė cilat pasi u zgjodhėn pėr njė funksion tė kenė arritur rezultate tė mėdha. Njohim gra deputete dhe senatore, madje edhe presidente tė shteteve, tė qeverive, si dhe minis¬tresha. Por ato mė shpesh lujanė rol simbolik. Punėt krye¬sore i kryejnė meshkujt qė gjenden pranė tyre. Sipas kėsaj praksa flet se gruaja nė lėmin e politikės nuk luan rol rele¬vant dhe tė pėrhershėm.
    Tė drejtat politike tė gruas nė ligjet politike
    Nė Kur’anin Famėlartė nuk ka shpallje tė qarta lidhur me tė drejtat politike tė gruas. Nė tė janė vetėm ajete qė nė mėnyrė indirekte kanė tė bėjnė me kėtė ēėshtje. Pėr shkak tė inter¬pretimeve tė ndryshme tė agrumenteve nga Kur’ani dhe Sunneti, si dhe tė praksės nga agimi i Islamit, u sollėn gjykime tė ndryshme:
    1. Gruaja i ka tė gjitha tė drejtat politike, duke pėrfshi¬rė kėtu edhe tė dre-jtėn tė jetė kryetare e shtetit;
    2. Gruaja nuk ka asnjė tė drejtė politike;
    3. Ka tė drejtė tė zgjedhė por jo edhe tė jetė e zgjedhur.
    Tani disa fjalė pėr anėt pozitive dhe negative tė kėtyre mendimeve.
    Kryesia shtetėrore
    “Besimtarėt dhe besimtaret janė tė dashur pėr njėri-tjetrin, urdhėrojnė pėr tė mirė e ndalojnė nga e ke¬qja...”
    Nė kėtė ajet nė Kur’anin Famėlartė pėrmendet “emr bil-ma’ruf, nehj anil-munker: urdhėrim pėr tė mirė, e ndalim nga e ke¬qja”. Kėtė detyrė mund ta krye-jnė si meshkujt besimtarė poashtu edhe gratė besimtare. Politika, duke pėrfshirė kėtu edhe funksionin kryetar tė shtetit s’ėshtė as¬gjė tjetėr veē akti i kryerjes sė porosisė sė ajetit tė lartcituar. Sipas kėsaj, gruaja mund ta ushtrojė kėtė detyrė.
    Nė Kur’anin Famėlartė flitet pėr mbretėreshėn nga Sebe, Belkisėn dhe pėr marrėdhėniet e saja me Sule-jmanin. Kjo grua ishte kryetare e shtetit. Prof. Mu¬hammed Hamidullah nė ligjeratat e tij nė Institutin pėr Hu-lumtime Islame, duke u mbėshtetur nė kėtė ajet, thotė se gruaja mund tė jetė kryetare e shtetit.
    Kritikė: Asnjė prej ajeteve qė mirren si argumente se gruaja mund tė jetė kryetare e shtetit nuk jep fakte tė qarta lidhur me kėtė. Detyra “emr bil ma’ruf, nehj anil-munker” ėshtė detyrė qė u pėrket tė gjithė besimtarėve brenda kufinjėve tė mundėsive tė tyre. Siē thek-sohet nė njė hadith, kjo detyrė kryhet me dorė (forcė), po s’pati mundėsi qė tė kryhet me dorė, atėherė kryhet me fjalė ose me shkrim. Nėse me kėto s’mund tė kryhet atėherė kryhet me zemėr, duke shprehur urrejtje ndaj tė keqes. Kjo vlen edhe pėr kryetarin e shtetit.
    Mbretėresha e Sebes, Belkisa, ishte sunduese para se t’i dorėzohet Sule-jmanit. Por nė atė kohė ajo s’ishte musli¬mane, i falej diellit. E prej se iu dorėzua Sulejmanit a.s. ajo pranoi fenė Islame. Mė pastaj nė Kur’an s’bėhet fjalė se ishte mbretėreshė. Sipas kėsaj, situata e njė femre qė i falet zjarrit nuk mund tė jetė argument pėr njė muslimane.
    Por, lidhur me kėtė ēėshtje, ekzistojnė hadithe tė qarta dhe precize tė Pejgamberit a.s. Ebu Bekre r.a. thotė: Mu¬hammedi a.s. pasi qė mori vesh se vajza e mbretit tė Iranit u bė sunduese, tha:
    “Njė popull i cili problemet e veta ia beson dorės sė gruas, assesi nuk mund tė jetė fatlum.”
    Mendimi se gruaja nuk ka asnjė tė drejtė politike
    Njė grup tjetėr mendon se gruaja s’duhet tė ketė asnjė tė drejtė politike. Sipas kėtij mendimi gruaja s’ka tė drejtė pėr “Vilajet-i amme” qė do tė thotė se nuk ka tė drejtė tė jetė deputete nė par-lament. Gruaja nuk mund as tė votojė dhe as tė jetė e votuar. Ajo mund tė gjendet nė ndonjė pozitė burokrate qė s’ka karakter politik. Mund tė jetė gjykatėse, ndėrmjetėse nė transaksione tregėtare, mbikqy¬rėse nė punėt e trashėgimisė, poashtu edhe nė punėt e vakėfit, sepse kėto i takojnė “Vilajeti Hasses”.
    Gruaja s’ka tė drejtė vote. Edhepse nė kėtė drejtim s’ka argumente precize tė ndonjė ajeti dhe hadithi megji¬thatė nė kohėn e Pejgamberit a.s. dhe halifėve, gruaja s’kishte asnjė tė drejtė vote gjatė zgjedhjes sė kėshillave dhe halifėve. Veē tjerash ajo duhet tė shkojė bashkė me burrin nė mitingje, e kjo nė Islam ėshtė e ndaluar. Nga kjo rrjedh se, po s’pati tė drejtė tė votojė, ajo nuk e gėzon as tė drejtėn tė jetė e vo¬tuar.
    Mė, 1952, Komisioni pėr sjelljen e fetvave pranė Un¬evirsitetit El-Ez’her, solli fetvanė se gruaja s’ka tė drejtė tė jetė e zgjedhur si anėtare e as tė votojė pėr anėtarė tė par¬lamentit.
    Ky qėndrim qė ėshtė shumė i ashpėr do tė jetė i kritikuar nė tekstin qė vijon.
    E drejta tė jetė e zgjedhur
    Hadithi i pėrmendur mė parė i Ebu Bekres, flet se gruaja nuk mund tė bėhet kryetare e shtetit ose anėtare e parlamentit, funksione qė janė tė tipit Vilajeti Amme. Pe¬jgamberi a.s. nė njė hadith tjetėr thotė:
    “Nėse udhėhe¬qėsit tuaj janė mė tė mirėt mė tė pas¬urit, mė mėshiruesit, dhe nė qoftė se punėt tuaja i rregulloni duke u kėshilluar, sipėrfaqja e tokės do t’u jetė mė e mirė nga brendėsia e saj. Por nėse udhėheqėsit tuaj janė mė tė kėqinjtė, mė tė pasurit janė mė kop-rracėt midis jush, dhe nėse punėt tuaja zhvillohen sipas urdhėrave dhe nėn kontrollin e grave tuaja, atėherė brendėsia e tokės do t’u jetė mė e mirė se sipėrfaqja e saj.”
    Parlamenti ėshtė organi mė i lartė nė aparatin shtetėror. Anėtari i parlamentit ėshtė reprezent i popullit qė e ka zgjed-hur nė kėtė funksion. Kjo s’ėshtė pėrfaq-ėsi e thjeshtė. Nga kjo pikėpamje, gruaja mund tė merr pjesė nė ak¬tivitetet tjera juridike, ky funksion sipas njė analogjie nuk mund tė vazhdojė edhe nė funk-sionin anėtare e parlamen¬tit. Ajeti nga Kur’ani Famėlartė “Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė” nėnkupton se gruaja nuk mund tė jetė anėtare e parla-mentit.
    Siē theksuam edhe mė lartė, gruaja, psikikisht nuk ėshtė pėrshtatshme tė jetė anėtare e parlamentit, funksion ky, qė kėrkon pėrgjegjėsi tė madhe, e ajo nuk ėshtė e aftė pėr njė aventurė politike tė tillė. Vėrtet sipas Kur’anit Famėlartė, pre¬jardhja e gruas dhe burrit ėshtė nga i njėjti burim. Por, kjo nuk dėshmon se duhet tė kenė barazi tė plotė. Nėse do tė ishte ashtu, atėherė, duke u mbėshtetur nė ajetin: “...Ujin e bėmė bazė tė jetės” do tė ishte e drejtė tė themi se tė gjitha krijesat janė tė barabarta. Nė realitet, gruaja, pėr nga obligimet dhe pėrgjegjėsitė dallohet nga mashkulli. Gruaja nuk ėshtė e obliguar tė shėrbejė nė ushtri, ajo nuk merr pjesė nė luftė. Ajo nuk ėshtė e detyruar tė punojė pėr ta siguruar ekzistencėn familjare. Meqė nuk ekziston asnjė e drejtė pa obligime dhe pėrgjegjėsi, atėherė nuk ėshtė e dre-jtė qė ēdo e drejtė qė i takon burrit t’i ta-kojė dhe gruas.
    Nė Kur’anin Famėlartė grave tė Pe-jgamberit a.s. e sipas kėsaj edhe tė gjitha grave muslimane u urdhėrohet tė qėn-dro¬jnė nė shtėpi nė njė atmosferė tė qetė dhe tė rehat¬shme e jo si nė periudhėn e parazbritjes sė Kur’anit (xhahilijetit) kur shėtisnin bashkė me burrat e huaj nė njė atmosferė tė afėrt dhe in¬time. Poashtu, sipas parimit “tė ruajtjes sė moralit sek-sual”, nuk janė tė obliguara tė marrin pjesė nė namazin e xhu¬masė dhe Ba-jramit si dhe tė falin namazin me xhe-maat, poashtu edhe anėtarėsimi nė par-lament dhe pjesėmarrja nė tubimet e pėrgjithshme bashkė me meshkujt, pėr gruan nuk janė situata tė dėshirueshme.
    Nėse anėtarėsimi i gruas nė parlament arsyetohet me mbrojtjen e tė drejtave tė saja, atėherė ajo, ato tė drejta mund t’i realizojė nėpėrmjet tė shoqatave speciale nė insti¬tucionet publike. S’ka pėrse meshkujt t’i uzurpojnė tė dre¬jtat e grave. A, s’janė ata djem, burra dhe vėllezėr tė tyre (grave)? Vallė, a nuk e dojnė ata lumturinė e tyre. Nė re¬alitet, sipas tė drejtės islame, parlamenti nuk paraqet fuqi tė madhe ligjdhėnėse. Pėrndryshe ligjdhėnės (Shari’) ėshtė vetėm All-llahu. Parlamenti mund tė bėjė interven-ime dhe porosi vetėm brenda kufijve qė i ka pėrcaktuar All-llahu.
    Disa shkencėtarė mendojnė se ėshtė arritur konkluzion i pėrbashkėt se nė periudhėn e parė tė Islamit muslimanėt nuk u kanė lejuar grave pjesėmarrje tė drejtėpėrdrejtė nė punėt e shtetit.
    E drejta tė votojė
    Nė argumentet qė i ndalojnė gruas tė jetė kryetare shteti dhe anėtare e parla-mentit nuk ka asgjė qė i pengon asaj te ketė tė drejtė vote. E drejta e natyrshme e gruas ėshtė tė vo¬tojė. Derisa tė mos gjendet ndonjė argument mė bindės qė do ta rrėzonte kėtė argument, kjo e drejtė ngel pėrgjithmonė. Vendimi i ko-misionit pėr fetva nga El-Ez’heri se “gruaja nuk ka tė drejtė tė votojė dhe tė jetė e vo¬tuar”, ėshtė karakteristik pėr situatėn politike nė vendin pėrkatės. Tė pėrsėrisim se bėhet fjalė pėr gruan muslimane nė pėrgjithėsi, e jo pėr ndonjė shtet islam veēanėrisht. Nė shoqėrinė islame s’ka asnjė pengesė qė gruaja tė ketė tė dre¬jtė vote. Gjatė kohės sė Pejgamberit a.s. dhe nė periudhėn pas tij, kryetari i shtetit zgjidhej me besatim (bej’at). Ėshtė kjo njė simbol dhe ceremoni e pranimit tė funksionit kryetar shteti. Pejgamberi a.s. shumė herė ka bėrė besatim me as’habė, gra e burra. Kjo gjė sė pari u bė nė Akabė nė periudhėn e Mekės. Besatimet e Akabės (ku kanė marrė pjesė edhe gratė) janė tė njohura nė historinė e Islamit.
    Besatimi i tė Dėrguarit a.s. ėshtė pėrsėritur disa herė nė Medine dhe nė ditėn e ēlirimit tė Mekės. S’do tė ishte e drejtė qė kėto besatime tė trajtohen vetėm si manifestime fe¬tare, sepse kanė edhe anėn politike. Pėrndryshe, nė ajetin ku i urdhėrohet tė Dėrguarit tė Zotit tė bėjė besatim me gra, pasi janė numėruar disa specifika fetare, i shpallen edhe kėto fjalė: “...dhe se nuk do tė kundėrshtojnė nė atė qė i urdhėron...” Kjo dėshmon pėr urdhėrat e tė Dėrguarit tė Zotit si njė kryetar shteti. Nė realitet, meqė ai ėshtė i Dėr¬guar i All-llahut, besatimi ndaj tij do tė thotė besim nė pejgamberinė e tij, e kėsaj i thuhet iman. Nė ajete dhe hadithe termi besatim ekziston. Veē kėsaj, nga as’habėt ka rivajete sahiha nė kėtė kuptim: “Si me gra, Pe¬jgamberi a.s. ka bėrė besatim edhe me ne...” Kėto hadithe tregojnė se besatimet qė janė bėrė me meshkuj e me femra kanė tė njėjtėn natyrė.
    Njė specificitet qė dėshmon se Pe-jgamberi a.s. ka bėrė besatim me as’habėt e tij jo si profet por si bur-rėshteti, ėshtė edhe fakti se nuk ka bėrė besatim edhe me fėmijė. Por ka ca transmetime autentike qė tregojnė se fėmijėt e moshės sė mitur i kanė kėrkuar tė bėjnė besatim ose nė mėnyrė tė dre-jtėpėrdrejtė ose nėpėrmjet tė prindėve tė tyre, por i Dėrguari a.s. nuk e ka pranuar kėtė. Nga kjo rrjedh se be¬satimi i gruas, e dėshmon tė drejtėn e saj pėr votim.
    Njėra nga gratė e Pejgamberit a.s. Ummi Seleme, nė ditėn e Hudejbijes, shprehu mendimin dhe kėshillėn pėr njė situatė tė rėndė. Pejgamberi a.s. duke e dėgjuar fjalėn e gruas sė tij, veproi sipas kėshillės sė saj, dhe i doli nė krye kėsaj situate.
    E bija e xhaxhait tė Pejgamberit a.s. Ebu Talibit, Ummi Hani nė ditėn e ēlirimit tė Mekkės i dha eman (siguri) njė idhujtari. Pejgamberi a.s. e pranoi kėtė. E ky ishte njė akt administrativ dhe politik.
    Pas Pejgamberit a.s. nė periudhėn e hulefai rashidinėve, gjendej njė shtresė e zgjedhur qė e kėshillonte halifin. Nuk kishin ditė tė caktuar kur mblidheshin kėta. Kur dėshironte halifi i ftonte dhe merrte mendimin e tyre. Veē kėsaj, halifi i pyeste pėr mendimin edhe gratė e tė Dėrguarit a.s. qė qėndronin nė shtėpi.
    ‘Umeri para vdekjes pat thėnė qė pas tij zgjedhjen e halifit ta bėjnė personat nga ashere-i mubeshere qė ishin nė jetė (ashere-i mubeshere: dhjetė persona tė cilėt Pejgamberi a.s. i kishte pėrgėzuar me Xhennet). Kėta nga rrethi i tyre zgjodhėn Abdurrahman b. Avfin pėr administrator. Sipas shėnimeve tė Ibėn Kethirit, Adburrah¬man b, Avfi pėr ta caktuar halifin, kėrkoi mendim edhe nga njerėzit e Medines, dhe nė kėtė drejtim u ishte dre¬jtuar edhe grave.
    Pas vrasjes sė ‘Uthmanit r.a., Aisheja kėrkoi hakmarrje pėr ‘Uthmanin dhe pėr kėtė gjė ajo e nisi edhe luftėn. Kjo ėshtė pjesėmarrje e drejtėpėrdrejtė nė politikė. Njė pjesė e parisė e aprovoi kėtė sjellje tė Aishes ndėrsa pjesa e tjetėr nuk e aprovoi.
    Nė librat historike duket se mė vonė ajo vetė ėshtė penduar. Por, sipas disa tė tjerėve ky pendim s’ka qenė nga arsyeja se ishte pėrzier nė politikė por pėr shkak tė disfatės sė saj.
    Nėse bėhet njė rezyme e kėsaj qė u tha deri mė tani pėr tė drejtat politike tė gruas, mund tė thuhet se, tė drejtat poli-tike edhepse pranohen si njė shkallė mė e lartė e real¬izimit tė tė drejtave tė gruas, prapėseprapė mund tė thuhet se ajo, sipas natyrės sė saj dhe karakteristikave shpirtėrore nuk gjen satisfaksion shpirtėror nė aventurėn politike. Edhepse gjatė historisė dhe sot gruaja ka pasė ndonjė funksion, ajo nė kėtė pikėpamje s’ka arritur rezultate tė dukshme. Pjesėmarrja e gruas nė politikė paraqet mė tepėr njė pjesėmarrje simbolike.
    Sipas tė drejtės islame, mendimi pėr tė drejtėn e gruas tė bėhet kryetare e shtetit dhe anėtare e parlamentit, thuhet se ėshtė njė mendim i dobėt. Juristėt, nė dritėn e argumen¬teve fetare, tė mendjes dhe logjikės, kanė ardhur deri nė konk-luzion se ajo mund tė jetė votuese.

  11. #31
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ajete tė Kur’anit qė flasin pėr gruan

    EL-BEKARE: 35-39, 49, 102, 180, 187, 196-197, 221-223, 225-237, 240-242, 282.
    ALI IMRAN: 14, 35-40, 42-47, 61, 195.
    EN-NISA: 1, 3-4, 7, 11-25, 32-35, 43, 75, 92, 98-99, 117-118, 124, 127-130, 156, 176.
    EL-MAIDE: 5-6, 17, 38, 75, 110, 116.
    EL-EN’AM: 9, 87, 98, 100-101, 137, 139-140, 143-144, 151.
    EL-A’RAF: 19-25, 27, 83, 126, 141, 150, 189.
    ET-TEVBE: 24, 67-68, 71-72.
    HUD: 40, 45-46, 71-73, 78-79, 81.
    JUSUF: 21, 23-24, 50-51.
    ER-RA’D: 8, 23-24, 28.
    IBRAHIM: 6.
    EL-HIXHR: 59-60, 65, 71, 88.
    EN-NAHL: 57-59, 72, 92, 97.
    EL-ISRA: 23-24, 31, 40.
    MERJEM: 8, 14, 16-36.
    TAHA: 38-40, 94, 117, 123.
    EL-ENBIJA: 94, 90-91.
    EL-HAXHXH: 2, 5.
    EL-MU’MINUN: 5-7, 27, 50.
    EN-NUR: 2-20, 23-26, 30-33, 60-61.
    EL-FURKAN: 74.
    ESH-SHUARA’: 165-166, 169-171.
    EN-NEML: 7, 23-44, 55-57.
    EL-KASAS: 9, 9-13, 23-29.
    EL-ANKEBUT: 29, 32-33.
    ER-RRUM: 21.
    LLUKMAN: 14-15, 34.
    EL-AHZAB: 4, 6, 28-37, 50-55, 58-59, 73.
    JASIN; 36.
    ES-SAFFAT: 133-135, 149-153.
    SAD: 43-44.
    EZ-ZUMER: 6.
    EL-MUMIN: 8, 24-26, 40.
    ESH-SHURA:49-50.
    EZ-ZUHRUF: 12, 16-19, 70-71.
    EL-AHKAF: 15.
    MUHAMMED: 22.
    EL-FET’H: 11-12, 25.
    EL-HUXHURAT: 11-13.
    EDH-DHARIJAT: 26-30, 49.
    ET-TUR: 25-27, 39.
    EN-NEXHM: 21-22, 27-28, 32, 45-46.
    EL-HADID: 12-13.
    EL-MUXHADELE: 1-4.
    EL-MUMTEHINE: 10-12.
    ET-TEGABUN:14.
    ET-TALAK: 1-7.
    ET-TAHRIM:1-6, 10-12
    EL-ME’ARIXH:11-12, 29-31.
    EL-XHINN: 3.
    EL-ABESE; 34-37.
    ET-TEKVIR: 8-9.
    EL-MUTAFFIFIN: 31.
    EL-INSHIKAK:9-13.
    EL-BURUXH: 10.
    EL-LEJL: 1-3.
    TEBET: 4-5.
    EL-FELEK: 4.

  12. #32
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ajetet lidhur me hyritė e Xhennetit

    EL-BEKARE: 5.
    ALI IMRAN: 15.
    JASIN: 55-56.
    ES-SAFFAT: 48-49.
    SAD: 52.
    ED-DUHAN: 54.
    ER-RAHMAN: 56-59, 70-74.
    EL-VAKIA: 23, 35-38.
    EN-NEBE’: 31-34.

  13. #33
    - \ I Am Muslim / - Maska e Xhenneta-Morina
    Anėtarėsuar
    25-03-2009
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    27
    Postime
    467
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Stamboll-Shkup, 1417/1996


    Titulli i origjinalit: “Islam’da Kad-n”


    Pėrktheu: Mustafė Morina



    Pėrkthimin e pėrpunoi dhe recensoi: Ali Pajaziti

    Lektor: Syzana Aliti

    Rradhitja: Eroll Bajraktari

    Pėrgatitja kompjuterike: Gazmend Hoxha

  14. #34
    i/e regjistruar Maska e ILMGAP
    Anėtarėsuar
    10-04-2009
    Vendndodhja
    In
    Postime
    2,786
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Po mendoja vetė me vete, pse nuk postuat nė kėtė temė ... !!!
    Nje pjese njerezish vepron pa menduar,pjesa tjeter mendon,por pa vepruar.

  15. #35
    -
    Anėtarėsuar
    15-08-2009
    Vendndodhja
    Graz
    Postime
    145
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    sepse ja ka mbyllur gojen motra jone Xhenneta

  16. #36
    i/e larguar Maska e Gordon Freeman
    Anėtarėsuar
    03-05-2009
    Vendndodhja
    .
    Postime
    2,808
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kėto shkrime pothuajse i lexova tė gjitha dhe kishin vlera morale


    Brravo Xheneta >))

  17. #37
    i/e regjistruar Maska e ILMGAP
    Anėtarėsuar
    10-04-2009
    Vendndodhja
    In
    Postime
    2,786
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga Kronikė Lexo Postimin
    Kėto shkrime pothuajse i lexova tė gjitha dhe kishin vlera morale


    Brravo Xheneta >))
    Atėherė I Nderuar : Kronikė,

    Pse bėheni disa nga ju antarėt, kaq pesimista, diskriminues dhe aspak tė menqur dhe mirreni me gjėra tė pakuptimta, veqse pėr tė njollosur Fenė Islame ... !!!

    ...

    Nuk e kuptoj me tė vėrtetė si ishte lėnė pas dore kjo temė, poashtu nuk e kuptoi se si e vėrejta unė ... !!!

    Gjithsesi Rrespekte Kronikė, dhe tė preferoi qė ta lexosh tė gjithėn ...
    Nje pjese njerezish vepron pa menduar,pjesa tjeter mendon,por pa vepruar.

Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12

Tema tė Ngjashme

  1. Deklarata universale e tė drejtave tė njeriut dhe Islami
    Nga Cappuccino nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 102
    Postimi i Fundit: 30-11-2013, 12:37
  2. Si Dashurojnė Burrat Dhe Si Dashurojnė Gratė?
    Nga Albin nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 28-12-2005, 08:39
  3. E ndava nga gruaja, por...
    Nga Davius nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 18-05-2005, 13:05
  4. Fetva te dijetareve islame ne lidhje me ceshtjet Islame
    Nga aluando nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 29-03-2005, 13:50
  5. Kongresi: Mbeshtetesit e Metes ngelen jashte KPD socialiste
    Nga Albo nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 265
    Postimi i Fundit: 20-12-2003, 21:24

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •