Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 9 prej 9
  1. #1
    "Nė fillim ishte Fjala" Maska e toni77_toni
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    4,404
    Faleminderit
    22
    16 falenderime nė 16 postime

    Sakramentet ne Kishen katolike

    Sakramentet ne Kishen e Krishtit - katolike


    Per shelbimin e botes mbare Krishti themeloi Kishen e shenjte. Vete Kisha eshte nje sakrament i madh i shelbimit per tere boten. Mirepo, ajo ka shume rruge, shkalle dhe mjete te posacme te shelbimit per secilin besimtar, nder te cilat me te rendesishmet jane shtate sakramentet, qe i themeloi vete Jezu Krishti.

    Kisha eshte si nje qytet i madh me shtate burime uji te gjalle, qe krijojne nje lum te vetem prej te cilit pine dhe jeton secili qytetar, secili i krishtere. Keshtu edhe shtate sakramentet e Kishes e permbushin me hirin e Zotit tere jeten e te krishtereve - prej lindjes deri ne vdekje.


    Cka eshte sakramenti?

    Fjala Sakrament vjen prej fjales latine "sacramentum", e cila ne kohen e romakeve kishte disa kuptime te ndryshme. "Sacramentum" ishte: pengu i se vertetes ne gjyq, betimi i ushtarit ne besnikeri ndaj shtetit, fshehtesi e shenjte ndersa ne greqishten antike quhet mysterion.

    Ne Kishen katolike sakramenti percaktohet si shenje e dukshme dhe vepruese, e themeluar prej Krishtit, e cila shenon dhe realizon shenjterimin e njerezve.

    Sakramenti eshte mjet neper te cilin Zoti na e jep hirin e vet per shelbimin tone.

    Ēka eshte fjala Hiri?

    Fjala Hiri ose hiresia eshte dhurate mbinatyrore e Zotit, e pameritueshme per njeriun, te cilen Zoti na e jep per shkak te meritave te Jezu Krishtit, qe te mund te bejme mire, t'i shmangemi te keqes dhe ta fitojme shelbimin-jeten e amshuar ne lumturi.


    Sakramenti eshte shenje e dukshme - si cdo shenje tjeter. Secili sakramente ka ndonje send ose gje te dukshme, qe quhet: "materia" e sakramentit. Ka edhe fjale qe i shqipton ndaresi. Ato quhen "forma" e sakramentit. P.sh. materia e kungimit jane buka dhe vera, ndersa forma jane fjalet e shugurimit. Vetem materia dhe forma se bashku e bejne nje sakrament, shenje qe shihet dhe ndihet, qe me siguri na sjell hirin e Zotit, i cili perndryshe eshte i padukshem.

    Sakramenti eshte shenje vepruese. D.m.th. se nuk eshte sikur shenjat e tjera: natyrore dhe konvercionale, qe me te vertete i shenojne sendet, por nuk i prodhojne. Tymi eshte shenje se dicka digjet, por nuk e ben zjarrin. Flamuri shenon shtetin, shkronjat shenojne tingujt, por nuk i prodhojne.

    Sakramentet jane shenja te posacme, qe edhe e realizojne, prodhojne, ate cka shenojne: realizojne hirin e Zotit dhe shenjterimin e njeriut.

    Pra sakramentet janė mjetet e shėlbimit, tė themeluara prej Jezu Krishtit, tė cilat nė mėnyrė tė dukshme e shėnojnė dhe njėkohėsisht e realizojnė hirin e Zotit, qė ėshtė i padukshėm.


    Sakramentet e Kishės katolike janė shtatė:
    1. Pagėzimi
    2. Krezmimi (ose Pėrforcimi)
    3. Kungimi
    4. Rrėfimi
    5. Vajimi
    6. Urdhri shenjt
    7. Kurora e martesės


    Pagėzimi ėshtė sakrament nė tė cilin na falet mėkati i rrjedhshėm dhe tė gjitha mėkatet personale. Me pagėzim bėhemi fėmijė tė Zotit dhe anėtarė tė Kishės. Fitojmė hirin shenjtėrues dhe tė drejtėn pėr tė marrė sakramente tjera.

    Krezmimi (ose Pėrforcimi) ėshtė sakrament, nė tė cilin marrim Shpirtin Shenjt, qė fenė tonė tė krishterė tė mund ta jetojmė dhe ta dėshmojmė.

    Kungimi ėshtė sakrament, nė tė cilin marrim Krishtin nė zemėr.

    Rrėfimi ėshtė sakrament i pajtimit tonė me Zotin. Nė rrėfim Zoti nėpėrmjet meshtarit na i fal mėkatet qė i kemi bėrė pas pagėzimit.

    Vajimi ėshtė sakramenti i tė sėmurėve, pėr tė mirėn e shpirtit dhe tė trupit tė tyre.

    Urdhri shenjt ėshtė sakrament i meshtarisė. Janė tri shkallė tė urdhrit shenjt: diakonati, prezbiterati (apo meshtaria) dhe episkopati (apo shėrbesa ipeshkvore).

    Kurora e martesės ėshtė sakrament me anė tė cilit dy njerėz, vetėm njė burrė dhe vetėm njė grua, lidhen nė jetė bashkėshortore deri nė vdekje.


    Vepruesi kryesor, edhe pse i padukshem, i sakramenteve eshte vete Krishti, i cili themeloi, veprimi i tyre nuk varet prej shenjterise se ndaresit te dukshem. Sakramentet gjithmone prodhojne dhe japin hirin e Zotit, pa marre parasysh se kush i ndan.

    vazhdon-->
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga toni77_toni : 26-11-2009 mė 20:02
    Gjej kohen tė lexosh, ėshtė themel i tė diturit.

  2. #2
    "Nė fillim ishte Fjala" Maska e toni77_toni
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    4,404
    Faleminderit
    22
    16 falenderime nė 16 postime

    Gjithēka mbi Kishen Katolike

    Marresi dhe ndaresi i sakramenteve

    Ndarja e sakramenteve

    Sakramentet mund te ndahen ne menyra te ndryshme.
    Nga pikepamja e qellimit, ato ndahen ne sakramente personale (per shelbimin e e njeriut individ: pagezimi, perforcimi, kungimi, rrefimi dhe vajimi) dhe shoqerore (per themelimin, rritjen dhe drejtimin e shoqerise: urdheri i shenjte dhe kurora e marteses).

    Nga pikepamja e gjendjes se shpirtit jane "sakramentet e te vdekurve" dhe "sakramentet e te gjalleve". Kuptohet se sakramentet mund t'i marrin vetem njerezit fisikisht te gjalle. Mirepo, me shpirt jane te vdekur ata qe jane ne mekat te rende - pa hir te Zotit. Te tillet mund te marrin vetem "sakramentin e te vdekurve": pagezimin dhe rrefimin - me kusht qe te pendohen per mekate. Per te gjitha sakramentet te tjera duhet te jemi "te gjalle" me shpirt, d.m.th. me hirin shenjterues.

    Kemi sakramente qe mund dhe qe s'mund te perseriten:
    Nuk mund te perseriten ato sakramente qe lene "vulen" e pashlyeshme: pagezimi, perforcimi (krezmimi) dhe urdheri i shenjte. D.m.th. nese njeriu i pagezuar e braktis fene e vet dhe behet ateist ose anetar i ndonje religjioni tjeter, dhe deshiron te kthehet ne fene katolike, ai nuk duhet as nuk mund te pagezohet perseri, pasi e ka "vulen" e pagezimit. Njesoj eshte edhe me perforcimin dhe urdherin e shenjte.

    As kurorezimi nuk mund te perseritet derisa bashkeshorti-ja eshte gjalle. Perndryshe, pas vdekjes se njerit, pala tjeter mund te martohet perseri. Nuk perseritet as vajimi i te semureve derisa zgjatet ajo semundje ne te cilen vajimi eshte dhene. Nese i semuari sherohet dhe rishtas semuret, vajimi mund te perseritet.


    Njeriu qe merr cilindo sakrament duhet qe para se gjithash te besoj ne Atin (Hyjin), te Birin (ne Jezu Krishtin Shelbues, Zot dhe Njeri) dhe Shpirtin Shenjt.

    Duhet te kete qellimin e mire, te kete shprese se do te shelbohet. Plot me dashuri ndaj Zotit duhet te jete i gatshem ta pranoje dhe ta zbatoje vullnetin e tij. Ta kete hirin shenjterues (per sakramentet e te "gjalleve"), ose se paku t'i largoje pengesat - te pendohet per mekate (per sakramentet e te "vdekurve"). Duhet te jete i gatshem ta adhuroje Zotin dhe ta falenderoje per shelbim. Edhe nje kusht: pagezimi eshte sakramenti i pare dhe kryesor. Pa pagezim s'mund te mirret asnje sakrament tjeter.

    Sa per ndaresin, ai duhet te jete anetar i Kishes, te jete ne hirin shenjterues (edhe pse kjo nuk eshte kusht i domosdoshem per vleren e sakramentit), duhet ta kete qellimin te sherbeje si mjet ne duar e Krishtit, ta kete mandatin (fuqine e plote, autorizimin) prej Kishes dhe t'i permbahet ritit te caktuar.

    Vetem sakramentin e pagezimit ne nevoje mund ta jape secili njeri - nese ka qellim te bej cka ben Kisha e Krishtit. Perndryshe per secilin sakrament ndaresi duhet ta kete urdherin e shenjte. Diakoni mund te jape pagezimin, kungimin, vajimin dhe ta bekoje kuroren e marteses. (Sakramentet e kurorezimit ia japin te fejuarit njeri-tjetrit, por nen kushte, te cilit i ka caktuar Kisha). Per meshen shenjte, per rrefim dhe per krezmim ne rast te nevojes, lypset se paku urdheri i meshtarise, ndersa per ndarjen e urdherit te shenjte dhe krezmim ne situate normale lypset urdheri ipeshkvor.

    vazhdon-->
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga toni77_toni : 26-11-2009 mė 20:04
    Gjej kohen tė lexosh, ėshtė themel i tė diturit.

  3. #3
    "Nė fillim ishte Fjala" Maska e toni77_toni
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    4,404
    Faleminderit
    22
    16 falenderime nė 16 postime

    Gjithēka mbi Kishen Katolike

    Pagėzimi


    Ky Sakrament ėshtė i pari dhe mė i rėndėsishmi nė Kishen Shenjte. Ėshtė sakrament fillestar apo sakramenti i hyrjes (ose injicimit). Ky sakrament bashkė me sakramentet e tjerė si atė tė pėrforicimit e plotėsojnė hyrjen e Zotit qė njė besimtar tė jetė me tė vėrtet biri i Zotit. Kur bėn fjalė pėr sakramentin e pagėzimit vetė emri tregon njė ngjarje. Vetė emri ju dha gjatė historisė sė shėlbimit sipas ritit dhe domethėnjes teologjike. Nė mes tė emrit sipas ritit bėn pjesė fjala greke Babtismus qė vjen prej fjalės Baptei qė d.m.th. zhytje, diēka qė laget. Kjo vjen prej asaj se: nė fillim pagėzimi ėshtė bėrė me zhytje dhe prej kėsaj ja dhanė emrin kėtij sakramenti. Nė emrin e dytė tė emrit tė pagėzimit bėn pjesė shprehja «Metanoja» d.m.th. kthim. Kjo ėshtė domethėnja kryesore e kėtij sakramenti sepse vetė emri tregon se njeriu qė pagėzohet duhet tė kthehet prej jetės sė mėparshme nė jetėn e re me Zotin. Vetė shkrimi i shejtė na jep porosinė dhe doktrinėn e pagėzimit, duke kėrkuar prej besimtarėve tė kthehen e ta pranojnė Ungjillin.


    Pagėzimi me ujė, dėshirė, gjak:

    Jezu Krishti i porositė apostujt e vet:
    Shkoni e predikoni, mėsoni e atėherė pagėzoni (Mt 3,11; 28,19)
    Unė ju pagėzoj me ujė nė shenjė kthimi, porse Ai qė po vjen pas meje, ėshtė mė i fortė se unė e vetė nuk jam i denjė t’ia zbath tė mbathurat e Ai do t’ju pagėzoj me Shpirtin Shenjt e me zjarr. Prandaj shkoni e bėni nxėnėsit e mi tė gjithė popujt. Pagėzoni nė Emėr tė Atit e tė Birit e tė Shpirtit Shenjt.

    (Mk 10,38) Jezusi u pėrgjigj: «Nuk e dini ēka lypni». A jeni tė zotėt tė pini gotėn qė mua mė duhet ta pi, ose tė pagėzoni me atė pagėzim qė mua mė duhet tė pagėzohem?

    (Gjn 3, 22.26). Pajtaj Jezusi shkoi me nxėnėsit e vet nė tokėn e Judesė. Aty u vendos me ta dhe pagėzonte.

    26 shkuan tek Gjoni dhe i thanė: «Rabbi, ai qė ishte me ty matanė Jordanit, ai pėr tė cilin ti bėre dėshmi dhe ai po pagėzon dhe tė gjithė po shkojnė tek Ai.


    Duke parė se Shkrimi Shenjt nė shumė vėnde flet pėr themelimin e kėtij sakramenti prapseprapė duhet tė shohim themelimin e kėtij sakramenti nė mundimin, e vdekjen, ngjadhjen e Jezu Krishtit ku shohim burimin dhe themelimin e kėtij sakramenti, sepse me pagėzim ne i vdesim mėkatet e ngjallemi nė Krishtin. Pagėzimi i parė I anetarėve te Kishes katolike ėshtė bė ditėn e Rrėshajve, pas ardhjes sė Shpirtit Shejtė. Pas predikimit Sh. Pjetri apostull, pagėzohen rreth 3000 vetė e kėta janė antarėt e parė tė Kishės katolike. Rėndėsia e predikimit tė Sh. Pjetrit ėshtė ajo kur Sh. Pjetri kėrkon kthimin dhe bashkimin nė bashkėsinė e atyre qė do tė shėlbohen nė emėr tė Jezu Krishtit. Pėr ēdo njėrin, si pėr hebrenjtė, si pėr paganėt, e pėr tė gjithė tė tjerėt qė dėshirojnė tė pagėzohen kėrkohet feja, besimi nė Jezu Krishtin.



    Riti i hershėm i Pagėzimit:

    Nė shekujt e parė ėshtė praktikuar pagėzimi i tė rriturve. Pėr pagėzim ėshtė bėrė pėrgatitja ose vetė kumentati. Kjo pėrgatitje ka zgjatė pėr njė kohė dhe pėrgatitja konkrete dhe e afėrt ėshtė bėrė gjatė 40 ditėve tė kreshmeve. Gjatė kėsaj pėrgatitje janė bėrė dy takime tė rėndėsishme me bashkėsinė e krishterė:

    1) Paraqitja e kandidatėve para popullit tė Zotit.

    2) Mandej vertetimi i kandidatėve se dėshirojnė tė kthehen nga jeta e kaluar dhe dėshmia e popullit mbi jetėn e tyre se ato me tė vertetė jetojnė njė jetė tė re. Pas kėtyre dy takimeve Ipeshgvi zyrtarisht i pranon nė bashkėsinė e besimtarėve dhe ua ndanė 3 sakramentet e hyrjes ose tė injicimit. Pagėzimi i tė rriturve bėhet me hyrjen apo tundosjen e kandidatit nė ujė pėr tė simbolizuar vdekjen e mėkatit dhe ngjalljen pėr jetė tė re me Zotitn dhe me Kishėn. Pas daljes nga uji Ipeshgvi lyen vajin e pėrforicimit e pėrqafon pėr ta pranuar nė bashkėsi dhe mė vonė tė gjithė tė marrin pjesė nė kremtimin e Euharistisė (Meshės Shejte). Kjo ishte hyrja e tyre nė misterin e fesė. Nė kohėn e apostujve me pranua pagėzimin d.m.th. me besu nė Jezu Krishtin dhe vetė riti i pagėzimit ishte i thjesht. Para Krishtit pagėzimi u bė nė lumin Jordan ku pagėzonte Gjoni me ujė, kurse tash pagėzohet me ujė dhe me Shpirtin Shejtė e me shtrirjen e duarve. Mė vonė pėr ata njerėz tė cilėt ishin paganė qė nuk i takonin popullit hebre pėrveē besimit nė Jezu Krishtin paraqitet nevoja e predikimit tė Jezu Krishtit pėr vdekjen, ngjalljen etj. Kush e pranon kėtė mėsim e beson ai pagėzohet. Pėr kėtė kemi dėshmi VP. Letrat e Sh. Palit.

    Nė mes tė shekullit 5–12 ėshtė bėrė diēka e rėndėsishme pėr sakramentin e Pagėzimit e tė Krezmimit, pasi kėto tė dyja janė dhėnė sėbashku, sepse janė pagėzuar tė rriturit e nė kėtė kohė fillon pagėzimi i fėmijėve e pėr kėtė arsye bėhet ndarja e tė dy sakramenteve d.m.th. pagėzimi i ndahet fėmisė e krezmimi do tė ndahet ma vonė nė kohėn e pjekurisė. Pagėzmin e ndan meshtari, krezmimin Ipeshgvi.


    Materia e Pagėzimit:

    Materia primare dhe e dukshme e sakramentit tė pagėzimit ėshtė pa dyshim uji. Nė shkrimet e vjetra qė janė shkruar gjatė viteve 80-100 flitet pėr vitin e pagėzimit dhe pėr pėrdorimin e ujit. Pasi ėshtė thėnė krejt ajo qė ėshtė e duhur pagėzohet nė Emėr tė Atit e tė Birit e Shpirtit Shenjtė me ujė tė rrjedhshėm, e nėse nuk ka ujė tė rrjedhshėm pagėzohet me ēfardo uji tjetėr, por tė pastėr. Por nėse nuk ka ujė tė mjaftueshėm i lėshohen disa pika nė krye tri herė duke thirrė emrin e Trinisė Shenjte. Fjalėt qė e pėrcjellin ujin si materje pėr pagėzim vetė ujit i japim njė domethėnje. E ngrisim ujin nė shenjė tė Shenjtė nė hirė tė Shejtė e kėto fjalė janė formulė pėr pagėzim. Uji ėshtė materia e pagėzimit nėpėr tė cilin pastrohemi prej mėkatit tė rrjedhshėm e mėkatet e tjera. Na jepet hiri i Zotit dhe mundėsia tė jetojmė me Zotin. Tu pasė parasyshė tė gjitha shenjat e ujit nė B.V. shohim se uji ėshtė materia mė e pėrshtatėshme pėr kėtė sakrament. Uji ėshtė shenjė sakramentale e cila na bėn pjestarė tė misterit. Nė krishtėrim ky ujė. Bėn pajtimin e Zotin e rilind njė jetė e re, e bėn pjestarė tė popullit tė Zotit e aftėson pėr pjesmarrje nė sherbesėn meshtarake, profetike e mbretėrore. Njėherit na drejton ka tė mirat e amshuara. Tė gjitha kėto fuqi ujit ia jep fuqia e Shpirtit Shejt.



    Efekti i Pagėzimit:

    Nė kėtė pjesė dėshirojmė tė japim pėrmbledhjen e shkurtė teologjike tė pagėzimit, paraqitja sistematike e mėsimit tė Kishės nė lidhje me pagėzimin.
    Pagėzimi ėshtė i pari sakrament themelor, i domosdoshėm pėr shėlbim. Kjo nevojė ose domosdoshmėri buron nga fjalėt e vetė Krishtit i cili thotė:

    «Pa pagėzim nuk ka shėlbim» Gjn 3,3-12; Mk 16,16; Mt 28,18-20.Gjn 3,3 J
    ezusi i pėrgjigj “Pėrnjimend, pėrnjimend po tė them kush nuk lind pėrsėri prej sė larti nuk mund ta shohė Mbretėrinė e Hyjit.”
    Gjn 3,12 Nėse nuk mė besoni kur iu flas pėr gjėra qė ndodhin nė tokė, si do mė besoni nė qoftė se iu flas pėr gjėrat e qiellit?
    Mk 16,16 Kush do tė besojė e do tė pagėzohet, ai do tė shėlbohet, kush s’do tė besojė, do tė denohet.
    Mt 28,.18. Jezusi u afrua dhe tha: «mė ėshtė dhėnė ēdo pushtet nė qiell dhe nė tokė.
    Mt 28,20 Mėsoni tė zbatojmė gjithēka ju kam urdhėruar! Dhe ja, Unė jam me ju gjithmonė deri nė tė sosur tė botės.

    Nėpėr Krishtin Shėlbohemi se Ai ėshtė i vetmi shpėtimtarė pasi qė hiri i Krishtit na jepet nė pagėzim e ndanė Kisha d.m.th. jashta Kishės nuk ka Shėlbim. Duke parė problematikėn e kėsaj teologjie klasike vjen nė pėrfundimin se pėrveē pagėzimit tė dukshėm me ujė duhet tė ketė edhe mundėsi tė tjera tė pagėzimit, pranimit tė Hirit tė Zotit. Kėtu ėshtė fjala pėr pagėzimin me dėshirė e me gjak e kjo qėndron nė lidhje me mėsimin e hirit tė shėlbimit tė cilin Zoti askujt nuk ja ndalon. Efekti i sakramentit tė pagėzimit ėshtė i shumėfishtė, mund tė thuhet se efekti i parė i pagėzimit ėshtė:

    1) Falja e mėkateve, shlyerja e mėkatit tė rrjedhshėm dhe mėkatet e tjera tek tė rriturit. Kėtė tė vėrtetė e gjejmė tek besojma ku thuhet besoj nė mjė pagėzim tė vetėm, pėr faljen e mėkateve. Falja e mėkateve bazohet nė vuajtjen, vdekjen dhe ngjalljen e Jezu Krishtit se «Pėr njerėzit e pėr shpėtimin tonė zbriti prej qiellit e u mishėrua». Nga falja e mėkateve rrjell efekti i dytė qė ėshtė:

    2) Rilindja pėr jetė tė re. Shkrimet e B.R. bėjnė fjalė pėr kthim pėr jetė tė re, e kjo jetė jepet nė pagėzim. Kjo jetė ėshtė fitorja mbi mėkatin mbi vdekjen. Kjo jetė e re na jepet me pagėzim ku ngjallemi me Krishtin e kjo ngjallje ėshtė fitore mbi mėkatin, mbi vdekjen. Nė kėtė dritė duhet tė shikojmė paralelizmin Adami – Krishti, njeriu i vjerėr e njeriu i ri. Pagėzimi na ndėrmjetson hirin me tė cilin bėhemi bijė tė Zotit, banesė e Zotit, realizohet ajo qė thotė Sh. Pali. « ju jeni tempulli i Zotit». Realizohet ajo qė mbajnė me vete emrin e krishterė apo kristian qė do tė thote jemi tė Krishtit. Fryti i tretė i pagėzimit ėshtė:

    3) Shenja apo vula e pashlyeshme. Kjo vulė nė tė njėjtėn kohė ėshtė shenjė e njoftimit apo ngjasimi se i takojnė njė bashkėsie tė Zotit, shenjė e cila nuk shlyhet, nuk zhduket dhe atėherė kur ndokush largohet prej Kishe. Nėse i larguari nga Kisha pas sa kohe kthehet kjo shenjė e pagėzimit ja mundėson ringjalljen dhe nuk ka nevojė tė pagėzohet pėrsėri. Karakteri i kėsaj shenje tė pashlyeshme tė pagėzimit paraqitet si mundėsi dhe aftėsi pėr shėbesė Hyjnore, aftėsi pėr tė shfaqė fenė. Nėpėrmjet vulės sė pagėzimit krijohet marrdhėnje e me Kishėn e cila duhet tė shihet e kėtu qėndron dallimi mes tė paėzuarve. Kjo vulė e pashlueshme ėshtė themel i thirrjes nė shenjtėrim, i thirrjes tė bėheni apostuj dhe kjo ėshtė pikėnisja pėr jetėn shpirtėrore dhe njėherit themel pėr pranimin e sakramenteve tė tjera. Pagėzimi nuk ėshtė vetėm rit, por ndolli e cila hynė thellė nė jetė e krijon njė jetė tė re, marrdhėnje tė reja nė Krishtin dhe nė Kishėn.


    [B]Pagėzimi i tė rriturve:

    Koha mė e pėrshtatshme pėr ndarjen e sakramenteve tė pagėzimit pėr tė rritur ėshtė koha e pashkėve, por edhe nėse pagėzimi ndahet jashta kėsaj kohe merret liturgjia e pashkėve. Vetė riti i pagėzimit fillon pas shėrbesės sė fjalės e pėrbėhet nė:

    1) Bekimi i ujit i cili duke i pėrmendur veprat e Zotit gjatė historisė sė shėlbimit e thirrjes sė Shpirtit Shenjtė tregon se edhe nė kėtė moment tė pagėzimit kjo histori ėshtė njė vepėr para bekimit tė ujit kėndohen litanitė e gjithė shenjtėrve.

    2) Mohimi i djallit dhe dėshmia e fesė. Nė kėtė moment njėriu i largon tė gjitha ato qė i kundėrtojnė Krishtit dhe e pranon vetė Krishtin.

    3) Bėhet lyerja me vaj tė Kakumematit. Nėse ajo nuk i ėsthė bėrė mė parė me kėtė shėnohet dhe lutet fuqia e Zotit mbi tė zgjedhurin e cila kjo fuqi ėshtė e nevojshme. Pas mohimit tė djallit e dėshmisė sė fesė vjen gjeja kryesore dhe riti i pagėzimit i cili bėhet me zhytje ose rrjedhje tė ujit, realizon pjesmarrjen tonė nė vdekjen dhe ngjalljen e Krishtit.


    Riti plotėsues:


    Ky rit vazhdon me;
    1) Lyerja me vaj tė Krezmit (kjo bėhet vetėm atėherė kur pėr shkak tė arsyeshėm shtyhet ndarja e Krezmimit) e shėnon meshtarinė mbretėrore, numėrimin e tyre nė bashkėsinė e popullit tė Zotit.

    2) Ndahet petku i bardhė qė ėshtė simbol i pastrisė shpirtėrore dhe dinjitetit tė ri tė tyre.

    3) Jepet qiri i ndezur si simbol ose shenjė e dritės, tė jenė dritė e Krishtit nė botė. Nėse i pagėzuari ėshtė i pėrgatitur edhe pėr Sakramentin e Krezmimit atėherė lihet anash pjesa plotėsuese dhe ndahet Sakramenti i pėrforcimit i cili fillon me fjalinė e udheheqėsit. Ai shpjegon domethėnjen e kėtij sakramenti, vazhdon lutjen nė heshtje dhe i shtrin duart mbi atė qė do tė krezmohet. Pas kėsaj rrjedh vetė riti i lyerjes me krezėm tuj thanė kėto fjalė: Prano vulėn e Shpirtit Shenjtė. Amen: Paqa me ty dhe me Shpirtin tėnd. Pėrgjigjet kandidati.


    Kremtimi i Eukaristisė:

    Kremtimi i Eukaristisė ėshtė kulminacioni i injicimit apo i hyrjes nė jetė.


    Pagėzimi i tė vegjėlve:

    [B]Nė pagėzimin e tė vegjėlve kėrkohet feja e prindit, nunit.
    Pse?
    Sepse nuk mund tė pagėzohet njė foshnje nėse prindi i tij ėshtė ateist, apo i njė besimi tjeter, as femijet e te krishtereve qe nuk jetojne si te krishtere, qe nuk e zbatojne ligjin e Zotit ose te Kishes. Sepse si mund t'i edukoje femijet e vet ne fene katolike ai qe vete nuk jeton si katolik? Nuk ka kush e edukon nė fe dhe prindėrit duhet tė jenė nė pagėzimin e foshnjes se ai ka detyra:

    1) Prindi duhet ta kėrkojė vetė pagėzimin.
    2) Prindi pas meshtarit duhet dhe ai ti bėjė shenjėn e kryqit.
    3) Prindi e mohon djallin dhe e jep dėshminė e fesė.
    4) Prindi e dėrgon foshnjėn deri tė burimi i pagėzimit.
    5) Prindi duhet tė mbajė qirin e ndezur.
    6) Prindi merr bekimin e pasaēėm prej meshtarit.
    7) Prindi duhet ta rrisė e ta edukojė nė frymėn e fesė.


    Kush mund te pagezohet?

    Mund dhe duhet te pagezohet cdo njeri dhe vetem njeri i gjalle, qe beson ne Krishtin dhe qe ende nuk eshte pagezuar.
    Cdo njeri, d.m.th.: mashkull dhe femer, pa dallim race, kombesie, gjuhe, prejardhjeje shoqerore, politike, fetare... Te gjithe pagezohen ne nje Kishe te vetme dhe behen vellezer dhe motra me fe ne nje te vetmin Krishtin ZOT.


    Njeriu i vdekur s'mund te marre asnje sakrament, prandaj as sakramentin e pagezimit!


    [B]Kush dhe si pagezon?[/I]

    Ne situate normale rregullisht pagezojne ata qe e kane urdherin shenjt: diakonet, meshtaret dhe ipeshkvijte. Mirepo, pasi pagezimi eshte i nevojshem per shelbim te gjithkujt, ne nevoje, ne rrezik vdekjeje - ku s'ka meshtar ose s'ka kohe te shkojme tek ai - pagezuesi i jashtezakonshem mund te jete cdo njeri - mashkull dhe femer, qe ka qellim te beje ate cka ben Kisha.

    Pagezimi behet keshtu: femija, ose njeriu i rritur qe ende nuk eshte pagezuar, por beson ne Krishtin dhe deshiron te pagezohet, lahet me uje - rregullisht me uje te bekuar, por mundet edhe me uje te thjeshte. Uji derdhet tri here ne shenje te kryqit mbi koken e njeriut, duke thene: "E., (i permendet emri...), une po te pagezoj ne emer te Atit e te Birit e te Shpirtit Shenjt".Pas pagezimit ne nevoje, nese femija shpeton, duhet ta cojme te meshtari, qe ta plotesoje ritin e pagezimit. Por vete pagezimi eshte i vlefshem dhe nuk perseritet, pa marre parasysh se kush ishte pagezues.



    Kumbara dhe ndrikulla:

    Qe prej koheve me te lashta ne Kishe eshte njohur kumbaria. Cdo njeri ne pagezim duhet ta kete kumbaren ose ndrikullen (nunin, nuneshen). Ata jane per famullin e vet zevendes te prinderve dhe shembull i jetes se krishtere. Kujdesohen sidomos per jeten e shpirterore te tij. Duhet t'ia mesojme se paku themelet e fese dhe te moralit te krishtere, dhe ta perkrahin qe te jete i qendrueshem ne fe.

    Per kete arsye kumbara ose ndrikulla duhet te jete njeri i rritur - se paku 16 vjecar! - dhe i vetedijshem se cfare detyre pranon. Te jete katolik shembullor, vete i pagezuar dhe i krezmuar. Jo mekatnor, ose jo anetar i Kishes. Nese vete nuk eshte besimtar i mire, si mund t'ia deshmoje fene e vet famullit dhe t'i edukoje te tjeret ne fe?

    Kumbaria pra, ka rendesi te madhe ne fene e krishtere. Prandaj duhet te kujdesohemi mire se ke do ta zgjedhim per kumbare!


    Emri i te pagezuarit:

    Ne pagezim femijeve u ngjitet emri. Emri i njeriut duhet te tregoje se kush eshte ai. Prandaj i krishteri ėshtė mire ta kete emrin e krishtere, mund te jete edhe kombetar, por me nje domethenie te mire.


    vazhdon-->
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga toni77_toni : 26-11-2009 mė 20:22
    Gjej kohen tė lexosh, ėshtė themel i tė diturit.

  4. #4
    "Nė fillim ishte Fjala" Maska e toni77_toni
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    4,404
    Faleminderit
    22
    16 falenderime nė 16 postime

    Gjithēka mbi Kishen Katolike

    Perforcimi apo Krezmimi


    Ky sakrament quhet edhe krezmim, pasi i perforcuari lyhet me vaj te erekendshem
    dhe te bekuar, qe quhet krezem “krisma"


    Sakramenti i pėrforcimit ėshtė themeluar prej vetė Krishtit me tė cilin marrim Shpirtin Shenjt, Ai na e forcon fene dhe na jep fuqi qė fenė tonė ta njohim mė mirė ta jetojmė dhe ta dėshmojmė. Pra, pėrforcimi ėshtė pėrkryerje, plotėsim edhe pėrforcim i pagėzimit. Kėtė e quajmė dhe krezmim, sepse pėrdoret uji qė quhet krezėm "krisma". Kėtė sakrament e ndan Ipeshkvi e me lejen e tij e ndan dhe meshtari. Pėrfocimin mund ta marrė ai qė ėshtė i pagėzuar dhe qė nuk ėshtė i krezmuar, sepse kėto tė dy sakramente nuk pėrsėriten, por e lėnė vulėn e pashlyeshme. Ky sakrament ėshtė sakramenti i pjekurisė. Pėr kėtė sakrament nuk kemi tekste drejtėpėrsėdrejti tė themelimit tė tij, mirpo nė Shkrimet Shenjte bėhet fjalė shumė pėr Shpirtin Shenjt. Vetė Krishti u premton apostujve se do tua dėrgojė Shpirtin e sė vėrtetės dhe me ardhjen e Shpirtit ditėn e Rrėshajve, apostujt i njohin shumė ma mirė ngjarjet, mėsimet qė Krishti ua ka lėnė dhe tė forcuar me Shpirt Shenjt fillojnė predikimin dhe dėshminė e fesė. Me fuqinė e Shpirtit Shenjtė apostujt qenė tė gatshėm tė shkojnė dhe nė vdekje pėr tė dėshmuar fenė e vet. Shpirti Shenjtė qe ai qė i drejtoi nė tė vėrtetė. Shpirti Shenjt tė cilin nė mėnyrė tė posaēme e pranojmė nė sakramentin e pėrforcimit e drejton besimtarin nė rrugė tė drejtė e ė vėrtetė. Ardhja e Shpirtit Shenjtė qė ndodhi ditėn e rrėshajve e themeloi dhe Kishėn e parė dhe e forcoi atė bashkėsi qė ma vonė tė rritet e tė jetojė tė vėrtetėn qė Zoti e jep. Pranimi i Shpirtit Shenjt bėhet me shtrirjen e duarve tė apostujve mbi ato tė cilėt janė tė pagėzuar e tė cilėt kanė besuar. Kjo dhėnie e Shpirtit Shenjt ėshtė e lidhur ngushtė me pagėzim. Me pranimin e Shpirtit Shenjt hyjmė nė plotėsinė e misterit tė Krishtit, nė bashkėsinė e Kishės i pranojmė dhuratat qė na i jep tė cilat janė tė shumta mė tė rėndėsishmet janė shtatė (7): Urtia, dėgjesa, vėshtrimi etj.


    Historia e zhvillimit tė pėrforcimit:

    Deri sa nė shekujtė e parė pėrforcimi ėshtė nda sėbashku me pagėzimin krejt ajo qė ėshtė thėnė pėr pagėzimin vlen edhe pėr krezmimin. Ma vonė ky ndahet veē e nevojitet pėrgatitje ma e pėrsosur, sepse edhe vetė pėrforcimi ėshtė vetė pėrsosmėria e pagėzimit. Nė shek. e 10 e gjejmė formulen e zgjeruar tė sakramentit tė pėrforcimit ku thotė:[/I][/B] "Tė shėnoj me shenjėn e Kryqit e tė vulosi me krezmin e Shėlbimit nė Emėr tė Atit e Birit e tė Shpirtit Shenjtė". [B][I]Pra prej kėsaj kemi formulėn konkrete pėr ndarjen e kėtij sakramenti. Kėtė formulė tė sakramentit tė pėrforcimit e pėrcjellin dhe shenjat kryesore qė janė tė domosdoshme pėr ndarjen e kėtij sakramenti.

    Shtrirja e duarve, lyerja me vaj, dhe shenja e kryqit. Secila prej kėtyre shenjave e ka domethėnjen e vet e pasaēe, lyerja me vaj e cila prej kėtyre shenjave paraqet tė vėrtetėn e papashme qė jepet me anėn e kėtij sakramenti. Sikurse uji ne pagėzim na simbolizon gjėndjen e tė pagėzuarit me vdekjen e ngjalljen e Krishtit ashtu dhe lyerja me vaj dėshiron tė paraqesė ngjashmėrinė tonė me Krishtin tė Birin e Zotit. Pra me lyerje Shpirti Shenjt zbret mbi ne e na bėn tė zgjedhurit e Zotit, na aftėson tė jemi predikatorė tė fesė e dėshmitarė qė tė arrijmė plotėsinė e pėrsosmėrisė, qė hirin e pagėzimit ta aktivizojmė, ta jetojmė. Vaji qė pėrdoret pėr pėrfocim ėshtė vaj ulliri i pėrzier me ballzam. Pra, vaji i pėrforcimit tregon bukurinė e jetės mbi natyrore sikurse me shqisat tona ndiem kėnaqėsi pėr erė tė mirė ashtu duhet edhe nė jetėn tonė shpirtėrore ta jetojmė ligjin e Zotit e tė bėhemi Erėmirėt e Krishtit.

    Shenja e II e kėtij sakramenti ėshtė shtrierja e duarve, kjo ėshtė shenjė e pėrcjelljes sė pushtetit, shenjė pėr pranimin nė bashkėsi, shenjė e cila bashkė me lutjen qė thotė Ipeshgvi e thėrrasim ardhjen e Shpirtit Shenjt. Kėtė shenjė tė shtrirjes sė duarve e takojmė edhe tek disa sakramente tė tjera.


    Teologjia e sakramentit tė pėrforcimit:

    Si burim themelor i kėtij sakramenti ėshtė ardhja e Shpirtit Shenjt mbi apostujt.

    Kjo ngjarje e historisė sė shėlbimit ka nė vetvete domethėnie tė madhe. Me kėtė plotėsohet vepra e Atit. Me Krishtin janė tė kryera misteret e pashkėve. Ne ardhjen e Shpirtit Shenjtė ndodhin dy gjėra themelore njėra nė:

    1) aspektin individual;
    2) aspektin shoqėror.


    E para nė aspektin individual me ardhjen e Shpirtit Shenjt mbi apostujt ndodhė njė ndėrrim i dukshėm ose i pashėm, ata bėhen dėshmitarė pėr Krishtin, pėrjetojnė njė shndritje, dėshmi, fuqi, plotėsohen tė vėrtetat pėr Krishtin. Tė forcuar e tė mbushur me Shpirtin Shenjt dalin si dėshmirarė e predikojnė se Jezu Krishti ėshtė Mėsia e vėrtetė.

    E dyta nė aspektin shoqėror apostujt bėhen bashkėsi, Kishė. Dita e Rrėshajve ėshtė lindja e Kishės dhe e jetės sė Krishterė. Kisha ėshtė bashkėsi e Krishtit e bashkuar me veprimin e Shpirtit Shenjt dhe nėpėr tė njėjtin Shpirt bashkėsia rritet, pėr ēdo ditė pranon anėtarė tė ri. Duke parė krejt kėtė mund tė themi se pėrforcimi ėshtė njė shenjė e shejtė, veprim nėpėr tė cilin pėrherė e bėn tė pranishėm ardhjen e Shpirtit Shenjt i cili Shpirt na shėndrit e na pėrcjell nė tė vėrtetėn e Jezu Krishtit e na forcon tė jemi dėshmitarė tė vėrtetė, na bashkon nė njė bashkėsi qė quhet Kishė.


    Pėrforcimi, krezmimi. Liturgjia e sakramenteve tė pėrforcimit:

    Nė Koncilin e II tė Vatikanit ne dokumentin Lumen Gentium qė do tė thotė drita e popujve thuhet; Besimtarėt me sakramentet e pėrforcojnė dhe janė tė lidhur ngushtė e tė ngjeshur me fuqinė e Shpirtit Shenjt dhe kėshtu janė tė detyruar edhe mė tepėr si dėshmitarė tė vėrtetė tė Krishtit tė shpallim e tė mbrojmė fenė me fjalė e me vepra. Me 22 gusht 1971 kuvendi i shenjtė i jep ritin e pėrtrirė tė sakramentit tė pėrforcimit nė tė cilin jepet thelbi i mėsimit pėr kėtė sakrament nė bazė tė Shpirtit Shenjt, tradidės liturgjike, teologėve dhe vetė ritit tė pėrforcimit.

    a) Pėrforcimi nė meshė.
    Rėndomtė ky sakrament ndahet nė meshė tė cilėn e udhėheq Ipeshgvi, ceremonia apo kremtimi i kėtij sakramenti fillon pas shėrbesės sė fjalės ku mund tė merren leximet e ditės apo siē ėshtė parapa nė rendin e pėrforcimit. Humolia apo predikimi tė cilėn e bėn Ipeshgvi dhe ia drejton kanditatėve, prindėrve tė tyre dhe bashkėsisė sė besimtarėve qė me bazė tė leximeve liturgjike tė pėrgatit pėr pėrforcimit. Pas kėsaj vazhdon pėrgatitja e premtimit tė pagėzimit. Pas pėrtrirjes sė pagėzimit bėhet shtrirja e duarve tė Ipeshgvit mbi kandidatėt e pėrcjellura me lutjen e pėrshtatshme pėr thirrjen e Shpirtit Shenjtė. Pas kėsaj lutje vijon lyerja me vaj. Vaji i cli shugurohet tė Ejten e Madhe , kur shugurohen dhe vajrat e tjerė pėr sakrametntet e tjera. Lyerja me vaj tė krezmit pėrcjellet me formulėn pėrkatėse tė kėtij sakramenti. «Prano vulėn e Shpirtit Shenjtė. Paqja me ty» Kjo vulė ėshtė e pashlyeshme ėshtė vulė e cila nuk pėrsėritet me kėtė vulė kantitati shėnohet si ushtari i Krishtit. Pas lyerjes me Vaj tė Krezmit vazhdon lutja e besimtarėve e drejtuar dhe e lidhur me rastin e pėrforcimit dhe pėr ata qė pėrforcohen dhe pas kėsaj mesha vazhdon si rėndomtė.

    b) Pėrforcimi jashta meshe pėrbėhet prej:
    1) Hyrja qė pėrbėhet nga hyrja e Ipeshkvit dhe meshtarėt nė kishė ruajnė tė mbledhur kandidatėt, nunat dhe prindėrit e tyre. Hyrja e Ipeshgvit pėrcillet me njė kėngė tė pėrshtatshme.

    2) Sherbesa e fjalės ku lexohen 2 ose 3 lexime me psalmin pėrkatės. Nė vend tė psalmit mund tė kėndohet dhe ndonjė kėngė.

    3) Homelia ose predikimi pėrtritja e premtimit tė pagėzimit, shrrirja e duarve, lyerja me vaj dhe lutja e besimtarėve.

    4) Lutja Ati ynė dhe besojma pėrfundimtare.


    c) Ndarja e pėrforcimit pėr tė sėmurėt nė rrezik vdekje.
    Kėtu bėhet fjalė pėr ata njerėz qė pagėzohen nė rrezik vdekje ku ndahet dhe pėrforcimi nėse lejon koha bėhet leximi i tekstit biblik e nėse jo bėhet shtrirja e duarve, lyerja me vaj me formulėn e rregullt.


    Veprimi i Shpirtit Shenjt tek besimtari:
    ek besimtari Shpirti Shenjtė fillon me jetue me ditėn e pagėzimit dhe pėrfocohet me sakramentin e pėrforcimit.

    Pasi perforcohemi nė Shpirti i Zotit, Ai na ben te afte qe ne jeten e perditshme ta jetojme fene tone dhe ta deshmojme ne cdo situate – deri te vdekja. Shpirti i Zotit kurre nuk e shtie besimtarin ne luftė, nė urrejtje dhe amrmiqesi kunder atyre qe besojne ndryshe, por e ben te afte si deshmitar i fese se vertete.

    Shpirti Shenjt na jep shume dhurata te nevojshme per jete te krishtere. Rregullisht i permendim shtate, pasi numri shtate e simbolizon plotesine Por Shen Pali permend edhe shume fryte te tjera te Shpirtit sic jane: dashuria, hareja, paqja, duresa, dashamiresia, miresia, besnikeria, butesia, perkurmeria, sherimet, sherbimet, mrekullite, profecite, dallimi i shpirterave etj. (Gal 5, 22; Rom 12, 6-8; Kor 12, 8-10). I njejti Shpirt njerezve te ndryshem ua jep dhuratat e ndryshme – sipas nevojave dhe aftesise (gatishmerise) se tyre.

    Askush s’e ka Shpirtin ne dore dhe s’mund te disponoje me te, por vete Zoti i kryen punet e mrekullueshme ne zemrat e pervuajtura qe i jane hapur veprimit te tij. Me ne fund, askush nuk i merr dhuratat e Shpirtit Shenjt vetem per interes te vet, vetem per dobi personale, por “Secili merr dhurate te vecante te zbuleses se Shpirtit Shenjt per te mire e perbashket” (1 Kor 12, 7). Pra, Shpirti Shenjt na afteson per sherbim bashkesise se Kishes dhe botes ne teresi – dhe kerkon prej nesh aktivitet te tille.

    Pasi frytet e perforcimit jane aq te begatshme, duhet ta kuptojme dhe ta pranojme kete sakrament si nje nder dhe gezim te madh, e jo si njefare detyre te rende. Vetem nese e pranojme ashtu – me pervujtni, gezim dhe mirenjohje – si dhurate te pamerituar te dashurise se Zotit, Shpirti i Krishtit do te beje ndikim te madh ne zhvillimin dhe shenjterimin tonė tė gjithanshėm.


    vazhdon-->
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga toni77_toni : 08-01-2010 mė 19:24
    Gjej kohen tė lexosh, ėshtė themel i tė diturit.

  5. #5
    "Nė fillim ishte Fjala" Maska e toni77_toni
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    4,404
    Faleminderit
    22
    16 falenderime nė 16 postime

    Gjithēka mbi Kishen Katolike

    Sakramenti i Kungimit



    Cka eshte kungimi apo Eukaristia?

    Kungimin rregullisht e percaktojme si nje prej shtate sakramenteve qe i themeloi Jezu Krishti, ne te cilin ne trajten e bukes dhe te veres e marrim Korpin dhe Gjakun e Krishtit ne shpirterat tane.

    Krishti e themeloi kungimin ne Darken e mbrame kur mori buken, e theu dhe ua dha apostujve te vet duke thene ato fjale qe perseriten ne cdo meshe: “Merrni dhe hani te gjithe prej tij, ky eshte Korpi im qe do te flijohet per ju”. Poashtu pas darkes mori edhe goten plot me vere dhe tha: “Merrni dhe pini te gjithe prej tij: ky eshte kelku i Gjakut tim, i Beselidhjes se Re e te amshuar qe do te derdhet per ju dhe per te gjithe njerezit”. Dhe vazhdoi: “Beni kete ne perkujtimin tim”. Jezus Krishti Urdheroi pra, qe te hame te gjithe dhe te pime te githe.Ndresa pse duhet te hame dhe te pime, na tregoi pasi i ushqeu 5000 vete me pese buke dhe dy peshq:
    “Une jam buka e gjalle qe zbriti prej qiellit: nese ndokush e ha kete buke, do te jetoje per amshim. E buka qe une do ta jap eshte korpi im per jeten e botes... Nese nuk e hani korpin e Birit te njeriut e nuk e pini gjakun e tij, nuk keni jete ne vetvete. Kush ushqehet me korpin tim dhe e pi gjakun tim, ka jeten e pasosur. Une do ta ringjalli ne diten e fundit” (Gjn 6, 51.53-54). [/I]


    Shume nxenes thane se ky mesim eshte i pakuptueshem dhe u larguan prej tij, por Krishti nuk nderroi vendimin: kush beson ne te, ai edhe do te jetoje prej tij.

    Kisha seriozisht e kupton dhe vazhdimisht e zbaton kete urdher. Cdo besimtar e ka per detyre qe te kungohet se paku nje here ne vit – per Pashke, por jo vetem nje here! Kisha na nxit te kungohemi sa me shpesh: me mundesi cdo dite. Nese kemi marre pjese ne dy meshe per nje dite, ne te dy meshet mund te kungohemi. Sidomos secili i krishtere ka obligim te kungohet ne rrezik vdekjeje.

    Eukaristia ėshtė pra nė themel njė mister bashkimi me Krishtin Jezus. Shėn Pali shkruan:
    “Kelku i bekimit qė ne e marrim nuk ėshtė vallė bashkim me gjakun e Krishtit? Dhe buka qė ne ndajmė nuk ėshtė vallė bashkim me korpin e Krishtit?” .
    “Pasi ėshtė njė bukė e vetme, ne, edhe pse shumė, jemi njė trup i vetėm: pse tė gjithė jemi pjesėtarė tė njė buke tė vetme”. (1 Kor 10, 16-17)

    Eukaristi-a si fjalė vjen nga gjuha greqishte dhe do tė thotė «Falenderim». Me «Falenderim» nėnkuptohet kėtu dhurimi mbi Kryq i Jezusit ndaj Atit PĖR NE, PĖR BOTĖN.

    Eukaristia ėshtė zemra dhe kulmi i jetės sė Krishterė dhe i vetė kishės pasi nė atė pranojmė vetė Krishtin si sakrificėn e vėrtetė nė tė cilėn Jezu Krishti i afroi Atit njėherė e pėrgjithmonė nė kryq. Mė ndėrmjetėsinė e kėsaj sakritice apo flije Jezusi shpraz hiret e shpėtimit mbi trupin e vet mistik qė quhet kishė.

    Eukaristia ėshtė pėrkujtim i Pashkėve tė Krishtit tė veprės sė shėlbimit, e pėrbėrė nga jeta, vdekja dhe ringjallja e Krishtit ėshtė vepra qė bėhet prezente nga liturgjija, flija e Kryqit apo e Eukaristisė. Qartė duhet tė thuhet se Krishti vetveten ia paraqiti Atit si fli shenjte e cila i pėrqeu qė ashtu tė pėrmirėsojė gabimet, fajet tona.«Ai na deshti e pėr ne Ai flijoj vetveten. Hyjit porsi kusht e fli qė jep erė tė mirė.» (Ef 5, 2).

    Flija e kryqit nė kishėn e Zotit pėrjetohet nė flijen Eukaristisė. Nė kėtė fli Krishti meshtar kryqėzon vetveten ia paraqet Atit me shugurimin e dhuratės qė realizohet prej meshtarit sė cilė dhuratė, bashkangjiten besimtarėt. Kur ėshtė flija e kryqit dhe festa e Ringjalljes flijimi i dhuratės plotsohet me kungim. me tė cilėn flija e paraqitur Zotit merret si ushqim ku besimtari bashkohet me Jezusin dhe hidhet nė dashuri reciproke. Nė darkėn e mbrame Jezusi e bėri tė pranishėm flijen e kryėit. Ky ishte akt profetik, akt pėrkujtimi i bėrė pėrpara. Kėtė akt profetik e bėn tė pranishėm nė pėrmjet shenjave. Buka e ndarė paraqet Trupin e Krishtit, kurse vera nė gorė paraqet Gjakun e Krishtit tė dredhur pėr ne. Kėshtu Jezusi e themeloi flijen Eukaristike tė Trupit e tė Gjakut tė vet qė gjatė shekujve deri tek ardhja e dytė e Tij tė jetė e pramishme flija e Kryqit dhe pėrherė ku kisha kėtė e pėrsėrit bėhet e pranishme e vetmja fli e Jezusit. Dėshira e njerėzve pėr tė paraqiti flinė dėshirė e cila ekzistonte prej Abelit, kėtu nė meshė fiton mundėsi qė Zotit ti paraqitet flia tė cilės njerzit nuk do ti turpėroheshin. Nėpėrmjet kėsaj flije miqėsia ne me Atit e njeriut ėshtė e vendosur thellė dhe ėshtė njė miqėsi e re apo besėlidhje e re. BR ishte vetėm pėrkujtim i njė farė miqėsie. Kur pėrkujtojmė miqėsinė e re ajo ėshtė e pranishme nė mesin tonė dhe ashur na ėshtė e mundshme tė marim pjesė nė flijen denifinitive tė njerzimit e cila mė nuk ėshtė kafsha, por biri i njėlindur Jezu Krishti. T’u iu bashkangjitė kremtimit tė meshės d.m.th. marrim pkjesė nė flijen e Jezusit nėpėrmes sė cilės lidhet marrėdhėnia mes Zotit e popullit tė Tij. E kjo ndodh mes gėzimit, mes festės nė tė cilėn janė tė thirrur tė gjithė besimtarėt. Nė kėtė tė kremte tė Eukaristisė Krishti vetveten e bėn tė pranishėm, nėpėrmjet flisė tė cilėn nė mėnyrė tė papėrgjakur ia kushton Atit pėr shėlbimin e botės nėpėrmjet shėrbeses qė e paraqesin meshtarėt, e besimtarėt bashkohen me meshtarin qė nėpėrmjet tij e bashkė me tė njėrherit tė bashkuar me Krishtin ta paraqesin flinė e falenderjes, flijėn e shpėrblyese dhe lutjen enderimit. Tė gjithė tė pranishmit i dhurojnė vetveten. Paraqitja e flisė e cila paraqet flijen e Krishtit ndodh nė lutjen Eukaristike me fjalėt qė i ka thėnė vetė Krishti nė darkėn e Mbrame:«Merrni e hani tė gjithė prej kėtij, ky ėshtė korpi im. Merrni e pini tė gjithė prej kėtij, ky ėshtė Gjaku im. Bėni kėtė nė pėrkujtimin tim.»


    Prania e vėrtetė dhe shndėrrimi Eukaristik

    Ėshtė e duhur tė theksohet se pas shugurimit tė bukės dhe tė verės nė Elter ėshtė i pranishėm Trupi dhe Gjaku i vetė Krishtit dhe se ky Trup dhe Gjak pranohet nė mėnyrė Sakramentale nė kungimin e Shenjt. Ata tė cilėt me bindje i afrohen kėsaj tryeze hyjnore, tė pėrtrihen shpirtėrisht.

    Duhet tė dimė se buka dhe vera pas fjalėve tė shugurimit shndėrrohen nė Korpin dhe Gjakun e Krishtit, edhe pse me bukė dhe nė verė mbetet shija, pamja e bukės dhe e verės nė mėnyrė krejt tė fshehtė fshehet vetė Krishti nė vehten njerėzore dhe hyjnore.

    Pas shndėrrimit tė mrekullueshėm trajta e bukės dhe e verės e cila nė vete pėrban dhe tregon vetė Krishtin si burim dashurie ku Krishti i flijuar dhe i Ringjallur bashkohet me ne.

    Gjatė jetės tokėsore tė Jezusit, kur apostujt rrinin me tė rreth tryezės, Ai ishte i dukshėm edhe me trup para tyre. Pas vdekjes dhe Ringjalljes kur nxėnėsit mblidheshin pėr tė treguar dashurinė ndaj Jezusit, prapė i lidhte dashuria e Jezusit dhe pėrkjtimi nė tė i cili i mbante tė bashkuar. Jezusi nė mėnyrė misterioze ishtė nė mesin e tyre nėpėrmjet ndarjes sė bukės ata pėrjtonin bashkimin me Krishtin. Nxėnėsit ishin tė vetėdijshėm pėr detyrėn qė Jezusi ka lan, por ka pėrkujtuar flijimin e Tij, duke marrė bukėn dhe verėn e duke thėnė fjalėt qė i tha nė darkėn e mbrame. Apostujt e kanė ditur se duke bėrė kėtė e pranojnė Krishtin si ushqim tė shpirtit. Ajo bukė qė ishte para tyre nuk ishte ma bukė e thjeshtė, por ishte Korpi i Krishtit, tė cilėn gjithkush mund ta pranoj, mund ti afrohet vetėm nėse ėshtė i denjė.

    Nė pėrkujtimin e darkės sė mbrame e cila nuk ėshtė ndėrpre kurrė nė kishat katolike, prania e Krishtit ėshtė hiri i Shenjt Eukaristik. Pėr kėtė arsye ajo qė gjendet nė Elter, pasi qė i janė thėnė fjalėt Krishtit edhe pse me shije tė jashtme mbetet bukė dhe verė, substanca ajo qė mban brenda ėshtė Korpi dhe Gjaku i Krishtit, ushqim ky qė i ushqen shpirtat tonė. Ėshtė bukė e jetės e cila na dhurohet, ky ushqimi Shenjt na jepet qė nė fe dhe dashuri tė rritet bashkimi nė Krishtin me Zotin dhe Hyjin dhe me Shpirtin Shenjt i cili banon nė ne. Pra pranija e Krishtit nė Eukaristi ėshtė e padukshme, por ėshtė e vėrtetė pėr tė cilėn dėshmon feja jonė. Zoti ėshtė i pranishėm nė besimtarin edhe para Kungimit, por nė mėnyrė tė posaēme ėshtė i pranishėm nė flinė Eukaristike.


    Liturgjia e sakramentit tė Kungimit

    Gjatė historisė hasim disa emra pėr kėtė sakrament: thyerja e bukės, Eukaristia, Flia e Pashkėve etj. Nė darkėn e mrame Krishti u dha apostujve Korpin e Gjakun e si pėrkujtim dhe si prani e vėrtetė e Krishtit nė mesin e tyre. Me kėtė e bashkoi pashkėn hebreje me pashkėn e Krishtit, ku pashka hebreje pėrkujton lirinė e popullit tė Izraelit nga robėria egjyptiane, kurse pashka e Krishtit Jezus paraqet lirinė e njerėzve nga robėria e mėkatit. Me themelimin e ritit tė ri Jezus Krishti dėshiron ta amshojė Pashkėn, ku kuptimi i Pashkės nuk ėshtė mė lirimi nga mėkati Egjipti dhe Besėlidhja e Sinait, por lirimi nga mėkati nuk ėshtė mė gjaku i kafshėve i cili qe vetėm shenjė, por Gjaku i vetė ndėrmjetėsit dhe meshtarit qė ėshtė vetė Jezusi i cili njėkohesisht shėnon dhe realizon lirimin dhe Besėlidhjen; Lk. 22.20. E mori gjithashtu dhe Kelkun, pasi u krye darka e tha:“Ky Kelk ėshtė besėlidhja e re nė Gjakun tim qė derdhet pėr ju” Mt 26,28 sepse ky ėshtė Gjaku im, Gjaku i Besėlidhjes qė do tė derdhet pėr tė gjithė nė shpėrblim tė mėkatėve. Mk 14,24 ...

    Nė darkėn e mbrame shohim se Krishti Jezusi i shndėrron Pashkėn hebreje me Pashkėn e Krishterė. Me kėtė Ai nuk deshi vetėm ta themelojė ritin e ri me tė cilin tė krishterėt do tė dallohen nga hebrejtė, por dėshron ta plotėsojė atė simbol qė paraqet pashka hebreje e kjo ėshtė lirimi nga mėkati dhe besėlidhja e shkruar nė zemėr.

    Shėn Justini thotė: bukėn Eukaristike mund ta marrė vetėm ai i cili beson se ėshtė e vėrtetė i cili ėshtė i larė nga mėkatet dhe qė jeton kėshtu siē e caktoi vetė Krishti, sepse nė Kungim nuk marrim bukė e pije tė thjeshtė, por e marrim Korpin dhe Gjakun e vetė Krishtit.


    Ndėrrimi i Eukaristisė jashtė meshė

    Konēili i II i Vatikanit nė numrin 3 jep parime themelore pėr nderimin e Eukaristisė. Vihet nė dukje flija si pėrkujtim i vdekjes dhe ngjalljes sė Jezu Krishtit dhe si kremtim i Pashkėve. Flija eukaristike ėshtė burim i liturgjisė shejte, tė kishės dhe i jetės sė krishterė nė pėrgjithėsi. Kuse kremtimi i Eukaristisė brenda flisė sė meshė ėshtė burim dhe qėllim i nderimit tė eukaristisė jashtė meshe. Trajtat shenjte qė mbesin pas meshe ruhen nė vėnd tė posaēėm pėr qėllim qė besimtari qė nuk mund tė marrin pjesė nė meshė tė mund tė bashkohen me Krishtin duke e marrė Kungimin Shenjt dhe nė njė mėnyrė tė bashkohen me flinė e atij e cila kremtohet nė meshė. Ēdo Kungim ėshtė i lidhur me flinė Eukaristike. Pjesėmarrja nė darkėn e Zotit pėrherė ėshtė bashkim me Krishtin i cili vetveten e kushtoi si fli. Trajtat shenjte gjithmonė janė Korpi i Krishtit qė jepet pėr ne dhe Gjak i Krishtit, i cili derdhet pėr ne, Kur Kungimi ndahet jashtė meshet porositet qė tė bėhet sherbesa e fjalės qė besimtarėt e pėrgatitur tė pranojnė Kungimin me njė pėrshpitėri tė Elterit duhet ta kuptojmė se prania e Krishtit nė sakrament rrjedh nga flia dhe ėshtė drejtuar ka pranimi i Kungimit shpirtėrisht. Nėse adhurimi nuk na nxit nga pjesėmarrja e plotė nė misterin e Pashkėve atėherė adhurimi nuk ėshtė drejtuar mirė.


    Si Sakrament

    Eukaristia u themelua nga Jezusi nė Darkėn e Mbrame, nė momentin kur AI u dha Apostujve bukėn dhe verėn, moment ky qė pėrfondon me fjalėt: «Bėjeni kėtė nė pėrkujtimin tim» (Luka 22, 19). Njė shprehje e tillė vlen njėkohėsisht si “urdhėr” dhe si “detyrė” qė u besohet Apostujve pėr tė tejēuar dhurimin hyjnor si Aktualizim tė Shpėtimit nga ana e Jezusit.

    Njeriu mund ta gjejė burimin, plotesimin dhe domethėnjen e ekzistencės sė tij vetėm nė dhurimin vetjak te Krishtit. Dhurimi i jetės sė Jezusit ėshtė themeli i jetės sė botės. Kisha e vėn Eukaristinė nė qendėr tė qenjes sė saj sepse Ajo ėshtė e themeluar pikėrisht nė kėtė vetėdhurim tė Birit dhe vazhdon tė jetojė JO PĖR MERITAT E NJERĖZVE QĖ E PĖRBĖJNĖ KISHĖN, por VETĖM nė sajė tė vetėdhurimit Eukaristik e tė pėrditshėm tė Birit.

    Eukaristia ėshtė vendi i takimit dhe i njėsimit mes Hyjnores dhe njerėzores, mes qiellit dhe tokės.

    Eukaristia ėshtė Prania e vazhdueshme e Hyjit nė dinamicitetin e historisė sė njeriut.


    vazhdon-->
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga toni77_toni : 08-01-2010 mė 19:35
    Gjej kohen tė lexosh, ėshtė themel i tė diturit.

  6. #6
    "Nė fillim ishte Fjala" Maska e toni77_toni
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    4,404
    Faleminderit
    22
    16 falenderime nė 16 postime

    Gjithēka mbi Kishen Katolike

    Sakramenti I Rrefimit apo i Pajtimit

    Rrefimi eshte sakramenti i pajtimit tone me Zotin dhe me Kishen. Vepruesi kryesor, edhe pse i padukshem, i tė gjitha sakramenteve eshte vete Krishti, i cili themeloi, veprimi i tyre nuk varet prej shenjterise se ndaresit te dukshem. Sakramentet gjithmone prodhojne dhe japin hirin e Zotit, pa marre parasysh se kush i ndan. Ne rrefim Zoti nepermjet meshtarit na i fal mekatet qe i kemi bere pas pagezimit.

    Ky sakrament I rrefimit ka edhe emra tjere, qe e plotesojne dhe tejkalojne domethenien e kesaj fjale. Rrefimi quhet edhe sakrament i kthimit (metanoia), sakrament i pendeses, sakrament i meshires se Hyjit. Sipas domethenies se vet shprehja me e pershtatshme per kete realitet eshte: sakrament i pajtimit.

    Pajtimi eshte nje proces i gjate. Njeriu me se pari duhet ta kuptoje dhe ta pranoje gabimin e vet, pastaj te pendohet dhe te vendoset per nderrim jete. Mandej duhet te lype falje dhe t’i plotesoje kushtet per falje. Vetem atehere mund te realizohet pajtimi. Per kete arsye fjala pajtim me mire e tregon ate cka behet ne mes te Zotit dhe njeriut mekatar.



    Rrefimi – dhurate e Zotit besimtareve te krishtere

    Kur flasim per rrefim, supozohet se e njohim dhe e kuptojme seriozisht realitetin e mekateve, qe – si e keqja me e madhe qe ekziston – e fyen Zotin dhe e demton njeriun mekatar, si edhe mbare Kishen dhe shoqerine njerezore. Prej roberise se mekatit Krishti e liroi boten me vdekjen dhe ringjalljen e vet. Mirepo, qe secili njeri te behet pjesetar i ketij clirimi dhe shperblimi, secili duhet te besoje dhe te pagezohet. Ne pagezim na falen te gjitha mekatet.

    Krishti e njihte mire natyren tone te ligeshtise. Ai e dinte se nuk do te qendrojme ne te miren. Per kete arsye e themeloi edhe sakramentin e rrefimit per faljen e mekateve qe i bejme pas pagezimit – pasi pagezimi nuk mund te perseritet. Ate dite kur u ringjall, Krishti u tha apostujve te vet: “Merrni Shpirtin Shenjt! Atyre qe ua falni mekatet, u falen, e atyre qe nuk ua falni, nuk u falen” (Gjn 20, 22-23).Kete pushtet dhe detyre prej apostujve e kane marre ipeshkvijte dhe meshtaret. Ata e kryejne edhe sot per te miren e te gjithe besimtareve qe e lypin meshiren e Hyjit.

    Vetem feja e krishtere per pajtim me Zotin e ka sakramentin e rrefimit. Asnje fe tjeter s’ka dicka te tille! Njerezit jo te krishtere mund dhe duhet te pendohen per mekatet e veta. Mund edhe t’i pranojne para te tjereve. Por, pasi nuk jane pagezuar, nuk mund te rrefehen dhe nuk mund te jene te sigurte se Zoti ua ka falur mekatet – sikurse te krishteret qe jane te sigurte ne baze te premtimit dhe autoritetit te Krishtit Zot.



    Rrefimi eshte i nevojshem per te gjithe

    S’ka njeri aq te shenjte, i cili nuk do te kishte nevoje per rrefim. Po ashtu s’ka as mekat aq te madh, prej te cilit nuk mund te lirohemi ne rrefim. Sakramenti i pajtimit eshte i domosdoshem per shelbimin e atyre qe kane mekat te rende, sikur pagezimi per ata qe nuk jane pagezuar. I nevojshem eshte per femije qe kane arritur te vetedija dhe mund te mekatnojne, per njerez te rritur dhe te pjekur, si edhe per pleq dhe plaka. Me i nevojshem eshte ne rrezik te vdekjes.
    Besimtari duhet te rrefehet sa me pare pasi te beje ndonje mekat te madh. Perndryshe, edhe ata qe i kane vetem mekatet e vogla, duhet te rrefehen se paku nje here ne vit – por kjo eshte teper pak. Besimtaret e mie rrefehen gati cdo muaj. Rrefehen edhe motrat e nderit (murgeshat), meshtaret, ipeshkvijte, edhe vete papa.



    Cka duhet te rrefejme?

    Duhet t’i rrefejme te gjitha mekatet qe i kemi bere pas pagezimit. Kush eshte rrefyer perpara, i rrefen vetem mekatet qe i ka bere pas rrefimit te fundit. Nuk duhet t’i perserisim mekatet qe jane falur nje here. Ato nuk ekzistojne me.

    Duhet rrefyer para se gjithash te gjitha mekatet e renda – me numer dhe me rrethana, pasi nese nuk i rrefejme te gjitha, asnje nuk na falet. Perkundrazi bejme edhe nje mekat me te madh, qe quhet sakrilegj ose shenjtdhunim.

    Pune e mire dhe e dobishme eshte qe t’i rrefejme ne menyre sa me te perpikte edhe te gjitha mekatet e vogla. Por nese ndonjerin prej ketyre as nuk e rrefejme, rrefimi eshte i vlefshem – pasi mekatet e vogla mund te falen edhe ne saje te veprave te mira jashte rrefimit, ndersa mekatet e renda falen vetem ne rrefim.

    Pasi mund te mekatnojme me mendim, me fjale, me vepra dhe me leshime (duke mos plotesuar detyrat), duhet t'i rrefejme edhe te gjitha mekatet e cdo lloji, e jo vetem ato me fjale dhe me vepra. Pra, qe te mund te rrefehemi mire, na nevojitet edhe pergatitja e mire, rremim i shpirtit. Pergatitja me e mire dhe me komplete do te jete nese e gjykojme jeten tone ne baze te 10 urdherimeve te Zotit, 5 urdherimeve te Kishes, ne baze te urdherit te dashurise ndaj Zotit dhe ndaj te afermit, si edhe sipas "rregulles se arte": mos ua bej te tjereve ate cka nuk deshiron qe te ta bejne ata ty, e u bej te tjereve gjithcka deshiron qe te te bejne ata ty (krh. Mt 7,12).



    Pendimi

    Pendimi eshte keqardhja per shkak te mekatit, me te cilin e kemi fyer Zotin dhe Kishen dhe njekohesisht e kemi rrezikuar shelbimin tone.

    Ekzistojne dy lloje pendimi:

    1. Pendimi i persosur eshte keqardhja sepse me mekatin tone e kemi fyer dashurine e pakufishme te Zotit ndaj nesh. Burimi i pendimit te persosur eshte dashuria jone ndaj Zotit.

    2. Pendimi i papersosur eshte keqardhja sepse me mekatet tona e kemi merituar ndeshkimin e amshuar ne ferr. Pra, pendimi i papersosur nuk bazohet ne dashuri, por ne friken prej denimit te amshuar ne ferr.

    Per rrefim mjafton pendimi i papersosur, megjithese me mire eshte te pendohemi ne menyre te persosur gjithmone kur ajo eshte e mundshme.





    Pendesa

    Pervec pranimit te mekateve ne rrefim dhe ne pajtim me njeri-tjetrin - sepse pa pajtim me njerez s'ka pajtim as me Zotin, kushti kryesor per falje eshte pendimi, d.m.th. keqardhja per shkak te mekateve, me te cilat e kemi fyer Zotin dhe Kishen dhe njekohesisht e kemi rrezikuar shelbimin tone.

    Nje shenje e pendimit edhe edhe pendesa, te cilen rrefyesi e ka per detyre t'ia jape pendestarit ne rrefim. Ajo eshte shenje se deshirojme te japim njefare demshperblimi per mekatet tona. Pendesa zakonisht eshte e vogel. Gjithmone eshte me e vogel se mekati. Sepse mekati nuk na falet ne baze te pendeses - per shkak te meritave tona, por per shkak te meritave te Jezu Krishtit, i cili vdiq ne kryq per ne.

    Pendesen gjithsesi duhet ta kryejme ne menyre sa me te denje. Mire do te ishte qe te bejme dicka edhe me teper sesa lyp rrefyesi - qe te tregojme dashuri me te madhe ndaj Zotit dhe falenderim per miresine dhe meshiren e tij.

    Pasi te na e jape pendesen, derisa e themi Punen e Pendimit, meshtari na zgjidh prej mekateve me keto fjale:
    "Hyji, Ati i meshirshem, me vdekje dhe ngjallje te Birit te vet e ka pajtuar boten me vete dhe e ka derguar Shpirtin Shenjt per falje te mekateve. Neper sherbimin e kishes ai te dhashte faljen dhe paqen! Dhe une po te zgjidh prej mekateve tua ne emer te Atit e te Birit e te Shpirtit Shenjt!"


    Liturgjia e sakramentit tė Rrėfimit

    Nė Shkrimin Shenjt nė pėrgjithėsi flitet pėr mirėsinė dhe dashurinė e Zotit. Zoti pėrherė e thėrret njeriun mėkatar nė jetėn e pėrbashkėt, me vetveten, e kthen nga jeta e tij e mbrapsht dhe ashtu i mundėson ti pėrgjigjet thirrjes, ta pranojė oferten, dhe duke e mbėrritur faljen e mėkateve nė bashkėsine e popullit tė Zotit, tė jetoje nė miqėsi me Zotin, si parashijim i jetės sė amshuar tė tė shėlbuarve. BV parashtron mirėsinė, mėshirėn e Zotit tė cilėn na e shpreh dhe Ezekieli profet kur thotė:

    Zoti nuk e don vdekjen e mėkatnorit, por don qė ai tė kthehet e tė jetojė.

    Shprehja e kthimit nė BV e paraqitė nė shumė mėnyra:- veshja me petka pendestare
    - derdhja e hirit mbi krye
    - agjėrimi
    - pėrulja nė gjunjė
    - vajtimi
    - qėndrimi nė heshtje etj.


    Kėto gjeste kanė qėnė tė pėrcjellura me fjalėt tė cilat kanė shpreh pranimin e ganimee personale, qė kėto gjeste. Dhėnja pendestare mos tė kuptohen vetėm si formalitet. Profetėt kanė cekė nevojėn e kthimit tė sinēertė, tė mbrendshėm, kthimin e njeriut nga mėkatet nė dashurinė e Zotit, e tė afėrimit, e kjo ishte kusht faljeje nė BR. Sipas sinoptikėve thelbi i predikimit tė Jezusit ėshtė thirrja nė kthim.
    “Jezusi filloi tė predikojė: Kthehuni se mbretnia e qiejve, e Hyjit ėshtė ngjat”Mt 4,17; Mk 1,15; Lk 5,32
    Kthimi apo metanoja qė e kėrkon ky predikim, apo kjo fjalė e Jezusit pėrbahet nė kthim denifinit tė njeriut, largimin nga mėkatet dhe afrimin me Zotin. Metanoja ėshtė dhuratė e Zotit, pėr kėtė inisjativa e kthimit rrjedh prej Zotit. Lk 15,4-8 (e deles sė humbur) Dhe shumė tekste tė tjera na flasin pėr dashurinė e Zotit e cila i shkon nė rakim njeriut mėkatnor.

    Jezusi vetė para ēdo sherimi qė bėnte i fal mėkatet, dhe tregon pushterin e vet pėr faljen e lukatėve, gjithashtu BR dėshmon se Zoti ia dha kishės pushtetin me falė mėkatet. Gjn 20, 22-33. Si foli kėshtu hukati mbi ta dhe u tha:
    [/B]“Merrni Shpirtin Shenjt! Atyre qė ua falni mėkatet u falen, e atyre qė nuk jua falini nuk u falen”.

    Konēili i dytė i Vatikanit na jep ritin e pėrtėsisė tė pajtimit qė tė mund tė vijė nė dukje tėrė pasuria e kėtij sakramenti dhe qė kremtimi i tij, tė jetė i pėrshtatshėm gjendjes dhe nevojave tė pėrsonit dhe bashkėsitė e ndryshme tė popullit tė Zotit. Riti i pėrtėrirė i kėtij sakramenti na parashtron forma tė pajtimit janė tė caktuara 3 mėnyra tė ndryshme:
    - pajtimi individual i pendestarit
    - pajtimi i pendestarėve nė rrėfim individual
    - pajtimi i shumė pendestarėve me rrėfim e zgjidhje tė pėrbashkėt.



    Frytet e rrefimit

    Cdo rrefim i mire na pasuron me fryte te begatshme:

    1. na falen mekatet dhe na kthehet hiri shenjterues;
    2. na falet denimi i amshuar;
    3. falen edhe denimet e perkohshme;
    4. na ringjallen meritat qe i patem te Zoti para se kemi mekatnuar;
    5. na jipet hiri sakramental dhe veprues - qe te mund ta permiresojme jeten tone, te qendrojme ne te miren dhe te ruhemi me lehte prej mekateve.


    vazhdon-->
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga toni77_toni : 08-01-2010 mė 19:47
    Gjej kohen tė lexosh, ėshtė themel i tė diturit.

  7. #7
    "Nė fillim ishte Fjala" Maska e toni77_toni
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    4,404
    Faleminderit
    22
    16 falenderime nė 16 postime

    Gjithēka mbi Kishen Katolike

    Sakramenti I Vajimit



    Jezu Krishti me sakramente te ndryshme i shenjteroi momentet kryesore te njeriut: me pagezim lindjen, me rrefim dhe kungim rritjen ne hirin e Zotit, me perforcim (krezmim) pjekurine shpirterore te njeriut. Mirepo, ka edhe nje moment ne jeten tone, i cili eshte i rendesishem, se paku sa te tjeret. Ky eshte casti i vdekjes, e ne lidhje me te edhe momentet e semundjes. Keto caste - kur eshte jeta ne rrezik, si edhe te gjitha castet tjera me te rendesishme te jetes. Krishti i shperbleu me mundimin dhe vdekjen e vet dhe i shenjteroi me sakramentin e vajimit.


    Cka eshte vajimi?

    Vajimi eshte sakrament i te semureve. Ne te, me ane te lyerjes me vaj te bekuar te ullinjve (ose me ndonje vaj tjeter te bimeve) dhe me ane te lutjes se meshtarit, njerezve te semure u jipet shendeti i shpirtit, si edhe i trupit - nese ky eshte i dobishem per shelbimin e tij te amshuar.

    Hiri i Shpirtit Shenjt e forcon shpresen e te semuarit ne Hyjin. I jep fuqi qe ta duroje semundjen e vet, te jete i qendrueshem ne lufte per shelbimin e vet shpirteror kunder tundimeve te Qoftelargut. Me kete sakrament i semuari i bashketrajtohet Jezu Krishtit te munduar dhe te kryqezuar dhe perforcohet ne shpirt duke i drejtuar syte kah Krishti i ringjallur.

    Me ne fund vajimi e liron te semuarin prej mekateve qe mbeten pa u rrefyer: qofte per shkak te harreses, qofte per shkak te paaftesise se te semuarit per rrefim - sepse s'mund te flase me, ose s'eshte i vetedijshem aspak. Kuptohet, falen vetem mekatet per te cilat njeriu pendohet! Keshtu vajimi eshte edhe perkryerja e pendeses se krishtere.


    Liturgjia e sakramentit tė vajimit

    Porsi nėnė e mirė Kisha kujdeset dhe i pėrcjell antarėt e vet prej fillimit tė jetės e deri nė mbarim qė nga lindja e deri nė vdekje. Nė ēdo fazė tė jetės kisha ėshtė e gatshme t’ia mundėsojė besimtarit dhanien e hirit tė Zotit. Krishti i themeloi sakramentin e vajimit pėr ata qė janė tė semurė rėndė. Ky sakrament i jep tė sėmurit Hirin e Zotit qė nė kohėn e ankthit tė vdekjes mos tė humbin frika e as tundimet, tė mos luhatet nė mendime e tė mos dyshojė nė fe. Ku sakranent ėshtė njė takim i Krishtit shėlbues me vėllain ose motrėn qė vuan nė sėmundje. Ėshtė sakrament pėr tė sėmurėt, e jo pėr ato qė vdesin, Vojimi ėshtė pėrdorė nė B.V., por sidomos materia e kėtij sakramenti qė ėshtė vaji pėr shėrime tė ndryshme.

    Shėn Jakobi shkruan:“Nqs ėshtė ndokush ndėr ju i sėmurė, le ta thėrrasė udhėheqėsin e Kishės, ai le tė lutet mbi tė duke e lyer me vaj, nė Emėr tė Zotit, dhe urata e fesė do ta shpėtojė, shėrojė tė sėmurin dhe Zoti do ta ripėrtrijė e nėse ka bėrė mėkate do ti falen”. (Jak.5.14-15)

    Prej kėtij teksti mund tė shohim kur thėnie e kėtij sakramenti, nuk e marrim pėr tė vdekur, por tė forcohemi me hirin e Zotit e tė jemi tė qėndrueshėm nė sėmundjen tonė e tė shpresojmė. Ungjilli i Mk. Flet pėr lyerjen me vaj tė cilėn e kanė praktikuar apostujt gjatė jetės sė Krishtit nė tokė. Kjo lyerje e d.m.th. shėrim i zakonshėm tek hebrenjtė dhe tek paganėt. Nė anėn tjetėr Jezusi e pranoi kėtė lyerje tė cilės i jep karakter karizmatik apo mesianik. Krishti nuk ndalet vetėm nė shėrimin e sėmundjes, por tregon fuqinė e vet pėr ta liruar njeriun prej gjėndjes sė mėkatit e ēdo gjė qė rrjell prej Tij. Kėtu bėn pjesė dhe sėmundja. Pėr lyerjen me vaj falsin dhe shumė tekste litugjike tė shekujve tė parė.


    Rendi i lyerjes me vaj nė sakramentin e vajimit

    1) Hyrja - Pėrshėndetja, stėrpika me ujė tė bekuar. Fjalėt hyrėse pėr d.m.th. e kėtij riti.

    2) Akti i pendimit [I]- Rrėfimi nqs. ėshtė e mundur.

    3) Sherbesa e fjalės - Pjesė e shkurtėr nga Shkrimi Shenjt, predikimi i shkurtėr, lutja qė mbaron me shtrirjen e duarve mbi tė sėmuarin.

    3) Bekimi i vajit

    4) Lyerja me vaj nė ballė e nė duar - E pėrcjellur me fjalėt:
    “Me kėtė lyerje tė Shenjt si dhe me mėshirėn e vet tė madhe tė ndihmoftė Zoti me shėrimin e Shpirtit Shenjt. Amen.
    Tė liroftė nga mėkati e tė shėlboftė e me mėshirė tė madhe tė rikthejė shėndetin Amen.


    5) Pėrfundimi - Lutja e Krishtit dhe bekimi pėrfundimtar.


    vazhdon-->
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga toni77_toni : 08-01-2010 mė 19:50
    Gjej kohen tė lexosh, ėshtė themel i tė diturit.

  8. #8
    "Nė fillim ishte Fjala" Maska e toni77_toni
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    4,404
    Faleminderit
    22
    16 falenderime nė 16 postime

    Gjithēka mbi Kishen Katolike

    Sakrameti I Urdhėrit Shenjt


    Urdhėri Shenjt ėshtė sakrament, i themeluar prej Jezu Krishtit, nėpėr tė cilin Zoti tė shuguruarve na jep hirin e vet, aftėsinė tė drejtėn dhe detyrėn qė ta bashkojnė, ta udhėheqin dhe ta Shenjtrojnė “Izraelin e ri”, popullin e krishterė, dhe njėkohėsisht ta kryejnė shėrbesėn Hyjnore.

    Urdhėri Shenjt quhet edhe urdhėri meshtarak. Mirėpo, i vetmi meshtarė, prift i vėrtetė i cili nė mėnyrė tė denjė ndėrmjetėson nė mes Zotit dhe njerėzimit ėshtė Jezu Krishti. (Krh. Hebr. 7-8). Tė gjithė besimtarėt janė vetėm pjestarė tė plotėsisė sė meshtarisė sė Krishtit, por jo tė gjithė nė tė njėjtėn shkallė dhe nė tė njėjtėn mėnyrė! Shėn Pjetri u shkruan tė gjithė besimtarėve kėshtu:
    “Ju jeni fis i zgjedhur, meshtari mbretėrore, komb e Shenjt, popull qė Hyji e fitoi pėr vete” (1Pjt.1-9)

    Tė gjithė tė krishterėt, me anė tė sakramentit tė pagėzimit janė bėrė pjestarė tė meshtarisė sė Krishtit. Ata i sherbejnė Hyjit nė emėr tė mbarė botės. Kjo meshtari quhet “meshtaria e pėrgjithshme” e tė gjithė tė pagėzuarve. Mirėpo, nė mėnyrė tė veēantė meshtarė janė ata qė kanė marrė edhe sakramentin e posaēėm tė meshtarisė, urdhėrin Shenjt. Kjo meshtari quhet “meshtari ministeriale” nė shėrbim tė bashkėsisė sė besimtarėve.



    Shkallėt e Urdhėrit Shenjt

    Janė tri shkallė nė pjesėmarrjen e meshtarisė sė Krishtit:
    Diakonati;
    prezbiterati dhe
    episkopati.



    1) Diakonati (greqisht: “Siaxovoē” d.m.th. shėrbėtor) ėsthė shkalla mė e ulėt e urdhėrit shenjt. Diakonatėt nė fillim kujdesoheshin pėr nevojat materiale tė Kishės (Krh. Vap.6,1-6), por edhe predikonin. Ata mund tė pagėzpjnė, tė ndajnė Kungimin, tė bekojnė kurorėn e martesės, t’u prijnė varrimeve (salikimeve) kishtare, tė ndajnė bekime tė ndryshme. Disa diakonė janė tė pėrhershėm, do tė tjerė vetėm pėrkohėsisht derisa tė bėhen meshtarė. Ēdo meshtarė, ose Ipeshkėv mė sė pari bėhet diakon, d.m.th. shėrbėtorė nė Kishė. Kjo detyrė e shėlbimit nuk kalon kurrė. Deri tė vdekja jemi shėrbėtorė tė Krishtit dhe tė Kishės, edhe atėherė kur fitojmė ndonjė detyrė, ose hir tjetėr mė tė lartė.(Papa , p.sh. ka titull: “shėrbėtor i shėrbėtorėve tė Hyjit”!

    2) Meshtari, prifti, greqisht: “xpeoButepoē” (prezbyteros) d.m.th. plak i nderuar, epror ėshtė nė shkallėn e dytė tė urdhėrit Shenjt. Pėrveē detyrave tė diakonit, meshtari edhe thotė meshė, rrėfen dhe nė situatė tė jashtėzokonshme dhe me leje tė posaēme tė Ipeshgvit mund tė ndajė edhe sakramentin e pėrforcimit. Pėrndryshe meshtarėt janė ndihmėsit e Ipeshkvijve.

    3) Ipeshkvi [B]i cili zgjidhet prej meshtarėve, greqisht: “exiokroē” (= episkops) [B][I]d.m.th. mbikqyrės, inspektor. “Ipeshkvijtė si kolegium janė pasardhės tė apostujve dhe kanė plotėsinė e urdhėrit Shenjt.”

    Papa ipeshkvi i Romės. Ai, pasi ėshtė pasardhės i shėn Pjetrit, ėshtė njėkohėsisht edhe kryetar i krejt Kishės Katolike. Ai simbolizon dhe garanton bashkimin (unitetin) e Kishės. Nė shkallėn e meshtarisė Ipeshkvijtė e tjerė janė tė barabartė me papėn, ndėrsa nė shkallėn e pushtetit papa ėshtė pėrmbi tė gjithė.


    Karakteri sakramental i tė shuguruarve

    Urdhėri Shenjt ėshtė njė prej tre sakramenteve qė lėnė nė shpirt “karakterin sakramental”, vulėn e pashlyeshme. Pėr kėtė arsye mund ta marrim vetėm njė herė nė jetė sikur pagėzimin dhe pėrforcimin. Kush njė herė ėshtė shuguruar pėr meshtar, ai pėrgjithmonė ėshtė meshtar. (Njėsoj ėshtė me diakonėt dhe Ipeshkvijtė) Edhe po tė ndodhej se meshtari e lė profesionin dhe thirrjen e vet meshtarake, apo nėse suspendohet, Urdhėri Shenjt nuk i shlyhet.

    “Karakteri sakramental” dėshmon po ashtu se veprat meshtarake gjithmonė janė tė vlefshme dhe tė plot fuqishme, edhe nėse ndodhet se vetė meshtari ėshtė mėkatnor. P.sh. meshtari, i cili pėr shkak tė mėkateve tė veta do tė meritonte ferrin, mund t’i zgjidhė mėkatnorėt prej tė gjitha mėkateve tė tyre, sikur secili meshtar i Shenjt. Sepse ai nuk i kryen kėto vepra nė emėr tė vet, as nė bazė tė meritave tė veta, por nė emėr tė Krishtit tė kryqėzuar, i cili mund tė bėjė mirė edhe nėpėrmjet njeriut tė keq. Karakteri sakramental, pra ėshtė dhuratė e Zotit diakonėve, meshtarėve dhe Ipeshkvijve jo aq pėr dobi tė tyre personale, sa pėr dobi tė Kishės, d.m.th. pėr dobi tė tė gjithė besimtarėve.


    Celibati

    Qė prej shekullit tė katėrt nė Kishėn katolike ėshtė ligj qė diakonėt, meshtarėt dhe Ipeshkvijtė tė kushtojnė Zotit pastėrtinė e trupit dhe tė shpirtit, d.m.th. tė mos martohen. As nė Kishėn ortodokse meshtarėt nuk martohen, por ortodoksėt lejojnė qė tė shugurohen njerėz tė martuar. Nė Kishėn katolike ėshtė i obligueshėm “celibati”, d.m.th.: as nuk shugurohen njerėz tė martuar, as meshtarėt nuk mund tė martohen pas shugurimit. Edhe pse kjo nuk ėshtė urdhėr i Zotit, por traditė e Kishės, duhet ta respektojmė, sepse pėrvoja shekullore e Kishės vėrtetoi vlerėn e madhe tė celibatit.


    Rregulltarėt

    Disa meshtarė janė organizuar terioriorialisht, brenda njė ipeshkvie (dioqezane) nėn drejtimin e Ipeshkvit vendas, dhe quhet “meshtarė dioqėzanė”, ose preiftėrinj. Prifti ka titullin “don” (ose: “dom”) nga fjala latine: “dominur”, qė d.m.th. zotėri

    Meshtarėt e tjerė janė organizuar nė bashkėsi tė posaēme tė rregulltarėve, tė cilėt nuk bazohen aq nė kufijtė teritoriale dhe kombėtare, sa nė idealin e jetės sė pėrbashkėt.

    ]Rregulltarėt janė bashkėsi religjoze, ndėrkombėtare, qė jetojnė sipas rregullės dhe shembullit tė njė themeluesi:

    Benediktinėt sipas shembullit tė shėn Benediktit,
    dominikanėt sipas shėn Dominikut,
    franēeskanėt sipas shėn Franēeskut tė Asizit,
    jezuitėt sipas shėn Ignacit Lojola,
    salezianėt sipas shėn Gjon Boskut ...

    Karakteristika e pėrbashkėt e tė gjithė rregulltarėve ėshtė qė orvaten pėr pėrsosmėri tė jetės sė krishterė, duke ia kushtuar Zotit me vullnet tė lirė kėshillat ungjillore: varfėrinė, pastėrtinė dhe dėgjesėn.

    Mundohen ta zbatojnė urdhėiin e Krishtit: “Jini tė pėrkryer siē ėsthė i pėrkryer edhe Ati juaj qė ėshtė nė qiell” (Mt. 5,48).

    Shumica e rregulltarėve janė meshtarė, por ka edhe tė tillėt qė jetojnė kėto kushte si vetem besimtarė.
    Rregulltarėt kanė titullin vėlla, ose “frat” (nga fjala latine “frater”, qė d.m.th. “frat” (nga fjalė latine “frater”, qė d.m.th. vėlla). Nė disa vende rregulltarėt meshtarė i titullojnė me “pater”.

    Motrat e nderit (murgeshat) janė rregulltare sikur fretėrit, janė tė kushtuara Zotit dhe marrin kushtet e perkohshme, nder kohė, pas njė kohe ne rregullin e motrave marrin kushtin e perjetshem. Motrat s’kanė urdhėrin Shenjt pasi kėtė sakrament mund ta marrin vetėm burrat, jo gratė!


    Liturgjia e sakramentit tė Urdhėrit Shenjt

    Historia e liturgjisė sė sakramentit tė Urdhėrit Shenjt nė Kishėn pėrendimore deri nė ditėt e sotme ka disa faza:

    1) TRADITA APOSTOLIKE - Shėn Hipoliti na e paraqet ritin mė tė vjetėr tė shugurimit.

    a) Shugurimi i ipeshkvit - Ai shugurohet pasi ėshtė emėruar dhe ėshtė zgjedhur nga i gjithė populli. Kur emėrohet tė gjithė e vėrtetojnė, mblidhet populli, meshtarėt, ipezhgvijt, tė cilėt janė tė pranishėm. Ipeshkvijtė e pranishėm i vėnė duart mbi tė e tė gjithė tė tjerėt luten nė heshtje.

    b) Shugurimi i meshtarit - Kėtu ipeshkvi i vė duart mbi tė po ashtu dhe tė gjithė tė tjerėt meshtarėt e pranishėm e populli lutet nė heshtje.

    c) Shugurimi i diakonit - Mbi tė i shtrin duart vetėm (meshtari), ipeshkvi e tė tjerėt luten nė heshtje.

    Pra tė tre shugurimet kanė tė njėjtėn pėrbėrje:

    1) Shtrirja e duarve;
    2) Lutja e shugurimit.

    Ipeshkvi merr simbolet qė e tregojnė si Bari

    1) unazėn;
    2) shkopin;
    3) mitren (kapelen).



    vazhdon-->
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga toni77_toni : 08-01-2010 mė 19:56
    Gjej kohen tė lexosh, ėshtė themel i tė diturit.

  9. #9
    "Nė fillim ishte Fjala" Maska e toni77_toni
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    4,404
    Faleminderit
    22
    16 falenderime nė 16 postime

    Gjithēka mbi Kishen Katolike

    Kurora e martesės


    Kurora e martesės ėshtė njė ndėr shtatė sakramentet e Kishės. Jezu Krishti e themeloi jo vetėm pėr shėlbim personal tė njeriut, por sikur edhe urdhėrin e Shenjt pėr dobi tė mbarė bashkėsisė sė besimtarėve, pėr mė tepėr: pėr dobi tė mbarė shoqėrisė njerėzore, sepse familja, e cila themelohet me kurorė tė martesės, ėshtė qeliza themelore e shoqėrisė njerėzore dhe i shėrben ripėrtritjes dhe rritjes sė mbarė njerėzimit. Kurora e martesės si institucion ekziston qė prej krijimit tė njeriut. Zoti e krijoi njeriun si mashkull e femėr dhe bashėshortėve tė parė (Adamit dhe Evės) u dha urdhėr: “Lindni fėmijė e shumohuni, mbusheni tokėn dhe sundojeni atė!” (Zan.1,27-28). Ndėrkaq, para Krishtit bashkimi i burrit dhe i gruas ishte vetėm njė kontratė njerėzore. Kėshtu ėshtė edhe sot jashtė krishterimit. Kėtė kontratė Krishti e Shenjtroi dhe e lartėsoi nė nder tė sakramentit, kėshtu qė ēdo martesė e vlefshme e krishterė ėshtė edhe sakrament, burim i hirit dhe i bekimit tė Zotit.

    Cilėsitė kryesore tė martesės sė krishterė

    Atėherė iu afruan disa farisenj pėr ta provokuar dhe i thanė:
    "A ėshtė e lejueshme qė burri ta ndajė gruan pėr njė shkak ēfarėdo?".

    Dhe ai, duke u pėrgjigjur u tha atyre:
    "A nuk keni lexuar ju, se ai qė i krijoi qė nė fillim, i krijoi mashkull dhe femėr?

    Dhe tha:
    "Pėr kėtė arsye njeriu do ta lėrė babanė dhe nėnėn e vet dhe do tė bashkohet me gruan e vet; dhe tė dy do tė jenė njė trup i vetėm". Dhe kėshtu ata nuk janė mė dy, por njė trup i vetėm; prandaj; atė qė Hyu ka bashkuar, njeriu tė mos e ndajė".

    Por ata vijuan dhe i thanė:
    "Atėherė pėrse Moisiu urdhėroi tė jepet letėrndarja dhe tė lėshohet?".

    Jezusi u tha atyre:
    "Moisiu ju lejoi t'i ndani gratė tuaja pėr shkak tė karakterit tuaj tė pagdhendur, sepse nė fillim nuk ka qenė kėshtu. Kurse unė ju them se kushdo qė e lėshon gruan e vet, pėrveē rastit tė kurvėrisė, dhe martohet me njė tjetėr, shkel kurorėn; edhe ai qė martohet me gruan e ndarė, shkel kurorėn". (Mt 19, 3-9)

    1) Nė Kishėn e Krishtit mund tė martohen vetėm njė burrė dhe vetėm njė grua. Njė burrė, pra, s’mund tė marrė disa gra sikurse lejon p.sh. ligji i fesė islame (atje ku nuk e kufizon ligji shtetėror); as gruaja nuk mund tė jetė grua e disa burrave (sikurse ndodhė ndėr do fise tė Indisė, ku gruaja e vėllait tė madh shėrben si grua e tė gjithė vėllezėrve derisa tė martohen edhe ata). Sjellja e tillė do tė ishte drejtpėrdrejt kundėr fesė sė krishterė. Kėtu dėshirojmė tė qesim edhe nje vėrejtje serioze. Nė popullin tonė shpeshherė diskutohet se cila fe ėshtė e vėrtetė. Pėrgjigja mė e shkurtėr do tė ishte kjo: Feja e vėrtėtė ėshtė ajo qė adhuron njė Hyj, (Zot, Perendi) tė vetėm dhe jeton sipas vullnetit tė tij hyjnorė. Vullnetin e vet Zoti na e tregoi nė Shkrimin Shenjt. Shkrimi Shenjt na thotė se Zoti e krijoi njeriun si njė ēift bashkėshortor: Njė mashkull dhe njė femėr - njė burrė e njė grua. Nėse dikush nuk i beson Biblės, le ta shikojė ligjin natyrorė. (Ēdo besimtarė beson se krejt natyra ėshtė prej Zotit). Statistika na thotė se gjithkund nė botė lindėn afėrsisht i njėjti numėr djem dhe vajza. D.m.th. se edhe ligji natyrorė tregon Vullnetin e Zotit qė nė kurorė tė shejtė tė martesės tė bashkohen vetėm njė burrė e njė grua. Prandaj: Feja qė lejon poligaminė, nuk ėshtė fe e vėrtetė!

    2) E dyta karakteristikė e martesės sė krishterė ėsthė kjo: martesa e krishterė ėshtė e pazgjidhshme. Kjo ėshtė pasojė e sakramentit qė nuk shlyhet kurrė derisa bashkshortėt janė gjallė. Kur tė vdesė gruaja, burri ėshtė i lirė tė martohet pėrsėri. Nėse burri vdes i pari, gruaja ėshtė e lirė pėr martesė. Ata me kurorė tė martesės lidhen deri nė vdekje. Atė lidhje nuk mund ta zgjidhin as ata vetė, as kurrnjė njeri, por vetėm vdekja. Edhe nėse ndarja fizike bėhet e domosdoshme (nėse njė prej bashkshortėve shkon nė burg, nė llogor, nė interrnim, nėse ēmendet, ose pėrndryshe jeta e pėrbashkėt bėhet e pamundshme), lidhja e tyre shpirtėrore nuk kėputet dhe nuk mund tė martohen me tjetėr kėnd derisa bashkshortin e kanė tė gjallė.

    Pse?

    Edhe ky ėshtė Vullneti i Zotit. Pasi e ka pėrshkruar krijimin e Evės, Bibla thotė: “Njeriu do ta lėrė babanė dhe nėnėn e vet e do tė bashkohet me gruan e vet dhe kėta dy do tė bėhen njė trup i vetėm” (Zan. 2,24). Kėtė tekst pėrsėrit edhe Jezu Krishti kur e ndalon ndarjen bashkshortėve. Ai mėsimin e vet e pėrfundon kėshtu: burri e gruaja “nuk janė mė dy, por njė trup i vetėm. Prandaj ēka bashkoi Hyji, njeriu tė mos guxojė ta ndajė” (Mk. 10,8-9). Kėtė besnikėri deri tek vdekja Zoti e lypė para sė gjithash pėr tė mirėn e vetė bashkshortėve, pastaj pėr tė mirėn e fėmijėve tė tyre dhe mė nė fund edhe pėr tė mirėn e mbarė shoqėrisė.


    Qėllimet e martesės

    Gjithmonė pėr qėllimet e para tė martesės pėrmendet lindja dhe edukimi i fėmijėve. Fjala e Zotit ėshtė:“Lindni fėmijė e shumohuni” (Zan.1,28). Por ky nuk ėshtė i vetmi qėllim. Martesa ėshtė besėlidhja e pėrjetshme e burrit dhe e gruas, bashkėsi dashurie, e themeluar mu pėr tė mirėn e bashkėshortėve, pėr ndihmėn e tyre tė gjithanshme reciproke, pėr rritjen e dashurisė, si edhe pėr shuarjen e epsheve. Sepse “nuk ėshtė mirė qė njeriu tė jetė vetėm” thotė Zoti (Zan.2,18) prandaj ēdo kurorė e ligjshme ėshtė e vlefshme dhe e pazgjidhshme edhe pse bashkshortėt ndoshta nuk mund tė kenė fėmijė. Kėshtu na mėson edhe Koncili i dytė i Vatikanas.(Gs.50)

    Kisha duke u bazuar nė Shkrimin e Shenjt:“Lindni fėmijė e shumohuni”nuk nderhynė dhe u lejon prindėrve tė kufizojnė numrin e fėmijėve (nė bazė tė ndėrgjegjes sė vet), por jo me mjete jo natyrore! Sidomos rreptėsisht ndalohet abortimi. Numrin e fėmijėve nuk mund tė caktojė kurrkush pėrveē prindėrve.


    Kushtet pėr vlefshmėri tė kurorės

    Ligjshmėria
    Kushti i parė qė kurora e martesės tė jetė e vlefshme ėshtė ligjshmėria: qė kurora – tė pėrputhet me ligjin hyjnor, natyror dhe kishtar.

    Kurorėzimi nė shumė mėnyra mund tė bėhet i paligjshėm. P.sh. nėse dikush provon tė martohet nėn emrin e huaj, dhe kėshtu ta mashtrojė partnerin, kurorėzimi i tij do tė ishte i paligjshėm dhe njėkohėsisht i pavlefshėm. Para Zotit kurora e pavlefshme nuk ekziston aspak. Vetėm para njerėzve gjyqi kishtar duhet tė shpallė se cili kurorėzim ishte i pavlefshėm, qė ana e mashtruar tė jetė e lirė pėr martesė tė re. Nė mėnyrė tė paligjshme do tė provonte tė martohet edhe ai qė nuk ėshtė i gjendjes sė lirė pėr martesė: njerėzit e martuar, derisa e kanė bashkėshortin e gjallė. Janė edhe shumė pengesa tė tjera pėr martesė: mosha e mitur, paaftėsia pėr jetė bashkėshortore, dallim feje, afėrisa nga gjaku, grabitja, vrasja e bashkshortit etj.

    Liria morale
    Liria ėshtė dhuratė e paēmueshme, tė cilėn Zoti ua ka dhėnė tė gjithė njerėzve. Vlera e ēdo pune tė mirė varet nga liria. Prandaj Kisha dėshiron nė ēdo mėnyrė ta sigurojė lirinė e kandidatėve pėr martesė, sepse dashuri me zor (me dhunė) s’ka, e martesa pa dashuri nuk do tė kishte elementin kryesor qė i lidh bashkėshortėt dhe qė i bėn tė lumtur. Pėr kėtė arsye pyetja kryesore nė hetimet e famullitarit pėr martesė ėshtė pyetje pėr liri. Martesa pėr hatėr (pėr dėshirė) tė babės, nėnės, vėllait, dajės ose kujtdo qoftė, nėse nuk pranohet me liri tė plotė, do tė ishte e pavlefshme! Bukur ėshtė nėse djali apo vajza janė njė mendimi me prindin e vet, por nėse nuk janė, fjala e fundit ėshtė e atyre qė martohen.

    Kurorėzimi publik

    Edhe pse sakramentin e kurorės e ndajnė vetė bashkshortėt – ndėrsa tė gjithė tė tjerėt janė vetėm dėshmitarė (dėshmitar ėshtė edhe meshtari qė e bekon kurorėn!), prapėseprapė kurrnjė kurorė nuk ėshtė e vlefshme para Kishės nėse nuk ėshtė vėnė publikisht, nė formė tė cilėn e ka caktuar Kisha. Kurorėzimi kishtar bėhet nė kishė, para meshtarit ose diakonit dhe para dy dėshmitarėve, zakonisht gjatė Meshės.


    Liturgjia e sakramentit tė Kurorės sė Martesės

    Konēili i II i Vatikanit nė ritin e pėrtėrirė, kėrkon qė kremtimi i kėtij sakramenti tė bėhet nė Meshė. Kremtimi i kėtij sakramenti bėhet nė kėtė mėnyrė.

    1) Pritja e tė rinjve
    2) Mesha
    3) Liturgjia e fjalės - Pretku dhe lutja e besimtarėve ėshtė e drejtuar tė rinjve qė do tė lidhin kurorė. Pas liturgjisė sė fjalės vjen Riti i martesės qė pėrbėhet prej:

    a) Fjala e meshtarit
    b) Tre pyetje qė i bėn meshtari – a e kanė zgjedhė njėri-tjetrin me liri?
    c) Bsnikėri
    d) Lindjen dhe edukimin e fėmijėve.

    1) Pelqimi i martesės - Bekimi dhe dhėnia e unazave si shenjė e besnikėrisė.
    2) Pėrfundimi - Bekimi i nuses dhe i dhėndėrrit. Lutja e Krishtit dhe bekimi pėrfundimtar: vet Riti i martesės bėhet pas predikimit.


    vazhdon-->
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga toni77_toni : 08-01-2010 mė 19:41
    Gjej kohen tė lexosh, ėshtė themel i tė diturit.

Tema tė Ngjashme

  1. Persekutimi i Kishės Katolike nė Shqipni nga 1944-1990
    Nga Anton nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 13
    Postimi i Fundit: 10-12-2011, 12:41
  2. Ēka mendoni per Kishen katolike?
    Nga toni77_toni nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 26-11-2008, 11:54
  3. "Ecclesia de Eucharistia" - Papa Gjon Pali II-te
    Nga NoName nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 08-05-2006, 11:36
  4. Kishat dhe Misionet e Veprimit Katolik ne Shqiperi
    Nga NoName nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 04-04-2006, 17:50
  5. Islamizimi te shqiptarėt
    Nga Agron Jozef Mje nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 31-03-2004, 05:52

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •