Close
Faqja 1 prej 7 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 129

Tema: Sabit Idrizi

  1. #1
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,779
    Faleminderit
    108
    177 falenderime nė 153 postime

    Sabit Idrizi

    Sabit IDRIZI u lind mė 16 shtator 1955 nė Cerajė, fshati mė verior i
    Kosovės i banuar me shqiptarė. Ka studiuar gjuhėn dhe letėrsinė shqipe.
    Deri mė tash ka botuar kėta libra:

    Pesha e fundshekullit, poezi, 1995
    Pėrderisa ėshtė e martė, poezi, 1997
    Diell me dhėmbė, poezi, 1998
    Finalja e zhgėnjimit..., ditar, 2000
    Mbretėresha ėshtė gjallė, poezi, 2006
    Zarfi, roman, 2008

    Midis ēmimeve letrare, Sabit Idrizi ka marrė edhe ēmimin letrar nė
    nivel gjithėkombėtar “Kostandin Kristoforidhi”, i cili jepet nė Elbasan.
    Qė nga mbarimi i luftės ėshtė shef i Sektorit tė Kulturės nė komunėn e
    Mitrovicės, punė tė cilėn e kryen edhe tash. Tani e shtatė vjet me radhė ėshtė edhe kryeredaktor i revistės letrare “Fjalė e vale”, tė cilėn e financon Kuvendi i Komunės sė Mitrovicės, e tė cilėn e nxjerr Shoqata e Shkrimtarėve tė Mitrovicės “Jakup Ceraja”. Ėshtė redaktor, recensues apo redaktor gjuhėsor i mbi 60 librave tė autorėve tė ndryshėm. Shkrimet e tij letrare janė botuar nėpėr shumė revista dhe gazeta qė dalin anekėnd trojeve shqiptare. Qė nga viti 1997 ėshtė anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve tė Kosovės. Jeton nė Mitrovicė.
    Adresa elektronike: sabit_r_idrizi@yahoo.com

    Vlerėsime tė publikuara pėr krijimtarinė letrare tė Sabit Idrizit:

    “...Kjo tregon se Sabit Idrizi ėshtė njė krijues jo lokal i Mitrovicės,
    por ėshtė njė krijues kombėtar...
    ” (Dr. Agim Vinca)

    “... Poezia, kjo ēfarė e shkruan Sabit Idrizi, ėshtė poezi qė e ruan
    prestigjin e poezisė, sepse ėshtė poezi e njė shprehjeje moderne e
    sugjestive, qė kėrkon pėrqendrim gjatė leximit dhe zbėrthimit tė shenjave tė saj gjuhėsore, figurave, metaforave, krahasimeve, antitezave, paradokseve, alegorisė, ironisė, aty-kėtu edhe simboleve, nėpėrmjet tė cilave poeti i shqipton idetė, emocionet dhe botėkuptimin e vet...
    ” (Dr. Agim Vinca)

    “... Ai (Sabit Idrizi) ėshtė njė autor qė ka talent e dhunti krijuese, qė e do krijimtarinė dhe gjuhėn nė tė cilėn shkruan. E dashuron doemos gjuhėn e poezisė, gjuhėn e artit poetik...” (Dr. Agim Vinca)

    “... Sabit Idrizi (1955) ėshtė njė zė i veēantė nė mjedisin tonė
    krijues..
    .” (Fazli Hajrizi, prof.)

    “... Poeti Sabit Idrizi ka qėndrim aktiv ndaj jetės. Ai ėshtė poet me
    talent, poet i ndjenjės sė disiplinuar, poet qė mendon shumė, po qė
    shkruan shkurt, poet i prirur pėr njė ligjėrim tė figurshėm e metaforik.
    Poezia e tij, e thurur me njė gjuhė mjaft bashkėkohore, imponon njė
    ndjenjė vėrtet tė ngritur tė nevojės pėr lexim tė vėmendshėm, disa edhe
    pėr rilexim tė thelluar e studioz. Pra, poezia e tij ėshtė e prirur pėr
    njė elitė lexuesish...
    ” (Fazli Hajrizi, prof.)

    “...Poezitė e Sabit Idrizit, edhe pse tė shkurta (miniaturale), shpesh
    janė poemė, njė vepėr e tėrė qė tė provokon ta lexosh e ta rilexosh, t’i qasesh e tė meditosh rreth nuancave kuptimore e artistike qė i artikulon fuqishėm...
    ” (Fazli Hajrizi, prof.)

    “... Sabit Idrizi ėshtė, padyshim, njė ndėr zėrat autentikė tė poezisė
    shqipe qė krijohet sot nė Kosovė..
    .” (Dr. Agim Vinca)

    “... Tipar qė e dallon poezinė e Sabitit ėshtė dendėsia e fjalės, pra
    konciziteti i shprehjes, por edhe ironia. Sabit Idrizi ėshtė njė autor qė e zotėron mirė njė nga mjetet mė tipike tė poezisė moderne dhe
    postmoderne, ironinė...
    ” (Dr. Agim Vinca)

    “... Sabit Idrizi, me njė shije tė hollė dhe me njė varg jashtėzakonisht mirė tė realizuar, pėrherė i ka qėndruar besnik poezisė – mbretėreshės sė arteve...” (Riza Haziri, prof.)

    “... Sabit Idrizi ėshtė njė poet autentik nė letėrsinė shqiptare, qė ka
    krijuar individualitet dhe mėnyrė tė veēantė tė shprehjes..
    .” (Dr. Agim
    Vinca)

    “... Poeti Sabit Idrizi ka depėrtuar mjaft thellė nė psikologjinė e
    njeriut tonė tė shqetėsuar, nė aspiratat shekullore, duke ēmistifikuar
    rrethanat qė dikur ishin tė pazbėrthyeshme, qė tė mos thuhet tė
    paarritshme...
    ” (Dr. Shyqri Galica)

    “... Poezia e Sabit Idrizit karakterizohet, para sė gjithash, nga
    shqiptimi i mendimit tė thellė, figurat, shprehjet e lidhura dhe koncepti refleksiv...
    ” (Dr. Shyqri Galica)

    “... Sabit Idrizi ėshtė njė poet i veēantė, me njė vokacion tė vetin
    poetik tėrėsisht origjinal..
    .” (Ejup Ceraja, prof.)

    “... Poezia e Sabit Idrizit ka mjaft antiteza tė qėlluara me tonalitete tė reja poetike, ku dėshmohet pjekuria e tij krijuese dhe ku shprehen tė gjitha veēoritė e poezisė autentike, pikėnisjet dhe venerimet e
    marrėdhėnieve tė tij ndaj jetės, ndaj vendlindjes dhe ndaj kohės e pakohės nė pėrgjithėsi...
    ” (Vezir Ukaj)

    “... Poezia e Sabit Idrizit ėshtė e njė niveli tė lakmueshėm
    ideoartistik...
    ” (Mexhid Mehmeti)

    “... Njė lirizėm i veēantė, tėrheqės, qė mund ta krijojnė vetėm poetėt e talentuar...” (Dr. Shyqri Galica)
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  2. #2
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,779
    Faleminderit
    108
    177 falenderime nė 153 postime
    POEZI

    Tė pafatėt s’tė kuptojnė
    Tė marrėt ēmenden pas teje
    Tė ēmendurit tė krijojnė


    SOT
    (17 shkurt 2008)

    E ngjeva penėn nė buzėqeshjet e vonuara tė fėmijėve
    Dhe e shkrova vargun mė tė bukur pėr dritėn

    I pėrzjeva ngjyrat e tė gjitha puthjeve tė zjarrta
    Dhe e pikturova ylberisht dashurinė mė tė virgjėr

    I vesova lotėt e tė gjitha nėnave zemėrplasura
    Dhe e kompozova himnin mė tė dhembshėm pėr diellin

    E mpreha daltėn e ndryshktė nė kujtimet pėrvėluese pėr tė rėnėt
    Dhe e latova shtatoren mė tė lartė tė krenarisė

    I mblodha tė gjitha ėndrrat e plagosura
    Dhe e qėndisa kurorėn e amshuar tė lirisė


    KA DIELL PĖR TĖ GJITHĖ
    (Shkruar mė 17 shkurt 2008)

    Asgjė e jashtėzakonshme, biri im
    Dielli lindi

    Nė gjoksin tėnd tė njomė
    Nė ballin tėnd tė hapur
    Po dritėson

    Merre hisen tėnde tė qiellit
    E qėndisi shekujt e dashurisė
    Me rreze

    E as mos ia lė
    E as mos ia merr kujt kurrė


    DIĒKA MĖ KUJTOHET

    Mė 21 mars 2008
    Nė bibliotekėn e qytetit tim
    Para disa dhjetėra dashamirėve tė letėrsisė
    I pata lexuar dy poezi tė shkruara mė 17 shkurt

    - Sihariq!!!
    M’u drejtua dikush
    Me tė mbaruar manifestimi
    - E ndaluan sėrish revistėn letrare tė qytetit

    - Jo, bre!!!
    Kisha pas klithur
    Dhe kisha pas dalė nga vetja
    Krejtėsisht...

    Ishte Dita Botėrore e Poezisė
    Muaji i Dytė i Pavarėsisė


    ATDHEDASHURI NĖ DY VERSIONE

    Deri kur dysh-dashuri
    Ju kafsho, unė vjell mushkėri


    DIALOG ME NJĖ PUSHTETAR

    Tha:
    - Thonė se poetėt jetojnė vetėm pas vdekjes.
    - Po, ia ktheva. – Prandaj ne i mbysim ata pėrditė nga pak.


    GJUHĖ SHIKIMESH

    I vjedhim diēka njėri-tjetrit me nga njė shikim tė vetėtimtė
    Pėr ēdo ditė pune aty pėrballė Stacionit tė Autobusėve
    Ku takohemi “rastėsisht” mėngjeseve tė hershėm

    Por as pėrshėndetemi kurrė, as prekemi ndonjėherė
    As puth buzė tė saja, as ledhatoj bel
    Ndaj kjo gjuhė shikimesh, vallė, ē’ka qė gėrryen kaq thellė


    LAMTUMIRĖ E DASHUR

    Vetėm kėshtu tė braktisur
    Nga jeta ime prej ėndrrash
    Tė shoh ashtu siē je

    As Mollė e Ndaluar
    Qė joshė pėr kafshim
    As ethe drithėruese
    Nė gjoksin tim

    Je veē njė hije
    Qė s’ekziston pa diell
    Pėr diell s’mė deshe
    Tash lamtumirė


    FĖMIJĖVE TĖ MI

    Kėmbėkryq tek dera ua lash zanatin e skamjes
    Dhe tė drejtėn pėr ta shikuar atdheun
    Pėrherė nė sy


    LIRIA

    Liria ėshtė e drejta qė tė mos kesh kurrė tė drejtė
    Ta bėsh pazar diellin

    Ajo ėshtė gjithēka e mirė qė e dėshiron
    Edhe pėr atė tjetrin

    Liria ėshtė vėnia e dorės nė zemėr
    Kur tė vjen nė shteg tė bėsh ēka tė duash
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-03-2009
    Postime
    118
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime

    Prozė postmodrne

    SABIT IDRIZI

    ZARFI

    Biblioteka PROZĖ

    Redaktor
    Gani Baliu

    Recensent
    Miftar Kurti

    SHSHM Jakup Ceraja
    Mitrovicė, 2008

    SHQETĖSIM

    Kemi filluar tė hamė me sy
    E tė shohim me tyta
    Nė kėtė xhungėl zorrėsh

    Tė duam me xhepa
    Tė urrejmė me bark
    Kemi filluar

    Kaherė s’kemi qeshur me shpirt
    S’kemi qarė me zemėr

    Kah kėshtu, o Tokė?!
    Kah kėshtu pa kokė?!


    Sot e kėsaj dite s’e kam tė qartė nė ishte vajzė a engjėll.
    Isha nė zyrėn time, nė redaksi. Po redaktoja dorėshkrimet pėr numrin e radhės tė revistės letrare “Fjalė e valė”. Pas njė trokitjeje tė lehtė nė derė, brenda u fut njė vajzė diku 17-18 vjeēe. Njė vajzė e druajtur me njė zarf tė madh nė dorė. E mora pėr ndonjė krijuese tė re, qė kishte ardhur pėr t’i provuar hapat e parė nė letėrsi, andaj u ngrita nė kėmbė pėr t’i dhėnė kurajė.
    - Urdhėroni! – i thashė, duke ia zgjatur pėrzemėrsisht dorėn.
    Nga ky gjest imi tepėr i ngrohtė e miqėsor, ndoshta pse s’e kishte pritur, vajza u hutua tėrėsisht. Kur ma dha dorėn, vėrejta se po dridhej.
    - Urdhėroni, uluni! – i thashė, mė tepėr nga droja se s’do ta mbanin kėmbėt, sesa nga nevoja pėr ta zgjatur bisedėn.
    - Sabit Idrizi, nėse s’gaboj? – mė pyeti, disi gulēueshėm.
    - Po! – ia ktheva.
    E bindur se kishte gjetur njeriun qė kėrkonte, ma zgjati zarfin.
    - Jeni krijuese, sigurisht? – e pyeta jo aq nga kureshtja sesa nga dėshira pėr t’ia larguar emocionet, qė e kishin ngėrthyer tė tėrėn.
    - Jo! – ma ktheu ftohtė. Kėtė zarf e kam “amanet” qė ta dorėzoj nė redaksinė tuaj. Juve, personalisht, si kryeredaktor.
    Vajza, tashmė, ishte qetėsuar. Dukej krejtėsisht tjetėr. Disi e lirė, e qeshur... Sikur tė ishte ēliruar nga njė barrė e rėndė, nga njė ankth... Thua se nė atė zarf nuk ishin ca letra tė shkruara, po njė masė plasėse, shkatėrruese... Dhe, meqė zarfi tash ishte nė dorėn time, ajo ndjehej jashtė kėtij rreziku, jashtė kėtij kobi... Kjo ma shtoj edhe mė kureshtjen pėr ta hapur sa mė parė. U ngrita pėr t’i marrė gėrshėrėt, qė, zakonisht, i lija nė njė dollap afėr derės. Dhe... O, Zot! As qė kisha vėrejtur a dėgjuar gjė e vajza s’ishte mė aty! Sekondat ishin nė pyetje. S’kisha arritur ta pyesja as pėr emrin e autorit. Ishte zhdukur?! Vrapova nė korridor, si i ēmendur, po nuk e pashė gjėkundi. U ktheva, vetėtimthi, nė zyrėn time, dritaret e sė cilės shikojnė nga oborri i ndėrtesės dhe, meqė dalje tjetėr nuk ka, qėndrova aty deri nė fund tė orarit tė punės, po vajzėn s’e pashė se s’e pashė.
    Derisa po e hapja zarfin, s’di pse mė bėhej sikur po e hapja vetė Kutinė e Pandorės.
    Nė takimin e radhės, anėtarėve tė redaksisė ua dhashė nga njė kopje tė shumėzuar tė dorėshkrimit, bashkė me propozimin tim pėr ta botuar nė vazhdime nė numrat e ardhshėm tė revistės.
    - Nė shikim tė parė tė lėnė pėrshtypjen e njė mishmashi shkrimesh zhanresh tė ndryshme, mirėpo, po tė lexohen me vėmendje, shihet se pėrbėjnė njė tėrėsi, madje njė tėrėsi tė ngjeshur dhe se kanė njė lidhje shumė logjike nė mes veti, - u thashė.
    Pėr rastin e vajzės qė ma kishte sjellė zarfin nuk u tregova fare. U thashė se zarfi kishte arritur pėrmes postės.
    Nė takimin tjetėr, tė gjithė anėtarėt e redaksisė ishin tė pajtimit qė dorėshkrimi tė botohej nė vazhdime, mirėpo rreth emrit tė autorit secili ngulte kėmbė nė tė veten:
    Ganiu: Jam i bindur se ėshtė F. L. Vetėm ai shkruan kėshtu. Ia njoh stilin. Kam “banuar” me tė nė njė dhomė, njė kohė tė gjatė, nė burgun e Nishit.
    Miftari: Para se N. A. nuk ėshtė kush. Moti s’e kam parė, por me tė kam qenė nė tė njėjtin njėsit, me muaj tė tėrė, nė Brigadėn e Shalės. Ai shkruante kėshtu. Kėshtu fliste.
    Ejupi: D. RR. ėshtė, s’ka dyshim. Ka qenė nxėnės imi. Edhe hartimet me shkrim i shkruante kėshtu. Po, po, ai ėshtė.
    Fazliu: Unė s’ngul kėmbė qė t’ju bind, po, megjithatė, jam i sigurt se ėshtė U. K.
    Riza: Njė shok imi i luftės, qė quhej F. G., gjatė luftės mbante ditar. Jo vetėm stili, po edhe shkrimi i tij ėshtė. S’ka fije dyshimi.
    Isa: Ju si tė doni, po ky duhet tė jetė njė koleg imi i studimeve. L. P. quhej. Kėshtu fliste gjithmonė, po s’dihet...
    Sa mė shumė qė bėnim pėrpjekje pėr ta zbuluar identitetin e autorit tė kėtij shkrimi, aq mė i mjegulluar e mė enigmatik na bėhej. Si mė i besueshėm dilte njėfarė D. N., qė njihej pėr filozofimet e tij tė pėrhershme pesimiste, qė e quan nė ēmendi, dhe poeti e shkrimtari L. D., qė kurrė s’pajtohej me ēoroditjen e njeriut e tė njerėzimit, me ligjet e shkruara e tė pashkruara tė kėsaj bote tepėr kundėrthėnėse, qė e quan nė asketizėm tė skajshėm.
    Mė nė fund, vendosėm qė dorėshkrimin ta botojmė pa emrin e autorit dhe pa kurrfarė ndėrhyrjesh.
    Vetėm titulli ėshtė i redaksisė.



    ABSURDET DHE PARADOKSET – ARDHMĖRIA IME E ĒMENDUR

    Liria ėshtė vėnia e dorės nė zemėr kur tė vjen nė shteg tė bėsh ēka tė duash. Ajo nuk ėshtė diēka e jashtme. Pėrkundrazi. Jashtė vetes sonė ajo nuk ekziston. Pavarėsisht prej rrethanave. Ajo ėshtė diku nė ne. Diku thellė nė brendinė tonė tė fjetur. Vetėm se duhet ta shprushim, ta shpėrthejmė, ta bėjmė... dhe do ta shohim, do ta zbulojmė njė tjetėr vete brenda vetes sonė tė ndrydhur, brenda vetes sonė tė stėrkequr, brenda vetes sonė tė bastarduar. Pa kėtė vete tjetėr, pa kėtė vete tė dytė, nuk ka jetė, nuk ka dashuri, nuk ka ardhmėri...
    E ne na bėhet se jetojmė, se dashurojmė, se kėnaqemi... jashtė kėsaj veteje tė mbytur vullnetarisht. Mashtrohemi me gjėra krejt tė parėndėsishme, me gjėra qė nuk e formėsojnė jetėn si jetė dhe mendojmė se po e pėrjetojmė lirinė absolute. Dhe, ja tash absurdi! Pėr tė arritur deri tek kėto gjėra aspak tė rėndėsishme, aspak tė vlefshme (qė ne na duket se e formėsojnė dhe e kuptimsojnė jetėn) ne na duhet ta varrosim nė vetvete lirinė e vėrtetė dhe tė bėhemi: hajna, lajkatarė, servilė, demagogė, hafije, kontrabandistė, kriminelė, smirėzinj, spiunė, kurva e kurvarė... Dhe, kur ta marrim ndonjėrin nga kėta tituj “tė nderuar”, apo shumė tituj pėrnjėherė (siē e do logjika e kėtij lloji) ne na duhet patjetėr t’ia nximė jetėn njėri tjetrit. Dhe, duke ia nxirė jetėn njėri tjetrit, ne e nximė jetėn tonė tė pėrbashkėt dhe e bėjmė ferr. Dhe kur, kėshtu vullnetarisht, jetėn tonė tė pėrbashkėt e bėjmė ferr, dalim e kėlthasim, pa fije turpi: Jeta ėshtė rrenė! Jeta ėshtė kurvė! Jeta ėshtė turp! Jeta ėshtė hiē!...

    Pėr kategorinė e moralit, nė pėrgjithėsi, flasin e normojnė tė pamoralshmit.
    Ju mund tė prekeni, tė pickoheni, tė putheni, madje edhe tė... nėpėr kėto zyra, sa tė doni. Vetėm se, fshehtas! Po u zbulua kush, vaj halli! Nė punėt tjera mos u pėrzieni! A morėt vesh?! Ė?! AMEN!!!
    E mua ma shohin pėr tė madhe qė e dua njė grua. Ma shohin pėr tė madhe qė kėtė e them botėrisht. Pėrpiqen t’mė detyrojnė qė ta ndrydh nė vete kėtė ndjenjė. Kėtė ndjenjė kaq tė thellė, kaq tė fuqishme, kaq fisnike!... Por mua aq mė bėn! I kushtoj, madje, edhe poezi kėsaj gruaje. I kėndoj. Pse jo! Vetėm se kėtė grua, qė e dashuroj (mund ta merrni me mend pse) kurrė nuk e kam prekur, kurrė nuk e kam puthur, kurrė nuk e kam pushtuar... Vetėm se kėtė grua, qė e dashuroj (mund ta merrni me mend pse) kurrė nuk do ta prek, kurrė nuk do ta puth, kurrė nuk do ta pushtoj... E, ta dashuroj po, madje pėrjetėsisht. E kam kėtė tė drejtė dhe do ta shfrytėzoj deri nė vdekje.
    Nuk i kam hiē nė qejf moralizimet, po, megjithatė, kujtoj se jashtė rregullave bashkėshortore nuk ka mė rregulla. Dalja prej tyre, vetėm edhe pėr njė ēast, nėnkupton hyrjen nė njė terren parregullsie, ku mė nuk mund tė mbėshtetesh e tė thirresh nė diēka njerėzore. Andaj, pretendimet e disa besėthyesve, qė edhe nė kėtė terren tė krijojnė rregulla, dalin gjithherė tė mjera e qesharake.

    Logjika e robit!
    I numėroj tė padinjitetshmit, puthadorėt, servilėt, demagogėt, hajnat, hafijet, kurvat, kurvanat... nė mesin ku punoj e jetoj, i shumėzoj me meset tjera dhe... NAH, PAVARĖSIA E PLOTĖ! NAH, LUMTURIA! NAH, MIRĖQENIA!
    E populli thotė se druri i njomė digjet afėr tė thatit.
    Digjet qė ē’ke me tė, po ēka pastaj?!
    Ēka pastaj?
    Ēka tjetėr pėrveēse sillje nė njė rreth. Prapė do djem e do vajza qė do t’i organizojnė do demonstrata. Prapė do tė tjerė qė do t’i gjykojnė pėr prishje tė rendit e tė qetėsisė publike. Prapė njė thyerje e madhe. Prapė do rrugė diplomatike. Prapė do djem e do vajza qė dalin maleve. Prapė njė luftė. Prapė disa qė ia kthejnė shpinėn Atdheut. Prapė disa tė tjerė qė dėbohen me dhunė. Prapė shumė lot. Prapė shumė gjak. Prapė shumė varre. Prapė pėrfundimi i luftės. Prapė kthimi i madh. Prapė rindėrtimi i vendit. Prapė turri i atyre qė s’bėnė asgjė pėr Atdheun pėr t’u punėsuar tė parėt. Prapė do spiunė e do tradhtarė nėpėr poste tė larta. Prapė pasuria nė duart e disa tė pandėrgjegjshmėve. Prapė disa tė ndėrgjegjshėm qė vuajnė, qė heqin keq... Dhe... prapė kėtu ku jemi, pėr t’u pėrgatitur sėrish pėr tė njėjtėn rrugė.
    I numėroj tė..., i shumėzoj me... dhe... NAH, PAVARĖSIA E PLOTĖ!!! NAH, LUMTURIA!!! NAH, MIRĖQENIA!!!

    Po druaj mos po dalin tė vėrteta dyshimet e njė profeti tashmė tė harruar, profecitė e tė cilit, tash vonė, i pata lexuar nė njė libėr tė vjetėr.


    DYSHIMET E PROFETIT ALKOMIN

    Me kėmbėngulėsinė e tyre tė pėrhershme pėr tė fituar sa mė shumė dituri dhe pėr tė jetuar skajshmėrisht ndershėm, tashmė kanė fituar dashurinė dhe besimin Tim tė pėrjetshėm, andaj, sa herė qė tė mė afrohen e tė ma rrezikojnė Mbretėrinė Time Qiellore, s’do t’ua fundos mė Atlantidėn, por do t’i rrethoj me krijesa tė ēuditshme, qė kanė formėn e njeriut e qė janė tė mbushura pėrplot urrejtje ndaj ēdo gjėje qė ekziston e nuk ekziston dhe, pėrmes tyre, do t’i gjuaj me shekuj terri, derisa tė lodhen aq shumė sa tė mos mund tė mė zėnė me shekuj tė tėrė drite.
    Diēka tė tillė po mendonte Krijuesi shumė vjet para lindjes sė profetit Alkomin, tė cilin kishte vendosur ta dėrgonte profet nė vendin mė tė lulėzuar tė Mbretėrisė Tokėsore.
    Mbreti pellazg, Atlashtini, lėshoi shikimin e venitur nga pleqėria kah shtigjet e pafundme tė lashtėsisė dhe kapi fijet qė ēonin dikah lartėsive.
    “Atje lart ėshtė Krijuesi”, tha i gėzuar mbreti.
    “Krijuesi krijoi nga dashuria, i krijuari dashuri duhet tė jetė”, mendoi.
    “E dashuria ėshtė diēka e shenjtė, e paskajshme, e paprekshme – diēka e lirė”, pėrfundoi.
    Pastaj thirri oborrtarėt e vet pėr t’ua komunikuar vendimin qė mori.
    “Iliri tė quhet, tash e tutje, ky vend i bukur, ky vend i lirė. Jetofshi gjithmonė nė paqe dhe liri! Tė keni besim tek njerėzit, t’i doni ata ngado qė tė vijnė. Gjithkah tė ndėrtoni ura, vetėm ura”.
    Kėshtu tha i urti mbret Atlashtin dhe vdiq i lumtur.
    Kur erdhi profeti Alkomin nė Iliri, legjenda pėr Mbretin Dashuri ishte krijuar. Po atė ditė, nė amfiteatrin e madh tė kryeqytetit, po luhej opera “Mbreti Dashuri flet me Krijuesin”. Nė sallėn solemne tė Bibliotekės sė Qytetit pėrurohej libri i shkrimtarit tė madh Ilir Pellazgut “Urat dhe Mbreti Dashuri”.
    Profeti sikur parandjeu diēka tė kobshme nė lumturinė e madhe tė kėtij populli tė urtė.
    “Kėtė popull tė mirė do ta mynxyrosė pamėshirshėm dashuria, besimi i madh nė njerėz”, tha profeti dhe nxori rruzaret e tij tė arta dhe pėrmes tyre drejtoi shikimin engjėllor nga ardhmėria. Pa e pa profeti Alkomin deri nė paskajshmėri dhe fytyra e tij hyjnore mori njė pamje tė trishtueshme.
    Dikur vonė, diku nė thellėsi tė shekujve, pa rrezet e praruara tė dritės qė po vinin dhe sikur erdhi nė vete.
    “Shqipėri do tė quhet ky vend i bukur kur do ta mundė terrin”, u ēudit profeti. “Po, deri atėherė, sa shumė terr do tė mbjellin tė tjerėt nė kėtė oazė drite e qytetėrimi. Sa keq do ta shėmtojnė kėtė bukuri qė krijoi ky popull i vyeshėm dhe i menēur”.
    Profeti Alkomin ndjeu dhembje pėr ardhmėrinė e kėtij populli deri nė thellėsi tė qenies sė vet hyjnore.
    “Ē’ėshtė kjo, vallė?!”, shtrydhi ai vetveten.
    Cila ishte porosia e Krijuesit? Ē’kėshilla duhet dhėnė kėtij populli, o Zot! Dhe, pasi shteri gjithė profecinė e vet dhe kurrsesi tė zgjidhte enigmėn, iu drejtua pėr ndihmė Krijuesit.
    “Ti qė mė dėrgove, mė ndihmo!”, i tha.
    Krijuesi nuk foli.
    “Mė ndihmo, o Krijues i Gjithėsisė!”, thirri prapė profeti.
    Krijuesi nuk u pėrgjigj.
    “Mė ndihmo, o Zot i Plotfuqishėm!”, u lut sė treti.
    Po Krijuesi prapė nuk foli.
    Atėherė profetit Alkomin iu kujtua se heshtja e Krijuesit do tė thotė: “Unė jam Njė dhe tjetėr s’ka”, prandaj nuk iu lut mė por ra nė mendime.
    Dyshimi se ēdo gjė ishte krijuar nga dashuria po e brente tmerrėsisht.

    Jepja njė grimė pushtet tė ligut dhe ndal e shih seri me sy!
    Mua, ish-bashkėveprimtarė tė dashur, po mė dhemb diēka tjetėr. Po mė dhemb diku ngjeti. Diku edhe jashtė vetes sime...
    Ju lutem, pėr hir tė kėsaj diēkaje, qė aq gjatė e aq me afsh e ėndėrruam dikur, mos ma lėndoni brendinė time tė etur pėr dashuri! Mos ma shprushni njė pjesė rebele tė qenies sime paqėsore, tė dashuruar nė dashuri tė pėrjetshme. Ju lutem! Shumė ju lutem!

    Kohė turresh!
    Turr pėr ta marrė pushtetin! Turr pėr ta zėnė ndonjė post!
    Asgjė e keqe, do tė thoni ju.
    Hiē, do tė shtoja unė, sikur tė mos i shihja nga afėr kėto paudhėsi.
    Tek ne marrja e pushtetit dhe turri pėr ndonjė post, njėherė pėr njėherė, nėnkupton turrin pas privilegjeve pėr vete, pėr familje dhe pėr farefisin e gjerė. Sytė janė me pa!
    Turri pėr pushtet e pėr poste duhet tė bėhet pėr qėllime tjera. Krejt pėr qėllime tjera.
    Ēka t’i bėsh! Krejt varet prej karakterit tė njeriut. Sė pakut, sikur tė mos synonin qė tė jenė edhe tė respektueshėm kėta farė grykėsish tė mjerė!
    Unė pėr vete i respektoj dhe u pėrulem, deri nė tokė, tė gjithė atyre qė bėjnė pėrjashtim nga ky “rregull”.

    Kush, bre?! Aiiiih! Ai, a?! Kur s’ėshtė i zoti pėr t’i punėsuar fėmijėt e vet, si mund t’u prijė tė tjerėve?! Hajt, bre, pashė Zotin! Shokėt e tij edhe pulat i kanė punėsuar e ai as njė fėmijė tė vetin. Lėre, lėre! Qe sa vjet u krye lufta, o dajė!
    Nėse, pėr shkak tė edukatės qė kam, s’dua tė bėhem dredhaq, ndėrskėmbcaxhi, bėrrylaxhi, i pafytyrė, hajn, dolloverxhi, klanaxhi..., s’do tė thotė se jam aq i marrė sa tė mos i kuptoj tė gjitha kėto paudhėsi qė po ndodhin. Nė virtyte e punė tė mbara, urdhėroni e garojmė kur tė doni.

    Atdhedashuria, qė mua pėrherė mė zgjon asociacione tė njerėzimdashurisė, dėshmohet vetėm atėherė kur nuk funksionojnė rregullat. Vetėm atėherė kur mungojnė mekanizmat pėr t’i ndėshkuar ata qė i shkelin dhe nuk i pėrfillin ato.
    Ata u kthyen pas mbarimit tė luftės. Nga pallatet qė i ndėrtuan kėtu, mezi duken kasollet tona. Nuk e paguajnė as rrymėn, as ujin, as shėrbimet pėr largimin e hedhurinave, as tatimin... tashmė gati dhjetė vjet. I kanė punėsuar tė gjithė anėtarėt e familjes, qė janė tė aftė pėr punė, ndėrsa fėmijėt i shkollojnė pa kurrfarė problemi.
    Sa lart valonte flamuri kombėtar mbi shtėpitė e tyre ditėn e pavarėsimit tė vendit. Mbi ēatitė e pėrdheseve tona prej qerpiēėsh mezi dukej i bekuari!

    Kush thotė se politikanėt e vendit tim, Qeveria, Parlamenti, kuvendet komunale, qeveritė komunale... nuk dinė tė bėjnė politikė! Dinė qė ē’ke me tė! “Pėrparėsi nė ndėrtimin e shtėpive tė djegura e tė shkatėrruara gjatė luftės, nė punėsim, nė shkollim, nė furnizim me energji elektrike, nė furnizim me ujė, nė... - atyre qė e penguan dhe po e pengojnė vazhdimisht mirėqenien e kėtij vendi, atyre qė s’bėnė gjė pėr kėtė vend, atyre qė e shkatėrruan kėtė vend...”, thonė ata. “Kjo ėshtė nė tė mirė tė vendit! Kjo e ēon vendin pėrpara!”.
    Mesazh se jo mahi, po ndodhi e u pėrsėrit edhe njė herė (larg qoftė!) diēka nga historia!
    Ē’persekutim cinik i ndėrgjegjes sė kėtij populli!!!

    Ruaju, drejtor! Oh, e mjera unė pėr ty! Ruaju se po shpėrthen!
    Afėr 200 metra larg grumbullit tė njerėzve kureshtarė, qė prisnin identifikimin a shpėrthimin e njė sendi tė dyshimtė (ku u dėgjuan kėto klithje histerike tė njė gruaje) ushtarėt e KFOR-it francez gjetėn njė ēantė tė vjetėr grash.

    Armatė e tė papunėve!
    Nė listėn e pagave e gjeta edhe emrin e B. N., i cili ka njė vit qė ėshtė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.


    MĖDITJA

    - Ja, ky ėshtė padroni! – ma tėrhoqi vėrejtjen Urimi, njė mik imi i vjetėr, ditėn e parė kur ia fillova punės. Kjo pėshpėritje e tij nė vesh m’u duk si njė kėrcėnim i butė e miqėsor qė tė jem i kujdesshėm nė punė, sidomos nė prani tė atij djaloshi simpatik qė po vinte drejt nesh.
    Nga kati i tretė i ndėrtesės ku punonim, fytyra e djaloshit qė po vinte m’u duk e njohur. Ai po pėrshėndetej me kolegėt e mi punėtorė atje poshtė te pėrziersja e betonit. Pas pak, ata e rrethuan dhe ē’i pėshpėritėn diēka, duke bėrė me kokė nga unė. Nė fillim, as kjo e as vėshtrimi disi enigmatik i Urimit nuk mė bėnė pėrshtypje. Sigurisht ndonjėri prej tyre mė njeh dhe po ia tregon hallet e mia, mendova.
    - Mė duket si fytyrė e njohur, - i thashė, pas pak, Urimit, pa e kthyer fare kokėn nga ai.
    Me Urimin ishim shokė tė ngushtė, qė prej kohėsh. Ishim vazhdimisht bashkė, sidomos gjatė kohės sė luftės. Kurrė nuk jemi kursyer pėr njėri – tjetrin dhe gjithmonė jemi kuptuar lehtė, andaj vonesa e ndonjė reagimi tė tij, pas fjalėve tė mia, sesi ma bėri, pėr njė ēast, krejtėsisht tė huaj.
    - Urim! – i thirra instinktivisht, duke u kthyer rrėmbimthi nga skela ku po muroste.
    - Hė! – mezi dėgjova zėrin e tij, sikur tė vinte nga thellėsia e tokės.
    Ai e kishte ndėrprerė punėn dhe po mė vėshtronte, disi, me keqardhje. Sytė e tij, aq sa m’u dukėn tė huaj, po aq edhe tė frikshėm. S’isha mėsuar tė mė shikonte askush ashtu. Aq mė pak Urimi. Diēka po ndodhte e unė ende nuk po e merrja vesh. Mbase ajo pėshpėritja atje poshtė!... Njė Zot e di ēka gatuhet kėtu, nė kėtė mes injorantėsh, qė, pėrveē parasė, nuk njohin gjė tjetėr, mendova.
    - Fytyrė e njohur, thatė?! – m’u drejtua, pėr herė tė parė nė shumės, Urimi. – Ah! Po, po, ti e njeh, nėse s’e ke harruar, - belbėzoi i hutuar, sikur tė fliste me vetveten e jo me mua.
    Derisa pronari i kompanisė po ngjitej drejt nesh, Urimi ma tha edhe emrin e tij.
    Njė klithmė habie, s’di as vetė ēfarė, doli krejtėsisht e pakontrolluar nga qenia ime.
    Habibin e kisha njohur qysh kur ishte fėmijė. Ishte njė djalosh tepėr problematik. Familja e tij kishte njė respekt tė veēantė pėr mua. Shpesh mė ftonin pėr t’i folur e pėr ta kėshilluar qė t’i kthehej jetės normale. Sa e sa vajzat, gjatė kohės sė okupimit, e kishin ndėrprerė shkollimin sherri i tij! Sa e sa vjedhje kishte bėrė! Sa e sa ngatėrresa! Sa e sa herė kam pėrdorur autoritetin tim pėr tė pajtuar familjet tjera me familjen e tij pėr hajni e sherre tė tjera qė i bėnte! Dhe vetėm atėherė kur u pėrhap lajmi se Habibi kishte shkuar diku jashtė vendit, lagjja dhe qyteti morėn frymė pak mė lirshėm.
    - Puna e mbarė! – dėgjova njė zė tė njohur qė mė shkėputi pėrnjėherė nga ato kujtime tė largėta e tė hidhura. Ishte ky zėri i Habibit, pronarit tė kompanisė mė tė njohur nė vend.
    Edhe pse Urimi ishte nja 7-8 vjet mė i ri se unė, Habibi u drejtua sė pari nga ai dhe e pėrshėndeti ngrohtėsisht.
    Urimi ishte mjeshtėr i zoti nė ndėrtimtari. Unė isha njė punėtor i thjeshtė krahu. Madje njė punėtor shėndetlig. Kjo ishte dita e parė qė po punoja nė ndėrtimtari dhe mė mungonte kondicioni. Edhe mosha po e bėnte tė veten. Vetėm falė autoritetit tė Urimit si mjeshtėr, unė ia kisha filluar kėtu punės. Mė pranoi krye nė veti pėr tė punuar ndonjė ditė, ngase kisha mbetur shumė keq nė pikėpamje materiale. Ishte ky muaji i gjashtė qė kisha ngelur pa punė, pas disa reformave qė ishin bėrė nė sektorin ku punoja. S’kisha tė holla as pėr bukė e cigare, e lėre mė pėr letėr e gjėra tė tjera.
    - Si je, zoti shkrimtar! – m’u drejtua ftohtė Habibi, pasi qė ishte pėrqafuar ngrohtėsisht me Urimin.
    - Mirė, zoti drejtor! – ia ktheva me njė buzėqeshje tė lehtė. – Ja, kėshtu, siē mė shihni! – dhe i ngrita duart lart pėr t’ia tėrhequr vėrejtjen se nė ē’gjendje isha katandisur.
    Trupin tim tė pėrlloēur e tė larė nė djersė ma pėrshkoi ngeshėm njė vėshtrim i tij pėrbuzės, siē shikohet keq njė qen i zgjebosur.
    Kisha mbetur keq. Fyerja, qė po mė bėhej kėshtu sy botės, mė sė pakut i shkonte karakterit tim, por, pėr ēudi, nė ato momente ndjehesha krejtėsisht i paaftė pėr tė ndėrmarrė ēkadoqoftė. Kthimin tim tė pakontrolluar kah Urimi instinkti i tij e kuptoi si kėrkesė pėr ndihmė mikut nė ato ēaste tė vėshtira dhe iu drejtua gati me ton kėrcėnues Habibit.
    - Si nuk keni turp ta fyeni kėshtu njė shkrimtar kaq tė njohur, njė njeri kaq tė respektueshėm! – i tha i mėrdhezur nė fytyrė.
    Toni i ashpėr i Urimit, sado qė po mė mbronte mua, mė frikėsoi. Mė kapi droja mos po ma shihte sherrin e po mbetej edhe ai pa punė. Dhe, derisa prisja shpėrthimin bombardues e hakmarrės tė Habibit, duke na sikterisur tė dyve tatėpjetė shkallėve, pėr ēudi, dėgjova zėrin e tij tė qetė e miqėsor qė iu drejtua Urimit.
    - Ti, Urim, je mjeshtėr i zoti. Pa ty kompania ime nuk do tė ishte kjo qė ėshtė. Mirėpo, kohėve tė fundit, punėt nuk po shkojnė sipas dinamikės sė paraparė. Nuk tė duhen kėtu shkrimtarė e artistė, po punėtorė tė fortė krahu. Edhe dy javė i ke pėr ta dorėzuar objektin. Ti duhet tė angazhosh nė punė djem tė rinj e jo parazitė qė vetėm sorollatėn poshtė e pėrpjetė. Pėr kėtė ma tėrhoqėn vėrejtjen edhe punėtorėt atje poshtė.
    I tha kėto fjalė dhe ashtu, me ftohtėsi kompjuteri, u nis shkallėve tatėpjetė, pa u pėrshėndetur fare.
    Kisha mbetur si statujė. Pėrbrenda ndjehesha krejtėsisht – krejtėsisht i zbrazėt. Midis fajtorit qė pėr njė ditė gati kishte rrėnuar njė kompani tė fuqishme dhe skamnorit qė po i merrej kafshata e vogėl e gojės, duke u fyer kaq rėndė, nuk dija cili isha. Nuk di sa kisha qėndruar ashtu, por e di se dikur isha kthyer kah Urimi. Ai po shikonte papėrcaktueshėm diku nė horizont. E dija se ēkado qė po shikonte, po e shihte turbullt, ngase sytė i ishin mbushur me lot. Njė ndjenjė e fuqishme miqėsie mė grishte pareshtur qė t’i afrohesha e ta pėrqafoja pushtueshėm, por kisha frikė se do tė shpėrthente nė vajė, ndėrsa kjo mė sė pakut mė duhej nė ato ēaste tė rėnda. Sot e kėsaj dite nuk e kam tė qartė a mė dėgjoi kur i thashė “shkova”, edhe pse s’kishin mbetur as dy orė tė plota pėr tė mbaruar orari i punės. Vetėm e di se, kur e kalova pėrziersen e betonit, dikush mė thirri nga prapa:
    - Zoti shkrimtar! Zoti shkrimtar!
    Ktheva kokėn dhe pashė tė vraponte drejt meje njėri nga kolegėt e punės.
    - Hė?! – ia bėra ftohtė, posa m’u afrua.
    - Me tė parin tė vishė ta marrėsh mėditjen pėr sot. Kėshtu na porositi drejtori,- tha dhe deshi tė kthehej.
    - Jo, nuk mė duhen gjė! – ia ktheva i vendosur. Mėditjen e sotme po ta falė ty. Ta pini nga njė kafe bashkė me kolegėt tu dhe me drejtorin.
    Njė ndjenjė tė pėrzier habie dhe gėzimi, qė dinė ta shprehin vetėm idiotėt, e lash nė fytyrėn e tij tė vrazhdė dhe u nisa...

    E pėr gjuhėn e lotit shkojnė e thonė e ēka nuk thonė. Tė gjithė po rrejnė! Pasha t’Madhin Zot, po rrejnė!

    Ata as sot nuk janė tė vetėdijshėm se rrebeshet tė pėrlajnė.
    Pas tėrmeteve dhe luftėrave duhet tė pastrohet terreni nga mbeturinat pėr t’i vu themelet e reja. Kjo logjikė mbizotėron gjithherė dhe gjithkund.
    Pra, i kisha duart e lira pėr tė vepruar, merret vesh, sipas disa rregullave qė i kishim caktuar mė parė.
    Ata i gjeta aty. Mė pritėn jashtėzakonisht mirė. Mė nderuan tej mase. Nga shokėt kisha vėrejtje se nuk po bėja asgjė nė pastrimin e terrenit dhe nė vendosjen e themeleve tė reja. Ndoshta edhe kishin tė drejtė, por unė s’mund tė veproja ndryshe. Ėshtė nė karakterin tim qė gjithherė tė jem nė anėn e tė ligut, nė anėn e tė dobėtit, nė anėn e tė pambrojturit... Ata, me gjasė, s’kishin bėrė gjė tė keqe. Nuk i largova. Pėrkundrazi. I mbrojta mė shumė se veten time.
    Dhe doli se shokėt kishin pasur tė drejtė. Sė paku nė diēka. Kėtė e vėrtetova mė vonė, fatkeqėsisht. I ligu e i dobėti pėrherė i lig dhe i dobėt mbetet. E unė tash s’mund tė jem aq i lig e aq i dobėt sa t’ua them troē se ē’presion mė bėnin dikur do “llokuma”, do “zemra”, do “loēka”, do “shpirtra”... tė tashėm pėr t’i larguar ata nga puna.
    Kėrceva Drinin, t’ē... pelėn.
    Tash, moszbatimi i ndonjė urdhri qė jap hiē nuk mė befason. Pėrkundrazi. Ėshtė krejt logjike kjo rrjedhė. Derisa luftohej nė Prekaz, dikush pėrkundej lezetshėm nė prehrin e drejtorit a tė shefit tė vet tė dhunshėm dhe s’lodhte as kokėn bile pse digjej flakė Kosova.


    SHTĖRPINJTĖ, AKTET E VETĖFLIJIMIT DHE PUSHTETI

    Jezu Krishti u vetėflijua pėr mėkatet e tė tjerėve, duke zgjedhur, me vetėdije, njė vdekje tė mynxyrshme. Dhe, derisa po pėrjetonte ēastet e fundit tė kėtij tmerri, po ata njerėz, pėr mėkatet e tė cilėve po vuante aq shumė, e pėrqeshnin dhe e fyenin paturpėsisht, ndėrsa ai lutej: “Fali, o Zot, se s’dinė ēka bėjnė!”

    Shtėrpinjtė

    Po tė zhvishen nga figuracioni poetik vargjet:

    Tė tjerėt, qė vetėm vėzhgojnė nga bregu
    Janė shtėrpinj tė padukshėm
    Qė nuk i takojnė asnjė kohe

    do tė dilnin kėshtu:

    Tė tjerėt, qė nuk bėjnė asgjė pėr atdheun e tyre
    Janė njerėz tė pafytyrė e tė poshtėr
    Qė u pėrshtaten tė gjitha kohėve

    Dhe, tė tillėt nuk ėshtė fare vėshtirė tė njihen. Nė kohė furtunash ata nuk duken, ngase fshihen diku nėpėr gėzhojat e mjerimit tė vet dhe presin nė heshtje. Instinkti i qyqarisė ua ka zhvilluar sė tepėrmi shqisėn e tė nuhaturit, kėshtu qė shumė shpejt i hetojnė kthjellimet. Janė brejtės tė hatashėm, prandaj tė parėt bėjnė turr qė t’i shijojnė frutat e ėmbla tė kohėve qė i sjellin tė tjerėt. Dhunti tjetėr e kėtyre zvarranikėve ėshtė pėrvjedhja. Dinė tė pėrbirohen e tė futen gjithkund, pėrmes deriēkave qė nuk shihen. Po t’u vijė rasti, dinė tė kafshojnė tmerrshėm. Nuk skuqen fare as atėherė kur i pėrdhunojnė e i pėrqeshin fshehurazi edhe ata qė u flijuan e flijohen, pėrveē tjerash, edhe pėr qyqaritė e tyre.
    Nga zvarritja e tyre tinėzare e hanė shtatin edhe kohėt qė vijnė.

    Aktet e vetėflijimit

    Ėshtė shumė logjike tė thuhet se aktet e vetėflijimit nuk i kuptojnė dhe i keqinterpretojnė vetėm tė pamoralshmit. Ne, nė kėtė rast, qėllimisht po i marrim vetėm kėto dy ekstreme, pra ekzekutuesin dhe mohuesin, ndonėse nė mes tė kėtyre dy kategorive ėshtė njė det i tėrė karakteresh, qė nuk mund tė studiohen as pėrafėrsisht edhe po tė hulumtohen gjithė jetėn.
    Njė akt i vetėflijimit, pėr aq sa ėshtė i kushtėzuar nga niveli i ndėrgjegjėsimit tė individit pėr njė ēėshtje madhore dhe shumė sublime, po aq kėrkon edhe guxim e gatishmėri fizike e shpirtėrore. Andaj, nuk ėshtė ēudi qė aktet e tilla nuk mund t’i bėjė dhe nuk mund t’i kuptojė gjithkush. Niveli i atyre qė i kryejnė kėto akte ėshtė mbimesatar, pėr tė mos thėnė hyjnor, prandaj shpeshherė ata keqkuptohen dhe keqinterpretohen edhe nga niveli mesatar i tė kuptuarit. Karakteri i mohuesve dhe i atyre zvarranikėve, qė i cekėm mė lart, ėshtė diēka tjetėr. Nė rastin e tyre s’ke si tė mos e pėrkujtosh pėrherė aktin madhor tė Jezu Krishtit, i cili u vetėflijua pėr mėkatet e tė tjerėve, duke zgjedhur, me vetėdije, njė vdekje tė mynxyrshme. Dhe, derisa po pėrjetonte ēastet e fundit tė kėtij tmerri, po ata njerėz, pėr mėkatet e tė cilėve po vuante aq shumė, e pėrqeshnin dhe e fyenin paturpėsisht, ndėrsa ai lutej: “Fali, o Zot, se s’dinė ēka bėjnė!”.
    Pėrveē vetėflijimit tė gjėsė mė tė shtrenjtė, siē ėshtė jeta, pėr njė ēėshtje shumė madhore, siē ėshtė liria (pėr kėtė arsye dėshmorėt janė kategoria mė e lartė e ndėrgjegjėsimit dhe ne atyre u pėrfalemi pėr jetė e mot) ka edhe forma tjera tė vetėflijimit, me tė cilat autorėt e tyre pėrpiqen tė arrijnė efekte fort fisnike pėr ēėshtje shumė madhore. Kėshtu, ata me vetėdije tė plotė heqin dorė nga shumė tė drejta dhe tė mira qė u takojnė ndershmėrisht, pėr t’ua tėrhequr vėrejtjen atyre qė e mbajnė timonin se anija nuk po shkon nė drejtimin e duhur. Kjo bėhet vetėm nė rastet kur shteren tė gjitha mundėsitė tjera tė bindjes. Pas akteve tė tilla, nė tė shumtėn e rasteve, pason zhgėnjimi. Dhe ironia e gjithė kėsaj ėshtė, shikuar tash nga njė kėnd tjetėr, se po ata, pėr mėkatet e tė cilėve bėhet ky vetėflijim, vazhdojė t’i shfrytėzojnė dhe t’i shijojnė padrejtėsisht po ato “tė drejta” dhe po ato tė mira, nga tė cilat ka hequr dorė vullnetarisht i vetėflijuari.
    Ndėshkimi i kohės pėr kėtė mosdėgjueshmėri tė arsyes, herėt a vonė, mund tė jetė tepėr i ashpėr pėr tė gjithė.

    Pushteti

    Nė mes kėtyre dy karaktereve skajshmėrisht tė kundėrta, qė u cekėn mė lart, ka karaktere e karaktere. Dhe, nga kjo xhungėl karakteresh tė mesme duhet tė ndėrtohen pushtetet. Themi nga kjo xhungėl karakteresh tė mesme, ngase dy kategoritė e para vetė koha do tė duhej t’i privonte nga njė e drejtė e tillė, pėr shkaqe krejtėsisht tė ndryshme.
    Kjo, nė asnjė rast, nuk duhet kuptuar si diferencim, por si rrjedhojė logjike e proceseve tė zhvillimit tė shoqėrive nė fazat e tyre mė delikate.
    Sukses apo dėshtim – krejt varet nga aftėsia e tė kuptuarit drejt tė kėtyre dy skajshmėrive.

    Ekzistojnė disa rregulla tė pashkruara, tė cilat janė tė ēdokohshme dhe tė gjithkundshme.
    Dikur, atij qė vepronte nė kundėrshtim me rregullat morale tė familjes, edhe po tė ishte mė i vjetri, i merrej apo nuk i jepej fare posti i Zotit tė Shtėpisė. Atin, edhe po t’ia falte dikush, ai nuk duhej ta kalėronte (ngase ishte e pandėrgjegjshme) pėrpara se t’i vente nė vijė tė mbarė tė gjitha punėt nė familjen e tij.
    Tash, gjithė ky “salltanat” pėrballė gjithė kėsaj varfėrie tė skajshme dhe as qė skuqet kush bile!
    Sa e sa “atllarėt” dhe “superatllarėt”, tė blerė me djersėn e kėtij qytetari tė varfėr, kalėrojnė sot, hiē pa ndalė, pa kurrfarė nevoje, rrugėve tė vendit tim.
    Po tė ishin aq tė ndėrgjegjshėm sa ta pėrfillnin proporcionin e privilegjeve tė veta me zhvillimin e vendit, atėherė, e shumta e shumta, funksionarėt tanė do tė mund tė shkonin nė punė me motoēikleta zyrtare, nė mos me biēikleta. Flas pėr nivelin vendor, ngase sa u pėrket niveleve lokale – s’ka fije dyshimi se ata do tė duhej t’i pėshtynin kėmbėt.

    Ia luajtėm nėnėn komunizmit!
    Kujt i kėrcet sot a je shqiptar a ēka dreqin je! Me rėndėsi tė dish anglisht, ta zotėrosh kompjuterin, tė kesh telefon mobil, veturė... Ani drejtshkrimi! Gjuha standarde! Ta psh... drejtshkrimin e gjuhėn standarde! Kush ka kohė sot tė merret me kėto cikėrrima, o dajė?! Me kėto punė tė kota?! Me rėndėsi tė jesh njeri! Njeri tė jesh! E pat puna e kufijve! S’do tė ketė mė as kombe. Kaloi ajo periudhė. Tė gjithė do tė jemi njė. Njė do tė jemi tė gjithė, a kupton?!

    E gjeta njė letėr cinike tė redaktorit tė njė gazete, nė tė cilėn, njė miku im i kahershėm, kishte punuar (me honorar) si pėrkthyes dhe redaktor gjuhėsor.
    Pėrgjigja e tij ishte:


    ZOTI REDAKTOR,

    Ndėrhyrjet e mia nė artikuj dhe vėrejtjet qė i kam pėrcjell tek ju pėrmes koordinuesit tė punėve kanė qenė shumė tė sinqerta, kolegjiale dhe fisnike. Njė letėr juaja, qė arriti kėto ditė nė adresėn time, m’u duk si tepėr tendencioze, fyese dhe cinike, andaj, lidhur me kėtė, desha t’i them disa fjalė.
    Unė, pėr veten time, ēfarėdo pune qė marrė pėrsipėr, me pagesė a pa pagesė, pėrpiqem qė ta kryej me pėrkushtim, me nder e me sinqeritetin mė tė madh. Nė anėn tjetėr, kurrė nė jetėn time nuk kam marrė pėrsipėr, e nuk do tė marrė as nė tė ardhmen, punė qė nuk i njoh e qė nuk mund t’u dal zot, cilėsi kėto qė, fatkeqėsisht, nuk i kam vėrejtur tek disa prej jush. Pra, nuk ėshtė kėtu fjala, zotėri, pėr gabime thjesht gjuhėsore e teknike, por pėr paqartėsi nė shprehjen e mendimeve dhe pėr mosrespektim apo mosnjohje tė rregullave mė themelore tė gjuhės, pėr ēka mė ėshtė dashur tė kėrkoj sqarim, ngase nuk jam profet qė tė di se ēka ka dashur tė thotė ky apo ai gazetar, nė kėtė apo atė fjali ēatalle. Nė rastet e tilla kam intervenuar tek koordinatori, pėrndryshe, po t’i ktheja artikujt pėr gabime tė shumta gjuhėsore, atėherė do tė duhej t’i ktheja gati tė gjithė.
    Sa u pėrket sqarimeve tuaja se qysh shkruhet nė gazetė a revistė e qysh nė roman a nė njė vepėr shkencore, tė falėnderoj shumė! Ke bėrė shumė mirė, zotėri! E keqja e vetme ėshtė se ke harruar njė “imtėsi”. Ke harruar se kėto sqarime i drejtohen njė poeti e shkrimtari qė, deri mė tash, ka tė botuara 5 vepra letrare, qė ėshtė kaherė anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve (deri tash vonė i vetmi nė qytetin tonė), qė ėshtė kryeredaktor i njė reviste letrare shumė tė njohur; njė njeriu qė mbush edhe nga dy faqe tė gazetave e revistave mė tė njohura me komente, polemika, reportazhe, poezi, ese, tregime...; njė krijuesi qė ka marrė edhe ēmime tė larta nė fushėn e letrave, madje edhe nė nivel mbarėkombėtar... Dhe, nga ana tjetėr, ke harruar se kėto sqarime i bėnė njė gazetar, i cili nuk i njeh as rregullat mė themelore tė gjuhės sė vet amtare, tė gjuhės nė tė cilėn shkruan nėpėr gazeta.
    Mė habit fakti se me ēfarė krenarie e pranon qė nuk e njeh dhe nuk e respekton gjuhėn tėnde amtare, thua se kjo ėshtė dėshmi e tė qenit gazetar i mirė!!! Kėtė e dėshmoni edhe nė letrėn tuaj, qė ma dėrguat ditė mė parė, nė 13 rreshtat e sė cilės kishte hiē mė pak se 18 gabime tė ndryshme gjuhėsore e logjike. Unė kurrė nuk mund ta kuptoj se si mund tė jetė dikush gazetar, e sidomos gazetar i mirė, kur nuk e njeh gjuhėn.
    Sa u pėrket rrjedhave (ju e parapėlqeni fjalėn e huaj “trende”) tė gazetarisė bashkėkohore, mos u shqetėsoni edhe aq shumė, zotėri! Mė mirė do tė ishte tė kujdeseshit pėr veten tėnde dhe pėr brezin tėnd qė, nė emėr tė njėfarė “paqeje” e “globalizimi”, pahetueshėm janė duke jua “tredhur trutė” dofarė “trajnuesish” tė dreqit e tė birit. Njė terapi e lehtė e kthimit nga vetvetja nuk do t’ju bėnte keq. Provoni tė mendoni, tė flisni e tė shkruani bukur nė gjuhėn tuaj amtare dhe do ta shihni se nuk do t’ju bėjė keq. Vetėm kėshtu tė vetvetes do tė jemi interesantė edhe pėr tė tjerėt dhe vetėm si tė tillė do tė mund tė integrohemi nė rrjedhat botėrore. Nuk ia vlen tė paraqitemi as “anglezė” e as “francuzė”, sepse dalim karikaturė e keqe e tyre dhe dukemi qesharakė.
    Zoti redaktor,
    Po e pėrsėris edhe njė herė se ndėrhyrjet e mia nė artikuj dhe vėrejtjet qė i kam pėrcjell tek ju pėrmes koordinuesit tė punėve kanė qenė shumė tė sinqerta, kolegjiale dhe fisnike. Se vėrtet ėshtė kėshtu, mund tė vini nė zyrėn time e tė bindeni vetė. Fatmirėsisht, tė gjitha dorėshkrimet, qė nga numri i parė i gazetės, i kam ruajtur dhe i kam nė tė dyja versionet.




    PĖRDHUNUESIT E GJUHĖS

    Se a ėshtė bėrė normėzimi i gjuhės standarde (letrare) shqipe me kompetencė tė plotė shkencore, apo sipas diktatit tė dikujt, mund tė merret si ēėshtje e hapur, pėr tė cilėn edhe mund tė diskutohet. Pra, kjo nuk ėshtė mė temė tabu dhe ėshtė mirė qė ėshtė kėshtu.
    Nuk e kam pėr qėllim qė tė jap opinionin tim se a i mbėshtes ata qė konsiderojnė se ky normėzim ėshtė bėrė nė dėm tė dialektit gegė, ata tė cilėt konsiderojnė se ėshtė bėrė nė dėm tė toskėrishtes, apo ata tė cilėt e pranojnė kėtė normė. Qėllimi i kėtij shkrimi ėshtė diku tjetėr.
    Nė gjithė botėn e qytetėruar dihet qė norma ėshtė normė dhe se asaj i pėrmbahen tė gjithė. Tė mos i pėrmbahesh njė norme do tė thotė tė mos i pėrmbahesh njė ligji. Dhe, ta shkelėsh njė ligj, nė botėn e qytetėruar, dihet cilat janė pasojat. Tjetėr gjė ėshtė tė mos pajtohesh me njė ligj apo me njė normė, mirėpo, derisa ėshtė nė fuqi, deshe s’deshe, duhet ta respektosh dhe t’i pėrmbahesh. Po ashtu, dihet se cila ėshtė procedura pėr ndryshimin e njė ligji apo tė njė norme dhe kush ėshtė kompetent qė ta bėjė atė.
    Nė rastin konkret, sa i pėrket mosrespektimit tė normės sė gjuhės sonė standarde, kjo bėhet, me apo pa vetėdije, nga njė grup i caktuar njerėzish tė profesioneve tė ndryshme, tė cilėt pretendojnė tė jenė tė gjithėdijshėm dhe janė mohues tė flaktė tė ēdo gjėje qė ėshtė punuar nė tė kaluarėn, ngase edhe bota paska zėnė fill vetėm pas lindjes sė tyre. Ata e paralajmėrojnė njė revolucion tė rrufeshėm nė normėzimin e gjuhės shqipe dhe nuk hezitojnė fare qė ta thonė edhe botėrisht se kjo do tė bėhet vetėm sipas kutit tė tyre. Harrojnė se kjo ėshtė shkencė dhe se nė shkencė nuk ka vetėm si ma ka ėnda. (Larg qoftė, o Zot, tė jenė tė paguar nga ata qė vazhdimisht kanė paguar pėr zhbėrjen e kombit tonė!).
    Dihet qė ēdo komb e ka gjuhėn e vet standarde, e cila ėshtė edhe gjuhė zyrtare e atij kombi, siē dihet, po ashtu, qė ēdo komb ka edhe dialekte e nėndialekte tė ndryshme, krahinorizma e lokalizma, mirėpo askush nė botė nuk insiston me kaq kėmbėngulje, si kėta tė krisurit tanė, qė e folmja e fshatit tė tyre, apo njė djall e di se e kujt, tė bėhet gjuhė zyrtare e gjithė kombit. S’ka shqiptar, qė i ka dy para mend nė kokė, qė nuk do tė pajtohej qė, edhe nė njė Kongres tė ardhshėm eventual, ku do tė bėhej normėzimi apo rinormėzimi i gjuhės standarde shqipe, tė merreshin parasysh njėsoj tė dy dialektet e shqipes. Kėta, tė krisurit tanė, ende pa u mbajtur ky Kongres dalin me gjuhėn e tyre tė “normėzuar”, qė po tė ishte, sė pakut, njė gegėrishte e kulluar nuk do t’ua shihnim edhe aq pėr tė madhe. Fatkeqėsia ėshtė se, tė tillėt, nuk e njohin as dialektin gegė e as tė folmet lokale e krahinore, por gjuhėn e tyre tė “normėzuar” e flasin, thjesht, shqip magjupēe. Si tė shpjegohet kjo ndryshe kur, pėrveē tjerash, nė asnjė folje dhe nė asnjė emėr nuk e pėrdorin diftongun “ue” dhe “ye”, qė gjithmonė ėshtė pėrdorur edhe nė gjuhėn e folur e edhe nė atė tė shkruar tė dialektit gegė. Ata thonė: “me shku”, “me punu”, “me ndėrtu”, “me pushu”, “me fluturu”, etj., nė vend se : “me shkue”, “me punue”, “me ndėrtue”, “me pushue”, “me fluturue”, etj. Thonė: “kry”, “kru”, “prru”, “gru”, etj., nė vend se: “krye”, “krue”, “pėrrue”, “grue”, etj. dhe kėtė gjuhė tė tyre e pėrdorin edhe nė mjetet e informimit publikė e edhe nė administratė e arsim, ngase disa prej tyre mbahen edhe si gazetarė, publicistė, krijues, arsimtarė, pėrkthyes, nėpunės, e ēka jo.
    Nuk di kush tjetėr, pėrveē magjupėve dhe kėtyre bastardėve, e flet gjuhėn shqipe kėshtu.

    E thuhet se mortaliteti ėshtė mė i lartė se nataliteti!
    Mos, vallė, po shuhen popujt, po shuhet njerėzimi?!
    Kam dėgjuar se disa njerėz kanė filluar tė martohen edhe me kafshė.
    Sa sperma derdhet pėrballė dritareve tė zyrave tona! Vijnė ēifte, gjithfarė moshash, dhe e kryejnė “atė punė” si lepujt. E shohin se po i shohim dhe shkojnė pa njė tė keqe. Nė vend tė tyre skuqemi ne.

    Meteorėt shihen dhe janė tė bukur vetėm gjatė rėnies. Yjet, megjithatė, kanė dritė tė pėrjetshme. Ata nuk bien.
    Nė rendin e parė vijnė e ulen: drejtorė, shefa, kryeshefa, kryetarė partish, kryetarė komunash, ministra, kryeministra, kryetarė shtetesh... U pėrulen, i nderojnė... Asgjė nuk flasin, vetėm urdhėrojnė me kokė. Vartėsit i marrin porositė dhe i zbatojnė pėrpikėrisht. Rezultati: Do rrugė tė humbura nė mjegull.
    Diku nė fund: poeti, shkrimtari, piktori...
    Thėrrasin: Ja rruga! Kush s’i dėgjon. Kush nuk ua vė veshin. Rezultati: Njė zė nė shkretėtirė. Ēka t’i bėsh! Tė vdekshmit me tė vdekshmit...

    Pėr krijuesit thuhet se janė ndėrgjegjja e zgjuar e njerėzimit. Janė pararoja e tij. Janė cikoli i inteligjencės. Pushtetarėt (sunduesit) janė ana tjetėr e medaljes.
    Arti, nė radhė tė parė, ka si mision fisnikėrimin e shpirtit dhe ndėrgjegjėsimin e njeriut pėr ta jetuar lumturisht jetėn. E, fisnikėrimi i shpirtit dhe ndėrgjegjėsimi i tė sunduarve nuk u shkon pėrshtati sunduesve. Njė shpirt i fisnikėruar dhe i ndėrgjegjėsuar do tė thotė njė shans mė pak pėr ta mbajtur pushtetin, njė privilegj mė pak pėr ta. E ata nuk duan t’i humbin privilegjet, ngase, me humbjen e tyre, s’ka mė sundim mbi tė tjerėt. Ja njėra ndėr arsyet kryesore pėrse krijuesit janė tė gjykuar tė jetojnė e tė vdesin nė varfėri tė skajshme!
    Me gjasė, filozofia e ndėrtimit dhe e mbajtjes sė pushtetit, nė tė gjitha kohėt dhe hapėsirat, ėshtė e njėjtė. Plot gojėn kulturė dhe art e kishin pushtetarėt (sunduesit) qysh nė antikė. E kishin edhe gjatė periudhave tjera historike. E kishin edhe gjatė epokės sė komunizmit. E kanė edhe tash nė demokraci. Mirėpo praktika, fatkeqėsisht, flet krejt diēka tjetėr. Hendeku nė mes tė krijuesve dhe sunduesve, pavarėsisht se si i emėrtojmė ne sistemet, mbetet ende shumė i thellė.
    Krijuesit kanė mision fisnik. Ata, duke flijuar gjithēka nga vetja e tyre, pėrpiqen qė t’i ndihmojnė tė tjerėt qė jetėn ta shohin edhe me sytė e shpirtit. Shprehur me njė gjuhė pak mė figurative, tė gjitha fushat tjera tė jetės, pa i nėnvlerėsuar e nėnēmuar nė asnjė rast, janė vetėm gjymtyrė tė shtatit tė krijesės sė quajtur njerėzim, ndėrsa arti dhe kultura janė shpirti i tij. Dhe, njė trup pa shpirt... Ja pėrse ka kaq pak lumturi e kaq pak mirėqenie nė kėtė jetė kaq tė shkurtėr e kaq tė pamėshirshme!

    Unė mėrzitem pėr ndodhitė qė mund edhe tė mos ndodhin, jo pėr ato qė duhet tė ndodhin patjetėr, sado tė hidhura qė tė jenė.

    S’ka lidhje, po thonė, se nė cilėn parti ėshtė, me rėndėsi tė jetė ekspert, tė jetė profesionist pėr punėt pėrkatėse. Ēfarė rrene! Ēfarė ironie!
    Profesionistė???!!! Kėta me diploma false?! Kėta me diploma tė blera?! Kėta me tituj tė rremė shkencorė, pa asnjė punim tė vetėm, qė s’dinė t’i thurin as dy fjali?! Kėta qė po bėjnė gara se kush po e merr asistenten mė perri?! Kėta qė nuk po ua huqin veturave zyrtare ditė as natė?! Kėta qė i kanė me dhjetėra e dhjetėra afera pas vetes pėr amoralitet, hajni, korrupsion e kopukllėqe tjera?! Kėta qė kurrė s’ia bėnė asnjė argat tė vetėm kėtij vendi tė shumėvuajtur?! Kėta...?! Kėta na qenkan profesionistė?!
    Ua psh...kriteret e konkurseve! Ua psh...komisionet! Ua psh...koalicionet!
    Ku mbeti kriteri kryesor – NJERI? Kriteri – ATDHEDASHURI? Kriteri – NDĖRGJEGJE? Kriteri – MORAL? Ku mbeten ata qė dhanė prova tė pėrhershme se e duan dhe se dhėnė gjithēka pėr kėtė vend? Ata qė kurrė nuk i bėnė hile kėtij vendi? Ata qė kanė nga njė bagazh rezultate nė fusha tė ndryshme tė jetės? Ata qė u pėrpoqėn e po pėrpiqen vazhdimisht qė t’i dalin zot kėtij vendi? Ku mbetėn?! Ku?!
    Kah pikėn tash kėta farė ekspertėsh e profesionistėsh, qė kurrė nuk ua pa hairin ky vend e askush tjetėr? Kėta farė ekspertėsh, qė nuk kanė autoritet as nė familjet e tyre tė ngushta e lėre mė t’i prijnė dikujt tjetėr? Ku ishin kėta tė bekuar kur kėtu hahej fasulja nga njė kokėrr? Ku ishin?! Ku?!
    S’paska pasur faj e gjora deve! Ku t’ia bėsh hallall padronit kur ta qet gomarin pėrpara?!

    E kam njohur mirė. Moti s’e kam parė. S’di nė ėshtė gjallė apo ka vdekur. Mushkėritė ia patėn hėngėr dofarė horrash e bastardėsh. Pėr shumė vjet me radhė i pat prirė kulturės nė qytetin tonė. Ka qenė njė krijues i zoti.


    HESHTJA NUK DO TĖ THOTĖ, GJITHHERĖ, SE PAJTOHESH ME DIĒKA

    Ka dy vjet e mė tepėr qė ndaj meje dhe kolegėve tė mi, qė aktualisht i prijmė kulturės nė qytetin tonė, s’lihet gjė e zezė pa u thėnė nga qarqe tė caktuara pseudo-intelektuale e pseudo-kulturore, qė nuk ia duan tė mirėn as artit e as kulturės sonė nė pėrgjithėsi. Kjo bėhet nėpėr rrugė e kafene, si dhe nėpėr vende tjera, ku, zakonisht, e shpenzojnė pamėshirshėm jetėn e vet kėta bjerrakohės. Nė kėtė drejtim nuk kursehen as disa nga mjetet tona tė informimit publik, tė cilat, nė mungesė tė njė pėrvoje demokratike, u japin hapėsirė kėtyre bastardėve, duke menduar se e drejta pėr lirinė e fjalės nėnkupton tė thuash gjithė ēka tė teket e ēka tė vjen ngojesh.
    Heshtja, dy e mė tepėr vjeēare, ndaj kėtyre zėrave fort ogurzinj u bė me tė vetmin qėllim qė, me punė tė pėrkushtuar e jo me fjalė e dokrra, t’u tregohet kėtyre smirėzinjve se, megjithatė, nė komunėn tonė, nė fushėn e kulturės e tė artit, nuk ėshtė gjithēka e zezė (siē dėshirojnė ata tė jetė pėrherė) dhe se po punohet diēka. Mirėpo, sa mė shumė qė arrihen rezultate, aq mė nervozė, aq mė ēorodė e aq mė tė padurueshėm bėhen kėta farė zvarranikėsh.
    Kulmi i ironisė sė gjithė kėsaj fushate tė pakuptimtė, qė edhe mė nxiti ta bėj kėtė reagim, u arrit nė pėrmbyllje tė motmotit qė sapo e lamė pas. Dhe, ja pėrse! Nė mjetet tona tė informimit, nė disa sosh, ndryshe nga ajo qė praktikohet nė vendet tjera tė botės, sė pakut pėr kurtuazi, nė vend se tė jepet ndonjė rezyme apo raport i sublimuar i rezultateve tė arritura nė fushėn e kulturės e tė artit nė komunėn tonė (qė edhe nė vitin qė sapo e lamė pas nuk ishin tė pakta) reprizohen emisione bajate foljore (qė nuk u shkojnė fare ditėve festive), ku kritikohen pikėrisht ata qė kontribuuan nė arritjen e kėtyre rezultateve.
    Njė ndėr emisionet e tilla, i reprizuar ditėn e parė tė kėtij viti, ishte edhe njė tribunė, ku bashkėbisedues ishin dy liderė lokalė tė partive politike. Kur dėgjova vlerėsimet e tyre kuturu pėr kulturėn dhe artin nė komunėn tonė, sa nuk thirra: Edhe ju, Bruta!!! Dhe, vėrtet ėshtė ēudi qė nga njerėz tė tillė, tė kėtij rangu, tė dėgjosh vlerėsime e konstatime tė tilla. Jam i bindur se ata, nė mungesė tė informatave burimore, vlerėsimet dhe konstatimet e tilla i bėjnė nėn ndikimin e thashethemeve tė atyre bjerrakohėsve qė u cekėn mė lart, gjė qė nuk u ka hije liderėve tė kėtij rangu. Ndryshe kjo nuk shpjegohet.
    Zotėrinj tė nderuar tė tribunės sė reprizuar,
    Juve, si liderė lokalė tė partive politike, s’ka kush qė ua mohon tė drejtėn qė tė dilni edhe me vlerėsime se, bie fjala, nė kulturėn e komunės sonė diēka nuk po ec, se nuk ka rezultate tė kėnaqshme, etj. etj., ngase vend pėr tė kritikuar ka sa tė doni, siē ka edhe nė tė gjitha fushat tjera jetėsore tek ne, por nuk keni tė drejtė tė dilni me konstatimin kuturu se njerėzit joprofesionistė e tė paaftė po i prijnė kulturės, ndėrsa profesionistėt dhe tė aftit po sorollaten nėpėr qytet. Me ē’tė drejtė dilni me kėtė konstatim, ju lutem?! Si ėshtė e mundur qė njė ekonomist, ta zėmė, njė jurist, njė mjek, njė inxhinier a njė kushdoqoftė i ndonjė profesioni tjetėr ta dijė (aq mė parė kur nuk i pėrcjell kurrė ngjarjet dhe aktivitetet kulturore) se kush na qenka profesionist e kush jo pėr ta udhėhequr kulturėn e njė komune?! (Merreni me mend sikur njė shkrimtar a piktor, ta zėmė, t’i japė veti tė drejtė qė t’i caktojė kuadrot profesioniste pėr ta udhėhequr, fjala vjen, ekonominė tonė qė ėshtė katastrofė fare! A do tė kishte kuptim kjo, ju lutem?!). Nėse, sipas jush, njė poet a shkrimtar, i cili, deri mė tash, i ka tė botuar pesė libra, qė ėshtė kryeredaktor i njė reviste letrare shumė tė respektueshme dhe qė kaherė ėshtė anėtar i Lidhjes sė Shkrimtarėve, nuk po bėka t’i prijė kulturės sė njė qyteti, atėherė kush?! Njė piktor? Njė aktor? Njė regjisor? Njė kėngėtar? Njė kushdoqoftė tjetėr, do tė thoni ju. Po, pse jo, ore zotėrinj?! Nuk i kemi marrė me “tapi” kėto vende tė punės Do tė sprovohemi tė gjithė. Kemi kohė. Nuk ėshtė fundi i botės ky. Nesėr do tė vijė dikush tjetėr t’i prijė kulturės nė qytetin tonė. Kjo s’ka fije dyshimi, po kush mund tė mė bind sot mua se edhe atij nuk do t’ia bėni kėshtu?
    Pra, tė nderuar zotėrinj tė tribunės sė reprizuar, halli i telallexhinjve qė nuk po prajnė, e qė ju verbėrisht po ua mbani ison, nuk ėshtė se a ka a nuk ka rezultate nė fushėn e kulturės nė komunėn tonė (s’di si nuk po e shihni kėtė!) po ėshtė diku ngjeti. Ata, mė sė pakut janė tė interesuar pėr rezultate. Atyre nuk u interesojnė rezultatet. Atyre u intereson diēka tjetėr. Diēka krejt tjetėr. Diēka krejt ēorode, qė s’ka tė bėjė fare me kombėtaren e me njerėzoren. Hulumtoni pak, ju lutem, nė biografitė e tyre, sidomos nė periudhat mė tė vėshtira qė i kaloi atdheu ynė dhe do tė bindeni pėr kėtė. Ata s’janė nė gjendje tė dhėnė asgjė pėr atdhe. Ata janė nė gjendje qė, pėr interesa tė tyre personale, atdheut t’ia marrin edhe shpirtin. Ka fakte dhe dėshmi tė shumta pėr kėtė, fatkeqėsisht.
    Ju qė verbėrisht po ua mbani ison do mbrapshtanave, binduni njėherė e pėrgjithmonė se problemi nuk ėshtė tek ne qė nuk jemi “profesionistė” e qė “nuk po dimė tė punojmė e tė organizojmė” po tek ata zvarranikė qė s’kanė punė mė tė menēura nė kėtė jetė sesa t’i pėrgojojnė tė tjerėt. Tek ata qė, tė verbuar nga njė urrejtje e pakuptueshme sadiste dhe nga njė grykėsi e paparė, nuk mund ta shohin e ta pranojnė si sukses, nė vitin qė shkoi, as financimin dhe realizimin e njė shfaqjeje teatrore, me tė cilėn qytetit ynė, nė njė festival mjaft tė rėndėsishėm, zuri vendin e parė nė nivel vendor dhe mori gati tė gjitha ēmimet e kėtij festivali; as zėnien e vendit tė parė nė njė festival tė folklorit mbarėkombėtar; as nxjerrjen e njė reviste letrare, pėr tė cilėn kanė fjalė tė mira dhe me tė cilėn bashkėpunojnė pothuajse penat mė eminente tė letėrsisė sonė nga tė gjitha trojet etnike; as organizimin e njė manifestimi poetik ndėrkombėtar, qė tashmė ėshtė bėrė tradicional; as pjesėmarrjen e Ansamblit tė Qytetit tė Kėngėve dhe Valleve nė dy festivale ndėrkombėtare; as Garat Komunale tė Recituesve tė Rinj; as Festivalin e Grupeve Teatrore tė Shkollave Fillore; as Festivalin e Kėngės sė Fėmijėve; as organizimin e kremtimit tė festave tė ndryshme kombėtare e ndėrkombėtare; as shėnimin e pėrvjetorėve tė rėndėsishėm; as themelimin e katėr SHKA-ve tė reja nėpėr fshatra; as rifillimin e punės sė Kinemasė sė Qytetit, pas kaq vitesh; as rritjen e fondit librar nė Bibliotekėn e Qytetit edhe me 2798 tituj tė rinj; as grumbullimin e materialeve tė shumta me vlerė tė madhe arkeologjike e etnografike; as fillimin e punėve nė restaurimin e Kompleksit tė Kullave tė njė heroi kombėtar; as organizimin e mbi 100 shfaqjeve tė ndryshme artistike e kulturore nė Qendrėn e Kulturės, tė cilat i pėrcollėn diku rreth 42.353 shikues; as kryerjen e mbi 600 shėrbimeve nė Arkivin Historik tė Qytetit; as projektet e shumta, me tė cilat ėshtė konkurruar edhe jashtė vendit; as financimin dhe bashkėfinancimin e projekteve tė shumta tė OJQ-ve; as meremetimin dhe pajisjen e institucioneve tė kulturės; as plot e plot punė tjera, pėr kryerjen e tė cilave u kėrkua angazhim e mund i madh nė kėto kushte e rrethana aspak tė volitshme pėr zhvillimin e kulturės. Pra, kėto e shumė punė tė tjera, nga tė tillėt nuk konsiderohen rezultate. Dhe tash, natyrshėm shtrohet pyetja se ēka do tė bėnte, pėrveē kėsaj, njė dikush tjetėr po t’i printe kulturės nė qytetin tonė? Pėrveē ndonjė imtėsie, plus – minus, asgjė tjetėr. Dhe, pse atėherė gjithė kjo zhurmė pa farė nevoje?! Pse?!
    Edhe pėrkundėr kėtyre rezultateve, kemi qenė, jemi dhe do tė jemi pėrherė tė vetėdijshėm se ka pasur e ka tė meta e mangėsi nė punėn tonė, edhe shumė bile. Pra, ka vend pėr tė kritikuar, pse jo?! Po, jo kėshtu! Jo kritika qėllimkėqija! Jo me paragjykime! Jo me inate! Jo me pretendime tė mbrapshta! Bėhuni tė bindur se artit dhe kulturės sonė, nė pėrgjithėsi, nuk i kanoset kurrfarė rreziku as nga unė e as nga kolegėt e mi, qė, sipas disave, nuk po dimė ta organizojmė e t’i prijmė. Pėrkundrazi. Arti dhe kultura jonė, nė pėrgjithėsi, ėshtė nė rrezik nga diēka tjetėr. Ėshtė nė rrezik edhe nga kėta smirėzinj qė i zumė ngojesh. Ne edhe mund tė mos dimė shumėēka, qė ėshtė shumė logjike dhe aspak e turpshme, po bėhuni tė bindur se, nė punėn tonė, jemi tė sinqertė, tė ndershėm dhe nuk kursehemi fare. Kushdo qė do tė vijė nesėr e t’i prijė kulturės sė qytetit tonė, pėrveē kėtyre bastardėve, do ta ketė ndihmėn dhe pėrkrahjen time tė pa rezervė, pėr aq sa di dhe mundem. Do ta ketė ndihmėn dhe pėrkrahjen time, ngase jam plotėsisht i vetėdijshėm se vetėm bashkėrisht mund t’i ēojmė gjėrat pėrpara. Se vetėm bashkėrisht mund tė arrijmė rezultate. Kurrsesi ndryshe. Njė ndihmė dhe njė pėrkrahje tė tillė e kam pasur edhe unė dikur dhe e kam edhe tani nga plot e plot artistė, shkrimtarė, poetė, piktorė, muzikantė, dashamirė tė kulturės e tė artit..., vėrejtjet, sugjerimet dhe kritikat e tė cilėve, gjithherė qėllimmira, i pranoj me kėnaqėsi dhe mė dhėnė kurajė pėr punė tė mėtejme.
    Sa pėr kritikat dhe vėrejtjet e ēorodėve, qė i zumė ngojesh, ato s’mė duhen gjė fare. Mė s’do t’ua vė as veshin bile. Kam punė shumė mė tė menēura sesa tė merrem me ta. Mirėpo, nė njė duel, nė njė betejė, nė njė luftė argumentesh do tė dėshiroja shumė tė pėrballesha me ta, por ē’e do qė atyre u mungon edhe guximi intelektual e edhe ai qytetar pėr t’na dalė pėrpara mua dhe tė vėrtetės...
    Nėse dikush thotė se dy vjet e sa durim janė pak, unė vėrtet mendoj se janė pak si tepėr...

    Veē sa kanė dal nga gėzhoja e shkollimit formal (pa asnjė ditė pėrvojė nė shkollėn e pazėvendėsueshme tė jetės) dhe vijnė e thonė: “Erdha qė ta ngjall jetėn kulturore nė kėtė qytet”, thua se ky qytet kurrė s’paska bėrė gjė, po vetėm paska pritur shkopin e tyre magjik! Ēfarė “magjistarėsh” tė paturpshėm! Ēfarė mosmirėnjohėsish! Ēfarė bastardėsh!
    Kush mund t’i kontribuojė kulturės sė njė qyteti kur i mungon ajo e vetja, ajo elementarja?!

    Nganjėherė mė bėhet se i dėgjoj kah thėrrasin: Rroftė robėria! Robėria – liria ime e pėrjetshme!
    Prej dy alternativave skajshmėrisht tė kundėrta, ata, me vetėdėshirė, e zgjedhin DIKTATURĖN. Dhe ti nuk di nė duhet t’i mėshirosh a t’i urresh kėta njerėz. Qė t’i duash jo se jo, ngase s’ke ēka do nė kėtė shkretėtirė tė pafund.

    “Zoti ėshtė Dashuri. Kush ėshtė me Dashurinė ėshtė me Zotin”, pat thėnė, qysh moti, njė shenjtor.
    Shekuj e shekuj mė vonė, njė filozof i njohur tha: “Aq shumė e dua popullin tim sa nuk mund t’i urrej tė tjerėt”. Dhe, kjo “klithmė e tij nė shkretėtirė”, si pėr ironi, erdhi me mileniume e mileniume pas ndėrtimit tė Kullės sė Babilonit, e cila, mė tepėr se njė mallkim, ishte njė sprovė e madhe pėr njerėzimin.
    Dhe, tash e kėtu, nė kėtė nėnqiell, nuk ėshtė Babilonia. Kėtu ėshtė njė qytet i ndarė. Njė qytet i plagosur, qė kaherė e pret kurimin. Njė qytet qė, mė shumė se pėr gjithēka tjetėr, ka nevojė pėr njė Kullė. Pėr njė Kullė krejtėsisht tjetėr nga ajo e Babilonit. Pėr njė Kullė Mirėkuptimi, Kullė Tolerance, Kullė Ardhmėrie...
    S’janė as lumenjtė e thellė e tė rrėmbyeshėm ata qė i ndajnė, as urat e gurta e tė betonta ato qė i bashkojnė qytetet. Kėta lumenj duhet tė rrjedhin e kėto ura duhet tė ndėrtohen diku nė ne...


    PRESIONI PĖR TĖ FALUR

    Pėr tė falur diēka duhet tė kesh ēka dhe kujt t’i falėsh.
    Shqiptarėt e Kosovės, fatkeqėsisht, kanė diēka shumė tė dhembshme pėr tė falur, por s’kanė kujt. Po tė kishin kujt, sado qė kjo ėshtė shumė-shumė e zorshme, pėr hir tė ardhmėrisė do ta bėnin kėtė. Do ta bėnin kėtė sepse ata e duan jetėn, e duan ardhmėrinė, e duan paqen, e duan lirinė...
    Presioni i vazhdueshėm qė po bėhet ndaj tyre pėr tė falur, sado qė ėshtė presion i mikut, nė rrethanat aktuale ėshtė mė shumė se mėkat. “Kujt t’i falim, lum miku!”, sikur dėgjohet zėri kolektiv i tyre. Presion duhet bėrė ndaj palės tjetėr. Serbėt ishin ata qė e shkaktuan luftėn, jo shqiptarėt. Ata janė autorė tė krimeve makabre nė kėtė luftė, andaj, pėr tė falur shqiptarėt, serbėt jo vetėm qė duhet tė kėrkojnė falje publike, por duhet tė dhėnė edhe prova konkrete se realisht janė penduar pėr krimet e bėra. Testi mė i mirė qė Serbia dhe serbėt ta japin kėtė provim para Bashkėsisė Ndėrkombėtare dhe para vetė shqiptarėve ėshtė ky: Ta lėnė tė qetė Kosovėn qė ta ndėrtojė ardhmėrinė e vet. Pra, presion duhet bėrė nė kėtė drejtim, sepse kėtu ėshtė halli. Nėse vėrtet Bashkėsia Ndėrkombėtare ėshtė e interesuar qė ta qetėsojė Ballkanin njėherė e mirė, ky ėshtė hapi i parė qė duhet tė bėjė. Kjo do t’i motivonte me tė madhe shqiptarėt e Kosovės qė t’i fillonin pėrgatitjet shpirtėrore pėr ta falur atė dhembjen e tyre tė madhe, ndėrsa serbėt e Kosovės do t’i stimulonte qė tė fillonin pėr t’u pėrgatitur shpirtėrisht pėr t’u integruar nė rrjedhat e jetės nė Kosovėn e re dhe qė, bashkė me tė tjerėt, ta ndėrtojnė ardhmėrinė e vet tė lumtur. Se tė gjitha minoritetet, nė njė Kosovė tė tillė, duke pėrfshirė kėtu edhe serbėt, do t’i gėzonin tė gjitha tė drejtat e tyre njerėzore e kombėtare, njėsoj si shqiptarėt, jam shumė-shumė i bindur, ngase shqiptarėt e Kosovės, padrejtėsisht, dekada me radhė u trajtuan si minoritet dhe si qytetarė tė rendit tė dytė e, herė-herė, edhe si qytetarė jashtė ligjit, kėshtu qė nė njė Kosovė tė pavarur kurrė nuk do tė lejonin qė diēka e tillė tė ndodhė me minoritetet. Unė, pėr veten time, me tė gjitha mjetet e lejueshme demokratike do ta luftoja njė qeveri tė Kosovės, e cila, nė ēfarėdo forme, do t’i shkelte ose nuk do t’i mbronte tė drejtat e natyrshme njerėzore e kombėtare tė cilitdo komunitet. Kėtė, jam plotėsisht i bindur, do ta bėnin shumica dėrmuese e shqiptarėve tė Kosovės.


    DĖSHMITARI

    Ngjarjet nė Ballkanin e trazuar sikur po e gėlltisnin njėra-tjetrėn, kėshtu qė edhe tragjeditė mė tė mėdha, si ajo e prillit tė njėmijė e nėntėqind e..., kur, sipas versionit tė atėhershėm zyrtar, “nga njė rafal automatiku u vranė 13 shqiptarė, pjesėtarė tė njė grupi terrorist, qė...”, mezi u kujtoheshin njerėzve.
    Edhe prokurorit tė Gjykatės Ndėrkombėtare pėr Krime tė Luftės, H. B., mezi iu kujtua kjo ngjarje tronditėse, derisa po intervistonte njėrin ndėr dėshmitarėt e mundshėm.
    - Ne ju kemi llogaritur si njėrin ndėr dėshmitarėt e mundshėm, qė do tė thirrej pėr tė dėshmuar pėr krimet e mundshme qė i kanė kryer tė akuzuarit gjatė luftės, kurse ju tash na dilni vetė njė vrasės! Madje kėtė e pranoni me gjakftohtėsinė mė tė madhe pėrpara zyrtarit tė lartė tė njė Gjykate tė nderuar! – i tha prokurori.
    H. B., tash mė shumė se kurrė mė parė, po mallkonte vetveten, po mallkonte fatin e vet tė keq qė ishte caktuar tė punonte nė kėtė gjykatė tė mallkuar. Ē’ėshtė e vėrteta, ai shpeshherė kishte menduar pėr dorėheqje. Kėshtu, kur me kolegėt e vet bisedonte pėr Ballkanin dhe ballkanasit, thoshte haptas: “Thefshin qafėn, thefshin! Fundja, ē’ėshtė ky Ballkani pos njė mishmash popujsh tė vegjėl e tė mallkuar, tė cilėt, pėrveēse ta urrejnė njėri-tjetrin, s’dinė dhe s’bėjnė gjė tjetėr nė kėtė jetė!”
    - Pyetėt diēka, zotėri?! – e pyeti dėshmitari nga Ballkani, pasi qė nuk i kishte kapur mirė fjalėt e tij belbėzuese.
    Prokurorit H. B. iu duk sikur ky zė i erdhi nga fundi i ferrit dhe, nė ēastin kur u pėrmend, u ēudit kur pa pėrballė tij vrasėsin nga Ballkani, qė po rrinte krejtėsisht i qetė.
    - Jo, jo nuk pyeta asgjė, zotėri vrasės nga Ballkani! – ia ktheu me ironi.
    - Unė nuk jam vrasės, zoti prokuror! – thirri me zė bukur tė lartė dėshmitari. Unė kreva njė detyrė patriotike, njė detyrė humane. Ju po mė fyeni, zoti prokuror! Kjo ėshtė e patolerueshme!
    - Mirė, mirė pėr kėtė do tė shohim mė vonė,- tha me ton paksa tė zbutur prokurori,- por mė thoni si ndodhi? Kemi nevojė pėr detaje, zotėri! Flisni, ju lutem!
    - Pėrkundėr dėshirės sime, pra me rekomandim tė organeve legjitime tė popullit tim, kisha veshur uniformėn e policisė sė atėhershme,- e filloi rrėfimin dėshmitari. Dhe qysh herėt kisha nuhatur se po pėrgatitej diēka e tmerrshme. Dhe kjo diēka e tmerrshme ishte pikėrisht minimi i hotelit ku do tė vendoseshin anėtarėt e njė delegacioni tė lartė ndėrkombėtar, qė vinte nė Kosovė pėr punė mjaft tė rėndėsishme. Pasi analizova tė gjitha rrethanat e mundshme pėr parandalimin e kėtij krimi, nuk mė mbeti gjė tjetėr pos t’u zija pritė dhe t’i vrisja kriminelėt, siē edhe veprova.
    - Mė sa dihet, tė vrarėt, pėrveē qė ishin shqiptarė, ishin tė veshur edhe me kostume kombėtare shqiptare. Mos i vratė veē pse ishin shqiptarė? – ndėrhyri prokurori. Mė sa kemi informata, jeta e tyre nuk respektohet fare. Ata janė tė shtypur dhe tė privuar nga ēdo e drejtė njerėzore e kombėtare.
    - Jo, zotėri! – ia priti rreptė dėshmitari nga Ballkani. Nuk i vrava pse ishin shqiptarė. Ata nė kostume kombėtare ishin veshur qėllimisht pėr tė pasur mundėsi qė tė qarkullonin lirshėm nė hotel e rreth tij, kinse ishin anėtarė tė njė ansambli kombėtar dhe se gjoja po pėrgatisnin njė program artistik pėr nderė tė mysafirėve, mirėpo e vėrteta ishte se ata po pėrgatisnin krimin mė tė rėndė dhe mė tė tmerrshėm.
    Dėshmitari tashmė kishte vėrejtur se rrėfimi i tij e kishte ngritur nė kulm kureshtjen e prokurorit, prandaj, ashtu siē edhe kishte llogaritur, iu duk se erdhi momenti i pėrshtatshėm pėr t’ia dorėzuar materialet e filmuara e tė incizuara, kėshtu qė i nxori dhe ia vuri pėrpara.
    - Urdhėroni, zoti prokuror! – i tha. Kėtu i keni tė gjitha faktet.
    H. B. po vėrente se bashkėbiseduesi i tij tashmė po pėrpiqej kot qė ta ruante gjakftohtėsinė e mėparshme. Ai kishte filluar tė dridhej nga njė nervozizėm i papėrmbajtshėm.
    - Po, pėrse nuk u hulumtua ky rast nga organet e atėhershme vendore? – e pyeti.
    - Pikėrisht kėtu qėndron problemi, zoti prokuror! – ia ktheu dėshmitari, duke mos e pėrmbajtur mė veten. Nėn bardhėsinė e atyre kostumeve kombėtare, me tė cilat ishin veshur kriminelėt, pėrveē krimit tė paramenduar mirė, fshihej diēka edhe mė tragjike. Tė veshurit nė kostume kombėtare shqiptare nuk ishin shqiptarė.
    - Si?! – klithi nga habia prokurori. Nuk ishin shqiptarė, thua?!
    - Jo, zoti prokuror, nuk ishin shqiptarė! Dhe ju tash mund ta merrni me mend, sigurisht, se kush ishin dhe ēka dėshironin. Lojėra tė tilla tė ndyta, fatkeqėsisht, janė luajtur shumė herė nė kurriz tė popullit tim tė shumėvuajtur.
    - Pse, ju shqiptar jeni, zotėri?! – ndėrhyri me njė frymė prokurori, i hutuar krejtėsisht.
    - Po, zoti prokuror, shqiptar!

    Besimtarėt e njė fshati e kishin pas marrė njė hoxhė pėr imam gjatė muajit tė Ramazanit. Kur erdhi koha pėr t’ia paguar hakun, ata u morėn vesh qė t’mos ia jepnin asnjė grosh. Kur u bind hoxha se s’do tė mundė tė nxirrte asgjė, nė shenjė hakmarrjeje u tha:
    - Kurrė nuk ua kam kėnduar asnjė dua, vetėm “holldra” u kam kėnduar.
    - Edhe ne tė gjithė pa abdes jemi falė pas teje,- ia kthyen fshatarėt.
    Thuhet se vetėm diku rreth 20 pėr qind e qytetarėve tė Kosovės i paguajnė faturat pėr shpenzimin e energjisė elektrike. Nė kushtet dhe rrethanat e shoqėrisė sonė, ky 20 pėrqindėsh del si pėrqindje e ndėrgjegjes sė kėtij populli. Dhe ky 20 pėrqindėsh, domethėnė ndėrgjegjja vetė, ndodhet nė mes tė kudhrės dhe ēekanit. Kėndej vidh “mileti”, andej vidh e mos ndėrmerr asgjė” hyqymeti”.
    Kėshtu tash e gati dhjetė vjet.
    E vetmja gjė qė mbetet, si ilaē pėr tė mos pėlcitur barku, ėshtė sharja.
    Kėshtu, sa herė qė ndalet rryma, apo bėhet ndonjė sherr tjetėr prej saj, siē ėshtė bėrė zakon, e shajmė “hyqymetin”. Mirėpo, sa herė qė e shajmė “hyqymetin”, na kujtohet “xhemati pa abdes”. Kur kthehemi dhe e shajmė “xhematin pa abdes”, na kujtohet sėrish “hoxha qė kėndon holldra”.
    Sillu kah tė sillesh: Tėnd e kėrkund!

    Dy plumba robėrie dhe dy lule lirie!
    Mė rrinė para sysh ata rreshtat e gjatė tė njerėzve tė qyqanosur, nė borė e nė shi, nė diell e nė acar, duke pritur pėr t’i paguar (pėrveē energjisė elektrike, ujit, tatimit...) nga dy plumba robėrie. A ju kujtohet ajo rubrika e famshme nė tė gjitha faturat “pėr ushtrinė dhe policinė serbe”?!
    Ku mbetėn tash rreshtat e gjatė tė njerėzve tė krenarosur pėr t’i paguar (pėrveē dritės) nga dy lule lirie?!

    Para disa ditėsh lexova nė njė gazetė se si banorėt e njė vendi, diku nė veri tė globit, po u ndjekan krenarė qė e paskan mishin e viēit mė tė shijshėm nė botė. Krenari kombėtare – mishi i viēit! Ē’mrekulli!
    Pėr ēudi, i mora lakmi kėtij kombi, derisa, nė tė njėjtėn kohė, ndjeva keqardhje dhe dhembje pėr kombin tim!
    Ē’po ndodh me ne qė jemi kalaveshur kėshtu?! Ē’po ndodh qė jemi stėrkequr?! Qė jemi tjetėrsuar?! Me gjithė kėto tradita! Me gjithė kėto virtyte! Me gjithė kėtė identitet tė themeltė!
    Dorėn nė zemėr, kėtu, tash vonė, ndodhi njė luftė. Njė luftė e tmerrshme. Dhe, pas luftėrave, dihet ēka ndodh me popujt, si ndjehen, si sillen ata. Megjithatė...
    E di se popujt nė kėtė glob dhėnė e marrin nga njėri-tjetri dhe kjo ėshtė mirė. Planeti ynė ėshtė si njė pikė ujė nė oqean nė gjithė kėtė pafundėsi planetare, prandaj, pėr tė mbijetuar, popujt kėtu duhet tė bashkėjetojnė paq.
    Mirėpo, turri pėr tė marrė diēka tė huajėn dhe pėr tė harruar diēka tėnden nuk tė bėnė mirė. Nuk tė bėnė mirė pėr shumė arsye. Vetėm ashtu i vetvetes je i dobishėm dhe i kontribuon bashkėjetesės, mirėqenies, zhvillimit, begatimit...tė kėsaj shtėpie tė pėrbashkėt tė quajtur Tokė.
    Pra, ilaēi i vetėm kundėr kalaveshjes, stėrkeqjes, tjetėrsimit... ėshtė kthimi kah vetvetja. Kah traditat tua. Kah virtytet. Vetėm kėshtu ia kthen buzėqeshjen, krenarinė, mirėqenien... vendit tėnd. Vetėm kėshtu i do dhe i nderon mė shumė tė tjerėt. Vetėm kėshtu tė duan dhe tė nderojnė mė shumė tė tjerėt.

    I peshoj vlerat dhe gjithherė llogaria mė del ndryshe nga ē’iu del, p. sh., ekonomistėve, politikanėve...
    Nė mungesė tė parqeve dhe terreneve tjera pėr lojėra dhe argėtim, fėmijėt e lagjes sime luajnė nė rrugė. Gjithmonė luajnė pėrpara shtėpisė sime. Vonė e kam marrė vesh se pėrpara pallateve tė fqinjėve tė mi nuk guxojnė tė luajnė, ngase ua prishin (larg qoftė!) rrethojat e shtrenjta, fasadat, lulishtet... me ndonjė top tė devijuar. Pėrpara kasolles sime nuk i kanė kėto halle. (Ani ēka qė unė paguaj tatim pėr tė e ata pėr tė vetat jo!). Lirisht hyjnė dhe e marrin topin kur iu bie nė kopsht. Shpesh ua jap edhe vetė. Kur i rrok etja hyjnė lirisht dhe pinė ujė nė ēezmėn e oborrit. Marrin edhe pemė nga kopshti im. Lirisht.
    Shpesh ndalem dhe e krahasoj vlerėn e kėtyre pallateve me vlerėn qė ka kasollja ime. Dhe, pėr ēudi, gjithherė pėrdhesja ime prej qerpiēėsh mė del mė e ēmueshme. Shumė mė e ēmueshme.
    Ekonomistėt dhe politikanėt bėjnė llogari ndryshe. Krejt ndryshe.

    Edhe tash, pas pavarėsimit tė vendit, njė pjesė e atdheut tim ka mbetur nė mėshirėn e djallit. Qeveria e njė vendi fqinj bėn ē’ėshtė e mundur pėr ta mbajtur nėn kontroll kėtė pjesė, derisa qeveria e vendit tim rri e kėqyr seri.

    Para disa ditėsh, mė ra nė dorė ky dorėshkrim i njė mikut tim:




    Reportazh nga veriu i Kosovės

    PO E LĖSHUAN CERAJA, U ZBRAZ SHALA

    Tollovisė frymėmarrėse tė gjysmėqytetit, tė ditės sė premte, pesė tetor dymijė e..., i ikim me autobusin e parė tė orės 8 e 15 minuta tė mėngjesit.
    Pas njėzetė minutash rrugėtim, zbresim nė Stantėrg. Aty, siē ishim marrė vesh mė parė, na priste Sejdiu, njė kushėri yni - punėtor i Minierės sė Stantėrgut. Bashkė me tė dhe me Jetishin, po ashtu kushėri dhe punėtor shumėvjeēar i Minierės, si dhe me Idrizin, djalin e vėllait tim - punėtor i Shėrbimit Policor tė Kosovės, i rrekemi pėrpjetė bjeshkės pėr ta arritur qafėn e Pretenit tė Melenicės.
    Rrugėn deri nė Preten e bėjmė me mund tė madh. As fresku i kėndshėm i kėsaj dite tė bukur tė vjeshtės sė hershme, as ajri i pastėr i bjeshkės, qė na i befason pėr tė mirė mushkėritė tona tė vyshkura, sikur nuk na e lehtėsojnė barrėn e madhe tė rezervave ushqimore qė morėm me veti. Ecim ngadalė, kėmbė pas kėmbe, siē i thonė njė fjale. Dy djem nga Maxhera, qė na takojnė rrugės, tė cilėt po nguteshin, ngase i kishin paralajmėruar se do t’u arrinte materiali pėr ndėrtimin e shtėpive tė shkatėrruara gjatė luftės, sikur u liruan kur u thamė tė ecnin e tė mos na shoqėronin mė.
    Nga qafėlarta e Pretenit, rrėzė bjeshkės vigane tė Majdanit, ku ulemi pėr tė pushuar dhe pėr ta pirė nga njė gotė raki tė fortė rrushi dhe nga njė cigare duhan, vėshtrojmė vargmalet e Shalės, qė shkojnė valė-valė derisa treten diku nė horizontin e pafund, andej nga veriu. Atje diku kah fundi, deri ku arrin shikimi ynė, duken kodrinat gjysmė tė zhveshura tė fshatit tonė tė lindjes, Cerajės, pėr ku jemi nisur.
    Tashmė pas shpine lėmė fshatin e parė nga Stantėrgu, Melenicėn, njė fshat i shkapėrderdhur e gjysmėmalor, por me rrugė tė rindėrtuara mirė, me shkollė tė re e tė bukur, me shtėpi tė reja, me njė fond tė mirė bagėtish, qė gati kishte arritur gjallėrinė e mėparshme.
    Pėr tė arritur nė Cerajė duhet ta kalojmė edhe Maxherėn, Dedinė, Batahirin dhe Bistricėn, ndėrsa anash (nga e majta) duhet ta lėmė Zhazhėn, Zjaqėn, Vllahinė dhe Koshtovėn e Vllahisė, kurse nga e djathta Vidishiqin, Zabėrgjėn, Selacin dhe Ofqarin.
    Ne qė jemi lindur dhe jemi rritur nėpėr kėta shkrepa malorė, kur ballafaqohemi sėrish me kėtė egėrsi tė mrekullueshme, sidomos tash pas gjithė kėsaj katrahure qė ndodhi nė Kosovė, se si na ngėrthejnė pushtueshėm do ndjenja tė ēuditshme e tė pashpjegueshme, qė nuk na lėshojnė pėr njė kohė tė gjatė.
    I zhytur thellė nė kėtė det ndjenjash dhe mendimesh, mė vonė mora vesh se realisht nuk kisha ndjerė dhe praktikisht nuk kisha menduar pothuajse asgjė konkrete, ngase ndjenjat nuk po mund t’i artikuloja, ndėrsa mendimin nuk po mund t’i profilizoja kurrsesi. E mora me mend se diēka e tillė u kishte ndodhur edhe tre bashkudhėtarėve tė mi, sado qė pėr kėtė nuk i pyeta fare. Ndoshta pėrjashtim bėnte vetėm Idrizi, i cili kishte qenė ushtar aktiv i UĒK-sė qė nga fillimi i luftės nė Kosovė dhe pikėrisht nė kėto vise ishte pėrleshur shpeshherė me armikun nė beteja tė ashpra. Pak mė tej, as 200 metra larg nesh, nė vijė ajrore, ėshtė vendi ku ra heroikisht njėri nga komandantėt e shquar tė Shalės, Shemsi Ahmet (Shemi), me disa ushtarė tė tij.
    Istikami i Idrizit, ku bashkė me shokėt e tij kishte qėndruar heroikisht pėr muaj tė tėrė, ėshtė pak mė poshtė fshatit, nė njė shkėmb tė thepisur.
    - Nisemi, djema! – na pėrmend pėrnjėherė tė gjithėve urdhri i prerė i Jetishit, tė cilin, si mė i moshuari ndėr ne, e zgjodhėm udhėheqės tė ekspeditės.
    Lėshohemi tatėpjetė rrugės sė gjerė e zigzage, pėrmes njė ahishte tė dendur. Para shkollės sė rindėrtuar tė Maxherės takojmė 4 fėmijė moshash tė ndryshme, qė po prisnin fillimin e mėsimit. Pas njė pėrshėndetjeje tė zakonshme me ta, kureshtja nuk na lė pa i pyetur se sa nxėnės kishte gjithsej nė kėtė shkollė.
    - Jemi gjithsej dhjetė, nė klasė tė ndryshme,- na pėrgjigjen gati njėzėri, duke na pyetur se pėr ku ishim nisur kėshtu.
    - Pėr Cerajė,- ua kthejmė ne dhe nisemi duke u pėrshėndetur ngrohtėsisht me ta.
    Kafjallin e hamė ngeshėm, duke i hapur rrugė oreksit, edhe ashtu tė ngritur, me raki tė kthjelltė rrushi, te njė gurrė nė dalje tė Maxherės. Nė fund pimė nga njė kafe, nga njė gotė ujė tė ftohtė bjeshke dhe nisemi pėr Dedi.
    Gjithė kjo hapėsirė dhe, pėr ēudi, pėrveē nesh nuk dėgjohet e as nuk lėviz gjė e gjallė. As njeri, as shtazė, as shpezė...Ku janė tingujt e ėmbėl tė kambanave qė shoqėronin blegėrimat, palljet, hingėllimat... e tufave tė shumta tė deleve, lopėve, dhive, kuajve, gomarėve..., qė kullosnin nėpėr kėto livadhe tė pjerrėta tė kėtyre fshatrave tė shkapėrderdhura shaljane?! Nuk ėshtė thėnė kot se aty ku nuk jeton njeriu, pėrveē djallit nuk jeton gjallesė tjetėr. Vetėm ca gėzhoja arrash, tė hedhura aty-kėtu nėpėr rrugė, janė shenja qė tregojnė se dikush, kush e di se cilėn ditė, kishte kaluar kėndejpari.
    Dedinė e gjejmė tė shėruar pjesėrisht nga plagėt shkatėrruese tė luftės, sa i pėrket rindėrtimit tė shtėpive, mirėpo tė boshatisur tėrėsisht. Hyjmė nė oborrin e shkollės sė porsandėrtuar dhe pėrulemi me respekt pėrpara pllakės pėrkujtimore tė dėshmorit Avni Shabani, ish-ushtar i UĒK-sė nga ky fshat, i cili kishte rėnė heroikisht nė betejėn e njohur tė Mazhiqit. Fotografia e tij, e gdhendur bukur nė pllakėn e mermertė, sikur shikon hutueshėm drejt kėtij tempulli drite tė dryjuar dhe ēuditet me qetėsinė mortore qė ka pllakosur fshatin. Sikur dėgjohet zėri i tij kushtrues, qė thėrret e pyet njėkohėsisht: “Dedias, ku jeni?!”
    Derisa zdirgjemi ngadalė pėr nė Batahir tė Epėrm, duke qėruar dhe duke pėrtypur ngeshėm arra, qė i morėm nė Dedi, disa re tė zeza zhvilloheshin me shpejtėsi tė madhe matanė mbi malet e Rogoznės. Duke e ditur se shiu nė kėto anė mė sė shpeshti vjen nga andej, i shpejtojmė hapat.
    Ende pa arritur nė Batahir, veshi na i zė ca tinguj tė bukur tė njė kėnge folklorike, qė vijnė andej nga lugina.
    - Atje poshtė janė shullatė e Dedisė,- na sqaron Jetishi.
    Shohim edhe shtėpinė e tyre qė tymon. Andej, pėrtej lumit, edhe dy shtėpi tė tjera qė dhėnė shenja jete. Edhe ato janė tė Dedisė.
    Kėto shenja jete na bėjnė qė mos ta ndjejmė edhe aq peshėn e shiut qė po na rėndonte pėrherė e mė shumė.
    Pėrthahemi nė njė plevicė nė Batahir, pran njė zjarri bubulak, qė e ndezim me krande tė thata qė i gjejmė aty brenda. Derisa pimė nga njė kafe dhe nga dy gota raki, pushon shiu dhe nisemi pėr Bistricė.
    Batahirin e kalojmė shpejt. Edhe ashtu ėshtė njė fshat i vogėl, me ca shtėpi tė vjetra e tė shkapėrderdhura, pa asnjė banor tė vetėm. Pėrndryshe, edhe para lufte ishte gati krejtėsisht i boshatisur. Kėto 20-30 vitet e fundit kurrė s’i ka pasur mbi 3-4 familje qė kanė banuar pėrherė aty. Ėshtė ndoshta i vetmi fshat nė Kosovė qė nuk ėshtė prekur fare nga flakėt shkatėrruese tė luftės. Shtėpitė janė tė dėmtuara vetėm nga dhėmbi i pamėshirshėm i kohės, ngase kaherė janė tė boshatisura. Mbase kjo ka qenė edhe arsyeja qė serbėt nuk ua vunė flakėn.
    Pas nja 15-20 minutash mbėrrijmė nė lagjen e zekajve tė Bistricės, lagje kjo e boshatisur prej kohėsh. Nga kėtu i gjithė fshati Bistricė, matanė lumit, duket si nė shuplakė tė dorės. Shtėpi tė reja zbukurojnė edhe mė peizazhin edhe ashtu tė mrekullueshėm tė kėtij fshati luginor. Lumi Bistrica, qė administrativisht ndan komunėn e Mitrovicės nga ajo e Leposaviqit, ėshtė njė pasuri e paēmueshme pėr bistricasit. Mbase kjo pasuri ka qenė edhe shkaku kryesor qė i ka tėrhequr kėto 8 familje tė pėrgjysmuara qė tė kthehen e tė jetojnė kėtu.
    Me kėrkesė tė Jetishit zbresim te Mulliri i Rexhės sė Muharremit, qė ėshtė nė fund tė Pėrroit tė Dejkocit, pėrrua ky qė, gjatė kohės sė luftės sė fundit, me javė tė tėra kishte strehuar me qindra e qindra banorė tė kėtyre anėve. Tani kėtij vendi, pėrveēse Pėrroi i Dejkocit, do t’i thonė edhe “Te Varri i Behramit”, ngase gjatė luftės kėtu vdiq dhe u varros plaku 80-vjeēar nga Ceraja, Behrami i Sylejmanit.
    Te Mulliri i Rexhės i bėjmė disa fotografi. Jetishi na tregon se ky mulli ka qenė i vetmi qė ka bluar vazhdimisht gjatė kohės sė luftės dhe u ka siguruar bukė tė gjithė banorėve tė Pėrroit tė Dejkocit.
    Nė urėn e vetme mbi lumin Bistricė takojmė njė djalosh afėr 20 vjeēar, i cili po e shikonte nė heshtje rrjedhėn e pandalshme tė lumit. Ishte i biri i Halit Poturit nga Bistrica.
    Te shkolla pata emocione tė veēanta. Kėtu, nė kėtė shkollė, e kam filluar rrugėn e dritės. Kėtu, nė kėtė shkollė, e kam kryer tetėvjeēaren (ishim brezi i parė). Kėtu, nė kėtė shkollė, ia kam filluar pėr herė tė parė punės si arsimtar. Se si gumėzhinte asokohe ky oborr! Serbėt e dogjėn gjatė luftės, mirėpo tash, me ndihmėn e miqve, u rindėrtua dhe u bė njė shkollė e bukur e moderne, por, fatkeqėsisht, pa asnjė nxėnės tė vetėm.
    Nė Cerajė mbėrrijmė pėrnjėherė me perėndimin e dielli. Meqė jemi tė djersitur e tė lodhur shumė nga pėrpjeta e madhe prej Bistrice e kėtu dhe meqė ende ėshtė dritė, mbledhim ca krėnde tė thata dhe e ndezim zjarrin pėrpara tendės sė Ismetit tė Ganės, ku edhe do ta bėjmė gjumin pėr dy net me radhė.
    Nė Cerajė e gjejmė vetėm Beqėn e Shaqirit, i cili banon nė njė tendė tjetėr, diku 50-60 metra larg tendės sė Ismetit. As ai nuk ėshtė banor i pėrhershėm, por herė rrinė kėtu e herė nė shtėpinė e tė vėllait nė Mitrovicė, ku rrinė edhe anėtarėt tjerė tė familjes sė tij. Posa na dėgjon zdirgjet dhe ia shtrojmė muhabetit me bukė e raki rrushi, aty afėr zjarrit, deri nė orėt e vona tė natės.
    Sado qė jemi tė lodhur e tė kėputur nga rruga e gjatė e e mundimshme, gjumė bėjmė fare pak.
    Tė shtunėn, gjithė ditėn e lume sorollatemi poshtė e pėrpjetė fshatit. Ėshtė hera e parė qė jemi kėtu pas mbarimit tė luftės. Nuk lėmė vend pa shkuar. Dalim nė Kodėr, te Kėrshi i Madh, nė Qukė tė Shavarinės, nė Lug tė Leprit, nė Arė t’Miftarit, te Kroi i Fshatit, nė Beglluqa, nė Log tė Qarrit, te Livadhi i Zekės, nė Shavarina, nė Rreze t’Mirė, nė Logishtė, nė Rreze t’Ademit...
    Nė bazė tė shtėpive dhe rrugicave, nuk njihet se ėshtė Ceraja. Gjithkund shkrumb e hi. Rrugėt dhe rrugicat nuk dihen. Janė mbushur pėrplot pipa tė bagremit, fshesa tė egra, thera, manaferra, kaēa, dėllinja, bari...Tė krijohet pėrshtypja se kėtu koha ka ecur vetėm prapa. Edhe mbishkrimet nė varre tė duket se janė tė parakohshėm, madje shumė tė parakohshėm. Arat dhe livadhet, qė nuk janė punuar me vite, janė mbushur pėrplot bar dhe gropa tė thella, qė i kanė hapur derrat e egjėr me turinjtė e tyre tė fuqishėm, tė cilėt e kanė pushtuar gati krejt Shalėn. Ēdo gjė tė duket ndryshe, krejtėsisht ndryshe, pėrveē konfiguracionit qė tė ēmallė paksa.
    Me Beqėn e Shaqirit fotografohemi nė Kodėr, te pllaka pėrkujtimore e fėmijėve tė tij - Blerimit e Sherifes, tė cilėt u masakruan barbarisht, mė 17 qershor 1999, nga bandat kriminele serbe.
    Ushtarėt belgė tė KFOR-it na gjejnė nėn hijen e lisave shekullorė, afėr varrezave tė Lagjes sė Epėrme, prej ku, si nė pėllėmbė tė dorės, shihen fshatrat serbe tė komunės sė Leposaviqit: Kamenica, Vuēa, Sllatina, Soēanica, Stanet e Brestovės..., qė duket sikur rrahin gjoks dhe na pėrqeshin qė ende s’po gjejmė mundėsi e forcė pėr t’u kthyer e pėr t’i gjallėruar kėto fshatra. Pas njė legjitimimi tė zakonshėm, meqė kėtu ėshtė zonė sigurie, duke na pėrshėndetur pėrzemėrsisht dhe duke na kėrkuar falje pėr shqetėsimin, kthehen nė bazėn e tyre nė Istikam, siē i themi ne asaj kodrine, qė ėshtė nė tre-kufirin e fshatrave: Cerajė, Bistricė dhe Koshtovė e Vllahisė.
    Po ngryset edhe nata e dytė nė mbretėrinė fatale tė kėsaj heshtjeje mortore. Asnjė zė njeriu, as shpendi, as shtaze...Shkretėtirė! Pėrveē njė drite tė largėt qė, siē duket, ėshtė nė fshatin Vidishiq, kund dritė tjetėr nė gjithė kėto fshatra shaljane qė duken nga kėtu. Atje larg nga Maja e Mprehtė shihen dritat e njė automjeti, sigurisht tė ndonjė traktori a kamioni qė bart dru nga malet e largėta tė Orzhanės.
    - Hedh sa tė mundesh dru nė zjarr! – i them Idrizit dhe e di se ky ėshtė njė reagim imi kryengritės ndaj kėsaj errėsire qė ka pushtuar Shalėn time tė dashur.
    “Dolėn Ceraja, u zbraz Shala!”- kaherė kanė thėnė tė parėt tanė. Fatkeqėsisht, kjo profeci e tyre po del e qėlluar. A s’ka qenė ky edhe qėllimi afatgjatė i Serbisė!? Dhe mendoj: A ka atdhedashuri mė tė madhe sot se tė kthehesh pėr tė jetuar nė Cerajė?
    Tė dielėn, me agun e parė tė ditės, nisemi pėr nė shtėpi. Shenjat janė tė mira edhe pėr njė ditė tė bukur e me diell.
    Te Zeqiri i Abazit nė Bistricė, babai i dėshmores Fatime Hetemi, e cila ra heroikisht nė Drenicė, bashkė me Fehmi e Xhevė Lladrovcin, i pimė kafetė e mėngjesit.
    Rrugės s’lėmė pemė pa kontrolluar mos i ka mbetur ndonjė kokėrr, por kot. Ato ose i ka prishur bora e vonshme qė u ra sivjet nė lule, ose nuk kanė lidh nė shenjė revolte ndaj banorėve qė nuk po kthehen. Diēka po.
    Etjen e shuajmė rrallė e tek me ndonjė kokėrr thane, me ndonjė manaferrė tė vonuar, apo me ndonjė dardhė a mollė tė egėr.
    Kafjall e sillė i hamė pėrnjėherė nė njė rrasė tė madhe guri, si sofėr, nė mes tė lumit tė Maxherės.
    Nė Stantėrg mbėrrijmė diku kah ora 4 pasdite. E zėmė njė furgon dhe nisemi pėr nė Mitrovicė. Derisa zdirgjemi, meditoj: E lamė pothuajse shkret gjithė kėtė pasuri natyrore dhe erdhėm e u grumbulluam si peshqit kėtu nė kėtė gjysmėqytet tė zhurmshėm.
    Nė shtėpi mbėrrij nė ora 5 pasdite, me njė grusht arra nė ēantė, qė ia solla gruas dhe fėmijėve si dhuratė nga ky udhėtim dhe me nga tre ekzemplarė tė librave tė mi, qė nuk pata kujt t’ia jap pėr t’i lexuar...

    Qershia qė i piqte e para

    Muaji qershor, i 1999-ės, po i piqte ngadalė kokrrat e ėmbla. Bashkė me rrezet e ngrohta tė diellit, tokėn e gjakosur e tė shkrumbuar tė Kosovės po e shndrisnin edhe rrezet e para tė lirisė.
    Ishte 17 qershori. Nė gjithė Kosovėn u pėrhap lajmi i gėzueshėm se trupat aleate tė NATO-s kishin hyrė gjithkund nė Kosovė. Kriminelėt serbė po tėrhiqeshin turpshėm nga Kosova. Me duar tė pėrgjakura po iknin andej nga veriu.
    Njė qershi, nė arat e Avdylajve, ishte e njohur nė gjithė Cerajėn si e para qė i piqte pėrherė frutat.
    Blerimi e Sherifja u nisėn tė parėt atė ditė pėr nė Cerajė. I tėrhiqte, si me magji, vendlindja. Ecnin sa mundnin e u dukej se nuk po bėnin hap. I kishte marrė malli shumė pėr shtėpinė, pėr arat, pėr rrugicat, pėr livadhet, pėr lėndinat, pėr pemėt, pėr qershinė qė i piqte e para..., sado qė e dinin mirė se barbarėt e kishin bėrė shkrumb e hi fshatin. Njė ndjenjė e pėrzier gėzimi e pikėllimi po i pėrcillte gjatė gjithė rrugės. Ishin tė gėzuar, ngase pėr herė tė parė nė jetėn e tyre po i shihnin nė horizont rrezet e para tė lirisė, ndėrsa tė pikėlluar – ngase nė shpirt po u rėndonte si gur dhembja pėr gjithė ato plagė qė kishte marrė nė shtat Kosova e tyre e dashur.
    Kjo ndjenjė e pėrzier gėzimi e pikėllimi i pėrcolli edhe nė amshim. Bisha karpatiane ende s’ishte ngopur me gjak. Ua zuri pritėn afėr qershisė qė i piqte e para dhe...
    Qershia qė i piqte e para nuk ėshtė mė vetėm qershi. Ajo ėshtė edhe diēka tjetėr. Ajo ėshtė legjendė. Ėshtė filli i njė legjende. Filli i njė legjende pėr njė motėr dhe njė vėlla. Pėr njė motėr dhe njė vėlla qė s’arritėn t’ia shijojnė kokrrat e ėmbla nė pragun e praruar tė lirisė.
    Qė nga 17 qershori i 1999-ės, kjo ėshtė qershia e Blerimit dhe e Sherifes.
    Vetėm dora e ndonjė tė pashpirti mund tė ngrihet drejt saj pėr tė kėputur ndonjė kalavesh tė kuq...

    I kam marrė nė qafė fėmijėt e mi. I kam edukuar keq. Duke u frikėsuar nga njė ekstrem, pamėshirshėm i kam pėrplasur nė ekstremin tjetėr. Ata mendojnė se vetėm nga tė kėqijat qė i bien nė qafė Kosovės duhet ta marrin hisen e vet. Kujtojnė se tė mirat janė krijuar vetėm pėr tė tjerėt. Tash, s’ka kush qė i bind ndryshe.

    Rregullisht e paguaj rrymėn, ujin, hedhurinat, tatimin nė pronė... Mezi i ndaj kėto mjete nga rroga ime e vogėl. Nga ky burim i vetėm i buxhetit tė familjes sime 7 anėtarėshe. Dhe mirė bėj qė i paguaj. Borxh i kam. Po duam shtet, shtetin duhet ta bėjmė. Po duam pavarėsi, pavarėsinė duhet ta bėjmė.
    Me llogarinė e rrymės, Radiotelevizioni i Kosovės m’i plaēkitė hiē mė pak se 3 euro. M’i merr pa mė pyetur fare. M’i merr nga kafshata, edhe ashtu e vogėl, e fėmijėve. Dhe, shih tash absurdi tjetėr! RTK-nė dhe televizionet tjera tona kombėtare shumė rrallė i shikoj, pėr tė mos thėnė nuk i shikoj fare. Nuk i shikoj pėr dy arsye. E para, pėr shkak se, nė tė shumtėn e rasteve, kur unė kam kohė pėr t’i pėrcjellė programet televizive, nuk ka rrymė. E, edhe kur ka, mua nuk mė punon televizori, ngase fqinjėt e mi, me tė hollat e kursyera nga mospagimi i rrymės, i ujit, i hedhurinave, i librave (sepse fėmijėt i shkollojnė me librat e bibliotekės sime), i tatimeve... kanė blerė (pėrveē gjeneratorėve) dofarė trafosh, me tė cilat ma vjedhin e ma lėnė vetėm xixė rrymėn mua qė e paguaj rregullisht. Pra, ata qė s’e paguajnė rrymėn kanė rrymė, ndėrsa unė qė e paguaj nuk kam. Ata qė s’e paguajnė RTK-nė e shikojnė programin, ndėrsa unė qė e paguaj s’mund ta shikoj. Dhe, e dyta, pėr shkak tė programeve tė shumta ēorode. Sidomos programet pėr tė rinj janė katastrofė fare. Nuk di kush e ku i ka gjetur kėta farė bastardėsh e bastardeshash, qė flasin kaq keq shqip. Qė nuk dinė tė flasin shqip fare. Qė nė fjalorin e tyre s’i kanė as 100 fjalė e edhe ato bastarde. Qė s’dinė tė flasin as si njė bari i shekullit tė kaluar e aty janė punėsuar si gazetarė e redaktorė dhe udhėheqin, sajojnė e moderojnė emisione tė ndryshme. Qė s’dinė ta shqiptojnė as shkronjėn e parė tė alfabetit tonė e lėre mė diēka tjetėr, sepse nė vend se “a” ata thonė “ua”. P. sh. nė vend se tė thonė “katėr”, fjala vjen, ata thonė “kuatėr”, nė vend se “Gashi” – “Guashi”, etj. etj. Lėre mos e nga! Dhe pėr shkak se kėto televizionet tona po i kultivojnė shumė antivlerat. Nga “kurrgjėja” po pėrpiqen tė krijojnė “diēka” dhe “diēkajėn” nuk po e pėrfillin fare. Nga “kurrkushat” po pėrpiqen tė krijojnė “dikusha” e “dikushat” s’po i pėrfillin fare. A s’ėshtė absurde qė opinioni ynė mė shumė i njeh dofarė “reperash” e “repereshash” (vetėm po i marrė si shembull se ka edhe tė fushave tė tjera plot e plot) qė televizionet tona na i servojnė pėrditė me ato veshje, tekste e melodi krejt ēorode, sesa, fjala vjen, Ismail Kadarenė, Rexhep Qosjen, Azem Shkrelin, Agim Vincėn, Ali Podrimėn, Aleksandėr Moisiun, Bekim Fehmiun, Ehat Musėn, Nexhmie Pagarushėn, Shpresa Gashin, Inva Mulėn, Bashkim Paēukun, Hysni Klinakun, Daut Berishėn... qė rrallė e kurrė i shohim nė ekranet televizive tė televizioneve tona. E ku tė mos dalin pastaj kėta farė pishpirikash e pishpirikeshash e tė fryhen si gjelat. Janė bėrė tė njohur erifat me kurrgjė hiē. Televizionet e kanė kėtė forcė. Mė kujtohet njėfarė qeni nė njė seri tė huaj pėr fėmijė, qė luhej dikur moti. Lejsi e quanin. Ka qenė shumė i popullarizuar, po asgjė mė shumė se qen nuk ishte. Si ēdo qen tjetėr.
    Pėr kėtė shkak mė dhimbsen ato 3 euro qė m’i plaēkitė RTK-ja se, pėrndryshe, do t’i kisha paguar me kėnaqėsi.

    Ndonėse ka kaluar kohė e gjatė, si sot mė kujtohen fjalėt e redaktorit tė njė reviste letrare, tė thėna me rastin e njė pėrvjetori tė rėndėsishėm tė daljes sė kėsaj reviste.

    Qė nė nismė e ėndėrruam dhe e projektuam si njė dritare tė vogėl, nga mund tė depėrtojnė rrezet e fisme e tė ngrohta tė shpirtit. E ėndėrruam si njė urė, pėrmes sė cilės kalohet prej zemre nė zemėr, prej dashurie nė dashuri... E ėndėrruam si njė valė freskuese, qė do t’i ledhatojė pushtueshėm tė gjitha brigjet e etura.
    Gjatė rrugėtimit tonė, deri kėtu, dorėn nė zemėr, edhe pėrkundėr kėtij vetėbesimi, shumė herė na pėrcolli frika. Njė frikė e fisme, po pėrherė gėrryese: A do tė kemi fuqi krijuese qė t’i shprushim deri nė thellėsi edhe dashuritė mė tė fjetura, edhe dashuritė mė tė plagosura, edhe dashuritė mė tė largėta...?
    Edhe nė art si nė jetė: Ta luftosh urrejtjen, do tė thotė tė luftosh pėr dashuri; ta luftosh tė shėmtuarėn, do tė thotė tė luftosh pėr tė bukurėn; ta luftosh tė keqen, do tė thotė tė luftosh pėr tė mirėn; ta luftosh robėrinė, do tė thotė tė luftosh pėr lirinė; ta luftosh errėsirėn, do tė thotė tė luftosh pėr dritėn...
    Kjo ka qenė dhe ėshtė lufta jonė. Ky ka qenė dhe ėshtė synimi ynė. Armė tė vetme kishim e kemi poret mė tė ndritshme e mė tė thella tė shpirtit.

    Ē’ėshtė gjithė kjo mospėrfillje e shijeve tė lexuesve, edhe ashtu tė pakėt, tė poezisė! Gjithė kjo fyerje qė i bėhet letėrsisė sonė! Gjithė ky nėnēmim!
    Gati pėr ēdo ditė orė letrare, konkurse letrare, mitingje tė poezisė...
    Mblidhen dėshtakė dhe injorantė tė letėrsisė dhe i lexojnė “poezi” njėri-tjetrit. Japin e marrin ēmime letrare pa kurrfarė kriteresh. I fryjnė biografitė e veta dhe tė njėri-tjetrit si biografi bibanėsh. Shkruajnė pėr librat e shoqi- shoqit si pėr vlera kulmore dhe vetėm kur t’i lexosh ata e sheh se pėr ēfarė shkarravinash ėshtė fjala.
    Ē’rėndėsi ka ēmimi letrar i dhėnė sipas kriterit “ėshtė i biri a e bija e filanit a fistekut”, “i ka vithet e mira”, “ėshtė dorėlirė”, “e ka qesen plot e pėrplot”...
    Poezia ėshtė poezi, letėrsia ėshtė letėrsi, vlera ėshtė vlerė dhe ato nuk njohin kritere tė tilla.
    Marri u qoftė, dėshtakė tė mjerė! Na bėtė horė, he medet!

    Humbja e shijes pėr tė bukurėn ėshtė parashenja e parė e zhbėrjes sė njerėzimit.
    Ne nuk kemi kohė tė lexojmė libra, tė shkojmė nė teatėr, t’i vizitojmė ekspozitat e artit...
    Kėrkojmė falje, po jemi shumė tė zėnė! Jemi kah zhbėhemi.

    Bėhen nga dy-tre veta, e regjistrojnė ndonjė OJQ, qė merret kinse me art dhe kulturė dhe gjithė ditėn e lume i sheh nėpėr qytet kah sorollaten me do ēanta krahaqafė, qė ua rrahin prapanicat. S’lėnė birucė pa i rrasur hundėt mos po “luan” kund ndonjė sponsor pėr t’ua financuar projektet e tyre shumetnike. Kur ndalesh dhe e sheh “punėn” e tyre “artistike”, barku tė pėlcet. S’e dinė as gjuhėn e vet amtare, he medet! Sa paraja e pistė “shpėrlahet” pėrmes tyre, derisa pėr artin dhe kulturėn e mirėfilltė s’ēan kush kokėn!
    Shpesh nėpėr emisione ēorode tė televizioneve tona “tė famshme” i sheh kėta farė “artistėsh”. I sheh nėpėr restorante e kafene, ku japin e marrin ēmime, pa kurrfarė kriteresh, madje edhe pėr “Vepra Jetėsore”! Artistė se jo mahi!!!

    Tė dalėsh pėrpara opinionit dhe tė bėsh “humor” nė llogari tė gjuhės sė tij, duke e pėrqeshur dhe duke e fyer rėndė atė, siē po bėjnė disa nga “humoristėt” dhe “artistėt” tanė “tė famshėm”, tė cilėve kėto televizionet tona po u japin hapėsirė tė bollshme nė ekranet e tyre, ėshtė njėsoj sikur tė shkosh nė Mekė e tė dalėsh pėrpara miliona pelegrinėve e t’ua shash (mos qoftė prej gojės sime!) me Muhamed e me Kuran, apo tė shkosh nė Vatikan e t’i shash me Jezus e me Bibėl (larg qoftė!) e tė presėsh qė ata tė qeshin!
    Kėshtu po ndodh nė disa emisione “humoristike” nė kėto televizionet tona. Sa tė mjerė duken kėta farė bastardėsh kah zgėrdhihen aty me vetveten dhe me marrėzitė e veta. Turpi i botės!

    Edhe krijimet e mia nganjėherė mė duken kundėrthėnėse. Kundėrthėnėse si vetė jeta. Disa herė kam dashur t’i asgjėsoj, t’i djeg librat e mi. Si prifti e berberi librat kalorėsiakė nga biblioteka e Don Kishotit tė Manēės.

    Derisa e kishte pėrfunduar punėn e vet tė lodhshme, kishin arritur kohė tė tjera. Ishte krijuar njėfarė xhungle shpirtėrore, ku mė nuk dihej ēka ishte e ēka nuk ishte vlerė. Vėmendja njerėzore ishte shpėrqendruar tmerrėsisht nga e bukura, nga njerėzorja...
    E ai, diēka tė bukur, diēka tė vlefshme kishte pėrgatitur pėr t’ia ofruar njerėzimit, por vetėm duhej gjetur mėnyra e duhur pėr ta tėrhequr vėmendjen.
    Mendoi-ēmendoi dhe, mė nė fund, vendosi.
    E mbushi njė kamion libra nga biblioteka e tij e pasur (e vetmja pasuri qė kishte nė kėtė jetė) dhe doli e u dogj, bashkė me to, nė qendėr tė qytetit.
    Derisa organet e hetuesisė po i hulumtonin shkaqet e kėsaj vetėvrasjeje kaq tė veēantė e kaq enigmatike, nė shtėpinė e tij pėrdhese dikush i gjeti njė mori dorėshkrimesh.
    Kur hirin e trupit tė tij, bashkė me hirin e bibliotekės, erėrat e fuqishme e kishin tretur gjithandej nėpėr botė, kėto dorėshkrime u botuan.
    Sot, studiuesit dhe kritikėt mė tė njohur botėrorė kėta libra i vlerėsojnė si kryevepra tė letėrsisė botėrore.

    Ēudi, edhe perėnditė shkruakan letra dashurie?!

    Vdekatarja ime e dashur,
    Unė jam pjesa tjetėr e jetės, ajo e padukshmja, e pakapshmja..., ajo e vėrteta, qė dhemb e kėnaq pėrnjėherė. Ti kėtė, fatkeqėsisht, nuk e sheh, nuk e ndien, nuk e heton..., andaj aq pak pėrngjajmė, aq pak kuptohemi...
    Dhe ti kujton se mė ofendon me sjelljet dhe veprimet tua. Kujton se mė fyen, se mė poshtėron..., e nuk e di se ajo shkretėtirė shpirtėrore, qė ėshtė mbarsur nė qenien tėnde vdekatare, nuk mund ta mundė njė dashuri tė pėrjetshme, qė kaherė ka lindur e ėshtė rritur nė mua.
    Ti nuk je e vetėdijshme se edhe kolla ime e thatė, qė ti aq shumė i druhesh, ėshtė pjesė e lirisė sate qė nuk e meriton. Logjika jote e ngushtė prej vdekatarje kurrė nuk do ta kuptojė se cilės dashuri ia kam falur njė pjesė tė mushkėrive tė mia.
    Dhe... nuk ėshtė ēudi qė ti i do e i nderon, apo sė pakut kėshtu shtiresh, vetėm ata si ti, pra vdekatarėt, tė cilėt dinė vetėm tė tė marrin gjithė ēka ke nga jashtėsia jote e bukur, e kurrė tė tė dhėnė diēka nga vetja e tyre e zbrazėt si shpellė.
    Ua pafsh hairin, ja ku i ke kėta zvarranikė tė padukshėm, vdekatarja ime e dashur!
    Ne tė pavdekshmit jemi ndryshe, krejtėsisht ndryshe.
    Mė vjen keq qė kėtė s’do ta kuptosh kurrė.
    Kurrė!
    Tung!

    Afera epshesh!
    Shkojnė e i ngatėrrojnė njerėzit epshet shtazarake me ndjenjat e fisme tė dashurisė! Harrojnė qė shtazarakja ėshtė shtazarake, njerėzorja – njerėzore! Arsyetohen se epshet janė njė nevojė e domosdoshme trupore pėr zbrazje apo mbushje. Kėshtu ėshtė, po duhet ditur mirė se ku dhe si tė zbrazemi apo tė mbushemi njerėzisht. Pėrndryshe bėhemi kafshė dhe, larg qoftė, mund t’u gjuhemi edhe... Njerėzimi ka krijuar rregulla edhe nė kėtė fushė. Pse nuk i pėrfillin tė panjerėzishmit ėshtė tjetėr ēėshtje.
    Tė epshmet qė i njoh unė kanė “kritere” tė forta. Ai, tė cilit i jepen ato, duhet tė ketė post tė lartė. Drejtor e pėrpjetė.
    Tė epshmit qė i njoh unė janė “atdhetarė” tė devotshėm. Turr pas pushtetit pėr t’u bėrė drejtorė e pėrpjetė.
    Ēfarė dashurish!!!
    Athua si do tė ndjehen nesėr, sė pakut, para fėmijėve tė vet (pavarėsisht se a e dinė me kė i kanė) kur t’u dalin duq nė shesh kėto afera epshesh?! Pėr llogari pėrpara ndėrgjegjes sė tyre nuk po flasim fare, ngase...

    Njė bilanc i vetėtimtė pėrpara ndėrgjegjes sate dhe...pėrfundoi gjithēka! Ke bėrė ēka ke bėrė, s’ke bėrė ēka s’ke bėrė! Iku e bekuara!
    Sa i lehtė e i madhėrishėm ky akt pėr ata qė i kanė paq llogaritė me ndėrgjegjen e vet, sa i tmerrshėm e i shėmtuar pėr tė tjerėt!

    Tė mos ketė as ceremoni varrimi, as tė mos hapet dera pėr ngushėllime, tė dashurit e mi!
    Pėr ta mbajtur gjallė fizikun tim, mė detyrojnė tė punoj e tė merrem me gjėra krejt tė parėndėsishme, me gjėra krejt tė kota... Madje, mė detyrojnė tė mos punoj fare. Dhe, kėshtu, pavetėdijshėm, herė e vrasin, herė e plagosin, herė s’e lėnė pėr tė lindur njė diēka aq tė bukur qė mbarset nė brendinė time prej vullkani. Njė diēka qė do tė vdesė e nuk do tė lindė mė kurrė.
    Sa pamėshirshėm m’i vjedhin kėto ēaste, nga jeta ime e shkurtėr, kriminelėt e mi tė dashur, qė tė vijnė pastaj e t’i thonė gjithė ato fjalė tė zgjedhura, gjithė ato fjalė tė bukura te varri im.

    Kjo ėshtė vetėm njė grimcė nga ajo e dukshmja, sipėrfaqėsorja... Ėshtė vetėm njė pikė e vogėl nė kėtė pellg tė pafund absurdesh e paradoksesh.
    Mund ta merrni me mend se ēka do tė ndodhte sikur t’i dinim tė gjitha ato qė ndodhin prapa perdes. Tmerr! Tmerr!! Tmerr!!!
    E ne jetojmė nė vorbullėn e kėtij tmerri. Jetojmė me vetėdėshirė. Se... mashtrohemi me gjėra krejt tė parėndėsishme, krejt tė pavlefshme..., pėr tė cilat e flijojmė edhe lirinė tonė tė brendshme. Dhe, duke e flijuar lirinė tonė tė brendshme, ne na duhet patjetėr tė bėhemi: hajna, lajkatarė, servilė, demagogė, hafije, kontrabandistė, kriminelė, smirėzinj, spiunė, kurva, kurvarė... Dhe, kur ta marrim ndonjėrin nga kėta tituj “tė nderuar”, apo shumė tituj pėrnjėherė (siē e do logjika e kėtij lloji) ne na duhet patjetėr t’ia nximė jetėn njėri tjetrit. Dhe, duke ia nxirė jetėn njėri tjetrit, ne e nximė jetėn tonė tė pėrbashkėt dhe e bėjmė ferr. Dhe kur, kėshtu vullnetarisht, jetėn tonė tė pėrbashkėt e nximė dhe e bėjmė ferr, dalim e kėlthasim, pa fije turpi: Jeta ėshtė rrenė! Jeta ėshtė kurvė! Jeta ėshtė turp! Jeta ėshtė hiē!...
    E, do tė mund tė jetonim edhe ndryshe.
    Se... liria nuk ėshtė diēka e jashtme. Pėrkundrazi. Jashtė vetes sonė ajo nuk ekziston. Pavarėsisht prej rrethanave. Ajo ėshtė diku nė ne. Diku thellė nė brendinė tonė tė fjetur. Vetėm se duhet ta shprushim, ta shpėrthejmė, ta bėjmė... dhe do ta shohim, do ta zbulojmė njė tjetėr vete brenda vetes sonė tė ndrydhur, brenda vetes sonė tė stėrkequr, brenda vetes sonė tė bastarduar. Pa kėtė vete tjetėr, pa kėtė vete tė dytė, nuk ka jetė, nuk ka dashuri, nuk ka ardhmėri...

    Sot e kėsaj dite s’e kam tė qartė nė ishte vajzė a engjėll. Ndoshta edhe... s’ishte asgjė.
    Mund tė ketė qenė vetėm njė halucinacion. Atė ditė pata punuar si tepėr. Si tepėr e pata ngarkuar trurin tim tė vogėl. Zarfin mund ta ketė sjellė edhe filozofi D. N. Mund ta ketė sjellė edhe poeti e shkrimtari L. D. Mund ta ketė sjellė edhe dikush krejt tjetėr.
    Mbase edhe... Ku ta dish?!

    ____________________
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga shigjeta : 23-03-2009 mė 23:09

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,883
    Faleminderit
    51
    114 falenderime nė 104 postime
    per ceshtje kohe lexova deri ku mbaron "meditja".. e me von do lexoj pjeset e tjera..

    nuk di pse e quan proze post moderniste..

    ska ketu asgje post moderniste vec kohes per te cilen ben fjale qe i perket koheve moderne..
    ti ke bere nje proze krejt klasike.. ashtu sic behet proza e vertete ajo qe eshte lexuar me endje e do te lexohet perhere.. me endje nga dashamiret e letersise se bukur..
    nejse..etiketimi nuk ka rendesi..
    kryesore eshte se ju Sabit shkruani mrekullisht bukur..

    Pra ne Forumin tone u cfaq dhe nje Prozator i madh.. SABIT IDRIZI..

    por dhe kjo poezi e vogel eshte nje brilant i vertete..

    --

    SHQETĖSIM

    Kemi filluar tė hamė me sy
    E tė shohim me tyta
    Nė kėtė xhungėl zorrėsh

    Tė duam me xhepa
    Tė urrejmė me bark
    Kemi filluar

    Kaherė s’kemi qeshur me shpirt
    S’kemi qarė me zemėr

    Kah kėshtu, o Tokė?!
    Kah kėshtu pa kokė?!

    --


    Te prift e mbara o Sabit..

    Ke nje pende te rralle..

    --

    Kosova do shkoj patjeter perpara edhe se ka shkrimtar e mendimtar si ju i nderuar Sabit..!

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    59
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    53 falenderime nė 45 postime
    Bashkoj me Brarin vleresimin per shkrimin, kurse ne lexim jam ne rifillim. Urime, urime, z.Sabit!
    ----------------------------------------------------
    Tė krijosh domethėnė...tė krijosh.

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-03-2009
    Postime
    118
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Sabit IDRIZI


    I SHKAPĖRDERDHUR

    Shpesh e mė shpesh mė ndodh
    Tė zgjohem krejtėsisht i shkapėrderdhur
    Brenda vetvetes

    Ku t’i zė fijet e mendimeve
    Cilit kujtim t’i vardisem mė parė

    A t’ia nisi e ta dashuroj marrėzisht
    Kėtė grua “mollė” tė (Mes) jetės sime
    A t’i kthehem sėrish flokėverdhės sė dikurshme tė buzėlumit

    Nė barkun e kalit antik a ta vras gjarprin
    E tė vdes ėmbėl pėr kėtė qytet
    A t’i hap portat e pėrbirimit
    E tė jetoj pėrdhunshėm pėrtej dashurisė

    Shpesh e mė shpesh mė ndodh
    Tė zgjohem krejtėsisht i shkapėrderdhur
    Brenda vetvetes


    DRUAJTJE E PAKUPTIMTĖ

    Tė gjithė mbėshtetemi nė dashuri
    E dashurisė i druhemi
    Si gjarprit

    Pse kaq pamėshirshėm e ndrydhim nė vete
    Kėtė zjarr
    Kėtė dalldi kaq tė fisme

    Mos vallė kemi filluar tė vdesim pėrbrenda
    Si guacat
    E nuk po e shohim



    SHALJANĖT E MI

    Dikur
    Me strajcat e tyre tė dhirta
    Pėrditė zhdirgjnin ngapak bjeshkė
    Nė qytetin tim tė verdhosur

    Dhe kur i shteronin ato pak ėndrra tė brishta
    E fusnin sėrish nė kraharor nga njė grusht kollė tė thatė
    Dhe u syheshin lartėsive

    Tash
    Me bagazhet e tyre tė hekurta
    Pėrditė bartin e bartin diēka
    E s’di kush se pse
    E s’di kush se kah...


    METEORĖT

    Shikoni sa teatralisht bėjnė vetėvrasje
    Sa etshėm digjen shqim
    Kėta narcisė tė vdekshėm

    Nė bukurinė mahnitėse tė rėnies
    Sa tmerrshėm e kafshojnė vetveten
    Nga kėnaqėsia e ēastit

    Nė zhdukje
    Pėrherė nė zhdukje
    Kjo botė yjesh tė rremė
    Qė bien


    LULJA ADAM

    Kjo lule
    Nuk mund tė jetė Adam
    Po s’e polli nga brinjėt e veta
    Njė grua

    Njė mėkat
    Po s’e polli njė mėkat
    Nuk mund tė ekzistojė mė
    Kjo botė prej vazoje


    POETĖT DASHUROHEN NATĖN

    (Poetėt, si kalorėsit e arratisur, po s’e patėn, duhet ta trillojnė njė dashnore)

    Nga palca e territ i nxjerrin
    Dashnoret e veta tė krisura

    As si gra tė pabesa
    As si zana qė shitojnė

    Nuse tė epshta
    Qė veē sa s’pėlcasin
    U duken

    I shtrijnė nė shtretėrit e tyre tė pagjumėsisė
    Dhe deri nė agim
    I shterin me tė puthura


    ENIGMATIKE

    O ende e palindur
    O kaherė e perėnduar
    Fshihet diku koha ime

    Unė nuk shkoj derisa tė mos vijė
    Ajo nuk vjen derisa tė mos shkoj
    Dhe...
    Hajt tash qėlloja
    A veja
    A pula


    KUNDĖRSHTUESE

    E projektoj njė epokė qė s’ėshtė vetėm e imja
    Ma shėmtojnė me djallėzi qė ėshtė vetėm e tyre

    E kush mė mirė se poeti di t’i projektojė
    E kush mė keq se demoni di t’i shėmtojė
    Do kohė tė ėndėrrta qė s’po lindin


    JAM

    Jam plot e pėrplot Dashuri
    Plot e pėrplot Atdhe
    Dhembje e pambarim jam krejt


    DĖSHIRA E FUNDIT

    Ma bėni njė varr prej gjoksit tim tė shtrydhur
    Qė t’i pėrngjajė ėndrrės sime tė ndrydhur

    Mė lani me qumėshtin e gruas sė murosur
    Qė tė bėhem tokė kurrė mė e pėrdhosur

    Mė mbuloni me pak dhé tė dashurisė
    Qė kujtimi pėr mua t’i ngjajė ardhmėrisė

    Dhe mė lini tė qetė nė vetminė time tė madhe
    Qė ta projektoj ringjalljen pėr njė botė pa halle

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    59
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    53 falenderime nė 45 postime
    Vazhdoj kenaqesine ne lexim dhe urimin per frymezim te metejshem. Pershendetje nga Mondi

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Agim Metbala
    Anėtarėsuar
    12-01-2008
    Vendndodhja
    Rahovec,Kosovė
    Postime
    13,197
    Faleminderit
    448
    548 falenderime nė 447 postime
    Pėrshėndetje tė veēanta poet, shkrimtar Sabit IDRIZI,

    Secili qė mund tė shkruaj njė poezi nė nivel, ai mund tė merret me shkrime nė tė gjitha zhanret e mundshme letrare...

    Thjesht, Ju dini tė shkruani poezi - poezia e juaj ėshtė shumė moderne, kėrkon meditim tė thellė, ka fuqi magjepėse, figura tė bollshme artistike, porosi e mesazh tė qartė...

    Urime e pėrgėzime tė thella!

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-03-2009
    Postime
    118
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Sabit IDRIZI

    Pėrshėndetje tė pėrzemėrta tė gjithė atyre qė i lexojnė krijimet e mia, posaēėrisht atyre qė marrin mundimin tė ma drejtojnė ndonjė fjalė miradije. Paēi shėndet, jetė tė gjatė dhe gjithė tė mirat nė jetė. Pėrshėndes nė veēanti Brarin, Mondishallin, Agim Metbalėn, Mėrgesėn...

  10. #10
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,779
    Faleminderit
    108
    177 falenderime nė 153 postime
    KA KOHĖ

    Ka kohė qė pėrpiqem pėr t’ju thėnė diēka
    Diēka pėr kurrgjėnė, diēka pėr gjithēka

    Ka kohė qė n’shurdhėsi po m’pėrplaset fjala
    Pėr do kohė tė mira, pėr do kohė t’pėrdala

    Ka kohė qė po pres tė ma vėni veshin
    Ju qė iu ka dalė tambli mbi pėrsheshin

    S’di pse ndiej nevojė pėr ta thėnė njė fjalė
    Se ende s’kam vdekur, se ende jam gjallė

    S’di pse ndiej nevojė t’mė dėgjoj dikush
    Kur thellė brenda meje diēka djeg si prush

    Ka kohė qė jam mbyllur n’timen dashuri
    Lamtumirė o fjalė, lamtumirė njerėzi...


    PĖRDITSHMĖRIA

    Mė tmerron, mė ēmend kjo njėjtėsi
    Qė nesėr do tė kthehet nė mall
    Nė dashuri...


    PRAPĖ

    Prapė diqysh si tym
    Diqysh si mjegull
    Edhe pas gjithė asaj stuhie

    Prapė diqysh si natė
    Diqysh si terr

    Dikush kėtu prapė po ma vjedh diellin


    VĖLLAZĖRISHT

    Pėr hir tė paqes
    (Qė aq shumė i duhet kėtij vendi tė shumėvuajtur)
    Hisen time tė Atdheut
    Sėrish ma vodhėn pronarėt e lirisė

    E shoh pėrditė kah e bartin poshtė e pėrpjetė
    Me vetura luksoze
    Ata me tė cilėt dikur u morėm vesh ndryshe

    Nga gjithė ato ėndrra tė pėrbashkėta
    Qė dikur i ushqenim vėllazėrisht
    Sėrish vėllazėrisht mė ra hise skamja

    Edhe ajo e pafytyrėsisė, natyrisht...


    POROSI

    Pėrpiquni qė ta kapni nė horizont rrezen e parė tė diellit
    E ta shpėrndani gjithandej nga ka natė

    Pėrpiquni qė ta prisni nė qepallė pikėn e parė tė vesės
    E ta derdhni gjithandej nga ka etje

    Pėrpiquni qė ta bluani nė shuplakė kokrrėn e parė tė pjekur
    E ta gatuani gjithandej nga ka uri

    Pėrpiquni qė kurrė tė mos ketė urrejtje
    Pėrpiquni qė pėrherė tė ketė dashuri


    KĖRKOJ TĖ ZHVILLOHEN HETIME

    E di
    Tė gjitha fajet pėr vdekjen time
    Do t’m’i shkarkojnė aty tek varri

    Eh, i shkreti
    Do tė thonė
    E mbyti veten pėr kurrgjė hiē

    Dhe do tė kthehen ashtu pikėllueshėm
    Pėr t’ia hėngėr sėrish mushkėritė
    Ndonjė poeti


    PA IDENTITET

    Ju mund tė mė vidhni diēka nga lashtėsia ime e heshtur
    Siē vidhej dikur Pema e Ndaluar nė Kopshtin e Praruar tė Edenit

    Ta vendosni nė ballė si mėkatin qė s’falet
    Dhe tė niseni pėrpara ashtu hajnisht

    Mund tė ecni ashtu me shekuj
    Me mileniume mund tė ecni

    Dhe vetėm kur tė mbėrrini atje ku s’mbėrrihet kurrė
    Do ta kuptoni se sa pak keni ecur
    Brenda vetvetes suaj tė rreme


    KOZMETIKĖ

    Sa shėmtitė
    Sa qelbėsirat fshihen
    Pas kėsaj perdeje tė aromtė
    Plot ngjyra


    RRUGĖTIM

    Tė gjithė e dimė se cili ėshtė fundi
    Dhe prapė ngutemi andej nga ai cak

    Nė fillim diqysh krejt ėndėrrt
    Krejt shtruar e marrim kėtė rrugė

    Dikur ngadalė nis e na lodhet pritja
    Nis e na lodhet ēasti i mbėrritjes diku

    Pastaj fillojmė e i shfletojmė pėrmallshėm ditėt
    I shfletojmė pėrmallshėm kohėt e lėna peng

    Pėrmallshėm kėrkojmė diēka tė fshehur
    Diku atje krejt pėrtej tyre

    Kėrkojmė diēka qė kurrė nuk e dimė ēka ėshtė


    KULLOTĖSIT E ATDHEUT

    Dikur
    I pėrpija vuajtjet si pilula veremi
    Pėr hir tė do rrezeve tė praruara qė na takonin kėtu

    Tash
    Me mushkėri tė thithura frymoj mbi kėtė dhé
    Me do grykės tė mjerė qė kullosin atdhe


    DASHURI NĖ VENDLINDJE

    E shtrij brishtėsinė e gruas sė pėrndeztė
    Nė ashpėrsinė e gurtė tė vendlindjes sime
    Dhe bėj dashuri

    Deri nė shterje
    Deri nė pėrjetėsi
    Do tė pėrpėlitem kėtu
    Midis kėtyre dy shemrave paqėsore

    Qykė –
    Edhe kjo koka ime e malėsortė
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  11. #11
    Astrit Kosturi Maska e Astrit Kosturi
    Anėtarėsuar
    03-03-2009
    Vendndodhja
    Gramsh, Qarku Elbasan
    Mosha
    58
    Postime
    514
    Faleminderit
    0
    10 falenderime nė 10 postime
    Citim Postuar mė parė nga sabit idrizi Lexo Postimin
    Sabit IDRIZI
    ...................................
    POETĖT DASHUROHEN NATĖN
    (Poetėt, si kalorėsit e arratisur, po s’e patėn, duhet ta trillojnė njė dashnore)

    Nga palca e territ i nxjerrin
    Dashnoret e veta tė krisura

    As si gra tė pabesa
    As si zana qė shitojnė

    Nuse tė epshta
    Qė veē sa s’pėlcasin
    U duken

    I shtrijnė nė shtretėrit e tyre tė pagjumėsisė
    Dhe deri nė agim
    I shterin me tė puthura

    ENIGMATIKE

    O ende e palindur
    O kaherė e perėnduar
    Fshihet diku koha ime

    Unė nuk shkoj derisa tė mos vijė
    Ajo nuk vjen derisa tė mos shkoj
    Dhe...
    Hajt tash qėlloja
    A veja
    A pula

    KUNDĖRSHTUESE

    E projektoj njė epokė qė s’ėshtė vetėm e imja
    Ma shėmtojnė me djallėzi qė ėshtė vetėm e tyre

    E kush mė mirė se poeti di t’i projektojė
    E kush mė keq se demoni di t’i shėmtojė
    Do kohė tė ėndėrrta qė s’po lindin

    JAM

    Jam plot e pėrplot Dashuri
    Plot e pėrplot Atdhe
    Dhembje e pambarim jam krejt

    DĖSHIRA E FUNDIT

    Ma bėni njė varr prej gjoksit tim tė shtrydhur
    Qė t’i pėrngjajė ėndrrės sime tė ndrydhur

    Mė lani me qumėshtin e gruas sė murosur
    Qė tė bėhem tokė kurrė mė e pėrdhosur

    Mė mbuloni me pak dhé tė dashurisė
    Qė kujtimi pėr mua t’i ngjajė ardhmėrisė

    Dhe mė lini tė qetė nė vetminė time tė madhe
    Qė ta projektoj ringjalljen pėr njė botė pa halle
    I nderuar Sabit Idrizi!

    Nuk gjej dot fjale per poezine dhe prozen tuaj, si per nga shijet artistike, ashtu edhe per mesazhet qe percjellin.
    Ēka kam cituar nga ju me lart, dua te them se jeni shqetesimi i vetevetes, jeni prushi i kujteses kombetare, duke ardhur tek ne dhe tek gjithe lexuesit shqiptare, si nje lajmetar i dashurise njerezore per gjithēka shqiptare. Apeli Juaj eshte njerezor, poetik dhe kerkon ne pafundesi e ne perjetesi nje bote me te paqte dhe te prosperuar.

    Pergezime dhe krijimtari te bollshme!

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-03-2009
    Postime
    118
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    I nderuari mik, Astrit Kosturi,

    Kujtoj se krijimtaria ėshtė njė vetėflijim i bukur pėr dashurinė, pėr tė njerėzishmen... Pra, tė jesh krijues do tė thotė tė vuash bukur, tė vetėflijohesh bukur, tė ēmendesh bukur... Tė bėhesh kurban nė themelet e dashurisė, nė themelet e tė njerėzishmes...
    Tė falėnderoj pėr fjalėt e bukura nė adresė tė krijimtarisė sime. Tė dėshiroj shėndet dhe gjithė tė mirat nė jetė! Krijimtari tė mbarė, i dashur mik!

    Sabit Idrizi - Mitrovicė

  13. #13
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-03-2009
    Postime
    118
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Sabit IDRIZI

    Vėshtrim

    POEZI SHTRESORE DERI NĖ PAFUNDĖSI

    (Me rastin e botimit tė poezisė sė pėrzgjedhur tė Agim Vincės)


    Njė ndėr parakushtet pėr t’u ēmendur ėshtė qė tė kesh mend. E kam fjalėn pėr “ēmendjen e bukur poetike”, e cila, pėr ata qė dinė ta shfrytėzojnė si terapi, ėshtė ilaēi mė i mirė kundėr ēmendjes nga paudhėsitė dhe ēoroditjet e shumta qė i pjell pėrditshmėria me pangopėsinė e vet tė pėrhershme pėr diēka krejt banale dhe aspak domethėnėse pėr kuptimėsimin e jetės.
    Njė ditė, pas njė pėrballje tė tmerrshme me teket e saja, hetova se kisha nevojė pėr njė terapi tė fortė. Mendova – ēmendova dhe, mė nė fund, vendosa pėr Agim Vincėn. Nga rafti i librave nxora pėrmbledhjet e tij me poezi “Kohė e keqe pėr lirikėn” dhe “Psalmet e rrėnjės” dhe i lexova e i rilexova me njė frymė. I kuruar krejtėsisht nga terapia qė mora, nė adresėn elektronike tė Agim Vincės drejtova kėto fjalė falėnderimi:


    Shumė i nderuari dhe i dashuri profesor Agim,

    Posa e rilexova, pėr tė satėn herė me radhė, pėrmbledhjen tuaj me poezi “Kohė e keqe pėr lirikėn” dhe e lexova dhe e rilexova, me shumė kėnaqėsi, kėtė tė fundit (deri mė tani) “Psalmet e rrėnjės”. Tė pėrgėzoj, mik i dashur, dhe tė falėnderoj nga zemra pėr kėnaqėsinė qė ma ofrove pėrmes poezisė tėnde tė mrekullueshme, e cila, nė kontaktin e parė, tė krijon pėrshtypjen e njė pėrciptėsie, po qė pastaj tė gllabėron fuqishėm dhe tė bart pahetueshėm drejt thellėsive tė pafundme magjike. Kjo ėshtė fuqia e artit.
    Jetė tė gjatė dhe gjithė tė mirat!

    E fillove kėshtu kėtė vėshtrim timin pėr ta vulosur edhe njė herė bindjen time kaherė tė krijuar dhe pėrherė e mė shumė tė pėrforcuar pėr nivelin intelektual tė Agim Vincės.
    Punėtor shumėvjeēar nė edukimin dhe arsimimin e brezave, historian i letėrsisė, kritik letrar, poet, eseist, analist, pėrkthyes, antologjist, pėrcjellės i pakrahasueshėm i rrjedhave tė letėrsisė, jo vetėm shqiptare, sidomos i poezisė... dhe, mbi tė gjitha, njohės dhe respektues, deri nė fanatizėm, i gjuhės – Agim Vinca, pėr mendimin tim, ėshtė intelektuali mė i kompletuar shqiptar i ditėve tona. Kontributi i tij, nė tė gjitha fushat qė i pėrmendėm, ėshtė jashtėzakonisht i madh.
    Nga njė hulumtim i tė pėrditshmes prishtinase “Kosova Sot”, publikuar mė 28 dhjetor 2008, nė faqen 14 tė kėsaj gazete, dilte se nė mesin e pesė librave mė tė shitur gjatė asaj jave, qė do tė thotė mė tė lexuar nė Kosovė, ishin edhe dy libra tė autorėve shqiptarė: “Darka e gabuar” i Ismail Kadaresė dhe “Letėr Zotit” i Agim Vincės. Kjo dėshmon se pėrcaktimi i SHB “Toena” dhe angazhimi i akademikut tonė tė madh, Rexhep Qosja, pėr pėrzgjedhjen dhe botimin e njė pėrmbledhjeje reprezentative tė kėtij autori ishte njė hap sa i qėlluar po aq edhe i domosdoshėm.
    Pa as mė tė voglin pretendim qė t’i qasem shterueshėm poezisė sė kujtdoqoftė, aq mė pak tė njė poeti si Agim Vinca, dėshiroj t’i shpreh kėtu disa mendime nga arsenali i pėrshtypjeve tė mia pas leximit dhe rileximit tė pėrmbledhjes me poezi tė zgjedhura tė Agim Vincės “Letėr Zotit”.
    Agim Vinca ėshtė poet i kėtushėm dhe i gjithkundshėm, i tashėm dhe i gjithmonshėm, ngase tė kaluarat dhe tė tashmet e tij, tė tashmet dhe tė ardhmet e tij, tė ndėrtuara ėndėrrtė mbi tabanin e tė njerėzishmes, u pėrkasin tė gjitha kohėve dhe tė gjitha hapėsirave, kudo qė ka frymuar, frymon dhe do tė frymojė jeta. Poezia e tij ėshtė shumėshtresore, ēka do tė thotė se ėshtė e kapshme dhe e perceptueshme nga ēdo kategori lexuesish. Depėrtimi nė thellėsitė e saj magjike, natyrisht qė kėrkon mjeshtri leximi, por edhe dhunti pėr tė parė tė padukshmen, pėr tė dėgjuar tė padėgjueshmen...
    Poezia e Agim Vincės ėshtė kryesisht poezi atdhetare. Mirėpo atdheu i Agim Vincės, tė cilit ai ia shpėrfaq dashurinė deri nė vetėflijim, duke u bėrė njėsh me dhembjet e tij, nuk ėshtė vetėm atdhe nė kuptimin e ngushtė tė fjalės, ngase poeti nuk e do diellin vetėm pėr vete dhe vetėm pėr bashkėkombėsit e tij. Atdheu i Agim Vincės ėshtė Veleshta, ėshtė Kosova, ėshtė Shqipėria, ėshtė Ballkani, ėshtė Evropa, ėshtė Bota, ėshtė Universi...
    Poezia e Agim Vincės ėshtė edhe poezi malli. Njė mall baladesk, qė djeg shkrumbueshėm gjithandej nėpėr kohė dhe hapėsira, vjen e kompozohet dhembshėm vargjeve tė tij.
    Poezia e Agim Vincės ėshtė edhe poezi dhembjeje. Njė dhembje prometheike, qė sqepton pamėshirshėm gjithandej nėpėr mėlēitė e kohėve dhe hapėsirave, vjen e kompozohet protestueshėm vargjeve tė tij.
    Poezia e Agim Vincės ėshtė edhe poezi pėrtejsie. Njė verbėri homerike, qė sheh me sytė e shpirtit gjithandej nėpėr kohė dhe hapėsira, vjen e kompozohet dritėsisht vargjeve tė tij.
    Poezia e Agim Vincės ėshtė edhe poezi shqetėsimi. Njė pėrditshmėri drithėruese, qė mbarset bastardisht gjithandej nėpėr kohė dhe hapėsira, vjen e kompozohet mbarėsisht vargjeve tė tij.
    Poezia e Agim Vincės ėshtė edhe poezi krenarie. Njė krenari vinciane, qė ngre krye gjithandej nėpėr kohė dhe hapėsira, vjen e kompozohet vincianisht vargjeve tė tij.
    Nė poezinė e Agim Vincės ka dashuri, ka urrejtje... Dashuri ndaj ēdo gjėje qė meriton tė dashurohet, urrejtje ndaj ēdo gjėje qė meriton tė urrehet.
    Nė poezinė e Agim Vincės ka universalitet...
    Ja pėrse poezia e tij ėshtė e lexueshme dhe e dashur nga adhuruesit e artit poetik.
    Nėse pajtohemi qė mendimi ėshtė skeleti, kurse ndjenja mishi i poezisė, atėherė edhe nė kėtė rrafsh poeti Agim Vinca bashkėdyzon mjeshtėrisht.
    Ēdo gjė tė ngjizur nėpėr thellėsitė mė fatale ndjenjore, pėr tė mos rrėshqitur nė lojė fjalėsh dhe glorifikime, qė e mbysin artin, Agim Vinca e depėrton nėpėr filtrat mė tė thellė tė trurit.
    Ēdo gjė tė ngjizur nėpėr thellėsitė mė fatale mendore, pėr tė mos rrėshqitur nė filozofime tė thata e shterpe, qė e mbysin artin, Agim Vinca e mėlmeson me nektar shpirti.
    Thėnė ndryshe, Agim Vinca ėshtė njė alkimist nė xhunglėn e pafund tė fjalėve, synim ky qė duhet ta ketė ēdo poet lirik.
    Ajo qė e veēon poetin Agim Vinca ėshtė edhe guximi intelektual e qytetar, i shprehur nė ēdo kohė dhe nė ēdo rrethanė.
    Qė nga poezia paraprijėse e kėtij vėllimi “Tė jesh poet”, faqe 27, e shkruar nė vitin tashmė tė largėt 1978, nė tė cilėn poeti harton “kushtetutėn” e misionit tė vet aspak tė lehtė, e deri tek poezia trevargėshe “Paradoks”, qė ėshtė njė perlė e vėrtetė, e qė zė vend nė kopertinėn e fundit tė kėtij libri, ka me qindra poezi, tė shkruara nė kohė e rrethana tė ndryshme. Pra, poeti foli kur duhej tė fliste dhe heshti kur duhej tė heshtte, pavarėsisht prej kėrcėnimeve tė pėrhershme,

    Kur fola, mė thanė: hesht!
    Kur heshta, mė thanė: fol!
    Folehesht, heshtefol – jeta ime.

    duke e respektuar kėshtu, nen pėr nen, “kushtetutėn” e tij, madje duke u shndėrruar edhe nė rrufepritės.

    E falėnderojmė Agim Vincėn pėr gjithė atė qė na dha deri mė tani, duke i dėshiruar jetė tė gjatė fizike e krijuese dhe gjithė tė mirat nė jetė.

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-03-2009
    Postime
    118
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Sabit IDRIZI

    DILEMĖ POETI

    Guaca ime e heshtjes
    Cila ėshtė nė det
    Rrugėtoj unė me valėn
    A ikėn ajo vetė

    Vjen nga jashtė liria
    A ndryhet diku n’mua
    Thuaje troē o det
    Pse t’merr fjala n’thua

    Jam unė ky qė jam
    I derdhur nė letėr
    Ėshtė kjo koha ime
    Apo ndonjė tjetėr

    Pse jam para kohės
    Kam unė ndonjė faj
    Eshtrat kur t’mė kalben
    Do t’lindem pastaj

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e GeoF
    Anėtarėsuar
    01-07-2008
    Vendndodhja
    Fier, ku nje kile tru shitet sa nje filxhan me fara
    Postime
    188
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pershendetje Sabit !
    me vjen mire qe te gjeta ne F.sh.
    JUve jeni nje pene e rralle per gjitheLetersine Shqipe, dhe Shqiptaret ne te gjithe boten duhet te kishin mundesine te njihnin penen tuaj te arte nepermjet ketij komunikimi te madh elektronik.
    Ju pershendes te gjitheve, miku juaj Genti.

  16. #16
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-03-2009
    Postime
    118
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Sabit IDRIZI


    KOTĖSI

    Me ėndrrėn time tė etur
    Pėr shumėēka
    Gėrmova nė rrashtėn e njė kohe
    Pa kah

    Kėrkova kohėn time
    Gjeta ve pa qime

    Nuk di nga hyra
    Nuk di nga dola
    Gjithēka lashė aty
    Kurrgjė nuk mora


    PYLLI

    Me veshė e sheh edhe tė padukshmen
    Nė njė mijė forma

    E nė syrin qė i mungon
    Tė vėrtetėn e vizaton edhe ndryshe
    Nga ē’shihet

    Gojė ka – thonė
    Gojė s’ka

    Tė tjerėt ia pėrflasin shushurimėn e dushkut
    Tė tjerėt ia numėrojnė llavėn me ujq

  17. #17
    mall Maska e bili99
    Anėtarėsuar
    05-04-2007
    Vendndodhja
    USA
    Mosha
    54
    Postime
    1,781
    Faleminderit
    183
    38 falenderime nė 29 postime
    Rrofsh ! Shigjeta qe ke sjelle per ne nje poet te shkelqyeshem!
    Rrofsh ! poet i dashur Sabit Idrizi qe ke gjetur kohe te ndashe pak nga perlat tua me ne.

    Poezia "Sot" ,vertete ate Dite kujt nuk i ka munguar motivi por, ama rralle kush e ka shprehur kaq bukur ngjenjen gjitheperfshise nen nje cope kupe-qiell.

    Me pelqyen te gjitha poezite qe lexova ne kete teme, dhe shpresoj se poeti tash me i dashur do te na sjelle kenaqesi shpirti, do te vazhdoj te lexoj ....

    Kur u zgjova si tek " I shkaperderdhur", u kenaqa qe e lexova si ne perjetim telepatie...
    Rrofsh! qe i perkujton per "Rrugetimin" .. ata.. "Pa Idenditet" ...qe jane . .. " Kullotesit e Atdheut"
    Te deshiroj shendet dhe krijimtari pa fund poet i dashur.

    Poet te ta heq dilemen ? apo e ke thene me bukur vete?

    "Eshtrat kur t'me kalben,
    do t'lindem pastaj"


    me nderime,
    bili99
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga bili99 : 20-05-2009 mė 18:11
    I Ilirides jam Iliri,
    dhe i lire dua me mbet.
    Per cfardo xhevahiri,
    Shqiperine se jap per jete

  18. #18
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,779
    Faleminderit
    108
    177 falenderime nė 153 postime
    Citim Postuar mė parė nga bili99 Lexo Postimin
    Rrofsh ! Shigjeta qe ke sjelle per ne nje poet te shkelqyeshem!
    Rrofsh ! poet i dashur Sabit Idrizi qe ke gjetur kohe te ndashe pak nga perlat tua me ne.

    Poezia "Sot" ,vertete ate Dite kujt nuk i ka munguar motivi por, ama rralle kush e ka shprehur kaq bukur ngjenjen gjitheperfshise nen nje cope kupe-qiell.

    Me pelqyen te gjitha poezite qe lexova ne kete teme, dhe shpresoj se poeti tash me i dashur do te na sjelle kenaqesi shpirti, do te vazhdoj te lexoj ....

    Kur u zgjova si tek " I shkaperderdhur", u kenaqa qe e lexova si ne perjetim telepatie...
    Rrofsh! qe i perkujton per "Rrugetimin" .. ata.. "Pa Idenditet" ...qe jane . .. " Kullotesit e Atdheut"
    Te deshiroj shendet dhe krijimtari pa fund poet i dashur.

    Poet te ta heq dilemen ? apo e ke thene me bukur vete?

    "Eshtrat kur t'me kalben,
    do t'lindem pastaj"


    me nderime,
    bili99
    Une vetem pata rastin ta sillja e para krijmtarine aq te bukur te poetit Sabit Idrizi. Eshte kenaqesi qe ai vete eshte antar i forumit per te komunikuar direkt me te.
    Me respekt
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  19. #19
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-03-2009
    Postime
    118
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Sabit IDRIZI

    MĖ THIRR NĖ EMĖR

    Emri im ėshtė puthje
    Nė buzėt tua prej zjarri

    Nė buzėt tua prej zjarri
    Emri im ėshtė puthje

    Mė thirr
    Mė thirr
    Mė thirr...


    NUSHĖ MOJ

    Mos po vdes pranvera nė rritėn e kėsaj luleje
    Qė aq druajtshėm ma solle atė ditė

    Shikimet tona tė mbytura nė vazo
    Mos po i shterin thellėsitė e etura

    Nushė moj
    A ia vlen t’i kėmbejmė kėto gurra tė cemta kujtimesh
    Me njė valė pėrvėluese malli

    Se nė degė
    Le tė skuqet e stėrskuqet sa tė dojė molla
    Ne kurrė s’kemi pėr ta shijuar nektarin
    E kėtij mėkati lehonė


    LOT GRUAJE

    Ē’valė tunduese tė rrahėn pėrbrenda
    Nė atė takim rasti
    O grua e dashuruar nė erėra

    Ēastin e fshirje sė lotit
    Nga cepi i syrit tėnd
    Do ta ruaj si dhembjen

    Si vuajtjen do ta ruaj
    Drithėrimėn e dorės sime tė vogėl
    Mbi faqet tua tė brishta

    Le tė mbetet si njė kujtim i valė
    Si njė kujtim i turbullt
    I njė kohe tė paemėr
    Qė (s’) na takon


    GRUA

    Do tė mbytem nė ty
    Si nė thellėsi deti
    Po tė shpėrtheu edhe njėherė ai lot i valė

    Ta dish
    Si barkė e braktisur do tė fundosem
    Bebėzave tua tė trazuara
    Deri nė palcė tė asaj fjale tė druajtur
    Qė ma the atė ditė

    Deri nė thellėsinė time tė fshehur diku nė ty
    Do tė udhėtoj sėrish
    Atyre shtigjeve tė pashkelura tė dhembjes


    PARA TEJE QĖ S’JE GRUA

    Nuk jam grueja qė kini kujtue
    Jam ni zanė me ju zanue
    (Nga njė kėngė popullore)

    Unė nuk jam vėllai tjetėr
    Qė duhet tė shitohet
    Para teje qė s’je grua

    Para teje qė je zanė
    Unė jam vėllai tjetėr
    Qė nuk dashurohet nė hije

    Grishjeve tua tė lavirja
    Le tė mbytet kush tė dojė
    Pėrveē meje


    POETĖT DASHUROHEN NATĖN

    (Poetėt, si kalorėsit e arratisur, po s’e patėn, duhet ta trillojnė njė dashnore)

    Nga palca e territ i nxjerrin
    Dashnoret e veta tė krisura

    As si gra tė pabesa
    As si zana qė shitojnė

    Nuse tė epshta
    Qė veē sa s’pėlcasin
    U duken

    I shtrijnė nė shtretėrit e tyre tė pagjumėsisė
    Dhe deri nė agim
    I shterin me tė puthura


    DASHURIA

    Djeg
    Andaj ėshtė aq e ėmbėl

    Gėrryen
    Andaj ėshtė aq e thellė

    Dhemb
    Andaj ėshtė aq e padurueshme

    Fshihet
    Andaj ėshtė aq e pėrvuajtur

    Shpėrthen
    Andaj ėshtė aq e krisur

    E ndalojnė
    Andaj ėshtė aq e lirė

    E mbysin
    Andaj ėshtė aq e pėrjetshme

    Dashuria –
    Kjo dalldi e fisme
    Qė vret


    S’DI PSE, PO...

    S’di pse, po...
    Tė dua

    Afėr teje ndjehem mirė
    Edhe nė ēastet mė tė vėshtira
    Tė jetės sime

    Kėshtu disi mė the
    Dhe nė mua ndeze
    Njė zjarr


    ĒĖSHTJE HAMLETIANE

    Fjalėn tė dua
    Cilado grua qė ta thotė
    Tė vė para njė tundimi

    Ka diēka magjike nė kėtė fjalė enigmė
    Qė tė futet brenda
    Si lavė vullkani

    Si gurgullimė qė shton etjen
    Ka diēka nė kėtė grishje pėrvėluese
    Qė trazon thellėsitė

    Shpėrthen a duhet tė fashitet diku
    Ėshtė ēėshtje hamletiane


    NUSHA

    Nusha ėshtė hija e ėndrrave tė ndrydhura
    Qė kafshon tinėzisht nėpėr shtretėrit e pagjumėsisė

    Ajo ėshtė gjithsecila nga pak
    Dhe asnjėra e tėra

    Herė me njė lule tė helmatisur nė dorė
    Herė me njė det lotėsh tė valė dėftohet

    E njoh qysh nga rinia e hershme
    Shtjellėn e kėsaj dallge tė harlisur

    Tash
    Nė prag tė Mesjetės sime
    Vjen e mė futet nė poezi
    Kaq e shkapėrderdhur

    Tė gjithė e dashurojmė kėtė grua shituese
    E ajo s’ėshtė e askujt


    TY

    Tė tė prek me dorė
    Droj se do t’mė pėrderdhesh
    Diku plasave tė shpirtit

    Tė t’i puth ato buzė tė lėngėta
    Frikė kam se do t’mė shteren
    Tė gjitha krojet e etjeve drithėruese

    Tė tė pushtoj si kalanė
    E di se do tė vdesim poshtėrsisht
    Klithmave shtazarake

    Andaj s’tė prek
    Andaj s’tė puth
    Andaj s’tė pushtoj
    Ty
    Qė s’di nė je a s’je vėrtet
    Diku jashtė meje

  20. #20
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-03-2009
    Postime
    118
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Sabit IDRIZI


    UDHĖTIM ME KUJTIMIN E DASHURISĖ – LAVIRE


    Prologu

    Gjithkund mė ndjek prapa
    Vetėm njė kujtim
    Herė si lot i valė
    Herė si lojė - mashtrim


    Rrugės pėr nė Durrės

    Sa mė shumė qė i afrohem detit
    Aq mė larg jam nga Ti
    Dhe prapė ngutem

    Ē’mė tėrheq kėshtu ky varr kujtimesh
    Si dheu i zi
    Nizamin e paemėr

    E ē’mund tė gjej atje
    Pėrveē njė zbraztėsie tė paanė
    Qė t’m’i mashtrojė kaltėrsisht ėndrrat pėr Ty


    Kujtim pėr lotin e valė

    Dal nė breg
    Dhe matem me detin

    Andej...
    Njė kaltėrsi vetmie e paanė
    Qė tretet nė vetveten e humbur
    Diku ėndrrave tė etura pėr thellėsi

    Kėndej...
    Me njė kujtim pėrvėlues pėr Ty
    Mė i zbrazėt se ai pellg njelmtėsie
    Unė –
    Pėrjetuesi fatal i atij loti tė valė


    S’je vetėm Ti

    Unė...
    Dhe kaltėrsia e paanė
    Pėrpėlitemi mes zjarresh shkrumbuese

    S’je vetėm Ti
    E mė sė shumti me Ty
    Ėshtė i mbushur ky det kujtimesh


    Aty nė breg

    Aty nė breg
    Nėpėr gėzhoja guacash qė i volli deti
    I dryjova kujtimet e kaltėrta pėr Ty

    Nga syri i keq
    E harrimi
    Qė t’i ruaj

    Se ku ta dish nė ē’thellėsi fatale
    Ėshtė mbarsur kjo valė e shkumėzuar
    Qė po vjen drejt meje


    Duke u kthyer nga Durrėsi

    Secili bart me vete diēka
    Nga ai kujtim prej kaltėrsie
    Qė mbetet atje prapa

    Dhe derisa ngjitemi zigzageve tė tėrthorta
    Dikush e vjell nga njė copė det
    Dhe me qese najloni e hedh nga autobusi
    Si mėsyshin

    Dikush i mbyll sytė pėr ta mashtruar natėn
    Derisa zgjohet trembshėm nga ndonjė ėndėrr e keqe
    Pėr dimrin e ashpėr qė po vjen

    Unė
    Me lekėt e fundit
    Ia blej Albanės njė akullore tė madhe nė Fushė-Arrėz
    Dhe krejtėsisht i lirė nga ai ferr monedhash
    Me njė tufė poezi nė xhep
    Vazhdoj rrugėn tutje pėr tek Ti
    I lumtur...


    Epilogu

    Shkoj e kthehem
    Me kujtimin pėr Ty
    Dashuri

    Vij e tė gjej
    Si pėrherė
    Lavire

Faqja 1 prej 7 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Enver Idrizi - kush ėshtė?!
    Nga Beni_The_Great nė forumin Shqipe nga Maqedonia
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 17-04-2017, 14:39
  2. Hajrush Idrizi
    Nga Fiori nė forumin Shkrimtarė shqiptarė
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 10-12-2013, 17:01
  3. Karate: Enver Idrizi, shqiptari kampion...
    Nga Zana e malit nė forumin Sportet ekstreme dhe tė rėnda
    Pėrgjigje: 16
    Postimi i Fundit: 01-08-2010, 00:19
  4. Hetimi mbi zhdukjen pa gjurmė tė myftiut tė Gotivarit
    Nga Brari nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 46
    Postimi i Fundit: 07-03-2008, 17:02
  5. PS publikon emrat e kandidatėve tė saj nė zgjedhje
    Nga Brari nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 18
    Postimi i Fundit: 29-05-2005, 05:26

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •