Close
Faqja 3 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 77
  1. #41
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shqiptarėt tė dyshimtė pėr ambasadorė!!

    21/10/2009



    Vendosja e ambasadorit maqedonas nė Kosovė vlerėsohet si njė mosbesim ndaj ambasadorėve shqiptarė. Kėshtu i kanė vlerėsuar analistėt e ndryshėm, pohimet se nė Prishtinė pas marrėdhėnieve diplomatike Maqedoni-Kosovė do tė vendoset ambasador njė diplomat maqedonas. "Ėshtė njė fakt i pamohueshėm se shqiptarėt nė Maqedoni permanent trajtohen si element i huaj. Dhe kur merren vendime tė rėndėsishme, shqiptarėt janė tė dyshimtė, survejohen ose eliminohen tėrėsisht. Njė mėnyrė e tillė e veprimit po ndiqet edhe me rastin e emėrimit tė ambasadorėve, siē janė vendet fqinje, si Shqipėria, Kosova por edhe Serbia Mali i Zi etj", tha analisti Naser Ziberi. Sipas tij, njėherė ėshtė bėrė njė pėrjashtim me Bullgarinė me njė gjysmėmandat dhe kėtu ka pėrfunduar e gjithė historia e pėrfaqėsimit diplomatik tė Maqedonisė nga ambasadorė shqiptar.

    I tė njėjtit mendim ėshtė edhe profesori universitar, Osman Kadriu. "Shumė herė edhe nė shumė nivele, shqiptarėt nuk dorėzoheshin nė ato shtete nė tė cilat mendoheshe se ka ndonjė lloj dyshimi,pasi punėt i konsideronin me interes shtetėror. Ėshtė e logjikshme qė tė kesh ambasador nė shtetet nė tė cilėt jetojnė shqiptarė, pasi ata i njohin rrethanat objektive e subjektive", tha Kadriu.

    Analisti Ziberi mendon se vendosja e njė ambasadori shqiptari nė njė shtet shqiptar ka efekte shumė pozitive. "Nuk ka asnjė argument qė tė mos ketė ambasador shqiptar nė kėto vende, nė rend tė parė nė Shqipėri, Kosovė ose edhe Serbi. Sepse shqiptarėt njohin mė sė miri marrėdhėniet mes kėtyre shteteve dhe Maqedonisė. Sidomos nė Shqipėri e Kosovė do tė kishim elemente shtypėse, pėr zhvillim tė marrėdhėnieve diplomatike, ekonomike, por edhe kulturore", tha ai. Ish-deputeti Ziberi konsideron se shqiptarėt shihen si tė dyshimtė, dhe se ata nuk do tė jenė pėrfaqėsues jolojalė tė Maqedonisė nė kėto vende pėr shkak tė prejardhjes sė tyre etnike me shtetet qė do tė pėrfaqėsojnė Maqedoninė, prandaj eliminohen nga konkurrenca pėr t’u emėruar ambasador.

    Sipas juristit Kadriu shqiptarėve me Kushtetutė u garantohet e drejta pėr tė qenė nė pozita tė ndryshme tė rėndėsishme shtetėrore. "Kjo ėshtė njė situatė, e cila ndeshet me parimet e Kushtetutės aktuale, e cila pėr veē tė tjerave pėrmend secilin qytetarė pavarėsisht pėrkatėsive nacionale nė ēdo funksion dhe nė kėtė rast kjo ėshtė e kufizuar pėr postet e ndryshme nė nivel shtetėror", tha Kadriu.

    Gazeta "Lajm" ka publikuar se ambasador i ardhshėm i Maqedonisė nė Prishtinė do tė jetė Todor Nanev, ish-kryetar i deritanishėm i Komisionit pėr shėnimin fizik tė vijės kufitare mes Maqedonisė dhe Kosovės. Njoftimi zyrtar pritet tė bėhet pas dy-re muajve kur tė pėrfundojnė tė gjitha procedurat pėr akreditimin e Nanevit pėr ambasador nga Presidenti i Maqedonisė, Gjorge Ivanov.


    Shqiptarėt s’lejohen nė pozita kyēe


    "Shqiptarėt nuk munden tė bėhen President shteti, nuk mundet pėr kryeministėr, kryetar parlamenti, ministėr i mbrojtjes, prokuror i shtetit dhe ministėr i jashtėm. Kjo ėshtė lista e funksioneve tė cilėt assesi nuk mund tė depėrtojnė shqiptarėt. Kjo ėshtė nė kundėrshtim me atė qė quhet marrėdhėnie ndėretnike dhe nė kundėrshtim me kushtetutėn", tha Osman Kadriu.


    Sinani: Mungon besimi i ndėrsjellė


    "Paralajmėrimet pėr emėrimin e njė ambasadori maqedonas, mendoj se janė edhe njė dėshmi se nė politikė tek ne mungon besimi i ndėrsjellė. Gjithsesi do tė ishte e udhės qė nė Prishtinė tė shkonte ndonjė personalitet qė e njeh kulturėn shqiptare. Parashtrohet pyetja kush mė mirė se vetė intelektualėt shqiptar e njohin kulturėn shqiptarė nė Kosovė dhe Shqipėri. Fundja, besoj se emėrimi i ndonjė ambasadori shqiptar edhe mė shumė do t’i thellonte marrėdhėniet mes dy vendeve", tha analisti Ismail Sinani.


    Sejdiu thėrret nė telefon Ivanovin


    Presidenti i Maqedonisė Gjorge Ivanov pėrmes telefonit ka biseduar me kolegun e tij kosovar Fatmir Sejdiu. Nė bisedėn e iniciuar nga Sejdiu, dy presidentėt, e kanė pėrshėndetur vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike dhe i kanė konfirmuar pėrpjekjet pėr zhvillimin e marrėdhėnieve ndėrmjet Maqedonisė dhe Kosovės dhe qytetarėve tė dy vendeve. /Bekri Ajdini/
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  2. #42
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Komunat shqiptare larg banesave sociale

    Fitim KRYEZIU

    - Ministria e Transportit dhe Lidhjeve tė hėnėn realizoi ndarjen preliminare tė 102 banesave tė vendosura nė lagjen Juria nė Komunėn Gjorēe Petrov tė Shkupit. Sipas listės preliminare, 97 banesa i kanė fituar fėmijėt pa prindėr apo pa pėrkujdesje prindėrore, nga njė banesė kanė marrė shfrytėzues tė asistencės sociale apo ndihmė tė pėrhershme nė tė holla, gjegjėsisht persona individual apo persona tė cilėve u nevojitet ndihma, ndėrsa tre banesa u ndahen prindėrve pėr vetė pėrkujdesje tė fėmijėve minorenė. Ndarja e banesave ėshtė bėrė nė prezencė tė pėrfaqėsuesve tė aplikuesve tė gjithsej 719 aplikimeve tė parashtruara, nga tė cilat 111 nga fėmijėt pa prindėr, tetė persona tė goditur nga fatkeqėsitė natyrore, 316 prindėr pėr vetė pėrkujdesjen e fėmijėve, 161 shfrytėzues tė asistencės sociale dhe 24 persona nga popullata rome.
    "Metodologjia e ndarjes parasheh prioritet pėr marrjen e banesės sociale pėr kategorinė fėmijė pa prindėr, me ē'rast zgjidhen nevojat e kėtij grupi, i cili do tė ketė prioritet edhe gjatė ndarjeve tė ardhshme", theksoi ministri i Transportit dhe Lidhjeve, Mile Janakieski, sipas tė cilit, Qeveria do tė vazhdojė tė ndėrtojė banesa sociale nėpėr shtet nė pajtim me Programin e miratuar nga Kėshilli i Evropės. Ai njėherėsh, njėjtė sikur vitin e kaluar, informoi se gjatė vitit 2010, do tė fillojė ndėrtimi i minimum katėr objekteve tė reja nė Shkup me rreth 200 banesa sociale, pa precizuar se nė cilėt Komuna, ndėrsa nė vitin 2011 dhe 2012, ka siguruar se do tė pėrfundojė ndėrtimi i sė paku 15 objekteve me gjithsej 800 banesa. Por, kjo do tė jetė nė Gjevgjeli, Prilep, Berovė, Shtip, Gostivar, Dibėr, Kumanovė, Koēan, Kėrēovė dhe Kriva Pallankė. Edhe nė kėto projekte tė Ministrisė sė Transportit, komunat qė udhėhiqen nga shqiptarė si Tetova, Ēairi, Struga dhe pjesė tjera tė banuara me shqiptarė kanė mbetur jashtė projekteve.
    Zyrtarė tė Ministrisė sė Transportit madje nuk kanė shpjeguar mungesėn e shqiptarėve nė marrjen e banesave sociale nė Gjorēe Petrov, si dhe mungesėn e ndėrtimit tė banesave nė lagjet shqiptare nė Shkup, konkretisht nė Ēair dhe Gazi Babė. "Ka qenė e pa pranueshme dhe e pa njerėzishme qė tė vendosėsh kritere tė tilla ku do tė shiheshe pėrkatėsin etnike tė aplikuesit. Njė ndėr kriteret mė kryesore ka qenė qė personat tė jenė tė kategorisė sė caktuar dhe qė kanė gjendjen e vėshtirė financiare. Pėr atė shkak e kemi zbatuar edhe sistemin elektronik tė ndarjes me qėllim qė tė anashkalohen tė gjitha mundėsit e gabimeve njerėzore, apo tė korrupsionit eventual tė administratės", tha Dragan Simonovski, zėdhėnės i MTL-sė. Arsye e vetme pėr mungesėn e banesave sociale nė Ēair dhe qytetet tjera me shumicė shqiptare, Sipas zyrtarėve nga Ndėrmarrja Publike pėr Ekonomizim me Hapėsirat Banesore dhe Afariste, ėshtė se kryetarėt e Komunave nuk kanė bashkėpunim me ta. "Tė gjithė kryetarėt komunal duhen tė shkruajnė lutje deri tek ndėrmarrja jonė dhe tė na informojnė se nė komunėn e tyre ka tokė shtetėrore dhe sipas planit detal urbanistik, ti plotėsojė kushtet e ndėrtimit tė njė ndėrtese", pati thėnė muaj mė parė Zoran Misovski, drejtor i ndėrmarrjes nė fjalė. Ndėrkohė, deri tani, projekti pėr banesat sociale ka pėrfunduar nė Shkup, edhe atė nė Komunėn Qendėr, Aerodrom dhe nė Gjorēe Petrov, si dhe nė qytetet Ohėr, Gjevgjeli dhe Veles.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  3. #43
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ja si na kėndojnė dhe urrejnė maqedonasit

    As nė tokė as nė hava/ pėr shqiptarėt vend nuk ka”. Kjo kėngė gjendet nė rubrikėn “Kulturė, art dhe traditė”! tek njė faqe e shumė vizituar Idividi. “Vetėm shqiptari i vdekur ėshtė shqiptar i mirė”, “O shqiptarė ju thaftė rrėnja”, nė vargjet e shkruara ngritet edhe kryeministri aktual Nikolla Gruevski, pėr tė cilin thuhet se si luan i futi nėn putra “terroristėt e UĒK-sė”

    Faqe tė ndryshme tė internetit nė gjuhėn maqedonase, forume tė ndryshme, himne tė klubeve futbollistike dhe kėngė patriotike maqedonase vlojnė dhe vėrshojnė me porosi, sharje dhe thirrje antishqiptare.

    Publiku shqiptarė shumė pak ka pasur rastin tė pėrballet me faktin se ēfarė nė tė vėrtetė thuhet dhe shkruhet, por edhe kėndohet nga bashkėqytetarėt e ndryshėm maqedonas nėpėr faqe tė internetit, ku shfaqet urrejtja dhe fobia ndaj shqiptarėve. Kjo dukuri dhe kėto vese dy viteve tė fundit janė bėrė trend nė mesin e maqedonasve, por sidomos tė rinjėve, tė cilėt preferojnė tė pėrfshihen nė debate tė tilla, ku nė mėnyrė brutale ofendohen dhe pėrdoren sharje tė urryera, tė ndjekura me fjalor nacionalist dhe fashist kundėr shqiptarėve. Kėto senzacione janė hulumtuar nga gazeta “24 orė” nė Maqedoni e cila ka arritur tė mėsojė mė shumė nga qytetarė maqedonas, tė cilėt kanė rrėfyer dhe kanė ofruar faktet se ēka nuk thuhet pėr shqiptarėt.

    “Vetėm shqiptari i vdekur ėshtė shqiptar i mirė”, “O shqiptarė ju thaftė rrėnja”, nė vargjet e shkruara ngritet edhe kryeministri aktual Nikolla Gruevski, pėr tė cilin thuhet se si luan i futi nėn putra “terroristėt e UĒK-sė”.

    Himni i klubit tė futbollit “TETEKS nė Tetovė gjithashtu pėrmban ofendime tė rėnda kundėr shqiptarėve: “As nė tokė as nė hava/ vend pėr shqiptarėt nuk ka”, “Po tė mos ishte NATO / deri tash do t’ju zhduknim-o”!

    Kėto kėngė nuk janė kėngė tė ndonjė provokuesi tė rėndomtė por, kėngė tė njė “komuniteti sportiv” tė gjėrė i cili gjenė mbėshtetje nė strukturat aktuale qeveritare. Me vetė faktin qė nuk pėrndiqen, qė nuk alarmohet kjo situatė, qė nuk interventohet nėpėr veb faqet maqedonase, nėnkupton njė pėrkrahje qė vjen nga qarqe tė caktuara qė synojnė tė promovojnė urrejtjen.

    Analizė mė vetė socio-kulturor janė edhe kėngėt e njė romantizmi naiv tė tė rinjėve maqedonasė por edhe tė estradės maqedonase qė tashmė janė shndėrruar pothuajse nė lutje tė pėrshpirtshme nė ēdo shtėpi maqedonase. I kėndohet “Aleksandrit maqedonas”, por mallkohet edhe data e “Marrėveshjes sė Bukureshtit” kur na qenka copėtuar Maqedonia e sotshme; i kėndohet “Katilėve grekė” por edhe “Ditės sė bashkimit tė tė gjithė maqedonasėve”. Nė kėtė kategori kėngėsh hyjnė edhe “kėngėt epike” pėr trimėrinė e VMRO-sė por edhe tė liderit tė VMRO DPMNE-sė, Nikolla Gruevskit, i cili, ndonėse gjendet para situatės sė nėnshkrimit tė paketit pėr ndėrrim tė emrit tė Maqedonisė si dhe tė ēdo gjėje maqedonase, trajtohet si figurė e “shpėtimit kombėtar”: “O maqedonas i pastėr kėndo/ se jam patriot e hero... Kam shumė miq guximtar/ tė gjithė vmro-istė dhe njė kryeministėr atdhetar/ zotėri Nikolla Gruevskin...” – ėshtė kėnga me titull “Pėr Maqedoninė” tė kėnduar nga dy kėngėtarė tė estradės maqedonase, Vasko dhe Elizabeta. Nė forumin e portalit tė “Idividi” gjendet edhe kėnga me titull “As nė tokė as nė hava/ pėr shqiptarėt vend nuk ka”, edhe atė nėn rubrikėn “Kulturė, art dhe traditė”! Aty do tė dėgjoni dhe gjeni vargjet e refrentit tė kėsaj kėnge: “ Po na e ndotin Maqedoninė/ As nė tokė as nė hava/ vend pėr shqiptarėt nuk ka/ O Zot dėnoi/ i vraftė reja/ o ju zhduktė rrėnja”.

    Njė nga kėngėt qė mund tė nxisė ndonjė konflikt tė paparashikueshėm ndėetnik ėshtė edhe rap kėnga e njėfarė aCe maFia me titull “Vdekje shqiptarėve”. Ja se me ēfarė vargjesh na prezantohet ky kėngėtar mė i adhuruari nga tė rinjtė maqedonasė: “O ju maqedonasė/ fleni me pushkė nėn kokė/ kjo kėrkesė nuk ėshtė e kotė./ Vdis shqiptar se je i tepėrt/ vdis shqiptar i ndyrė/ mos mė detyro tė tė vras/ jetėn me ty nuk dua ta ngas./ Vdis shqiptar se i tepėrt je/ vdis shqiptar se i ndytė je/ kurrė nuk do tė dua/ kurrė nuk do tė mė vie keq pėr ty/ dua tė tė shfaros ty/ dy metra nėn dhe tė tė varros. Atėherė pėr Maqedoninė/ njė qiri do ta ndez”.

    Institucionet qeveritare dhe Ministria e Kulturės duhet urgjentisht tė reagojnė kundėr kėtyre tendencave pėr krijimin e urrejtjes publike kundėr shqiptarėve, pėr shkak se ky zhanrė i preferuar po merrė pėrmasa tė mėdha nė mesin e tė rinjve maqedonas. (INA-24 Orė)

    *********************************

    Ligji cenohet, pasaportat
    mbeten "makedonsko"

    Evis HALILI

    Shkup, 11 nėntor - Pėrdorimi i emėrtesave njėnacionalėshe, jo vetėm nėpėr institucione, por edhe nė manifestime, botime e dokumente tė ndryshme..., edhe pse konstatohet si shkelje e dispozitave ligjore nga organet mė tė larta qeverisėse, nė praktikė nuk ka pėsuar asnjė lloj ndryshimi. Rasti i ndryshimit tė paragrafit tė shtetėsisė nga "R. Maqedonisė" nė "maqedonas" qė u alarmua disa muaj mė parė nga "KOHA", ende nuk arriti tė gjejė asnjė lloj zgjidhje, megjithė premtimet se ky paragraf do tė pėsonte ndryshime. Pasaportat e reja vazhdojnė tė lėshohen nga Ministria e Punėve tė Brendshme, tė pandryshuara. Madje edhe pritjet pėr korrektime nuk janė reale. Nė kabinetin e zėvendėskryeministrit Abdylaqim Ademi, pohojnė se vėrejtjet i janė dėrguar MPB-sė dhe duhej tė kishte ndryshime. Ndėrsa kjo e fundit, nuk ėshtė nė dijeni. Zėdhėnėsi Ivo Kotevski thotė se nuk e ka idenė se pėr ēfarė ndryshimesh bėhet fjalė, pasi formati i dokumenteve tė reja ėshtė hartuar konfrom standardeve ndėrkombėtare dhe ėshtė i ngjashėm me modelin e shumė shteteve tė tjera. Ndryshimet nė paragrafėt e pasaportave kanė ardhur bashkė me ndryshimet nė Ligjin pėr dokumentet e udhėtimit..., pėr tė cilin deputetėt shqiptarė nuk kanė qenė nė dijeni kur kanė votuar pėr tė njėjtėn. Deputeti i Bashkimit Demokratik pėr Integrim, Rafiz Haliti, i cili muaj mė parė u angazhua nė zgjidhjen e kėsaj ēėshtje, ripėrsėrit tė njėjtėn qėndrim.

    "Kemi diskutuar nė grupin parlamentar dhe jemi tė mendimit se kjo ēėshtje duhet patjetėr tė gjejė zgjidhje, ligjet duhet tė respektohen edhe nga MPB-ja. Kjo ėshtė njė padrejtėsi qė i bėhet shqiptarėve", thotė Aliti. Ndryshimi nė paragrafin e shtetėsisė, nė pasaportat e reja biometrike, rezultoi me shndėrrimin brenda natės tė shqiptarėve nė maqedonas, pasi formatimi i ri pėrjashtoi variantin e dikurshėm, "R. Makedonija", duke e zėvendėsuar me "makedonsko". Ndonėse, nė variantin shqip luhet me finesė, nė pasaporta shėnohet "Maqedonisė", tė tjerat "maqedonas". Njė element interesant nė rastet kur mbajtėsi i dokumentit ėshtė me kombėsi shqiptare dhe pasaporta ėshtė katėrgjuhėshe, maqedonisht, shqip, anglisht dhe frėngjisht, varianti nė shqip, nuk ka domethėnie tė njėjtė me atė nė gjuhėt e tjera. Loja e fjalėve, fillon me "drzhavjanstvo" qė nė shqip pėrkthehet "shtetėsi" dhe nė gjuhėt e tjera "nationality" dhe "nacionalite" dhe jo me "citizenship".

    Ndėrsa pėr mė poshtė shėnimet kemi "makedonsko", qė nė gjuhėt e tjera pėrkthehet si - "maqedonisė" dhe "macedonian", qė pavarėsisht pėrkthimit sipas dėshirės nė shqip, kuptimi mbetet i njėjtė - maqedonas. Sipas ekspertėve juridik, ndryshimet kanė cenuar identitetin e pjesės tjetėr shtetformuese - shqiptarėve.

    Sidomos kur nė kėtė rast kemi tė bėjmė me njė popullsi multietnike, gjė qė ka sjellė edhe zvetėnimin e identitetit kombėtar tė njė pjese. Sipas tyre, ndryshimi i paragrafit tė shtetėsisė ėshtė njė formulim regresiv, i ngjashėm me atė tė para vitit 2001, komb-shtet, njėherazi edhe tentativa mė skandaloze nė asimilimin e identitetit kombėtar.

    Problemi trashėgohet si pasojė e neglizhencės sė subjektit politik shqiptar gjatė ndryshimeve kushtetuese tė vitit 2001, kur u miratuar promovimi i identitetit qytetar pa pėrmendur etnitetet.

    ****************************************

    “Bajaga” koncert me paratė edhe tė shqiptarėve
    12/11/2009 13:45:43


    Komuna e Kumanovės me rastin e shėnimit tė ditės sė 11 nėntorit nga nazifashizmi dhe 490 vjetorin e ekzistimit tė kėtij qyteti kishte ftuar si mysafirė special kėngėtarin e njohur serb, Bajaga me grupin e tij Instruktori. Pėr kėtė koncert tė mbajtur parmbrėmė, Bajaga ishte paguar disa mijėra euro, para qė vijnė edhe nga xhepi i popullatės shqiptare nė Kumanovė, qė ėshtė dominante.

    Por mė skandaloze rreth kėsaj ka qenė edhe mosprania e asnjė grupi shqiptar apo tė ndonjė kėngėtari tė estradės shqiptare.

    Intelektualė dhe qytetarė shqiptarė tė kėsaj komune kanė reaguar nė adresė tė agjencisė sė lajmeve INA lidhur me kėtė skandal, qė sėrish nuk pėrfillet nė kėso koncerte edhe kėngėtarėt e estradės shqiptare. “Turp ėshtė kjo qė po na ndodhė, ēfarė kėshilltarė kemi atje qė na pėrfaqėsojnė. Le tė ngrejnė zėrin, apo pėr ēfarė kanė shkuar atje. Si mundet me paratė tona tė na sjellin kėngėtar edhe nga Beogradi, e na kemi emra tė mirėnjohur tė estradės sė muzikės sė lehtė kėtu nė Kumanovė dhe nuk i ftojnė. Turp atyre qė na pėrfaqėsojnė dhe qė kanė marrė votėn”, thekson Fuati, njė student kumanovar, i cili thotė se pėrgjegjėsi duhet tė jap dikush.

    Edhe qytetarė tė tjerė tė anketuar janė zhgėnjyer me kėsisoj veprime qė po bėhen nga komuna e Kumanovės. Por autoritetet e kėsaj komune kanė theksuar se nė kėtė koncert nuk ka pasur shqiptarė, por nė manifestime tė tjera janė pėrfshirė me rastin e ditės sė ēlirimit. “Ne kujdesemi qė tė ketė edhe grupe dhe aktivitete nga shoqėritė apo estrada shqiptare. Nė kuadėr tė kėtyre manifestimeve vjetore kemi pėrfshirė edhe program tė posaēėm duke mundėsuar paraqitjen e grupeve apo shoqėrive shqiptare”, ka theksuar zėdhėnėsi i komunės, Martin Kostovski.

    Ajo qė ėshtė mė irituese pėr popullatėn shqiptare ėshtė se Bajaga ka qenė njė nga mbėshtetėsit e regjimit kriminal tė diktatorit serb Sllobodan Millosheviē. Pikėrisht si mbėshtetės i kėtij tė fundit, Bajaga disa vite mė parė u ndalua qė tė mbajė njė koncert nė Sarajevė. Kundėr tij ishte organizuar, organizata joqeveritare boshnjake “Freedom of Srebrenica”. Mediat lokale maqedonase me emocione dhe me pamje tė ambientit festiv kanė pasqyruar qėndrimin e kėngėtarit Bajaga dhe takimin e tij me kryetarin e komunės, Zoran Damjanovski. Nė komunėn e Kumanovės, tani pėr tani asnjė shqiptarė nuk ėshtė i inkuadruar nė pozitat vendimarrėse, pas zgjedhjeve tė fundit ku dolėn njė numėr pakicė i kėshilltarėve shqiptarė. (INA)

    ********************************
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  4. #44
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-02-2009
    Postime
    16
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    eshte nje pyetje e cila ne vete ngerthen shum pergjigje por vetem njera eshte e vertet e cka do te thot se ne jemi shqiptar po pse po mundohemi ta cveshim petkun e shqiptaris e jo te mburremi me at qka jemi.
    eshte me se e vertet se jemi shqiptar dhe se ne kto troje datojm shum me heret se te ishin maqedonasit po ku jan ata historianet tan qe heshtin dhe nuk ngren ze kunder kesaj padrejtesie po ku jan ata politikanet tane te ci;et mburren me ate se jan shqiptar dhe mashtyrojn popullin e mjer me mashtrimet e tyre klasike ku eshte i madhi si quhet Ali ahmeti i cili shitej patiot luftonte per popullin shqiptar e tash eshte futur ne rrugen epolitikes se felliqur dhe po mburet me ate se po ban marveshje me vmrn e cila ashte nje produkt i uidbes dhe se piksinim e ka shkatrrimin e shqiptareve po ku jan ata politikanet tjere te cilet po ne ket menyr shiten patriot te kombit shqiptar nje fjale e urte thot se trim asht ai qe qet pushk per vatan e jo ai qe qet pushk per te mar hakun e vellait .
    te gjitha keto u harruan na u be nje fyrje ne sy dhe nuk po mund ta kuptojm kush na e beri shqiptaret e shitur apo maqedonasit nuk po mund te kuptojm ende se kush eshte trathtari nuk po mund te dime se nga ksuh te mrohemi nga shqoiptaret apo nga maqedonasit nuk po e njohim armikun .
    pse nuk ngriten ne kemb patriotet e vertet qe i mbrojn interesat e shqipetareve interesat e kombit po me ket po tregojm se nuk po egostojn patriotet nuk po egzistojn forcat mbrojtese intelektuale te kombit shqiptar .te gjith kemi nje flamur te gjith kemi nje shqiponj pse nuk po mund te themi si i madhy yn PASHKO VASA mos shikoni kisha e xhamia se fe e shqiptarit eshte shqiptaria jemi ne te njejten gjendje ku jan forcat e reja pse po heshtim ku jemi ne rinia spe poo asimilohemi dit e me teper .
    pse po na ndodhin kto fyerje te poshtera te cilat po na iritojn po spo i kushtojm rendesi ku kjo eshte qeshtje e rendesishme per xhdo njeri qe e ndjen veten te pakten shqiptar

    O VLLEZER E MOTRA NE JEMI SHQIPTAR


    ne kemi histori ne kemi te kaluar ne kemi identitet ne kemi bagazh te madh te njerezve te medhej po ku jemi ne pse spo behemi edhe me te medhej se ata ju ftoj ne bashkim komtar ju ftoj qe te mbroj idenititetin e kombit shqipetar ju bej thirrje edhe vellezerve dhe motrave kosovar se edhe ata jan nje gjak nje emer nje komb sikur ne jan shqiptar ore mos te kerkjn identitet tjeter sepse e kan identitetin e tyre jane shqiptar herdo kur do jemi SHQIPERIA E MADHE edhe ne qofte nuk ddo mundemi me teritor po me zemer o shqipetar te zgjohemi nga gjumi e kemi amanet nga te medhejt e kemi amanet nga shqipetaret ndaj shqipetareve ndaj atetheut . kerkoj falje per ndonje gabim teknik

  5. #45
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kultura shqiptare do tė arnohet edhe nė 2010

    Evis HALILI

    Shkup, 19 nėntor - Buxheti qė parashikohet tė jetė nė dispozicion tė disa prej institucioneve vitale tė kulturės, nuk ėshtė asgjė mė shumė sesa njė arnė me tė cilėn ndoshta edhe do tė justifikohen dėshtimet e projekteve tė tyre pėr vitin e ardhshėm.
    Drejtuesit e disa prej kėtyre institucioneve pohojnė se me fondet qė janė planifikuar nga Ministria e Kulturės, nuk do tė mund tė plotėsohen as kriteret minimale dhe jo mė tė pretendohet pėr diēka serioze. Nga Teatri i Shkupit, tė cilit planifikohet qė t'i akordohen gjashtė milionė denarė, ėshtė e paimagjinueshme qė tė ketė njė repertor dinjitoz pėr 2010. Drejtori Adem Karaga prej vitit tė kaluar artikulon ankesa permanente pėr buxhetin e cunguar, si njė pengesė kryesore pėr realizimin e shfaqjeve. Madje, disa javė mė parė, Karaga akuzoi Ministrinė e Kulturės pėr dėshtimin e turneut nė Prishtinė tė njė prej shfaqjeve mė tė arrira tė kėtij viti "Gjenerali i ushtrisė sė vdekur".

    "Pėr fat tė keq, me buxhetin qė parashikohet edhe pėr kėtė vit, ėshtė e vėshtirė tė thuhet se mund tė bėhet diēka", thotė Karaga. Gjashtė milionė denarėt qė planifikohen t'i jepen Teatrit, janė e njėjta vlerė qė pėrfitoi edhe pėr vitin 2009. Madje nga buxheti i kėtij viti, ministria tėrhoqi edhe njė milionė denarė nė kuadėr tė prolongimit tė njė projekti pėr vitin e ardhshėm. Nė projekt-buxhetin e Ministrisė sė Kulturės, Teatri i Tetovės qė gjendet sė bashku me Bibliotekėn, parashikohet tė pėrfitojnė sė bashku vetėm pesė milionė denarė. Drejtori Artan Skėnderi thotė se kemi tė bėjmė vetėm me njė ndryshim kozmetik, krahasuar me njė vit mė parė. Sipas tij, ky institucion i formuar rishtazi, ka njė profil tejet specifik, ndėrsa buxheti qė i jepet ėshtė tejet i vogėl pėr tė pėrmbushur jo vetėm kriteret artistike, por edhe ato teknike. "Me kėto para mund tė realizohen dy shfaqje tė mira, ose katėr mesatare dhe kėshtu nuk i ndihmohet artit. I apeloj faktorit politik qė tė kontribuojė mė seriozisht pėr kėtė institucion, pasi arti ndėrton ura mė tė sigurta sesa politika. Procesi i formimit tė institucionit ėshtė nė rrugė e sipėr dhe mbėshtetja financiare duhet tė jetė mė e madhe", thotė Skėnderi. Teatri i Tetovės qė gjendet nė hapėsirat e Qendrės Kulturore, ka deficite tė mėdha edhe nga aspekti i funksionimit teknik, numrit dhe gjeneratave tė aktorėve, skenės e tė tjera. Njė shumė tejet simbolike parashikohet edhe pėr Qendrėn Konservative tė Gostivarit. Vetėm 1milion e gjysmė denarė akordohen pėr institucionin i cili eksiton simbolikisht. Vetėm me njė tė punėsuar - drejtorin, Qendra ende nuk ka zgjidhur problemin hapėsinor, ndėrsa buxheti qė derdhet me pikatore nga viti nė vit, bėjnė qė ky institucion tė funksionojė vetėm nė letėr, pa lėnė premisa pėr formėsimin e tij si njė qendėr produktive. "Ne kemi kėrkuar mė shumė pėr kėtė vit dhe kuptohet qė shuma ėshtė e vogėl", thotė drejtori i emėruar disa muaj mė parė, Adnan Fejzullahu.

    Sipas tij, deri nė fund tė vitit, Qendra do tė presė shiritin e inaugurimit.
    Planifikimet e kėtij viti pėr financimin e institucioneve dhe projekteve nė funksion tė kulturės shqiptare janė jashtėzakonisht deficitare. Pa asnjė lloj pėrmirėsimi nga viti i kaluar, ato vazhdojnė tė mbeten periferike nė suaza tė mbėshtetjes dhe zhvillimit tė kulturės nė vend.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  6. #46
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kosovarėt presin nga 3 orė pėr tė hyrė nė Maqedoni


    01/12/2009


    Zgjedhja qė bėnė qytetarėt e Kosovės pėr tė festuar Kurban Bajramin dhe 28 Nėntorin, nuk ishte shumė e qėlluar, pasi atyre iu desh tė prisnin me orė tė tėra pėr tė hyrė nė Maqedoni. Burokracia dhe formalitetet e shtetit fqinj ia shndėrruan kosovarėve gėzimin nė nervozė. “Kam pritur rreth tre orė pėr tė hyrė nė Maqedoni. Isha nė makinė me nėnė gruan dhe fėmijėt, ndėrsa makinat ishin rendit nga fabrika e Elez Hanit, deri nė kufi. Se di ēfarė bėnin por shumė avash lėvizte kolona”, rrėfen Ekrem Rahmani, nga Vitia, i cili ishte nė Shkup pėr tė festuar dy fesat tė rėndėsishme, njė fetare dhe njė kombėtare. “Thamė tė vijmė sivjet nė Shkup, pasi edhe kėtu kemi familje, por kėta na lanė tė presim me orė tė tėra. Tani ėshtė edhe dimėr dhe fėmijėve nuk i bėn mirė qė tė rrinė kaq gjatė pa zjarr”, thotė ai.
    Meqė e premtja ishte ditė pushimi pėr tė gjithė myslimanėt, gjatė fundjavės nuk ka pas asnjė shqiptar nė vend kalimin kufitar Bllacė, aty ku pritjet ishin mė tė gjata. Megjithatė, kjo fundjavė nuk ėshtė e vetmja ku shqiptarėve tė Kosovės, por edhe atyre tė Shqipėrisė i duhet tė presin me orė tė tėra pėr tė hyrė nė Maqedoni.

    Edhe pse, edhe Kosova, edhe Shqipėria kanė marrėveshje me Maqedoninė, procedurat doganorė pėr tė hyrė nė kėtė tė fundit zakonisht janė tepėr tė gjata. Edhe nė vendkalimin kufitar Qafė Thanė, shtetasit e Shqipėrisė qė dėshirojnė tė hyjnė nė Maqedoni, shpesh herė torturohen psiqikisht me pyetje banale, tė tipit ku shkoni, pse shkoni, e si shkoni, duke lėnė kėshtu edhe autobusėt e linjės tė presin me orė tė tėra. “Na lanė tė presim mė shumė se njė orė nė kufirin maqedonas. E thirrėn njė djalė atje brenda dhe njė orė e pritėm atė. Ai kishte edhe biletė kthyese, por kėta vazhdojnė me avazin. Gjoja i kanė hequr vizat, por zakonin se kanė ndryshuar”, tha Djana D, e cila vinte nga Tirana nė Shkup.

    Nga vendkalimet kufitare justifikohen “se respektojnė ligjin dhe pėr ēdo dyshim tė vogėl, ata pyesin”. Megjithatė dyshimet gjithmonė janė vetėm pėr shtetasit e Kosovės dhe tė Shqipėrisė, pasi pėr shtetasit e tjera nuk ka asnjė lloj dyshimi.

    ************************************************** *********

    Pėr policinė, Kosova akoma mbetet Serbi


    Vedat MEMEDALIU

    Shkup, 29 nėntor - Ministria e Punėve tė Brendshme vazhdon tė mos e njohė Kosovėn si shtet tė pavarur. Kaēaniku, Ferizaji dhe qytete tjera tė Kosovės, pėr policinė vazhdojnė tė mbeten nėn Serbi. Pėrveē nė pasaporta, vendlindja e shtetasve tė Maqedonisė, por qė kanė lindur nė Kosovė, edhe nė letėrnjoftime dhe leje vozitjesh figuron si Serbi. Pėrkundėr njohjes sė pavarėsisė njė vit mė parė dhe nėnshkrimit tė marrėdhėnieve diplomatike midis Maqedonisė dhe Kosovės, MPB nuk e ka ndėrmend tė ndryshojė regjistrin themeltar tė qytetarėve shqiptarė tė Maqedonisė. Ankesat e radhės kanė ardhur nga njė grup qytetarėsh shqiptarė, shtetas tė Maqedonisė por tė lindur nė Kosovė. "Pėrkundėr asaj se formularin e kėrkesės pėr letėrnjoftim dhe lejen e vozitjes e mbusha edhe nė shqip, dhe vėnien saktė tė vendlindjes - Kaēanik, Republika e Kosovės, letėrnjoftimin ma dhanė me vendlindje Serbi. Ashtu ndodhi edhe me lejen e vozitjes. U ankova, por administratori mė kumtoi se akoma nuk ėshtė ndėrruar regjistri", thotė njė shqiptar nga Shkupit, i cili nė letėrnjoftim, ashtu sikurse nė pasaportė, figuron se ka lindur nė Serbi.

    Raste tė kėtilla ka shumė, sidomos nė Shkup, ku numri i shqiptarėve nga Kosova por qė kanė shtetėsi maqedonase, ėshtė mė i madh nga vendbanimet tjera shqiptare.
    Pėr Ministrinė e Punėve tė Brendshme, nuk ėshtė ndonjė problem i madh pse nė dokumentet e identifikimit - nė vend tė Kosovės, shėnohet vendlindja si Serbi. Madje, arsyetimi shkon deri aty sa qė, sipas zėdhėnėsit tė policisė, Ivo Kotevski, kjo ndodh vetėm te qytetarėt mė tė moshuar tė Maqedonisė qė kanė lindur nė "Serbinė e atėhershme", derisa pėr tė rinjtė, shėnohet Kosova.

    "Pėr tė rriturit dhe tė moshuarit, pėrdoret emri i vendit nė tė cilin kėto persona kanė lindur, ndėrsa nė dokumentet e gjeneratave mė tė reja, pėrdoret emri Kosovė, nė pėrputhje me ndryshimet e fundit qė kanė ndodhur nė rajon", thotė zėdhėnėsi i policisė, sipas tė cilit, kjo bazohet nė regjistrat themeltar tė qytetarėve.
    Ndėr tė tjerash, nė Sektorin pėr marrėdhėnie me opinionin pranė policisė kanė sqaruar se vet fakti qė Maqedonia e ka njohur Kosovėn dhe pasaportėn e saj, tregon se nuk ka kurrfarė problemi ose pengese qė edhe nė dokumentet e udhėtimit t'u qėndrojė Kosovė dhe jo Serbi, megjithėse mungon sqarimi se kur do tė ndodhin kėto ndryshime tė vendlindjes. "Bėhet fjalė pėr ēėshtje teknike, pasi nevojitet tė ndryshohen tė dhėnat e regjistrave themeltar", thotė zėdhėnėsi Kotevski.
    Ndėrkaq, qėndrimi zyrtar i Qeverisė ėshtė se ky problem do tė anashkalohet sė shpejti dhe shqiptarėve tė lindur nė Kosovė, e qė janė shtetas tė Maqedonisė, do t'u mundėsohet qė nė dokumentet e tyre tė qėndrojė emri Kosovė dhe jo Serbi.
    "Nga bisedat me ministren e Punėve tė Brendshme, jemi informuar se nė certifikatė e lindjes sė kėsaj kategorie tė qytetarėve qėndron Serbi, pėr shkak se Kosova ėshtė shtet i ri.

    Duke u thirrur nė ato certifikata, njė pjesė e shqiptarėve vazhdojnė tė marrin dokumente nė tė cilat figuron se kanė lindur nė Serbi, por besojmė se me bashkėpunimin e mirė midis Maqedonisė dhe Kosovės, shumė shpejt do tė zgjidhet edhe kjo ēėshtje", tha Shefik Duraku, zėdhėnėsi i Qeverisė. Ndėrkohė, edhe nė raportet ditore tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, qytetarėt e Kosovės shėnohen si banorė tė Serbisė. Ka qenė raporti i fundit i kėsaj ministrie, e cila duke dashur tė informojė pėr njė vjedhje tė njė kishe nė lagjen Draēevė tė Shkupit, kishte informuar se "lidhur me vjedhjen e ikonave kishtare, policia ka arrestuar njė tė dyshuar me iniciale S.SH., banor i Serbisė...", por qė nė fakt bėhet fjalė pėr shtetas kosovar.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  7. #47
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Vendimet e shqiptarėve i marrin maqedonasit
    Laura PAPRANIKLU
    Shkup, 3 dhjetor - Ministria e Arsimit dhe Shkencės (MASH) po pėrdorė tė gjitha metodat pėr tė bėrė tė pėrjetshme vendet e punės pėr mėsimdhėnėsit maqedonas dhe pėr tė diskriminuar nė mėnyrė mė tė paskrupullt mėsimdhėnėsit shqiptarė. Kėto akuza tė rėnda, pėr politikė tė dyfishtė kadrovike, vijnė nga shkolla e mesme "Cvetan Dimov" nė Shkup. Ndihmėsdrejtori Abil Baush thotė se, "nė kėtė politikė tė pistė ėshtė i pėrzier edhe Dojēin Cvetanovski, kryetari i Sindikatės sė Arsimit dhe Shkencės". Nė marrėveshjen pėr rregullimin e statusit tė punės sė mėsimdhėnėsve, qė vjet u nėnshkrua mes MASH-it dhe SASHK-ut, kohėzgjatja e punės sė pandėrprerė - si kusht pėr marrjen e vendimit, ėshtė rritur nė pesė vjet, nga katėr sa kishte qene mė parė.
    "Nuk ka dyshim se Cvetanovski i SASHK-ut mbron vetėm interesat e maqedonasve dhe asnjėherė deri tani, nuk i ka marrė nė dorė problemet e shqiptarėve", thotė ndihmėsdrejtori i SHF "Cvetan Dimov". Baush pretendon se MASH-i dhe SASHK-u nė mėnyrė tė koordinuar, po punojnė pėr tė diskriminuar shqiptarėt.

    Diskriminimi me marifet
    "Ku ėshtė tani SASHK-u tė ngrejė zėrin pėr gjithė ata profesorė shqiptarė qė punojnė nga pesė, shtatė dhe dhjetė vjet nė kėtė shkollė e, tė cilėve MASH-i nuk u jep vendime tė punės", pyet Baush, ndėrsa nėnvizon se tendenca e diskriminimit tė shqiptarėve, nga MASH dhe SASHK, u vėrejt qė nė fillim, kur kohėzgjatja si kriter pėr punė tė pandėrprerė u rrit nga katėr nė pesė vjet.
    Me Cvetanovskin, kryetarin e SASHK-ut, nuk arritėm tė kontaktojmė nė numrin e tij celular, kurse nė MASH i hedhin poshtė pretendimet pėr diskriminim nacional. "Vendimet ndahen vetėm nė bazė tė plotėsimit tė kritereve tė punės dhe kėtu nuk ka asnjė lloj dallim etnik", thotė Goran Galev, nga kabineti i ministrit Nikolla Todorov.
    Sipas tij, nuk duhet tė jenė tė vėrteta pohimet e zėvendėsdrejtorit Baush, se kanė mbetur pa vendime profesorė shqiptarė qė kanė punuar nė mėnyrė tė pandėrprerė pesė vite dhe qė plotėsojnė kriteret pėr punėsim. Mirėpo, Baush tregon se janė shume raste tė kėtilla nė "Cevatn Dimov". Njė prej tyre ėshtė edhe ai i profesoreshės sė Informatikės, e cila nė vitin shkollor 2009/2010, shėnoi vitin e shtatė tė punės sė pandėrprerė nė kėtė shkollė.
    "Vendime, u janė dhėnė pesė mėsimdhėnėsve shqiptarė dhe 15 maqedonasve", pohon Baush. Ai gjithashtu sqaron se, profesorėt shqiptarė, nė pėrjashtim tė njėrit, gjithė tė tjerėt kanė nga 10-11 vjet stazh pune nė kėtė shkollė, pasi bėhet fjalė pėr profesorė tė Shqipes, Matematikės dhe Historisė, pra qė kanė punuar kėtu qė nė kohėn kur "Cvetan Dimov" ishte shkollė e mesme e tregtisė. Nė mesin e profesorėve maqedonas, qė nė kėtė shkollė kanė marrė vendime, janė mėsimdhėnės tė cilėt jo vetėm se nuk kanė fond tė plotė tė orėve tė mėsimit, por qė pesė vitet e stazhit i kanė bėrė nėpėr shkolla tė tjera.
    "Kanė ardhur dje tė punojnė tek ne dhe u bėnė me vendime para nesh", thotė Baush. Edhe Galev i MASH-it, pohon se pėr tė marrė vendim pune, nevojitet pesė vjet punė e pandėrprere nė tė njėjtėn shkollė.

    Financimi me tė vjetėn
    Pėr rastet, tė cilat i denoncon Baush, Galev thotė se mund tė kenė marrė vendime sipas "financimit tė vjetėr". "Mund tė ndodhė qė nė njė shkollė, njė profesor me mė pak pėrvojė pune, tė merr vendim, nėse ai e ka trashėguar vendin e vjetėr tė punės, pra tė ndonjė profesori qė ka dalė nė pension, ka vdekur apo e ka lėshuar vendin e punės pėr ndonjė arsye tjetėr. Me profesorėt maqedonas nė 'Cvetan Dimov", mund tė ketė raste tė kėtilla, tė cilat ka mundėsi tė marrin vendime nė bazė tė financimit tė vjetėr", sqaron shefi i kabinetit tė ministrit Todorov. Nė "Cvetan Dimov", 35 profesorė shqiptarė kanė mbetur pa vendime pune. Gjysma e tyre nuk kanė pesė vjet punė tė pa ndėrprerė nė "Cvetan Dimov". Dihet se formimi nė masė tė madhe i paraleleve me mėsim nė gjuhėn shqipe ka nisur viteve tė fundit. "Kur erdha nė 'Cvetan Dimov', para pesė viteve, kishte vetėm njė paralele shqiptare tė drejtimit tė ekonomisė, kurse tani janė bėrė 10 paralele", tregon ndihmėsdrejtori. Ndėrkohė, plotėson mė tej Baush, numri i paraleleve maqedonase nė kėtė shkollė, por edhe nė shumė tė tjera, po bie nė mėnyrė rapide.
    "Paradoksi qėndron pikėrisht nė faktin se, maqedonasve vazhdohet t'ju jepen me shumicė vendime pune, kurse shqiptarėve jo". Pa vendime kane mbetur jo vetėm profesorė qė pas disa muajve do ta kapėrcejnė pragun e pesė viteve, por edhe ata qė punojnė nga shtatė dhe dhjetė vjet.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  8. #48
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    02-01-2007
    Postime
    119
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shqiptarėt, jetimėt e DHP-sė

    Shqiptarėt diskriminohen nė Drejtorinė pėr tė Hyra Publike (DHP) nė Maqedoni. Tė punėsuarit shqiptarė tregojnė se kolegėt e tyre maqedonas edhe pse janė punėsuar mė vonė se ata, statusi i tyre ėshtė rregulluar menjėherė. Si rezultat i kėtyre rregullave, ata i shfrytėzojnė tė gjitha beneficionet, i marrin rrogat mė tė larta, kanė vendime pune si dhe disa tė tjerė kanė kontrata afatgjate tė punės. E kundėrta ndodhė me shqiptarėt, tė cilėt pėrveē diskriminimit nė paga dhe kontrata pune, nė prill tė vitit 2009 pėrbėnin rreth 4, 5 pėr qind tė tė punėsuarve. Megjithatė, pasi i kishin kthyer disa tė punėsuar nė punė, pėrqindja e tyre arriti deri nė 10 pėr qind. Alaudin Zeqiri, zėvendėsdrejtor aktual i DHP-sė, pranon se viti qė kemi lėnė pas ka qenė ndėr mė tė vėshtirėt pėr shqiptarėt nė kėtė institucion. “Pėr shkak tė krizės globale, ka pasur masa mbrojtėse financiare. Gjatė vitit 2009 nuk ka qenė i hapur asnjė konkurs pėr pranimin e tė punėsuarve tė rinj, prandaj edhe statusi i atyre qė janė pranuar me kontratė pune, shėnon vonesė deri nė vitin 2010. Sivjet besoj se do tė rregullohet kjo ēėshtje”, tha Zeqiri. Ai gjithashtu nuk e arsyeton vendimin qė statusi i tė punėsuarve shqiptarė tė mos ishte rregulluar deri mė tani, duke akuzuar nė kėtė mėnyrė ministrisė e financave.
    Shqiptarėt tė cilėt ndjehen edhe tė pėrbuzur brenda kėtij institucioni presin pėrgjigje se cili do tė jetė momenti kur ata tė ndjehen krenar me punėn qė e bėjnė. “Deri nė muajin e katėrt tė kėtij viti do tė rregullohet ky problem, rreth tė punėsuarve qė janė pa vendim pune. Do tė kontribuoj qė pėrqindja e tė punėsuarit tė shqiptarėve nė DHP tė shėnojė rritje edhe mė tė madhe, deri nė 25 pėr qind. Do tė pranojmė edhe kandidatė tė rinj, nė veēanti ekonomistė dhe juristė”, tha Alaudin Zeqiri.
    Drejtoria e tė Hyrave Publike ėshtė njėra prej institucioneve kryesore nė sistemin financiar tė Maqedonisė. Ajo kontrollon kompanitė sa i respektojnė rregullat e grumbullimit tė gjitha llojeve tė tatimit.

  9. #49
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    02-03-2009
    Postime
    9
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    po te diskriminuar jemi pak
    per shembul te sheshi i shkupi do te ndertohet statuja e aleksandrit te math prej 25 metrash
    dje ka arritur statuja, poastu edhe e goce delcev dame gruev ....
    ne sheshi maqedonia nuk eshte asnje permendore e shqiptare e parapare, krejt jane te maqedonasve

    fol per shkupin shum sepse shkupi eshte ZEMRA e maqedonise, e nqovse ajo maqedonisohet atehere edhe maqedonia maqedonisohet me ne fund ne jemi sikur emigrant ne maqedoni!
    u bj krejtve thirrje mos lejoni qe ky shesh te maqedonisohet, keni te drejte per protesta!

  10. #50
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-02-2008
    Postime
    52
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Faik Lexo Postimin
    Ja si na kėndojnė dhe urrejnė maqedonasit

    As nė tokė as nė hava/ pėr shqiptarėt vend nuk ka”. Kjo kėngė gjendet nė rubrikėn “Kulturė, art dhe traditė”! tek njė faqe e shumė vizituar Idividi. “Vetėm shqiptari i vdekur ėshtė shqiptar i mirė”, “O shqiptarė ju thaftė rrėnja”, nė vargjet e shkruara ngritet edhe kryeministri aktual Nikolla Gruevski, pėr tė cilin thuhet se si luan i futi nėn putra “terroristėt e UĒK-sė”

    Faqe tė ndryshme tė internetit nė gjuhėn maqedonase, forume tė ndryshme, himne tė klubeve futbollistike dhe kėngė patriotike maqedonase vlojnė dhe vėrshojnė me porosi, sharje dhe thirrje antishqiptare.

    Publiku shqiptarė shumė pak ka pasur rastin tė pėrballet me faktin se ēfarė nė tė vėrtetė thuhet dhe shkruhet, por edhe kėndohet nga bashkėqytetarėt e ndryshėm maqedonas nėpėr faqe tė internetit, ku shfaqet urrejtja dhe fobia ndaj shqiptarėve. Kjo dukuri dhe kėto vese dy viteve tė fundit janė bėrė trend nė mesin e maqedonasve, por sidomos tė rinjėve, tė cilėt preferojnė tė pėrfshihen nė debate tė tilla, ku nė mėnyrė brutale ofendohen dhe pėrdoren sharje tė urryera, tė ndjekura me fjalor nacionalist dhe fashist kundėr shqiptarėve. Kėto senzacione janė hulumtuar nga gazeta “24 orė” nė Maqedoni e cila ka arritur tė mėsojė mė shumė nga qytetarė maqedonas, tė cilėt kanė rrėfyer dhe kanė ofruar faktet se ēka nuk thuhet pėr shqiptarėt.

    “Vetėm shqiptari i vdekur ėshtė shqiptar i mirė”, “O shqiptarė ju thaftė rrėnja”, nė vargjet e shkruara ngritet edhe kryeministri aktual Nikolla Gruevski, pėr tė cilin thuhet se si luan i futi nėn putra “terroristėt e UĒK-sė”.

    Himni i klubit tė futbollit “TETEKS nė Tetovė gjithashtu pėrmban ofendime tė rėnda kundėr shqiptarėve: “As nė tokė as nė hava/ vend pėr shqiptarėt nuk ka”, “Po tė mos ishte NATO / deri tash do t’ju zhduknim-o”!

    Kėto kėngė nuk janė kėngė tė ndonjė provokuesi tė rėndomtė por, kėngė tė njė “komuniteti sportiv” tė gjėrė i cili gjenė mbėshtetje nė strukturat aktuale qeveritare. Me vetė faktin qė nuk pėrndiqen, qė nuk alarmohet kjo situatė, qė nuk interventohet nėpėr veb faqet maqedonase, nėnkupton njė pėrkrahje qė vjen nga qarqe tė caktuara qė synojnė tė promovojnė urrejtjen.

    Analizė mė vetė socio-kulturor janė edhe kėngėt e njė romantizmi naiv tė tė rinjėve maqedonasė por edhe tė estradės maqedonase qė tashmė janė shndėrruar pothuajse nė lutje tė pėrshpirtshme nė ēdo shtėpi maqedonase. I kėndohet “Aleksandrit maqedonas”, por mallkohet edhe data e “Marrėveshjes sė Bukureshtit” kur na qenka copėtuar Maqedonia e sotshme; i kėndohet “Katilėve grekė” por edhe “Ditės sė bashkimit tė tė gjithė maqedonasėve”. Nė kėtė kategori kėngėsh hyjnė edhe “kėngėt epike” pėr trimėrinė e VMRO-sė por edhe tė liderit tė VMRO DPMNE-sė, Nikolla Gruevskit, i cili, ndonėse gjendet para situatės sė nėnshkrimit tė paketit pėr ndėrrim tė emrit tė Maqedonisė si dhe tė ēdo gjėje maqedonase, trajtohet si figurė e “shpėtimit kombėtar”: “O maqedonas i pastėr kėndo/ se jam patriot e hero... Kam shumė miq guximtar/ tė gjithė vmro-istė dhe njė kryeministėr atdhetar/ zotėri Nikolla Gruevskin...” – ėshtė kėnga me titull “Pėr Maqedoninė” tė kėnduar nga dy kėngėtarė tė estradės maqedonase, Vasko dhe Elizabeta. Nė forumin e portalit tė “Idividi” gjendet edhe kėnga me titull “As nė tokė as nė hava/ pėr shqiptarėt vend nuk ka”, edhe atė nėn rubrikėn “Kulturė, art dhe traditė”! Aty do tė dėgjoni dhe gjeni vargjet e refrentit tė kėsaj kėnge: “ Po na e ndotin Maqedoninė/ As nė tokė as nė hava/ vend pėr shqiptarėt nuk ka/ O Zot dėnoi/ i vraftė reja/ o ju zhduktė rrėnja”.

    Njė nga kėngėt qė mund tė nxisė ndonjė konflikt tė paparashikueshėm ndėetnik ėshtė edhe rap kėnga e njėfarė aCe maFia me titull “Vdekje shqiptarėve”. Ja se me ēfarė vargjesh na prezantohet ky kėngėtar mė i adhuruari nga tė rinjtė maqedonasė: “O ju maqedonasė/ fleni me pushkė nėn kokė/ kjo kėrkesė nuk ėshtė e kotė./ Vdis shqiptar se je i tepėrt/ vdis shqiptar i ndyrė/ mos mė detyro tė tė vras/ jetėn me ty nuk dua ta ngas./ Vdis shqiptar se i tepėrt je/ vdis shqiptar se i ndytė je/ kurrė nuk do tė dua/ kurrė nuk do tė mė vie keq pėr ty/ dua tė tė shfaros ty/ dy metra nėn dhe tė tė varros. Atėherė pėr Maqedoninė/ njė qiri do ta ndez”.





    ********************************
    Po a nuk i ke keto linke te na i sollesh ketu e ti degjojme edhe ne

  11. #51
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shqiptarėt po humbin kryeqendrėn e Dardanisė

    11/02/2010


    Shqipėria dhe Kosova kanė dhėnė alarmin pėr projektin e qeverisė sė Maqedonisė “Shkupi 2014”. Analistė dhe veprimtarė tė ndryshėm shqiptarė kanė shprehur shqetėsimin e tyre se nėse vazhdon tė aplikohet ky projekt, atėherė shqiptarėt do ta humbin Shkupin qė ka qenė kryeqendėr e Dardanisė. Koēo Danaj, analist i pavarur nga Tirana ka akuzuar politikanėt shqiptarė nė Maqedoni se nuk po udhėheqin politikė tė mirėfilltė kombėtare. “Politikanėt shqiptarė nė Shkup, ose nė Shqipėrinė Lindore qė fillon nga Struga e mbaron nė Kumanovė, nė qoftė se do tė vazhdojnė me teorinė e sotme, ditėn kundėr Nikolla Gruevskit dhe natėn pėrqafohen me tė, natyrisht se Shkupin do ta humbin”, tha Danaj. Sipas tij, viti 2014 ėshtė nė mes viteve 2013 -2015, viti kur do tė sendėrtohet “Shqipėria Natyrale” dhe kjo Shqipėri nuk do tė ndėrtohet pa Shkupin. “As Ali Ahmeti as Menduh Thaēi nuk janė politikanė tė pėrjetshėm. Mua nuk mė shqetėson nacionalizimi i Gruevskit, pasi ai nė kėtė pikė ėshtė shumė transparent. Ai u thotė politikanėve shqiptarė, ose bėheni vasal tė mi, ose ikni, ose pėrballoni sfidėn. Njė pjesė e politikanėve shqiptarė nuk duan ta pėrballojnė sfidėn dhe kanė zgjedhur rrugėn e deklaratave”, tha Danaj. Autori i librit “Shqipėria Natyrale” e konsideron “Shkupi 2014” njė projekt nacional-shovinist tė krahut mė nacionalist maqedonas. “Ky projekt jam i sigurt se nuk do tė gjejė zbatim, sepse shqiptarėt si nė Kosovė apo Shqipėri, si dhe nė Shqipėrinė lindore, do nxjerrin njerėz tė tillė qė do tė dinė t’i mbrojnė simbolet e tyre reale. Shqiptarėt falė universiteteve, dhe qarkullimit tė lirė me bashkėkombėsit e tyre nė Prishtinė ose Tiranė do tė dinė me rrugė demokratike ta bėjnė qė tė dėshtojė projekti ‘Shkupi 2014’”, tha Danaj.

    Pėr liderin e Lėvizjes “Vetėvendosja” nė Kosovė, Albin Kurti qėllimi i Gruevskit ėshtė qė t’i shpėrngulė shqiptarėt nga Shkupi. “Qeveria e IRJM-sė, ėshtė e interesuar qė tua bėjė situatėn tė padurueshme shqiptarėve dhe nė kėtė mėnyrė t’i detyrojė ata tė shpėrngulen prej Shkupit kur dihet qė afėr gjysma e popullsisė janė shqiptarė. Me pėrpjekjen e tyre tė dėbimit tė shqiptarėve ata janė duke e pėrdorur politizimin e kulturės, me ē’rast qėllimet e tyre shoviniste i shprehin nėpėrmjet pėrmendoreve, kishave tė ndryshme. Kjo bėhet me qėllim qė shqiptarėt tė ndjehen se janė nė ndonjė ambient tė huaj, ani pse shqiptarėt janė autoktonė aty”, tha Kurti.

    Albin Kurti qė pėrfaqėson zėrin revolucionar tė Kosovės kėrkon qė politikanėt shqiptarė nė Kosovė dhe Shqipėri t’i ndihmojnė shqiptarėt e Maqedonisė. “Mendoj shqiptarėt nė IRJM nuk mund t’iu kundėrvihen suksesshėm si tė vetėm qeverisė sė IRJM-sė dhe pėrpjekjeve tė saja anti-shqiptare. Ėshtė domosdoshme qė reagimi jonė tė jetė kombėtar dhe i pėrbashkėt. Jo vetėm shqiptarėt nė IRJM, por edhe Kosova e Shqipėria do tė koordinonin veprimet kundėr Shkupit zyrtar. Elitat politike nė Prishtinė dhe Tiranė nuk e kanė fare nė agjendė mbrojtjen e shqiptarėve nė IRJM”, tha lideri i “Vetėvendosjes”.

    Ndėrkaq, analisti nga Tirana, Koēo Danaj ka fajėsuar politikanėt e Maqedonisė pėr besimin qė kanė ndaj qeverisė sė Maqedonisė. “Duke mos hequre fare fajin as tė Prishtinės e Tiranės, dua tė them se populli shqiptar nė Maqedoni ka pėrfaqėsuesit e tyre politik, tė cilėt i ka zgjedhur pėr t’i mbrojtur interesat e shqiptarėve. Kush janė shqiptarėt, rojet e Maqedonisė? Nėse ata nuk ngrihen, jam i sigurt se sėrish do tė kemi justifikime edhe nga Tirana edhe nga Prishtina. E keni dėgjuar ndonjėherė Ali Ahmetin ose Menduh Thaēin qė tė thonė se unė jetoj nė Shqipėrinė lindore. Ata e konsiderojnė Maqedoninė si atdheun e tyre”, tha Danaj.

    Nė fund tė prononcimit pėr “Lajm”, Koēo Danaj tha se nuk mjaftonte vėrejtja e Ilir Metės ndaj Milloshovskit vetėm pėr gjuhėn maqedonase qysh nga klasa e parė . “Meta duhej tė kėrkonte llogari pse s’ka ligj pėr flamurin shqiptar nė Maqedoni, pse s’ka asnjė festė shqiptare nė dhjetė festat shtetėrore tė Maqedonisė dhe pse bėhet vetėm njė projekt ultranacionalist, pėr ta krijuar Shkupin nga ish-kryeqendėr e shqiptarėve nė kryeqendėr tė maqedonasve”, tha Danaj.

    Ndryshe nė projektin “Shkupi 2014” janė paraparė tė ndėrtohen ura, pėrmendore, skulptura tė ndryshme tė figurave maqedonase, kisha ortodokse nė sheshin “Maqedonia” dhe fasada tė reja pėr objektet nė qendėr.

     

    Danaj – Thaēit: Lufta nuk shpallet nė televizor

    “Keni dėgjuar ndonjė luftė, kryengritje tė shpallet nė televizor. Ato lufta qė shpallen nė TV janė ato qė nuk ndodhin kurrė. Ato janė ata shqiptarė tė cilėve iu mungon ndėrgjegjja etnike dhe besojnė nė deklarata tė tilla. Menuh Thaēi duhet tė thotė se Tetova bėn pjesė nė Shqipėrinė lindore ose jo. Lufta nuk bėhet sa herė do ky ose ndonjė politikan. Sa kohė ka qė ka vdekur marrėveshje e Ohrit, ka vdekur edhe Maqedonia. Maqedoninė deri mė sot e mbajnė nė kėmbė politikanėt shqiptarė tė cilėt janė mė shumė zėdhėnės tė nacionalizmit maqedonas se sa i mbrojnė interesat e shqiptarėve”, tha Danaj, duke komentuar fjalėt e kryetarit tė PDSH-sė se Maqedonia kėrcėnohet nga lufta.

    Kurti s’e njeh Maqedoninė me emrin kushtetues

    “Me kėtė rast unė dua tė vė nė pah se nėse Greqia nuk e pranon emrin e Maqedonisė dhe e quan IRJM, ne shqiptarėt kemi shumėfish mė tepėr arsye qė po ashtu tė mos e pranojmė kėtė shtet, i cili pėr ēdo ditė dėshmon se ėshtė kundėr shqiptarėve. Mendoj se diskriminimi ndaj shqiptarėve ėshtė nė rritje e sipėr, pėrderisa shqiptarėt mbajnė qėndrim tė butė”, tha Albin Kurti.

    **********************************************

    "Shkupi 2014", njė kiē primitiv monoetnik
    Evis HALILI


    Shkup, 10 shkurt - Projekti "Qendra 2014", pėrveē se njė etalon i shėmtuar i mediokritetit urban, cilėsohet si njė park monoetnik qė do tė ndezė tensione tė rėnda etnike. Lėvizja "Sheshi Liria" ka paralajmėruar se diskriminimi qė ky projekt ushtron ndaj qytetarėve ėshtė shembulli mė i keq i bashkėjetesės mes kulturave dhe etnive nė ndryshme nė vend. "Qendra e Shkupit pėrfaqėson thelbin e shtetit ku jetojnė kombe dhe besime tė ndryshme fetare", shprehet Nikolla Gelevski. Pėr kėtė arsye, ajo ka thėnė se Qendra duhet tė reflektojė pikėrisht kėtė qytetėrim. Edhe historiania e artit, Nita Muēa, pohon se sheshit i mungon fryma multietnike, por sipas saj, duhet qė vendosja e pėrmendoreve tė heronjve tė pėrbashkėt tė bėhet pasi tė krijohet njė panteon me figurat emblematike tė historisė. "Shkupi ėshtė ndėrtuar mbi njė koncept futurist, ndėrsa ato qė ofrohen nga ky projekt janė thellėsisht primitive dhe jashtėzakonisht tendencioze. Sheshi qė shėrben pėr bashkimin e etnive, me kėtė projekt ēon nė ndarje, ėshtė momenti qė akademikėt dhe historianėt tė thonė fjalėn e tyre duke propozuar se cilat do tė jenė emrat e atyre personaliteteve tė cilėve do t'u ngrihen pėrmendore", thotė Muēa.


    Lėvizja "Sheshi Liria", duke kėrkuar qė Qeveria tė bėjė transparente procedurat dhe formėn e realizmit tė kėtij projekti, ka paralajmėruar se pėrkeqėsimi i marrėdhėnieve ndėretnike mund tė marrė pasoja tė parashikueshme. "Nė asnjė fshat apo qytet nuk mund tė ndodhin transformime tė dimensioneve tė tilla pa iu nėnshtruara debateve disavjeēare. Ky projekt ėshtė hartuar pėr t'na imponuar konflikte mes njėri-tjetrit dhe tregon se zhvillimi dhe karakteri multietnik i vendit nuk ėshtė prioritet i Qeverisė", thotė Danian Zdravev.

    Mungesa e transparencės dhe mashtrimet vizuale tė spotit vihen re te ndryshimi i njė prej pėrmendoreve mė grandioze, ajo e Aleksandrit tė Madh, e cila nuk do tė vendoset nė qendėr duke u zėvendėsuar me atė tė Filipit tė Dytė. "Pėrmendorja e Filipit tė Dytė ėshtė edhe njė tregues i maskilitetit dhe i thirrjes pėr luftė, aty prezantohet Filipi me katėr fėmijėt dhe nėna e tyre qė i pėrgatit pėr luftė", thotė Nikolla Naumovski.

    ********************************************

    Tekstet shkollore maqedonase nuk e njohin Kosovėn si shtet fqinj

    11/02/2010

    Demokracia e Re tė enjten nė njė konferencė pėr shtyp ka reaguar ndaj disa botimeve shkollore nė tė cilat Kosova nuk pėrmendet si shtet fqinj i Maqedonisė.
    “Para meje i kam tė dy tekstet shkollore nė gjuhėn shqipe dhe atė maqedonase nga lėnda “SHOQĖRIA” pėr klasėn e katėrt tė botuar nė vitin 2009. Nėse i hapni nė faqen 10 kėto dy libra, do tė shihni njė tekst ēoroditės i cili i mėson nxėnėsit edhe shqiptarė por edhe ato maqedonas se cilat janė shtetet fqinje tė R. Maqedonisė. Nė kėtė tekst mund tė shihni se fqinj verior i Maqedonisė na qenka vetėm Serbia, dhe askund nuk pėrmendet Republika e Kosovės” u tha nė pres-konferencėn e DR-sė.

    Nga kjo parti thonė ky gabim duhet tė pėrmirėsohet menjėherė, sepse Maqedonia e ka njohur shtetin e Kosovės, dhe ky realitet nuk mund tė mohohet.

    “I nderuar Ministėr i Arsimit dhe Shkencės, ju pyesim publikisht, se a e dini ju se Maqedonia nė vitin 2008 e ka njohur Kosovėn si shtet tė pavarur dhe a pajtoheni ju, qė nxėnėsit maqedonas tė mos e dinė qė Maqedonia nė veri kufizohet edhe me Kosovėn? Ne dhe tė gjithė qytetarėt duam tė dimė se kush mundohet qė nxėnėsve maqedonas t’ua fsheh fqinjin mė tė ri tė Maqedonisė, qė ėshtė Kosova?”, deklaroi anėtarja e lartė e DR-sė, Gjylymsere Kasapi

    Demokracia e Re urgjentisht kėrkon nga Ministria e Arsimit dhe Shkencės, qė ta heqė nga pėrdorimi kėtė libėr, si dhe t’u kėrkojė falje tė gjithė shqiptarėve pėr nėnēmimin qė i ka bėrė, duke lejuar qė tė botohet ky libėr ku Kosova nuk ėshtė pėrfshirė, si njė nga shtetet fqinje tė Maqedonisė. (INA)
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  12. #52
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    "Branitellat" mundet, xhamia jo

    Qenan HASANI

    Manastir, 15 shkurt - Me vendim tė Kėshillit Komunal tė Manastirit, miratuar nė nėntor tė vitit tė kaluar, nė afėrsi tė fshatit Llazhec do tė ndėrtohet qendra memoriale, nė tė cilėn, nė mesin e shumė vojvodėve dhe komitėve, vend tė posaēėm do tė zėnė edhe shtatė "branitellat" e rėnė gjatė konfliktit tė vitit 2001. Ndėrtimi i kėsaj qendre konsiderohet tė jetė pengesa mė e madhe pėr rindėrtimin e xhamisė sė kėtij fshati me popullatė tė pėrzier. Kėtė, siē thotė koordinatori i Myftinisė sė Manastirit, Pllumi Veliu, ia ka konfirmuar prefekti Vlladimir Talevski. "Nė takimin e realizuar me kėrkesėn time, me prefektin e Manastirit Vlladimir Taleski, qė u realizua mė 17 nėntor tė vitit tė kaluar, pos tjerash kemi biseduar edhe rreth moslejimit tė
    rindėrtimit tė xhamive nė fshatrat Llėzhec dhe Tėrovė, si dhe rreth gėrmimeve arkeologjike nė enterierin e Jeni Xhamisė tė Manastirit", thotė Veliu. Ai sqaron se gjatė takimit ia ka bėrė me dije se prapa pengesave qėndrojnė institucionet qeveritare dhe pėrfaqėsues tė VMRO-sė, parti kjo tė cilės i takon edhe kryetari I Manastirit, Vlladimir Talevski. "I ndodhur ngusht, Talevski s'kishte arsyetim tjetėr pėrveē tė thotė se: pritni pak, ende nuk janė harruar "branitellat" e vrarė nė konfliktin tė 2001-shit", thotė Veliu. Sipas tij, Talevski nė mėnyrė tė tėrthortė ka pranuar qėndrimet antishqiptare tė VMRO-DPMNE-sė, kur bėhet fjalė pėr kėrkesat e shqiptarėve, respektivisht muslimanėve. "Unė s'prita shumė, ia ktheva se, edhe ndjenjat e muslimanėve (shqiptarėve) tė Leshkės ishin tė njėjta si tė maqedonasve, por askush nuk e pengoi rindėrtimin e Manastirit tė Leshkės, me ē'rast mblodhi supet dhe mbeti gojė hapur", thotė koordinatori i Myftinisė sė Manastirit, Pllumi Veliu. "Ndėrtimi i qendrės memoriale nė afėrsi tė Llėzhecit dhe kufirit me Greqinė fqinje,

    nuk ėshtė e rastit, por ėshtė edhe njė provokim dhe porosi se, xhamia e Llėzhecit nuk do tė rindėrtohet kurrė, nga se edhe maqedonasit e vdekur janė kundėr xhamive", thotė Pllumi Veliu. Qė tė jetė ironia edhe mė e madhe, njėri nga shtatė "barnitellat" e rėnė, ėshtė nga fshati i afėrm me Llėzhecin, Porodina, qė dikur ka qenė krejtėsisht i banuar me popullatė shqiptare, tė cilėt me dhunė janė shpėrngulur nė Turqi.

    ************************************************** *

    Gruevski deklasoi partitė shqiptare

    Fitim KRYEZIU

    Shkup, 15 shkurt - Politika antishqiptare e Nikolla Gruevskit, i ka deklasuar partitė politike shqiptare. BDI duhet ta lėshojė qeverisjen, vasalėt shqiptarė shitėn interesat e kėtij populli. Kėto janė vetėm disa nga kėrkesat dhe akuzat, tė cilat janė shprehur nė tribunėn e organizuar nga Unioni i Intelektualėve Shqiptarė nė Maqedoni, tė cilat diskutuan nė temėn "Projekti Shkupi 2014, projekt apo ide".

    Tre analistėt nė kėtė tryezė, Abdylmenaf Bexheti, Kim Mehmeti dhe Kujtim Elezi, dhanė shpjegime tė qarta nė tė gjitha fushat se ēka paraqet ky projekt, i ashtuquajtur nga tė pranishmit, "famėkeq". "Lojėrat tė cilat luhen nga tre institucionet e vendit janė pėr t'u habitur, sepse askund nuk mund tė shihet se sa mjete financiare do tė ndahen pėr projektin 'Shkupi 2014'. Duhet tė thuhet qartė se shqiptarėt, ēdo herė e kanė mbajtur gjallė kėtė shtet, si politikisht por edhe financiarisht. Ne shqiptarėt, fitojmė diku tjetėr e harxhojmė nė kėtė vend, dhe e mbajmė gjallė kėtė vend dhe pastaj me ato tė holla, ndėrtohen kisha e gjėra tė tjera antishqiptare. Nė bazė tė disa analizave tė cilat i kemi kryer me UNDP-in, tregojnė se 70 pėr qind tė buxhetit tė kėtij vendi e sjellin shqiptarėt, ndėrsa nga ajo thithin vetėm 7.2 pėr qind, ēka tregon se dikush tjetėr luan me tė hollat tona", tha profesori i ekonomisė, Abdylmenaf Bexheti. Ai ėshtė optimist se ky projekt nuk do tė realizohet aq lehtė dhe ashtu sikur ėshtė parashikuar, por kjo ėshtė sa pėr ti fituar zgjedhjet parlamentare kryeministri Nikolla Gruevski. Ndėrsa analisti politik, Kim Mehmeti, duke dhėnė shpjegime se ku ēon kjo politikė qeveritare, akuzoi se Gruevski ka deklasuar kėtė politikė tė ēoroditur tė partive politike shqiptare.

    "Nga i gjithė projekti 'Shkupi 2014', vetėm porta triumfale ka rėndėsinė dhe domethėnien e saj, sepse ajo tregon se ky popull, pėr 20 vite tė plota, ėshtė duke triumfuar dhe ėshtė duke e shkelur njė popull me 30 pėr qind.
    Nuk ka asnjė qeveri qė do tė mund tė realizonte kėso lloj projekte pa pasur mbėshtetjen edhe tė ndonjė faktori shqiptar. Nga njėra anė dėgjojmė kėta tė BDI-sė, tė cilėt thonė se ky projekt nuk ėshtė i pranueshėm, ndėrsa nga ana tjetėr, akoma qėndrojnė nė tė njėjtat kolltukė me ata. Kurse nga njė politikė idioteske tė ndonjė politikani shqiptarė tė PDSH-sė, tregon se vetėm Tetova qenka gjithēka pėr shqiptarėt, por jo edhe Shkupi", potencoi Mehmeti. Ai akuzoi se dobėsia e partive shqiptare ėshtė nė atė se, ata e lusin Gruevskin ti marrė nė qeveri, duke e delegjitimuar votėn e popullit shqiptarė.

    Memeti po ashtu ishte kategorik se, shqiptarėt duhet t'i djegin selitė e partive politike shqiptare, e pastaj t'ju tregohet atyre se nuk guxon askush tė luajė mė interesat dhe me votat e kėtij populli. Edhe profesori dhe njohėsi i mirė i ēėshtjeve arkitektonike, Kujtim Elezi, numėroi disa argumente se, nė projektin "Shkupi 2014", ka pėrzierje tė historisė dhe tė identitetit nacional, por ka pėrzierje edhe tė kulturave dhe tė stilit barok.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  13. #53
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Qeveria harxhoi 2.4 milion euro tė mos i ketė shqiptarėt nėpėr kėmbė

    14/03/2010


    Maqedonasit kurrsesi nuk mund tė mėsohen se edhe shqiptarėt kanė hise nė kėtė shtet dhe janė pjesė e tij. Qeveria e mėsuar qė tė kėtė dorė tė lirė, nėn trysninė e kushteve qė u krijuan pas vitit 2001, ka pranuar shqiptarė nėpėr institucione, madje ajo paguan mijėra euro, vetėm e vetėm qė ata tė mos i ketė pėrpara syve dhe tė mos shohin se ē’bėhet nėpėr institucione. Rasti i fundit me administratorėt shqiptarė, tė cilėt kanė marrė vendime pune, por nuk kanė vend pune tregon se kjo qeveri ėshtė e gatshme tė paguaj kot, veē mos me i pas para syve shqiptarėt. Rreth 800 administratorė tė pranuar nė punė nė batė tė konkursit tė dytė dhe tė tretė ka tetė muaj qė marrin rroga dhe nuk shkojnė nė punė, pasi nuk kanė njė vend pune. Rroga mesatare e administratorėve ėshtė 300 euro. Dhe nė bazė tė njė matematike tė thjeshtė qeveria deri mė tani ka paguar 2 milionė e 400 mijė euro pėr ta. Sigurisht se nuk e ka bėrė nga zemėrgjerėsia pėr shqiptarėt, por me tė vetmin qėllim qė ata tė mos kem\nė qasje nėpėr institucione dhe tė shohin se ēfarė padrejtėsish ndaj shqiptarėve pėrgatiten aty.

    Nga Sekretariati pėr Implementimin e Marrėveshjes sė Ohrit thonė se administratorėt nuk kanė nis akoma me punė pėr shkak tė procedurave. “Javėn e ardhshme tė gjithė administratorėt do tė nisin me punė. Vonesat kanė ndodh pėr shkak tė procedurave”.

    Ndėrsa analistėt mendojnė se gjithēka ėshtė e qėllimshme dhe procedurat mund tė zgjaten aq sa tė ketė qejf Qeveria. “Nikolla Gruevski ėshtė i gatshėm tė paguaje edhe tre herė mė shumė, vetėm e vetėm qė tė mos i ketė shqiptarėt tė kyēur nė institucione, sepse aty ata do tė shohin se si funksionon kjo qeveri. E keqja e asaj qėndron nė atė se si kėtė e pranon BDI-ja. E shihni se ēfarė ndodh me tė punėsuarit shqiptar nėpėr ministri tė ndryshme? Ata thjesht nuk i duan nėpėr institucione shtetėrore dhe ky ėshtė ēmimi mė i vogėl qė mund tė paguajnė pėr tė”, tha analisti Kim Mehmeti. Sipas tij, VMRO-ja e Gruevskit paguan taksė mos me i pas shqiptarėt nėpėr institucione. “Imagjinoni, sa mund tė kenė qasje shqiptarėt nė vendim marrje, kur edhe administratorėt nuk duan qė ti kenė nėpėr kėmbė. Fare. Nė njė farė mėnyre Gruevski e ka zgjidh problemin qė tė mos e ndajė pushtetin me shqiptarėt, pasi me kėtė mėnyrė e zgjedh edhe problemin qė ky shtet tė mos administrohet nga shqiptarėt. Tė jep para vetėm qė tė mos tė tė shohė me sy”, theksoi Mehmeti.

    Edhe pas vitit 2001 maqedonasit nuk mund tė pajtohen me faktin se edhe shqiptarėt janė pjesė e kėtij shteti.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  14. #54
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Paralelet maqedonase me 90 pėr qind nxėnės shqiptarė

    http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/4044.html


    Enti Shtetėror i Statisikave Kosovėn e njeh si Beogradi

    http://www.ina-online.net/Default.as...753291946&ln=3

    Naumovski ekskomunikon Fueren

    http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/4047.html

    Nė kreun e Kėshillit tė Evropės me vetėm 7 % shqiptarė

    http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/4045.html

    Projektet e Gruevski habitin edhe mediat nga Luxemburgu

    http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/4040.html

    Rasti i Sopotit, peng i gjyqėsisė sė politizuar

    http://www.ina-online.net/Default.as...c278ed975&ln=3

    Qeveria drejton veturat e konfiskuara tė shqiptarėve

    http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/4026.html


    Policia akoma heshtė pėr terrorin ndaj familjes shqiptare nė Veles

    http://www.ina-online.net/Default.as...715cb7804&ln=3
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  15. #55
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Operacion pėr zhdukjen e 40 mijė shqiptarėve

    Maqedonasit planifikojnė tė ulin numrin e shqiptarėve prej 25 nė 23 pėr qind nė regjistrimin e popullsisė qė do tė realizohet vitin e ardhshėm, kanė paralajmėruar kancelaritė diplomatike nė Shkup. Paralajmėrimet e kėtilla ata ua kanė pėrcjellė partive shqiptare nė Maqedoni, prej tė cilave kanė kėrkuar qė prej tani tė bėjnė presion tek pala maqedonase pėr tė evituar synimet e kėtilla.

    Ndėrkombėtarėt janė tė brengosur nga fakti se ndryshimi i pėrqindjeve tė popullsisė mund tė reflektohet nė zhvillimin e mėtutjeshėm tė raporteve ndėretnike, por edhe nė situatėn e sigurisė nė Maqedoni.

    "Qėllimi i maqedonasve ėshtė qė kėsaj radhe tė zvogėlohet numri i shqiptarėve prej 25 nė 23 pėr qind, me qėllim qė tė krijohet teren qė nė regjistrimin e vitit 2021 pėrqindja e shqiptarėve tė ulet nėn 20 pėr qind dhe nė kėtė mėnyrė tė zhvlerėsohen tė drejtat tona tė fituara nė bazė tė Marrėveshjes sė Ohrit", thotė njė burim i lartė partiak nė BDI, i cili insiston tė mbetet anonim. Ai paralajmėron se do tė kėrkojė nga partia e tij qė tė mobilizohet nė pengimin e kėtij falsifikimi tė paramenduar.

    Edhe demografėt shqiptarė paralajmėrojnė se falsifikimi dhe parregullsitė gjatė kėtij procesi do tė jenė jenė tė paevitueshme, nėse nuk ndryshohet qasja e pushtetarėve shqiptarė ndaj Entit Shtetėror tė Statistikave. E gjithė kjo sipas demografėve vjen si pasojė e numrit tė vogėl tė shqiptarėve tė punėsuar nė Entin shtetėror pėr Statistikė, por edhe ata shqiptarė tė cilėt punojnė nė kėtė institucion gjatė regjistrimit nuk vihet nė detyrėn e mbikėqyrėsit. "Vetė fjala statistikė do tė thotė falsifikim. Problemi i falsifikimit gjatė procesit sė regjistrimit gjithnjė ka ekzistuar dhe do tė ekziston edhe nė tė ardhmen", tha Asallan Selmani, demograf. Ai shtoi se edhe kėtė vit pritet tė ketė falsifikime njėjtė si nė regjistrimin e fundit. "S’ma merr mendja qe do tė ketė ndonjė ndryshim gjatė procesit sė regjistrimit nė vitin 2002, kurse sa i pėrket falsifikimeve edhe ky regjistrim pritet tė jetė pothuajse i njėjtė si ai i vitit 2002", tha Selmani. Ndėrkaq, gjatė vitit 2002 e deri mė tani, nė shkollat e vendit dukshėm ėshtė rritur numri i fėmijėve shqiptarė, tė cilėt tani mė kanė hyrė nė moshėn e pjekurisė dhe rrisin numrin e shqiptarėve nė vend. "Nė shumė shkolla numri i nxėnėsve shqiptarė ėshtė rritur dukshėm qė nga viti 2002, tė cilėt tani mė kanė moshėn e pjekurisė me ē’rast kėtė vit pritet tė ketė pėr qind mė tė madhe tė shqiptarėve nė vend", tha Selmani. Sipas tij, nė regjistrimin e vitit 2011 ėshtė e mundur qė shqiptarėt ta kalojnė 25 pėrqindėshin e popullsisė nė vend, ndėrkaq nėse kjo nuk ndodh atėherė mund tė themi se ka pasur falsifikim tė dukshėm tė regjistrimit. Ndėrsa, regjistrimi i popullatės, amvisėrive dhe banesave nė vend, do tė zbatohet nga data 1 deri mė 15 prill tė vitit 2011, ku Enti shtetėror i statistikės qė tani punon intensivisht nė pėrgatitjet pėr regjistrim, i cili parashikohet tė zbatohet me metodat e njėjta qė janė zbatuar edhe nė vitin 2002.

    Sipas drejtoreshės sė Entit pėr Statistika Bllagica Novkovska pėrqindja e ulėt e shqiptarėve nė kėtė institucion ėshtė si pasojė e mungesės sė kuadrit.

    Nė opinion poashtu qarkullojnė zėra se numri i popullsisė shqiptare ka gjasa te ulet nėn 20%, ndėrsa me kėtė ulje shqiptarėt do tė humbin tė drejtat e fituara me Marrėveshjen politike tė Ohrit.

    Regjistrimin e popullsisė do ta bėjnė 20 mijė persona nga 1 deri mė 15 prill tė viti 2011. Rezultatet definitive do tė publikohen nė vitin 2012.


    Partitė shqiptare shfaqin dilema pėr procesin e regjistrimit

    Menjėherė pas njoftimit nga Enti Shtetėror pėr Statistika se regjistrimi i popullsisė nė Maqedoni do tė realizohet nė prill tė vitit 2011, partia nė opozitė Demokracia e Re, ka reaguar lidhur pėrqindjen e ulėt tė tė punėsuarve shqiptarė nė institucionin qė do tė bėjė regjistrimin. Sipas DR-sė, kyēja e shqiptarėve nė Entin pėr statistika ėshtė e domodoshme pėr tė pamundėsuar falsifikimin e numrit real tė popullsisė shqiptare qė jeton nė Maqedoni.

    "Duke u nisur nga ajo se nė entin shtetėrorė ka vetėm 10 % tė punėsuar shqiptarė dhe duke marrė parasysh se asnjė nga ata shqiptarė nuk ėshtė nė hierakinė mė tė lartė tė vendosjes sė kėtij enti normalisht se ekzistojnė dyshime se kėtu mund tė ndodh dicka qė do ta reduktojė numrin e popullsisė shqiptare. DR nė komisionin e vet partiak do tė pėrpilojė njė propozim ndryshim tė ligjit aktual pėr regjistrimin e popullsisė dhe atė propozim ligji do ta prezentojė nė parlament. Do tė kėrkojmė qė numri i popullsisė shqiptare nė bazė tė analizave tona duhet tė ketė rritje pėr shkak tė parametrave statistikore tė natalitetit tek shqiptarėt dhe jo tė ketė reduktim qė dikush dėshiron ta ulė numrin e shqiptarėve nė Maqedoni" tha Arjani Hoxha, zėdhėnės i DR-sė.

    Dyshime pėr mundėsinė e falsifikimit tė numrit tė popullatės shqiptare ka shfaqur edhe partia nė Qeveri Bashkimi Demokratik pwr Intregim.

    "Projekti i quajtur regjistrim ėshtė shumė kompleks dhe shumė i rėndėsishėm. Nuk bėhet fjalė thjesht pėr numra, nuk bėhet fjalė thjeshtė pėr tė dhėna statistikore. Nė shtete me pėrbėrje tė pėrzier tė popullsisė siē ėshtė Maqedonia , gjithmon regjistrimet bartin me vete edhe dimenzionin politik. BDI me seriozitet tdo tė pėrcjell ēdo fazė tė regjistrimit" tha Xhevat Ademi, deputet i BDI-sė.

    ************************************************** ***************


    VMRO-Popullore kundėr paraleleve tė mesme shqipe nė Ohėr

    14/04/2010


    Pas vendimit tė Ministrisė sė Arsimit pėr hapjen e paraleleve me mėsim nė gjuhėn shqipe nė disa qytete, e ndėr tė tjera edhe nė Ohėr, reagon menjėherė partia VMRO-Popullore, dega nė Ohėr.

    Sipas saj, vendimi i tillė pėr hapjen e paraleleve me mėsim nė gjuhėn shqipe nė shkollėn e mesme teknike “Sv.Naum Ohridski”, ėshtė i pabazė dhe ėshtė i motivuar politikisht.

    “Reagojmė ndaj kėtij vendimi tė Ministrisė sė arsimit dhe shkencės, pėr shkak se kanė shkelė procedurat sipas tė cilave kėrkesėn pėr hapjen e paraleleve e bėn Kėshilli i shkollės, qė pastaj i kalohet pushtetit lokal, ku duhet tė prononcohet Kėshilli i komunės, e mandej do tė pėrcillej nė Ministri tė arsimit. Nė rastin konkret, ministri Todorov ka anashkaluar kėto procedura”, ka theksuar Vanēo Kostoski, kryetar i degės sė VMRO-Popullore nė Ohėr.

    Sipas tij, nuk ka bazė pėr hapjen e paraleleve me mėsim nė gjuhėn shqipe nė kėtė qendėr shkollore, sepse siē theksoi ai, shkollėn fillore nė Ohėr e pėrfundojnė rreth dyzet nxėnės shqiptar, numėr qė nuk mjafton pėr tė plotėsuar dy paralele, po qe se tė gjithė do tė regjistroheshin nė drejtimin elektroteknik.

    “ A do tė thotė kjo se do tė sillen nxėnės edhe nga qytetet pėrreth, qė tė plotėsohen kriteriumet pėr formimin e paraleleve, dhe a nuk do tė thotė kjo qė tė barten edhe konfliktet siē janė nėpėr qytetet me popullatė tė pėrzier nė pjesėn perėndimore tė vendit”, ka theksuar Kostoski. Nė kėtė konferencė pėr gazetar, u theksua se nė Ohėr nuk ka as kuadėr tė mjaftuar dhe nuk ka as hapėsirė pėr paralele me mėsim nė gjuhėn shqipe dhe u kėrkua nga ministri Todorov qė ta tėrheq vendimin e sjellur.

    “Nėse nė afat sa mė tė shkurtėr nuk e bėnė kėtė, do tė kėrkojmė qė ministri tė japė dorėheqje” tha nė vazhdim Kostoski. Mehmet Latifi/INA

    ************************************************** ********
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  16. #56
    Mire ėshte puna mire Maska e PLAKU
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    2,570
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ja edhe te ky krye clirimtari tjeter ne taborrin e ti gjenden udbash te serrbis, lkj-is
    Keta krye clirimetar i kem nga ishe garnitura envero-titiste, tahse ka fillua populli ti hap syt ,medet kujna ju kemi besu te na prine ne lufet, per ate edhe perfunedum , ma shum te vra shqyptar nga clirimtaret e keti lloji si hashimi me halita e ibrahima e alija e fazlija, duhet shqyptaret te pastrohen nag keta kryeclirimetar te rrejshem.
    p.s. nuk jam adhurues i PDSH-es, por si duket pdsh-ja tash ua kethen kusurin enveristeve!
    --------------------------------------------------------------------------------------------------------
    Njė deputet i BDI-sė rezulton ish-bashkėpunėtor i UDB-sė
    15.09.2010, ora 10:29



    Parlamenti maqedonas Tė fundit nga kjo kategori
    Njė deputet i BDI-sė rezulton ish-bashkėpunėtor i UDB-sė
    Regjistrimi, partitė shqiptare mbeten tė ndara
    Azil nė Zvicėr, mė shumė kėrkesa nga Maqedonia
    Fuere: Gruevski e Ivanov kanė fantazi
    BDI dhe PDSH pėrplasen pėr "gjuhėn shqipe"
    Njė deputet i partisė shqiptare BDI dyshohet tė jetė bashkėpunėtor i ish-shėrbimeve sekrete, pas verifikimit tė dosjes sė tij. Kėto akuza pohime vijnė nga qarqe politike opozitare, por edhe nga burime brenda Komisionit pėr verifikimin e dosjeve. Partia Demokratike Shqiptare (PDSH) nė opozitė pėr sot ka paralajmėruar se do tė publikojė emrin e deputetit, pasi qė sipas tyre, komisioni pėr dosjet pėr shkak tė presioneve nuk do tė publikojė emrin e deputetit.

    Kjo parti pretendon se ka dėshmi dhe dokumente pėr tė dėshmuar involvimin e deputetit shqiptar si bashkėpunėtor i ish- UDB-sė jugosllave.

    Por nga ana tjetėr, nėnkryetari i Parlamentit dhe anėtari i lartė i BDI-sė, Rafiz Haliti theksoi se ėshtė e padrejtė qė tė lustrohen ata qė kanė qenė tė diskriminuar apo nėn kėrcėnim kanė pranuar dikur tė bashkėpunonin me shėrbimet sekrete.

    Siē mėson agjencia e lajmeve INA nga burime jozyrtare, pranė Komisionit pėr dosjet janė tė pranishme dokumente pėr deputetin, i cili kishte pranuar gjatė periudhės sė vitit 1981-1982 qė tė bashkėpunoj me shėrbimin sekret ish-jugosllav pėr tė ofruar tė dhėna dhe informacione mbi aktivitetin e grupimeve ilegale tė lėvizjes shqiptare tė asaj periudhe. (ina)

    na rrofeshin clirimetaret me udbasha e isha lkj-ista titista-enverista
    Pa Kosovė e Ēamėri nuk ka Shqipėri

  17. #57
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Vetėm njė shqiptar drejtues nė ushtri

    Zejnulla VESELI

    Shkup, 26 shtator - Pėrse nuk pėrfaqėsohen proporcionalisht shqiptarėt nė strukturat udhėheqėse tė Armatės sė Maqedonisė? Kjo ėshtė pyetja qė rishtazi ėshtė parashtruar viteve tė fundit, por pa njė pėrgjigje konkrete nė emėrimin nė kėto poste. Pėrveē partive opozitare, kėtė problem e ka ngritur edhe vetė kreu i partisė shqiptare nė pushtet Ali Ahmeti, kur ndėr tė tjera para do kohe pyeti se pse tė mos jetė drejtues i ushtrisė edhe njė shqiptar. Zėvendėskryeministri Abdylaqim Ademi, pajtohen se pėrfaqėsimi i shqiptarėve nė funksione tė larta nė ARM, por edhe nė Ministrinė e Mbrojtjes, ėshtė i pamjaftueshėm. Ai garanton se tashmė janė bėrė hapa konkret qė tė ketė ndryshime edhe nė strukturėn udhėheqėse tė ARM-sė.

    "Po bėhen pėrpjekje serioze qė tė shtohet pėrfshirja e shqiptarėve nė postet kryesore Ministrinė e Mbrojtjes dhe ditė mė parė janė pranuar dy shqiptarėve, qė sė shpejti pritet tė ushtrojnė detyrėn e kėshilltarėve shtetėror. Ndėrsa sa i pėrket emėrimin e kuadrove profesionale nė funksione kyēe nė ARM, nė mungesė tė kuadrit profesional, tani pėr tani, kemi vetėm njė shqiptarė qė ushtron funksion tė lartė", thotė zėvendėskryeministri Abylaqim Ademi nė njė prononcim pėr "Koha". Nė tė ardhmen, sipas Ademit do tė bėhen pėrpjekje serioze qė shtimi i numrit tė shqiptarėve nė ministri dhe ARM tė jetė pėrcaktim kryesor i BDI-sė si nė aspekt e rritjes sė numrit tė punėsuarve nė ministri po ashtu edhe pjesėmarrjen e tyre nė kuadrin udhėheqės nė ARM.

    Mirėpo edhe pėr kundėr kėtyre premtimeve, siē mund tė vėrehet edhe nga tė dhėnat e paraqitura mė lart, me gjithė angazhimin e faktorėve relevantė shqiptarė ne pushtet, pėr shtimin e numrit tė shqiptarėve nė MB-nė dhe ARM edhe mė tej rezultate tė mjaftueshme nuk po arrihen. Ndėrkaq, nga Ministria e Mbrojtjes informojmė se shtimi pjesėtarėve shqiptarė nė pėrgjithėsi dhe atyre nė postet udhėheqėse mbetet prioritet. "Pėrfundimisht me 1 shtator tė kėtij viti, nė Ministrinė e Mbrojtjes gjithsejtė numri i tė punėsuarve kap shifrėn prej 606 persona, prej tė cilėve 12.5 pėr qind janė shqiptar dhe asnjė nga kėto nuk ushtron funksion tė lartė", thotė Sasho Dimov, zėdhėnės nė Ministrinė e Mbrojtjes. Ndėrkaq, pėrfaqėsimi i shqiptarėve nė ushtri, sipas zėdhėnėsit tė MM-sė, arrin 22.01 pėr qind, prej tė cilėve 109 janė nėnoficer dhe oficerė. "Nė detyra tė larta udhėheqėse nė ARM ėshtė emėruar njė pjesėtar shqiptar, edhe atė si zėvendės i shefit tė Shtatmadhorisė, kurse tė tjerėt janė tė punėsuar si oficerė, nėnoficerė dhe persona civilė", thotė zėdhėnėsi Dimov.

    Mosemėrimi i kuadrit profesional shqiptar nė postet udhėheqėse tė Mbrojtjes dhe ARM-sė, sipas ish-zėvendėsministrit nga PDSH, Iljaz Halimi, qėndron nė paaftėsinė e partisė shqiptare nė pushtet. "Pėrfshirja e shqiptarėve nė postėn udhėheqėse nė kėtė ministri po ngec dhe kėto dy vitet fundit partia nė pushtet nuk ka bėrė asnjė lėvizje nė kėtė drejtim, si nė aspekt tė shtimit tė numrit tė shqiptarėve dhe emėrimin tė kuadrit shqiptarė profesional nė postet udhėheqėse", thotė ai. Sipas ish-zėvendės ministrit Halimi, gjatė qeverisjes sė PDSH-sė nė detyra tė larta udhėheqėse ka pasur mė shumė pjesėtarė tė shqiptarėve, pėrmend postin e zėvendėsministrit tė Ministrisė sė Mbrojtjes, dy 2 gjeneralė nė ARM, si dhe oficerė dhe nėnoficerė.

    "Me ardhjen nė pushtet tė BDI-sė, nė 9 sektorė qė ka Ministria e Mbrojtės, shumica janė pjesėtarė tė VMRO-sė, pa asnjė shqiptar, ndėrsa nė Shtatmadhorinė ARM-sė ka vetėm njė shqiptarė, i cili kryen funksionin e zėvendės shefit", thotė ish-zėvendėsministri Halimi.
    Ndryshe, pėrfaqėsimi i drejtė i shqiptarėve gjithmonė ka qenė objekt pėrplasjesh mes BDI-sė dhe PDSH-sė rreth asaj se nė kohėn e cilės parti janė punėsuar mė shumė, por ajo qė mbetet si realitet ėshtė se shqiptarėt vazhdojnė tė jenė tė shpėrfillur nga strukturat udhėheqėse tė sigurisė.

    ================================================== =========

    Policia keqtrajton 32 vjeēarin Ali Abdullahu

    Ali Abdullahu nga Hasanbegu i Shkupit ka akuzuar policinė pėr keqtrajtime. 32 vjeēari ėshtė marrė me dhunė nga njėsitet speciale pėr t’a dėrguar nė burgun e Shutkės diku rreth orės 5 tė mėngjesit tė sotėm. Ali Abdullahu thotė se ishte liruar para 6 muajve nga burgu pas sigurimit tė njė lejeje nga autoritet mjekėsore, pėr shkak se vuan nga gangrena. Tė njėjtin, vėrtetimin 32 vjeēari ua ka treguar edhe njėsive speciale kur erdhėn tė bastisnin shtėpinė e tij, por ato nuk e morėn parasysh. Nga ora 5 e mėngjesit deri nė orėn 10, Ali Abdullai ėshtė mbajtur para dyerve tė burgut tė Shutkės nga njėsitet speciale, deri nė ri-lirimin e tij.
    “Nuk e di unė ata kanė ardhė, hynė brenda na ishim tė gjithė tu fjet, mua mė kapėn kėtu mė tėrhoqėn zvarrė nėpėr dhomė edhe kishin qenė tė gjithė tė maskuar dhe nuk e dija se kanė ardhė tė mė vrasin ose ēka ėshtė puna…1 orė mė kanė mbajtur nė kombi, kamė qėndruar vetėm meqė ata qėndronin jashtė, pas 1 orė mė kanė shty nė burg brenda. Ata vetėm mė kshyrėn dhe pas 2 orėve mė lėshuan dhe mė thane na falni. Ju tregova se unė pėr ēdo javė shkojė nė kontroll dhe tė gjitha i kam edhe mjekėt e mijė qė kontrollohem kurse ata mi sollėn tek shpija 2 mjeke tjera dhe mė thanė se patjetėr duhet me shkua nė spital edhe ashtu mė mashtruan dhe mė dėrguan drejt nė burg”, deklaroi Ali Abdullahi, ish i burgosur.
    Ndėrkohė nga Ministria e Brendshme arsyetojnė gabimin me faktin se fletarrestimi ndaj 32 vjecarit ishte ende aktivė.

    “Ėshtė mbajtur ose jo nė burg, kjo gjė bie tė jetė nė kompetencat e burgut hetues Shkup. MBP-ja nga aspekti i vet ka jo vetėm autorizime por ėshtė e detyruar tė reagojė sipas ēdo kėrkese qė ėshtė dhėnė nga gjykata pėrgjegjėse ose nga ndonjė institucion ndėshkues pėr ndonjė person qė refuzon, ėshtė arratisur ose nuk ėshtė paraqitur pėr mbajtjen e vuajtjes sė dėnimit me burg”, tha Ivo Kotevski, zėdhėnės i MPB-sė.
    Nga MPB gjithashtu njoftojnė se nuk kishin dijeni pėr lirimin e Ali Abdulahut nga burgu i Shutkės pėr shkak tė gjendjes sė tij shėndetėsore, pasi institucioni ndėshkues nė Shuto Orizare nuk i kishte njoftuar mė herėt. Valmir Kuēi

    http://alsat-m.tv/lajme/vendi/43269.html
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  18. #58
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Me paratė e shqiptarėve, reklamohet vrasėsi i shqiptarėve!

    Shkup, 9 tetor – I dėnuari pėr krime lufte nga Tribunali i Hagės, Johan Tarēullovski ėshtė vlerėsuar si hero i maqedonasve nė turneun e kik-boksit tė mbajtur pėr hir tė tij. Vrasėsi i 10 shqiptarėve civilė tė fshatit Lubeten gjendet nė burgun e Sheveningenit nė Hagė dhe ėshtė dėnuar me 12 vite burg pėr krime ndaj shqiptarėve nė konfliktin e vitit 2001.

    Televizioni i Maqedonisė, programi i parė nė gjuhėn maqedonase, ka emetuar drejtpėrsėdrejti pėr dy orė me radhė tė gjithė manifestimin e organizuar pėr Tarēullovskin. Edhe pse shqiptarėt me paratė e tyre paguajnė taksat pėr televizionin publik aspak nuk ėshtė mbajtur llogari pėr viktimat shqiptarė tė Tarēullovskit. Disa herė nga komentuesi i ndeshjes futbollistike Andorrė-Maqedoni janė paralajmėruar shikuesit qė ta ndjekin spektaklin pėr Tarēullovskin.

    Gjithashtu nė fillim janė kėnduar kėngė nacionaliste pėr Johan Tarēullovskin, kurse pėrshėndetje vėllazėrore ka pasur edhe nga pėrfaqėsuesi i kik-boksierėve serb.

    “Ai ėshtė heroi ynė. Mė vjen keq qė heroi ynė nuk mund tė jetė prezent sonte, por ai ėshtė nė mendjen dhe zemrat tona”, tha pėrfaqėsuesi i shoqatės pėr Tarēullovskin.
    Nė sallėn e sporteve “Boris Trajkovski” nė Shkup kanė garuar kik-boksierė nga Bullgaria, Serbia dhe Maqedonia. / Zhurnal /

    http://zhurnal.mk/mk/cont.asp?k=2120...&ID=9101091127

    ===========================================

    Komuna po ndanė Kumanovėn nė baza etnike
    15/10/2010

    Kryetari i degės sė PDSH-sė nė Kumanovė, Halil Kurtishi, ka akuzuar pushtetin lokal se po ndan qytetin nė baza entike duke investuar nė mėnyrė jo proporcionale. Sipas Kurtishit drejtuesit komunal po investojn vetėm nė pjesėn e qytetit ku jeton popullata maqedonase, duke lėnė lagjet shqiptare nė kushte katastrofale

    "Tash nuk e kemi te qartė se pėr cilin qytet bėhet fjalė, (Kumanova) bėhen investimet nė infrastrukturė, njė qytet qė e dimė dhe e shohim ēdo ditė se nuk ka nevojė pėr investime se ajo lagje i ngjan njė rregullimi apo metropoli perėndimor: me rrugė tė asfaltuara, ndriēim, parqe dhe fusha sportive. Ndėrsa pjesa tjetėr ku jetojnė shumica shqiptare i ngjan njė katundi (fshati) me rrugė dhe rrugica apo thėnė ndryshe sokakė tė paasfaltuara, pa trotuare, pa ndriēim dhe fusha sportive, kur dihet qė edhe kjo pjesė e popullatės janė taksapagues tė kėsaj komune dhe tė kėtij shteti" tha Kurtishi.

    Sipas tij, PDSH do tė detyrohet tė ftojė popullatėn nė njė protestė para organeve komunale. "Nėse edhe me kėtė nuk arrihet ndonjė marrėveshje atėherė jemi tė detyruar t’i ftojmė nė padėgjueshmėri qytetare' u shpreh Kurtishi.

    http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/6160.html

    ==========================================

    Ivanovi s’pėrfill shqipen

    Gjuha shqipe nuk ekzistoi as nė materialet as nė prezantimet gjatė Konferencės ndėrkombėtare me temė: “Civilizimi islam nė Ballkan” qė u mbajt nė Shkup. Lidhur me kėtė skandal ku injorohet gjuha shqipe heshtin edhe institucionet. Prononcime lidhur me kėtė nuk dhanė as nga BFIM-ja as nga Kabineti i Presidentit Ivanov


    Fitim KRYEZIU
    Gjuha shqipe anashkalohet sėrish, edhe atė nga numri njė i shtetit. Kėsaj radhe skandali i radhės ndodhi nė Konferencėn e katėrt ndėrkombėtare me temė: “Civilizimi islam nė Ballkan”, nėn patronatin e Presidentit tė Maqedonisė, Gjorge Ivanov. Shqipja mungoi si nė prezantimet ashtu edhe nė materialet e kėsaj konference. Lidhur me kėtė skandal nuk u prononcuan as nga Bashkėsia Fetare Islame e Maqedonisė (BFIM) e as nga Kabineti i Presidentit. Vėrejtja kryesore e kėtij Kongresi qė patėn njė numėr i madh i pėrfaqėsuesve ėshtė se prezantimet dhe materialet nuk janė bėrė nė gjuhėn shqipe. Materialet kanė qenė vetėm nė tri gjuhė, maqedonisht, anglisht dhe turqisht ndėrsa gjuha shqipe nuk ka figuruar as nė prezantimet as nė materialet e shtypura. Njėri prej pjesėmarrėsve nuk mund tė fshehte revoltėn nga ky skandal ku pa fije turpi organizatorėt dhe institucionet nuk pėrfillin gjuhėn shqipe. “Duke marrė parasysh se pjesa dėrmuese e myslimanėve nė Maqedoni janė shqiptarė, mos tė them diku rreth 90 pėr qind ėshtė dashur qė tė ketė ligjėrues edhe nė gjuhėn shqipe, por edhe materialet duhej tė ishin tė shtypura nė gjuhėn shqipe”, tha njėri prej pjesėmarrėsve nė kėtė konferencė me kusht anonimiteti.

    Tubimi, qė do tė zgjasė deri tė dielėn, duhet ta cekė historinė dhe trashėgiminė e civilizimit islamik dhe civilizimin e Ballkanit nga aspektet e tyre tė kaluara dhe tė tanishme, ndėrsa do tė nxisė qasje interdisiplinare dhe ndėrkulturore. Nė kongres do tė bisedohet pėr trendet dhe proceset e zhvillimit tė kulturės islame, koekzistencėn shumėkulturore, administratėn shoqėrore, institucionet kulturore dhe arsimore, shkencėn dhe mėsimin, arkitekturėn dhe urbanizmin, artin, gjuhėn dhe letėrsinė, jetėn shoqėrore dhe traditėn, trashėgiminė konkrete dhe jokonkrete islame - gjendja e tyre e tanishme dhe ēėshtja pėr mbrojtjen e tyre, burimet e referencave nė studimet qė kanė tė bėjnė me historinė islamike nė Ballkan.

    Asnjė ligjėrues nė gjuhėn shqipe

    “Duke marrė parasysh se pjesa dėrmuese e myslimanėve nė Maqedoni janė shqiptarė, ėshtė dashur qė tė ketė ligjėrues edhe nė gjuhėn shqipe, por edhe materialet duhej tė ishin tė shtypura nė gjuhėn shqipe”, tha njėri prej pjesėmarrėsve nė kėtė konferencė me kusht anonimiteti.

    ============================================

    Gjeografisė do t’i pėrmirėsohen vetėm disa fjali

    15/10/2010

    Gjatė javės sė ardhshme do tė bėhet e ditur se cilat libra do tė tėrhiqen, cilat do tė pėrmirėsohen dhe cilat do tė mesin tė njėjta. Nga Ministria e Arsimit dhe Shkencės, bėnė tė ditur se gjatė kėtij procesi recensentėt kanė hasur nė disa gabime serioze, por emri i lėndėve librat e sė cilave do tė tėrhiqen do tė bėhet e ditur gjatė javės nė vijim. “Nė disa prej raporteve qė janė dorėzuar nga recensentėt ėshtė vlerėsuar se disa libra do tė tėrhiqen, ndėrsa nė disa do tė bėhet korrigjim i vogėl si dhe nė disa libra ku gabimet janė shumė tė vogla, do tė informohen shkollat pėr ato gabime qė tejkalohen lehtė. Mė shumė detaje nė lidhje me kėtė proces tė rishikimit do tė publikohen gjatė javės sė ardhshme”, tha Goran Galevski, zėdhėnės i MASH-it. Sa i pėrket librit tė gjeografisė pėr vitet e dyta me mėsim nė gjuhėn shqipe, i cili ka gabime skandaloze dhe fyerje ndaj popullit shqiptarė, ministri i arsimit Nikolla Todorov kohė mė parė tha se ky libėr nuk do tė tėrhiqet por do tė pėrmirėsohen disa fjali tė pėrmbajtjes sė tij. Ndėrkaq kryetari i Lidhjes sė Arsimtarėve shqiptar (LASH) Nuhi Dardhishta, u bėn thirrje mėsimdhėnėsve dhe drejtorėve tė shkollave qė tė bojkotojnė librin e gjeografisė deri nė tėrheqjen e tij tė plotė.

    “Lidhja e Arsimtarėve Shqiptarė kėrkon nga tė gjithė arsimtarėt, profesorėt e gjeografisė qė japin vitin e dytė dhe nga drejtorėt e shkollave tė mesme qė kėtė libėr ta heqin nga pėrdorimi, ky libėr nuk guxon tė pėrdoret nėpėr shkollat shqipe”, tha Dardhishta. Kohė mė parė komisioni pėr rishikimin e librit tė Gjeografisė kishte vendosur rishikimin e njė fjalie problematike tė librit ndėrsa drejtorėve tė shkollave u kishte sugjeruar t’i anashkalojnė pjesėt kontestuese tė tij, me tė cilin vendim u pajtua edhe vetė ministri Todorov. Nė librin e gjeografisė pėr vitin e dytė tė shkollave tė mesme thuhet se vendosja e shqiptarėve nė Maqedoni ka filluar para 220 vitesh, nga Shqipėria dhe Kosova, dhe se kjo dyndje qė akoma vazhdon, ėshtė e rrezikshme pėr Maqedoninė. Gjithashtu nė kėtė libėr me pėrmbajtje skandaloze thuhet se ka fise shqiptare qė kanė prejardhje maqedonase, turke, rome apo edhe ēerkeze.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  19. #59
    Mire ėshte puna mire Maska e PLAKU
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    2,570
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Tė paharruarit e harruar

    Tė paharruarit e harruar
    05/04/2011 00:24:00KOHA


    http://www.koha.mk/thumbnail.php?fil...article_medium




    Nėse para 10 viteve, policia maqedonase ekzekutoi babė e bir, jetimėt qė la Ramadani, fėmijėt Tahirėn, Elirėn dhe Lulzimin mund tė thuhet se janė ekzekutuar pėrjetė nga politika dhe shoqėria shqiptare nė kėtė shtet, e cila dhjetė vite me radhė nuk ka treguar asnjė interesim pėr kėta jetimė qė luftojnė me ekzistencėn

    Tetovė – Familja Kovaēi nga lagjja Drenovece Tetovės nuk do taharrojė kurrė 21 marsin e vitit 2001. Pėr njė ditė, pėr njė ēast, nga policia maqedonase vriten babe e bir, Razim dhe Ramadan Koraci, nė afėrsi tė stadiumit tė qytetit nė Tetovė, para shumė kamerave televizive qė ndiqnin zhvillimet e konfliktit ushtarak. Kėto pamje mė pas tronditėn gjithė opinionin e brendshėm dhe atė tė jashtėm. Ndėrkaq, 10 vite pas kėsaj ngjarje, tani tė mbeturit e familjes Koraci nga Tetova, pėrveē politikės ditore, janė harruar edhe nga shoqėria shqiptare. Jetojnė nė kushte tė vėshtira, pa asnjė anėtarė tė punėsuar dhe pa asnjėlloj ndihme.

    I ndjeri Ramadan Koraci pas vetes la tre fėmijė, Tahiren 20vjeēare, Elirėn 9 vjeēare dhe Lulzimin 17 vjeēar. Ata tani rriten jetimė, ndėrsa krahas gjendjes sė vėshtirė jetėsore, dhimbjet dhe plagėt nė kėtė shtėpi nuk janė shlyer. Tahirja,vajza e Ramadanit, pas kryerjes sė shkollės sė mesme nuk ka mundėsi financiare tė vazhdojė shkollimin. Ajo thotė se shumė herė ka trokitur nėpėr dyer tė ndryshme, institucione, parti politike, por askush nuk i ka ofruar ndihmė qė tė realizojė ėndrrėn e saj pėr t'u bėrė mjeke. Sot e kėsaj dite, ajo e ka tė vėshtirė tė shlyejė nga memoria mėngjesin e kobshėm tė21 marsit tė vitit 2001.

    "Ishte mėngjes kur u zgjova,ne ishim tė strehuar tebanesa e hallės sime, ngase nė lagjen tonė nė Drenovec, bėhej luftė. Kisha shumė frikė se do tė vdes nga krismat qė dėgjoja, sepse isha fėmijė,vetėm 10 vjeēe. Ishim tė kompletuar e gjithė familja,kurse gjyshi dhe babai im ishin me ne pranė nė kohėn kur hėngrėm mėngjesin. Gjyshi Razimi dhe babai Ramadani donin tė shkonin te shtėpia pėr tė marrė valixhet. Dolėn nga banesa dhe nuk u kthyen mė. Unė si fėmijė qė isha atėkohė, nuk mundesha tė kuptojė se ēfarė po ndodh. Filluan tė biejnė telefonatat nga tė gjitha anėt e familjes dhe pyesnin pėr regjistrimin e veturės sė gjyshit. Pak kohė mė vonė e kuptuamse gjyshi dhe babai im janė ekzekutuar nga policia maqedonase. Ishin ēaste tė vėshtira, trishtim...Shumė vėshtirė e pėrballuam edhe pse isha ende e vogėl. Tė nesėrmen shkuam te varrezat e qytetit pėr t'u dhėnė lamtumirėn e fundit gjyshit dhe babait, por nuk mu dha mundėsia t'a shihja pėr herė tė fundit babanė tim. Isha me vėllanė dhe e kaluam edhe kėtė tmerr", kujton 21 marsin vajza mė e madhe e Ramadanit.

    "Njė ditė pas varrimit tė gjyshit dhe babait, sė bashku me anėtarėt e familjes u kthyem nė shtėpi. Shtėpia ishe e zbrazur, tmerri dhe dhimbja ishin kudo prezent. Gjatė dy javėve qė qėndruam nė shtėpi, shumė njerėz na vizituan pėr ngushėllime, por assesi nuk mundėn tė na shėrojnė plagėn e rėndė", kujton Tahire Koraci. Ajo shprehet se pas kėsaj ngjarje, familjes sė mbetur u ėshtė sugjeruar tė largohen nga shtėpia. "E gjithė familja shkuam nė Kosovė, ku kemi qėndruar deri sa ka pėrfunduar lufta nė Tetovė. Nė Kosovė ishte xhaxhai im, i cili kishte ardhur tė na vizitojė nga Gjermania, pasi qė kėtu bėhej luftė. Pas pesė muajve nga ngjarja tragjike, lindi motra ime Elira nė Spitalin e Prishtinės", rrėfen Tahirja pėr eksodin e familjes sė saj. Edhe pas kėtyre viteve, ajo ende ka mall, sepse nuk mundi ta shoh edhe njė herė prindin e vet.

    "Ėndrra ime ishte tė bėhem njė mjeke gjinekologe dhe ende po ėndėrroj se do tė bėhem, ngase shumė e dua atė profesion. Shumė herė kam trokitur nė dyer tė huaja, nėpėr zyra tė ndryshme qė tė paktėn tė punėsohem pasi qė nuk mund ta vazhdojė fakultetin papunė", thotė ajo.

    Ndryshe, mė 21 mars tė vitit 2001, policia maqedonase ekzekutoi Ramadan dhe Razim Koracin, babė e bir, afėr stadiumit tė qytetit tė Tetovės, nė prezencė tė shumė mediave vendore dhe atyre botėrore. Ndėrkaq, sot e kėsaj dite nuk jepen sqarime nė lidhje me kėtė vrasje, ndėrsa atė kohė, arsyetimi i policisė ishte se dy shqiptarėt kishin pasur me vete bombė, arsyetim ky banal, pasi pėrveē nga dėshmitarėt okularė, edhe nga shikuesit tjerė u pa se ata nuk kanė pasur bombė, por vetėm celularė. (Urim Hasipi/KOHA)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga PLAKU : 06-04-2011 mė 03:59
    Pa Kosovė e Ēamėri nuk ka Shqipėri

  20. #60
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    BESOJ KJO TEME DUHET RIAKTIVIZUAR... JU LUTEM TE PUBLIKONI C'DO LLOJ DISKRIMINIMI QE HASNI...
    ================================================

    Maqedonasit nuk duan mbishkrime nė gjuhėn shqipe

    17/04/2011




    Institucione komunale e qendrore, dyqane, kafiteri dhe lokale tė ndryshme nė Shkup por edhe qytete tjera vazhdojnė tė mos pėrfillin mbishkrimet nė gjuhėn shqipe.

    Tabelat hyrėse dhe treguese tė tyre vazhdojnė tė jenė vetėm nė gjuhėn maqedonase dhe alfabetin cirilik, dhe nė raste tė ndryshme, pėrdoret njė gjuhė e tretė, ndėrsa anashkalohet gjuha shqipe.

    Konkretisht tėrė gjatėsia e rrugės Shkup - Prishtinė, autostrada Shkup - Tetovė, Shkup - Kumanovė etj. tė tėra njoftimet janė nė gjuhėn sllavo maqedonase, e bile nė vendet e pagesės sė autostradės njoftimet ndoshta janė deri nė 5 gjuhė por ironikisht nė shqip nuk janė.

    Paradoksale ėshtė se Shqipėria respekton gjuhėn e njė grupi tė vogėl tė maqedonasve nė disa vendbanime ku ata jetojnė, ndėrsa rreth 30 pėr qind e shqiptarėve nė Maqedoni janė tė privuar nga kjo e drejtė.

    Shenja tė institucioneve dhe rrugėve nė gjuhėn sllavo maqedonase janė vendosur nė Komunėn Liqenas (Pustec) tė Prefekturės sė Korēės.
    Emrat e vendeve tė njohura dhe tė institucioneve qė ishin tė shkruara nė shqip, tash janė tė shkruara edhe nė gjuhėn sllavo maqedonase.

    Nė total janė 9 shenja rruge, tabela spitalesh, qendra kujdesi familjar, 2 shkolla dhe 56 rrugica dhe 11 lagje u bėnė me mbishkrime dy gjuhėsh, tė cilat shenja janė tė dhuruara nga komuna e Gazi Babės.


    Duket se shqiptarėt i japin ēdo tė drejtė minoriteteve etnike nė njė vend qė nuk ėshtė multietnik si Shqipėria ,kurse nė njė vend zyrtarisht 'multietnik' si Maqedonia qė pėrbėhet me mbi 35 pėr qind e popullatės shqiptarė, nuk ka shenja tė trafikut dhe institucioneve dygjuhėsh.

    Edhe Tetova pa shenja shqip

    E njėjta ndodh edhe n qytetin e Tetovės. Tė gjitha bizneset private tė qytetarėve maqedonas, por edhe institucione arsimore e bankare nė komunėn e Tetovės nuk respektojnė gjuhėn shqipe. Mbishkrimet e vendosura nė ndėrmarrjet apo institucionet e tilla janė tė shkruara vetėm nė gjuhėn maqedonase, ndėrsa nė disa prej tyre ka vend pėr gjuhėn angleze dhe jo pėr gjuhėn shqipe, edhe pse popullsia dominuese nė kėtė komunė ėshtė ajo shqiptare.

    Nė ēdo anė ku janė tė pranishme dyqanet apo lokalet e ndryshme me pronarė maqedonas shihet qė nga largėsia shkrimi cirilik i reklamave, duke mos pėrmbajtur asnjė fjalė shqipe. Nė komunėn e Tetovės theksojnė se nuk kanė ēfarė tė bėjnė pėrballė kėtyre dukurive qė janė evidente qė nga e kaluara.

    “Pėr mbishkrimin e firmave dhe institucioneve nė nivel tė vetėadministrimit lokal nė dy gjuhė ekziston ligji, por nuk ekzistojnė sanksionet dhe gjobat, pėr shkak tė mospėrdorimit edhe tė gjuhės shqipe nė vendet ku shumica e popullsisė ėshtė shqiptare. Ky ligj ėshtė i diskutueshėm dhe dualist qė nė njė mėnyrė e mbron gjuhėn maqedonase”, ka theksuar kohė mė parė zėdhėnėsi i komunės sė Tetovės, Flakran Pustina.

    Por nga ana tjetėr, ndėrmarrjet shqiptare gati se shumica e respektojnė dygjuhėsinė nė mbishkrimet e tyre, duke vendosur fillimisht gjuhėn maqedonase dhe pastaj gjuhėn shqipe, vetėm e vetėm pėr t`u mos u pėrballur me ligjin dhe sanksionet.

    “Nė bazė tė ligjit pėr pėrdorimin e gjuhės qė e flasin sė paku njėzet pėr qind e qytetarėve nė Republikėn e Maqedonisė dhe nė Njėsinė e Vetėadministrimit Lokal duhet qė mbishkrimet e firmave dhe institucioneve tė shkruhen nė dy gjuhė nė atė maqedonase dhe shqipe dhe firmat me kėtė rast janė tė obliguara me ligj qė t’i bėjnė kėto mbishkrime thonė nė zyrėn pėr informim nė Komunėn e Tetovės.

    Sipas tij, mosrespektimi i dygjuhėsisė nė rastin e maqedonasve ndaj gjuhės shqipe, nga komuna theksojnė se sqarime duhet tė jap Regjistri qendror, atje ku bėhet regjistrimi i firmave, ku gjithashtu shumė ndėrmarrje private tė qytetarėve maqedonase tėrheqin vendimet vetėm nė gjuhėn maqedonase.

    Komuna e Tetovės kėrkon ndryshime tė ligjit, pasi qė sipas tyre, ligji aktual nė kėtė sferė paraqet njė hendikep dhe nuk mund tė shqiptohen sanksione.

    Kadriu: Tė ndryshojė ligji pėr kėtė problematikė

    Eksperti pėr ēėshtje juridike, prof.dr. Osman Kadriu thekson se sa i pėrket kėsaj problematike nė komunėn e Tetovės, tė gjitha ndėrmarrjet duhet tė respektojnė dhe zbatojnė gjuhėn shqipe, konform kushtetutės. “Sepse pėr ato komuna gjuha shqipe ėshtė gjuhė zyrtare edhe ne nivel tė organeve edhe njėsive tjera, po edhe pėr gjitha ndėrmarrjet tjera private e publike”, thekson Kadriu.

    Ai vlerėson se nė praktikė ėshtė e qartė se aspak nuk zbatohet gjuha shqipe nė aspektin e mbishkrimeve nga qytetarėt maqedonas nė komunat me shumicė shqiptare.

    “Patjetėr qė ligjdhėnėsit duhet tė rregullojnė kėtė gjė ose tė miratohet njė ligj i ri pėr kėtė sferė tė marrėdhėnieve shoqėrore komform Marrėveshjes sė Ohrit, ku nėpėr tė gjitha kėto sfera ku shqiptarėt janė nė njė numėr tė konsiderueshėm gjuha shqipe duhet tė jetė zyrtare dhe tė zbatohet nga tė gjitha sferat e marrėdhėnieve shoqėrore”, ka theksuar eksperti pėr ēėshtje juridike, Osman Kadriu. (INA)

    ================================================== ====

    Nė shtėpinė e nxėnėsit tė ndjerė Muhametali Jashari

    Shkup - Muhametali Jashari, i riu nga fshati Kondovė i Shkupit, ndonėse e humbi tragjikisht jetėn, ai tashmė ėshtė shndėrruar nė njė hero i ditėve tona, duke i tejkaluar edhe barrierat etnike. Profili i tij nė “Facebook”, me fansa maqedonas dhe shqiptarė, ka kaluar disa mijėra, ku ai nderohet dhe thuren lavde pėr gjestin e tij. Pjesa dėrmuese e komenteve qė vijnė nga bashkėmoshatarėt maqedonas flasin pėr dimensionin moral, por edhe njė gjest shembull tė njė shqiptari pėr marrėdhėniet ndėretnike. “Njeri i veēantė, fėmijė shembullor, shpresoj se institucionet do tė gjejnė forcė qė ky heroizėm nė mėnyrė pėrkatėse tė jetė i pranuar dhe formėsuar si hero, heroi i tė sotmes. Pėr mė tė vjetrit duhet tė jetė shembull pėr ndėrtimin e besimit dhe bashkėjetesės nė mes tė gjithė qytetarėve tė Maqedonisė.... Jemi krenar qė ka fėmijė tė tillė nė vendin tanė”, shkruan mes tjerash Sllagjan Spasovski, nė profilin e tė ndjerit Muhametali Jashari. “A duhej kjo tė ndodh qė tė kuptojmė tė gjithė se ekziston shoqėrim dhe unitet ndėrmjet maqedonasve dhe shqiptarėve... Nėn qiell tė pėrbashkėt jetojmė, duhet tė respektohemi, ky djalosh i guximshėm vėrtetoi se atė mund ta bėjmė... Prehu nė Paqe!”, shkruan Aleksandra Damēevska.

    I ēojmė nė shkollė, na vijnė xhenaze

    Mesazhet ngushėlluese qė vijnė nga tė gjitha anėt janė i vetmi inkurajim nė kėto ditė zie pėr familjen Jashari nga Kondova. Prindėrit e tij nuk gjejnė fjalė pėr tė pėrshkruar humbjen e djalit tė tyre, ndėrsa apelojnė qė kjo tragjedi tė mos i ndodhė askujt. “I ēojmė fėmijėt nė shkollė e na vijnė xhenaze. Oh mor Zot nuk kam besuar se mua do tė mė ndodhte pikėrisht ajo, tjetėr apel nuk kisha dhėnė. Tė gjithė kanė thėnė se ka qenė shumė shok i mirė pėr tė gjithė, ka qenė djalė qė rrinte vetėm me buzėqeshje...

    Nuk di ēka tė them tjetėr, askujt mos i ndodhtė kjo ēka na ka ndodhur neve”, thotė nėna e tė ndjerit, Fetije Jashari. Ajo me lot nė sy vazhdon tė tregojė se Muhametaliu asnjėherė nuk ka patur keqkuptime me askėnd, e aq mė pak me kryerėsit e veprės makre. “Vet vepra e djalit tim tė ndjerė, tregon shembull konkret se ai ka ofruar ndihmė nė bazė humane, e jo nė bazė tė ndarjeve etnike. Ėshtė njė shembull i mirė pėr tė gjithė tė tjerėt tė kuptojnė se tė gjithė jemi njėjtė para Zotit dhe djali im dha jetėn duke mbrojtur shokun e tij maqedonas. Ėshtė keq qė duhet tė humben jetė pėr tė kuptuar se tė gjithė jemi miq nė kėtė botė, dhe mu pėr kėtė duhet tė mos lėmė urrejtje ndėrmjet veti, pa marr parasysh pėrkatėsinė etnike”, thekson nėna e tė ndjerit. Zonja Jashari ka apeluar deri te disa media maqedonase, qė kanė transmetuar se i ndjeri ka qenė i sėmurė nga zemra, tė mos keqinterpretojnė, pasi i ndjeri, sipas saj, nuk ka pasur probleme shėndetėsore.

    Dikush i fsheh dy tė dyshuarit tjerė

    Ndėrkaq, baba i Muhametaliut, Xhevahir Jashari, thotė se janė gjetur vetėm dy kryerėsit e veprės, kurse dy tė tjerėt i mbron shteti. “Nuk tregojnė se kanė katėr, dhe jo vetėm dy tė pėrshirė nė ngjarje. Fajin duan ta hedhin vetėm nė 16 vjetarin me iniciale D.T. qė tė mos mund tė kapet nga ligji. E di qė tre tė dyshuarit tjerė janė nė moshė mbi 19 vjeē, ndėrsa vetėm D. T. ėshtė 16 vjeē.

    Deri tash nuk kam marr asnjė informatė, as nga policia, as nga Avokati i Popullit, e as qė dikush tjetėr mė ka thirrur pėr tė mė sqaruar si e humbi jetėn biri im dhe ēka do tė ndodh edhe me dy tė dyshuarit pėr veprėn e kryer dhe qė ende janė nė arratisje”, thotė ai. Paralajmėron se pasi tė kalohen ritualet tradicionale dhe fetare, do t’iu drejtohet institucioneve pėr tė kėrkuar drejtėsinė rreth vrasjes sė djalit. “Sigurimi i shkollės ėshtė fajtor qė nuk ka intervenuar nė zėnkėn e tė rinjve. Nė qoftė se sigurimi do ta kryente punėn qė i takon, pėr ēka edhe paguhet, me siguri se nuk do tė kishte ndodhur rasti tragjik”, thotė babai i tė ndjerit.

    Prindėrit e Darko Anēevskit, djaloshit pėr tė cilin Muhametaliu e humbi jetėn duke e mbrojtur, tė mėrkurėn nė mbrėmje, kanė kėrkuar leje pėr vizitė nė familjen Jashari “Prindėrit e djalit tė lėnduar u lajmėruan nė telefon dhe pyetėn a ka mundėsi tė vijmė nė vizitė. Sigurisht qė dera ėshtė e hapur pėr tė gjithė ata qė duan tė shprehin ngushėllime, edhe pse djali mė ka vdekur dhe pėr mua mė asgjė nuk ėshtė e rėndėsishme”, thekson babai Xhevahir Jashari.

    Ndryshe, Muhametali Jashari humbi jetėn tė premten e javės sė kaluar nė oborrin e shkollės sė mesme “Zdravko Cvetkovski”, pasi ishte pėrfshirė nė mbrojtje tė shokut, i cili ishte sulmuar nga dy persona tė tjerė. M.I./KOHA


    ==================================================
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

Faqja 3 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 20-12-2008, 02:29
  2. A e ruajti feja islame popullin shqiptar nga asimilimi?
    Nga imaas nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 166
    Postimi i Fundit: 30-10-2005, 08:27
  3. Historia kombtare
    Nga llokumi nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 14-02-2003, 19:51
  4. Gjergj Kastrioti-Skenderbeu
    Nga Kallmeti nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 17-08-2002, 14:58

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •