Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 12 prej 12
  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-12-2006
    Postime
    172
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Informacion per Mitropoline e Korces

    Mitropolia e Korēės (marrė nga Periodiku Tempulli)

    Ekzistenca dhe vazhdimėsia e qendrės Peshkopale tė trevės sė Korēės vjen qė nė fillimet e krishterimit zyrtar apo nga Mesjeta e Hershme. Si zonė e brendshme e perandorisė romake, zona e Korēės ka njė mungesė dokumentacioni pėr kėtė periudhė.
    Megjithatė, ekzistojnė disa zbulime arkeologjike tė kishave paleokristiane, gojėdhėna apo rrjedhime.
    Justiniani, i cili ishte njė nga perandorėt bizantinė, qė u pėrpoq me tė gjitha forcat pėr riorganizimin e Kishės ka deklaruar: “Ne urdhėrojmė qė ēdo qytet i cili ka qenė i rindėrtuar nė vitet e mėparshme, ose qė s’ka qenė mė parė, por ėshtė shpallur i tillė me mirėsi perandorake, tė ketė njė peshkop tė vetmin dhe tė veēantė qė tė kujdeset pėr ēėshtjet kishtare nė qytet”.
    Treva e Korēės ėshtė e pasur me vendbanime e qyteza tė kėsaj periudhe, megjithėse zbulimet arkeologjike kanė mbetur pas dore pėr kėtė kohė.
    Pikėrisht nė Zaradishtėn e Voskopit janė gjetur kisha paleokristiane tė kėsaj periudhe nga arkeologėt e Korēės. Vetė emri Voskop duhet tė lidhet me pėrkthimin nė shqip “Bari Shpirtėror”, atribut i peshkopit si bari i deleve te Perėndisė. Padyshim dhe zona e Korēės ka pasur peshkopėt e saj nė periudhen paleokristiane. Nga ana tjetėr, kjo periudhė ėshtė e mbarsur me dyndje tė popujve barbarė nė trevėn tonė si gotėt, avarėt, sllavėt etj.
    Kėto hordhi tė egra rrėnuan, shkatėrruan, plaēkitėn qytetet dhe kishat, duke i kthyer nė gėrmadha. Sipas pėrshkrimit tė Jeronimit, u morėn robėr episkopė, u vranė presviterė dhe shėrbyes tė kishės. U shkatėrruan kisha, pranė altarėve tė Krishtit u lidhėn kuajt si nė grazhd, kockat e martirėve u nxorėn nga varret.
    Disa autorė si Puqevile, Ligor Mile mendojnė se Mitropolia e Gotias e regjistruar nė katalogun e 109 Mitropolive tė Konstandinopojės, qė nga shek XII-tė pėrkon me njė nga qytetet mė tė lashta tė fushės sė Korēės. Madje pohojnė, se edhe episkopėt e Korēės e quanin veten vazhdues tė kėsaj Mitropolie deri nė fillim tė shekullit XIX-tė.
    Megjithatė, e rėndėsishme ėshtė qė kjo trevė ka pasur qendrėn e saj episkopale. Ndėrkohė, qė mbetet detyrė pėr studiuesit dhe arkeologėt sqarimi i mėtejshėm i kėsaj periudhe.
    Dhe pikėrisht, nė vitin 893, Shėn Kelmendi do tė ngrinte episkopatėn e parė sllave, kuptohet mbi bazėn e atij tė vendasve tė krishterė.
    Pėr herė tė parė dokumentohet episkopata e Deabol-Selasforit, si episkopatė e zonės. Kjo qendėr episkopale pėrmendet dhe nė listen e shkrojtur greqisht nė kishėn e Shėn Akilit nė Prespė, si njė nga 18-tė episkopatat e pushtuesve bullgarė nė shekullin X-tė.
    Ekzistenca e peshkopatės sė Debol-Selasforit pėrmendet edhe nė shumė dokumente bizantine. Le tė pėrmendim disa nga kėto dokumente tė cilat e pėrmendin kėtė peshkopatė, vazhduese e sė cilės ėshtė sot Mitropolia e Korēės. Dokumenti mė i hershėm ėshtė Sigjilli i Vasilit II (976-1025) perandor i Bizantit, i mbiquajturi “bullgaroktoni” apo “bullgarovrasėsi”, i cili mundi carin bullgar Samuel dhe pastaj zonat e pushtuara nga bullgarėt. Pas kėsaj nė vitin 1020 rikonfirmoi tė drejtat e Kryepeshkopatės sė Ohrit me njė Sigjill. Ndėr peshkopatat e tjera ai pėrmėnd edhe Peshkopatėn e Deabolisit.
    “…nė vetė Kostur e Kuresht, nė Kolonjė nė Deabol nė Vjosė dhe Mor tė ketė klerikė 40 e parikė 30 ndonėse mė parė kishte mė shumė…”
    Nė kronikėn e kronistit Bizantin Skilica (vazhduesi) nė vitin 1078 Peshkopata dhe Peshkopi i Deabol-Selosforit del e pėrzier nė kryengritjen e Niqifor Vasillaqit, Duka i Durrėsit.
    Njė tjetėr dokument bizantin ėshtė edhe njė letėr dėrguar Joanit, Dukės sė Durrėsit, i biri i Isak Komnenit nga Theofillkati, Kryepeshkopi i Ohrit, i cili kėrkon ndihmė pėr kthimin e parikėve tė peshkopatės sė Deabolisit, qė qenė fshehur nė pyje. Nė vitet 1107-1108 bėhet fjalė pėr patrikėt qė i ishin dhėnė peshkopit tė Deabolit me spigjillin e Vasilit tė II.
    Duket se Deabolisi kishte pėsuar shkatėrrime e pothuaj kishte mbetur shkretė. Por sipas shtesave tė bėra nė kronikėn e Skilicės nga peshkopi i Deaboloisit Mihaili, del se Deabolisi ishte rimėkėmbur.
    Kjo peshkopatė pėrmendet edhe nė mbishkrimet e kishave tė Patrikanės sė Ohrit, deri nė shekullin XIV-tė.
    Pra, shkurt mund tė themi se Peshkopata e krahinės sė Korcės ka qenė pronė e qytetit tė Deabolis-Selasforit pėr shekuj me radhė dhe pėrmendet qysh nga shekulli i dytė nė gjeografinė e Ptolemeut.
    Pėr herė tė parė me emrin e Korēės pėrmenden nė regjistrat osmanė tė vitit 1431 pronat e peshkopit, pėrpara kėtij viti dhe ato ishin nga ish-fshati Peshkopia, deri nė Mborje, sot lagjja rreth xhamisė.
    Si duket kėtu ka qenė selia e Peshkopatės pėr vetė emrin e fshatit. Me ndryshimet e mėvonshme nė marrjen e pronave tė Peshkopatės nė fshatin Peshkopi nė vitin 1437 si dhe mė vonė me dhėnien e kėtij fshati, ngjitur me qytetin e Korcės, Iliaz Beut, Peshkopata u vendos nė lagjen jashtė kalasė sė Korēės, qė u quajt Varosh.
    Kjo Peshkopatė tashmė e ngritur nė rangun e njė Mitropolie u quajt Mitropolia e Korēė-Selasforit, e cila mėse njė herė tregon vazhdimėsinė e Peshkopatės Deabolis-Selasforit qysh nga shekulli IX-tė. Emėrtimi Mitropolia e Korēė-Selasforit dėshmohet qė nė kapakun e Kodikut tė madh e tė vjetėr tė kėsaj Mitropolie, hapur nga Mitropoliti Parthen.
    Titujt dhe varėsia e Mitropolisė sė Shėnjtė tė Korēės pas kėsaj periudhe kanė qenė si mė poshtė: sė pari nuk duhet harruar pa u theksuar, se qysh nė krijimin e Patriarkisė sė Ohrit Mitropolia e Korcės ka qenė nė vartėsinė e Patriarkanės sė Ohrit, e cila mbante titullin e Justinianės sė Parė, tė Ohrit, Serbisė, Bullgarisė, Shqipėrisė deri nė vitin 1767. Pas kėtij viti Mitropolia e Korēės kalon direkt nė vartėsinė e Patriarkanės sė Konstandinopojės. Deri nė vitin 1781, Mitropolia e Korēės dhe Mitropolitėt e saj, mbanin titullin Mitropoli e Korēės dhe e Selasforit.
    Nga viti 1781 deri 1816 mbanin titullin Mitropoli e Korēės dhe Voskopojės. Nga 1816 deri 1828 e Korēės, Selasforit dhe Voskopojės. Nga viti 1828 deri 1835 e gjejmė me titullin Mitropoli e Korēės dhe Pogonisė. Nga viti 1835 deri 1881 del me titullin Mitropoli e Korēės dhe e Pėrmetit. Nga 1881 deri 1922 mban titullin Mitropolia e Korēės, Pėrmetit dhe Voskopojės. Mė 1874 Patriarkana me dekret tė sulltanit i shtoi edhe titullin “Eksark i Maqedonisė sė Sipėrme” Sot Mitropoli e Korēės, Pogradecit, Kolonjės, Devollit, dhe Voskopojės.

    Mitropolia e Shenjtė e Korēės dhe Ndėrtesa e Saj
    Ndėrtesa e Mitropolisė sė Hirshme tė Korēės ka qenė atje ku ėshtė edhe sot. Ndėrtesa e parė mendohet tė jetė ndėrtuar nė kėtė vend, aty nga fundi i shekullit XV-tė e fillimi i shekullit XIV-tė, por me saktėsi nga kush ėshtė ndėrtuar nuk mund tė themi. Por pėr sa i pėrket kėtij datimi mund tė sjellim disa argumenta.
    Me vendosjen e sundimit Turk nė trevėn e Korēės si dhe me normalizimin e jetės sė brendshme tė perandorisė, Sulltan Mehmeti II-tė (1451-1481) njohu pėr tė gjithė orthodhoksėt e perandorisė tė drejtėn qė tė udhėhiqen nga ana fetare prej Patrikanės Ekumenike tė Konstandinopojės. Gjithashtu mė vonė, Sulltan Sulejman (1520-1566) pėrcaktoi legjislacionin pėr komunitetet orthodhokse tė perandorisė turke. Pikėrisht nė kėtė periudhė rishfaqen prelatėt e Mitropolisė sė Shenjtė tė Korēės. Nė shekullin XV-tė pėrmendet nė regjistrat osmanė tė Korēės Josifin, qė nėnėshkruan njė akt me Ohrin. Nė vitin 1566 kemi Timoteun, tė cilin nga Korēa, Patrikana e Ohrit e dėrgon nė Italinė e Jugut dhe Dalmacinė orthodhokse, si dhe Mitropolit Gavrilin Mitropolit tė Korēės, mė 1572 e me radhė. Njė fakt tjetėr interesant dhe tė saktė na paraqesin dokumentet turke tė shekullit XV-tė dhe konkretisht nė shėnimet e defterit osman tė vitit 1431, ku tregohet se para pushtimit turk Peshkopi i Korēės zotėronte si ēiflig, fshatin Peshkopi dhe njė pjesė tė trevave tė Mborjes. Pėr fshatin Peshkopi ose mė mirė pėr lagjen e bujqve nė anėn jugore tė lumit, nė regjistrin osman pėrmendet qė ishte mė parė nė zotėrimin e peshkopit.
    Sistemi i timareve, qė u zbatua nga pushtuesit nė fill tė shek XV-tė, pati pėrfshirė dhe Peshkopė dhe Kryepeshkopė tė cilėve pėr pozitėn e tyre Turqia u la nga pronat e mėparshme tė mėdha timare tė vogla, tė njė rangu me timaret e kadinjve tė qytetarėve. Nė defterin osman tė vilajetit tė Korēės tė vitit 1431 timari Nr 16 ėshtė timori i peshkopit tė Korēės, i barabartė me njė detyrim prej 2345 Akēe. Me ndryshimet, qė u bėnė mė vonė, si dhe me dhėnien e kėtyre tokave Iliaz Bej Mirahorit nė fund tė shekullit XV-tė nga sulltan Bajaziti edhe qendra Peshkopale do ketė pėsuar lėvizjet e saj. Nė kėtė periudhė qyteti i Korēės filloi tė zhvillohet jashtė kalasė sė banuar tė tij. U ndėrtuan mjaft shtėpi tė njohura me emrin lagjja Varosh.
    Pikėrisht nė vitin 1707 gjatė kėrkesės sė komunitetit orthodhoks tė Korēės pėr ndėrtimin e kishės sė re Katedrale Burimi Jetėdhėnės, thuhet sė ndėrtesa e Mitropolisė ishte shumė e vjetėr dhe u pėrdor si argument vjetėrsia e saj tek turqit pėr ekzistencėn e themeleve tė njė kishe tė vjetėr pronė e saj. Nė fakt u ndėrtuan natėn themelet e njė kishe, siē thonė dokumentet e kohės dhe i mbuluan pėrsėri pėr t’i paraqitur sikur zbuluan themelitė e njė kishe tė vjetėr, pasi Turqia nuk lejonte ndėrtimin e kishave tė reja prej themelesh. Kjo tregon se nė vitin 1707 Mitropolia qė nė kėtė kohė cilėsohet nė formėn e njė shtėpie shumė tė vjetėr si godinė, gjė qė tė shpie nė konkluzionin tonė, qė duhet tė jetė ndėrtuar nga fundi i shekullit XV-tė dhe fillimi i shekullit XVI-tė.
    Nė kėtė godinė vazhdojnė tė kryejnė aktivitetin e tyre Mitropolitėt e Korēės dhe komuniteti orthodhoks i krahinės sė Korēės, deri nė vitin 1856. Pikėrisht nė shekullin XIX-tė Qyteti i Korēės mer njė zhvillim tė madh nė ekonomi arsim, kulturė, arkitekturė etj. Nė krye tė kėtij zhvillimi ishte komuniteti orthodhoks i Korēės dhe si rrjedhojė normale dilte, qė edhe qendra shpirtėrore arsimore civile e komunitetit orthodhoks duhej tė rindėrtohej.
    Rindėrtimi ėshtė bėrė nė kohėn e mitropoliti Neofitit nga Gjirokastra nė vitin 1857, kėtė na e fakton mbishkrimi nė gjuhėn greke mbi njė dėrrasė tė vendosur nė sallėn e kėsaj Mitropolie, e cila ekzistonte deri mė 1894, kohė qė Mitropolia u dogj. Nė tė shkruhej:
    “Kjo Mitropoli u ndėrtua nga themeli nė ditėt e kryepriftit Neofit nga Gjirokastra me ndihmat e tij e tė Korēarėve e tė fshatrave qė janė pėrqark e qė janė nėn mbrojtjen e kėsaj Mitropolie mė 15 Korrik 1857”
    Njė ngjarje tronditėse ndodhi pas largimit tė Mitropolitit Anthin, pikėrisht siē e pėrshkruan N. Naēi. Mė 20 Gusht ora 1030 tė vitit 1894, duke u gdhirė e premte nga strehėt e Mitropolisė doli flakė e madhe qė rrethoi tė katėr anėt e ēatisė dhe kėshtu u gdhinė pa Mitropoli. Djegia e Mitropolisė, thuhej nė atė kohė, nuk qe e rastėsishme. Kjo djegie i solli komunitetit orthodhoks dėme tė pallogaritshme; aty u dogjėn mjaft gjėra tė vjetra e me vlerė.
    Pas djegies sė Mitropolisė, Pleqėsia (Dhimogjirondia) mblidhej nė shtėpinė e Petro Dardhės deri nė vitin 1896, kur mbaroi ndėrtimi i Mitropolisė.
    Godina e Mitropolisė, qė lartėsohet edhe sot kaq e hirėshme dhe e bukur, u rindėrtua, pas djegies, prej Thoma Adhamit. Thoma Adhami ishte njė mėrgimtar me origjinė nga Vithkuqi, tregtar nė Egjipt, i cili megjithėse ndodhej shumė i sėmurė nė burgun e Aleksandrisė, i dėrgoi fjalė tė vėllait Gaqi Adhamit dhe hartoi testamentin, qė ta ndėrtonte Mitropolinė e Korēės sa mė tė bukur.
    Mbi portėn e Mitropolisė, mbi njė pllakė tė mermertė, dikur me gėrma tė arta, ėshtė shkruar me gėrma greke emri i tij dhe i fėmijės sė tij. Kjo pllakė, e cila ndodhet mbi portėn kryesore tė Mitropolisė u rivendos gjatė rikonstruksionit qė iu bė Mitropolisė nėn kujdesin e Imzot Anastasit nė tė cilėn shkruhet:

    NE VITIN 1896 NE KOHEN E GJERVASIT MITROPOLIT I KORĒES U DHURUA PREJ MIREBERESVE A. ADHAM, THOMA DHIONIS DHE GJERGJI RINDERTIMI I MITROPOLISE SE SHENJTE E CILA U DOGJ NGA DORA E PANJOHUR NE KORĒE ME 12 KORRIK

    Pas ndėrtimit qė vazhdoi qė nga viti 1894-1896 nė kėtė godinė u vendosėn tė gjitha materialet, dokumentet e kishės, arshiva dhe biblioteka e famshme e saj. Kjo godinė vazhdoi tė funksionojė si e tillė deri nė vitin 1967, vit kur Shqipėria u shpall shtet ateist. Godina u shtetėzua, materialet e saj u sekuestruan dhe u ēuan nė arshivėn e shtetit, nė bankė, nė zyrat e organizatave shtetėrore, shoqėrore dhe deri nė zyrat e ushtrisė. Pra, pasuria e komunitetit orthodhoks e mbledhur pėr shekuj u shkri nė mėnyrė barbare. Mė vonė kjo godinė shėrbeu si shkollė (kurs) i Partisė sė Punės.
    Nė vitin 1988-1989, iu bė njė rinkonstruksion si shkollė partie dhe falė Zotit Mitropolia e Shenjtė shpėtoi nga njė rrafshim nė tokė, sipas disa zėrave tė kohės, me pretekstin e zmadhimit tė sheshit para muzeut mesjetar.
    Nė vitin 1995, nėn kujdesin e Imzot Anastasit, Kryepeshkop i gjithė Shqipėrisė, iu bė njė rinkonstruksion i dytė dhe u pajis me ēdo gjė tė nevojshme. Nė hollin e saj ėshtė vendosur njė pllakė e mermertė nė tė cilėn shkruhet nė gjuhėn shqip kėto fjalė: “Mitropolia e Shenjtė e Korēės u restaurua plotėsisht nė vitin 1995-1996 me iniciativėn dhe me fondet e mbledhura nga Kryepiskopi i Tiranės e i gjithė Shqipėrisė Imzot +Anastasi. Pėr rimėkėmbjen e Kishės Orthodhokse pėr Lavdi tė Perėndisė”.

    Mitropolitėt dhe Peshkopėt qė kanė shėrbyer nė krahinėn e Korēės
    Ekzistenca e peshkopėve tė krishterė tė trevės sė Korēės na shfaqet qė nė fillimet e krishterimit nė qendra tė banuara tė kėsaj treve si Gothia, Voskop, Selasfor, Deabolis etj. Lehtėsia e misionarėve tė krishterė nė zonat e brendshmė tė Gadishullit tė Ballkanit, duhet tė ketė qenė favorizuese pėr ta, pasi influenca e tempujve paganė qe mė e dobėt nė krahasim me qytetet bregdetare apo kolonitė greke.
    Deri nė dyndjet sllave krishterimi i drejtuar nga prelatėt e tij duhet tė ketė krijuar fizionominė e tij nė trevėn e Korēės. Kėtė na e pohojnė edhe shkrimet pėr Shėn Klementin, i cili me inkurajimin e carit bullgar, Boris Mihali, pėrgatiti predikues e klerikė sllavė duke zėvendėsuar ata grekė, pohime kėto qė bėjnė fjalė pėr vitet 886. Interesant ėshtė dhe pėrmendja nga disa autorė si Pukevil, profesor Ligor Mile, pėr ekzistencėn e Mitropolisė sė Gothias, e regjistruar nė katalogun e 109 Mitropolive tė Kostandinopojės, qė nė shekullin VII-tė. Ndėrsa vetė peshkopėt e Korēės vazhduan ta quanin veten pasardhės tė peshkopėve tė Gothias, deri nė fillim tė shek XIX-tė. Ky shėnim nuk mund t’i pėrmendte dot emrat e prelatėve qė kanė udhėhequr Kishėn nė trevėn e Korēės nė periudhėn ė hershme tė saj, kjo pėr mungesė dokumentacioni. Edhe gjatė Mesjetės dhe konkretisht nė kohėn e sundimeve sllave e bizantine ne mundim tė identifikojmė vetėm disa prej kėtyre prelatėve tė Kishės qė kanė udhėhequr nė trevėn e Korēės. Ndėr ta, mund tė pėrmendim Shėn Klemendin, viti 893- 916, i cili qe peshkopi i parė sllav pas kthimit tė sllavėve nė krishtėrim. Ai e vendosi selinė peshkopale nė qytetin e atėhershėm tė Deabolisit, e cila ishte dhe qendra e guvernatorit pėr krahinėn tonė dhe mė gjėrė pėr Kutmiēevicėn, e cila shtrihej deri nė brigjet e Adriatikut. Nė shkrimet sllave thuhet se ai ndėrtoi Peshkopatėn nė qytetin e atėhershėm, qė ndodhej pranė fshatit tė sotėm Mborje dhe megjithėse organizoi Kishėn sllave, ai qėndroi si peshkop deri nė fund dhe si krah tė djathtė kishte Shėn Naumin.
    Qė tė dy kanė punuar e predikuar nė katedralen apo manastirin e Shėn Marisė, tė cilėn e ndėrtoi pėr ish qytetin e Deabolisit vetė Car Boriz Mihali i Bullgarisė mbi tė vjetrėn, e cila cilėsohej si njė nga shtatė kishat mė tė pasura dhe tė mira qė ndėrtoi ky Car.
    Nė kryengritjet e vitit 1078 dokumentat bizantine pėrmendin peshkopin e Deabolisit Theodhorin si pjesėmarrės nė tė. Gjithashtu nė kėtė shekull nė shkresėn e kronikės sė Skilicės pėrmendet si autor Peshkopi i Deabolisit Mihaili dhe nė mbishkrimet e kishave tė Kryepeshkopatės sė Ohrit pėrmendet si ndėrtues i kishės sė Shėn Grigorit, nė vitin 1365 peshkopi i Deabolisit Grigori, si dhe nė pikturimin e manastirit Zaum nė vitin 1361. Gjithashtu, nė mbishkrimet e kishės sė Ristozit, nė afėrsi tė Korēės, pėrmendet peshkopi ynė Nimfoni, viti 1389.
    Tė gjitha sa thamė mė sipėr tregojnė ekzistencėn dhe vazhdimėsinė e qėndrės peshkopale bashkė me prelatėt e saj, megjithė rebeshet e ashpra qė ka kaluar zona e Korēės nė shekuj. Ajo nuk ėshtė ndėrprerė qė nga antikiteti i vonė, pavarėsisht nga ngritjet dhe uljet nė rangun e peshkopėve, tė diktuara kėto sipas kohės dhe pushtimeve qė ka kaluar kjo zonė. Madje dhe nė periudhat mė tė vėshtira gjatė fillimit tė pushtimit osman nė dokumentet osmane tė vitit 1431, nė regjistrin e vilajetit tė Korēės kjo qendėr kishte njė timar prej 2345 akēe taksė. Gjithashtu, siē e pėrmendėm, edhe tokat e fshatit Peshkopi edhe pak toka tė Mborjes, pėrfshiheshin qė para pushtimit turk nė tokat e peshkopit tė Korēės, qė sipas kėtij regjistri i paskėshin gėzuar Peshkopėt e mėposhtėm. Katalogu me emrat e peshkopėve para pushtimit turk ėshtė shumė i cekėt, janė vetėm emrat e atyre peshkopėve qė pėrmėnden nė dokumente tė ndryshme bizantine ose sllave. Ndėrkohė katalogun me emrat e peshkopėve qė kanė shėrbyer nė dioqezėn e Korēės pesė shekujt e fundit ėshtė pothuajse i plotė.

    Katalogu i Peshkopėve

    893- 916 + Shėn Klemendi
    893- 900 + Shėn Naumi(zėvendės)
    shekulli XI + Theodhori
    shekulli XI + Mihali
    Gjysma e parė e shekullit XIV + Grigori
    Gjysma e dytė e shekullit XIV + Nimfoni
    Gjysma e parė e shekullit XVI + Josifi
    Deri nė vitin 1566 + Timotheo
    1572-1580 + Gavrili (mė 1586 patrik i Ohrit)
    Rreth vitit 1590 + Athanasi (mė vonė patrik i Ohrit)
    1607 + Zosimea
    1634 +Mitrofani
    1670 +Partheni (nga korēa i cili ngjitet nė fronin e patrikut tė Ohrit)
    1691-1693 +Makari
    1694-1696 +Athanasi
    1696-1709 +Dhanili nga Durrėsi
    1709-1742 +Josafi (voskopojari), i cili u ngjit nė fronin e patrikut tė Ohrit dhe mbajti edhe fronin e Mitropolitit tė Korēės dhe Selasforit.
    1743-1753 +Niqifori
    1753-1763 +Dhionisi
    1766-1769 +Gjenadhi
    1769-1781 +Joaqimi
    1797-1806 +Joasafi (voskopojari)
    1806-1828 +Meleti
    1834-1835 +Visarioni
    1835-1845 +Qirilli
    1845-1874 +Neofiti (gjirokastriti)
    1874 +Dhorotheu (i mbytur nė Vjosė)
    1874-1885 +Dhorothe Kristidhi
    1885-1892 +Fillothe Kostandinidhi
    1892 +Kristiadhi, i cili nuk erdhi nė Korēė)
    1892 +Grigori, i cili nuk erdhi nė Korēė
    1892-1894 +Anthimi Caco (i cili mė vonė hipi nė fronin e patrikut tė Konstandinopojės)
    1894-1892 +Gjerasiu Orogollaj
    1902-1906 + Foti
    1906-1910 +Gjervas Serositi
    1910-1916 +Germono Anastasiodhi
    1919 +Joaqim Strompi
    1919-1921 +Jakovi
    1922 +Jerotheu Janopullos nga Ēarshova e Pėrmetit, eksark patriarkal dhe Mitropolit i Korēės.
    1929 Zėvendės Mitropolit, Visarion Xhuvani dhe kryetar i Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė.
    1934-1937 +Kristofor Kisi Beratasi
    1937-1939 +Evllogjio Kurilla
    1939-1946 +Agathangjel Ēamēe Korēari
    1946-1952 +Sofron Borova
    1952-1962 +Fillothei
    1962-1965 +Dhamiano (Dhimitėr) Kokoneshi
    1965-1967 +Qirill (Qirjako) Naslazi
    1998- +Joani (Pelushi)

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-12-2006
    Postime
    172
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shkollat e Mitropolisė sė Korēės 1724 (marrė nga Periodiku Tempulli)

    Njė nga detyrat e rėndėsishme tė Mitropolisė ishte mbajtja dhe arsimimi i fėmijėve tė krishterė korēarė. Pėr kėtė problem si dhe shumė tė tjera tė krishterėt duhet tė organizonin vetė jetėn e tyre publike nė komunitet.
    Pushteti osman nuk pėrgjigjej pėr shkollimin e tė krishterėve. Kjo politikė e osmanllinjve u mor hua prej traktatit shumė tė vjetėr tė Kalif Omarit qė pat lidhur me Patriarkun Sofron tė Jeruzalemit1, nė vitin 637 pas Krishtit. Kushtet pėrmblidheshin nė pesė pika:

    1. Tė krishterėt sipas Kuranit tė paguajnė haraē tė pėrvitshėm.
    2. Tė mos hipin nė kalė, tė mos mbajnė armė, tė mos shesin verė, tė mos pėrdorin arabishten nė instuticionet e tyre.
    3. Kudo qė tė venė tė mbajnė njė lloj veshje dhe tė mos kenė kryq mbi rrobat e tyre.
    4. Tė mos i bien kėmbanės.
    5. Ushtarė tė mos merren, por duhet tė paguajnė haraē gjaku (nė ēdo pesė djem njėri tė grabitej pėr t’u jeniēerizuar). Kishat dhe shkollat e tyre t’i ndėrtojnė dhe t’i mbajnė vetė.

    Gjatė shekujve tė parė tė sundimit turk nė kushtet e diskutimit fetar shkolla organizohej brenda nė kishė. Kėto shkolla morėn emrin “shkolla qeli” dhe pėr kėtė pėrdoreshin hajatet e kishave. Punėn e mėsuesit e bėnin priftėrinjtė ose psaltėt e kishės. Nė to mėsoheshin shkrim e kėndim, pjesė tė thjeshta fetare, pak matematikė dhe bujqėsi.
    Pėr tė ngritur shkollėn nė njė rang mė tė lartė dhe pėr tė marrė formėn e shkollės sė plotė dhe djemve korēarė t’u jepej arsim mė i lartė me mjetet pedagogjike tė kohės, nėn drejtimin e fort tė hirėshmit Mitropolitit tė Korēės dhe Patriark i Patriarkanės sė Ohrit Joasafit vendosėn tė ngrejnė njė tė tillė shkollė nė vitin 17242.
    Pėr herė tė parė nė historinė e shkollave tė Korēės janė mbledhur ndihma tė mėdha me titullin “Pėr skoli dhe Kishė”. Vetė i hirėshmi Joasaf figuron nė ballė tė ndihmėtarėve. Nė listėn e gjatė tė ndihmėtarėve figurojnė Princi i Hungaro-Vllahisė Jani Nikolla, Aleksandėr Mavrokordati me njė kontribut prej 150 grosh nė vit. Arkondėt e qytetit tė Korēės me 3000 aspra dhe njė arė pėr ndėrtimin e shkollės. Arkondėt e qytetit tė Vithkuqit dhanė 10000 aspra. Arkondėt e qytezės sė Boboshticės dhanė 3000 aspra. Peshkopi i Prespės Paisi dha arėn dhe vreshtin e tij. Tė gjitha kėto tregojnė pėr dėshirėn e madhe tė korēarėve pėr arsimimin e djemve tė tyre.
    Kjo shkollė u ngrit nė sheshin e Mitropolisė nė verilindje tė saj - sot anekset e shkollės 9-vjeēare “Sevasti Qirjazi” - dhe vazhdoi tė funksionojė deri nė vitin 1843, kur u rindėrtua. Ambiciet e fort tė ndriturit Joasaf shkojnė deri atje sa kjo shkollė tė ishte publike, ku tė mėsonin tė gjithė fėmijėt djem tė familjeve tė varfra dhe tė pasura pa pagesė. Ai mblodhi nė Mitropoli tė gjitha ryfetet e qytetit: tabakėve, terzinjve, opingarėve, qymyrxhinjve, samarxhinjve e kasapėve, tė cilėt vendosėn me vetėdashjen e tyre tė mirė dhe pėr shpėtimin e tyre shpirtėror. Dhanė dhuratė tė pėrbashkėt pėr shkollė shpirtėrore tė pėrbashkėt, qė tė mėsojnė djemtė papagesė, cilėtdo qofshin. Dhe mėsuesit e ēdo kohe cilėtdo qofshin tė marrin rrogėn nga kėto ryfete.
    Nė vitin 1843 nė kohėn e Mitropolitit Qirill, kjo shkollė u rindėrtua qė nga themelet. Njė nga themeluesit (rindėrtuesit) ėshtė edhe Mitkoja. Nė pllakėn e kėsaj shkolle qė ėshtė shkruar nga patr-ioti korēar Thimi Mitko shkruhej:

    “Dielli i ndritshėm i diturisė shkėlqeu, tė shumtėt brohorasin dhe e gjithė bota, ngrihu shih nėna ime fort e dashur njėqindvjetorin e dritės, fort e mplakura ime, degė (fėmijė) tė gjithė me dėshirė pėr arsim, atyre t’ιu ngjani, ja ku iu ngrehim shkollė medaljet e musave tė fitojmė. 1 Maj 1843 EFTHIM MITKO”

    Rindėrtimi i saj u bė nga Pavllo Axhai, bashkėatdhetar qė banonte nė Poloni siē e pėrmend Thimi Mitko. Ai e ndėrtoi me shpenzimet e veta shkollėn e vjetėr qytetse nė fillim tė shekullit tė 19-tė. Me kalimin e viteve duke parė qė nxėnėsit qenė shtuar dhe shkolla e vjetėr qe e pamjaftueshme Mitropolia e Korēės me pleqėsinė vendosėn tė ngrehin njė shkollė tė re nė sheshin e Mitropolisė nė veri tė saj dhe nė perėndim tė liceut. Ndihma kryesore pėr tė ndėrtuar kėtė shkollė e dhanė vėllezrit Dhimitėr dhe Anastas Avraam Lakēe. Kėshtu nė vitin 1867 u ngrit kjo godinė, sot ėshtė krahu verior i shkollės S. Qiriazi. Kėtij ndėrtimi nė vitin 1839-94 iu hodh edhe kati i dytė nga vetė arka e Mitropolisė duke u bėrė njė godinė e madhe dhe e bukur. Nė ndėrtimin e katit tė pare, siē e pėrmėndėm mė lart tė bėrė nga vėllezrit “Lakēe” shkrueshin nė njė pllakė pa hyrė, nė tė majtė kėto fjalė nė gjuhėn greke.

    “Shkollė alilodidaktike e ngritur prej themelesh me shpenzimet e bujarve tė miqve tė arsimit DHIMITRI DHE ANASTAS AVRAAM LAKĒE emrat kėtyre ndėrtuesve dhe bamirėsve atdheu me mirėnjohje ua mbishkrojti me shkronja tė arta nė kujtim tė pėrjetshėm. Nė vitin shpėtimtar 1867, muaji Maj”.4

    Kjo godinė mė vonė shėrbeu dhe si shkollė vajzash, kur shkolla e vashave u bė spital nga francezėt. Sot kjo shkollė sė bashku me shkollėn Doko janė bashkuar dhe kanė formuar njė shkollė tė vetme pas rikonstruktimit me emrin shkolla “Sevasti Qiriazi” e cila ndo-dhet nė veri tė Mitropolisė sė Korēės.

    Llasoja
    Nė vitin 1850 fort i ndritshmi Mitropolit i Korēės Neofit Gjirokastriti duke kuptuar se korēarėt kishin njė traditė tė flaktė pėr arsim dhe qytetėrim, si edhe mbi bazėn e traditės sė lėnė nga fort i lumuri Joasaf, qė nga viti 1724 u pėrpoq qė tė krijohej njė vijimėsi pėr shkollat. Ai mendoi qė financimi i tyre duhej tė kishte njė themel vendas. Pėr kėtė ai u mor vesh me tregtarė vendas, kurbetlinj edhe me arkondė tė Korēės. Kėshtu Mitropolia e Shenjtė e Korēės me Mitropolitin Neofit dhe epitropėt e nderuar Kristo Gode e Dhimitri Josif Shano po kėtė vit mė 1850 sė bashku me arkondėt e Korēės themeluan “Arkėn Arsimore” dhe e pagėzuan me emrin “Llaso”5. Vetė ky gjirokastrit ėshtė nė krye dhe nė ballė tė dhuruesve dhe kontribuesve tė llasos, duke dhėnė shumėn prej 5000 grosh. Gjithė korēarėt dhanė ndihma tė shumta, por veēanėrisht ata tė Egjiptit me nė krye Jorgji Mihal Bangėn.
    Qė nė fillim shuma e arkės arriti nė 20000 grosh. Vetė Jovan Banga kur vdiq mė 1859 dhuroi 50000 grosh. Kapitali i llasos arriti deri nė 12000 lira turke6. Nė vitin 1900 kapitali i “Llasos” arrti nė 70-75000 lira turke7, prona, ara, dyqane, shtėpi dhe prona tė kishės. Fort i Ndrituri Neofit vendosi qė nga kjo shumė tė jepeshin me kamatė tė holla dhe shpenzimet qė do tė kryheshin pėr shkollat dhe mėsuesit do tė kryheshin vetėm nga kamatat e nxjerra nga kapitali dhe kapitali fillestar tė mos prekej, por vetėm tė shtohej. Pėr administrimin ekonomik tė kėsaj ndėrmarrjeje mė 12 Nėntor 1876 u hartua dhe kanonizimi i arkės popullore – LLASO-s - tė varoshit tė Korēės i pėrbėrė nga 12 nene dhe 5 kapituj.
    Nė kapitullin e parė pėrmenden tė drejtat e zotėrimit tė saj.
    Nė kapitullin e dytė qėllimi i themelimit qė ėshtė mbajtja e shkollave tė pėrbashkėta tė qytetit.
    Nė kapitullin e tretė pėrmenden burimet e tė ardhurave qė qenė dhuratat e qytetarėve, kamatat, tepricat e tė ardhurave tė kishave si edhe tė ardhurat nga pronat e paluajtshme tė saj.
    Nė kapitullin e katėrt trajtohet sigurimi i llasos me tė cilin pėrmendet qė kapitalet e saj duhet tė depozitohen tė gjitha nė bankė tė sigurt nėn titullin “Pasuri e institucioneve arsimore tė Korēės”8.
    Nė kapitullin e pestė dhe tė fundit flitet pėr administrimin e tė ardhurave i cili do tė kryhet nga njė kėshill prej tre anėtarėsh, i cili zgjidhej nga Mitropolia nė njė mbledhje tė pėrgjithshme nė radhėt e qytetarėve, tė cilėt gėzojnė besim tė pėrgjithshėm. Nė kėtė kapitull shtjellohen edhe detyrat e kėtij kėshilli pėr administrimin e llasos. Gjithashtu ditėn e tre Arkondėve mė 30 tė Janarit tė bėhet meshė Arkihieratike dhe tė lexohet nė Kishė kodiku i dhuratave shpirtėrore.
    Nė krye tė kėshillės popullore qė qeveriste llason qėndronte Mitropoliti i ēdo kohe si i pėrhershėm. Pas vitit 1900, kapitali i llasos u depozitua nė Bankėn Nacionale tė Athinės. Kėshtu nė vitin 1905 ishin depozituar 65000 lira turke. Mirėpo ky depozitim nė kėtė bankė nuk u krye sipas kanonizmės sė llasos, nga njerėz jo patriotė duke i depozituar me titullin: “Komuniteti Orthodhoks Grek i Korēės”9. Duke i depozituar djallėzisht me kėtė emėr bėnė qė pasuria e brezave pėr qytetėrimin e qytetit tonė tė dashur tė bllokohen edhe sot e kėsaj dite qė nga pavarėsia e Shqipėrisė. I del detyrė Mitropolisė sonė sot tė merret me kėtė ēėshtje.

    Gjimnazi “Jovan Banga” i Mitropolisė
    Nė sheshin e Mitropolisė nga ana verilindore ku sot janė ambientet e shkollės “S. Qirjazi” u ndėrtua nė vitin 1856 gjimnazi i parė i Korēės. Kjo ndėrtesė iu bashku ndėrtesės sė vjetėr tė shkollės tė Mitropolisė ndėrtuar fillimisht nė vitin 1724, duke formuar njė tė vetme.
    Nė ndėrtesėn e parė qė vendosur njė pllakė qė e pėrmendėm, e shkruar nga Th. Mitko. Ndėrsa nė tė djathtė tė kėsaj ndėrtese qėndronte njė pllakė tjetėr po nė gjuhėn greke nė tė cilėn shkruhej:

    “ U ndėtrtua mėsonjtor e llauzit tė kėtij qyteti nė 1856 duke mbajtur vulėn e z. Kristo Gonde me z. Dhimitri Josif Shomo”.

    Nga viti 1856 deri nė vitin 1887 shėrbeu si gjysėm lice, herė me njė klasė gjimnazi dhe herė me dy klasa. Pas vitit 1887 deri nė 1914 shėrbeu si lice i plotė me dy klasa pėrgatitore dhe dy klasa gjimnazi. Nė kėtė shkollė shėrbenin tetė profesorė edhe njė drejtor. Vlen tė pėrmendet se liceu i Mitropolisė sė Korēės ishte mjaft i pasur. Ai kishte njė bibliotekė shumė tė pasur me libra nga mė tė ndryshmet. Nė fondin e kėsaj biblioteke tė administruar nga Mitropolia dhe Liceu ishin dhe bibliotekat e famshme tė Mitropolitit tė atėhershėm tė Korēės Neofit Gjirokastritit si edhe biblioteka e Mitropolitit pasardhės Dhorothe. Gjimnazi kishte edhe kabinete si ai i biologjisė dhe i fiziko-kimisė. Gjithashtu ky gjimnaz kishte edhe njė muze, siē pėrmendin autorėt e kohės. Megjithėse mėsimet bėheshin nė gjuhė tė huaj, konkretisht nė greqisht ai shėrbeu pėr ngritjen intelektuale tė trevės sė Korēės.
    Nga ky gjimnaz dolėn breza tė tėrė patriotėsh tė Rilindjes sonė Kombėtare.
    Dhuruesi kryesor pėr mbajtjen e kėsaj shkolle ka qenė Jovan Banka, i cili pati lėnė pėr liceun qė mbate emrin e tij “Gjimnazi Jovan Banka” 18000 Dr flori10 Tė ardhurat vjetore qė pėrdoreshin pėr liceun ishin 800 lira turke nė vit. Gjatė luftės sė dytė botėrore mė 1914, ky lice pushoi sė jetuari, pasi siē thuhet nga kronikat u dogj nga bazhibozukėt. Me djegjen e kėsaj shkolle mjaft tė pajisur u dogjėn dhe u zhdukėn mjaft vlera tė kėtij qyteti.

    Shkolla e parė e vashave e Mitropolisė sė Korēės
    Tė etur pėr qytetėrim dhe emancipim korēarėt nėn kujdesin edhe drejtimin e fort tė ndriturit Neofit Gjirokastritit Mitropolit i Korēės vendosėn qė pas hapjes sė gjimnazit tė hapnin njė shkollė vashash, e cila do tė ishte e para shkollė pėr vajzat nė Korēė dhe nė gjithė Shqipėrinė. Kėshtu nė vitn 1857 me ndihmat e popullit dhe nga arka e Mitrpolisė u ndėrtua godina e kėsaj shkolle me dy kate nė veri tė Mitropolisė, ngjitur me tė.
    Mėsuesja e saj e para femėr nė Korēė e Shqipėri do tė bėhej Arbėreshja nga Hidhnja Ekaterina Kondurioti.
    Nė janar tė vitin 1882 nė janar nga pakujdesia ra zjarr dhe siē thonė kronikat e kohės mezi shpėtuan ēupat pasi mori zjarr shkalla qė tė ēonte nė katin e dytė dhe shkolla u dogj plotėsisht. Shpejt e shpejt po atė vit mė 1882 nė po atė vend u ngrit e re dhe e bukur shkolla e ēupave, me ndihmėn e Jorgji Theodhor Dokos. Ndėrtimi mbaroi nė vitin 1883, kėtė na i dėshmonte dhe pllaka mbi portėn e kėsaj godine nė tė cilėn shkruhej nė gjuhėn greke:

    “Shkollė vashash elenishte e Korēės e ngreur qė nė themeli me tė prishurė me dashje zemre tė shkrimdashėsit JORGJI THEODHOR DOKO emri i tė cilit si mirėbėrės, atdheu pėr mirėnjohje ia mbishkrojti emrin me shkronja tė arta pėr kujtim tė pėrjetshėm tė ndėrtonjėsit dhe tė shoqes Evgjenia dhe tė bijave tė tij Theodhora edhe Katerina nė vitin shpėtimtar 1882 muaji Nėntor 11”

    Me kalimin e viteve kjo mėsonjtore e vajzave me emrin shkolla Doko filloi tė dukej e vogėl pėr numrin e madh tė vajzave qe e frekuentonin shkollėn pėr tė marrė dituri. Atėherė Mitropolia e Korēės me kontributin e vėllezėrve Kristaq, Irakli e Viso Duro. Tregtarė drenovarė, ndėrtuan nė vitin 1892-1893 shkollėn e re tė vajzave, njė ndėrtesė tė madhe dhe tė bukur sipas sistemit tė shkollave evropiane. Nė kėtė ndėrtesė deri nė vitin 1915-1916 vazhduan tė mėsonin vajzat e Korēės. Po kėtė vit ushtria franceze e bėri spital, i tillė vazhdoi tė funksionojė gjer nė shkurt tė vtit 1922, vit ku nė kėtė godinė erdhi liceu shqiptaro-francez, siē njihet edhe sot “Liceu Francez”.
    Ėshtė pėr t’u theksuar se kjo godinė iu dhurua Mitrpolisė pėr shkollėn e vashave nga mirėbėrėsit Duro, u lirua kur u ndėrtua liceu i ri nga senatoriumi i cili sot shfrytėzohet nga ushtria13.

    Foshnjoret ose kopshtet e Mitropolisė sė Korēės
    Mitropolia e Shenjtė e Korēės ka pasur dy foshnjore, njėra pranė kishės sė madhe dhe tjetra pranė kishės sė Shėn Gjergjit.
    Foshnjorja e Mitropolisė. Kjo foshnjore gjendej nė sheshin e kishės sė madhe – Kisha e Burimit Jetėdhėnės -, nė lindje tė liceut Jovan Banka, sot palestra e shkollės “Sevasti Qirjazi”.
    Nė vitin 1873 u ndėrtua kjo foshnjore me ndihmėn e shoqėrisė “Vllazėria e miqve tė tė vobektėve”14. Financimi ishte bėrė nga Vasil Caci Limoni, bashkėatdhetar me banim nė Pire, si edhe nga populli i Korēės. Ndėrsa, siē shihet, edhe nga pjesa e mbetur deri mė sot ishte njė ndėrtesė e madhe edhe e bukur e gurtė me sallė tė madhe.
    Pėr ndėrtimin e kėsaj 400 lira dha Mitropolia edhe populli i Korēės, si edhe 100 lira tė tjera Vasil Caci Limoni. Nė kėtė kopshtor pėr fėmijė mėsonin rreth 300 fėmijė tė Korēės. Po nė kėtė ndėrtsė tė Mitropolisė ėshtė luajtur pėr herė tė parė edhe pjesa teatrale “Otello” mė 1890. Meqenėse kjo kopshtore nuk mjaftonte nga frekuentimi i madh u hap nė vitin 1876 nė shkollėn e vashave njė foshnjore tjetėr.
    Njė tjetėr foshnjore u hap pranė Kishės sė Shėn Gjergjit. Ndėrtesa e parė e kėsaj kopshtoreje ishte njė shtėpi, e cila i ishte dhuruar Mitropolisė pėr “Llason”, e cila sipas dokumentit 169 tė kodikut tė Korēės dhe Selasforit qe dhuratė pėr “Llason”. Me zgjerimin e qytetit rreth kėsaj kishe u pa e nevojshme ndėrtimi i njė kopshtoreje tė re nė po atė vend.
    Ndėrtimi u bė nė vitin 1890 dhe shėrbeu si kopsht deri vonė, mbi truallin e kėsaj ndėrtese e cila ekzistonte deri para ca vitesh gjysėm e rėnuar ėshtė ndėrtuar sot nga Kiaha Ortodokse “Kompleksi Polifunksional Shėn Gjergji” prapa Kishės sė Shėn Gjergjit (Bibliotekės sė qytetit). Ndėrtimi i kėtij kopshti u bė nga Mitropolia e Korēės dhe populli edhe shėrbeu si kopsht pėr lagjen e re dhe katovaroshin, nė tė mblidheshin rreth 200 femijė. Pėr tė tre kopshtoret Mitropolia kish caktuar tri mėsuese femra pėr edukimin e fėmijėve dhe pėr pėrgatitjen e tyre pėr nė shkollė.

  3. #3
    Veritas liberatis Vos
    Anėtarėsuar
    08-10-2006
    Postime
    2,206
    Faleminderit
    74
    51 falenderime nė 46 postime
    Faleminderit shume per kete informacion kaq te vyer.
    Shqiperia ka rreshtur se ekzistuari qe kur jevgjit i thane vetes "shqiptar".
    xfiles

  4. #4
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,149
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime
    Me te vertete per tu lavderuar.
    Faleminderit per informacionin shume te kompletuar.

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-12-2006
    Postime
    172
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kisha e Profetit Ilia (informacioni i referohet periodikut Tempulli)


    Kisha e Profetit Ilia apo e Shėn Ilias ose siē njihet nė popull kisha e Shėnd Ellisė ėshtė ndėrtuar nė njė bregore nė verilindje tė qytetit tė Korēės. Kodrina nė tė cilėn ėshtė ndėrtuar kjo kishė mban tė njėjtin emėr me kishėn. Themelet e para tė kėsaj kishe nuk dihen kur janė hedhur me saktėsi, por dihet qė ėshtė njė kishė shumė e vjetėr qė vjen qė nga mesjeta bashkė me toponimin e kodrinės me tė njėjtin emėr.
    Dokumentat mė tė vjetėr qė disponojmė pėr kėtė kishė janė ato tė kodikut tė Mitropolisė sė Korēės tė cilat po i renditim .
    Nė testamentin mė tė vjetėr qė ka kodiku me numėr dokumenti 47 dhe qė mban datėn 23 shkurt 1725 qė ėshtė testamenti i saqellar papa Manushit pėrmendet si dhuratė njė arė poshtė bregut tė kishės sė Profet Ilias.
    Nė dokumentin numėr 13 ku pėrmenden dhuruesit pėr kishėn e madhe tė Burimit Jetėdhėnės nė fillim tė shekullit tė 18-tė pėrmendet dhe dhuruesi papa Jani qė dhuroi njė arė poshtė kishės sė Profetit Ilia.
    Po nė shekullin e 18-tė nė vitin 1794 pėrmendet nė katalogun e dhuratave nė kodik se nga familja Penco ėshtė bėrė njė dhuratė shpirtėrore njė arė pranė kishės sė Profetit Ilia.
    Nga kėto dokumente nxjerrim se kjo kishė ka qenė ndėrtuar shumė pėrpara viteve 1700 dhe pėr mė tepėr duke pasur parasysh kėto kohėra kur turqit nuk lejonin tė ndėrtonin kisha tė reja nga themelet mund tė themi qė kjo kishė duhet tė jetė ndėrtuar para dyndjeve turke nė kėto anė. Gjithashtu dhe gojėdhėnat popullore e pėrmendin si shumė tė vjetėr dhe qė nuk dihet nga kush ėshtė ngritur.
    Gjithashtu nė dokumentat e vjetra siē pėrmend N. Naēi pas pushtimit Turk dhe deri sa komuniteti orthodhoks siguroi nė 1799 lejė pėr varrezė korēarėt i varrosnin tė vdekurit edhe nė Shėnd Elli pasi turqia nuk i jepte leje pėr varrezė.
    Duke parė qė kjo kishė qe vjetėruar shumė komuniteti orthodhoks i Korēės vendosi ta rindėrtojė aty nga viti 1847 menjėherė pas rikonstruksionit tė kishės sė Shėn Marisė. Kjo kishė u rindėrtua nė kohėn dhe me inisiativėn e tė ndriturit Mitropolit tė Korēės Neofit Argjirokastritit dhe epitropit tė Mitropolisė Kristo Godes e mė pas tė Kristo Karametės. Tė dhėnat e mėsipėrme e tė mėposhtme na i jep pėrsėri kodiku i Mitropolisė sė Korēės.
    Nė dokumentin 81 qė mban datėn 22 mars 1847 flitet pėr shpenzimet e rindėrtimit tė kishės sė Profetit Ilia tė kryera nga epitrop Kristo Godia.
    Nė dokumentin 81 qė mban datėn 1 mars 1848 flitet pėr shpenzimet e nxjerrjes sė fermanit pėr rindėrtimin e kishės, pėr 10 ikona, si dhe pėr pėrfundimin e rindėrtimit tė kishės (shpenzimet janė kryer gjatė vitit 1847 por raportohej dhe hidheshin nė kodik nė fillim tė vitit tjetėr dhe konkretisht janė hedhur nė fillim tė 1848)
    Pėr rindėrtimin e kishės tė Profetit Ilia dhanė ndihma pėrveē Mitropolisė sė Korēės dhe qytetarėve korēarė edhe bashkėqytetarėt tanė me banim nė Egjypt, kėtė na e konfirmon dhe Thimi Mitkoja nė shkrimet e tij. Gjithashtu nė kodikun e Mitropolisė nė dokumentin 87 qė mban datėn 1 mars 1847 pėrmenden si dhuruese pėr kėtė kishe dhe familjet patriote tė Thanas Markos, Jovan Cicos, Llambi Polit dhe Ilo Gramenos, ky i fundit pėrmendet nga N. Naēi si epitropi i kėsaj kishe, i cili filloi tė mbjellė dhe drurėt nė kodrėn e Shėnd Ellisė.
    Kisha qė u rindėrtua qe e stilit tė thjeshtė e ndėrtuar me material tė gurtė dhe pak mė e vogėl se ajo qė kemi sot. Pėrpara kishės nga ana veriore kur u lejuan kėmbanoret u ngrit dhe njė kėmbanore nė formė kulle prej guri shtufi themelet e sė cilės mund tė jenė dhe tė lashta pėr vetė stilin e kėsaj kulle dhe ndėrkohė kodiku nuk e pėrmend ndėrtimin e saj.
    Me zgjerimin e lagjeve tė qytetit poshtė bregut tė kėsaj kishe nė dekadat e para tė shekullit tė 20-tė lindi nevoja pėr ringritjen e njė kishe tė re e mė tė pėrshtatshme pėr lagjen nė vend tė asaj ekzistuses.
    Nė vitin 1937-38 u prish kisha e vjetėr e rindėrtuar 100 vjet mė parė dhe filloi tė ndėrtohet kisha e re nė kohėn e Mitropolitit tė Korēės Evllogjio Kurilla dhe me inisiativėn e priftit tė kėsaj kishe Atė Stavro Kanxherit. Pėr shėrbesat fetare u pėrshtat njė kishėzė provizore me bazė shenjtėroren e vjetėr dhe rreth saj filloi tė lartėsohej kisha e re e gjitha me material tė gurtė tė punuar e tė papunuar.
    Kjo ėshtė e vetmia kishė e qytetit tė Korēės qė kryesisht shpėtoi nga rafshimi me tokėn siē e pėsuan simotrat e saj nė kėtė qytet gjatė pėriudhės ateiste.
    Tė moshuarit e asaj kohe iu propozuan drejtuesve tė pushtetit qė godinėn tė mos e prishnin por ta kthenin nė njė klub pėr pencionistėt. Kėshtu nė vitin 1970 kishės ju bėnė ndėrhyrje tė qėllimshme pėr tė mos ngjarė kjo godinė si kishė duke prishuur harqet e gurtė tė dritareve duke ndėrhyrė nė ēati, tavan etj e duke e kthyer nė njė pijetore. Disa vite mė vonė pjesa e shenjtėrores sė kishės do tė kthehej nė vend stacionimi pėr makineritė e telekomit.
    Kėsaj kishe tė mbetur nė kėmbė gjysmake i pėrket nderi tė jetė nga kishat e para qė u riēelen me ardhjen e sistemit pluralist dhe lejimin e ushtrimit tė lirisė fetare. Nė kėtė kishė u celebrua pashka e parė pas gati 25 vjet ateizmi nė vitn 1991 nga priftėrinjtė e mbetur gjallė Atė Kristo Raci dhe Atė Kosta Kotnani.
    Po nė kėtė kishė celebroi Meshėn si Eksark Patriarkal dhe Imzot Anastasi sot Kryepeshkop i Shqipėrisė, gjithashtu dhe priftėrinjtė shqiptaro-amerikane Atė Ilia Ketri dhe Atė Artur Liolin tė cilėt u pritėn e dėgjuan me shpresetari pėr ringjalljen e kėsaj kishe martire. Akoma kjo kishė nuk ėshtė liruar dhe rregulluar plotėsisht me shpresė se do ti takojė Mitropolitit te ri tė Korēės Imzot Joanit qė ta rikonstruktojė kėtė kishė.

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-12-2006
    Postime
    172
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kisha e Shėn Gjergjit (periodiku Tempulli)




    Kisha e Dėshmorit tė madh Shėn Gjergj ka qenė nė atė vend ku sot ngrihet biblioteka e madhe e Korēės. Dikur nė kėtė vend ishte hyrja e tregut tė qytetit ose fundi i bulevardit me tė njėjtin emėr “Shėn Gjergj” .
    Kisha e vjetėr e Shėn Gjergjit ishte njė nga kishat mė tė vjetra tė qytetit tė Korēės dhe ndodhej po aty ku u ndėrtua kisha e re e Shėn Gjergjit .
    Kisha e vjetėr nga dokumentat qė disponojmė deri mė sot nuk dihet kur i janė hedhur themelet. Njoftimet mė interesante pėr hershmėrinė e kėsaj kishe na i jep studiuesia greke Adela nė njė studim pėr Korēėn, e cila pėrmend se gjatė prishjes sė kishės sė vjetėr pėr ndėrtimin e kishės sė re nė fund tė shekullit tė 19tė nuk i shpėtuan dot prishjes as piktura tė vogla, tė cilat ishin tė shekullit tė 6tė dhe tė 7tė .
    Ndėrsa sipas sudiuesit N. Thellimi, Thimi Mitkoja qė ka qenė njė studiues i kishave, shkollave, kodikėve tė Mitropolisė e daton njė ndėrtim apo rindėrtim nė vitin 1253.
    Nga sa pėrmendėm mė sipėr mund tė themi se kisha e Shėn Gjergjit duhet t’i kėtė pasur fillimet, qė nga mesjeta e hershme dhe pėr pozicionin qė kishte mbase ėshtė ndėrtuar mbi themelet e ndonjė tempulli pagan para kristian.
    Nė mesjetė kishėn e Dėshmorit tė madh Shėn Gjergj e gjejmė tė pozicionuar jashtė kalasė sė Korēės nė cepin veriperėndimor tė saj.
    Ekzistojnė dhe njė sėrė dėshmish tė tjera tė vjetra pėr vjetėrsinė e kėsaj kishe.
    Sė pari pranė kėsaj kishe ka ekzistuar njė varrezė e madhe qė shtrihej deri tek dyqanet e optikės, afėr bankės tregėtare tė qytetit tė Korēės. Kjo varrezė ėshtė identifikuar qė nė kohėn e luftės sė II botėrore, kur italianėt hapėn vend strehime dhe kur nė vitet 1950 u ndėrtuan pallatet e reja nga optika deri tek Shėn Gjergji. Gjatė hapjes sė themeleve janė gjetur shumė heshtra dhe sė fundi, kur u hap kanali pėr postėn e re, apo, kur u hapėn gropat pėr mbjelljen e pemėve pėrpara bibliotekės dolėn mbi 13 varre tė prera nga eskavatori. Varret qenė me drejtim lindje perėndim, tė thjeshta, tė rrethuara me gurė tė zinj brenda varrit. Pėr kėtė varrezė rreth kishės sė Shėn Gjergjit nuk flet asnjė autor as kodiku 400 vjeēar i Mitropolisė sė Korēės e Selasforit, gjė qė tregon se kjo varrezė ėshtė para pushtimit turk dhe se duhet tė kėtė qenė varreza e kalasė sė Korēės dhe kisha e Dėshmorit tė Madh Shėn Gjergjit, kishė e kėsaj varreze. Siē dihet nga regjistri turk i vitit 1431 kalaja e Korēės ka qenė e banuar me banorė tė krishterė.
    Edhe kodiku i Mitropolisė sė Korēės dhe Selasforit qė nė dokumentat e para tė tij e pėrmend kėtė kishė. Nė dokumentin 64 tė kėtij kodiku, i cili mban vitin 1707 pėrmendet Kisha e Shėn Gjergjit dhe bėhet fjalė pėr shitjen e njė are Vehbi qeajait qė ndodhet pranė kishės sė Shėn Gjergjit .
    Nė dokumentin numėr 17tė tė po kėtij kodiku, qė mban vitin 1710, nė tė cilin pėrmenden emrat e dhuruesve tė Mitropolisė sė Korēės, pėrmendet dhe emri i njė voskopojari i quajtur Dhimo Bakalli, i cili jep pėr kishėn e Shėn Gjergjit me kushtin kur tė ribėhet.
    Ky dokument na ēon nė konkluzionin se nė fillim tė viteve 1700 kjo kishė ishte shumė e vjetėr dhe Mitropolia ka pasur njė plan pėr rregullimin apo ngritjen e njė kishe tė re mbi tė vjetrėn qė nė kėtė kohė. Kjo ndėrmarrje mbeti nė tentativė pasi nė kėtė periudhė kemi trazira nė perandori e nė vend, si dhe luftra, kėshtu qė popullata e krishterė u ngarkua me taksa tė rėnda, gjė qė na tregojnė dhe dokumentat e sheriatit tė Korēės dhe tė Beratit. Ndėrkohė komuniteti kristian orthodhoks i Korēės kishte filluar ndėrtimin e Kishės katedrale tė Burimit Jetėdhėnės, e cila kėrkonte shumė shpenzime pasi ishte Kishė shumė e madhe pėr kohėn.
    Nė dokumentin 15 tė kodikut tė madh tė Mitropolisė pėrmendet dhe rruga e Dėshmorit tė madh Shėn Gjergj, sot bulevardi i Shėn Gjergjit, njė nga rrugėt mė tė vjetra tė Korēės, tė cilėn ryfeti i tabakėve tė Voskopojės e shtruan me kalldrėm prej Kishės sė Shėn Gjergjit deri nė varosh nė fillim tė viteve 1700.
    Kodiku i Mitropolisė, na tregon pėr kėtė kishė nė mėnyrė kronologjike dhe pėr tė ardhurat e saj nga qirinjtė, ndihmat e dhisqeve etj.
    Me rritjen e qytetit tė Korēės gjatė shekullit tė 19tė sidomos me lagjet e ndėrtuara pas kishės sė Shėn Gjergjit u bė domosdoshmėri ndėrtimi i kishės sė re, tė cilėn kodiku e pėrmend si shumė tė nevojshme pėr qytetin.
    Kėshtu nė vitin 1875 korēarėt prishėn kishėn shumė tė vjetėr dhe rrethuan me mure territorin mjaft tė madh qė zotėronte kjo kishė si pronė dhe e bėnė gati pėr ndėrtimin e kishės se re mbi themelet e kishės sė vjetėr.
    Mitropolia e Shenjtė e Korēės mblodhi ndihma, si dhe fonde nga pasuritė e saj dhe nė vitin 1881 filloi tė ndėrtojė kishėn e re tė madhe e tė bukur. Ndėrtimi i nisur mbeti deri nė xoklaturėn e dritareve, pasi elementė turkomanė ishin ankuar deri nė portėn e lartė nė Stamboll, se tė krishterėt e Korēės nė krye tė tregut po ngrehin njė fortesė dhe jo njė Kishė, me mure tė gjera e tė lidhura.
    Pas ndalimit tė punimeve Mitropolia e Korēės i kėrkoi Patriarkanės sė Konstandinopojės tė ndėrhynte pranė qeverisė turke pėr tė rimarrė lejen e ndėrtimit e pėr tė vazhduar punimet. Sorollatie tė shumta u bėnė pėr kėtė ēėshtie, u bėnė ndėrhyrje dhe nga pėrsonalitete shqiptare tė kohės, njė nga tė cilėt qe dhe filantropi korēar Anastas Lakēe, i cili i premtoi qeverisė turke dhe financime pėr gazermėn e Korēės (tė debojes) ndėrsa Mitropolia ia dhuroi vendin pėr ndėrtimin e kėsaj gazerme vetėm e vetėm pėr tė siguruar lejėn e dytė pėr vazhdimin e punimeve. Pas kėtyre ndėryrjeve porta e lartė dėrgoi specialistė arkitektė deri nė Korēė pėr tė verifikuar ndėrtesėn nėqoftėse ishte kishė apo kėshtiellė. Mbasi komisioni me arkitekt nga Stambolli dha raportin nė tė cilin thuhej se ndėrtimi ishte njė kishe dhe jo njė fortese siē kishin kallzuar u dha ferman sulltanor pėr tė vazhduar punimet.
    Projektimi dhe ndėrtimi i kėsaj kishe ėshtė bėrė nga mjeshtri Naum Trasha mjeshtėr korēar me origjinė nga Opari, i cili njihet dhe si ndėrtues i shumė dyqaneve tė pazarit tė Korēės. Me kėtė monument ai arriti tė realizojė njė zgjidhje tė pėrkryer teknike, zgjidhje tė pėrkryer hapsinore tė skemave tė njohura bazilikale nė trevėn tonė. Kisha ishte e ndėrtuar e gjitha prej guri, me blloqe tė mėdhenj tė lidhur me njėri-tjetrin mė plumb qė krijonin njė masė kompakte me kolonat, pilastrat, kapitelet, rozetat etj. Ndėrtesa krijonte pėrshtypjen e njė vėllimi tė vetėm tė gdhendur nė gur, ku trajtimi i brendshėm me atė tė jashtėm, materiali dhe pėrpunimi dekorativ ishin nė unitet tė plotė nga dhe buronte natyrshėm nota e theksuar monumentale e saj.
    Filantropi dhe patrioti korēar Anastas Lakēe financoi qė nė fillim me 5000 napolona flori dhe mė vonė sa duheshin pėr mbarimin e kėsaj kishe.
    Ndėrtimi i kėsaj kishe mbaroi nė vitin 1905 vit nė tė cilin dhe u inagurua . Kjo vepėr cilėsohej si njė nga me tė bukurat dhe mė tė mėdhatė nė Shqipėri e mė tutje .
    Mbi portėn e brendėshme tė kėsaj kishe ishte vendosur njė pllakė e madhe nė tė cilėn qenė shkruar emri i mirėbėrėsit dhe viti i ndėrtimit tė kėsaj kishe.
    Anastas Lakēja i cili ndihmoi pėr ndėrtimin e kėsaj kishe tė bukur vdiq nė Bukuresht nė 1894. Trupi i tij u balsamos dhe u soll nė Korēė ku fillimisht u varros nė njė dhomė qeli me kupolė nė avlli tė kėsaj kishe pranė portės kryesore, por mė vonė kur avllia u prish dhe u bė me kangjella rrethimi i kishės, trupi i tij u vu nė njė qimitir afėr murit tė kishės nė tė djathtė.
    Pėrveē Anastas Lakēes nė Shėn Gjergj qenė varrosur dhe dy dhespotė tė Mitropolisė sė Korēės tė cilėt qenė dhespot Foti dhe Agathangjel Ēamēe.
    Ikonat dhe pikturat e kishės ishin bėrė nga piktorėt vendas nga Dardha, Hoēishti dhe Ziēishti. Kjo kishė mbarte brenda piktura me vlerė artistike dhe interes kombėtar, gjithashtu vlen tė pėrmendet dhe ikonastasi i tėri i drunjtė i punuar nga ustallarėt korēarė me njė natyrė tė re, nuk duhen harruar dhe shandanet e ambazhuret e mrekullushėm me tė cilat qe zbukuruar kjo kishė. Duke qenė njė kishė me madhėshti tė tillė ajo ka shėrbyer dhe si qendėr pėr shumė aktivitete tė mėdha pėr qytetin, aty janė kryer tedeume pėr princer e qeveritarė tė larė qė kanė vizituar qytetin, pėr qeverinė e parė kombėtare etj. Nė kėtė kishė nė 1914 nga Atė Josif Qirici ėshtė mbajtur mesha e parė e plotė shqip nė truallin shqiptar. Meriton tė pėrmendet dhe xhesti patriotik i popullit tė Korēės, i cili nėpėrmjet shoqatės «gruaja shqiptare» mundi tė shtjerė nė dorė ēelsat e kishės sė Shėn Gjergjit dhe me ndihmėn e klerikėve patriotė tė asaj kohe, tė Enjten e Madhe dhe Pashkėn nė pranverė tė vitit 1921 kryen shėrbimin kishtar nė gjuhėn shqipe. Pėr kėtė ata patėn kontradikta me Mitropolitin grek tė Korēės Jakov dhe si rrjedhim prej asaj kohe dhe deri nė shpallien e Kishės Autoqefale njė vit mė vonė Kisha e Shėn Gjergjit mbeti e mbyllur.
    Po nė kėtė kishė nė vitin 1923 ėshtė dorėzuar kanonikisht Mitropolit Fan Noli nga dy Mitropolitė shqiptarė tė dėrguar nga Ptriarkana e Konstandinopojės.
    Kjo kishė pėrmendet dhe pėr korin e bukur qė kishte.
    Dy tėrmetet ai i vitit 1930 dhe ai i vitit 1960 do t’i dėmtonin kėsaj kishe vetėm kėmbanoret e larta dhe pjesėrisht kubenė e saj. Por tėrmeti mė i paimagjinushėm do tė qe ai i shpalljes sė Shqipėrisė shtet ateist qė do tė bėnte tė pabesueshmen nė fund tė viteve 60 dhe fillim tė viteve 70 tė shekullit tė 20tė dhe do tė pikėllonte ēdo korēar duke rrafshuar krejt me tokėn kėtė tempull tė Dėshmorit tė Madh Shėn Gjergj, tė kulturės, tė artit, tė arkitekturės dhe tė trashgimisė sonė kombėtare. Thuhet se vetė diktatori Hoxha kritikoi prishjen e kėsaj kishe me vlera te padiskutushme.
    Pėr prishjen e kishės u vunė nė punė mjetet mė tė rėnda teknike qė disponoheshin dhe shumė punėtorė e megjithatė ajo mezi u prish. Blloqet e gurėve u pėrdoren pėr ndėrtimine stadiumit tė lojrave me dorė, pėr bordurat e trotuareve etj.
    Populli i Korēės e ruan akoma nė kujtesė kėtė kishė tė mrekullueshme edhe sot duke e pėrmendur me nostalgji.

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-12-2006
    Postime
    172
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kisha te tjera (referohrn po aty)

    Kisha e Shėn Thanasit

    Kisha e Shėn Thanasit gjendet nė lindje tė qytetit tė Korēės mbi majėn e njė bregoreje me lisa tė lashtė qė mban tė njėjtin emėr.
    Kisha e Shėn Thanasit ka qenė njė kishė shumė e vjetėr e kėsaj treve, dokumentat e ndryshme e pėrmendin si tė tillė por thonė se nuk dihet kur i janė hedhur themelet e para, por mund tė themi me siguri qė themelet e kėsaj kishe janė hedhur shumė para sundimit turk. Nė bregoret qė shtrihen mbas kėsaj kishe e deri nė afėrsi tė Mborjes shtrihet njė zonė e tėrė e cilėsuar arkeologjike e antikitetit tė vonė dhe mesjetare, kėtė e pėrmendin si udhėtarėt kronikanė tė shekujve tė kaluar poashtu dhe tė moshuarit korēarė dhe mborjarė tė cilėt e pohojnė ekzistencėn e gėrmadhave nė kėtė zonė.
    Arkeologėt e Korēės kanė zbuluar dhe banja antike tė shekullit tė 6 copra mozaiku, varre romake etj. Po ashtu dhe nė dekretin e sulltan Bajazitit tė dytė nė fund tė shekullit tė 15 qė bėn fjalė pėr caktimin e kufijve tė pronės se Iliaz bej Mirahorit pėrmenden nė kėtė zonė njė mur i ngulur, njė rrasė e ngulur. Gjithashtu me interesantia nė kėtė dokument ėshtė qė pėrmendet njė korie e vogėl tė vendosur nė njė kodrinė nė vreshtat qė ėshtė me e ulėt pas tė cilės merr drejtim pėr nga Emboria. Dihet historikisht qė e vetmja korie me lisa nė mes tė vreshtave e vendosur nė njė kodrinė nė kėtė zonė tė kodrave ka qenė dhe ėshtė ajo e Shėn Thanasit, por dokumenti nuk e pėrmend plotėsisht, pasi nė dokumentin sulltanor edhe si duket nuk duhej pėrmendur emri i njė kishe. Pra mund tė themi pėrseri se kisha e shėn Thanasit duhet tė jetė shumė e vjetėr, para turke.
    Ne dokumentet e sakta e me tė plota qė disponojmė deri mė sot i tillė si kodiku gati 400 vjeēar i Mitropolisė sė Korēės kjo kishė del qė ka qenė e ndėrtuar mė parė dhe toponimi i kodrinės del i formuar si bregorja e Shėn Thanasit. Duhet pėrmendur qė nė kėtė periudhė turqit nuk lejonin tė krishterėt tė ndėrtonin kisha tė reja por vetėm riparime tė tė vjetrave dhe kėto me ferman tė posaēėm pra dhe nga kjo mund tė themi, qė kjo kishė ėshtė ndėrtuar pra pushtimit turk.
    Njė nga dokumentat mė tė vjetėr tė kodikut numėr 64 qė bėn fjalė pėr shitjen nga ana e Mitropolisė e njė pjese tė pasurisė pėr blerjen e njė ēifligu pėr kishėn e Shėn Marisė e mbajtur nė praninė e Patriarkut tė Ohrit Zosimea e qė mban vitin 1707 ndėr tė tjera pėrmend dhe shitjen e dy vreshtave afėr kishės sė Shėn Thanasit dhe njė copė vend pėr vresht pranė Shėn Thanasit. Po nė kėtė vit pėrmendet dhe ryfeti i quajtur i Shėn Thanasit nė dokumentin 13 tė kodikut dhe tregon rėndesinė, vjetersinė dhe kujdestarinė pėr kėtė kishė.
    Kisha e vjetėr ishte e ndėrtuar me material guri dhe vazhdoi tė funksionojė deri nga mezi i shekullit tė 19. Nė kėtė periudhė Korēa kish marrė njė zhvillim tė madh. Pas vitit 1850 edhe kjo kishė do tė rindėrtohej si shumė objekte tė tjera, kjo u realizua me ndihmėn e ryfetit tė Shėn Thanasit e tė popullit tė Korēės nė kohėn e Mitropolitit tė Korēės Neofit. Rindėrtimi qe me tė njėjtin stil me kishėn e sapo rindėrtuar tė Shėn Ilias, edhe ky ndėrtim qe pėrsėri i gurtė dhe tip i thjeshtė. Pas rindėrtimit tė kishės nė Mitropolinė e Korēės ėshtė aprovuar dhe njė kanonizmė pėr vėnien e esnafit tė kondakēinjve i cili mbante dhe emrin e kėtij shenjti nėn mbrojtjen e Shėn Thanasit kjo e fundit mban datėn 10 maj 1854. Nė pikėn A tė kėtij kanonizmi pasqyruar nė dokumentin 104 tė kodikut tė Mitropolisė sė Korēės thuhet: “Vemė esnafin e kondakēinjve nėn mbrojtjen e veēantė tė atit tonė ndėr shenjtorėt Athanasit Patrikut tė Aleksandrisė…” Ky esnaf si dhe mė parė do tė njihej me emrin e Shėn Thanasit.
    Ne vitin 1914 ne kohėn e Mitropolitit tė Korēės Gjermano dhe pikėrisht ditėn e shtunė mė 22 prill 1914 nė ditėt e njė “kryengritjeje” tė dėshtuar pėr shpalljen e autonomisė se Epirit tė Veriut gjatė luftimeve midis kėtyre forcave dhe forcave tė Hysen bej Pirgut u dogj dhe kisha e Shėn Thanasit. Po kėtė ditė u vra dhe prifti i vllenjve Papa Llambro Ballamaēi si dhe shumė gra e fėmije tė pafajshėm. Disa gojėdhėna thonė qė kjo kishė u dogj nga bazhibozukėt, pasi atje mendonin qė Mitropolia kish fshehur thesarin gjė qė nuk qe e vėrtetė, dhe kur nuk gjetėn gjė e dogjėn nė rėmujė e sipėr.
    Korēarėt menjėhere ngriten njė kishėz provizore prej druri. Pas 10 vjetėsh qė qe djegur, Mitropolia mblodhi ndihma nga populli dhe filloi tė ndertojė kėtė kishė mė tė bukur seē ishte mė parė me material kryesisht tė gurtė dhe me njė kėmbanore tė bukur pėrpara. Ky ndėrtim u realizua nė vitin 1928.
    Kjo kishė vazhdoi tė funksionojė e tillė deri nė vitin e shpalljes se Shqipėrisė shtet ateist, vit kur kjo kishė do tė rafshohej krejt me tokėn.
    Populli i Korēės e njeh qė nga kohėt e vjetra kėtė kishė si ēudibėrėse pėr tė sėmurėt pėr ēiftet pa fėmije dhe deri nė mallkimin e dėnimin hyjnor tė atyre qė e prishėn e morėn gurėt e stėrlashtė tė kėsaj kishe. Edhe gjatė kohės sė ateizmit besimtarėt korēarė ndalonin pranė lisave tė kėsaj kishe dhe i luteshin Pėrendisė pėr ditė tė bardha.
    Pas viteve 1990 me rigjallėrimin e besimit fetar pas celebrimit te ditės sė ujit tė bekuar ne 6 janar 1991 nė Shėn Triadhė, nė 18 janar tė vitit 1991 u celebrua mesha e parė nė guret e themelive tė kėsaj kishe pas mėse 25 vjetesh ateizmi tė egėr. Nė kėtė ditė mund tė themi u bė njė miting i vėrtetė nga populli i Korēės nė korrien e Shėn Thanasit emrin e tė cilės nuk ua hoqėn nga goja dot korēarėve. Kjo meshė e cila u celebrua nė natyrė u drejtua nga prifterinjtė pleq tė mbetur gjallė. Po kjo kishė ėshtė kisha e parė nė Shqipėri qė filloi tė rindėrtohej nga themeli. Qė ditėn e parė qė u celebrua mesha gati tė tėrė korēarėt e pranishem tė krishterė e myslymane dhanė ndihma qė tė fillojė rindėrtimi i kėsaj kishe. Megjithė vėshtirėsitė tė rrjedhura nga pėrvoja kjo kishė u ndėrtua dhe vazhdon tė funksionojė normalisht.



    Kisha e Shen Trinise

    Kisha e Shėn Trinisė ose siē njihet nė popull kisha e Shėn Triadhės ndodhet nė tė dalė tė qytetit buzė rrugės Korēė – Drenovė. Nė fillim tė shekullit tė 20 nė vitin 1902 nė atė vend ku ngrihet kisha e vjetėr e Shėn Triadhės ishin arat e Mustafa Mborjes. Ngritja e kėsaj kishe nė kėtė vend ka njė histori tė veēantė qė vjen deri nė ditėt tona nėpėrmjet shkrimeve dhe gojėdhėnave tė tė moshuarve e cila na thotė:
    Njė ēirak i njė mullixhiu tė Drenovės sa herė kalonte me kafshė pėr furnizim me drith pėr nė pazarin e Korēės nė vendin ku u ngrit kisha e cila nė atė kohė ishte njė lėndinė me pirgje me gurė afėr saj i qėndronte kali dhe i shfaqeshin tre engjėj duke i thėnė qė ky vend ėshtė i joni. Pasi kjo ngjarje u pėrsėrit disa herė ēiraku ia tregoi ustait tė tij i cili vjen nė Mitropoli dhe ia tregon ngjarjen me hollėsi Mitropolitit tė asaj kohe Gjervasit.
    Pasi u punua dhe u pastrua njė pjesė e vendit tė ngjarjes u gjend njė konizmė e Shėn Triadhės nė gjendje tė mirė brenda nė tokė. Kjo ngjarje bėri bujė nė atė kohė nė Korēė dhe tė krishterėt i kėrkuan Mustafa Mborjes atė copė tokė tė cilėn ai nuk e kish as tė punuar. Por siē thonė ai ishte pak cingun dhe nuk deshi ta jepte. Ai vuri argatė ta lėrojnė atė vend mirėpo ndodhi njė ngjarje tjetėr e ēuditshme kur plugu filloi tė lėrojė atė vend, ngordhi nė vend njė nga kafshėt e punės. Pas kėsaj ngjarje M. Mborja ja fali komunitetit orthodhoks atė copė arė ku u gjend konizma e Shėn Triadhės.
    Mendohet qė nė atė vend mund tė kėtė ekzistuar nė kohėrat e vjetra njė kishe pasi atje ka ekzistur njė vend banim i vjetėr pėr kėtė autoret e kohės na tregojnė pėr ekzistencėn e gėrmadhave rrotull kėsaj kishe deri vonė.
    Pas kėtyre ngjarjeve populli i Korēės menjėherė dha ndihma ku fillimisht u ngrit njė kishė provizore dhe me vonė nė po atė vend u ndėrtua kisha Shėn Triadhės e cila dalė ngadalė u plotėsua.
    Nė vitet 1960 parcela e saj u kthye nė varrezė tė qytetit tė Korēės nė tė cilėn u rivarrosėn edhe tė vdekurit qė qenė varrosur nė Shėn Mari.
    Edhe kjo kishė si shumė tė tjera u prish dhe u rafshua pas vitit 1967 kur shqipėria u shpall shtet ateist.
    Nė janar tė vitit 1991 populli i Korēės u mblodh ditėn e ujit tė bekuar me iniciativėn e kėshillit kishtar tė sapo formuar dhe celebroj ceremoninė e parė fetarė pas gati 25 vjet tė periudhės ateiste mbi grumbullin e gurėve tė grumbulluar njė nga njė nga nėnat e motrat tona.


    Kisha e Shėn Harallambit

    Kisha e Shėn Harallambit ndodhej nė platenė e kishės katedrale nė anėn veriore tė saj. Vendi ku ngrihej kjo kishė sot i bie tė jetė nė kėndin sportiv tė shkollės Sevasti Qiriazi.
    Kisha ėshtė ndėrtuar nė fillim tė shekullit tė 19 nė kohėn kur krye epitrop i Mitropolisė ishte zoti Harito Jorgji. Nė vitin 1816 nė kohėn e Mitropolitit Meletios nga Santorina filloi ndėrtimi i kishės sė Shėn Harallambit e cila duhet tė jetė ngritur mbi ndnjė konizme tė kėtij shenjtori pasi nė kodikun e Mitropolisė pėrmendet dhe si pėrtėritje e paraklisit.
    Fermanin pėr ndėrtimin e kėsaj kishe e ka nxjerrė Mitropoliti i Korēės Meleti qė pėrmendet nė kodik nė dokumentin numėr 11 dhe mban datėn 1821 nė tė cilin thuhet: “I gjithėhirshmi dhespoti ynė i Korēės zoti Meleti nga Santorina dha dhuratė shpirterore 50 groshė pėr fermanin e kishės…”, ndėrsa nė dokumentin numėr 8 thuhet se ai u pėrkujdes pėr fermanin e kishės sė Shėn Harallambit. Ndėrsa pėrsa i pėrket ndėrtimit pėrmendet epitrop Haritoja nė listat e dhurusve deri nė shekullin e 20.
    Ne vitin 1828 janė pikturuar ikonat dhe ka pėrfunduar ikonostasi i kishės sė Shėn Harallambit nė kohėn e epitrop Vasil Kostės, kėtė na e vėrteton dokumenti numėr 58 i kodikut tė Mitropolisė qė mban datėn 9 janar 1829 dhe flet pėr shpenzimet pėr piktorėt ikonat dhe ikonostasin e kishės.
    Ndėrtesa e kishės ishte e thjeshtė, ndėrsa harku i ajodhimės pėrfshinte gjithė gjerėsinė e kishės nė ndryshim nga kishat e tjera. Ndėrtimi ishte me material tė gurtė.
    Siē e kemi pėrmendur aty nga fillimi i shekullit tė 19 korēarėt filluan tė varrosnin tė vdekurit nė Shėn Mari. Deri nė kėtė kohė korēarėt i varrosnin tė vdekurit rreth kishės sė madhe nė Shėnd Eelli (Shėn Ilia) dhe Shėn Thanas. Ne kėtė periudhė meqenėse qyteti po shtrihej rreth Mitropolisė dhe kishės Katedrale, Mitropolia e Shenjtė e Korēės vendosi qė tė nxirren eshtrat e tė varrosurve deri nė atė kohė rreth kėtyre kishave dhe tė futen nė qimitirin e kishės sė Shėn Harallambit. Kėto eshtra tė tė parėve tanė janė edhe sot nėn themelet e kėsaj kishe tė rafshuar nė kohėn e regjimit ateist. Sot mbi eshtrat e tė pareve tanė janė ndėrtuar terenet sportive tė shkollės Sevasti Qiriazi. I del detyrė komunitetit orthodhoks dhe Mitropolisė te mendojnė pėr kujtimin e tė parėve tanė dhe pėr ringritjen e kėsaj kishe.

  8. #8
    Veritas liberatis Vos
    Anėtarėsuar
    08-10-2006
    Postime
    2,206
    Faleminderit
    74
    51 falenderime nė 46 postime
    keto jane informacione me shum vlere per te gjithe komunitetin orthodhoks dhe ne vecanti per ate te Korces. Do te lutesha te dija se ku mund ta gjeme kete periodik? Periodiku Tempulli
    Shqiperia ka rreshtur se ekzistuari qe kur jevgjit i thane vetes "shqiptar".
    xfiles

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-12-2006
    Postime
    172
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kisha “fjetja E Hyjlindėses Sė Pėrmbishenjtė Mari”


    (Bėrthama mė e Vjetėr e Qytetit tė Korēės)

    (Revista periodike Tempulli)

    Kisha “Fjetja e Hyjlindėses sė Pėrmbishenjtė Mari” ose siē njihet nė popull kisha e Shėn Mėrisė, konsiderohet nga tradita popullore dhe nga shumė autorė, si tempulli mė i vjetėr nė trevėn e Korēės, si dhe njė nga mė tė vjetrat nė gjithė Shqipėrinė. Shumė gojėdhėna tregohen pėr fillimet e kėsaj kishe. Disa gojėdhėna i ēojnė fillimet e saj qė nga koha kur krishtėrimi ishte i ndaluar, duke u nisur dhe nga ekzistenca e qimitireve tė nėndheshme tė kėsaj kishe. Disa tė tjera e lidhin me ekzistencėn e ndonjė tempulli pagan nė fushėn pranė qytetit tė lashtė, qė ndodhej nė kodrat pranė. Ndėr to po pėrmendim gojėdhėnėn mė tė pėrhapur, me tė cilėn u njohėm nga disa burime, e cila na thotė: “Nė kohėt shumė tė vjetra nė qytetin e vjetėr qė ka qenė nė ato kohė pranė Mborjes ishte njė pasanik feudal qė kishte njė vajzė shumė tė bukur dhe kėtė vajzė ia kėrkuan pushtuesit e liq e barbatė tė dyndur nga lag nė kėto anė. Pėr ta shpėtuar vajzėn e tij ai e fshehu atė nė mes tė shelgjishteve, nė arat pranė lumit, atje ku ėshtė sot kisha e Shėn Mėrisė. Thuhet qė ndėrtoi dhe njė kishėzė tė nėndheshme qė ajo t’i falej Virgjėreshės Mari, biles thuhet qė i ndėrtoi dhe njė dalje tė nėndheshme nė rast rreziku. Pas largimit tė barbarėve, ky feudal ndėrtoi nė kėtė vend njė kishė kushtuar Shėn Marisė, e cila ia shpėtoi vajzėn”. Mėsojmė se kjo gojėdhėnė e ka burimin nga Mesjeta e hershme, nė kohėn e dyndjeve sllave nė Ballkan e nė zonėn e Korēės. Inkursionet mė tė egra nė zonėn tonė njihen ato tė viteve 617, tė cilat, pasi plaēkitėn mirė, u drejtuan drejt Selanikut e Konstandinopojės.
    Pra, siē e pėrmend dhe tradita gojore popullore, kisha e Shėn Marisė e ka marrė formėn si e tillė aty nga shekulli i 7-tė. Shumė shpejt kjo kishėz do tė fitonte famė ndėr banorėt pėrreth kodrave tė Korēės dhe mė tutje. Kjo do tė bėnte, qė gjatė shek. tė 9¬-tė, nė kohėn kur edhe kėto treva qenė nėn sundimin e carit tė madh bullgar Boris Mihalit, i cili pranoi krishtėrimin orthodhoks si fe pėr popujt e tij sllavė, u rindėrtua kisha dhe manastiri i Fjetjes sė Hyjlindėses sė Pėrmbishenjtė Mari.
    Ky manastir nė kėndvėshtrimin e sotėm shtrihej nga plepat e vjetėr qė ndan sot ish-Kombinatin e Trikotazhit deri tek Banka e Shtetit. Manastiri ishte i rrethuar me mure tė trashė e tė lartė nė formė kėshtjelle. Porta e madhe e manastirit ndodhej nė cepin juglindor tė rrethimit, atje ku sot ndodhet Banka e Shtetit.
    Nė vitet e para tė shekullit tė 13-tė, nė kohėn e kryqėzatave tė tretė dhe tė katėrt tė organizuara nga latinėt gjatė rrugės pėr nė Konstandinopojė, kryqtarėt bėnė shkatėrrime e barbarizma edhe nė tempujt e Zotit, deri nė rrėnime. Tė njėjtėn gjė bėnė dhe kur hynė nė Kostandinopojė, nė vitin 1204, duke plaēkitur jo vetėm popullatėn, por edhe kishat e famshme tė kėtij qyteti, duke pėrdhosur ēdo gjė tė shenjtė.
    Edhe manastiri jonė i famshėm i Shėn Marisė nė kėtė periudhė tė keqe pėsoi njė djegie dhe u rrėnua. Por shumė shpejt, me fuqizimin e despotatit tė Epirit tė Ri, i cili pėrfshiu dhe zonėn e Deabolisit tė madh, sot zona e Korēės, ēdo gjė do tė ndryshonte. Nė vitin 1225, ky manastir do tė rindėrtohej pėr herė tė dytė si manastir dhe pėr sė treti si kishė, mjaft mė i bukur dhe mė i fuqishėm se mė parė. Po gjatė shekullit tė 13-tė do tė pikturoheshin me afreske muret e kishės. Kėtė e faktojnė si personat qė i kanė parė nė fillim tė shekullit tė 19-tė, po ashtu edhe mbeturinat e afreskeve tė mbetura deri vonė nė katakombet e kishės, tė cilat cilėsoheshin si tė shekullit tė 13-tė, shekull nė tė cilin ėshtė bėrė rindėrtimi.
    Fama e kėtij manastiri, i ngritur buzė kryqėzimit tė rrugėve, nė vend tė hapur e fushor, do tė rritej pėrsėri. Vetė ndėrtimi nė fushė, nė vend tė ekspozuar si rrallė manastire tė tjera, tregon pėr shenjtėrinė e kėtij vendi. Thuhet nga gojėdhėnat se nė kėtė manastir ėshtė pagėzuar njė nga carėt mė tė mėdhėnj tė Sėrbisė e Maqedonisė. Ndėrkohė, qė arat e dhuruara tė kėtij manastiri, do tė quheshin Stefanec. Me invazionet turke ky manastir do tė pėsonte dėme e gjymtime tė mėdha, bile njė pjesė e territorit tė tij do tė kthehej nė varrezė pėr turqit e mė vonė pėr komunitetin mysliman tė Korēės.
    Le tė pėrmendim disa autorė, tė cilėt flasin nė lidhje me kėtė kishė. Nė librin Albania tė B. Bobev dhe Th. Kacorri nga Sofja, pėrmendet se tempulli, apo manastiri i parė nė qytetin e Korēės ėshtė ndėrtuar gjatė shekullit tė 9-tė. Gjithashtu, patrioti e studiuesi Thimi Mitko shkruan se kjo kishė i pėrket kohės kur Barēi e Mborja ishin qytete nė lulėzim. Ai na pėrshkruan tė dhėna faktike gjatė gėrmimeve pėr rindėrtimin e fundit tė kėsaj kishe, pasi ai ka qenė vetė i pranishėm nė to. Nė shkrimet e tij pėr qytetin e Korēės ai thotė qė “themelet gjigande nė kishėn e rindėrtuar tė Fjetes sė Shėn Mėrisė, e cila nė rindėrtimin e dytė tė saj mban datėn 1225, tregon se ajo kishė ishte njė godinė kolosale. Ai pėrmend gjithashtu se kjo Kishė ėshtė ndėrtuar katėr herė dhe gjatė rindėrtimit tė fundit u zbuluan tri shtresa toke tė shtruara me kalldrėm. Kurse varrezat myslimane pranė kishės thuhet se pėrfshiheshin brenda territorit tė manastirit tė Fjetjes sė Shėn Marisė para pushtimit turk (1385), gjė qė provohej dhe nga themelet e vjetra qė gjendeshin rreth varrezės si dhe copa kolonash prej mermeri, qė ende qėndronin mė kėmbė nė kohėn e Mitkos, duke formuar portėn e manastirit nė anėn e kėndit jug-lindor tė varrezės myslimane, atje ku sot ėshtė dera e Bankės sė Shtetit.
    Nė raportin e redaktuar nga Mitropoliti i Korēės, Dhorothe Kristidhi, tė hedhur nė kodik nė dokumentin 168, nė mars tė vitit 1879, pėrmendet se kisha e Shėn Marisė duket se do tė ketė qenė njė manastir i hirshėm shumė i vjetėr, i cili ėshtė djegur tre herė kohė pas kohe. Nga gėrmimet e bėra janė gjetur, tek njė kishė e pėrbėrė nga tre kisha tė ndryshme, vende nė formė qelish si dhe kolona (trarė).
    Gjithashtu, ekzistenca e kėtij manastiri pėrmendet edhe nė aktet e dhurimit, mė 13 shkurt 1725 nė dokumentin e 12 tė kodikut tė Mitropolisė sė Korēės e Selasforit, ku thuhet: “Shumė i lumturi dhe i dituri dhe perėndizgjedhuri Patriku i Justinianės sė parė tė Ohrit dhe i gjithė Bullgarisė dhe Mitropolit i Korēės e Selasforit Zoti Joasaf, bėri dhuratė shpirtėrore nė manastirin e shenjtė dhe tė shumė nderuar tė Hyjlindėses sė Pėrmbishenjtė godinėn e shtėpisė me tėrė vendin pėrreth saj, tė cilėn e ndėrtoi nga themelet me shpenzimet e veta dhe me pėrkujdesjen personale e bėri dhuratė shpirtėrore pėr hir tė shpėtimit shpirtėror tė tij, tė prindėrve dhe tė afėrmve tė tij.”
    Po pėr manastirin e hirshėm e tė respektuar tė Fjetjes sė Hyjlindėses flitet nė tė njėjtin kodik nė muajin gusht 1707, nė dokumentin 64, ku shkruhet: “Nė Mitropolinė e Korēės, me pėrulėsinė tonė nė krye dhe me pjesėmarrjen e fortė tė hirėshmve mitropolitė, rreth nesh u mblodhėn tė gjithė priftėrinjtė, pleqtė dhe tė krishterėt e tjerė tė kėsaj Mitropolie bashkė dhe me epitropėt e kishės sė shenjtė tė Shėn Mėrisė, po tė kėsaj Mitropolie, me dėshirėn e tyre sa prona dhe dhurata kishin bėrė, dhurata shpirtėrore tė tė krishterėve.”
    Nėn drejtimin e Zosimeas Patrik i Justinianės sė parė tė Ohrit, Serbisė, Bullgarisė, Shqipėrisė, Maqedonisė sė dytė dhe tė tjerėve, u shitėn njė sėrė objektesh, ara, vreshta, orendi tė argjenda (tė gjitha pėrmenden me rradhė nė kodik) dhe u mblodhėn 49.400 aspra qė u dhanė pėr ēifligun, duke u blerė nga beu qė tė jetė pronė e kishės sė Shėn Mėrisė tė kėsaj Mitropolie. Deri vonė ky ēiflig quhej ēifligu i Shėn Mėrisė apo ara e Shėn Mėrisė.
    Ėshtė mjaft e rėndėsishme tė theksohet se, mė 1719-ėn nė manastirin e Shėn Marisė, nė njė mbledhje u zgjodh Patrik i Patriarkanės sė Ohrit, Mitropoliti i Korēės dhe Selasforit, fort i ndrituri Joasaf nga qyteti i Voskopojės. Pėr vjetėrsinė e kėsaj kishe tregon dhe ujėsjellėsi i manastirit, i cili e merrte ujin nga ujėsjellėsi i kalasė sė Korēės. N. Naēi nė librin “Korēa dhe katundet e qarkut” pėrmend trojet e Shėn Marisė nga hyrja nė portėn e madhe tė avllisė sė kėsaj kishe. Si pėrbrenda portės ashtu edhe pėrjashta saj nė tė majtė ka dy kroje. Uji i kėtyre vjen nga ca burime qė kanė qenė nė vendin e kalasė.
    Gjithashtu, gojėdhėna popullore flet pėr ekzistencėn e njė tuneli tė nėndheshėm qė lidhte kėtė manastir me kalanė e Korēės, deri nė kalanė e qytetit pėrmbi fshatin Mborje, si dhe ekzistencėn e njė daljeje qė tė nxirrte nė lumin e atėhershėm tė Korēės, i cili ka ekzistuar deri vonė.
    Gjatė ndėrtimeve tė bėra rreth rerritorit tė kėsaj kishe kanė dalė fragmente tė murit tė vjetėr rrethues tė manastirit, nė pėrbėrje tė tė cilit gjendeshin tulla bizantine dhe gurė ēmėrēi. Trashėsia e murit shkonte rreth njė metėr. Gjithashtu, nga korēarėt e vjetėr tregohet se gjatė hapjes sė varreve rreth kishės, kanė dalė dhe fragmente mozaikėsh si dhe qeramika antike.
    Nga sa pėrmendėm mė sipėr tregohet qė kisha e Shėn Marisė ka qenė njė manastir i shquar dhe i hirshėm, mjaft i madh pėr kohėn si dhe mjaf i pasur, i cili ka kaluar rrebeshe tė furishme dhe ėshtė djegur e rindėrtuar disa herė. Kjo kishė vazhdoi tė shėrbente si kishė kryesore dhe si katedrale pėr qytetin e Korēės deri nė ndėrtimin e katedrales sė re “Burimi Jetėdhėnės” nė vitin 1707, por duhet theksuar se rėndėsia dhe shkėlqimi i saj nuk humbi kurrė.
    Nga fundi i shekullit tė 18-tė, komuniteti ortodoks i Korēės vendosi t’i kėrkonte autoriteteve turke pėr tė ndėrtuar njė varrezė tė rregullt, pasi deri atėhere tė vdekurit varroseshin rreth kishave tė Shėn Thanasit, tė Shėn Ilisė dhe katedrales, pasi autoritetet turke nuk i lejonin tė krishtetėt tė kishin varreza tė rregullt. Kėshtu nga fundi i shekullit tė 18-tė nė truallin e manastirit tė Shėn Marisė u vendos tė krijohet varreza e re e komunitetit ortodoks tė Korēės, qė mė parė nė pjesėn lindore tė territorit tė kėtij manastiri ishte krijuar njė varrezė pėr myslimanėt. Vendosja e varrezės nė kėtė vend u bė, pasi funksionimi si manastir i mirėfilltė kish filluar me kohė tė pushonte, ndėrkohė qė territori ishte i rrethuar me mure. Nga ana tjetėr, ky i fundit, shtrihej nė dalje tė qytetit, pas tė cilit shtriheshin arat, ndėrsa qyteti po zgjerohej rreth Mitropolisė dhe rreth xhamisė sė Iliaz beut. Pėr kėtė ēėshtje na flet dhe dokumenti i 30-tė i kodikut tė madh tė Mitropolisė sė Korēės, qė thotė: “Bekim personave qė nxorrėn ferman prej Sulltanit me anėn e tė cilit komuniteti orthodhoks i Varoshit tė Korēės lejohet tė hapė varrezėn. Nė vitin 1799, cilido qė luftoi pėr tė nxjerrė kėtė ferman nė mėnyrė qė tė lejohet vendi pėr tė vdekurit, varreza e re e komunitetit ortodoks tė Varoshit tė Korēės e sa tė tjerė, kanė qenė bashkuar me kėtė ēėshtje, duke dhėnė parį dhe njėkohėsisht vepruan me fjalė e derdhėn mund.”
    Nga fillimi i shekullit tė 19-tė, pas marrjes sė fermanit, tė krishterėt e Korēės filluan tė varrosin tė vdekurit nė kishėn e Shėn Marisė. Pėrsėri nė vitin 1838, kisha e Shėn Marisė dhe sa pėrfshiheshin nė tė, u rrėmbyen nga flakėt nė rrethana tė panjohura, duke u shkrumbuar ēdo gjė. Me djegien e kėsaj kishe u zhdukėn mjaft vlera tė pa pėrsėritshme, si vlera tė shkrura, mbishkrime murale nė dru e afresk, afreske tė shekullit tė 13-tė si dhe materiale tė tjera artistike, tė cilat mund tė hidhnin dritė tė plotė si pėr historikun e kėsaj kishe, si kisha mė e vjetėr e kėtij qyteti, ashtu edhe pėr vetė qytetin e Korēės.
    Ndėrtimi qė ekzistonte deri nė vitet e prishjes nga regjimi ateist, ishte rindėrtimi i vitit 1844, qė ka mundėsi tė qe ndėrtimi i tretė ose i katėrt. Pėr rindėrtimin e saj tė fundit si dhe pak pėr historikun fliste edhe mbishkrimi nė gjuhėn greke, qė ishte nė tė djathtė tė kishės, nė faqen jugore tė murit tė brendshėm si dhe mbishkrimi qė kishte pllaka e gurtė e murosur nė faqen e jashtme tė kishės.

    ΝΑΟΣ ΕΙΜΙ ΑΡΧΑΙΟΣ ΑΝΕΚΤΥΣΘΗΝ ΠΡΟ ΕΠΤΑ ΑΙΩΝΩΝ ΠΥΠΠΟΛΗΘΕΙΣ ΔΕ ΑΝΕΓΕΙΡΟΝ ΕΚ ΤΡΙΤΟΥ ΑΔΡΑ ΔΑΠΑΝΗ ΤΩΝ ΚΟΡΙΤΣΑΣ ΚΑΤΟΙΚΩΝ 1844 ΜΑΙΟΥ 19

    “Jam tempull i vjetėr (i Hyjlindėses) qė u rindėrtova para shtatė shekujsh, mbasi u dogja, u ngrita pėr sė treti me shpenzime tė mėdha tė banorėve tė Korēės, 1844 maj 19”.

    “Ο θειος ουτος και υερος ναος της υπεραγιας Θεοτοκου πυρποληθεις το δευτερν, ανηγερθι το τριτον κατα το 184 ετος επιστατευοντος και επτροπευοντος του κ. Χρ. Γωδη και αρχιερατευοντος του πανιερωτατου κ. Κυριλου εκ Βερροιας. Ενετει δε 1846 αρχιερατευοντος του πανιερωτατου Κορυτσας κ. Νεοφυτου εξ Αργυροκαστρου και επιτροπευοντου του ρηθεντος κ. Χρ. Γωδη εξωηραφηθησου τα εξης εντω ναω ταυτω: Ολαι αι δεσποτικοι εικονες οι 4 θολοι η πλατυτεδα η προθεσις και η κοιμησις δια χειρος παπα Ζηκου και του υιου αυτου Δημητριου 1847 Ιουλιου 20 εκ Σελιτσης.”

    “E Zotit dhe e shenjtėruar kjo kishė e sė Tėrėshenjtės Μari, pasi u dogj pėr sė dyti, u ndėrtua pėr sė treti mė 1844 me krahun e kujdestarisė tė zotit Kristo Godes nė ditėt e shenjtėrisė sė tij kryepriftit Qirilit nga Veria. Dhe mė 1846, kur ishte kryeprift i Korēės Neofiti nga Gjirokastra, pėrsėri me kujdesin e zotit Kristo Gode u pikturuan kėto, gjithė ikonat e kryepriftėrisė edhe tė katėr kubetė nga duart e papa Zikut dhe nga i biri i tij Dhimitri, mė 1847 korrik 20, nga Selca”

    Gjatė kėtij rindėrtimi kisha pati dhe zgjerime, ndėrtimi qe i tipit tė bazilikave me tri anė tė ndara me kolona dhe me pesė kube tė brendshme, njėra nga tė cilat nė mes. Ngjitur me kėtė kishė ndodhej dhe paraklisi i Shėn e Premtes, e vendosur gjysma nėn tokė. Kisha pėrbėhej nga dy pjesė tė ndara veēmas, e para qe naosi i kishės sė vjetėr tė Shėn Marisė, dyshemeja e sė cilės qe nėn nivelin e truallit jashtė, ndėrsa e dyta ishte salla e pėrshpirtjeve, ngjitur nė gjatėsinė e saj, ku pėrfshihej dhe paraklisi i Shėn e Premtes. Kisha ishte 26.3m e gjatė dhe 14.5m e gjerė sė bashku me shtesėn qė mbulonte paraklisin e Shėn e Premtes, ndėrsa naosi i kishės sė lashtė tė Shėn Marisė qė u pėrfshi brenda kėtij rikonstruksioni, kishte njė gjerėsi prej 9m. Ndihmat pėr rindėrtimin, pikturimin dhe pajisjen e kėsaj kishe nuk kanė munguar kurrė. Vetė fama e kėtij vendi tė shenjtė e tė lashtė, bėri qė pėr njė kohė tė shkurtėr ato tė vijnė nga tė gjitha anėt, duke filluar qė nga bashkėqytetarėt tanė nė Egjipt, nė vendet e Ballkanit e deri nė qytetarėt e tė gjitha shtresave tė Korēės. Kontributet, siē na tregojnė dokumentat e kohės, qenė nga mė tė ndryshmet sipas mundėsive tė qytetarėve; nė para, nė ara, nė objekte tė bakėrta, tė argjenta, nė ikona etj.
    Siē del nga mbishkrimi qė ka pasur kisha, si dhe nga dokumenti 81, nė kodikun e Mitropolisė sė Korēės, ndėrtesa e kishės ka pėrfunduar rindėrtimin e saj nė vitin 1844 dhe po atė vit ėshtė bėrė dhe pėrurimi. Janė harxhuar pėr gėrmimet 1000 grosh, pėr ndėrtimet gjatė viteve 1843-44 janė harxhuar 42000 groshė dhe 300 groshė pėr pėrurimin.
    Pikturimi i kishės sė rindėrtuar tė “Fjetjes sė Hyjlindėses sė Pėrmbishenjtė Mari” ėshtė bėrė nga papa Zikoja dhe i biri Dhimitri, tė cilėt ishin nga Selca e Nesalishtit. Pikturimi i kishės ka filluar mė 1846, siē del dhe nga mbishkrimi si dhe nga llogaria e kishės e pasqyruar nė kodikun e Mitropolisė sė Korēės dokumenti 81, pėr blerjen e dėrrasave dhe bojėrave pėr piktorėt nė fillim tė vitit 1846, me njė vlerė prej 4000 groshė. Mbarimin e plotė tė kishės na e jep mbishkrimi qė ka pasur kisha, mė 20 korrik 1847.
    Siē e pėrmendėm dhe mė parė, pas shumė pėrpjekjesh tė mėdha, tė krishterėt e Korēės arritėn tė marrin lejė pėr ndėrtimin e kėmbanores nė vitin 1867 dhe nė 15 prill 1868 zoti Jani Qirka bėri dhuratė shpirtėrore njė kėmbanore pėr kishėn e Fjetjes sė Hyjlindėses, e shprehur kjo nė dokumentin 136 tė kodikut tė Mitropolisė sė Korēės.
    Nė vitin 1928 kishės sė Shėn Marisė iu bėnė riparime dhe rikonstruksione tė pjesshme. Ky rikonstruksion dhe riparim pėrfshiu qė nga avllitė, portat e avllisė dhe deri nė pikturat. Duke dashur ta bėjnė mė tė bukur pamjen dhe me qėllimin e mirė pėr shqipėrimin e mbishkrimeve, u prishėn pikturat e vjetra dhe tė pikturuara nė vitin 1845, duke i mbuluar ato dhe duke e ripiktururar tė gjithė kishėn. Ripikturimi u krye nga piktori dardhar Vangjel Zengo dhe e bija e tij pesėmbjedhjetė vjeēare Andromaqi, njė vajzė me shumė talent – piktorja e parė shqiptare. Nė kėtė kishė Andromaqi pikturoi anėn e majtė tė kishės, me figurat e Shėn Dhimitrit, tė tre Arkondėve, tė Shėn Pandelimonit etj. Anėn e djathtė tė kishės e pikturoi i jati Vangjel Zengo, ndėrsa kubetė u pikturuan sė bashku si dhe shumė shenjtorė. Nė tė gjitha pikturat mbishkrimet u bėnė nė gjuhėn shqipe.
    Me mbulimin e pikturave tė vjetra humbėn dhe vlerat artistike shekullore, megjithatė, shtypi i kohės thotė se kisha e Shėn Marisė mori njė pamje tė re dhe u zbukurua sė tepėrmi. Kėshtu kjo kishė, tashmė e rikonstruktuar, vazhdoi tė shėrbejė si kisha e varrezės pėr tė krishterėt e qytetit tė Korēės, deri nė fund tė viteve 50-tė tė shekullit XX-tė. Nė fund tė viteve 50-tė dhe fillimi i viteve 60-tė tė shekullit XX-tė, me vendim tė pushtetit vendor tė asaj kohe – meqenėse qyteti ishte zgjeruar shumė dhe varrezat e tė krishterėve po mbeteshin nė mes tė tij, vendosi tė largojė varrezat dhe tė vendosen pranė parcelės sė kishės sė Shėn Triadhės, ndėrkohė qė varreza e myslimanėve, qė ndodhej pranė manastirit, ishte larguar qė mė parė. Kalvari i shkatėrrimeve tė kishės sė famshme, dikur njė manastir me legjendė e me moshė mbi njėmijėvjeēare, nuk i shpėtoi dot shkatėrrimit ateist tė vitit 1967. Duke parė pikturat e fundit, tė cilat qenė ripikturime tė viti 1928, e cilėsuan gabimisht si kishė tė re dhe e vunė nė listėn e kishave qė duheshin prishur. Edhe pse specialistė tė Akademisė sė Shkencave ndėrhynė pėr mos prishjen e saj, ajo me njė ngutėsi tė madhe u rrėzua rrafsh me tokėn, duke kryer njė nga krimet mė tė mėdha ndaj kulturės sė kėtij qyteti, pasi ishte dhe objekti mė i vjetėr i kultit pėr kėtė qytet e mė gjerė.
    Megjithatė, vendi i kėsaj kishė shėrbeu si burim frymėzimi shpirtėror e hyjnor pėr nėnat tona. Ato asnjėherė nuk e lanė tė shuar kandilin dhe qiririn e kėsaj kishe. Natėn dhe fshehtazi ato gėrmonin vendin e themeleve tė saj duke ndezur nė to dritėn Hyjnore. Edhe pa u lejuar besimi fetar, vendi i kėsaj kishe u kthye nė simbol tė ringjalljes sė besimit ndaj Zotit.

  10. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-12-2006
    Postime
    172
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Per Korcar L1

    Kjo eshte nje reviste periodike, e cila botoet nen perkujdesjen e Mitropolise se Shenjte Korce. Pergjithesisht tregetohet ne Kishe por edhe ne vende te tjere me nje tarife prej 200 lek te rinj, jane boruar gjithesej deri tani 12-te numra dhe eshte ne pergatitje numri i 13-te. Botimi mbeshtetet finaciarisht nga Mitropolia e Korces ku mendimet jane te autorit sic ata i shprehin te pa prekura. Autoret e shkrimeve jane njerez me integritet intelektual dhe periudiku ka nje keshill, i cili perzgjedh shkrimet dhe i pergatit ato per botim, te cilet jane personaltete ne fuashat perkatese.
    gjithashtu ka edhe shume shkrime te tjera te fushave te ndryshme, cdo reviste ka me shume se 100 faqe.


    Nese deshironi mund te jepni te dhenat tuaja ne nje mesazh privat dhe ne mund te dergojme nepermjet postes numurat te cilat i disponojme.

  11. #11
    atdhetar Maska e bledikorcari
    Anėtarėsuar
    29-02-2008
    Vendndodhja
    duke bere cicin ne omonia
    Postime
    289
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ne ate date maji te 91 ndodhesha dhe une ne ngjarjen e nje kishe te vjeter qe ndodhet siper Drenoves dhe Mborjes,nuk e di a eshte kjo kishe por ate dite kishte shume njerez.
    E mbaj mend diten se ate dite u zume me Piperet
    PERETH FLAMURIT TE PERBASHKUAR ME NJE DESHIRE ME NJE QELLIM

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-12-2006
    Postime
    172
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kishat e qytetit te Korēės



    Nga burimet dokumentare, arkivore dhe gojore qyteti i Korēės qė nė fillimet e tij ka pasur njė sėrė kishash ose siē i quajnė dokumentet tempuj tė shenjtė. Kėto ndodheshin si nė qytet ashtu dhe nė rrethinat e tij. Ato ju kanė shėrbyer banorėve tė Korēės si burim shpirtėror e hyjnor, janė ndėrtuar e mbajtur me sakrifica tė jashtėzakonshme e nė kushte shumė tė vėshtira nė tė cilat ka kaluar populli i Korēės dhe tė krishteret nė veēanti. Treva e Korēės dhe qyteti njihen nė histori si treva qė ka pėrkrahur krishtėrimin qė nė fillimet e tij. Pėr kėtė nuk mungojnė as gojėdhėnat pėr predikimin e Shėn Pavlit pranė Korēės, kur vinte nga Maqedonia. Gjithashtu zbulimet arkeologjike kanė nxjerė nė dritė dhe kisha paleokristiane tė fillimit tė krishtėrimit. Korēa me zonėn pėrrreth ėshtė konsideruar si treva mė besnike ndaj krishtėrimit tė vjetėr orthodhoks dhe si treva mė e pasur nė kėtė kulturė. E gjithė kjo ka shėrbyer si burim frymėzimi pėr tė ruajtur besėn e krishterė, bile si tė tilla shėrbyen edhe pėr popullsinė, qė nė rrethana tė caktuara kishin nderuar fenė. Shėmbull tipik pėr kėtė, ėshtė kisha e Shėn Mėrisė dhe paraklisi i saj i Shėn e Premtes bashke me burimin e ajazmės qė ndodhej poshtė tyre. Siē na pohojnė burimet historike e kronikale tė shekullit tė kaluar e deri nė ditet tona, kėto vende tė shenjta janė respektuar nga vellezerit tanė muhamedanė syninj e bektashinj. Ja se si thotė Thimi Mitkoja nė pėshkrimet e tij pėr Korēėn “grate myslymane laheshin vazhdimisht nė ajazma e Shėn Mėrisė” pėr shėndet kurse N. Naēi nė veprėn e tij “Korēa dhe katundet e qarkut” tė shkruar nė fillim tė shekullit tė njėzetė pohon se akoma dhe sot ikona e Shėn e Premtes ndodhet nė xhaminė e Iliaz beut dhe nderohet e i ndizet kandili ēdo tė premte nga imami i xhamisė e vėllezėrit muhamedanė .
    Nė kėtė shkrim po pėrmendim kishat dhe panairet e qytetit tė Korēės nė truallin e sotėm ku shtrihet ky qytet.

    Kisha e madhe e Mitropolisė me emrin “Burimi jetedhenes”
    Kisha ( dikur manastir) “Fjetja e Hyjelindeses Shėn Mari”
    Kisha e Shėn Gjergjit
    Kisha e Shėn Thanasit
    Kisha e Profetit Ilia
    Kisha e Shėn Triadhės
    Kisha e Shėn Sotirit”
    Kisha e Shėn Harallambit
    Kisha e Shėn Visarit (paraklis ngjitur me kishėn e vjetėr tėMitropolisė)
    Kisha e Shėn e Premtes (paraklis ngjitur me kishėn e Shėn Marisė)
    Kisha e Shen Theodhoreve.

    Shtepia metoq i sShėn Pjetrit dhe Shėn Pavlit

    Nga tė dhėnat dokumentare nė Korēė kanė ekzistuar dhe kisha tė tjera, tė cilat nuk i kanė rezistuar kohes dhe rrebesheve tė shumta, nga kėto po pėrmendim disa:
    Kisha e Shėn Dhimitrit
    Kisha e Apostujve tė shenjtė Pjetėr dhe Pavėl
    Kisha e Shėn e Premtes (dikur manastir mbi te cilin u ngrit xhamia e Iliaz beut)
    Kėtu po pėrmendim dhe kishat e tjera qė kanė ekzistuar dhe ekzistojnė nė truallin e vjeter tė qytetit, tė tilla si kisha e Analipsit (Ristozit), Shėn Todrit , Shėn Kollit , Profet Ilia nė malin e kryqit, Shėn Anės si dhe shume kisha tė tjera, qė kujtesa i ka fshirė .

    Kishat qė pėrmendėm mė lart kanė pasur dhe ditėt e shėnuara dhe panairet pėrkatėse qė festoheshin dhe festohen dhe sot e kėsaj dite njė pjesė.

    Kisha e madhe e Mitropolisė ka monoklisi ditėn e premte tė javes sė Pashkės, si dhe ditėn e tre Arkondėve, ku lexohej lista e madhe e ndihmetareve te kishės ne shekuj (llasoja).
    Kisha e Shėn Gjergjit e kish kremtimin mė 26 prill.
    Kisha e Shėn Marisė kish panair mė 15 gusht dhe e shen e Premtes
    Kisha e Shėn Thanasit kremtonte tre herė nė vit mė 2 maj , me 18 janar dhe tė martėn e Pashkės sė madhe .
    Kisha e Profetit Ilia ka dy kremtime mė 20 korrik, ditėn e shen Ilias dhe tė enjten e Pashkės sė madhe.
    Kisha e Shen Triadhės festonte diten e saj, si dhe pasi u bė varrezė rreth saj ditėt e tė shtunave tė shpirtrave.

    Kisha katedrale “Burimi jetedhenes shen Mari”

    Kisha katedrale Burimi jetėdhėnės ose siē quhej nė popull kisha e Mitropolisė, kisha e madhe, apo Zonja e madhe ka qenė kisha kryesore e qytetit tonė
    Ky tempull i Zotit qė nderohet me emrin Burimi jetėdhėnės ka historikun e tij tė veēantė.
    Banorėt e krishterė orthodhokse tė Korēės tė nxitur nga zelli i shprestarisė ja ngarkuan vetės qėllimin e mirė e tė devotshėm tė ngrenė njė kishė tė madhe tė bukur e tė hijėshme afer ndertesės sė Mitropolisė se Shenjtė tė Korēės, e cila qe shumė e vjetėr nė atė vend dhe ndodhej ndanė Korēės sė atėherėshme. Por njė vėshtirėsi e madhe iu dilte tė krishterėve korēarė pasi rrethanat e kohes sė atėherėshme nuk lejonin ndėrtimin lirisht tė kishave tė reja. Akoma mė e vėshtirė ishte ndėrtimi i tyre nė pėrmasa tė medha siē dėshironin besimtarėt korēarė.
    Kėshtu nėn drejtimi dhe kujdesin e burrave tė shquar korēarė, epitropėve dhe arkondė, nė atė kohė zotėrinjtė Mako Vasili, Shamo e Haxhi Koci, Mitro Janco e Manco morėn vendimin nė kohėn e Mitropolitit tė Korēės Dhanil nga Durrėsi tė ndėrtonin kėtė tempull. Kjo iniciative u bė e mundur tė realizohet nė kohėn e Mitropolitit tė Korēės, Joasaf Voskopojarit.
    Historia na tregon se njė natė tė vitit 1707 nėn drejtimin e zotit Haxhi Koēi pranė godines sė Mitropolisė hapen themelet e njė paraklisi, i ndertuan dhe i mbuluan pėrseri. Dhe keshtu i lane pėr dy vjet sa iu doli bari.
    Duke pasur parasysh rrethanat e asaj kohe komuniteti orthodhoks Korēės nėn drejtimin e burrave tė shquar, qė pėrmendėm mė lart i paraqitėn kėto themeli si tė njė kishe tė vjetėr dhe kėtė e argumentonin me ekzistencėn e godinės sė Mitropolisė pranė, e cila qe shumė e vjetėr nė atv vend duke thėnė se pranė ēdo mitropolie duhet tė ketė patur patjeter kishė. Me kėtė pretekst korēarėt kėrkuan ferman pėr ndėrtimin e kishės sė Mitropolisė.
    Pėr kėtė histori autoritetet turke filluan tė dyshojnė. Haxhi Koci u detyrua tė betohet pėr vėrtetėsinė e kėtyre thėnieve dhe kėshtu pa dashur u bė shkelės i betimit tė kishės (nga rrethanat dhe pėr tė mire) i cili nga sikleti vdiq tre ditė pas kėtij betimi.
    Pas shume mundimesh e vuajtjesh arritėn tė marrin fermanin e qeverisė pėr ndėrtimin e kishės se madhe tė Mitropolisė. Historia na tregon se punėn e shkelqyer tė Mitropolitit Joasaf dhe nėn drejtimin e ktitorit tė kishės Mako
    punuan tė vegjėl e tė mėdhenj ditėn e naten pėr ngritjen e godines sė kishės katedrale e cila u pagezua me emrin BURIMI JETEDHENES SHEN MAR .
    Kompleksi i kishės katedrale ishte mjaft i madh pėr kohėn. Ai ndahej nė tre pjesė nė pjesėn qendrore qė ishte korpusi kryesor dhe mbante emrin Burimi jetėdhėnės, e dyta qė dukej si njė pjesė me tempullin qendror ishte paraklisi i Shėn Visarit dhe e treta qė ishte e veēuar nga veriu i saj, qe kisha e Shėn Harallambit.
    Mbi murin e korpusit qendror tė kishės nga ana e jugut ku rrinin burrat, ka qenė vendosur njė pikturė nė tė cilėn qenė pikturuar tre themeluesit e ketij tempulli Mako Vasili, Shamo e Haxhi Koēi tė veshur me kostume kombėtare shqiptare duke e paraqitur zotin Haxhi Koēi me kazėm nė doė si hapėsin e themeleve tė kėtij tempulli, ndėrsa Makon me ferman nė dorė.
    Kjo pikturė mė vonė u vendos nė godinėn e Mitropolisė.
    Mbi portėn veriore nga brenda, e cila tė nxirte nga kisha e Shėn Harallambit gjendej ky mbishkrim:

    Oόύόήύέ ήιαό άίσάό έοώήά ήώάί άάήό 

    isha e Burimit Jetėdhėnės u themelua nė vitin shpėtimtar 1707 nė kohėn e Kryepriftit tė Tėrėshenjtė Mitropolitit tė Korēės e Selasforit Joasafit nėn kujdestarinė e ktitorėve tė saj Markut, Haxhi Koēit e Shamos. Kostandinit dhe Athanas Zografit tė cilėt e pikturuan atė mė 1720.

    Siē del nga mbishkrimi i kishės dhe nga ēfarė shkruan kodiku i Μitropolisė sė Korēės dhe Selasforit nė dokumentet e vitit 1710 e nė vazhdim (1) pėr kontributet e bėra pėr kishėn e madhe na tregohet se nėn kujdesin e shumė tė hirshmit Μitropolit tė Korēės dhe mė vonė Patriark i Patriarkanės sė Ohrit Joasaf Voskopojarit pėr mbarimin dhe plotėsimin e kishės sė madhe tė Korēės, kontribuan me qindra tė krishterė. Njė kontribut te madh dhanė tė gjitha esnafet e qyteteve Korēė e Voskopoje tė krishterėt e fshatrave e qyteteve pėr rreth duke filluar nga Pėrmeti, Prespa, Kosturi, Maqedonia, Boboshtica ,Drenova, Vithkuqi, klerikė tė nderuar tė dioqezave pranė, si dhe manastiret e shenjta tė zonės pėrreth.
    (1)Nė kodikun e Mitropolisė sė Korēės e Selasforit janė shumė dokumente me dhuruesit pėr ndėrtimin, pikturimin dhe zbukurimin e kishės katedrale tė qytetit tė Korēės.
    Kisha ishte e ndėrtuar e tėra me material tė gurtė. Ajo ishte njė monument i tipit bazilikal me pėrmasa tė mėdha pėr kohen. E ndėrtuar para kishave tė mėdha tė Voskopojės ajo i ngjasonte atyre .
    Kisha ishte e pėrbėrė nga naosi, narteksi dhe hajatet. Hajatet ishin tė mbėshtetura mbi kolona me harqe tė gurta, tė cilat i jepnin monumentit njė madhėshti tė veēantė. Hajatet shtriheshin nė anėn jugore e pėrėndimore dhe pjesėrisht nė anėn veriore tė kishės
    Ndėrtimi i kishės ėshtė kryer nga mjeshtėra vendas tė zonės sė Korēės si dhe nga vetė populli i Korēės ashtu dhe siē pėrmendet qė i madh e i vogėl kontribuan pėr ndėrtimin e saj.
    Piktori i popullit Vangjush Miho e cilėson nė shkrimet e tij kėshtu kėtė kishe “Madhėshtia e brendėshme dhe e jashtėme e kėsaj kishe inspironte tė madh e tė vogel pėr njė besim dashuri dhe frikė Pėrendie” (1)

    Pikturimi i kishės katedrale Burimi jetėdhėnės ėshtė bėrė nga piktoret korēarė Kostandin dhe Athanas Zografi Siē del dhe nga mbishkrimi qė ishte mbi derėn veriore tė kishės, ajo ėshtė pikturuar nė vitet 1720.
    Nė lidhje me pikturimin e katedrales sė vjetėr tė Korēės kujtimet thonė se dhimogjerondia e atėhershme kishte thirrur shumė piktorė vendas dhe tė huaj nė njė konkurs pėr tė zgjedhur piktorin mė tė talentuar. Nė kėtė konkurs Kostandin Zografi prej Korēe ėshtė paraqitur me njė ikonė tė shen Marisė me Krishtin e vogėl pikturuar nė miniaturė nė thuan e gishtit tė madh tė dorės me te cilin fitoi dhe konkursin si piktori mė i talentuar ndėr piktorėt e tjerė. (2) Megjithėse shumė autorė venė nė dyshim vitet 1720 tė pikturimit tė kishės sė madhe duke u nisur nga veprimtaria e vonė e punės sė dendur tė vellezėrve korēarė Zografi qė shkojne nga vitet 1744 – 1783. Se dyti, sipas disa autorėve po tė qe e sakte data e pikturimit tė kishės katedrale tė vjetėr veprimtaria e vellezėrve Zografi del shumė e gjatė nga vitet 1720 – 1786, baras me 66 vjet punė aktive, gjithashtu diferenca nga 1720 deri nė vitin 1744 datė e pikturimit tė kishės sė manastirit tė Ardenicės qė ėshtė 24 vjet interval pa veprimtari tė datuara. Kėta autore nisen dhe nga datimi i ikonave kryesore tė kishės katedrale Burimi jetėdhėnės qė janė tė vitit 1752 (datimi i ikones sė madhe tė Krishtit nė ikonostas)


    1. V. Miho dorėshkrim “Shkatėrrimi i katedrales sr Korēės”
    2. Theofan Popa “Piktorėt korēarė Kostandin dhe Athanas Zografi”
    Nė Buletini i shkencave shoqėrore i Universitetit tė Tiranės 1959.

    Nė kėtė shkrim ne do tė pėrmendim disa fakte qė vėrtetojnė se datimi i pikturimit tė kishės nė mbishkrimin qė kishte kisha mbi portėn veriore duhet tė jetė pak a shumė i saktė.
    Sė pari nga kodiku i Mitropolisė sė Korēės nxjerrim se nė dokumentin 17 qė mban vitin 1710 pėrmenden dhuruesit pėr pikturimin e kishės katedrale Burimi jetėdhėnės dhe konkretisht citojmė “…zoti Petko pikturoi kishėn e madhe…etj” si dhe shumė dhurues tė tjerė. Gjithashtu nė kodikun e Mitropolisė sė Korēės nė dokumentet qė i pėrkasin fillimit tė shekullit tė njėzetė e shtyjnė kėtė datė nė vitin 1725. Ndėrsa Thimi Mitkoja nė shkrimet e tij e shtyn kėtė datė nė vitin 1730. Nga studiuesi i artit bizantin pranė Muzeut Kombetar tė Artit Mesjetar Shqiptar zoti Kristofor Naslazi, kemi dhe zbulime tė pikturimit nga Zografėt ne ikonografi nė vitet 30 tė shekullit tė 18tė.
    Nga sa pėrmendem mė sipėr mund tė themi se kisha katedrale “Burimi jetėdhėnės” duhet tė jetė pikturuar gjatė fundit tė viteve njėzet tė kėtij shekulli.
    Nga tė dhėnat qė na jep kodiku i Mitrpolisė sė Korēės ne kėtė kishė ka punuar dhe djali i Athanasit, papa Efthimi, i cili pikturoi dhe bėri dhuratė dyert e altarit.
    Pikturat e kėsaj kishe cilesoheshin si tė mrekullushme. Shumė vizitorė tė huaj tė kohės ato i kanė cilesuar si tė tilla. Episkopi Evllogjio Kurila nė veprėn mbi Grigor Argjirokastritin, midis tė tjerave ka shkrojtur, se as “Athina sot nuk ka asnjė kishė tė zografisur si ajo e Korēės dhe ato tė Voskopojės e Vithkuqit” ndėrsa Mihoja i cilėsonte impresionante.
    Vėllezėrit Zografi nė afresket e kishės sė madhe kishin punuar skena tė marra nga tesamenti i vjeter, testamenti i ri dhe nga apokalipsi. Gjithashtu ata pikturuan tre ktitorėt e kėsaj kishe Mako Vasili, Shamo e Haxhi Koēi.
    Kisha katedrale ėshtė plotėsuar dhe paisur duke dhuruar shumė qytetarė korēarė. Mjafton tė shikosh vargun e gjatė tė emrave tė qytetarėve korēarė dhe tė zonave pėrrreth nė kodikun e Mitropolisė sė Korēės dhe tė bindesh pėr kėtė.
    Ndėr paisjet kryesore mė tė rendėsishme qė ka pasur kjo kishė kanė qenė
    Ikonostasi, amvoni, froni episkopal, dy stenda (prosqintarė) tė gjitha punime artistike nė dru arre.
    Ikonstasi i kishės katedrale tė Korēės qė me pak demtime ka arritur deri nė ditėt tona dhe ėshtė njė nga veprat artistike mė tė arritura nė gjithė vendin tonė e mė tej. Njė vlerėsim tė tillė e kanė si specialistėt tanė, ashtu dhe ata tė huaj.
    Gdhendėsi dhe drejusi i punimeve pėr ndėrtimin e kėsaj vepre tė rralle artistike ka qenė zoti Dhimitėr. Kėtė na e konfirmon dhe dokumenti 13 ne kodikun e Mitropopilisė ku zoti Dhimitėr ėshtė dhe dhurues pėr kėtė ikonostas nė tė pėrmendet: “I shume nderuari zoti Dhimitėr skalitėsi i kėsaj tempolle”.
    I gjithe ikonostasi ėshtė ndertuar me dru arre. Ai duhet te kėtė pėrfunduar nga mesi i shekullit tė 18tė pasi nė kėto vite kemi dhe vendosjen e ikonave kryesore tė pikturuara dhe dhuruara njėra nga Kostandin Zografi dhe tjetra nga Athanas Zografi. I gjithe ikonostasi ėshtė mjaft impozante, nė tė janė skalitur me mjeshtėri tė rrallė zbukurime tė ndryshme si hardhi, ėngjėllushka kashė, shpende , vazo, lule ,shenjat e horoskopit etj. Ikonastasi kishte tre dyer tė skalitura .Ndėr to spikat dhe sot porta e mesit, qė quhen dhe dyert e bukura ėshtė punuar e gjitha nė reliev. ėshtė venė re se korniza qė ndan ndarjen e ikonave tė mėdha me ndarjen e ikonave tė vogla, ėshtė zbukuruar me relieve dhe me dymbėdhjetė medalione qė kanė figurat mitologjike tė horoskopit. Ikonostasi mbaronte sipėr me njė kryq tė madh e tė bukur, nė tė djathtė e nė tė majtė tė tij kishte ėngjėj dhe nė kėmbėt e tyre shtrieshin dragonj. Ikonostasi ne kishen e vjeter ishte i vendosur nė dy plane, pėrpara ikonstasit kryesor kishte njė para ikonostas tė shkurtė qė lidhej me tė parin me harqe tė bukura druri nė tė cilat vareshin kandilet. Sot ato janė bėrė njė trup pasi ikonostasi u lartesua me kishen e re, qė u ngit nė vend tė saj.
    Pėr veē ikonostasit kisha katedrale kishte dhe njė fron episkopal shumė tė bukur i zbukuruar me relieve tė ndryshme, nė pjesėn e tavanit tė tij ėshtė pikturuar shqiponja dykrenore. Kisha kishte dhe njė amvon, po aq tė bukur nga ku kėndohej Ungjilli, i gjithi i gdhendur nė reliev. Qė tė dyja janė tė lyera me varak tė artė. Keto vepra tė mrekullueshme i kanė shpėtuar kohės deri mė sot falė punės sė specialistėve tė Muzeut tė Artit Mesjetar Shqiptar nė Korēė.
    Pėrveē sa pėrmendėm mė sipėr, kisha katedrale ka qenė shumė e pasur nė orendi, njė pjesė e tė cilave sot gjenden nė fondin e Muzeut tė Artit Mesjetar Shqiptar ne Korēė.
    Edhe ndėrtimi i kėmbanores sė kishės katedrale ka historinė e saj tė veēantė. Mitropolia e Shenjtė e Korēės dhe qytetarėt e krishterė tė Korēės kanė bėrė pėrpjekje tė njėpasnjėshme pėr tė nxjerre lejė nga autoritetet turke pėr tė ngritur kėmbanore. Siē do ta pėrmendim me vonė dhe nė kapitullin e shkollave tė mitropolise, turqit adoptuan njė politikė ndaj popujve tė krishterė tė marre prej traktatit shumė tė vjetėr tė Halife Omarit qė pat lidhur me patrikun Sofron tė Jeruzalemit nė vitin 637 , nė pikėn katėr tė tė cilit thuhet, qė tė krishterėve u ndalohet t’u bihen kėmbanave. Deri nė kėtė kohe tė krishteret nėpėr kisha pėrdornin tokat (dėrrasa qė goditen me ēekanė druri) pėr ceremonitė fetare.
    Nė bazė tė kujtimeve tė korēarėve tė moshuar thuhet se nė gjysmen e dytė tė shekullit tė kaluar korēarėt takuan konsullin rus kur kalonte nė Korēė dhe iu lutėn tė ndėrhyjė pranė portės sė lartė pėr t’iu dhėnė lejė pėr ngritjen e kėmbanoreve nė kishat e Korēės .
    Mė nė fund kjo ėndėrr e korēarėve u bė realitet nė fund tė vitit 1868 kėtė na vėrteton dhe kodiku i Mitropolise sė Korēės nė dokumentin 136, si edhe ditari i igumenit tė manastirit tė Shėn Kollit nė Boboshticė Ignat, i cili shkruan “mė 15 maj 1868 erdhėn nė Korēė Arif beu dhe Kostaq beu dhe u dhanė lejen korēarėve tė cilet ndėrtuan kėmbanore dhe vunė kėmbana”
    Kembanoria u ngrit nė pjesėn e pėrparme tė ēatisė sė kishės, e lartė por prej druri.
    Kjo kishė madhėshtore me simotrat e saj Voskopojare me ajatet e bukura me pikturat e mrekullushme, punime tė para tė vėllezėrve Zografii rezistoi mrekullisht kohės dhe tėrmeteve deri nė fillim te shekulit te 20tė. Nė kohėn e Mitropolitit tė Korēės Jakovo nė vitet 1919-1921, kėsaj kishe iu bėnė disa ndėrhyrje tė pa menduara e tė pa studiuara nga ana inxhinierike. U prish muri ndares, qe ndante naosin me narteksin, pra pjesėn e kishės qė rrinin burrat me atė qė rrinin gratė. (1) U prenė trarėt qė lidhnin kollonat midis tyre dhe me muret si dhe disa kollona tė jashme, harqet e tė cilave kishin plasaritje.Kjo ndėrhyrje qe shumė e rrezikshme pėr kishėn katedrale. Filluan tė plasen tavanet dhe tė levizė kisha. Kėshilli i atėhershem i Mitropolise u frikesua, bile dhe inxhinier Pilika u pajtua me frikėn e shembies sė kishės. U bėnė nė vitin 1926 disa mbledhie e diskutime se si do tė bėhej me kishėn katedrale. Fillimisht u mor vendimi pėr riparimin e saj me anėn e ndėryhrjeve tė ndryshme nė pikat e dobėsuara, bile kjo u diskutua dhe nė njė mbledhie tė pėrgjitheshme tė korēarėve e u vendos mos prishja e kishės, por tė behej njė rikonstruksion i nevojshem.
    Megjithė protestat e intelektualėve tė atėhershem tė Korēės si Vangjush
    Miho, intelektualėt e liceut etj pėr mos prishjen e kishės katedrale. Ne vitin 1926 kjo kishe filloj tė prishet. Pėr tė ndaluar prishjen e saj me inisiativen e piktorit tė popullit Vangjush Miho (2) u nderhy deri nė ministrine e arsimit. Kjo e fundit u mjaftua me disa fotografime tė afreskeve dhe kishės, tė cilat pasi u depozituan ne arkivin e kėsaj ministrie nuk dime ku pėrfunduan.
    Mihoja e cilėsonte prishjen e kėsaj kishe humbie tė njė monumenti artistik (1) Ne kohėt e vjetra burrat rrinin nė pjesėn qendrore tė kishės kurse gratė nė nje parakishe tė ndare mė mur e cila komunikonte me njė derė.
    (2) Jane disa lutje e telegrame qė mbajnė datat 19 qershor 1922 dhe 5gusht 1926 pėr ndalimin e shkatėrrimit tė katedrales nė fondin familjar tė Mihos tė cilėn Zoti nuk mund ta bėjė dhe njė herė.
    Me prishjen e kishės sė vjetėr katedrale, Korēa humbi njė monument tė vėrtetė me tė cilin do tė krenohej ēdo korēar edhe sot.
    Menjėherė lindi domosdoshmeri ringritja e kishės sė re, e cila tashmė duhej tė ishte mė madhėshtore si nga arkitektura dhe funksioni, pasi duhej tė kompesonte madhshtinė e kishės sė vjetėr, ndėrkohė qė dhe opinioni qytetar i kohės ishte ngritur nė njė shkallė mjaft tė lartė. Tashmė Korēa kishte mjaft intelektualė inxhinierė arkitektė tė mbaruar nė shkollat mė me zė jashtė vendit.
    Kisha e re katedrale “ Burimi jetėdhėnės” filloi tė ndėrtohet nė vtin 1927. Pėr ndėrtimin e saj Mitropolia e Shenjtė e Korēės shiti mjaft prona tė saj gjithashtu dhe populli i Korēės dhuroi qė kjo kishė tė ngrihej sa mė e bukur.
    Pas njė kohe prej gati nėntė vjet punimesh ndėrtimi tė jashtme dhe tė brendshėm nė vitin 1936 pėrfundoi kisha e madhe katedrale e ngritur mbi vendin e kishės sė vjetėr katedrale.
    Kisha ishte e tipit bazilikal tri nefeshe nė forme kryqi mė kupolė nė qendėr,
    Hapėsira perėndimore ndahej nė dy nivele duke krijuar ballkone pėr koret dhe grate nė mes ishte tamburi me kupolen e madhe. Nė pjesėn ballore ngriheshin dy kėmbanore tė larta. Kisha shquhej pėr vlerat arkitektonike dhe artistike. Pėr pėrfundimin dhe plotėsimin e kishės duhen pėrmendur dhe dhuruesit, sė pari populli i Korēės, Thoma Turtulli, Aleksandra Leka, si dhe dhurues nga diaspora P. Thomai, S. Konstandiniu etj.
    Vlerat e mbetura tė katedrales sė vjeter si ikonostasi i mrekullueshėm,
    Amvoni froni episkopal, ikonat e tė talentuarve vėllezėr Konstandin dhe Athanas Zografi u vendosėn dhe u adoptuan nė katedralen e porsangritur.
    Kjo i dedikohet dhe inteligjencės korēare tė kohės pasi pati tendenca pėr abandonimin e tyre nė veēanti pėr ikonostasin, pėr shpėtimin e tė cilit janė shkrojtur shumė artikuj kritikė nė gazetat e kohės. Kandilet 21 copė i dhuroi bashkėatdhetari nga egjipti Pandi Thomai kurse polielet e mėdha e tė vogla i beri dhuratė zonja Steli Kostandiniu .
    Pikturimi i mureve kupolave si dhe njė pjesė tė ikonave ėshtė kryer nga motrat Zengo, babai i tyre Vangjeli, si dhe piktori tjeter Dallta.
    Kėta piktorė tė talentuar sidomos kėto vajza tė talentuara piktoret e para shqiptare me akademi tė mbaruar nė Athinė pikturuan pothuaj tėė kishėn. Pikturimi i kishės qe me njė frymė tė re dhe artistikisht tė arrire. Faqet e mureve kryesisht qene piktura dhurate e familjeve korēarė me emrat e tyre ne fund te cdo pikture. Kėto piktura pjesėrisht gjenden sot nėn suvatė e Muzeut tė Artit Mesjetar Shqiptar.
    Kjo kishė u bė aq madhėshtore sa konsiderohej nga mė tė mirat nė ballkan dhe mė e madhja dhe mė e bukura kishė orthodhokse nė Shqipėri, pėr tė cilėn korēarėt krenoheshin kudo.

    Do tė vinte viti ateist 1967 kur kėsaj kishe do ti mbulleshin dyert si gjithė tė tjerave nga regjimi ateist i kohės.
    Pas kėsaj me nderhyrjen e shume tė nderuarit studiuesit zotit Theofan Popa u kthye si depo shpėtimtare pėr grumbullimin e ikonave qė mbeten pa u djegur nga vrulli ateist i kohės sė djallit.
    Pas viteve 1970, pėr vlerat e pallogaritshme qė mbartte brenda kjo kishe madheshtore do tė adoptohej nė muze tė artit mesjetar. Me nderhyrjen nė arkitekturė, qė iu bė kėsaj kishe u harxhuan fonde mjaft tė mėdha me qellim qė tė transformohej krejt dhe tė mos ngjante mė si kishė. U prishen kėmbanoret agjiovima dhe kubeja e madhe. Edhe sot dhe kėsaj dite vazhdon tė jetė me kėtė arkitekturė .
    Pas rėnies sė diktaturės u bėnė shumė tentativa pėr marrjen e godinės nga Mitropolia e Korēės por me shumė veshtirėsi dhe me protesta tė vazhdueshme tė besimtarėve arriti te merret vetėm njėra sallė e muzeut pėr ceremonite fetare. Nje pune e vazhdushme u bė pėr njohjen e pronėsisė sė godinės sė Kishės pronarit tė vėrtetė.
    Me shprese pėrendie qė nė tė arthmen tė rreguullohet puna e muzeut tė ri tė artit mesjetar shqiptar dhe tė rikonstruktohet kisha e fameshme e Korēės “Butimi jetedhenes”






















    Kisha e “Fjetjes se hyjelindeses se pėrmbishenjte shen Mari”

    Kisha e “Fjetjes se hyjelindeses se pėrmbishenjte shen Meri” ose siē njihet ne popull kisha e shen Merise , konsiderohen nga tradita popullore dhe nga shume autore si tempulli me i vjeter ne treven e Korēės si dhe nje nga me te vjetrat ne gjithe Shqipėrine. Shume gojedhena tregohen pėr fillimet e kėsaj kishe. Disa gojedhena e cojne fillimet e kėsaj kishe qe nga koha kur krishterimi ishte i ndaluar duke u nisur dhe nga ekzistenca e qimitireve te nendheshme te kėsaj kishe. Disa te tjera e lidhin me ekziztencen endonje tempulli pagan ne fushen prane qytetit te lashte qe ndodhej ne kodrat prane.
    Nder to po pėrmendim gojedhenen me te pėrhapur me te cilen u njohem nga disa burime e cila na thote: “Ne kohet shume te vjetra ne qytetin e vjeter qe ka qene ne ato kohe prane Mborjes ishte nje pasanik feudal qe kishte nje vajze shume te bukur dhe kėtė vajze ja kerkuan pushtuesit e liq e barbare te dyndur nga larg ne keto ane. Pėr ta shpetuar vajzen e tij ai e fshehu ate ne mes te shelgjishteve ne arat prane lumit atje ku ėshtė sot kisha e shen Merise thuhet qe i ndertoi dhe nje kisheze te nendheshme qe ajo ti falej virgjereshes shen Mari biles thuhet qe i ndertoi dhe nje dalje te nendheshme ne rast reziku. Pas largimit te barbareve ky feudal ndertoi ne kėtė vend nje kishe kushtuar shen Merise e cila ja shpetoi vajzen atij.”
    Mendojme se kjo gojedhene e ka burimin nga mesjeta e hershme ne kohen e dyndieve sllave ne ballkan e ne zonėn e Korēės.Inkursionet me te egra ne zonėn tone njihen ato te viteve 617 te cilat pasi plackiten mire u drejtuan
    drejt Selanikut e Kostandinopojes.
    Pra siē e pėrmend dhe tradita gojore popullore kisha e shen Merise ka mare formen si e tille aty nga shekulli i 7. Shume shpejt kjo kisheze do te fitonte fame nder banoret qe banonin reth kodrave te Korēės dhe me tutje.
    Kjo do te bente qe gjate shekullit te 9 ne kohen kur dhe kėtė treva qene nen sundimin e carit te madh bullgar Boris Mihali i cili pranoj krishterimin ortodoks si fe pėr popujt e tij sllave u rindertua kisha dhe u be manastir i Fjetjes se hyjelindeses se pėrmbishenjte shen Mari.


    (1)Gojedhena me e plote mare nga Vasiliqi Gjata nga Koreca ish mesuese e vashave e Mitropolise ne qytetin e Bilishtit ne fillim te shekullit te 19.



    Ky manastir ne kend veshtrimin e sotem shtrihej nga plepat e vjeter qe ndan sot ish kombinatin e trikotazhit deri tek banka e shtetit.
    Manastiri ishte i rethuar me mure te trashe e te larte ne forme keshtielle .Porta e madhe e manastirit ndodhej ne cepin jugelindor te rethimit atje ku sot ndodhet banka e shtetit.
    Ne vitet e para te shekullit te 13 ne kohen e kryqezatave te trete dhe te kater te organizuara nga latinet gjate ruges pėr ne Konstandinopoje kryqetaret bene shkaterime e barbarizma edhe ne tempujt e zotit deri ne renime. Te njejten gje bene dhe kur hyne ne Kostandinopoje ne vitin 1204 duke plackitur jo vetėm popullaten por dhe kishat e famshme te ketij qyteti me fame, duke pėrdhosur cdo gje te shenjte .
    Edhe manastiri jone i famshem i shen Merise ne kėtė pėriudhe te keqe pesoi nje djegje dhe nje renim.
    Por shume shpejt me fuqizimin e despotatit te Epirit te ri i cili prfshiu dhe zonėn e Deabolisit te madh sot zona e Korēės cdo gje do te ndryshonte.
    Ne vitin 1225 ky manastir do te rinderohej pėr se dyti here si manastir dhe pėr se treti here si kishe edhe me i bukur dhe me i fuqishem se me pare. Po gjate shekullit te 13 do te pikturoheshin me afreska muret e kishės . Kėtė e faktojne si pėrsonat qe i kane pare ne fillim te shekullit te 19 po ashtu dhe mbeturinat e afreskeve te metura ne katakombet e kishės te mbetura deri vone te cilat cilesoheshin si te shekullit te 13 shekull ne te cilin ėshtė bėrė rindertimi.
    Fama e ketij manastiri i ngriur buze ruges prane kryqezimit ne vend te hapur ne fushe do te rritej pėrseri . Vetė ndertimi ne fushe ne vend te ekspozuar si rralle manastiret e tjera tregon pėr shenjterine e ketij vendi te shenjte. Thuhet nga gojedhenat se ne kėtė manastir ėshtė pagezuar nje nga caret me te medhenj te Serbise e Maqedonise.Nderkohe qe arrat e dhuruara ketij manastiri dote quheshin Stefanec.
    Me invazionet turke ky manastir do te pesonte deme e gjymtime te medha bile nje pjese nje pjese e teritorit te tij do te kthehej ne vareze te turqve e me vone e komunitetit myslyman te Korēės.
    Le te pėrmendim disa autore te cilet flasin ne lidhje me ke te kishe .
    Ne librin Albania z. B.Bobev dhe TH . Kacori nga Sofja pėrmendin se tempulli apo manastiri i pare ne qytetin e Korēės ėshtė ndertuar gjate shekullit te 9.
    Patrioti e studiusi Thimi Mitko shkruan se kjo kishe i pėrket kohes kur Barci e Mborja ishin qytet ne lulezim. Ai na pėrshkruan te dhena faktike gjate germimeve pėr rindėrtimin e fundit te kėsaj kishe pasi ka qene prezent vetė ne to. Ai ne shkrimet e tij mbi qytetin e Korēės na thote qe “themelet gjigande ne kishen e rindertuar te Fjetjes se shen Merise e cila ne rindėrtimin e dyte te saj mban daten 1225 tregon se ajo kisheishte nje godine kolosale. (1)
    Ai pėrmend gjithashtu se kjo kishe ėshtė ndertuar kater here , gjate rindertimit te fundit u zbuluan tri shtresa toke te shtruara me kalldrem. Kurse varreza myslymane (2) prane kishės thuhet se para pushtimit turk (1385) pėrfshihej brenda teritorit te manastirit te Fjetjes se shen Merise gje qe provohej dhe nga themelet e vjetra qe gjendeshin reth varrezes si dhe dy cope kollona mermeri qe akoma qenronin me kembe ne kohen e Mitkos, duke formuar porten e manastirit ne anen e kendit jugelindor te varrezes myslymane atje ku sot ėshtė dera e Bankes se shtetit.
    Ne raportin e redaktuar nga Mitropoliti i Korēės Dhorothe Kristidhi te hedhur ne kodik ne dokumentin 168 ne mars te vitit 1879 pėrmendet se kisha e shen Merise duket se do te kėtė qene nje manastir i hirshem shume i vjeter i cili ėshtė djegur tri here kohe pas kohe . Nga germimet e bera jane gjetur te nje kishe te pėrbėrė nga tre kisha te ndryshme vende ne forme qelish dhe kolllona (trare).
    Gjithashtu ekzistenca e ketij manastiri pėrmendet dhe ne aktet e dhurimit ne 13 shkurt 1725 ne dokumentin 12 te kodikut te Mitropolise se Korēės e Selasforit ku thuhet: Shume i lumturi dhe i dituri dhe i pėrendizgjedhuri Patriku i Justinianes se pare te Ohrit e i gjithe Bullgarise dhe Mitropolit i Korēės e i Selasforit zoti Joasaf, beri dhurate shpirterore ne manastirin e shenjte dhe te shume nderuar te Hyjelindeses se pėrmbishenjte godinen e shtepise me tere vendin pėr reth saj te cilen e ndertoi nga themelet me shpenzimet e veta dhe me pėrkujdesien pėrsonale e beri dhurate shpirterore pėr hir te shpetimit shpirteror te tij dhe te prinderve dhe te afermve te tij.
    Po mbi manastirin e hirsheme te respektuar te fjetjes se Hyjelindeses del nga i njejti kodik ne muajin gusht 1707 ne dokumentin 64 ne te cilin shkruhet:
    Ne Mitropoline e Korēės me pėrulesine tone ne krye dhe me pjesemarjen e fort te hirshmeve mitropolite reth nesh u mblodhen te gjithe prifterinjte pleqte dhe te krishteret e tjerė te kėsaj mitropolie bashke dhe me epitropet e kishės se shenjte te shen Merise po te kėsaj mitropolie, me deshirene tyre sa prona dhe dhurata kishin bėrė ,dhurata shpirterore te te krishtereve,

    (1) Thimi Mitkoja vepra ( bashkekohes ne rindėrtimin e fundit te kishės ne 1844 si dhe prezent ne germimet reth saj gjate ketij rindertimi)

    (1) Vareza myslymane e vjeter dhe ne kohen kur flet Mitkoja ka qene mbrapa bankes se shtetit



    Nen drejtimin e Zosimeas patrik i Justinianes se pare te Ohrit , Serbise , Bullgarise Shqipėrise, Maqedonise se dyte dhe te tjerėve u shiten nje sere objektesh, ara , vreshta , orendi te argjenta (te gjitha pėrmenden me radhe ne kodik) dhe u mblodhen 49400 aspra e u dhane pėr cifligun dhe u ble ky ciflig nga beu qe te jete prone e kishės se shen Merise te kėsaj Mitropolie….. Deri vone ky ciflig quhej cifligu I shen Merise apo ara e shen Merise.
    ėshtė mjaft e rendesishme te theksohet se me 1719ne manastirin e shen Merise nenje mbledhie u zgjodh Patrik i Patriarkanes se Ohrit Mitropoliti i Korēės dhe Selasforit fort i ndrituri Joasaf nga qyteti i Voskopojes. (1)
    Pėr vjetersine e kėsaj kishe ishte dhe ujesjellesi i manastirit i cili e merte ujin nga ujesjellesi i kalase ke Korēės . N Naci ne librin Korca dhe katundet e qarkut pėrmenden : krojet e shen Merise kur hyjme ne porta e madhe e avllise te kėsaj kishe si pėrbrenda portes dhe pėrjashta portes ne te majte ka dy kroje ujet e ketyre vjen nga ca burime qe kane qene ne vendin e kalase.(2)
    Gjithashtu gojedhena popullore flet edhe pėr ekzistencen e nje tuneli te nendheshem qe lidhte kėtė manastir me kalane e Korēės deri ne kalane e qytetit pėrmbi fshatin Mborje si dhe ekzistencen e nje dalje qe te nxirte ne lumin e atershem te Korēėsi cili ka ekzistuar deri vone.
    Gjate ndertimeve te bera reth teritorit te kėsaj kishe kane dale frgmente te murit te vjeter rrethues te manastirit ne pėrberie te tecilit gjenje tulla bizantine dhe gure cmerci, trashesia e murit shkonte tek nje meter. Gjitashtu nga korēarėt e vjeter tregohet se gjate hapjeve te vareve reth kishės kane dele dhe copra me fragmente mozaikesh.
    Nga sa pėrmendem me sipėr tregon qe kisha e shen Merise ka qene nje manastir i famshem dhe i hirshem mjaft i madh pėr kohen si dhe mjaft i pasur qe ka kaluar rebeshe te fuqishme qe ėshtė djedur disa here dhe pėrseri ėshtė rindertuar disa here(3)

    (1)P. Pepo Materale dokumentare pėr Shqpėrine jugelindore V.II
    (2)Kala e Korēės shtrihej ne lagjen kala siē emertohej deri ne fillim te shekullit te 19 midis lumit dhe bulevardit Shen Gjergj.gjate ndertimeve ne kėtė zonė kane dale tubacionet e ujesjellsave te kalase ndersa burimrt e kalase kane qene diku mbrapa hotel turizmit te njohura deri vone me emrin cezmat e portes se kalase.
    (3)Mitkoja thote ėshtė ndertuar kater here siduket ka pasur parasysh dhe ndėrtimin e hershem fillestar si kishe.

    Kjo kishe vazhdoi te sherbeje si kisha kryesore katedrale pėr qytetin e Korēės deri ne ndėrtimin ne ndėrtimin e katedrales se re Burimi jetedhenes ne vitin 1707 por duhet theksuar qe rendesia dhe shkelqimi i saj nuk i humbi kure.
    Nga fundi i shekullit te 18 komuniteti ortodoks i Korēės vendosi ti kerkoje autoriteteve turke pėr te ndertuar nje vreze te rregullt pasi deri tani te vdekurit varoseshin rreth kishave te shen Thanasit , te shen Ilise dhe katedrales pasi autoritetet turke nuk i lejonin te krishteret te kishin vareze te rregullt.
    Keshtu nga fundi i shekullit te 18 ne truallin e manastirit te shen Merise u vendos te krijohet vareza e re e komunitetit ortodoks te Korēės, me pare ne pjesen lindore te teritorit te ketij manastiri ishte krijuar nje vareze e myslymaneve. Vendosja e varezes ne kėtė vend u be pasi funksionimi si manastir i mirfillte kish filluar me kohe te degradonte ,nder kohe qe teritori qe i rethuar me mure. Nga ana tjeter ky i fundit shtrihej ne dalje te qytetit pas te cilit shtriheshin arat , ndersa qyteti po zgjerohej reth Mitropolise dhe reth xhamise se Iliaz beut.
    Pėr kėtė ceshtie na flet dhe dokumenti 30 i kodikut te madh te Mitropolise se Korēės qe thote: “Bekim pėrsonave qe nxoren ferman prej sulltanit me anen e te cilit komuniteti ortodoks i varoshit te Korēės lejohej te hapte vareze. Ne vitin 1799 cilido qe luftoi pėr te nxjere ferman ne menyre qe te lejohet vendi pėr te vdekurit , vareza e re e komunitetit ortodoks te varoshit te Korēės e sa te tjerė kane qene bashkuar me kėtė ceshtie dhe dhane para njekohesisht vepruan me fjale e derdhen mund.”
    Nga fillimi i shekullit te 19 pas marjes se fermanit te krishteret e Korēės filluan te varosin te vdekurit ne shen Meri .
    Pėrseri ne vitin 1838 kisha e shen Merise dhe sa pėrfshiheshin ne te u pėrfshine nga flaket ne rethana te pa njohura duke shkrumbuar cdo gje.
    Me djegjen e kėsaj kishe u dogjen mjaft vlera te pa pėrseriteshmesi vlera te shkruara mbishkrime murale ne dru e afresk u prshen afreske te shekullit te 13 si dhe vlera te tjera artistike te cilat mund te hidhnin drite te plote si pėr historikun e kėsaj kishe ashtu dhe pėr vetė qytetin e Korēės si kisha me e vjeter e ketij qyteti.
    Ndertimi qe ekzistonte deri ne vitet e prishjes nga regjimi ateist ishte rindertimi i vitit 1844 qe i bie te jete ndertimi ikater ose rindertimi i trete
    Pėr rindėrtimin e saj te fundit si dhe pak pėr historikun e saj fliste dhe mbishkrimi ne gjuhen greke qe ishte ne kėtė kishe ne te djathte ne faqen e murit jugor te kishės nga brenda si dhe mbishkrimi qe kishte pllaka e gurte e murosur ne murine jashtem te kishės.

    NAO   

    “Jam tempull i vjeter (i Hyjelindeses) qe u rindertova para shtate shekujsh, mbasi u dogja u ngrita pėr se treti me shpenzime te medha te banoreve te Korēės, 1844maj 19.”
    “   
      
     
      
     
    ”

    “ E Zotit dhe e shenjteruar kjo kishe e se shenjteruares shen Meri pasi u dogj pėr se dyti u ndertua pėr se treti me 1844 me krahun e kujdestarise te zotit Kristo Godes ne ditet e shenjterise se tij kryepriftit Qirillit nga Veria Dhe ne 1846 kur ishte kryeprift i Korēės Neofiti nga Gjirokastra prape me kujdesin e zotit Kristo Gode u pikturuan keto gjithe ikonat e kryeprifterise edhe te kater kubete nga duarte e papa Zikut dhe nga i biri i tij Dhimitri me 1847 korik 20 , nga Selca”

    Gjate ketij rindertimi kisha pati dhe zgjerime , ndertimi qe i tipit te bazilikave me tri anje te ndara me kollona dhe me pese kube te brencme njera nga te cilat ne mes. Njgjitur me kėtė kishe ndodhej dhe paraklisa e Shen e Premtes e vendosur gjysem nen toke.Kisha pėrbehej nga dy pjese te ndara vecmas , e para qe naosi i kishės se vjeter te Shen Merise dyshemeja e teciles qe nen nivelin e truallit jashte ndersa e dyta qe salla e pėrshpirtieve ngjitur ne gjatesine e saj ku pėrfshihej dhe paraklisi i Shen e Premtes. Kisha ishte 26,3 m e gjate dhe 14,5m e gjere se bashku me shtesen qe mbulonte paraklisen e Shen e Premtes ndersa naosi i kishės se lashte te Shen Meriseqe qe u pėrfshi brenda ketij rikonstruksioni kishtenje gjeresi prej 9m.
    Ndihmat pėr rindėrtimin , pikturimin dhe paisjen e kėsaj kishe nuk kane munguar kurre . Vetė fama e ketij vendi te shenjte te lashte beri qe pėr nje kohe te shkurter ato te vijne nga te gjitha anet duke filluar qe nga bashkeqytetaret tane ne Egjipt , ne vendet e Ballkanit e deri ne qytetaret e te gjitha shtresave te Korēės . Kontributet siē na tregojne dokumentat e kohes qene nga me te ndryshmet sipas mundesive te qytetareve ne para , ne ara ne objekte tebakerta , te argjenta , ne ikona etj.
    Siē del nga mbishkrimi qe ka pasur kisha si dhe nga dokumenti 81 ne kodikun e Mitropolise se Korēės , godina e kishės ka pėrfunduar rindėrtimin ne vitin 1844 dhe po ate vit ėshtė bėrė dhe inagurimi dhe jane harxhuar pėr germiet 1000grosh pėr ndertimet gjate 1843 –44jane harxhuar 42000 groshe dhe pėr iunagurimin 300 groshe .
    Pikturimi i kishės se rindertuar te Fjetjes se Hyjelindeses se Prmbishenjte shen Meri ėshtė bėrė nga papa Zikoja dhe i biri Dhimitri te cilet ishin nga Selca e Nesalishtit.Pikturimi i kishės ka filluar ne 1846 siē del dhe nga mbishkrimi i kishės si dhe nga llogaria e kishės e pasqyruar ne kodikun e Mitropolise se Korēės dokumenti 81 pėr blerien e derasave e bojrave pėr piktoret ne fillim te vitit 1846 me nje vlere prej 4000 grosh . Mbarimin e plote te kishės na e jep mbishkrimi qe ka psur kisha me 20 korik 1847.
    Siē e pėrmendem dhe me pare pas shume pėrpiekjesh te medha te krishteret e Korēės ariten te marin leje pėr kembanore ne vitin 1867 dhe ne 15 prill
    1868 zoti Jani Qirka beri dhurate shpirterore nje kembanore pėr kishen e Fjetjes se Hyjelindeses e shprehur kjo ne dokumentin 136 te kodikut te Mitropolise se Korēės.
    Ne vitin 1928 kishės se shen Merise ju bene riparime dhe rikonstruksione te pjeseshme. Ky rikonstruksion dhe riparim pėrfshiu qe nga avllite porta e avllise dhe deri ne pikturat . Duke dashur ta bejne me te bukur pamjen e kishės dhe duke dashur me qellimin e mire ti shqipėrojne mbishkrimet u prishen pikturat e vjetra dhe te pikturuarat ne vitin 1846 duke i mbuluar ato dhe ripikturuar kishen. Ripikturimi u krye nga piktori dardhar Vangjel Zengo dhe e bija e tij pesembedhjete vjecare Andromaqinje vajze me shume talent pikroria e pare shqipetare.Ne kėtė kishe Andromaqi pikturoj anen e majte te kishės ku pikturoj figurat e shen Dhimitrit , te tri Arkondeve , te shen Pandelimonit etj . Anen e djathte te kishės e pikturoj i jati Vangjel Zengo ndersa kubete u pikturuan se bashku si dhe shume shenjtore . Ne te gjitha pikturat mbishkrimet u bene ne gjuhen tone shqipe.(1)
    Me mbulimin e pikturave te vjetra humben vlera artistike shekullore megjithate shtypi i kohes thote se kisha e shen Merise mori nje pamje te re dhe u zbukurua mjaft.
    Keshtu kjo kishe tashme e rikonstruktuar vazhdoi te sherbeje si kisha e varrezes e te krishtereve te qytetit te Korēės deri ne fund te viteve 50 te shekullit te 20. Ne fund te viteve 50 dhe fillim te viteve 60 te shekullit te 20 me vendim te pushtetit lokal te asaj kohe dhe meqenese qyteti qe zgjeruar shume dhe vareza e te krishtereve po mbetej ne mes te tij vendosi te largoje vorezen dhe te vendosen varet prane parceles se kishės se shen Tiadhes nderkohe qe vareza e myslymaneve qe ndodhej prane saj qe larguar me pare.
    Kalvari i shkaterimeve te kishės se famshme dikur manastir me legjende e me moshe mbi njemijetreqind vjecare nuk i shpetoi dot shkaterimit ateist te vitit 1967. Duke pare pikturat e fundit te cilat qene ripikturime te vitit 1928 e cilesuan gabimisht si kishe te re dhe e vune ne listen e kishave qe duheshin prishur. Megjithese specialiste te akademise se shkencave nderyne qe te mos prishej , ajo pėrseri me nje urgjence te madhe u rezua rafsh me token duke bėrė nje nga krimet me te medha pėr kulturen e qytetit te Korēės pasi kjo kisheishte objekti i kultit me i vjeter ne qytet.
    Megjithate vendi i kėsaj kishe sherbeu burim frymezimi shpirteror e hyjnor pėr nenat tona , ato asnjehere nuk e lane te shuajtur kandilin e qiririn e kėsaj kishe . Ato naten e fshehur germonin vendin e themeleve te saj dhe ndiznin driten e Zotit aty. Ne vitin 1990 atje pati dhe nje pėrplasje me policinee derguar nga regjimi ateist. Akoma pa u lejuar besimi fetar vendi I kėsaj kishe u be vendi i rinjgjallies se besimit fetar pėr te gjithe llojet e besimeve.
    Te krishtere e mysylmane e shendruan kėtė vend pėr cdo te enjte duke gdhire e premte ne njetoke qe dukej sikur kish mare zjar nga qirinjte e shumte, aq drite vezullonte sa neonet e lulishtes dukeshin si te venitur. Me thonj qytetaret e Korēės e zbuluan nje nga qimitiret e kėsaj kishe e cila u be tempull drite pėr rinjgjallien e besimit ne Korēė.
    Dy vjet me vone Mitropolia e Korēės me ndihmen e nje qytetareje shqiptaroamerikane te Ing V Marko e aqitekt A. Karanxha ndertuan nje paraklis te vogel pėr ndezien e qirinjve deri sa me shprese pėrendie kisha te rindertohet e plotė.
    (1) Gazeta e Korēės 14 gusht 1928














    Kisha e Shen Gjergjit


    Kisha e Deshmorit te madh Shen Gjergj ka qene ne ate vend ku sot ngrihet bibloteka e madhe e Korēės. Dikur ne kėtė vend ishte hyrja e tregut te qytetit ose fundi I bulevardit me te njejtin emer “Shen Gjergj” .
    Kisha e vjeter e shen Gjergjit ishte nje nga kishat me te vjetra te qytetit te Korēės dhe ndodhej po aty ku u ndertua kisha e re e shen Gjergjit .
    Kisha e vjeter nga dokumentat qe disponojme deri me sot nuk dihet kur i jane hedhur themelet . Njoftimet me interesante pėr hershmerine e kėsaj kishe na i jep studiusia greke Adela ne nje studim pėr Korēėn e cila pėrmend se gjate prishjes se kishės se vjeter pėr ndėrtimin e kishės se re ne fund te shekullit te 19 nuk i shpetuan dot prishjes piktura te vogla te cilat ishin te shekullit te 6 dhe te 7 .
    Ndersa sipas sudiusit N. Thellimi , Thimi Mitkoja qe ka qene nje studiues i kishave , shkollave , kodikeve te mitropolise e daton nje ndertim apo rindertim ne vitin 1253.
    Nga sa pėrmendem me sipėr mund te themi se kisha e shen Gjergjit duhet ti kėtė pasur fillimet qe nga mesjeta e hershme, dhe pėr pozicionin qe kishte mbase ėshtė ndertuar mbi themelet e ndonje tempulli pagan para kristian.
    Ne mesjete kisha e Deshmorit te madh shen Gjergj e gjejme te pozicionuar jashte kalase se Korēės ne cepin veripėrendimor te saj.
    Eekzistojne dhe nje sere deshmish te tjera te vjetra pėr vjetrsine e kėsaj kishe.
    Se pari prane e kėsaj kishe ka ekzistuar nje varreze e madhe qe shtrihej deri tek dyqanet e optikes afer bankes tregetare te qytetit te Korēės.Kjo varreze ėshtė identifikuar qe ne kohen e luftes se II boterore, kur italianet happen vend strehime dhe kur ne vitet 1950 u ndertuan pallatet e reja nga
    optika deri tek Shen Gjergji.Gjate hapjes se themeleve jane gjetur shume
    eshtra dhe se fundi ,kur u hap kanali pėr posten e re apo ,kur u happen gropat pėr mbjelljen e pemeve pėrpara bibliotekes e poshte dolen mbi 13 varre te prera nga eskavatori.Varret qene me drejtim lindje pėrendim,te thjeshta,te rrethuara me gure te zinj brenda varrit.Pėr kėtė varreze rreth kishės se Shen Gjergjit nuk flet asnje autor as kodiku 400 vjecar i Mitropolise se Korēės e Selasforit,gje qe tregon se kjo varreze ėshtė para pushtimit turk dhe se duhet te kėtė qene varreza e kalase se Korēės dhe kisha e deshmorit te madh Shen Gjergjit kishe e kėsaj varreze. Siē dihet nga regjistri turk i vitit 1431 kalaja e Korēės ka qene e banuar me banore te krishtere.
    Edhe kodiku i Mitropolise se Korēės dhe Selasforit qe ne dokumentet e para te tij e pėrmend kėtė kishe . Ne dokumentin 64 te ketij kodiku i cili mban vitin 1707 pėrmendet kisha e shen Gjergjit dhe behet fjale pėr shitjen e nje are Vehbi qeajajt qe ndodhet prane kishės se shen Gjergjit(1).
    Ne dokumentin numer 17 te po ketij kodiku qe mban vitin 1710 ne te cilen pėrmenden emrat e dhuruesve te Mitropolise se Korēės pėrmendet dhe emri i nje voskopojari i quajtur Dhimo Bakalli i cili jep pėr kishen e shen Gjergjit me kushtin kur te ribehet.
    Ky dokument na con ne konkluzionin se ne fillim te viteve1700 kjo kishe ishte shum e vjeter dhe Mitropolia ka pasur nje plan pėr regullimin apo ngritjen enje kishe te re mbi te vjetren qe ne kėtė kohe. Kjo ndermarje mbeti mbeti ne tentative pasi ne kėtė pėriudhe kemi trazira ne pėrandori e ne vend si dhe luftra keshtu qe popullata e krishtere u ngarkua me taksa te renda , gje qe na tregojne dhe dokumentat e sheriatit te Korēės dhe te Beratit. Nder kohe komuniteti kristian otrtodoks i Korēės kish filluar ndėrtimin e kishės katedrale Burimi jetedhenes e cila kerkonte shume shpenzime pasi ishte kishe shume e madhe pėr kohen.
    Ne dokumentin 15 te kodikut te madh te Mitropolise pėrmendet dhe rruga e Deshmorit te madh shen Gjergj , sot bulevardi i shen Gjergjit , nje nga rruget me te vjetra te Korēės te cilen ryfeti i tabakeve te Voskopojese shtruan me kalldrem prej kishės se shen Gjergjit deri ne varosh(2) ne fillim te viteve 1700
    Kodiku i mitropolise na tregon pėr kėtė kishe nemenure kronologjike dhe pėr te ardhurat e saj nga qirinjte e ndihmat e dhisqeve etj.
    Me ritjen e qytetit te Korēės gjate shekullit te 19 sidomos me lagjet e ndertuara pas kishės se shen Gjergjitu be domosdoshmerindertimi i kishės se rete cilen kodiku e pėrmend si shume te nevojshme pe qytetin.
    Keshtu ne vitin 1875 korēarėt prishen kishen shume te vjeter dhe rethuan me mure teritorin mjaft te madh qe zoteronte kjo kishe si prone, dhe e bene gatipėr ndėrtimin e kishės se re mbi themelet e kishės se vjeter.
    Mitropolia e shenjte e Korēės mlodhi ndihma si dhe fonde nga pasurite e saj dhe ne vitin 1881 filloi te ndertoje kishen e re te madhe e te bukur. Ndertimi i nisur mbeti deri ne xoklaturen e dritareve pasi elemente turkomane ishin ankuar deri ne porten e larte ne Stamboll se te krishteret eKorēės ne krye te tregut po ngrehin nje fortese dhe jo nje kisheme mure te gjera e te lidhura

    (1) Akt shitje ne prani teZosimese Patriark i Patriarkanes se Ohrit pėr shume prona te kishės dhe blerien e nje cifligu pėr kishen e shen Merise.
    (2)Varosh queshin lagjet e jashme te kalave dhe behet fjale pėr lagjen mbi ushtarin e panjohur.


    mire. Pas ndalimit te punimeve Mitropolia e Korēės i kerkoi Patriarkanes se Konstandinopojes te nderhynte prane qeverise turke pėr te rimare lejen e ndertimit e pėr te vazhduar punimet. Sorollatie te shumtau bene pėr kėtė ceshtie , u bene nderhyrjr dhe nga pėrsonalitete shqiptare te kohes nje nga te cilet qe dhe filantropi korcar Anastas Lakce i cili i premtoi qeverise turke dhe financime pėr gazermen e Korēės (te debojes) ndersa Mitropolia ja dhuroi vendin pėr ndėrtimin e kėsaj gazerme vetėm e vetėm pėr te siguruar lejen e dyte pėr vazhdimin e punimeve. Pas ketyre nderyrjeve porta e larte dergoi specialiste arqitekte deri ne Korēė pėr te verifikuar ndertesen ne qe kishe apo keshtielle Mbasi komisioni me arqitekt nga Stambolli dha raportin ne te cilin thuhej se ndertimi ishte nje kishe dhe jo nje fortese siē kishin kallzuar u dha ferman sulltanor pėr te vazhduar punimet.
    Projektimi dhe ndertimi i kėsaj kishe ėshtė bėrė nga mjeshtri Naum Trasha mj ėshtėr korcar me origjine nga Opari i cili njihet dhe si ndertues i shume dyqaneve te pazarit te Korēės. Me kėtė monument ai ariti te realizoje nje zgjidhje te pėrkryer teknike ,zgjidhje te pėrkryer hapesinore te skemave te njohura bazilikale ne treven tone. Kisha ishte e ndertuar e gjitha prej guri, me blloqet e medhenj te lidhur me njeri tjetrin me plumb qe krijonin nje mase kompakte me kolonat , pilastrat ,kapitelet , rozetat etj.Ndertesa krijonte pėrshtypjen e nje vellimi te vetėm te gdhendur ne gur ,ku trajtimi i brencem me ate te jashtem, materiali dhe pėrpunimi dekorativ ishin ne unitet te plote nga dhe buronte natyrshem nota e theksuar monumentale e saj.(1)
    Filantropi dhe patrioti korcar Anastas Lakce financoi qe ne fillim me 5000 napolona flori dhe me vone sa duheshinpėr mbarimin e kėsaj kishe.
    Ndertimi i kėsaj kishe mbaroi ne vitin 1905 vit dhe ne te cilin u inagurua . Kjo vepėr cilesohej si nje nga me te bukurat dhe me te medhate ne Shqipėri e me tutje .
    Mbi porten e brencme te kėsaj kishe ishte vendosur nje pllake e madhe ne te cilen qene shkruar emri i mirebėrėsit dhe viti i ndertimit te kėsaj kishe.
    Anastas Lakcja i cili ndihmoi pėr ndėrtimin e kėsaj kishe te bukur vdiq ne Bukuresht ne 1894 .Trupi itij u balsamos dhe u soll ne Korēė ku fillimisht u varros ne nje dhome qeli me kupole ne avlli te kėsaj kishe prane portes kryesore, por me vone kur avllia u prish dhe u be me kangjella rrethimi i kishės trupi i tij u vu ne nje qimitir afer murit te kishės ne te djathte.

    (1)Vleresim i specialistit te monumenteve Piro Thomo ne librin Korca urbanistika e arqitektura.


    Pėrvec Anastas Lakces ne shen Gjergj qene varosur dhe dy dhespote te Mitropolise se Korēės te cilet qene dhespot Foti dhe Camcja.
    Ikonat dhe pikturat e kishės ishin bėrė nga piktoret vendas nga Dardha , Ocishti dhe Zicishti.Kjo kishe mbarte brenda piktura me vlere artistike dhe interes kombetar ,gjithashtu vlen te pėrmendet dhe ikonostasi i teri i drunjte i punuar nga ustallaret korēarė me nje natyre te re nuk duhen arruar dhe shandanet e ambazhuret e mbrekullushem me te cilat qe zbukuruar kjo kishe. Duke qene nje kishe me madheshti te tille ajo ka sherbyer dhe si qender pėr shume aktivitete te medha pėr qytetin, aty jane kryer tedeume pėr princer e qeveritare te lare qe kane vizituar qyretin , pėr qeverine e pare kombetare etj. Ne kėtė kishe ne 1914 nga at Josif Qitrici ėshtė mbajtur mesha e pare e plote shqip ne truallin shqipetar.Meriton te pėrmendet dhe xhesti patriotiik I popullit te Korēės i cili nepėrmjet shoqates ‘gruaja shqiptare ‘ mundi te shtjerė ne dore celsat e kishės se shen Gjergjit dhe me ndihmen e klerikeve patriote te asaj kohe , te enjten e madhe dhe pashken ne pranvere te vitit 1921 kryen sherbimin kishetar ne gjuhen shqipe. Pėr kėtė ata paten kontradikta me Mitropolitin grek te Korēės Jakovo dhe si rrjedhim prej asaj kohe dhe deri ne shpallien e kidhes autoqefale nje vit me vone kisha e Shen Gjergjit mbeti e mbyllur.
    Pone kėtė kishe ne vitin 1923 ėshtė qeretonisur kanonikisht mitropolit Fan Noli nga dy Mitropolite shqiptare te derguar nga Ptriarkana e Konstandinopojes.
    Kjo kishe pėrmendet dhe pėr korin e bukur qe kishte.
    Dy termetet ai i vitit 1930 dhe ai i vitit 1960 do ti demtonin kėsaj kishe vetėm kembanoret e lartadhe pjeserisht kubenee saj. Por termeti me i paimagjinushem do te qe ai i shpallies se Shqipėrise shtet ateist qe do te bente te pa besueshmen ne fund te viteve 60 dhe fillimte viteve70 te shekullit te 20 dhe do te pikellonte cdo korcar duke rrafshuar krejt me token kėtė tempull te Deshmorit te madh Shen Gjergj, te kultures , te artit te arqitektures dhe te trashegimise sone kombetare.Thuhet se vetė diktatori Hoxha “kritikoi prishjen e kėsaj kishe me vlera te padiskutushme”.
    Pėr prishjen e kishės u vune ne pune mjetet me te renda teknike qe disponoheshin e shume punetore e megjithate ajo mezi u prish. Blloqet e gureve u pėrdoren pėr ndėrtimine stadiumit te lojrave me dore si dhe pėr bordurat e trotuareve etj.
    Populli i Korēės e rruan akoma ne kujtese kėtė kishe te mbrekullueshme edhe sot duke e pėrmendur me nostalgji.


    Kisha e Shen Thanasit

    Kisha e Shen Thanasit gjendet ne lindie te qytetit te Korēės mbi majen e nje bregoreje me lisa te lashte qe mban te njejtin emer.
    Kisha e Shen Thanasit ka qene nje kishe shume e vjeter e kėsaj treve, dokumentat e ndryshme e pėrmendin si te tille por thone se nuk dihet kur i jane hedhur themelet e para, por mund te themi me siguri qe themelet e kėsaj kishe jane hedhur shume para sundimit turk. Ne bregoret qe shtrihen mbas kėsaj kishe e deri ne afersi te Mborjes shtrihet nje zonė e tere e cilesuar arkeologjike e antikitetit te vone dhe mesjetare, kėtė e pėrmendin si udhetaret kronikane te shekujve te kaluar poashtu dhe te moshuarit korēarė dhe mborjare te cilete pohojne ekzistencen e germadhave ne kėtė zonė.
    Arkeologet e Korēės kane zbuluar dhe banja antike te shekullit te 6 copra mozaiku varre romake etj. Po ashtu dhe ne dekretin e sulltan Bajazitit te dyte ne fund te shekullit te 15 qe ben fjale pėr caktimin e kufijve te prones se Iliaz bej Mirahorit pėrmenden ne kėtė zonė nje mur ingulur nje rrase e ngulur . Gjithashtu me interesantia ne kėtė dokument ėshtė qe pėrmendet nje koriee vogel te vendosur ne nje kodrine ne vreshtat qe ėshtė me e ulet pas te ciles mer drejtim pėr nga Emborja. Dihet historikisht qe e vetmja korie me lisa ne mes te vreshtave e vendosur ne nje kodrineze ne kėtė zonė te kodrave ka qene dhe ėshtė ajo e Shen Thanasit ,por dokumenti nuk e pėrmend plotesisht pasi qe dokument sulltanor dhe si duket nuk duhej pėrmendur emri i nje kishe.Pra mund te themi pėrseri se kisha e shen Thanasit duhet te jete shume e vjeter para turke.
    Ne dokumentet e sakta e me te plota qe disponojme deri me sot i tille si kodiku gati 400 vjecar i Mitropolise se Korēės kjo kishe del qe ka qene e ndertuar me pare dhe toponimi i kodrines del i formuar si bregorja e shen Thanasit. Duhet pėrmendur qe ne kėtė pėriudhe turqit nuk lejonin te krishteret te ndertonin kisha te reja por vetėm riparime te te vjetrave dhe keto me ferman te posacem pra dhe nga kjo mund te themi qe kjo kishe ėshtė ndertuar pra pushtimit turk.
    Nje nga dokumentat me te vjeter te kodikut numer 64 qe ben fjale pėr shitjen nga ana e Mitropolise e nje pjese te pasurise pėr blerien e nje cifligu pėr kishen e shen Merise e mbajtur ne pranine e Potriarkut te Ohrit Zosimea e qe mban vitin 1707 nder te tjera pėrmend dhe shitjen e dy vreshtave afer kishės se Shen Thanasit dhe nje cope vend pėr vresht prane Shen Thanasit. Po ne kėtė vit pėrmendet dhe ryfeti i quajtur i Shen Thanasit ne dokumentin 13 te kodikut dhe tregon rendesine , vjetersine dhe kujdestarine pėr kėtė kishe.
    Kisha e vjeter ishte e ndertuar me material guri dhe vazhdoi te funksionoje deri nga mezi i shekullit te 19 . Ne kėtė pėriudhe Korca kish mare nje zhvillim te madh. Pas vitit 1850 edhe kjo kishe do te rindertohej si shume objekte te tjera , kjo u realizua me ndihmen eryfetit te Shen Thanasit e te popullit te Korēės ne kohen e Mitropolitit te Korēės Neofit. Rindertimi qe me te njejtin stil me kishen e sapo rindertuar te Shen Ilias, edhe ky ndertim qe pėrseri i gurte dhe tip i thj ėshtė. Pas rindertimit te kishės ne Mitropoline e Korēės ėshtė aprovuar dhe nje kanonizme pėr venien e esnafit te kondakcinjve i cili mbante dhe emrin e ketij shenjti nen mbrojtien e Shen Thanasit kjo e fundit mban daten 10 maj 1854. Ne piken A te ketij kanonizmi pasqyruar ne dokumentin 104 te kodikut te Mitropolise se Korēės thuhet: ‘Veme esnafin e kondakcinjve nen mbrojtien e vecante te te atit tone nder shenjtoret Athanasit Patrikut te Aleksandrise…’ Ky esnaf si dhe me pare do te njihej me emrin e Shen Thanasit.
    Ne vitin 1914 ne kohen e Mitropolitit te Korēės Germano dhe pikerisht diten e shtune me 22 prill 1914 ne ditet e nje “kryengritjeje” te deshtuar pėr shallien e autonomise se Epirit te veriut gjate luftimeve midis ketyre forcave dhe forcave te Hysen bej Pirgut u dogj dhe kisha e Shen Thanasit. Po kėtė dite u vra dhe prifti i vllenjve Papa Llambro Ballamaci si dhe shume gra e femije te pafajshem.Disa gojedhena thone qe kjo kishe u dogj nga bazhibozuket pasi atje mendonin qe Mitropolia kish fshehur thesarin gje qe nuk qe e vertete ,dhe kur nuk gjeten gje e dogjen ne remuje e sipėr.
    Korēarėt menjehere ngriten nje kishez provizore prej druri. Pas 10 vjetesh qe qe djegur Mitropolia mblodhi ndihma nga populli dhe filloi te ndertoje kėtė kishe me te bukur sec ishte me pare me material kryesisht te gurte dhe me nje kembanore te bukur pėrpara. Ky ndertim urealizua ne vitin 1928.
    Kjo kishe vazhdoi te funksionoje e tille deri ne vitin e shpallies se Shqipėrise shtet ateist , vit kur kjo kishe do te rafshohej krejt me token.
    Populli i Korēės e njeh qe nga kohet e vjetra kėtė kishe si cudibėrėse pėr te semuret pėr ciftet pa femije dhe deri ne mallkimin e denimin hyjnor te atyre qe e prishen e moren guret e sterlashte te kėsaj kishe . Edhe gjate kohes se ateizmit besimtaret korēarė ndalonin prane lisave te kėsaj kishe dhe i luteshin Pėrendise pėr dite te bardha.
    Pas viteve 1990 me rigjallerimin e besimit fetarpas celebrimit te dites se ujit te bekuar ne 6 janar 1991 ne Shen Triadhe , ne 18 janar te vitit 1991 u celebrua mesha e pare ne guret e themelive te kėsaj kishe pas me se 25 vjetesh ateizmi te eger.Ne kėtė dite mund te themi u be nje miting i vertete nga populli i Korēės ne korien e Shen Thanasit emrin e te ciles nuk ja hoqen nga goja dot korēarėve. Kjo meshe e cila u celebrua ne natyre u drejtua nga prifterinjte pleq te mbetur gjalle.Po kjo kishe ėshtė kisha e pare ne Shqipėri qe filloi te rindertohej nga themeli. Qe diten e pare qe u celebrua mesha gati te tere korēarėt e pranishem te krishtere e myslymane dhane ndihma qe te filloje rindertimi i kėsaj kishe . Megjithe veshtiresite te rjedhura nga pėrvoja kjo kishe u ndertua ne vitin dhe vazhdon te funksionoje normalisht.





































    Kisha e Profetit Ilia
    Kisha e Profetit Ilia apo e Shen Ilias ose siē njihet ne popull kisha e Shen Dellise ėshtė ndertuar ne nje bregore ne verilindie te qytetit te Korēės. Kodrina ne te cilen ėshtė ndertuar kjo kishe mban te njejtin emer me kishen. Themelet e para te kėsaj kishe nuk dihen kur jane hedhur me saktesi por dihet qe ėshtė nje kishe shume e vjeter qe vjen qe nga mesjeta bashke me toponimin e kodrines me te njejtin emer.
    Dokumentat me te vjeter qe disponojme pėr kėtė kishe jane ato te kodikut te Mitropolise se Korēės te cilat po i renditim .
    Ne testamentin me te vjeter qe ka kodiku me numer dokumenti 47 dhe qe mban daten 23 shkurt 1725 qe ėshtė testamenti i saqellar papa Manushit pėrmendet si dhurate nje are poshte bregut te kishės se Profet Ilias.
    Ne dokumentin numer 13 ku pėrmenden dhurusit pėr kishen e madhe Burimi Jetedhenes ne fillim te shekullit te 18 pėrmendet dhe dhuruesi papa Jani qe dhuroj nje are poshte kishės se Profet Ilias.
    Pone shekullin e 18 ne vitin 1794 pėrmendet ne katalogun e dhuratave ne kodik se nga familja Penco ėshtė bėrė nje dhurate shpirterore nje are prane kishės se Profet Ilise.
    Nga keto dokumente nxjerim se kjo kishe kaqene ndertuar shume pėrpara viteve 1700dhe pėr me tepėr duke pasur parasysh ketokohera kur turqit nuk lejonin te nderonin kisha te reja nga themelet mund te themi qe kjo kishe duhet te jete ndertuar para dyndieve turke ne keto ane. Gjithashtu dhe gojedhenat popullore e pėrmendin si shume te vjeter dhe qe nuk dihet nga kush ėshtė ngritur.
    Gjithashtu ne dokumentet e vjetra siē pėrmend N. Naci pas pushtimit Turk dhe deri sa komuniteti ortodoks siguroi ne 1799 leje pėr varreze korēarėt i varosnin te vdekurit edhe ne Shen Delli pasi turqia nuk i jepte leje pėr varreze .
    Duke pare qe kjo kishe qe vjeteruar shume komuniteti ortodoks i Korēės vendosi ta rindertoje aty nga viti 1847 menjehere pas rikonstruksionit te kishės se Shen Merise. Kjo kishe u rindertua ne kohen dhe me inisiativen e te ndriturit Mitropolit te Korēės Neofit Argjirokastriti dhe epitropit te Mitropolise Kristo Godes e me pas te Kristo Karametes . Te dhenat e mesipėrme e te meposhtme na i jep pėrseri kodiku i Mitropolise se Korēės .
    Ne dokumentin 81 qe mban daten 22 mars 1847 flitet pėr shpenzimet pėr rinertimin e kishės se Profet Ilias te kryera nga epitrop Kristo Godia.
    Ne dokumentin 81 qe mban daten 1 mars 1848 flitet pėr shpenzimet pėr nxjerjen e fermanit pėr rindėrtimin e kishės pėr 10 ikona si dhe pėr pėrfundimin e rindertimitte kishės ( shpenzimet jane kryer gjate vitit 1847 por raportohej dhe hidheshin ne kodik ne fillim te vitit tjeter dhe konkretisht jane hedhur ne fillim te 1848)
    Pėr rindėrtimin e kishės se Profet Ilias dhane ndihma pėrvec Mitropolise se Korēės dhe qytetareve korēarė edhe bashkeqytetaret tane me banim ne Egjypt , kėtė na e konfirmon dhe Thimi Mitkoja ne shkrimet e tij. Gjithashtu ne kodikun e Mitropolise ne dokumentin 87 qe mban daten 1 mars 1847 pėrmenden si dhurues pėr kėtė kishe dhe familjet patriote si te Thanas Markos , Jovan Cicos , Llambi Polit dhe Ilo Gramenos , ky i fundit pėrmendet nga N. Naci si epitropi i kėsaj kishe i cili filloi te mjelle dhe druret ne kodren e Shen Dellise.
    Kishe qe u rindertua qe e stilit te thj ėshtė e ndertuar me material te gurte dhe pak me e vogel se ajo qe kemi sot. Pėrpara kishės nga ana veriore kur u lejuan kembanoret u ngrit dhe nje kembanore ne forme kulle prej guri shtufi themelet e te ciles mund te jene dhe te lashta pėr vetė stilin e kėsaj kulle dhe nderkohe kodiku nuk e pėrmend ndėrtimin e kėsaj kulle.
    Me zgjerimin e lagjeve te qytetit poshte bregut te kėsaj kishe ne dekadat e para te shekullit te 20 lindi nevoja pėr ringritjen e nje kishe te re e me te pėrshtatshme pėr lagjen ne vend te asaj ekzistuse.
    Nevitin 1937-38 uprish kisha e vjeter e rindertuar 100 vjet me pare dhe filloi te ndertohet kisha e re ne kohen e Mitropolitit te Korēės Evllogji Kurilla dhe me inisiativen e priftit te kėsaj kishe At Kanxherit. Pėr sherbesat fetare u pėrshtat nje kisheze provizore me baze shenjteroren e vjeter dhe reth saj filloi te lartesohej kisha e re e gjitha me material te gurte te punuar e te papunuar .
    Kjo ėshtė e vetmia kishe e qytetit te Korēės qe kryesisht shpetoi nga rafshimi me token siē e pesuan si motrat e saj ne kėtė qytet gjate pėriudhes ateiste.
    Te moshuarit e asaj kohe ju propozuan drejtuesve te pushtetit qe godinen te mos e prishnin por ta kthenin ne nje klub pėr pensionistet . Keshtu ne vitin 1970 kishės ju bene nderhyrje te qellimshme pėr te mos njgjare kjo godine si kishe duke prishuur harqet e gurte te dritareve duke nderhure dhe ne cati e tavan etj duke e kthyer ne nje pijetore. Disa vite me vone pjesa e shenjterores se kishės do te kthehej ne vend stacionimi pėr makinerite e telekomit.
    Kėsaj kishe te mbetur ne kembe gjysmake i pėrket nderi te jete nga kishat e para qe u ricelen me ardhjen e sistemit pluralist dhe lejimin e ceremonive fetare. Ne kėtė kishe u celebrua pashka e pare pas gati 25 vjet ateizmi ne vitn 1991 nga prifterinjte e mbetur gjalle At Kristo Raci dhe At Kosta Kotnani.
    Po ne kėtė kishe celebroj meshen si Eksark Patriarkal dhe imzot Anastasi sot
    Kryepeshkopi i Shqipėrise , gjithashtu dhe prifterinjte shqiptaro-amerikane AtIlia Ketri dhe At Artur Liolin te cilet u priten e degjuan me shpresetari pėr rinjgjallien e kėsaj kishe martire.Akoma kjo kishe nuk ėshtė liruar dhe regulluar plotesisht me shprese se do ti takoje Mitropolitit te ri te Korēės imzot Johanit qe ta rikonstruktoje kėtė kishe.



































    Kisha e Shen Trinise
    Kisha e Shen Trinise ose siē njihet ne popull kisha e Shen Triadhes ndodhet ne te dale te qytetit buze rruges Korēė – Drenove. Ne fillim te shekullit te 20 ne vitin 1902 ne ate vend ku ngrit kisha e vjeter e Shen Triadhes ishin arat e Mustafa Mborjes . Ngritja e kėsaj kishe ne kėtė vend ka nje histori te vecante qe vjen deri ne ditet tona nepėrmjet shkrimeve dhe gojedhenave te te moshuarve (1) e cila na thote :
    Nje cirak i nje mullxhiu te Drenoves sa here kalonte me kafshe pėr furnizim me drthe pėr ne pazerin e Korēės ne vendin ku u ngrit kisha e cila ne ate kohe ishte nje lendine me pirgje me gure afer saj i qenronte kali dhe i shfaqeshin tre engjej duke i thene qe ky vend ėshtė i joni . pasi kjo ngjarje u pėrserit disa here ciraku ja tregoi ustait te tij i cili vjen ne Mitropoli dhe ja tregon ngjarjen me hollesi Mitropolitit te asaj kohe Gjervasios.
    Pasi u punua dhe u pastrua nje pjese e vendit te ngjarjes u gjend nje konizme e Shen Triadhes ne gjendie te mire brenda ne toke. Kjo ngjarje beri buje ne ate kohe ne Korēė dhe tekrishteret i kerkuan Mustafa Mborjes ate cope toke te cilin ai nuk e kish as te punuar. Por siē thone ai ishte pak cingun dhe nuk deshi ta jepte . Ai vuri argate ta lerojne ate vend mirpo ndodhi nje ngjarje tjeter e cuditshme kur plugu filloi te leroje ate vend ngordhi ne vend nje nga kafshet e punes. Pas kėsaj ngjarje M. Mborja ja fali komunitetit ortodoks ate cope are ku u gjend konizma e Shen Triadhes.
    Mendohet qe ne ate vend mund te kėtė ekzistuar ne koherat e vjetra nje kishe pasi atjeka ekzistur nje vend banim i vjeter pėr kėtė autoret e kohes na tregojne pėr ekzistencen e germadhave rotull kėsaj kishe deri vone.
    Pas ketyre ngjarjeve populli i Korēės menjehere dha ndihma ku fillimisht u ngrit nje kishe provizore dhe me vone ne po ate vend u ndertua kisha Shen Triadhes e cila dale ngadale u plotesua.
    Ne vitet 1960 parcela e saj u kthye ne varreze e qytetit te Korēės ne te cilen u rivarosen edhe te te vdekurit qe qene varrosur ne Shen Meri.
    Edhe kjo kishe si shume te tjera u prish dhe u rafshua me token pas vitit 1967 kur shqipėra u shpall shtet ateist.
    Ne janar te vitit 1991 populli i Korēės u mblodh diten e ujit te bekuar me iniciativen e keshillit kishtar te sapo formuar dhe celebroj ceremonine e pare fetare pas gati 25 vjet te pėriudhes ateiste mbi grumbullin e gureve te grumbulluar nje nga nje nga nenat e motrat tona.

    (1)Gojedhene e mare nga Sotir Terova dhe shkrimet e N.Nacit.


    Ne vitin 1994 duke pare domosdoshmerine urgjente qe popullitti kryeshin ceremonite pėr rastet e hidherimeve, me ndihmen e kryepeshkopit te gjithe Shqipėrise Anastas undertua me elemente parafabrikat kisha e re e Shen Triadhes me vone ne 1996 ju ngrit dhe kembanoria dhuruar me testament nga bashkeqytetari jone

    Kisha e Shen Harallambit

    Kisha e Shen Harallambit ndodhej ne platene e kishės katedrale ne anen veriore te saj . Vendi ku ngrihej kjo kishe sot i bije te jete ne kendin sportiv te shkolles Sevasti Qiriazi.
    Kisha ėshtė ndertuar ne fillim te shekullit te 19 ne kohen kur krye epitrop i Mitropolise ishte zoti Harito Jorgji. Ne vitin 1816 ne kohen e Mitropolitit Meleti nga Santorina filloi ndertimi i kishės se Shen Harallambit e cila duhet te jete ngritur mbi ndnje konizme te ketij shenjtori pasi ne kodikun e Mitropolise pėrmendet dhe si pėrteritje e paraklisit.
    Fermanin pėr ndėrtimin e kėsaj kishe e ka nxjere Mitropoliti i Korēės Meleti qe pėrmendet ne kodik ne dokumentin numer 11 dhe mban daten 1821 ne te cilin thuhrt: I gjithe hirshmi dhespoti yne i Korēės zoti Meleti nga Santorina dha dhurate shpirterore 50 groshe pėr fermanin e kishės… ndersa ne dokumentin numer 8 thuhet se ai u pėrkujdes pėr fermanin e kishės se Shen Harallambit. Ndersa pėr ra i pėrket ndertimit pėrmendet epitrop Haritoja ne listat e dhurusve deri ne shekullin e 20.
    Ne vitin 1828 jane pikturuar ikonat dhe ka pėrfunduar ikonostasi i kishės se Shen Harallambitne kohen e epitrop Vasil Kostes, kėtė na e verteton dokumenti numer 58 i kodikut te Mitropolise qe mban daten 9 janar 1829 dhe flet pėr shpenzimet pėr piktoret ikonat dhe ikonostasin e kishės.
    Ndertesa e kishės ishte e thj ėshtė ndersa harku i ajodhimes pėrfshinte gjithe gjeresine e kishės ne ndryshim nga kishat e tjera.Ndertimi ishte me material te gurte.
    Siē e kemi pėrmendur aty nga fillimi i shekullit te 19 korēarėt filluan te varosnin te vdekurit ne Shen Meri. Deri ne kėtė kohe korēarėt i varosnin te vdekurit rreth kishės se madhe ne Shen Delli dhe Shen Thanas. Ne kėtė pėriudhe meqenese qyteti po shtrihej rreth Mitropolise dhe kishės Katedrale, Mitropolia e shenjte e Korēės vendosi qe te nxiren eshtrat e te varrosurve deri ne ate kohe reth ketyre kishave dhe te futen ne qimitir te kishės se Shen Harallambit. Keto eshtra te te pareve tane jane edhe sot nen themelet e kėsaj kishe te rafshuar ne kohen e regjimit ateist. Sot mbi eshtrat e te pareve tane jane ndertuar terenet sportive te shkolles Sevasti Qiriazi. I del detyre komunitetit ortodoks dhe Mitropolise te mendojne pėr kujtimin e te pareve tane dhe pėr ringritjen e kėsaj kishe.




    Shtepia metoq i Shen Pjetrit e Shen Pavlit

    Kjo shtepi e shenjte ishte ndertuar ne lagjen varosh prane Mitropolise nuk dihet kur



    SHKOLLAT E MITROPOLISE SE KORēĖS

    Shkolla e pare e mitropolise se Korēės 1724
    Nje nga detyrat e rendesishme te Mitropolise ishte mbajtja dhe arsimimi i femijeve te krishtere korēarė. Pėr kėtė problem, si dhe pėr shume te tjera te krishteret duhej te organizonin vetė jeten e tyre publike ne komunitet. Pushteti osman nuk pėrgjigjej pėr shkollimin e te krishtereve. Kjo politike e osmanllinjve u mor hua prej traktatit shume te vjeter te Halife Omonitqe pati lidhur me Patrikun Sofron te Jeruzalemit(1) ne vitin 637 pas krishtit.
    Kushtet pėrmblidheshin ne pese pika:
    1- te krishteret , sipas kuranit, te paguajne harrac te pėrvitshem.
    2- Te mos hipin ne kale te mos mbajne arme, te mos shesin vere, te mos pėrdorin arabishten ne institucionet e tyre.
    3- kudo qe te vene, te mbajne nje lloj veshjeje dhe te mos kene kryq mbi rrobat.
    4- te mos i bien kembanes.
    5- Te krishteret te mos merren ushtare, por te paguajne harrac gjaku. (ne cdo pese djem njeri te probitej pėr ntu jenicerizuar.) kishat dhe shkollat e tyre t’i ndertojne dhe t’i mbajne vetė.

    Gjate shekujve te pare te sundimit turk , ne kushtet e diskriminimit fetar, shkolla organizohej brenda ne kishe. Keto shkolla e morren emrin “shkolla qeli” dhe pėr kėtė pėrdoreshin hajatet e kishave.
    Punen e mesuesve e benin prifterinjte ose psalltet e kishės. Ne to mesoheshin shkim e kendim, pjese te thjeshta fetare, pak matematike dhe bujqesi.
    Pėr te ngritur shkollen ne nje rang me te larte, pėr t’i dhene formen e shkolles se plote dhe pėr tu dhene djemve korēarė arsimim me i larte me mjetet pedagogjike te kohes, ajo u vendos nen drejtimin e fort te hirshmit mitropolit te Korēės dhe patriarkut te Patrikanes se Ohrit, Ioasaf, qe vendosen te ngrehin nje shkolle te tille ne 1724.
    Pėr here te pare ne historine e shkollave te Korēės, jane mbledhur ndihma te medha ne titullin “Pėr skoli e kishe”. Vetė i hirshmi Josaf figuron ne balle te ndihmetareve. Ne listen e gjate te ndihmetareve figurojne: Princi i Hungarovllahise, Jani Nikolla, Aleksander Mavrokordaki me nje kontribut prej 150 grosh ne vit me ane te nje kristobuli te leshuar prel lartesise se tij ne 15 gusht 1724(2)



    (1) i detyruar nga pushtimi islam i arabeve
    (2) i plote ne kodikun e Mitropolise

    Arkandet e qytetit te Korēės dhane 3000 aspra dhe nj ore pėr ndėrtimin e shkolles
    Arkandet e qytetit Vithkuq dhane 10000 aspra..
    Arkandet e qytezes Boboshtice dhane 3000 aspra.
    Peshkopi i Prespes Paisi dha oren dhe vreshtin e tij.
    Te gjitha keto tregojne pėr deshiren e madhe te korēarėve pėr arsimimin e djemve te tyre .
    Kjo shkolle u ngrit ne sheshin e Mitropolise ne verilindje te saj (sot anekset e shkolles 8-vjecare “Sevasti Qiriazi” )e mire , e bukur , e cila vazhdoi te funksionoje deri ne 1843 kur u rindertua .
    Ambiciet e fort te ndriturit Josef shkojne deri atje sa kjo shkolle te ishte publike. Ku te mesonin te gjithe feminet (djem) dhe fukarenjte pa pagese .
    Ai mblodhi ne Mitropoloi te gjithe ryfeket e qytetit,tabokeve , popucinjeve, terzinjeve, opingareve,qyrkxhinjeve ,cokerxhinjeve,samarxhinjeve , kosapeve te cilet vendosen me vetėdashjen e tyre te mire dhe pėr shpetimin shpirteror.Ata dhane dhurate shpirterore pėr shkollen e pėrbashket qe te mesonin djemtre pa pahese ,cilet do qofshin dhe mesuesit e cdo kohe…te marre rogen nga keta ryfeke
    ,pėrvec kėsaj te marre pjese ne meshen krishtere.
    Ne vitin 1843 ne kohen e mitropollit Qirill kjo shlolle u rindertua prej themelesh .
    Nga themeluesit ėshtė dhe Mitkoja .Ne pllaken e vendosur ne kėtė shkolle ėshtė shkruar”Nga patrioti korcar Thimi Mitko” ne te shkruhej
    “Dielli i diturise ne te shkrepi po tingellojne te shumtit dhe e gjithe bota. Ngrehu e shih moj nena ime fort e dashur qindra vjetin e diturise,fort e mplakura ime.Ju o femije kini deshire te gjithe atyre tu ngjani ne mesonjtore.Ja tek u ngreme qe te terheqim ēpėrblesat e zemrave.
    1 Maj 1843 EFTIM Mitko.
    Rindertimi isaj u be nga Pavllo Axhai bashkeatdhetar qe banonte ne Poloni siē e pėrmenden Th.Mitkoja.Ai e ndertoi me shpenzimet e veta shkollen e vjeter qytetese ne fillim te shekullit 19,pasi kjo shkolle kishte ne kėtė vit mbi 100 vjet
    Qe nga 1724.
    Me kalimin e viteve duke pare qe nxenesit qene shtuar dhe shkolla e vjeter qe e pamjftueshme Mitropolia e Korēės me pleqesine vendosen te ngrehin nje shkolle te re ne sheshin e Mitropolise ne veri te saj dhe ne pėrendim te liceut J.Bango. Ndihmen kryesore pėr te ndertuar kėtė shkolle e dhane vellezerit Dhimiter e Anastas Lakēe .Keshtu ne vitin 1876 u ngrit kjo godine sot ėshtė krahu verior i shkolles Sevasti Qiriazi.
    Ketij ndertimi ne vitin 1893-94 ju hodh edhe kati i dyte nga vetė arka e Mitropolise duke u bėrė nje godine e madhe dhe e bukur.
    Ne ndėrtimin e katit te pare siē e pėrmendem me lart te bėrė nga vellezerit Lakēe shkruheshin ne nje pllake pa hyre ne te majte keto fjale ne gjuhen greke
    “Shkolle alilodidaktike e ngrehure prej themelesh me shpenzimet e miqve te gromes vellezerit Dhimitri e Anastas Avram Lakēe emrat e te cileve si klitore e si mirebėrės duke u a ditur pėr te mire me shkronja te arta ua mbishkrojti pėr kujtim te pėrjetshem ne vitin shpetimtar 1867 muaji maj’
    Kjo godine me vone sherbeu si shkolle vajzash kur shkolla e vajzave u be spital nga francezet.
    Kjo shkolle se bashku me shkollen Doko jane bashkuar dhe kane formuar nje shkolle te vetme pas rikonstruktimit me emrin shkolla “Sevasti Qirjazi” e cila ndodhet ne veri te Mitropolise se shenjte te Korēės
    1 Dhaskal Gjoka . Ilo Mitke Qafezezi f. 110
    II Llasoja
    Ne vitin 1850 fort i ndriēmi Mitropolit i Korēės Neofit Gjirokastriti duke kuptuar se korēaret kishin nje tradite te flakte pėr qyteterim dhe aresim si dhe mbi bazen e tradites te lene nga fort i ndrituri Josaf qe nga viti 1724.Qe te krijohej nje vijimesi nga shkollat ai mendoi qe pėr financimin e tyre duhej te kishin nje themel vendas.
    Pėr kėtė ai u morr vesh me tregetare vendas dhe kurbetllinj e arkondet e Korēės.
    Kashtu Mitropolia e Korēes me ne krye mitropolitin Neofit dhe me epitropet e nderuar Kristo Gode e Dhimitri Josif Shano po kėtė vit 1850se bashku me arkondet e Korēės themeluan “Arken Arsimore”dhe e pagezuan me emrin “Llaso”Vetė ky gjirokastrit ėshtė ne balle te dhurueseve dorovites te Llasos duke dhuruar nje shume prej 5000 grosh dhe te gjithe korēaret dhane ndihma te shumta,veēanerisht korēaret e Egjyptit me ne krye Jorgji Mihal Bangen.
    Qe ne fillim shuma e banges arriti nje vlere prej 20000 groshe.>Vetė Jovan Banka kur vdiq me 1859 dhuroi 50000 groshe shume shpejt.
    1) LLASO == shqip le, leshoj ,dhuroj

Tema tė Ngjashme

  1. Dardha e Korēės...
    Nga Humdinger nė forumin Arkeologji/antropologji
    Pėrgjigje: 71
    Postimi i Fundit: 02-07-2007, 16:59
  2. Sotir Papahristo, njeriu i arsimit
    Nga Albo nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 05-10-2005, 10:55
  3. Prifti grek seks me djemt e Korces
    Nga altin55 nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 32
    Postimi i Fundit: 04-04-2005, 18:18
  4. Katalog i Kodikėve Kishtarė Mesjetarė tė Shqipėrisė
    Nga Albo nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 100
    Postimi i Fundit: 02-02-2005, 00:19
  5. Korca dhe Bandat
    Nga Brari nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 16
    Postimi i Fundit: 10-05-2003, 15:20

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •