Close
Faqja 1 prej 10 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 190
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Marsel
    Anėtarėsuar
    20-04-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    30
    Postime
    40
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Pezi nga Naim Frasheri

    Poeti mė i madh i Rilindjes Kombėtare shqiptare, atdhetar, mendimtar dhe veprimtar i shquar i arsimit e i kulturės shqiptare. Lindi mė 25 maj 1846 nė Frashėr, ku bėri mėsimet fillore dhe nisi tė mėsonte persishten pranė teqesė bektashiane. Mė 1865 familja u shpėrngul nė Janinė, ku bashkė me vėllanė mė tė vogėl Samiun, mbaroi gjimnazin grek "Zosimea" (1869). Bėri pastaj pak muaj nė Stamboll, si nėpunės i vogėl nė zyrėn e shtypit (1870), po iu shfaq tuberkulozi dhe u kthye nė vendlindje pėr klimė tė mirė. Nė fillim ishte nėpunės tė dhjetash nė Berat e mė pas i doganės nė Sarandė (1372-77). Nė kėtė periudhė Naim Frashėri. bėri prova tė vjershėrimit shqip, nėn ndikimin e bejtexhinjve e u dha pas vjershėrimit persisht, me sukses, duke botuar mė vonė edhe njė pėrmbledhje lirika sh Tejhyjylat (Ėndėrrimet, 1885). Nėn ndikimin e ngjarjeve historike, sidomos tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, njėri nga udhėheqėsit e sė cilės ishte Abdyli, vėllai i tij mė i madh, dhe tė veprimtarisė kulturore patriotike tė Shoqėrisė sė Stambollit, nė krye tė sė cilės ishte Samiu, Naim Frashėri. braktisi vjershėrimin persisht dhe iu kushtua le tėrsisė shqiptare. Poema e tij e parė e re ishte Shqipėria (1880, botuar mė 1897), qė entuziazmoi patriotėt shqiptarė. Nė Stamboll Naim Frashėri. ka qenė ndėr botuesit kryesorė tė revistės "Drita", mė pas "Dituria"(1884-85), ku u botuan shumė vjersha tė tij, proza e vargje pėr shkollat e para shqipe qė do tė hapeshin, disa shqipėrime tė shkrimtarit. Ai shėrbente si anėtar i Komisionit tė Botimeve pranė Ministrisė sė Arsimit, mė pas si kryetar.

    Mė 1886 Naim Frashėri. botoi poemėn e tij tė famshme Bagėti e bujqėsia, atė greqisht Dėshira e vėrtetė e shqiptarėve (O alithis pothos ton Alvanon) dhe katėr libra pėr shkollat: "Vjersha pėr mėsonjtoret e para", "E kėndimit tė ēunavet kėndonjėtoreja", (nė dy vėllime, me poezi, lexime tė ndryshme, njohuri tė para shkencore humanitare), si dhe njė "Histori tė pėrgjithshme". Mė 1888 vijoi me "Dituritė" (ribotuar mė 1895 me titullin "Gjithėsia", - shkenca tė natyrės). Mė 1890 doli pėrmbledhja e lirikave Lulet e verės, pastaj "Mėsimet" (proza patriotike dhe tė moralit) dhe Fjala flutarake (vjersha) mė 1894, sė fundi mė 1898 poema e madhe epike Historia e Skėnderbeut dhe poema fetare Qerbelaja etj. Naim Frashėri. vdiq nė 20.10.1900 nė lagjen Erenqoj tė Stambollit, ku dhe u varros. Eshtrat e tij janė sjellė nė Shqipėri. Naim Frashėri. u shqua pėr lirikėn e tij patriotike me temė aktuale (vjershat "Gjuha shqipe", "Korēės" 1887 etj.), u kėndoi me pasion tė rrallė mallit dhe bukurive tė atdheut ("Bagėti e bujqėsia") dhe bėri thirrje tė fuqishme pėr ēlirimin e tij (krijime tė ndryshme, "Dėshira e vėrtetė e shqiptarėve"), si dhe pėr begatimin e vendit dhe njė tė ardhme demokratike tė tij. Ai i kėndoi natyrės, dashurisė (poema "Bukuria", njė ndėr kryesoret e tij, 1890), miqėsisė, jetės intime (me brengėn pėr tė afėrmit qė bori). Poema "Historia e Skėnderbeut"qe njė kurorėzim i veprės sė tij, "testamenti i tij politik e poetik", me grishje tė hapėta pėr ēlirim nga Turqia. Poema ėshtė shkruar sipas traditės sė madhe barletiane. Nė poemat epike ai u ndikua nga historitė e vjershėruara tė Lindjes dhe nga bejtexhinjtė frashėriotė, po duke iu kundėrvėnė kėtyre me shqipen e kulluar apo me shkarkirnin e dogmės fetare (nė "Qerbelaja" dhe nė veprat e tjera, qė i hartoi pėr afrimin e elementit besimtar nė lėvizjen kombėtare). Naim Frashėri. u shqua edhe pėr poezinė meditative, nisi nė shqipet poezinė filozofike (vjersha "Perėndia"1890). Shkroi dhe proza pėr tė vegjlit dhe bėri disa pėrshtatje mjeshtėrore fabulash tė La Fontenit. Botėkuptimi i Naimit ishte nė thelb panteist e idealist. Me admirimin e madh qė kishte pėr racionalizmin e Dekartit dhe si pasues i shquar i iluministėve francezė Volter, Ruso etj., me besimin e plotė nė shkencat dhe nė rolin e tyre revolucionar nė shoqėri (pranimi i teorisė Kant-Laplas dhe i darvinizmit, qė i propagandoi me guxim tė madh pėr kohėn), me demokratizmin e tij dhe antimonarkizmin, besimin nė aftėsitė e pashtershme tė popullit tė vet pėr tė qėndruar, pėr t'u ēliruar, pėr tė vajtur pėrpara me hov, Naim Frashėri. u bė njė veprimtar revolucionar nė tėrė fushat, si shkrimtar, njeri i mendimit, njeri politik. E gjithė veprimtaria e tij letrare dhe kulturore ishte e lidhur ngushtė me ēlirimin dhe pėrparimin e vendit, me ēlirimin shpirtėror dhe ndriēimin e masave tė popullit. Ai kishte besim tė plotė nė aftėsinė e mendjes pėr tė njohur realitetin e pėr tė vėnė nė shėrbim tė njeriut njohjen e ligjeve tė botės. Kėrkonte arsimim pėr tė gjithė, emancipimin e gruas, qeverisjen demokratike, tė vendit (njė " demokraci prej pleqet», pra tė njė ngjyre shqiptare), ngrinte lart vetitė e karakterit tė shqiptarėve (besėn, trimėrinė, bujarinė), traditat kombėtare qė nga lashtėsia pelazgjike. Bėnte thirrje pėr miqėsi me fqinjtė nė kushtet e respektit reciprok, shpallte dashurinė nė gjithė popujt e racat, ngrihej me forcė kundėr Megali Idesė e pansllavizmit, duke admiruar vetitė dhe kulturėn e popujve tė tjerė (poezinė ,pėrparimtare lindore, atė greke, latine, rilindjen evropiane, romantizmin evropian, prej tė cilave dhe u ndikua).

    Naim Frashėri. luajti, pėrkrah Samiut e pas Kristoforidhit, njė rol themelor pėr shqipen e re letrare, tė cilėn e shkroi me njė pasuri tė veēantė fjalori e sidomos frazeologjike, duke u mbėshtetur kryesisht nė gjuhėn e popullit, e shkroi tė pastėr dhe bėri njė punė tė dukshme pėr pasurimin e saj, duke e ngritur atė nė lartėsinė e njė gjuhe arti tė zhvilluar dhe kulture.

    Ndikimi i Naim Frashėri., me gjallje tė shkrimtarit dhe pas vdekjes, jo vetėm te shkrimtarėt shqiptarė tė kohės, por edhe tė periudhės sė mėvonshme, ishte i madh. Pas Ēlirimit u vunė nė pah dhe u ēmuan gjerėsisht meritat dhe vlerat e punės dhe tė krijimtarisė sė tij, pėrmes studimesh tė ndryshme. Ribotimet e veprave tė tij janė tė shumta; pėrveē tyre janė bėrė edhe disa botime kritike shkencore tė veprave tė Naimit. Emrin e Naim Frashėrit e mbajnė shkolla dhe institucione tė ndryshme. Pėr merita kulturore nė Shqipėrinė jepet urdhri qė mban emrin e poetit kombėtar.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Fiori : 15-09-2006 mė 11:29
    Nuk lejohen adresa faqesh ne firme vetem ne profil !

  2. #2
    It's not enough to speak.
    Anėtarėsuar
    24-04-2002
    Postime
    354
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Nga cikli "Bukuria"

    Do te digjem , te venitem
    Si kandili kur s'ka vaj
    Balte e pluhur do te behem
    Te me shkele kembe e saj
    Dhe do tretem duke puthur
    Ate kembe pasandaj
    Ē'ke me mua
    As me thua
    Pse te dua
    Paskam faj
    Vdekja ime
    S"te prish pune
    Haj, moj jete e zeze, haj


    *******************

    Me iku me vrap djaleria
    Dhe me la mbi dhe te shkrete
    M'erdhi shtriga pleqeria
    Pshehtazi si qen i qete

    Upupu c'me gjet , o shoke,
    Do te qaj me thes ne koke....

  3. #3
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,680
    Faleminderit
    52
    47 falenderime nė 36 postime

    Naim Frashėri

    Naim Frasheri lindi ne 25 Maj 1846, ne Frasher te Permetit, ku beri mesimet fillore dhe nisi te mesonte persishten prane teqese bektashiane. Me 1865, familja u shperngul ne Janine ku bashke me vellane e vogel Samiun, mbaroi gjimnazin grek Zosimea. Beri pastaj pak muaj ne Stamboll si nenpunes i vogel ne zyren e shtypit (1870) por iu shfaq turbekulozi dhe u kthye ne vendlindje per klime me te mire. Ne fillm ishte nenpunes "te dhjetash" ne Berat dhe me pas i doganes ne Sarande. Ne kete periudhe beri prova te shkruante vjersha nen ndikimin e bejtexhive e u dha pas vjersherimit persisht, me sukses, duke botuar me vone edhe nje permbledhje lirikash "Enderimet" (1885). Nen ndikimin e ngjarjeve historike sidomosh Lidhjes Shqiptare te Prizerenit dhe te veprimtarise kulturore patriotike te shoqerise se Stambollit Naim Frasheri braktisi vjersherimin persisht dhe iu kushtua letersise shqiptare. Poema e tij e pare e re ishte "Shqiperia" krijuar ne 1880 dhe botuar me 1897 ne Stamboll. Naim Frasheri ka qene nder botuesit kryesor te revistes "Drita" e me pas "Dituria". Me 1886 botoi poemen e famshme "Bageti e Bujqesia", "Deshira E Vertete E Shqiptareve " (ne greqisht) dhe kater libra per shkollat "Vjersha per Mesonjtoret e Para" , "E kendimit te cunave kendonjetoreja". Me 1890 doli permbledhja e lirikave "Lulet e Veres" pastaj "Mesimet" (proza patriotike dhe te moralit) dhe "Fjala Fluturake" (vjerasha) me 1894. Se fundi, me 1898 botoi poemen e madhe epike "Historia e Skenderbeut" dhe poemen fetare "Qer Belaja" etj. Naim Frasheri vdiq ne 20 tetor 1900 ne Stamboll, ku dhe u varros. Eshtrat e tij me vone jane sjell ne Shqiperi.

  4. #4
    in bocca al lupo Maska e Leila
    Anėtarėsuar
    25-04-2003
    Postime
    2,560
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shqipėri, o jetėgjatė!

    Shqipėri, o jetėgjatė,
    ty tė kemi mėmė e atė
    dhe pėr ty do tė luftojmė
    gjersa tė tė trashėgojmė.
    Pėr ty tė gjithė, ditė dhe natė,
    mendohemi gjerė e gjatė,
    ti kurrė s“prishesh, s“shkretohesh,
    as drobitesh, as rrėgjohesh,
    mė ke gjithė bukuritė
    e tėtėra mirėsitė,
    ke fusha me lule shumė.
    lumenj tė mėdhenj pa gjumė,
    male tė lart' e tė veshura,
    buzėn e detit tė qeshur,
    Mėje dritėz nė dritė
    me tė gjitha mirėsitė.
    ...................................
    Shqipėri, tė qofsha falė,
    tė kam mėmė e mė ke djalė.

    Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder!

    O malet e Shqipėrisė dhe ju, o lisat e gjatė,
    fushat e gjera me lule, qė ju kam ndėr mend ditė e natė.

    Ju bregore bukuroshe dhe ju, lumenj tė kulluar,
    ēuka, kodra, brinja, gėrxhe dhe pyje tė gjelbėruar!

    Do tė kėndoj bagėtinė qė mbani ju e ushqeni,
    o vendėthit e bekuar, ju mendjen ma dėfreni...
    Ti, Shqipėri, mė jep nder, mė jep emrin shqiptar,
    zemrėn ti ma gatove plot me dėshirė e me zjarr!

    Fjalėt e Qiririt

    Nė mes tuaj kam qėndruar
    E jam duke pėrvėluar
    Qė t'ju ap pakėz dritė,
    Natėnė t'jua bėnj ditė.
    Do tė tretem, tė kullohem,
    tė digjem, tė pėrvėlohem,
    Qė t'ju ndrinj mir' e tė shihni,
    Njėri tjatėrin ta njihni.
    Pėr ju do tė rri tė tretem,
    As njė ēikė tė mos mbetėm,
    Tė digjem, tė qanj me lot
    Se dėshirėn s'e duronj dot.
    Unė zjarrit nuk i druhem
    Dhe kurrė s'dua tė shuhem,
    Po tė digjem mė dėshirė,
    Sa tė mundt t'ju ndrinj mė mirė.
    Kur mė shihni se jam tretur
    Mos pandehni se kam vdekur :
    Jam i gjall' e jam nė jetė,
    Jam nė dritėt tė vėrtetė;
    Unė jam nė shpirtit tuaj,
    Mos mė kini pėr tė huaj.
    Mė ėshtė falur durimi,
    Andaj po digjem si trimi,
    Sa mė kėnda t'ju bėnj mirė,
    Tė mos mbeti n'errėsirė.
    Jakėni, rreth meje rrini,
    Flisni, qeshni, hani, pini
    Nė shpirtit kam dashurinė,
    Pa digjem pėr njerėzinė...
    Me zjarr ta djek mushkėrinė
    E tė tretem pėr njerinė
    Unė dua njerėzinė,
    Mirėsin'e urtėsinė.
    Nė bėhi shokė me mua,
    Nė mė doni si ju dua,
    Njėri tjatrinė nė doni
    Tė paudhė mos punoni...
    Unė, duke pėrvėluar,
    Njerėzit i kam ndrituar;
    Kam qenė mik me njerinė,
    Andaj i di e mė dinė...
    Dua shum fjalė t'ju them,
    Po trembem mos ju bėnj ujem.
    E ku shkruhenė nė kartė
    Fjalėt' e gjuhėsė 'zjarrtė ?
    trendafila manushaqe
    ne dyshek te zoterise tate
    me dhe besen e me ke
    dhe shega me s'me nxe

  5. #5
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,680
    Faleminderit
    52
    47 falenderime nė 36 postime
    Bukuria*

    4

    Kudo eshte Bukuria
    ne qiej, ne dhe, ne hene
    ne diell, ne shenje
    nder lule, nder drure, nder pyje...
    po ketu eshte e tere
    dhe ajo, ti, eshte bere...


    8

    Mos i hap leshrat n'ere
    te m'arratiē ti mendjen time
    mos me shiko dhe njehere
    se m'u zemra, therrime

    Si thellez e bukur, mos shko
    mos veshtro si pellumbeshe
    shpirtin mos ma pervelo
    mos u tund si mbretereshe

    Me qepalla si shtijė
    mos me vra, mos me plagos
    me veshtrim porsi shkendije
    mos me vdis e mos me sos


    13

    E pashe dje, tek shkonte
    soje ndritte gjithe jeta
    pa hodh' syte e me shikonte
    duke kthyer si shigjeta

    Posa pashe Bukurine
    zemren e varfer ma piku
    ndjeva ne te dashurine
    qe me erdh' e me s'me iku

    *Bukuria - eshte nje cikel qe perbehet nga 16 vjersha te shkurtera per dashurine, qe u botuan ne permbledhjen "Lulet e veres". Ne to eshte shkrire, bukuria e vashes me bukurine universale.
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-10-2003
    Vendndodhja
    itali
    Mosha
    35
    Postime
    19
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Bageti e bujqesi.

    nje nga shkrimet e tij te medha.

    Ishte vertet i madh, duhet te flasim me shume respekt per te.

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    04-12-2002
    Postime
    112
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    TE VEGJELIT

    Lerini te gjithe te vijne
    Te vegjelit prane meje
    Ah, mos i beni te qajne
    Kurre te mos mallengjehen
    Syte ulur te mos mbajne
    Dhe te meken e te ndehen
    Por te qeshin, te nxitojne
    Te bredhin e te gezojne
    Te prehen e te kendojne
    E kurre te mos mendohen.
    Me vjen keq t'u mardhe dora
    e faqja bukuroshe
    Kur bie e shkreta debore
    Dhe kembeza vogeloshe
    Me k'ėnda t'u mbaj ne duar....

    N'ate sy kurre mos shtjere
    Lotin e hidhur e te shkrete
    Dhe mos e lere te bjere
    Po falu ne buzet, gaz
    Dhe ne sythit bukurine
    E rriti caze nga caze
    Duke u dhene urtesine.
    Epu jetezen e gjate
    Edhe mos i lere kurre
    Pa memeze e pa ate
    Dhe ne brenge e te semure
    s'mund t'i shohe te mallengjyer
    a te varfer a te mjere!
    Dhe te grisur e te shqyer
    kurre, kurre mos i lere!
    Falu gjithe miresite
    Te rrojen me nder ne jete
    te mesojne diturite
    Te behen te vertete
    Te nderojne memedhene
    Vlerat t'ja lartesojen
    Mbi gjithe boten ta ngrene
    Si lule ta zbukurojne!!


    DISA FJALE TE URTA NE VJERSHA

    Gjithe njerezit i duaj
    Mos i pandeh per te huaj

    Mos i bej njeriu ne jete
    Gje qe s'do ta pesosh vete

    Kusaria, ligesia
    Dhe sa te keqija jane
    Edhe gjithe marrezia
    Padijen meme kane

    Shiko faqebardhe te rrosh
    E perpiqu te besh mire
    Dhe me ē'do njeri te shkosh
    I padem edhe i lire.

    Mos e kthe fjalen kurre
    Por qendro mė nje si burre.

    Kur te jesh i zemeruar
    mendja eshte e turbulluar
    bej durim sa te kullohet
    Se njeriu pastaj pendohet.

    Do te rrosh me nder mbi dhe?
    Me te liq mos u perzje

    Gjuha eshte thike e mprehte
    Plage e saj nuk eshte e lehte
    Shume njerez gjuha mundon
    Ca te tjere i turperon.

    Ai qe hiqet i madh edhe mbahet i rende
    e ka mendjen te vogel e te lehte si pende.

    Dhe te te falin kamjen e jetes
    Mos thuaj kurre veē te verteten.

  8. #8
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Lightbulb

    • Gjuha Jonė

      Vėllezėr Shqipėtarė,
      tė prekim urtėsinė,
      tė zėm udhėn e mbarė,
      tė ngjallim Shqipėrinė.

      Shqipėria ka qenė
      dhe do tė jetė,
      po sot nė ditėt tona
      tė metė tė mos ketė.

      E ka nderuar Zoti
      gjithėnjė Shqipėrinė
      ish fort mirė qėmoti,
      do bėhet dhe taninė.

      Ajo ish koh’ e zjarrtė
      dhe kish mundime tepėr,
      po sot pėndė dhe kartė
      na duher, nuk tjetėr.

      O burra Shqipėtarė
      tė marim dituritė,
      se s’ ėshtė koh’ e parė,
      tani lipsetė dritė.

      Tė shkruajm gjuhėn tonė
      kombin tė ndritojmė,
      gjithė ē’ ėshtė e ka qenė
      ngadalėzė ta mėsojmė.

      Pa shihni ē’gjuhė e mirė!
      Sa shijė ka e hije,
      ē’e bukur edh’ e lirė,
      si gjuhė Perėdije.


      - Naim Frashėri -




  9. #9
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Cool


    Gjuha e zemres
    • Flet natyra ne ēdo ēast ne kete bote
      Dhe te fshehten qe ka brenda, shkoqur thote.
      Kush mund t’i thote keto te fshehta me gjuhen e thashethemeve?!
      Sepse kush me fjal’ ato shpjegon
      ose nga te trupezuarit eshte ose vetveten shpreh.
      Kaq te fshehta i thote era trendafilit,
      Keto thote dhe renkimi i bilbilit.
      Gjithe sendet dhe ē’permban kjo gjithesi
      Nxjerrin, shfaqin, kaq te fshehta dhe ēudi.
      Reja, era, lumi, deti i shkumbezuar,
      Malet, fushat dhe livadhet e bleruar,
      Qielli, yjet dhe te tjera nje nga nje,
      Flasin qarte, flasin bukur sa s’ka me.
      Prandaj zemres kjo gjuh’ i eshte dhene
      Qe t’i thot’ asaj te fshehten e pathene.
      Fjalet e kesaj gjuhe degjojini o dijetare,
      O rrugenjohes te dijes, o zbulimtare.



    Naim Frashėri

  10. #10
    ..silent.. Maska e velsa
    Anėtarėsuar
    05-01-2004
    Postime
    58
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ujku dhe qėngji

    Ujku pa fe
    Erth nė kope
    Dhe, si s'pa qėn,
    U fut nėr dhėn,
    Njė qėnq zuri
    Zėmėrguri.
    Qėngji i tha:
    "Ore vėlla?
    E po pėrse?
    As mė rrėfe
    Se ē'faj tė kam?
    I vogėl jam."
    Ujku i tha:
    "Do tė tė ha!
    A e mba mėnt
    Mė kėtė vėnt
    Kur mė shave?
    Mė the xhave!"
    Qėngj' i thotė:
    "E ke kotė,
    Unė sivjet
    Jam pėrmbi dhet."
    "Mase, i tha,
    Qe yt vėlla."
    "Vėlla, tha, s'kam,
    I vetėm jam."
    "Fort mir', i tha,
    S'paske vėlla,
    Po jot ėmė
    Ē'pati prėmė
    Qė mė qėrtoi
    E mė kallėzoi?
    Do mė zinin,
    Tė mė vrinin!"
    Qėngji i tha:
    "Dy muaj ka
    Qė s'mė rron mė,
    Ah, ah, im mė!"
    Dhe s'duroi dot,
    Po qau me lot.
    "E yt atė,
    Njė brigjatė,
    Mė pat vrarė
    Mon' e parė,"
    Tha makuti,
    Shpirtladuti,
    Dhe mė s'mėnoi;
    Mė s'e mundoi,
    Po posht' e vu
    Edhe e zu
    Nga lėfyti
    Edh' e mbyti,
    Se tė ligut,
    Zėmėrshtrigut,
    Nuk i vjen keq
    Pėr njė qė heq.



    Botuar sė pari nė revistėn "Dituria", 10, 1885.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Fiori : 31-08-2006 mė 22:58
    Silence is the perfectest herald of joy: I were but little happy, if I could say how much. W. Shakespeare

  11. #11
    SiLeNt_PlAyEr Maska e Lefter
    Anėtarėsuar
    29-01-2004
    Vendndodhja
    kendej pari...
    Mosha
    36
    Postime
    90
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    PERĖNDIJA

    Ē'sheh, ėshtė zot'i vėrtetė,
    Ē'dėgjon, ėshtė zėr'i tija,
    Gjithė ē'ka e s'ka nė jetė,
    Eshtė vetė perėndia.

    Mos shiko valėtė p'anė,
    Mos tė gėnjenjė rremeti,
    Tė tėra njė burim kanė,
    Gjithė ngrihen pej njė deti.

    Nė det tė math e tė gjėrė
    Ēdo valė qė tė sheh syri,
    Atje ėshtė deti tėrė,
    Po valėtė mirė qyri.

    Kur ta zėsh gjėnė tė bėrė,
    Esht' ashtu me tė vėrtetė,
    Po ta vėsh re gjat' e gjėrė,
    Esht' ajy bėrėsi vetė.

    Dhe kush flet edhe ē'gjė flitet,
    Ē'duket e s'duket nė jetė,
    Dhe kush sheh dh'ajo qė shihet,
    Zot' i vėrtet' ėshtė vetė.

    Se e tėrė gjithėsia,
    Qė nuk' i gjėndetė fundi,
    Eshtė vetė perėndia,
    Pėr atė s'ka vėnt gjėkundi.

    Eshtė nė shesht perėndia,
    I verbėri s'munt ta shohė,
    Ajo ėshtė gjithėsia,
    I dituri munt ta njohė.

    Pe njė lulezė kur shohim
    Dhe tė vėmė re njė fletė,
    Me dituri munt ta njohim
    Q'atje 'shtė zot' i vėrtetė.

    Eshtė nė shesht perėndia,
    Sicilido munt ta njohė
    Po s'e mbuloi e padija,
    Njeriu tekdo munt ta shohė.

    Kush do ta shohė tė tėrė,
    Tė shohė mirė njerinė,
    Vethen' e tij re tė vėrė,
    Atje e gjen perėndinė.

    Dhe parajsi dhe skėterra,
    Dhe engjėlli edhe djalli,
    Edhe gjithė ē'ka tė tjera,
    Janė brėnda tek i gjalli.

    Ajy qė ka mirėsinė,
    Ka perėndin' e tė mirat,
    Edhe kush ka djallėzinė,
    Ka djallė e ligėsirat.

    Mė ēdo anė e kėrkova,
    Thashė: ku 'shtė perėndia,
    Po mė pasdaj e mėsova,
    Qėnke ndaj mej' e s'e dija.

    Kėrkonja gjetkė ta gjeje
    Zotn' e math e tė vėrtetė,
    Ajy qėnėkej ndaj meje,
    E paskėsha unė vetė!

    Me fjal' e me agjėrime
    Nuk e gjen dot perėndinė,
    As me kreshm' e me kungime,
    Si punojn' ata qė s'dinė

    Trajstėn' e ke plot me bukė,
    Edhe hiqesh si i mjerė,
    Dhe ke zėn' e thua nukė,
    E lipėn derė mė derė.

    Eshtė ndaj teje i gjallė,
    Ti e kėrkon nėpėr gurė,
    Nė tė rrem' e nė pėrrallė,
    Andaj nuk' e gjen dot kurrė.

    Pa s'vdes kurrė perėndia,
    Po kush vdes nė jetė vallė?
    Gjė s'vdes, sepse gjithėsia
    Eshtė gjithėnjė e gjallė.

    Qeshė diell, ishnja hėnė,
    U bėsh' uj' e balt' e erė,
    Yll e zok e dash kam qėnė,
    Pa dhe njeri shumė herė.

    Sa det i math e i gjerė
    Edhe sa mijėra valė!
    Sicil atje do tė bjerė,
    Prapė soje do tė dalė.

    Mijėra shpirtėra ngrihen,
    Bijen mijėra tė tjera,
    Vjen dimėri, lulet pshihen,
    I nxjer prapė nė shesht vera.

    Nj'ėshtė, po ka shumė ngjyrė,
    Duket sikur s'ka tė ngjarė,
    E sheh fytyrė-fytyrė,
    Po 'shtė i njėjt' e i pandarė.

    Ajy ėshtė trėndafili
    Edhe gjėmb' i trėndafilit,
    Ajy ėshtė dhe bilbili,
    Ajy dhe zėr' i bilbilit.

    Mos shiko ē'rrobė ka veshur,
    Eshtė brenda vet' i qetė,
    Syr' i t'urtit e sheh xhveshur,
    Veē ati s'ka gjė ndė jetė.

    Zoti ėshtė gjithėsia,
    Ajy ėshtė gjithė ē'janė,
    Po kush njeh vethen e tija,
    S'e kėrkon mė tjatėr anė.

    Dhe qelqeja u hollua
    Dhe vena, pa u pėrzjenė
    S'ka ven', ėshtė qelqe thua,
    A s'ka qelqe, ėshtė venė.

    Unė ndaj teje njė pikė,
    O det i gjer' e pa anė!
    Tė hynj brėnda mė vjen frikė,
    Po s'hiqem dot dhe mėnjanė.

    Tė kisha zėn' e bilbilit,
    Gjithėnjė do tė kėndonja
    Bukurin' e trėndafilit,
    Dhe kurrė tė mos pushonja.

    Po ti vetė je, o bilbil,
    Ti je edhe dashuria,
    Ti je edhe trėndafili
    Edhe bukuri e tija.

    Ti je ē'ėshtė jet' e tėrė,
    Ti je vetė gjithėsia,
    Ti vetė njeri je bėrė,
    More fytyrėn e tija.

    Oh! det i math e i paanė,
    Nė njė stamnė qysh ka hyrė?
    Ajy q'ėshtė gjithė ē'janė,
    U mbloth tok mė njė fytyrė.

    Mė ēdo anė qė shikova,
    Pashė mirė qė je vetė,
    Tė gjeta tek tė kėrkova,
    Zot'i math e i vėrtetė.

    Pe trupi shpirt ėshtė bėrė,
    Edhe shpirti trup nė jetė
    Eshtė bėrė, njė i tėrė
    Gjithė ē'ėshtė, ėshtė vetė.

    Paskėtaj, o shokė, kurrė
    Mos kėrkoni perėndinė
    Nėpėr mur' e nėpėr gurė,
    Po shihni mirė njerinė.

    Zėmr' e njeriut nė jetė
    Eshtė vėnd' i perėndisė,
    Esht' atje zot' i vėrtetė,
    Det' i math i gjithėsisė.

    Ajy ėshtė gjithėsia,
    Edhe udh' e perėndisė,
    Eshtė vetėm njerėzia,
    Q'i duhetė njerėzisė.

    Mer dorėn e diturisė,
    Pa ajo do tė tė nxjerė
    Gjer te fron' i perėndisė,
    Ndaj soje do tė tė shpjerė.

    Esht' e vėrtetė kjo punė,
    Mos qėndroni n'errėsirėt,
    Se kėtė s'e gjeta unė,
    E kanė thėnė tė mirėt.


    Marrė nga "LULETĖ E VERĖSĖ", botuar sė pari nė Bukuresht mė 1890
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Fiori : 31-08-2006 mė 22:59
    because i love u!!!!
    and maybe i need u!!
    but of course i miss u
    and i don't even know you!!!

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-10-2003
    Mosha
    45
    Postime
    158
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Naim Frasheri

    Vdiq Naimi, vdiq Naimi,
    moj e mjera Shqiperi!
    Mendjelarti, zemertrimi,
    vjershetori si ai!

    Vdiq Naimi, po vajtoni
    shqipetarka, shqipetare!
    Naimne kur ta kujtoni,
    mos pushoni duke qare!
    ..................................

    Vdiq Naimi, gjithč thone,
    qani turq, qani kaure!
    Bilbil’ i gjuhese tone
    s’do te degjohet me kurre!

    Vdiq Naimi, qe kendoi
    trimerine, Skenderbene,
    vdiq Naimi, qe levdoi
    dhe nderoi memedhene!

    Vdiq Naimi, po c’te gjeti,
    o moj Shqiperi e mjere!
    Vdiq Naimi, po kush mbeti?
    Si Naimi s’ka te tjeve.

    Vdiq Naimi! Vdekj’ e shkrete,
    pse more te tille burre?
    I ndrite shpirti per jete,
    mos i vdekte nami kurre

  13. #13
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Post


    " Rruga jonė ėshtė e mbushur me gjemba, po ideali ėshtė aq i lartė sa ia vlen tė ecėsh edhe mbi gjemba."

    Naim Frashėri


  14. #14
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,680
    Faleminderit
    52
    47 falenderime nė 36 postime
    nga Bukurija

    9

    Zėmra jote ne krahrort tėnd
    ėshtė hekur brenda n’ergjėnd
    dhe nė linj’ai krahruar
    si nė dhė gur’ i paēmuar
    dielli zėnė me rezė
    vera nė qelqe tė zezė
    shpirti brėnda nėr qivure
    Zot’ i math nė katėr mure

    10

    Do tė shkrihem
    tė venitem
    si kandili, kur s’ka vaj

    balt’ e pluhur
    do tė bėhem
    tė mė shkelnjė kėmb’ e saj;

    e tė prehem
    duke puthur
    atė kėmbė pasandaj

    As mė thua:
    ē’ke me mua?
    Pse te dua, paskam faj?

    Pse heq unė
    Hidhėrime
    a nė vdeēka, ti mos qaj;

    vdekja ime
    s’tė prish punė
    haj, e zeza jetė, haj!
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e EXODUS
    Anėtarėsuar
    15-06-2003
    Vendndodhja
    Intravenous..
    Postime
    1,513
    Faleminderit
    19
    31 falenderime nė 26 postime

    ...


    *
    * *
    Mejtimi


    Rri mejtohem shumė herė
    Tek perėndon yll'i zjarrtė,
    Edhe hapetė njė derė,
    Soje rrjeth njė drit' e artė.
    Retė, nga pak' e nga pakė,
    Marrėn njė tjatėr fytyrė,
    Bėnenė tė kuqe flakė,
    E deti ndrin si pasqyrė.
    Oh! sa tė bukura janė
    Fushatė qė gjelbėrojnė,
    Qiejtė qė s'kanė anė,
    Luletė qė lulėzojnė,
    Zoqthitė qė flasin belbėr
    E fluturojnė ndė erė,
    Pyll'i veshur mė tė gjelbėr,
    Deti i qet' e i gjerė,
    Lumi qė nxjerr oshėtimė,
    Qė bubullin nėpėr male
    Dhe ikėn me fishėllimė
    Nėpėr fusha me ngadale,
    Brigjet' e veshurė me bar,
    Me lule, me gjeth, me fletė,
    Rrahurė n'ergjėnt edhe n'ar,
    Ahu me krye pėrpjetė!
    Mė ēdo kėnt edhe mė ēdo vis
    E mė ēdo ēuk' e ēdo brinjė
    Shoh njė plep, njė vith a lis,
    Njė qarr, njė bush, njė dėllinjė.
    Hap sytė dhe pėrqark shikonj
    Fushė, limė, brigje, male,
    Edhe tė shkuarat kujtonj
    Njė nga njė, dalengadale.
    Pėr ata qė janė ndarė
    Prej nesh, qė rrinim gjithė tok
    Edhe mė s'i kemi parė,
    Qė i patmė shpirt edhe shok,
    Zėmėra mė pėrvėlohet
    Edhe them vallė ē'u bėnė,
    Kur shoh qė koha po ndrrohet
    Dhe tė mugėtit ka rėnė,
    Po rrjeth nėpėr hapėsirė
    Edhe sa vete po shtohet,
    Lint nata me errėsirė,
    Dheu e qielli ndryshohet.
    Kėshtu rrotullohet moti,
    Yjt' e hėna sytė hapin
    Dhe pas nomit q'u vu Zoti
    S'rrinė, po gjithėnjė ēapin.
    Lumi me njė psherėtimė
    Ikėn edhe vete nė det,
    Dėgjohet njė bubullimė,
    Qė pėrhapetė pėrmbi dhet.
    Duke shkuar dit' e net,
    E duke ndėrruarė moti,
    Vemi si lumi nė det,
    Nga Zoti, prapė te Zoti...
    Cdo ere, lehte fryn...venės!

  16. #16
    Diabolis
    Anėtarėsuar
    21-01-2003
    Postime
    1,625
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    "Zot! fali Shqipėris' e shqipėtarėvet, q'i falenė emėrit tėnt, gjithė tė miratė, qė ka nė jetė, dhe mėrgoji nga gjithė tė ligatė.
    Epi njeriut shpėtimin' e fatbardhėsinė, Mėmėdheut drith' e begati, gjėsė duk, zėmėrėsė njerėzi e butėsi, shpirtit lartėsi e mirėsi, mėmės' e atėsė fėmijė, fėmijėsė dashuri, kafshėvet e bagėtisė ushqim e gas, folesė zogj, zogut fole, bimėsė kalli, kallirit bukė, lumit ujė, tė varfėrit ndihmė, zogut drudhe, drurit pemė, se Ti je Zot i math e i vėrtet' i gjithėsisė pa-anė!
    E Perėndis' u bėftė."
    wrong verb

  17. #17
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Lightbulb

    • Naim Frashėri

      Fjalet e Qiririt

      Nė mes tuaj kam qėndruar
      E jam duke pėrvėluar,
      Qė t'u ap pakėzė dritė,
      Natėnė t'ua bėnj ditė.


      Do tė tretem, tė kullohem,
      Tė digjem, tė pėrvėlohem,
      Qė t'u ndrinj mir' e tė shihni,
      Njėri-tjatėrin tė njihni.


      Pėr ju do tė rri tė tretem,
      Asnjė ēikė tė mos mbetem,
      Tė digjem e tė qanj me lot,
      Se dėshirėn s'e duronj dot.


      Unė zjarrit nuk i druhem
      Dhe kurrė s'dua tė shuhem,
      Po tė digjem me dėshirė,
      Sa tė munt t'u ndrinj mė mirė.


      Kur mė shihni se jam tretur,
      Mos pandehni se kam vdekur;
      jam i gjall' e jam ndė jetė
      jam nė dritėt tė vėrtetė,


      Unė jam nė shpirtin tuaj,
      Mos mė kini pėr tė huaj,
      M'ėshtė falurė durimi,
      Andaj po digjem si trimi,


      Se ma k'ėnda t'u bėnj mirė,
      Tė mos mbeti n'errėsirė.
      Jakėni rreth meje rrini,
      Flisni, qeshni, hani, pini,


      Nė shpirt kam dashurinė,
      Pa digjem pėr njerėzinė,
      Lemėni tė pėrvėlohem,
      nukė dua mė tė ftohem,


      Dua ta djek trupn' e kretė
      Pėr atė zotn' e vėrtetė.
      Me zjarr ta djek mushkėrinė
      E tė tretem pėr njerinė,


      Bashkė me gėzimt tė tija
      tė vete te perėndia.
      Unė dua njerėzinė,
      Mirėsin' e urtėsinė.


      Nė bėhi shokė me mua,
      Nė mė doni si u dua,
      Njėri-tjetėrin nė doni,
      Tė paudhė mos punoni.


      O zėmėra fluturake,
      Qasju pakė kėsaj flake!
      Mase krahėt t'i pėrvėlon,
      Po dhe shpirtin ta shėnjtėron.


      Unė duke pėrvėluar,
      Njerėzit i kam ndrituar.
      Kam qėnė mik me njerinė,
      Andaj i di e mė dinė.


      Gjithė tuajt' i kam parė,
      Mėm' e at' e fis e farė,
      Si tani gjithė i kam ndėr mėnt,
      Qė rrininė mė kėtė vėnt.


      Edhe sot nėr ju ata shoh,
      Se shpirtin e tyre ua njoh,
      Dhe unė si ju jam ndruar
      E jam pėrzjer' e ndryshuar,


      Pa jam bėrė shumė herė
      Zjar e uj' e balt' e erė.
      Jam njė shkėndijė pej qielli
      dhe njė drudhėzė pej dielli.


      Edhe ndėr qiej fluturonj,
      Edhe brėnda nė det qėndronj,
      Shumė herė fle nė baltė,
      Diku ndodhem dhe nė mjaltė


      Bėnem qėngj e kec i pirė,
      Lul' e bar e gjeth i mbirė.
      Dua shumė fjalė t'u them,
      Po trėmbem mos i bėnj ujem.
      E ku shkruhenė nė kartė
      Fjalėt' e gjuhėsė zjarrtė?


  18. #18
    i/e regjistruar Maska e EXODUS
    Anėtarėsuar
    15-06-2003
    Vendndodhja
    Intravenous..
    Postime
    1,513
    Faleminderit
    19
    31 falenderime nė 26 postime

    Parajsa...

    Eshte nje poeme e gjate, pa kursyer vlerat e padiskutueshme artistike dhe mesazhin qe percjell...poema do t'i nenshtrohet postimit ne disa pjese...

    *
    * *


    PARAJSA


    O vėllezrė shqipėtarė!
    Pa tė zėm' udhėn e mbarė,
    T'i bijem pas urtėsisė
    Dhe dritės e diturisė,
    Tė mos rrimė n'errėsirė,
    Se nuk ėshtė pun' e mirė.
    Neve qė qemė njėherė
    Nė gjithė botėt tė ndjerė,
    Dhe tė par' e tė lėvduar,
    E tė rėnd' e tė dėgjuar,
    Trima tė fort e tė mirė,
    Tė rrimė sot n'errėsirė.
    . . . . . . . . . . . . .
    Ishin trima prindit tanė,
    Pa emrė pėrjetė lanė.
    Aleksandr'i Math i ndjerė
    Dhe shumė shokė tė tjerė,
    Qė ishinė me tė tė parė,
    Qenė gjithė shqipėtarė.
    Muntnė sė pari Greqinė,
    Pasdaj muntnė dhe Persinė.
    Zunė dhe Hind e Afrikė
    Burratė trima pa frikė.
    Faqen e dheut e fituan,
    Mė ēdo anė mbretėruan.
    Selefqinjtė, Ptolemenjtė,
    Gjithė ē'qenė tė mbėdhenjtė,
    S'qen' as grekrė as bullgarė,
    Ishin burra shqipėtarė.
    Kombinė tėn e nderuan
    Dhe Evropėn e shpėtuan
    Nga kurt' i zi i Persisė,
    Dh'i dhanė nder Shqipėrisė...

    vijon...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga EXODUS : 07-09-2004 mė 14:24
    Cdo ere, lehte fryn...venės!

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e EXODUS
    Anėtarėsuar
    15-06-2003
    Vendndodhja
    Intravenous..
    Postime
    1,513
    Faleminderit
    19
    31 falenderime nė 26 postime

    *
    * *
    PARAJSA

    Pirrua romanėt mundi
    E gjithė jetėn e tundi.
    Kostandin'i Math, qe'i thonė,
    Dhe'ai ish nga fara jonė.
    Gjithė njerėzit e mbarė,
    Thua, qenė shqipėtarė.
    Shqipėtari ka lėftuar,
    Dhe ai ka mbretėruar.
    Aleksandr' i Math Greqinė
    E kishte bėrė tė tinė,
    Me luft' e kishin marė
    Prindit tanė kordhėtarė,
    Pa nė Thivė njerės lanė,
    Thivasit u ngren' i vranė,
    I vranė me tė pabesė,
    Pas zakonit tė Moresė.
    Shqipėtarėt kordhėtarė
    Thivėsė i vunė zjarrė!
    S'i kursyenė gjė zjarit,
    Vetėm shtėpin' e Pindarit,
    Se ish vjershėtor i ndjerė
    Dhe i parė mbi tė tjerė.
    Shqipėtarėt pas Greqisė
    Iu lėshuanė Asisė,
    Njeri kurrė nuk i mundi,
    As u qėndroi dot gjėkundi,
    Gjithė pėrpara i vunė,
    Faqen e dheut gjith' e zunė.
    Burr' i math i Shqipėrisė
    Ndėnji nė fron tė Persisė,
    E arratisnė Daranė, { Darai III }
    Njerėzi e ti e vranė!
    Aleksandri dha lirinė,
    E shpėtoi nga zgjedh' Asinė,
    I dha nder dhe Shqipėrisė,
    Mėmės sė ti, qe'i dha sisė,
    Pėrkujdesi njerėzinė
    Dhe pruri qytetėrinė,
    Bėri udhė e qytetė,
    Pru gėzim nė gjithė jetė
    Edhe sot Aleksandria
    Na rrėfen punėt e tija.
    Evropėn e ka shpėtuar
    Nga njėzgjedh e mallėkuar.
    Kėto punė shqipėtarėt
    I bėnė, ata tė parėt,
    Ata tė parėtė tanė,
    Edhe emėrė na lanė.
    Edhe Pirroja ish burrė,
    Qė s'ka pasur shokė kurrė.
    Ai romasit i mundi,
    Italinė tėr' e tundi;
    Tekdo qė kishte lėftuar,
    Botėn e kish tėmerruar.
    Kshu edhe shumė tė tjerė
    Shqipėtar' ishin tė ndjerė.
    Ishte mėm' e trimėrisė
    Edh' e zonj' e urtėsisė
    Shqipėria kurdoherė,
    Qė nxirte burra tė vlerė.
    Trima burra tė vėrtetė
    Sa kanė qėnė nė jetė
    Tė gjithė ajo i polli,
    Trimėria soje dolli.
    Qe dhe njė koh' e njė ditė,
    Qė polli dhe perėnditė,
    I pat pjellė Shqipėria,
    Pa u falej njerėzia,
    Dhe besoninė qėmoti
    Qė nė Shqipėri rrij zoti,
    Vij rremet i njerėzisė,
    E i falej Shqipėrisė.
    Tomori nuk ėsht' i pakė,
    Qė nxjer dhe sot zė pa flakė,
    Se rrininė perėnditė
    Ndė atė natė e ditė!
    Prindit tanė i besonin
    Perėndit' e s'i mėrgonin.
    Perėndi e trimėrisė
    Ishte mėm' e Shqipėrisė.
    Shqipėtari trim me fletė
    Rronte gjithėnjė nė jetė,
    Shigjet' e ti vrėngėllinte,
    Vdekjenė me vet' e shpinte!
    Perėndi e bukurisė
    Me shijėt tė gjithėsisė,
    Q'ėsht' e bardhė si dėborė
    Nuk e lij kurrė Tomorė,
    Flinte nė shtratthit tė artė
    Shtat' i bardhė posi kartė.
    Leshėrat i kish tė arta
    Edhe faqezėt tė zjarta,
    Ballė, gushė, krahėruar,
    Llėrė, pulpė, kėmbė, duar,
    Pej drite ishinė bėrė,
    Sikundėr dhe trup' i tėrė.
    Si dėbor' e kishte gjinė,
    Pa sill nėr mėnt bukurinė!
    Kur kthehej e tė shikonte,
    Zėmrėnė ta pėrvėlonte.
    Zėn' e kishte si bilbili,
    Faqetė si trėndafili,
    Diellin e urdhėronte,
    Nė gjit tė saj perėndonte,
    Nė shtratthit tė saj e vinte,
    Edh' e mbant' e nuk e linte,
    Tėrė natėn e pushtonte,
    Pa nė mėngjest e lėshonte.
    Hėna kėto duke parė,
    Dhe duke tretur e tharė,
    Ligej fort shum' e drobitej,
    Kahėnitej e venitej,
    Se i haj zėmrėn nakari,
    Qė djek i shkreti si zjarri.
    Perėndi e bukurisė,
    Q'ei jep dritė njerėzisė,
    Nga gjir' i saj dritė qitte,
    Hėnėnė e pėrsėritte,
    I jep pjesė bukurie
    Edhe shij' e drit' e hije

    Vijon...
    Cdo ere, lehte fryn...venės!

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e EXODUS
    Anėtarėsuar
    15-06-2003
    Vendndodhja
    Intravenous..
    Postime
    1,513
    Faleminderit
    19
    31 falenderime nė 26 postime
    *
    * *

    PARAJSA


    Dhe fqinjėt e Shqipėrisė,
    Armikėt e perėndisė,
    Kshu treteshin nga nakari,
    se ish burrė shqipėtari.
    Sa mbretėrė tė dėgjuar,
    Nė Shqipėri tė uruar,
    Sa burra tė fort' e trima,
    Me vėshtrim si vetėtima,
    Kan' ardhur e kanė shkuar,
    Dh' emri s'u ėshtė haruar!
    Me ta bashk' ish trimėria,
    Dhe me ta ish urtėsia,
    Tė dyj' ato mbretėronin,
    Mėmėdhen' e lulėzonin,
    Ish parrajsė Shqipėria,
    Se ishte gjall mirėsia.
    Bukuri e perėndisė,
    Perėndi e bukurisė,
    Kėmbergjėntė, leshflorinjtė,
    Duke mbledhurė pėqinjtė,
    Nė Shqipėri tekdo shkelte,
    Bari mbint' e gjethi ēelte,
    Dhe luletė lulėzonin,
    E bilbilėtė kėndonin.
    Ajo dhe nė re qėndronte,
    Edhe nd'erė fluturonte,
    Tekdo vij, ip bukurinė,
    E pėrndante mirėsinė.
    Bėheshin mollėtė ftonjtė,
    Portokaletė, lemonjtė,
    Manatė, rrushtė, qershitė,
    Fiqtė, arratė, lajthitė,
    Pjeshka, thana, vadhja, shega,
    Ulliri me shumė dega,
    Gruri, misėri, peceli,
    Elbi, tėrshėra e meli.
    Ish i veshur vėndi gjithė,
    Dhe pill shumė pem' e drithė,
    Drur'i dardhėsė me dardhė
    Ish si zonja sisėbardhė.
    Nėr fushatė luleshumė
    Lumėnj vrapmėdhenj pa gjumė
    Shkoninė duke kėnduar
    Me kanisk tė math nėr duar.
    Ata mėmė kanė renė,
    E ajo ka atė denė.
    Dheu, kafshėtė, bagėtia,
    Shpestė, gjithė njerėzia,
    Pin' ujėt e tyr' e prėhen,
    Dhe bimėrat pa tė s'bėhen.
    Tek shkonte lum' i uruar,
    Qe'ishte si ar i kulluar,
    Kafshėtė dhe bagėtia,
    Lėēinin si mizėria.
    Edhe grat' e Shqipėrisė
    Gjithė me foshnjė nė sisė,
    Sicila ish mbretėreshė
    Dh'e bukur si pėllumbeshė
    S'shihnje njė gjė tė shėmtuar
    Dhe pa gas e tė helmuar.
    Edhe vashėzė mes'hollė
    I kuqte faqja si mollė,
    Dorėn q'e kish pej ergjėndi,
    S'e hiqte nga avlėmėndi,
    Gjithė ē'i duhej nė jetė,
    I bėnte tė tėra vetė.
    Nė viset tė Shqipėrisė
    S'kish gjė pėrveē mirėsisė,
    Moskamja dhe varfėria
    E tė tjera tė kėqija?
    Kurrė nė Shqipėri s'ishin,
    Mase dhe emėrė s'kishin.
    S'kish as kurva as kurvarė,
    as tė liq kish as kusarė,
    Gjithėkush vetė punonte,
    E njeri nukė pėrtonte;
    Sicili fort mirė shkonte,
    Haj, pij dhe tepėronte;
    Kėto me djers' i fitonin,
    Mė shumė nukė kėrkonin,
    Se kish duk nga perėndia
    Dhe uratė Shqipėria.
    Ish shumė trim shqipėtari
    Dhe i bukur si fill ari,
    Si burratė edhe gratė
    Ishinė trime me shpate,
    Ish ligė vėllazėria,
    Edhe besė miqėsia.
    Shqipėria gjithė nderė
    Kisht' e ishte shum' e ndjerė.
    Shqipėtari ish i mirė,
    Dhe kish emėr tė pavdirė.
    Shqipėria shum' e vlerė
    Ish e madh' e gjat' e gjerė,
    Se ahere s'ishin shqehtė,
    As maxharėtė, as vllehtė,
    Ishin gjithė shqipėtarė
    Nė atė kohėt tė parė,
    Qeltėtė kishinė fqinjė,
    Qe'ishinė brinjė pėr brinjė.
    Ishte njė tjatrė jetė,
    Shi t'artė shtininė retė,
    Ish njė ver' e gjithėnjėshme
    E njė kohė shum' e bėshme,
    Dhe nė dimėrė vėrritė,
    Qė mbaninė bagėtitė,
    Ishinė plot manushaqe,
    Dheu kish bukuri mi faqe...

    vijon...
    Cdo ere, lehte fryn...venės!

Faqja 1 prej 10 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Mid'hat Frashėri, themeluesi i Balli Kombėtar
    By shendelli in forum Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 25-08-2010, 11:39
  2. Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 07-02-2009, 15:10
  3. Naim Frashėri, aspostulli i shqiptarizmės
    By Brari in forum Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 12-06-2007, 05:05
  4. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 21-07-2005, 19:13
  5. Kur dashuronte Mit'hat Frasheri
    By Albo in forum Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 10-12-2002, 22:56

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •