Close
Faqja 2 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 69
  1. #21
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,381
    Faleminderit
    39
    30 falenderime nė 21 postime
    feg .. thx per informacionet qe sjell..

    nuk e di a kam pyetur dhe per fshatin Kryezi diku ne Iballe te Pukes..

    Kjo zone eshte shum interesante..
    disa e mendojne si shtrati ku linden shum fise te njohura e qe u shperndane gjithandej..

  2. #22
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Dokument

    Filipi, princi i Tarentit i siguron 13 fiseve
    shqiptare privilegjet e vjetra.
    5 shtator 1304 4.

    “Filip, princ e despot i Tarentit... Albėve (Albos), Shpatėve (Spatos), Katarukėve (Catarucos), Biskesinėve (Bischesini), Aranitėve (Aranitos), Lecenėve (Lecenis), Turbacejve (Turbaceos), Markazejve (Marchaseos), Skurajve (Scuras), Zenevisėve (Zeneuios), Buzėzajve (Bucceseos), Logoreskėve (Logorescos) dhe Matesejve (Mateseos), besnikėve tė vet, (i uron) shėndet e dashuri tė sinqertė. Mbasi doli nė shesh dashuria e vullnetit tuaj tė mirė ndaj nesh, me anėn e pėrfaqėsuesve tė derguar kėtu tek ne, dashuri kjo, nėpėrmjet tė cilės ju, me bindje tė sinqertė, mendoni tė ktheni dhe me kėmbėngulje, tė qėndroni nė besnikėrinė dhe nė urdhėrat e tė permendurit princ, zotit prindit tonė, mbretit tė ndritshėm tė Jeruzalemit e tė Sicilisė, pėr ne ėshtė e pėlqyeshme dhe e prenueshme njė kthesė e tillė e juaja, dhe me gjithė zemėr...”

    Buzėzezėt kishin shtrirje teritorriale, nė njė pjesė tė zonės fushore tė Zadrimės, me pronat e tyre nė Malėsitė e Pukės sė sotshme dhe kishin nė pronėsi dhe portin e Shėngjinit, bashkė me masivin kodrinor bregut tė detit, qė sot, quhet Mali Kolaj, deri nė Velipojė.

    5 Nuk dimė pėr kėtė derė tė fisnikėrisė arbėrore pėr shekullin e XI e mė parė a ishin njė fis me njė shtrirje tė gjėrė nė territoret e mėsipėrme apo njė derė fisnike, qė kishte privilegjet tradicionale mbi kėtė territor.

    Titulli sevast,6 i praktikuar nga Bizanti, qė nė shekullin XI, tregon, qė ky fis dhe kryetari i tij, janė faktor i rėndėsishėm politik, qė pėrpara shekullit XI, kur dhe e njohim tė afirmuar nė rradhėn e aristokracisė feudale shqiptare kėtė derė. Ky fis i madh, qė shtrihej nė njė territor, ku banorėt kanė prioritet bujqėsinė e ndihmėse blegėtorinė, nga shekulli XI deri nė shek. XV, e njohim tė ndarė nė tre degėzime 1) Bushati (Buza, Bus-sati), 2) Ziu (Zezaj, Kryeziu) dhe Renėsi-Buzuku. Disa pjestarė tė kėsaj dere i gjejmė, po me emrin Buzėzezėt e shek. XIII, dhe nė fillim tė viteve 1400. Kėta e ruajnė kėtė emėr tė vjetėr tė derės nga trashėgohen, pėr arsyen, se ata janė vendosur larg truallit tė vendbanimit dhe sipas zakonit, ata quhen me emrin e familjes prej tė cilės kanė origjinėn.

    Nė kėtė periudhė, shek. XV, njohim Bushatėt, tė shpėrndarė nėpėr fshatrat e Zadrimės dhe ndonjė pinjoll i kėsaj dere, sipas zakonit tė aristokracisė feudale shqiptare, janė tė vendosur nė Shkodėr.7

    Nė vitet e lavdishme tė luftės kundra pushtuesit otoman (gjysma e parė e shek. XV), derėn e Buzėzezajve, nuk e hasim aktive nė jetėn politike e luftarake, por njohim bėmat e njė dege tė saj, qė u emigrua nė Mbretėrinė e Napolit, me porosi tė Kapedanit tė Pergjithshėm tė Shqiptarėve, pėr tė ndihmuar aleatin e Skėnderbeut.

    Vėshtrimi kronollogjik i kėsaj dere, nga shekulli XI deri nė shek XV, duhet parė nė kontekstin e ngjarjeve tė kėsaj treve. Forcimi dhe dalja nė skenė e dyerve fisnike, si Dukagjinėt, Zahariajt, Spanėt, si shikohet nga pronat e tyre, ato u zhvilluan nė dėm tė Buzėzezve. Por mė shumė, kėtė fis tė fuqishėm, e dobėsoi pushtimi i despotėve serbė. Nė vitin 1348 Car Stefan Dushani, pikėrisht fshatrat, ku ne kemi njohje, qė kjo derė kishte selinė e saj, ja dhuroi manastirit tė Prizrenit.

    Dokument

    Car Stefan Dushani themelon manastirin e shėnjėtorėve Mihal e Gabriel nė Prizrend dhe i dhuron me kėtė krisobulė prona dhe tė drejta feudale.
    1348.

    “Unė Stefani...(i fal manastirit tė Prizrendit...) fshatin Zheravina (Ranas, J.B.) me vreshta dhe me pemishte dhe me tė gjitha tė drejtat dhe kufiri ėshtė nėn Perje, prej Drini drejt nė Kryqin e Koziēinit dhe prej Kryqit nė shtėpinė e Varshinit dhe prej shtėpisė sė Varshinit nė rrugėn e Jubanit dhe prej rrugės te Fiku nė Preshigjetė dhe prej Preshigjete drejt nė plepin nė Glinė, prej Gline drejt nė Pistull, prej Pistulli nė lumin Gjadėr dhe gjatė Gjadrit nė shtėpinė e Ēreljenit, buzė shtėpisė tek qarrishta nė Dorbarishkė drejt nė Bogotir, prej Bogotiri nė Kuēė, prej Kuēe drejt nė Drin...”

    Ky sekuestrim nuk ėshtė bėrė pa qėndresė. Ne nuk e njohim kronologjinė e ngjarjeve, por po mos tė kishte patur ndeshje tė Buzėzezėve me pushtuesit serbė, atėherė nuk do kishim sekuestrime tė kėtyre territoreve.

    Edhe zhvillimi i vrullshėm, qė pati dera shqiptare e Balshajve, qė i pėrkuli nė vasalė dyertė fisnike shqiptare, nė prag e pas rėnies sė despotėve serbė, ka ndikuar nė dobėsimin e kėsaj dere. Kjo ėshtė rruga, qė nuk i la kohė tė forcohej kėsaj dere fisnike dhe u bė faktor i ndarjes dhe zhvillimit tė tre degėve tė veēanta tė saj.


    ----------------------

    1). Nė dokumentin e vitit 1304, kemi emrin e kryetarit tė fisit me tė njėjtin emėr; Bucceseos, ky emėr ėshtė lexuar Buzėzezėt. Dokumenti ėshtė botuar nė; Acta et Diplomata res Albaniae media aetatis…, vol. I. Vindbonae, 1913, dok. 563, f. 166.

    2). Milan Shuflai thotė, pėr kėtė: “sevast Tanush Bezėzezia (1274), duhet krahasuar me Buzėzezi, qė rrjedh prej fisit Buzėzezi, qė pėrmendet nė kadastrėn e Shkodrės tė vitit 1416”. M. Shuflai, Serbėt dhe Shqiptarėt, Tiranė 2002, f. 18-19. Tanush Bezėzezi del nė dokumentet e vitit 1274, shih; Acta et diplomata…, dok. 333, f. 97.

    3). Eqrem Ēabej, Studime Gjuhėsore, vėllimi V, Prishtinė 1975, f. 110. Kjo thėnie e Ēabejt duhet kuptuar drejt, sepse nuk ka dyshim qė nė kohėn e errėt tė dokumenteve, kur Ballkani pėsoi dyndjet e popujve nė tokat ilire, popullsia mbizotėruese vendase vazhdon vijimėsinė etno-kulturore shqiptare, por pėr kėto njohim pak tė dhėna tė shkruara deri nė fillim tė shek. IX.

    4). Tanush Buzėzezi nė Marrveshjen e Karlit I Anzhu pėrmendet pėrkrah dyerve tė njohura shqiptare: Skura, Jonima, Topia, Araniti etj. Shih; dok. 333, faqe 97 nė; Acta et Diplomata … Vindobonae, 1913.

    5). Dokumenti i pėrmendur mė lart mban datėn 5 shtator 1304. Titulli i dokumentit thekson qė: “…ju siguron shqiptarėve privilegjet e vjetra…”. Pra kėta familje, kėto tituj dhe privilegje i kanė patur, qė mė parė, qė tregon vjetėrsinė e kėtyre familjeve, qė trashėgojnė privilegje e tituj. Si fillim mendohet qė selinė ta kenė patur nė malet, qė shtrihen nė prapatokėn e fushės sė Zadrimes, ku vazhdoi tė ruhej e trashėgohej dera e Zezėve (Zezajve), nė Pukėn e sotme.

    6). Pėr titullin sevast, qė e kanė Buzėzezėt, mundet tė flitet, qė ata e gėzonin prej shekullit XI, kohė kur u blatua ky titull, prej Perandorisė Bizantine.

    7). Kadastra Veneciane e Shkodrės, ka dy familje me kėtė mbiemėr nė qytetin e Shkodrės.







    Buza-Buzati
    Kėto tre degė, tė njė trung-fisi tė pėrbashkėt, nė shekullin XVI u tulatėn, por si do e shohim nė vazhdim, lastarėt e lėshuar bėnė trungje tė mėdha nė historinė shqiptare tė Veriut. Nga njė anė, Bushatėt arritėn tė krijojnė njė shtet, rėndėsinė e tė cilit nuk do e analizojmė kėtu, por vetėm do theksojmė, qė Bushatėt ditėn dhe arritėn tė krijojnė njė unitet tė popullsisė islame e katolike shqiptare, e cila ruajti dhe forcoi harmoninė fetare nė tė mirė tė unitetit kombėtar.

    Emrin Bushat e hasim sė pari si mbiemėr nė vitin 1335; Paulus et Busat dhe po kėtė vit Gon Busat, qė lexohet Buzat. Nė fillim tė shekullit XV, nga Kadastra e Venedikut, shohim, qė mbiemri Buza-Bushati, ende nuk ėshtė stabilizuar. Kjo shihet shumė qartė nga regjistrimi i kryefamiljarėve tė fshatit "Villa Sancto Auracio". Megjithėse regjistrimi ėshtė bėrė nga i njėjti nėpunės, njėhėrė ėshtė shkruar ky mbiemėr; Bencho Bussati dhe njė herė, po i njėjti mbiemėr; Giergi Busati. Tek "Busati", jemi tė sigurtė pėr leximin; Buzati, kurse tek rasti i parė mundet ta lexojmė; Bushati.

    Kjo pasiguri, shihet rėndom nė kėtė regjister, p.sh. nė fshatin Grizhė (Grisa) kemi pėrsėri njė banor; Giergi Busati1 (Buzati), krahas rasteve tė tjera tė shumta me Bussati, qė po ashtu, mundet t’i lexojmė Bushat. Ende nė vitin 1416-17, nuk njohim njė fshat, me emrin Buzati ose Bushati, ashtu si do shfaqet nė shekujt e mėvonshėm, Bushati me lagjen, ku banonin krerėt e kėsaj dere, Kryebushat.

    Nė kėtė periudhė, shek. XV, njohim Bushatėt, tė shpėrndarė nėpėr fshatrat e Zadrimės dhe ndonjė pinjoll i kėsaj dere, sipas zakonit tė aristokracisė feudale shqiptare, janė tė vendosura nė Shkodėr2.

    Nga njė anė, Bushatėt arritėn tė krijojnė njė shtet, rėndėsinė e tė cilit nuk do e analizojmė kėtu, por duhet theksuar Bushatėt ditėn dhe arritėn tė krijojnė njė unitet tė popullsisė islame e katolike shqiptare, e cila ruajti dhe forcoi harmoninė fetare nė tė mirė tė unitetit kombėtar.

    -----------------

    1). Autorė tė ndryshėm na njohin se emri i fshatit arbėresh Mbuzati i Kalabrisė vjen nga emri Buza i njė familje shqiptare, qė u vendos kėtu. Dominiko Zangari, Le colonie Italo Albanesi di Calabria, Editore Casello, Napoli 1941, f. 11.

    2). Po, nė Kadastrėn e Shkodrės, kemi banorė tė qytetit; Zorzi Bussati. Regjistri i Kadastrės dhe konēensioneve pėr rrethin e Shkodrės 1416-17, Tiranė, 1977, f. 25.

    Zezėt

    Familja tjetėr pinjolle e kėtij fisi tė lashtė, me emrin Ziu (Zezaj), na shfaqet me seli nė fshatin Zezaj, me shtrirje nė vendbanimin e qytetit tė sotėm tė Pukės, por banorė me kėtė emėr e nga kjo familje ka dhe nė fushėn e Zadrimės, nė dy krahėt e Drinit.1

    Shekulli XV, kur i njohim kėto degė tė fisit amė, janė dy shekuj vazhdimėsi, me shumimin e ndarjen nė degėzime, ku nga njė kryetar fisi, me titullin e lartė tė fisnikėrisė sevast, tashmė edhe pėr degėzimet ruhen e faktohet titulli krye, (krerė) dhe zotni, pėr dyert e ndara, qė u trashėguan, nga kjo derė e Mesjetės. Pėr Bushatėt kemi “Kryebushatėt”, qė i kanė dhėnė edhe emrin njė lagjie tė fshatit dhe pėr Ziun (Zezajt) kemi Kryezezėt, qė i njohim nė kėtė shekull (XV) e nė vazhdim, si zotėr e pronarė tė viseve malore, qė ishin pjesė e pronave tė derės sė Buzėzezėve, tė shekujve XI, deri nė shkapėrderdhjen e kėsaj bashkėsije. Zezajt u trashėguan si zotėr tė Dheut (krahinės) tė Pukės sė sotme, me pronė dhe kullotat e Malit tė Terbunit.

    Por, nė ndarjen e pronės, shekuj mė parė, ju ėshtė lėnė edhe njė pjesė e luginės sė Drinit, qė shtrihej nga Karma nė Danjė2, ku ka kullota tė mira pėr stinėn dimėrore. Si dėshmi e kėsaj prone ėshtė ruajtur dhe toponimi; Mali i Kryezezėt, nė Laē tė Vadejės sė sotme. Ky toponim flet nė tė mirė tė ndriēimit tė titullit krerė (krenė), qė kishin Zezajt, qė nė shekujt XIII-XIV3, kur u ndanė si vėllazėri nga dera amė Buzėzezėt. Nga kėto kullota, disa ju shitėn malėsorėve tė rrethinave tė Terbunit nė vitet e para tė reformave turke, tė shek.

    XIX4, e disa u trashėguan nga njė degėzim i hershėm i Zezajve, qė sot mbajnė mbiemrin Laēaj. Nė Pukė, nė Mesjetė, kemi qendėrbanimin (selinė) e Zezajve, ku edhe sot, shihen edhe themelet e kishės sė fisnikut Pal Ziut (Zezės)5. Zezajt i njohim si pjesmarrės aktiv nė Kuvendet Shqiptare e nė hierarkinė kishtare6. Kėtė, Pal Zezėn, dokumentacioni, por edhe tradita gojore, e njeh si rival e kundėrshtar tė derės princėrore Dukagjini7.

    Dera e Zezajve mban emrin tipik autokton mesjetar; Zezaj, Kreu i Zezajve-Kryeziu. Njė pinjoll i kėsaj dere, qė nė fillim tė viteve 1600, u shkėput dhe u vendos nė Gjakovė, duke patur rol parėsor nė qeverisjen vendore dhe nė themel tė organizimit politik e shoqėror tė zonės, ruajti traditėn e trashėguar, qė para pushtimit turk.

    Njė degė tjetėr e Kryezėzve e njohur tradicionalisht, u pranua me tė drejtat dhe termin e fisnikėrisė mesjetare shqiptare; zotėri8 edhe nga pushteti turk, nė fillim tė viteve 1700, u zhvendos nga Puka (fshati Zezaj) nė Iballe (rrethi Pukė) dhe shumė shpejt lėvizi drejt fshatit me emrin mesjetar Bardhet (Pukė), fshat tė cilit i dha emrin e vet, Kryezi. Gjatė dy shekujve XVIII-XIX, kjo derė kishte atributet institucionale tė qeverisjes, sipas traditave kanunore tė Tre Maleve tė Pukės (Pukė, Iballe, Malzi). Gjatė kėtyre shekujve detyrimi i vetėm i banorėve tė kėsaj treve ndaj pushtuesit turk ishte tė ruante dhe mirėmbante rrugen Vadejs-Ura e Vezirit (Kukės). Banorėt e njohėn dhe e pranuan titullin dhe institucionin e zotėrisė, sipas traditės paraturke dhe e respektuan dhe ju pėrgjigjėn thirrjes sė tij vazhdimisht, nė tė mirė tė unitetit e ruajtjes sė traditave vetėqeverisėse.

    ***

    Folėm shkurt pėr degėn Buza-Bussati dhe toponimet; Kryebushat (Shkodėr) dhe Zezaj-Kryezezėt, tė trashėguar nga Buzezėt. Njė degė tjetėr nga ky fis i lashtė, ėshtė dera zamadhe Renėsi-Buzuku. Ruajtėn nė mbiemrin e tyre Buz(a)-uku pėr tu dalluar nga degėzimi tjetėr Buza-Bussati, ato mbajtėn dhe mbiemrin Renėsi, nga emri i fshatit ku e kishin selinė nė vendbanimin e tyre tė lashtė.

    -------------------

    1). Nė fshatin Sancto Auricio; Giergi Cruesio (f. 70), Nė Copenico, Pal Exi (Ziu), (f.76), nė Barbarossi, Zorzi Yzi (f. 123), nė Valmi, Giergi Sesa (f. 141), nė Reci, Marin Ysi (f. 141), etj. Shih: Catasto veneto di Scutari e registrum concessionum 1416-17, Scutari, 1940.

    2). Edhe sot trashėgohet nga ish banorėt e fshatit Pukė.

    3). Nė kujtim tė ish pronarėve tė dikurshėm, Zezajve, deri nė shekullin XIX, ruhej nė Laē tė Mjedės toponimi; “Mali i Kryezezėt”. Fuvlio Kordinjano (Cordignano, F). L’Albania traverso opera e gli scriti di un grande Missionario italiano il P. Domenico Pasi (1847-1914), Romė 1934, f. 396. Qė i kemi Kryezezėt me kėtė mbiemėr na e dėshmon edhe njė dokument i mesit tė shekullit XV. Me datė 18.03.1445 kemi: “...Tė bijt e Medon Kryeziut marrin konqensionin e Kazenės...”, A.Q.Sh, Fondi “Urdhėri Jezuit”, Zef Valentini, dosja 73, viti 1929. Shih dhe; Shaban Sinani, Njėqindėmijė referenca pėr kulturėn shqiptare, nė librin; Kėshtjella e Virtutit, Tiranė 2001, f. 196.

    4). Nikoll Lleshi, Gomsiēja nė Histori e Etnologji, “Geer”, Tiranė 2001, f. 7v.

    5). Xhamia e Pukės ėshtė e ndertuar, sipas traditės gojore dhe gjurmėve arkeologjike, mbi themelet e kishės sė Pal e Boē Ziut. Shih shenimet e mėposhtėme.

    6). Nė kuvendin e Dukagjinit tė vitit 1601-2, Shtjefėn (Teta) Zezaj ėshtė ndėr krerėt kryesorė tė krahinės sė Zadrimė-Lezhė. Po citojmė dokumentin: “...I perndrituri imzot peshkopi i Sapės, Gjon Bardhi, Teta i Zi (Tetta Issi), Leka Kola, pleq e krerė tė parė tė krahinės sė Zadrimės me gjithė Lezhėn, dhe krerė tė tjerė”. L. Ugolini, Studime e tekste, Dega Juridike, Vėllimi I, Firenze 1944, dok. nr. 227. Po nė kėto vite kemi Dom Pjetėr Zezajn (Pietro Isio abate di S. Paolo) shkrues (sekretar) i Letrės sė Krerėve Shqiptarė drejtuar Mbretit Filip tė Spanjės, po aty, dok 377. Lista e pjestarėve tė derės Zezaj ėshtė shumė e gjatė gjatė shekujve XVI-XIX, permendėm vetėm kėto.

    7). Konsulli austro-hungarez Teodor Ippen, na thotė: “Njė rrenojė kishe, qė ndodhet nė Pukė, ėshtė e periudhės paraturke, pra mesjetare...”, Shqipėria e Vjetėr, Tiranė, 2002, f. 58. Kurse autori Gopēeviē, nė librin e botuar nė Leipsig, nė vitin 1881, mbi historinė e Shqipėrisė, nė faqen 228, thotė: “...Nė Dukagjin, afėr Pukės gjenden rrėnojat e njė kėshtjelle, e cila ka qenė banuar nga princi shqiptar Paolo Zenta (Pal Ziu)...”. Njė tjetėr albanolog, H. Hecquard, nė veprėn e botuar nė Paris, nė vitin 1858, Histoire et description de la Haute Albanie ou Guegarie, nė faqen 218, shkruan: “...Nė afersi tė Pukės, ėshtė kėshtjella e banuar nga Pal Zenta. Disa familje, qė banojnė pranė kėtyre rrenojave gėzojnė njė respekt e konsideratė tė madhe dhe pretendojnė tė jenė pasardhėsit e kėtij princi, duke ju shtuar emrave tė tyre, emrin e tij, tani janė muhamedanė”.

    8). “Fjala zot, zotni, nuk ka kuptimin e perendisė, por permbajtjen “zotėri”. Kjo duhet tė veēohet si ruajtje e kujdesshme e njė politese klasike, dhe e pranojmė se apelativi “zot” ėshtė trashėgim i hershem gojor”. Sh. Sinani, Kėnga e Gjorg Golemit dhe cikli i Skenderbeut, botuar nė pėrmbledhjen “Ēermenika”, Tiranė 2004, f. 90-97.



    Fragment nga Libri: “Kronikė e derės
    sė Gjon Buzukut” i autorit
    Jaho Brahaj.

    http://www.forumishqiptar.com/attach...1&d=1266736505

    Kryezias foto e vitit 1944
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 21-02-2010 mė 02:12

  3. #23
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    VĖSHTRIM MBI TOPONOMINĖ E FSHATIT KRYEZI TE RRETHIT TĖ PUKĖS.
    Nga: AGIM ĒAUSHOLLI


    Fshati Kryezi i Pukės gjendet nė verilindje tė Fushė.Arrėzit, rreth 6 km. larg tij, pėrbri burimeve tė Fanit tė Madh. Burinet e Fanit tė Madh zbresin pėrmes katėr pėrrenjėve krysorė: Pėrroni Ndėrmjec, i Bens, i Oroshit e i Lajthizs. Fshati pėrbėhet nga tri lugina tė thella dhe pjellore, aq sa dikur quhej Kosova e Vogėl. Nė lindje tė fshatit lartėsohet Kodra e Madhe, qė vazhdon nga Qafa Bens deri tek Ura Bardhetit. Nga verilindja shtrihet Kunorė Dardha, qė vazhdon nė drejtim tė lindjes, duke u lidhur me Majėn e Malit e Kodrėn e Madhe, pėr mes Lak Hithit e Qafė Bens.

    Kunorė Dardha vazhdon nga veriu, duke u lidhur Iidhur Qafė Ballshin dhe, nė vazhdim, pėrmes Qafė Plaks, lidhet me malin e Krrabit. Nga jugperendimi e mbyll Kodėr Nushaj. Fshati Kryezi ėshtė njė fshat i banuar qė nė kohė tė hershme. Po kėshtu, nė faqėn jugore tė Kodrės sė Madhe, nė krye tė lagjes Mejdan fillojnė shenjat e njė muri tė vjetėr qė duket ka ka shėrbyer si tarra¬cim i kodrės dhe i rrėkeve, qė gėrryejnė vendin. Kryeziu, deri nga me¬si I shek. XVII,ėshtė quajtur Bardhet dhe, sipas Frang Bardhit, ky fshat ishte njė nga mė tė mėdhenjtė e asaj kohe nė krahinėn e Pu¬kės dhe nė luftė tė pėrhershme me turqit. Nga kėto luftra detyrohe¬shin tė largoheshin, herė pas here banorėt e kėtij fshati e vendin e disa fiseve e zinin fise tė tjera. Sipas gojėdhėnave, fshati ka marrė emrin Kryezi nga fakti se sipėr fshatit, nė krye tė tij, ishte njė pyll i dendur e i zi pishash. Njė gojėdhėnė tjetėr thotė, se fshati e ka marrė emrin nga kryezezėt e Mirditės, tė cilėt janė vendosur kėtu nė shekullin XVII-XVIII. Sot ky fis nuk ekziston nė kėtė fshat.

    Nga mesi i shekullit XVII, nė Kryezi vijnė nga Iballja, nga dera e zotrinjve njė burrė dhe njė grua. Dalngadalė ata u shumuan dhe u forcuan aq shumė, sa u bėnė pronarė tė mėdhenj, duke e shpallur pronė tė tyre vendin qė nga Ura Bardhetit, Qafė Mali, Qarė Bena, lak Hithi, Kunorė Dardha, Qafė Ballshi, Fushė Mrijaj e Kodėr Nushaj. Tani, kushdo qė tė vinte, do tė bėhej “ēepēi”, bujk i pėrkohshėm nė tokat e zotėrinjve, tė cilėve u paguanin rreth njė tė tretėn e prodhimeve bujqėsore. Ēepēitė filluan tė vijnė nga krahina tė ndryshme, pėr vėshtirėsi jetese ose pėr t'u lar guar pėr arsye gjaqes. Herė-herė zotėrinjtė binin nė pėrleshje me ēipēit, sepsee ata nuk e duronin shtypjen dhe dhunimin. Kėshtu, nė mes tė zotėrnjve Aliajve shpėrtheu grindja. Nė shekullin XIX zotėrinjtė u fuqizun edhe mė shumė. Ata bėnė pėrpjekje pėr tė sunduar mbi dy¬ert e agallarėve tė Pukės dhe tė Iballes.

    Grindjet e zotėrinjve tė Krye¬ziut me sundimtarėt turq kanė qenė tė vazhdueshme. Kėto grindje bė¬heshin, kryesisht, pėr tė vendosur sundimin nė Pukė. Pėrpjekjet e sundim¬tarėve turq pėr t'ua nėnshtruar interesave tė tyre zotėrinjtė e Kryeziut nuk dhanė rezultat. Kėshtu, Bajram Loku, nga fillimi i shekullit XIX, ndėrmori njė ekspeditė ndėshkimore nė zonėn e Iballeses dhe tė Krye¬ziut. Por, nė Kryezi, populli i bėri pritė dhe e vrau atė. Forcat bashibozuke u shpėrndanė, pa arritur ndonjė pėrfundim, pas vrasjes sė kajmekamit tė tyre, i cili, pėr krenari tė kryezezėve, edhe, sot e kėsaj dite, e ka varrin nė Kryezi, afėr Urės Arifajve.

    Nė vitin 1911 malėso¬rėt e Kryeziut u bashkuan me Bajram Deklanin dhe luftuan rreth tre muaj kundėr turqve, duke e bėrė rrugėn Shkodėr•Prizren tė pakalue¬shme tek Ura Bardhetit.

    Nė vitin 1912 kryezezėt i shkuan nė ndihmė Shkodrės, qė luftonte kundėr ushtrive serbo-malazeze.
    Gjatė regjimit antipopullor tė Zogut, Kryeziu ishte vatėr pėr komitė mali, qė ndiqe¬shin nga xhandarmėria. Ishin tė pakta ato familje, qė nuk strehonin tė arratisurit, qė ishin nė male, pėr t'u shpėtuar ndjekjeve tė regjimit zogist.

    Gjatė Luftės NĒL, Brigada XXII S. qėndroi dy javė rresht nė kėtė fshat, ku gjeti strehim, ushqime, partizanė tė rinj dhe prijės ka-rrierė tė zot, qė i siguronin lidhje me Brigadėn VI e XVI II S: Nga data 4-5 nėntor 1944, u zhvilluan luftime tė ashpra me forcat gjermane, tė cilat bėnė pėrpjekje pėr tė hyrė nė fshat. Nga fshati u vra Dodė Marku, i cili u kacafyt me gjermanėt, sepse bėri pėrpjekje pėr tė ēliru-ar njė partizan tė sėmurė.

    Ēlirimi slli ditė tė bardha pėr Kryeziun. Populli patriot i kėtij fsha-ti, sikur gjithė populli i krahinės sė Pukės, hoqi qafe, njėherė e pėrgjith¬monė, zgjedhėn e urryer tė pushtuesve dhe tradhtarėve tė vendit. Ngjar¬je e rėndėsishme pėr banorėt e kėtij fshati, qe rindėrtimi i stabilimentit tė sharrave. Nė vitin 1946, u rihap edhe shkolla e fshatit me dy fuqi mėsimore. Mė 1960, u hap shkolla 8-vjeēare e mė 1964 u ndėrtua loka¬li i ri shkollor. Nga 30 nxėnės, qė kishte 40 vjet mė parė, sot vazh¬dojnė mėsimet 320 nxėnės.

    Ngritja e kooperativės bujqėsore ka qenė njė nga ngjarjet mė tė rėndėsishme nė jetėn e kėtij fshati. Nėse nė tė ka¬luarėn e hidhur u bėnė mė se njėqind vrasje nė mes tė familjeve, tani ato rrojnė tė bashkuara e tė lumtura nė fshatin e ri socialist. Nė vitin 1969 u ndėrtua furra e parė e bukės, mė 1970 mensa e njė ēerdhe. Sot nė kėtė fshat, sektori Kryezi ka 1 furrė buke, 1 shkollė tė ciklit tė ulėt e njė 8-vjeēare, 3 ēerdhe. Kėtu shėrbejnė 19 mėsues, 4 mami, etj. Ve-tėm gjatė viteve 1967-1973 janė hapur 24 hektarė toka tė reja. Po kėshtu,nė 1970-71, u ndėrtua njė stabiliment sharre pėr nevojat e kooperati¬vės. Nė vitin 1970 u krijua kooperativa e bashkuar Tuē-Lumbardh-Qafė Mali dhe Kryezi. Bashkimi i ri solli suksestl tė reja. Tani janė arritur rezultate tė dukshme, sidomos nė prodhimin e dritbėrave tė bukės. Mė 1970 prodhimi i drithėrave tė bukės arriti nė 2022 kuintalė, mė 1973 nė 3894 kv.

    Populli patriot i Kryeziut, ashtu si mbarė populli i rrethit tė

    Pukės, nėn udhėheqjen e organizatės-bazė tė Partisė, i ėshtė pėrveshur pu¬nės me entuziazėm, pėr tė vėnė nė jetė detyrat historike tė Kongresit VII tė Partisė.

    Nė pikėpamje gjuhėsore, toponomastika e fshatil Kryezi tė rrethit tė Pukės, paraqet interes shkencor. Nga njė studim, qė u kemi bėrė to¬ponimeve tė kėsaj zone, rezultojnė njė tog fenomenesh gjuhėsore, tė cilat, nė formė shumė tė ngjeshur, po i paraqes kėtu, sipas fushave tė dijes.
    Nė fonetikė, pėrsa i takon vokalizmit, janė pėr t'u shėnuar ndėrri¬met: e nė ė: Prroni Fėrcojt; o nė e: Suka Kaprejve; o nė u; Brraka Bu¬shtrajs. Grupi apo togu zanor ie tkurret ose mblidhet nė i: Guri Dillit.
    Nė konsonantizėm, bie nė sy velarizimi i qellzores q e gj: Rruga Kerrit, Livadhi Lkenit; Roga Reps Gat.
    Grupe bashkėtingėlloresh asimi¬lohen: fsh -nėsh: Ara e Rrashit; pl nė pj: Kodra Qafpjaks; ngj nė gj: Rrasa Kigjave; ts nė c: Prroni Ndėrmjec.

    Nga fenomenet fonetike, shė¬nojmė shurdhimin e bashkėtingėllorevet: Krepi Vjetells, Hamlla Birave Vjetells; rėnie: Kroni Lugat Love, Kodra Qavils, Podi Breshts, Hija e Bresht Zezė.

    Nė fushėn e fjalėformimit, nė toponiminė e sotme tė Kryeziut, dė¬gjohen parashtesat e poshtėshėnuara: -aj: Kroni Bungajs, Brraka Bush¬trrajs, Rruga Trungajs Ferrave; -ak: Ara Rrotullakit Memės; - an: Brra¬ka Hurdhans; -isht: Kroni Ahishts, Kroni Pepishts, Podi Laknishts; -sh: Kroni Livadhit Bllshit; -th: Krepi Blithit, Roga Kujthave; -ush:
    Lami Lavers Markushit; -z: Kodra Groshz, Livadhi Lejthizs.

    Nė fushėn e morfologjisė, nė lidhje me gjininė, ka raste kalimi nga njėra gjini te tjetra, si, b. f. ndėrrimi i femėrores nė mashkullore: Kroni Sutit, anasjelltas, mashkullore nė femėrore: Podi Dom Fans, Rruga te Kryja.
    Pėrsa i pėrket shquarsisė, emrat, qė nė trajtėn e pashquar, mbaroj¬nė me grykoret -k -g -h, kur shquhen, marrin nyjen e mbrapme -i: Jazi Zhurrakit, Mrizi Konakit Ahit, Ara Bregit, Hamalla Mas Logi, Rruga Shtegit Jakajt. Nė ndonjė rast femėrorja e shumėsit lė shquar del pa -a: Kroni Arve Tej,

    Pėrgjithsisht nyja e pėrparme nuk dėgjohet:

    - a/ Nė togjet emėr + mbiemėr: Krep i Gat, Krepi Keq, Krepi Madh; Krepi Vogėl, Krepi Larm, Kodra Madhe, Kodra Bardh, Livadhi Keq; Boka Bardh, Boka Zez, Ara Hershme, Ara Madhe, Ara Poshtme, Hija Keqe, Rrasa Lagt.

    - b/ Nė togjet emėr + emėr nė gjinore: Ara Mesdrass, Gryka Musta¬kit, Rruga IbalIes, Kodra Bajrakit, Ara Tumlakit, Brraka Murtajs; Kroni Nenes, etj.

    - c/ Nė togjet emėr + emėr nė gjinore + emėr nė gjinore: Lami La¬vrės Markushit, Kroni Zallit Ahit, Podi Konakit Kigjave, Hija Leqe¬ve, Love, Hija Gurit Mejdanit, Krepi Kutit Fmive, etj.
    - e/ Nė togjet me katėr emra, si te formula: emėr + emėr I + emėr II + plus emėr II: Kroni Brraks Qafs Dashit, Kodra Krygjs Met Alis.

    Nė sistemin e rasave ėshtė pėr t'u pėrmendur pėrdorimi i vendores arkaike: Murrana n'Fusht.
    Toponimet e Kryeziut janė njėgjymtyrėshe, dygjymtyrėshe, tri-gjymtyrėshe.
    - a/ Me njė gjymtyrė: Rrapi, Kabashi, Shaljani, Ēupi, etj.

    - b/ Me dy gjymtyrė: Boka Muratajve, Hija Nushajve, Rruga Mrija¬jve, etj.

    -c/ Me tri gjymtyrė: Rslla Kurt Ukut, Jazi Gec Palit; Kroni Mark Ndrecs, etj.

    - e/ Me katėr gjymtyrė: Podi Lakit Farks Poshter, Podi Lakit Farks Epėr, etj,
    Toponimet e Kryeziut pasqyrojnė fise, njerėz, kafshė, bimė, ujėra; sende, konfiguracione, etj.

    - al Fise: Oroshi, Mirija, Gegaj, Berishaj, Gojani, Kaēinari, Mehajt, Dushmant, Cacet, Ēevani, Doēt, Cent, etj.

    - b/ Njerėz: Podet e Gjergj Palushit, Podi Dom Frans, Boka Gec Pala¬gjive, Ara e Dod Peps, Ara Nu Deds, Ara Pjetėr Lleshit, Ara Par .Mar¬bibs, Lami, Frrok Gjinit, Shullani Tafil Uks, Shpati Marloks, Kroni Pje¬tėr Lleshit, Kroni Mar Dushmanit, etj.

    - e/ Kafshė: Hija Kualve, Gryka Kulshedrės, Guri Dhelpens, Guri Kalit, Guri Edhave, Pusi Deleve, Rrasa Kigjave, Shullani Blets, Suka Kaprejve, Pusi Ukshets, Shpella Dhelpens, Shpella Gjarpijve, Shpella Ujqve, Krepi Blets, Krepi Leprit, Krepi Vjetlls, Kodra Kampuls, Kodra Kamsuts, Prron i Buēit, Kroni Pulave, Kroni Gaforrės, Kroni Sutit, Kroni Gjarpnijve, Brraka Bolls, Brraka Magarit, Brraka Pelave.

    - e/ Bimė: Podet e Qarrit, Podi Lisit, Livadhi Manaferrave, Podi Firve, Ara Grezdeve, Hija Helmit, Gryka Thanave, Hamalla Pirs, Shullani Fir, ShulIani Murrizave, Rraza Lajthijave, Rruga Bagtive, Jazi Arra¬ve, Mullini Luleve, Roga Hudrave, Roga Breut, Krepat e Blithit, Ko¬dra DlIijave, Kodra Laknave, Kodra Hals, Kodra Groshėz, Kodra Ahishts, Kodra Ferrs, Kodra Cungut, Kodra KalIis, Prrani Ahishts, Kroni Vidhit; Kroni Qarrit; Kroni Pepishts, Kroni Laknishts, Brraka Pepishts, Brraka Bushtrrajs, Kodra Thana, etj.

    - d/ Ujėra: Prroni i Fanit, Prroni Rrahit, Prroni Kronit Hyss, Prroni
    Kllaēkės, Prroni lumit tė Mahalls, Prroni Bens, Prroni Prrezit, Prron i Qaf Pjaks, Prroni Nermjec; Kroni Kishs, KronI Likajs, Kroni i Gurit; Kroni Hijes, Kroni Jazit, Kroni Kēiras, Kroni Shoshtit, Kroni Nermjec, Kroni Braks, Kroni Lagjeve, Kroni Gjegjinit, Kroni Orosh, Kroni Lugjeve, Kroni Gryks, Brraka Kolics, Brraka Prrezit, Brraka Hurdhans, Podi Hurdhave, Gryka Kronit Gacs, Pusi Pusterrit, Hamlla Puēekve, Jazi Vis, Vija Ujnave, Krepi Kronit, Krepi Pusave, Kodra Zhurrels, Kodra Hur¬dhave, Pusi Ograjs, Pusi Megjs, Krepi Vis, Kroni Larans, Kroni Sulēe¬lit, Jazi Arave, Hamallat e Vads.

    - dh/ Sende: Podi Koniqeve, Boka Parullave, Ara Xhamis, Ara Ulics, Pusi Barakve, Rruga Vagonit, Mrizi Murans, Krepi Kalas, Krepi Farks, Krepi Mullinit, Pusi Urs, etj.

    - e/ Konfiguracione: Puēili te Podi Baskijave, Livadhi Kronit Ftoft, Sta¬ni te Krojet e Moēme, Puēili Nėn Gurr Gaten, Jazi Vis Midisme, Pusi te Ujt e Gjelmt, Lugu i Kronit Kalbt, Pusi me dy vala, Brraka Kslls Lugjeve, Brraka Mrizit Murans, Kroni Vogėl nėn Livadh t‘Ballshit, etj.

    - f/ Njė numėr shumė i vogėl toponimesh mbajnė emra «shenjtorėsh»: Kisha Shnaprens, Kisha Shėnkollit, Kisha Shmris, Kodra Fushs Shnapre¬ns, Livadhi Podit Shmris, etj.

    Leksiku i kėtyre toponimeve ėshtė me mjaft interes shkencor. Unė po pėrmend vetėm ndonjė shembull: Batėrr: Gryka Baterrs; bepė: Liva¬dhi Beps «krah i veriut, vend qė rreh veriu»; bre-u: Kroni Fuhs Bre¬ut,«bredh»; breshtė: Podi Breshts «pyll me bredha; bungajė: Kroni Bungajs «pyllė me bunga»; ēuk-u: Kroni Ēukut, «vend i shkelur, qė formon gropė, midis grykave,.; gaforre: Kroni Gaforres «lloj i krustaceve qė rron nė ujėra tė ėmbėla»; grathel: Kodra Grathelit «grathel: gjėm¬baē»; grezdė: Ara Grezdave «gresė»; helm, Hija e Helmit «landė, marsha¬llojė»; halė: Kodra Hals; imshtė: Kodra Imshts Buē», pyllė me lisa»;kerrsh: Rruga majes Kerrshit; kremshinė: Kullota Kremshins; lerė: Kullota Lera¬ve «gurė qė shemben me zhurmė»; likojė: Kroni Likojs «kėnetė e vogėl»; loranė : Kroni Lorans, «midis gurėve tė mėdhenj»; magar: Brraka Ma¬garit; mesdrasė: Ara Mesdrass «Pronėė e pėrbashkėt»; meteh: Hija Mete¬hit «metef: vend kufitar; vend i lartė.; peron: BrrakaPeronit «kanal); pirrė: Hamalla Pirrs; poēuk: Hija Poēukut; puēek: Hamalla Puēekve; puēil: Puēili nėn Gur Gaten; qorė: Heneku i Gurit Qores; repė: Roga e Reps Gat; rogė: Suka Rogs Madhe; rub: Mali fundit Rubs; rrazė: Rrazė Lejthijave; rrenojė: Rrenoja Vogel, rrethatak: Boka Rrethatakit; rrushullak: Kodra Rrushullakit; shkitė: Ara Shkits; shqekė: Krepat e Shqeks Korbit; shurēel: Brrakė Shurēelit; terr: Pusi Pus Territ; ,tis: Brraka Tisave, thimė (i, e): Boka Thirne; ukshetė: Pusi Ukshets; vala¬nice: Pusi Valanics; zhurelė: Kodra Zhurels, etj.

    Disa nga kėto fjalė tė leksikut tė Kryeziut janė me interes shkencor edhe pėr studimet etimologjike nė fushė tė shqipes.
    Pėrsa u takon huazimeve, kemi pėrshtypjen nga lėnda e mbledhur, se kėto janė nė raport tė zhdrejtė me fondin autokton tė fjalorit tė gjuhės sonė; d,m.th, fjalėt e fondit autokton janė tė shumta, kurse huazimet janė tė pakta, kryesisht, sllave ose turke. Po shėnojė nga huazimet slla¬ve: Podinat, Podi Laknishts, Zabeli, Livadhi Okolit, Podinat e Bokove, Boka e zabelit, Livadhi Prozhmit, Zabeli Fushs, Mrizi Brijave tė Kunors; Podi Koniqeve; Ara Ulics; Pusi Valanisc, Pusi Stanit, Podet e Gjergj Palushit, Podi Dom Fans, Podet e Qarrit, Podi i Breshts, Podi Lisit, Podi Firve, Pusi Ograjs, Stani te krojet e Moēme, etj.
    Nga huazimet turke nė toponiminė e Kryeziut bien nė sy: Hija Gurit Mejdanit, Kroni Mar Dushmanit, Kroni Mejdanit, Krepi Kalas, Zabeli Ahmetit, Livadhi Kajmakit, Heneku i Ēukut Marlals, Kodra Kso-lls Beqirit, Ara Hanifes; Ara Alis, HamalIa Alis,Vorri lsufit, Mu¬llini Hoxhs, Zabeli Rushitit, Zabeli Muslis, Brraka Gurit Mejdanit, Brraka Hijes Zenelit, etj ..

    Duke pėrfunduar kėtė kumtesė, e ndjej detyrė tė theksoj se mbledh¬ja dhe studimi i toponimeve pėrbėn, sot, njė detyrė tė ngutshme, nė tė cilėn duhet tė angazhohemi tė gjithė, veēanėrisht ne, arsimtarėt, qė shėrbejmė nė fshat.


    Botuar nė: Puka dhe Shkolla, revistė e Kabinetit Petagogjik-Pukė, Pukė, 1977, f. 32-37.

  4. #24
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    DOKUMENT MBI ISMAL KRYEZIUN
    Shkodėr, 19 gusht 1881
    Vendim i Gjykatės Ushtarake tė Shkodrės pėr dėnimin me internim tė Ismail agės dhe Haxhi Musait pėr veprimtarinė e tyre mė tė mirė tė Lidhjes Shqiptare
    Nė bazė tė shkresės qė Shkėlqesi a e tij, Dervish pasha, i ka dėrguar qendrės sė vilajetit dhe komandės sė Shkodrės mė 13 shaban 98-27 qershor 97, [9 korrik 1881], Gjykata e Jashtėzakonshme e Shko-drės zhvilloi procesin gjyqėsor kundėr Ismailit, birit tė Saliut, nga fshati Kabash i Kazasė sė Pukės, vilajetit tė Shkodrės, ish-kajmekam i kėsaj kazaje, dhe kundėr Musait, birit tė Ethemit, nga Puka, imam i xhamisė sė Pukės.
    -Nga procesverbali i gjyqit rezulton se Haxhi Omeri, nga Prizreni, nė kohėn kur po arrestoheshin personat qė kishin marrė pjesė dhe kishin pėrkrahur kryengritjen qė ndodhi nė anėt e Prizrenit, kur doli urdhri pėr kapjen e tij dhe kur pa se godina e kryengritjes qė kishte themeluar dhe kishte pėrgatitur ai u shemb dhe u shkatėrrua, u arratis si tradhtar e frikacak. Pikėrisht nė kėtė kohė Ismail agai, nėn pretekstin e rindėrtimit tė Urės sė Vezirit, dhe gjoja pėr tė lehtėsuar kalimin e nėpunėsve tė shtetit, pa pasur ndonjė urdhėr tė posaēėm dhe pa ndonjė autorizim, u nis nga qendra e kazasė sė [Pukės] dhe shkoi tek ura e lartpėrmendur qė ndodhet nė njė largėsi prej 18 orėsh. Nėn maskėn e kryerjes sė detyrės dhe tė shėrbimit tė vet ai organizoi njė veprim antishtetėror, lehtėsoi arratisjen [e Haxhi Omerit], me ndėrmjetėsinė e djalit tė hoxhės sė Pukės, Ethemit, qė ishte dhe kapteri i policisė, ai guxoi tė kalojė fshehurazi Haxhi Omer efendiun.
    Duhet theksuar nė mėnyrė tė veēantė se Haxhi Omeri nga Malėsia e Gjakovės ka shkuar dhe ka rėnė nė shtėpinė e Mahmud efe ndiut, qė ishte imam i fshatit Bytyē dhe dhėndėr i Ismail agait. Nė atė kohė ndodhej atje edhe i biri i hoxhės--sė Pukės, Ethem, i cili e ndihmoi atė tė arratisej. Kur ndodhej nė Shkodėr, gjatė arratisjes sė tij, Haxhi Omeri bujti dhe u strehua pėr gjashtė netė me radhė nė shtėpinė e Jusuf efendi Golemit nga Shkodra, i cili tani ėshtė atje kryetar i bashkisė. Pas kėsaj ai kaloi nė Ulqin. Po kėshtu, nė kohėn e kryengritjes qė shpėrtheu pėr ēėshtjen e Ulqinit, kur Jusuf efendi Golemi u dėrgua nė Prizren nga Komiteti antishtetj:!ror2 qė qe for-muar nė Shkodėr, pėr tė nxitur dhe pėr tė inkurajuar atje veprimet antiqeveritare, ai qėndroi nė shtėpinė e Haxhi Omerit.
    Kur njė person u arratis, sepse u mor vesh ēėshtja e tij e kaluar dhe e rėndėsishme, si dhe pėr shkak tė veprimeve antiligjore qė kishte kryer, ai u strehua po nga i sipėrpėrmenduri Isamil agai dhe Hoxhė Musai.
    Nė kėtė mėnyrė, duke qenė nėpunės i Perandorisė Osmane, i ngarkuar me detyrėn themelore dhe tė shenjtė tė ruajtjes sė qetėsisė dhe tė mirėqėnies sė vendit, [Ismail Agail ka guxuar tė nxisė veprimet kryengritėse dhe antishtetėrore tė cilat, mos e dhėntė zoti, qė veēanėrisht nė njė situatė tė tillė, tė bėheshin shkak qė tė shtohe-shin edhe mė tepėr telashet e Perandorisė Osmane.
    Pėr kėtė arsye, Ismail aga dhe Hoxhė Musai u gjykuan sipas nenit tė katėrt tė ligjit mbi gjendjen e jashtėzakonshme [ushtarake]; nė bazė fi:\ nenit 57 tė kapitullit tė dytė tė Kodit Penal Perandorak u vendos qė ata tė largohen e tė internohen jashtė vendit tė tyre.
    -Po ju paraqitet ky vendim i ynė, qė u hartua pėr kėtė ēėshtje [ ... ].
    7 gusht 97 [19 gusht 1881].

  5. #25
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,381
    Faleminderit
    39
    30 falenderime nė 21 postime
    flmn feg..

    shume interesante kto informacione..

    sa shum gjera nuk i dime..

    vazhdo feg..

  6. #26
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Ismail Kryeziu
    Nga: Ismet Bala - Ndue Ēuni

    Njė figurė tjetėr, qė ndriti nė vitet '70 tė shekullit tė kaluar, ėshtė dhe ajo e Ismail Saliut, nga Kryeziu, i njohur me emrin Ismail Kryeziu. Ismaili lindi nė fshatin Kryezi, nė njė familje me zė nė krahi-nėn e Pukės. Sipas njė dokumenti, tė shkruar nga konsulli i pėrgjithėm austriak Lipih del se Ismail Kryeziu i pėrket njė fisi tė rėndėsi¬shėm tė Dukagjinit dhe simpatizohet si nė Dukagjin dhe nė Mirditė. Pėr kėtė arsye Porta e Lartė i ofroi poste civile dhe ushtarake. Ajo pėrpiqej ta komprometonte pėr ta vėnė plotėsisht nė shėrbim tė saj, por siē do ta shohim, nuk e arriti njė gjė tė tillė, mbasi tek kjo familje, si dhe nė tė tjerat, ishte mbjellė fara e patriotizmit, qė nė kohėn e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit u shfaq me forcė. Ky tashti ishte njė burrė i for¬muar e me karakter, qė nuk e thyenin as burgu as internimi.

    Nė vitet e Lidhjes Shqiptare, tė formuar nė Prizren edhe populli i rrethit tė Pukės u pėrflak nga zjarri i luftės pėr liri. Porta e Lartė ndiqte me vėmendje ngjarjet nė kazanė e Pukės. Kjo pėr faktin se nėpėr teritorin e Pukės kalonte rruga shumė e rėndėsishme e karvaneve dhe e reparteve ushtarake, qė lidhte Prizrenin me Shkodrėn. Nė popu¬llin pukjan shtohej nė masė dhe rritej me forcė pakėnaqėsia prej zullumeve tė administratės e tė reparteve ushtarake osmane.


    Kryeziu, fshati ku lindi dhe jetoi Ismail Kryeziu

    Pėr tė dalė nga gjendja, Turqia ndėrmerrte ekspedita ndėshkimore, ndėrronte ad¬ministratėn dhe kajmekamėt. Kėshtu, nė vitin 1887, u hoq Hajdar Be¬legu, njė turkofil, ish kajmekam dhe u emėrua nė Lezhė me tė njėjtėn detyrė. Porta emėroi Dedė Gegėn, nga Mirdita, duke menduar qė ky kompromis do ta zbuste revoltimin e popullit, por pakėnaqėsia s'kishte tė sosur. Si rrugėdalje u gjet, ndėr tė tjera, dhe emėrimi i Ismail Sa¬li Kryeziut kajmeliam i kazasė sė Pukės. Sipas njė. dokumenti del qė nė vitet e Lidhjes ky ishte kajmekam ndersa i biri. Mustafa komandant i xhandarmėrisė sė Pukės.

    Tė dhėnat e kohės na bėjnė tė ditur se tek Ismail Saliu, pikėrisht, gjatė qėndrimit tė tij si kajmekam u shtua fryma patriotike, liridashėse, nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare.

    Edhe tani, nė Kryezi ruhen kujtimet, tė cilat duke kaluar nga njeri brez tek tjetri, kanė arritllr deri nė ditėt e sotme. Por ajo qė nxjerr mė nė pah veprimtarinė patriotike tė tii ėshtė vendimi i gjykatės ushta¬rake tė vilajetit tė Shkodrės i 19 gushtit 1832. Nė kėtė vendim thuhet: “Pikėrisht nė kėtė kohė (nė kohėn e Lidhjes) Ismail Kryeziu nėn pretekstin e ndėrtimit tė Urės sė Vezirit (qė ishte nė rajonin e kazasė sė Pukės) dhe gjoja, pėr tė lehtėsuar kalimin e nėpunėsve tė shtetit, pa pasur ndonjė urdhėr tė posaēėm as ndonjė autorizim, u nis nga qendra e kazasė sė Pukės e shkoi tek Ura e lartpėrmendur, qė ndodhet nė njė largėsi prej 18 orėsh. Nėn masken e kryerjes dhe tė sherbimit tė vet, ai organizoi njė veprimtari antishtetėrore, i lejoi arratisjen Haxhi Omerit (Omer Pri-zrenit) ish-kryetari i Lidbjes sė Prizrenit dhe siguroi tė kalojė Haxhi Omer Efendinė ., . .". Nga vendimi i gjyqit del qartas bashkėpunimi me Qeve¬rinė e Lidhjes, “mbasi edhe nė kohėn e mbrojtjes heroike tė Ulqinit, Jusuf Golemi ishte dėrguar nė Prizren nga Komiteti i Lidhjes pėr Shko¬drėn, pėr tė nxitur veprimet kryengritėse dhe pat qėndruar nė shtė¬pinė e Haxhi Omerit”. Por “kur njė person u arratis (qė ishte me Isuf Golemin), sepse u muar vesh ēėshtja e tij e kaluar edhe e rėndėsi¬shme, pėr shkak tė veprimeve antiligjore (antiturke) qė kishte kryer, ai u strehua po nga ata (Ismail Kryeziu dhe Hoxhė MIusai), Ismaili ka guxuar tė nxitė veprimet kryengritėse dhe antishtetėrore ... “.


    Ymer Prizreni

    Nga kjo pjesė e cituar del qartė se Ismail Kryeziu, megjithėse nė shėrbim tė qeverisė osmane, nė fakt i ka shėrbyer ēėshtjes kombėtare. Nė kohė tė kėqija, qė kalonte populli ynė, ishte shumė e vėshtirė tė bėhej njė hap i tillė. Marrja nė besė, sigurimi i jetės nė ish-kazanė e Pukės, strehimi nė shtėpi i kryetarit tė Qeverisė sė Pėrkohshme tė Lidhjes, shoqėrimi deri nė Shkodėr, duke mbrojtur jetėn e tij dhe duke rrezikuar tė vetėn, fIet pėr patriotizėm tė flaktė.

    Nė njė dokument, qė mban da¬tėn 10 priIl 1883, tė shkruar nga konsulli Lipih, theksonte se dhe i biri I Ismailit, Mustafa, ishte nė kohėn e Lidhjes komandant i xhandarimėrisė nė Pukė dhe ndihmoi babės sė vet. Prandaj Porta e Lartė e arrestoi dhe atė, por pas pak ditėsh mundi tė ikte nga burgu dhe jetoi dy vjet i fshehur nė Pukė.
    Pėr veprimtarinė e tij patriotike nė shėrbim tė Lidhjes Shqiptare

    tė Prizrenit, pėr tė mirėn e ēėshtjes kombėtare, duke qenė, njėkohėsisht, i rrezikshėm pėr Perandorinė Osmane, Ismail S. Kryeziu u dėnua me 5 vjetė internim. Simbas dėshmive gojore qė ruhen edhe sot nė Kryezi, thuhei se pėr t'i torturuar tė dėnuarit dhe pėr t'i futur panikun popullsisė shkodrane, 75 tė dėnuarit nga kjo gjykatė ushtarake, ndėr ta edhe Ismail Kryeziu, i lidhėn nėn bark tė kalit dhe I ēuan kėshtu prej Shkodre deri nė Shėngjin, prej ku i nisėn nė anije pėr nė Anadoll. Shumė prej i tyre vdiqėn rrugės .

    Nė vitin 1885, kur perandoria po kalonte njė krizė tė madhe dhe pa¬kėnaqėsia nė tė gjithė Shqipėrinė po shtohej nė pėrmasa tė mėdha, pėr tė qetėsuar zėmėrimin e shqiptarve, Porta e Lartė i liroi tė internuarij, qė i kishin mbetur ende gjallė, ndėr ta dhe Ismail Kryeziun.

    Duke gjykuar mbi kėto qė u thanė dhe mbi njė dokument tjetėr, qė, flet pėr luftėn nė mbrojtje tė Plavės e tė Gucisė, Hotit e Grudės, ku u vrejt njė pjesmarrje relativisht e madhe e pukjaneve, arrihet nė pėrfundim se nė kete drejtim Ismail Kryeziu ndonėse ishte kajmekam ka ndIkuar per mirė.

    Shteti Shqiptar e ka vlerėsuar veprimtarinė patriotike tė Ismail Krye-ziut dhe e ka dekoruar me medaljen "Pėr veprimtari patriotike".

    Shenim i redaksisė: Kjo figurė me permasa dhe vlera ndėrkrahinore kėtu pasqyrohet vetėm nė kėndvėshtrimin e aktivitetit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

    Botuar nė; Puka dhe Shkolla, Pukė 1978.






    Fshat ku lindi dhe jetoi Ismail Kryeziu
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 21-02-2010 mė 06:45

  7. #27
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Sadik Bajrami
    Nga Gjon Gjoni

    Vitet rrjedhin ashtu siē rrjedh ujė mbi shtratin e lumit. Nė kėto vite gjen gjurmėt e njerėzve, jetėn dhe historinė e tyre. Tė tilla gjurmė gjen edhe nė historinė tonė tė re tė tė mėsuarit shqip. Shumė mėsues sot thirren veteranė tė arsimit, ndonėse me pak shkollė. Mėsues tė parė pukjanė do tė ishin qė kishin paktėn 5 klasė, qė dinin shkrim e kėndim, kryenin veprimet aritmetike, sipas programit tė miratuar nė vitet e para, pas ēlirimit tė vendit nga okupatorėt nazi-fashist.

    Njė ndėr kėto pionier ishte edhe Sadik Bajram Brahaj i lindur nė fshatin Kryezi, mė 1926, i arsimuar me nota tė shkollės mashkullore, "shumė mirė", nė vendlindje. Vėllai i tij Musa Bajrami, kujton: "Sadiku ėshtė ndėr tė parėt nxėnės tė Kryeziut me mėsues Filip Lacukun, i ardhur nga Shkodra. Mėsimin e bėnin nė shtėpinė e Nikollė Prengė Rrapit. Mbas ēlirimit i bėhet thirrje pėr tė punuar vullnetar nė hekurudhėn Durrės-Peqin. Ai shkon, dhe punon atje disa muaj. Pasi kthehet i bėhet thirrje pėr tė punuar mėsues. Me 1 mars tė vitit 1948 emrohet nė fshatin Sapaē (Iballė). Ish nxėnėsit e tij, Prend Lleshi, Dedė Palushi, Zog Sokoli, kujtojnė se shkollė u bė shtėpia e Palush Mark Prelės. Ishim 32 nxėnės. Mėsues Sadiku na mėsonte nė njė odė, qė pėr banka kishin shkami (stola). Qėndron kėtu mbi dy vjet, pėr t'u emruar pėrsėri larg vendlindjes, nė fshatin Dardhė. Edhe kėtu mėsimin e bėnin nė shtėpi private, nė atė tė Bibė Zekės. Sipas kushteve tė kohės, Sadiku, me kurset pedagogjike qė kishte zhvilluar nė Shkodėr, mundohej qė nxėnėsit tė mėsonin tė shkruanin e lexonin sa mė mirė gjuhėn shqipe, tė dinin veprimet aritmetike, tė kishin njohuri tė mira pėr lėndėt e historisė e gjeografisė, sipas programit mėsimor edukativ. Ai kujtohet me respekt nga banorėt e Dardhės.



    Ndoshta kushtet ekonomike e detyruan mėsuesin e viteve tė para, tė ndėrpresė profesionin e moshės sė rinisė, pėrtė punuar si specialist i pyjeve deri nė mbushjen e moshės sė pensionit. Sadiku nuk jeton mė, ai vdiq mė 1997, por emri i mėsuesit tė fėmijėve tė Sapaēit e Dardhės, nderohet e kujtohet. Njė opinion i gjerė shoqėror ruan respekt pėr burrin e urtė Sadik Brahaj.


    Marrė; Nga libri Udhėrrėfyesit e Dijes, tė autorit Gjon Gjoni
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  8. #28
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Shkurt disa shenime per Kryezite.
    Ndrec Kryeziu.Ushtar i Bajram Currit
    Ne Luften e dyte botrore Kaqen luftatar i Ballit kombtar
    Ka shpetuar Fadil Hoxhen nga italianet.
    Djemte e Ndreces Kola Minator i Trepqes dhe greviste
    Gjate fjalimit te ti ne Minjeren e kishnices Haptase pa pasur frike qe nat kohe pak jon kon qe flasin haptas per Republike Tha.Popullit te Kosoves i takon republike ka derdhur shume gjake per ket tok etj.
    Uke Kryeziu kaqen ne funksion te larte ne prishtine. ne nje kohe vrau udbashin qe deshti me ja okupu token Uka kaqe ne mbrojtes i te afermve dhe ndihmse kofte me pushke kofte ne ndihme ne diqka tjeter Gjat Nje koflikti qe ka ndodhur per do te fqinje (komshi) te ti me pushk ju ka ndihmur e pa pasur frike pak kapase ksi njeri te mir.
    Nipat e ndreces kane qen ne Uqk.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 22-02-2010 mė 03:56

  9. #29
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Ja disa shembuj: Bajram Hajdari, i pushkatuar nė Hereē nga xhandarmėria e Serbisė. Atje e ka varrin. Curr Misini, vėllai i gjyshit tim, u vra nė Junik, kur Juniku e kishte statutin neutral. Kur ėshtė vrarė, ka qenė pėrcjellės i Bajraktarit tė Junikut. Aty e ka edhe varrin Dinė Asllani, axha im, ka vdekur nė Gjakovė nga tifusi. Ishte luftėtar i Luftės Nacional- Ēlirimtare. Varrin e ka nė Gjakovė. Selim Rrustemi, njė figurė e njohur dhe luftėtar i devotshėm, prijės dhe pjesėmarrės nė shumė luftėra pėr ēlirmin e atdheut. Luftėn mė tė madhe e bėri nė mbrojtjen e trojeve shqiptare nė Plavė dhe Guci. Ka qenė bashkėpunėtor i Zija Kosovės dhe Kryezive tė Gjakovės.
    http://www.google.se/url?sa=t&source...GM3DW0A8DOMcrw

  10. #30
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    19-02-2007
    Postime
    1,335
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ceno Bej Kryeziu tė cilin Krajli i Serbisė dhe pashiqi e quanin " CARA BEG" ishte njeriu mė besnik dhe nė shėrbim tė Kralevinės serbe ndersa si anėtar i Partis radikale serbe ishte njė lloj " guverneri" pėr Kosovė ( e ay emri tjetėr siē e quajnė serbėt).
    Ceno Bej Kryeziu nė bashkėpunim me Pashiqin dhe Zogun nė anėn tjetėr angazhojn kadri Mehmetin pėr tė bė vrasjen e plakut tė maleve Bajram Currin. Pėr kėtė gjė, Ceno bej Kryeziu ( lexo: Cara beg) merr nga pashiqi 100.000 mijė duketėr tė kohės pėr t'a dhėnė Kadri mehmetit pėr ta bėrė kėtė gjė.
    PO ashtu Ceno bej Kryeziu kishte vė nė Lėvizje xhandarmeri tė shumtė pėr tė bė shuarjen e Lėvizjes Kaēake dhe pėr kėtė gjė Ay dhe Gani bej ishin dėnuar me vdekje nga " Komiteti i Kosovės" ideolog tė sė cilit ishin Kadri Prishtina dhe Hasan prishtina.
    Ceno bej Kryeziu pėr ta kuptuar ata qė e lexojn sot pėr atė kohė ka qenė njė Rrahman Morinė i Kosovės.
    Gjerė sa nė njėrėn anė nė Kosovė vepronte " Komiteti Kosova" ilegalisht dhe ishte Partia Xhemijeti qė vepronte legalisht dhe kishte deputet tė saj nė parlamentin e Beogradit Ceno Bej Kryziu ishte nė Parti Serbe dhe atė nė Partin radikale serbe qė nė pėrkthim i bje tė ishte pjestarė i Lėvizjeve ēetnike serbe.
    Kosova mbanė mend Kadri , Xhemajl dhe Hasan prishtinėn, Nazmi gafurrin, e tė tjerė sikur qė mban mendė Rizah Bllacėn deputetin shqiptarė nė Beograd por qė u vra dhe deputet si Ferat e Nexhip Draga e tė cilėt nė qėndrimet qė pėrfaqesonin dhe forcen ishin tė njjetė me deputetin e Preshevės nė parlamentin e Beogradit Riza Halimin.
    Gjerė sa ata i mban mend pak Historia pėr ndonjė diskutim nė tė mirė tė shqiptarėve dhe kundra Krajlit tė Serbis CENO bej Kryeziun ( lexo siē i thonin serbėt Cara Beg) Gani Bej Kryeziun nuk i mba mend as Historia dhe as Njerzia pėr ndonjė aktivitet sado t'vogėl kundra Krajlit serbė dhe Radikalėve serbė; as kur vritnin gra pleq e fėmij; as kur shperngulnin pėr Turqi!
    Ndjekjen e atyre qė ishin kundėr Politikės sė Krajlit nė Kosovė detyrė tė parė dhe primare e kishte Ceno Bej Kryeziu!
    Ky ka qenė nė atė kohė mė serbė dhe mė shumė pėr Krajlin Karagjorgjeviq sesa shumė serbė tjerė!

  11. #31
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    [QUOTE=Preng Sherri;2609652]Ceno Bej Kryeziu tė cilin Krajli i Serbisė dhe pashiqi e quanin " CARA BEG" ishte njeriu mė besnik dhe nė shėrbim tė Kralevinės serbe ndersa si anėtar i Partis radikale serbe ishte njė lloj " guverneri" pėr Kosovė ( e ay emri tjetėr siē e quajnė serbėt).
    Ceno Bej Kryeziu nė bashkėpunim me Pashiqin dhe Zogun nė anėn tjetėr angazhojn kadri Mehmetin pėr tė bė vrasjen e plakut tė maleve Bajram Currin. Pėr kėtė gjė, Ceno bej Kryeziu ( lexo: Cara beg) merr nga pashiqi 100.000 mijė duketėr tė kohės pėr t'a dhėnė Kadri mehmetit pėr ta bėrė kėtė gjė.
    PO ashtu Ceno bej Kryeziu kishte vė nė Lėvizje xhandarmeri tė shumtė pėr tė bė shuarjen e Lėvizjes Kaēake dhe pėr kėtė gjė Ay dhe Gani bej ishin dėnuar me vdekje nga " Komiteti i Kosovės" ideolog tė sė cilit ishin Kadri Prishtina dhe Hasan prishtina.
    Ceno bej Kryeziu pėr ta kuptuar ata qė e lexojn sot pėr atė kohė ka qenė njė Rrahman Morinė i Kosovės.
    Gjerė sa nė njėrėn anė nė Kosovė vepronte " Komiteti Kosova" ilegalisht dhe ishte Partia Xhemijeti qė vepronte legalisht dhe kishte deputet tė saj nė parlamentin e Beogradit Ceno Bej Kryziu ishte nė Parti Serbe dhe atė nė Partin radikale serbe qė nė pėrkthim i bje tė ishte pjestarė i Lėvizjeve ēetnike serbe.
    Kosova mbanė mend Kadri , Xhemajl dhe Hasan prishtinėn, Nazmi gafurrin, e tė tjerė sikur qė mban mendė Rizah Bllacėn deputetin shqiptarė nė Beograd por qė u vra dhe deputet si Ferat e Nexhip Draga e tė cilėt nė qėndrimet qė pėrfaqesonin dhe forcen ishin tė njjetė me deputetin e Preshevės nė parlamentin e Beogradit Riza Halimin.
    Gjerė sa ata i mban mend pak Historia pėr ndonjė diskutim nė tė mirė tė shqiptarėve dhe kundra Krajlit tė Serbis CENO bej Kryeziun ( lexo siē i thonin serbėt Cara Beg) Gani Bej Kryeziun nuk i mba mend as Historia dhe as Njerzia pėr ndonjė aktivitet sado t'vogėl kundra Krajlit serbė dhe Radikalėve serbė; as kur vritnin gra pleq e fėmij; as kur shperngulnin pėr Turqi!
    Ndjekjen e atyre qė ishin kundėr Politikės sė Krajlit nė Kosovė detyrė tė parė dhe primare e kishte Ceno Bej Kryeziu!
    Ky ka qenė nė atė kohė mė serbė dhe mė shumė pėr Krajlin Karagjorgjeviq sesa shumė serbė tjerė![/QU

    Sedi cilin patriot e paska vra Gani Kryeziu o Preng shkruje nje? A komunistat me mijra kan vra. Tani Azem syla nja 900 vete me shikun dhe paret e popullit tuj keq perdor.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 22-02-2010 mė 07:42

  12. #32
    i/e regjistruar Maska e puroshkodran
    Anėtarėsuar
    07-02-2008
    Postime
    3,637
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 4 postime
    Me mbiemer Kryeziu eshte edhe nje nga deshmoret e demokracise qe u vrane me 2 Prill. Nazmi Kryeziu

  13. #33
    Special. . .
    Anėtarėsuar
    04-01-2010
    Postime
    647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Edhe Jehona Kryeziu eshte..haahah :P

  14. #34
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    19-02-2007
    Postime
    1,335
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ceno bej Kryeziu dhe Gani beu duke qenė nė shėrbim tė Krajlit dhe tė partis radikale serbe, anėtar"tė sė cilės ishin dhe duke shėrbyer nė politikėn e krajlit tė Serbis kanė vrarė me mijėra shqiptarė dhe tė tjerė shpėrngulur pėr Turqi. Vetėm nė vitin 1920-1924 nė Kosovė ishin ngulitur mbi 24.000 mijė familje serbe; jo individ serbė por Familje kolone serbe.
    Tashti ne po flasim pėr Ceno Bej Kryeziun dhe Gani bej Kryeziun dy puthador dhe njerez shumė besnik tė Krajl karagjorgjeviqit nga i cili edhe merrnin pagat e tyre tė rregullta.
    Pėr atė se kush ishin Kryezinjtė dhe begollėt e pejės ( para Luftės sė Dytė Botėrore) leone librin " Kosova nė mes dy Luftėrave Botėrore" dhe " Lėvizja Kaēake".
    Tashti me kėta dy nuk mund tė identifikojm gjithė fisin e Kryezinjėve ngaqė pas Luftės sė Dytė Botėrore nga ata tė Gjakovės kemi vėllezrit Ekrem Dhe Ali Kryeziu qė u dėnuan nga regjimi gjakatar i Tito-Rankoviq dhe sahanlepires tė tyre nė Kosovė.
    Pse kanė qenė gjakprishur dhe gjakshitur Ceno Bej Kryeziu me t'vetet kjo aspak nuk i turperon Kryezinjtė e tjerė sepse Nėse ka qenė Tradhtarė Hamza kastrioti, nipi i Skėnderbeut, pra djali i vėllaut ku s'ke tjetėr mė tė afėrt kjo aspak se ka zbehur figuren e Skenderbeut dhe heroizmat e tij!
    Ne vetėm folėm pėr atė se cilėt ishin Ceno Bej Kryeziu i cili i shkruante letėr Ahmet Zogut qė mos tė linte askund Shoten qė vuante pėr tė gjetė strehim nė Shqipėri dhe kaēakėt e tjerė.
    Shota s'pati mundėsi tė shtrohet nė Spital dhe shiti kalin e Azemit pėr tė blerė ushqime pėr fėmijėt bonjakė tė shokėve tė vrarė tė cilėt i kishte me vete nė Shkodėr. Atje vdiqė dhe meqė s'kishte asgjė nga vetja e saj pushteti nuk lejoj qė ajo tė varrosej nė varreza tė qytetit dhe pėr kėtė ishte varrosur nė plehrat e qytetit tė Shkodrės.
    Shumė vite mė vonė ajo ishte zhvarrosur dhe me nderime ishte varrosur aty ku sot e ka varrin; varrė qė pas " demokracis" askush mė s'tregoj kujdes pėr tė.
    Pse?
    Sepse filluan t'i bėjnė " patriot" tradhtarėt se paskan ra viktima tė komunizmit si gani Beu e i cili para lufte kishte bė viktima shqiptarėt tė cilėt nuk e pranonin politiken e krajl serbis!
    Tė pyesėsh se kėnd vrau gani bej ėshtė njėsoj sikur tė pyesėsh ; se kend e vrau Rrahman Morina.
    Nė faktė Rrahman Morina se vrau asnjeri por duke qenė nė shėrbim tė Serbis ai vrau mė shumė se ata qė vritnin praktikishtė!

  15. #35
    Proud 2 b Albanian Maska e Linda-uk
    Anėtarėsuar
    10-08-2009
    Vendndodhja
    Angli
    Postime
    286
    Faleminderit
    2
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    nje shoku im qe kemi punuar bashke ne Londer i ka prinderit nga fshati Kryezi te Pukes, po mbiemrin nuk e ka Kryeziu ! interesante kto qe keni shkruar
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Linda-uk : 22-02-2010 mė 14:21
    U cant judge a book by its cover but you can tell its price

  16. #36
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Citim Postuar mė parė nga Preng Sherri Lexo Postimin
    Ceno bej Kryeziu dhe Gani beu duke qenė nė shėrbim tė Krajlit dhe tė partis radikale serbe, anėtar"tė sė cilės ishin dhe duke shėrbyer nė politikėn e krajlit tė Serbis kanė vrarė me mijėra shqiptarė dhe tė tjerė shpėrngulur pėr Turqi. Vetėm nė vitin 1920-1924 nė Kosovė ishin ngulitur mbi 24.000 mijė familje serbe; jo individ serbė por Familje kolone serbe.
    Tashti ne po flasim pėr Ceno Bej Kryeziun dhe Gani bej Kryeziun dy puthador dhe njerez shumė besnik tė Krajl karagjorgjeviqit nga i cili edhe merrnin pagat e tyre tė rregullta.
    Pėr atė se kush ishin Kryezinjtė dhe begollėt e pejės ( para Luftės sė Dytė Botėrore) leone librin " Kosova nė mes dy Luftėrave Botėrore" dhe " Lėvizja Kaēake".
    Tashti me kėta dy nuk mund tė identifikojm gjithė fisin e Kryezinjėve ngaqė pas Luftės sė Dytė Botėrore nga ata tė Gjakovės kemi vėllezrit Ekrem Dhe Ali Kryeziu qė u dėnuan nga regjimi gjakatar i Tito-Rankoviq dhe sahanlepires tė tyre nė Kosovė.
    Pse kanė qenė gjakprishur dhe gjakshitur Ceno Bej Kryeziu me t'vetet kjo aspak nuk i turperon Kryezinjtė e tjerė sepse Nėse ka qenė Tradhtarė Hamza kastrioti, nipi i Skėnderbeut, pra djali i vėllaut ku s'ke tjetėr mė tė afėrt kjo aspak se ka zbehur figuren e Skenderbeut dhe heroizmat e tij!
    Ne vetėm folėm pėr atė se cilėt ishin Ceno Bej Kryeziu i cili i shkruante letėr Ahmet Zogut qė mos tė linte askund Shoten qė vuante pėr tė gjetė strehim nė Shqipėri dhe kaēakėt e tjerė.
    Shota s'pati mundėsi tė shtrohet nė Spital dhe shiti kalin e Azemit pėr tė blerė ushqime pėr fėmijėt bonjakė tė shokėve tė vrarė tė cilėt i kishte me vete nė Shkodėr. Atje vdiqė dhe meqė s'kishte asgjė nga vetja e saj pushteti nuk lejoj qė ajo tė varrosej nė varreza tė qytetit dhe pėr kėtė ishte varrosur nė plehrat e qytetit tė Shkodrės.
    Shumė vite mė vonė ajo ishte zhvarrosur dhe me nderime ishte varrosur aty ku sot e ka varrin; varrė qė pas " demokracis" askush mė s'tregoj kujdes pėr tė.
    Pse?
    Sepse filluan t'i bėjnė " patriot" tradhtarėt se paskan ra viktima tė komunizmit si gani Beu e i cili para lufte kishte bė viktima shqiptarėt tė cilėt nuk e pranonin politiken e krajl serbis!
    Tė pyesėsh se kėnd vrau gani bej ėshtė njėsoj sikur tė pyesėsh ; se kend e vrau Rrahman Morina.
    Nė faktė Rrahman Morina se vrau asnjeri por duke qenė nė shėrbim tė Serbis ai vrau mė shumė se ata qė vritnin praktikishtė!
    kto jon veq trillime te partive para lufte dhe pase lufte per pushtet,dhe azgje tjeter. sikur per rugoven qe po folin.
    Per shoten po fole para gati nje shekull qe nate kohe kaqen fukarllaku i madhe.sot ushtaret invalide te uqk-se dhe populli qe ka psu mase shumti gjate luftes po vujn per buke te gojes
    e udhehqesit ka tremije evro ne muja pluse vjedhin sate mujn,pe qane te kaluaren"jo kerkushe spote vete qyshjekon po qyshe je sot"
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 22-02-2010 mė 14:26

  17. #37
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Ne Kuvendin e Pejes ne mbarim te vitit 1897, te cilin e krysonte patrioti i njohur Haxhi Zeka e Riza Kryeziu ( Gjakova ), Isa Boletini kishte marre pjese me disa bashkevendas te tij qe perfaqsonin vendelindjen e tij. Po ashtu, ata ishin pjesemarrese edhe ne Kuvedin e Lidhjes se Pejes, qe u mbjte me 23-29 janar te vitit 1899 nene kryesine e H. Zekes. Ne kete tubim te rendesishem, njezeri u mbeshteten vendimet per formimin e ushtrise vullnetare shqiptare e cila kishte detyre te mbronte edhe kufijte e jashtem nga sulmet serbe e tjera.

  18. #38
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Ruset i japin Mehmet Shehut te njejtat grada si Enverit
    Gazeta amerikane rrefen historine se si u mbeshtet Mehmet Shehu duke i dhene te njejten grade si dhe Enver Hoxhes. Ai konsiderohej si njeri i besuar i Kremlinit. Organizimi i dy komiteteve politike ne Beograd dhe kush ishin anetaret e tyre, qe kerkon

    C. L. Sulzberger

    BEOGRAD ? Dy komitete refugjatesh nga "Republika Popullore" e Shqiperise se Enver Hoxhes jane formuar ne Jugosllavi, me qellimin e hapur te permbysjes se mundshme te regjimit te Tiranes dhe rikthimin ne vendin e tyre. Ajo qe kuptohet eshte se ka nje berthame te kesaj levizjeje anti-Hoxha, qe perbehet nga rreth 3 mije emigrante shqiptare, ne nje komitet politik me zyra qendrore ne Prizren dhe nje komitet strategjik me zyra ne Pec.
    Anetaret e komiteteve
    Udheheqesi i kesaj levizjeje eshte Gani bej Kryeziu, nje nga drejtuesit me te fuqishem fisnor nga Veriu i Shqiperise, ku nje lloj sistemi feudal i fiseve ekziston akoma ne mes te malesoreve te forte. Zoti Kryeziu ishte nje udheheqes guerilas gjate Luftes se Dyte Boterore, por refuzoi te bashkohej me levizjen partizane shqiptare te kryetarit te shtetit, Enver Hoxha, ose ate te mareshal Titos ne Jugosllavi. Vjeshten e fundit ai shkoi ne Prizren te diskutoje me shumicen e shqiptareve minoritare te zones se Kosove-Metohise ne Jugosllavi, dhe te organizoje nje grup te konsiderueshem emigrantesh nga ata qe ishin zhvendosur permes malesh dhe ishin vendosur ne mes te dy vendeve.
    Tani zoti Kryeziu ka siguruar mbeshtetje te konsiderueshme te nje grup njerezish me ndikim te gjere ne radhet e popullit shqiptar. Keto perfshijne; Cen Elezin, drejtuesin e nje fisi shqiptar ne veri dhe djalin e tij, Gani. Te dy, Ceni dhe Ganiu, kishin qene anetare te Frontit per clirimin Kombetar te gjeneral Enver Hoxhes, por u perjashtuan ne vitin 1946.
    Te tjere mbeshtetes jane: Bajram Bajraktari, Don Kaloshi dhe Caf Bej Ulqinaku. Bajram Bajraktari eshte vellai i nje udheheqesi guerilas antikomunist ne kohen e luftes; kolonel Muharrem Bajraktari, i cili tani eshte refugjat ne Athine; Don Kaloshi eshte nje udheheqes fisnor ne verilindje te vendit me nje ndikim te madh ne radhet e popullsise katolike perreth Shkodres; zoti Ulqinaku eshte nje ish-anetar i regjences shqiptare ne kohen e luftes.
    Nderhyrja ruse kunder Hoxhes
    Si rrjedhim, ajo qe duket eshte se komitetet e refugjateve ketu mbeshteten kudo te nje "front popullor" i hapur, i cili nuk i ben thirrje vetem nje ose dy grupeve. Ne te njejten kohe, ajo qe eshte e kuptueshme ketu eshte se autoriteti personal i kreut te shtetit, Enver Hoxha, eshte ne nje renie graduale. Si rezultat i nderhyrjes se ministrit Sovjetik ne Tirane, kapoja (bosi) aktual i vendit, Dimitri Chivakin, kryetari i shtetit Enver Hoxha ishte i detyruar qe te mbeshteste gjeneralmajor Mehmet Shehun per te marre graden "Gjeneralkolonel", nivel te cilin aktualisht e mban vetem Enver Hoxha. Kjo u vendos me 10 korrik.
    Ajo qe besohet eshte se zoti Chivakin ka ndjere se kryetari i shtetit Enver Hoxha nuk eshte njeri i besuar, si Mehmet Shehu, qe duket se do ta kete me te lehte ta drejtoje skenen ne menyre graduale. Ai nuk eshte nje figure dinamike. Ne maj te ketij viti ai ishte treguar hapur pesimist per te ardhmen e tij dhe te regjimit te tij. Vitin e kaluar ai kishte permbysur gjeneral-lejtenant Koci Xoxen, te cilin e kishte ekzekutuar kete vit. Ne te njejten kohe, kryetari i shtetit, Enver Hoxha, larg nga te dukurit shume luftarak, ndihej jashte nje pushteti te sigurt Perendimor rreth mundesive per te gjetur strehe atje. Ai eshte, ne raport me situaten, nje deshmi e skemes se pushteti i tij ka qene shpetuar vetem nga prishja e Cominform-it. (Zyra e Informacionit Komunist, me qender ne Beograd deri ne vitin 1948, shen. red.). Ne kontrast, gjeneral Mehmet Shehu eshte nga te paktet komuniste shqiptare te paraluftes. Ai komandoi nje batalion te Brigades Nderkombetare gjate Luftes Civile Spanjolle dhe me vone ishte nje udheheqes partizan i zoti. Pas Luftes se Dyte Boterore ai studioi ne Akademine Ushtarake "Voroshilov" ne Moske. Ai eshte qartesisht i besuari i Kremlinit.

    Shkrimi eshte publikuar ne "The New York Times" me 29 gusht 1949
    Titulli eshte redaksional
    Pergatiti: Albert Gjoka

  19. #39
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    02-04-2009
    Postime
    3,951
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga fegi Lexo Postimin
    Ruset i japin Mehmet Shehut te njejtat grada si Enverit
    Gazeta amerikane rrefen historine se si u mbeshtet Mehmet Shehu duke i dhene te njejten grade si dhe Enver Hoxhes. Ai konsiderohej si njeri i besuar i Kremlinit. Organizimi i dy komiteteve politike ne Beograd dhe kush ishin anetaret e tyre, qe kerkon

    C. L. Sulzberger

    BEOGRAD ? Dy komitete refugjatesh nga "Republika Popullore" e Shqiperise se Enver Hoxhes jane formuar ne Jugosllavi, me qellimin e hapur te permbysjes se mundshme te regjimit te Tiranes dhe rikthimin ne vendin e tyre. Ajo qe kuptohet eshte se ka nje berthame te kesaj levizjeje anti-Hoxha, qe perbehet nga rreth 3 mije emigrante shqiptare, ne nje komitet politik me zyra qendrore ne Prizren dhe nje komitet strategjik me zyra ne Pec.
    Anetaret e komiteteve
    Udheheqesi i kesaj levizjeje eshte Gani bej Kryeziu, nje nga drejtuesit me te fuqishem fisnor nga Veriu i Shqiperise, ku nje lloj sistemi feudal i fiseve ekziston akoma ne mes te malesoreve te forte. Zoti Kryeziu ishte nje udheheqes guerilas gjate Luftes se Dyte Boterore, por refuzoi te bashkohej me levizjen partizane shqiptare te kryetarit te shtetit, Enver Hoxha, ose ate te mareshal Titos ne Jugosllavi. Vjeshten e fundit ai shkoi ne Prizren te diskutoje me shumicen e shqiptareve minoritare te zones se Kosove-Metohise ne Jugosllavi, dhe te organizoje nje grup te konsiderueshem emigrantesh nga ata qe ishin zhvendosur permes malesh dhe ishin vendosur ne mes te dy vendeve.
    Tani zoti Kryeziu ka siguruar mbeshtetje te konsiderueshme te nje grup njerezish me ndikim te gjere ne radhet e popullit shqiptar. Keto perfshijne; Cen Elezin, drejtuesin e nje fisi shqiptar ne veri dhe djalin e tij, Gani. Te dy, Ceni dhe Ganiu, kishin qene anetare te Frontit per clirimin Kombetar te gjeneral Enver Hoxhes, por u perjashtuan ne vitin 1946.
    Te tjere mbeshtetes jane: Bajram Bajraktari, Don Kaloshi dhe Caf Bej Ulqinaku. Bajram Bajraktari eshte vellai i nje udheheqesi guerilas antikomunist ne kohen e luftes; kolonel Muharrem Bajraktari, i cili tani eshte refugjat ne Athine; Don Kaloshi eshte nje udheheqes fisnor ne verilindje te vendit me nje ndikim te madh ne radhet e popullsise katolike perreth Shkodres; zoti Ulqinaku eshte nje ish-anetar i regjences shqiptare ne kohen e luftes.
    Nderhyrja ruse kunder Hoxhes
    Si rrjedhim, ajo qe duket eshte se komitetet e refugjateve ketu mbeshteten kudo te nje "front popullor" i hapur, i cili nuk i ben thirrje vetem nje ose dy grupeve. Ne te njejten kohe, ajo qe eshte e kuptueshme ketu eshte se autoriteti personal i kreut te shtetit, Enver Hoxha, eshte ne nje renie graduale. Si rezultat i nderhyrjes se ministrit Sovjetik ne Tirane, kapoja (bosi) aktual i vendit, Dimitri Chivakin, kryetari i shtetit Enver Hoxha ishte i detyruar qe te mbeshteste gjeneralmajor Mehmet Shehun per te marre graden "Gjeneralkolonel", nivel te cilin aktualisht e mban vetem Enver Hoxha. Kjo u vendos me 10 korrik.
    Ajo qe besohet eshte se zoti Chivakin ka ndjere se kryetari i shtetit Enver Hoxha nuk eshte njeri i besuar, si Mehmet Shehu, qe duket se do ta kete me te lehte ta drejtoje skenen ne menyre graduale. Ai nuk eshte nje figure dinamike. Ne maj te ketij viti ai ishte treguar hapur pesimist per te ardhmen e tij dhe te regjimit te tij. Vitin e kaluar ai kishte permbysur gjeneral-lejtenant Koci Xoxen, te cilin e kishte ekzekutuar kete vit. Ne te njejten kohe, kryetari i shtetit, Enver Hoxha, larg nga te dukurit shume luftarak, ndihej jashte nje pushteti te sigurt Perendimor rreth mundesive per te gjetur strehe atje. Ai eshte, ne raport me situaten, nje deshmi e skemes se pushteti i tij ka qene shpetuar vetem nga prishja e Cominform-it. (Zyra e Informacionit Komunist, me qender ne Beograd deri ne vitin 1948, shen. red.). Ne kontrast, gjeneral Mehmet Shehu eshte nga te paktet komuniste shqiptare te paraluftes. Ai komandoi nje batalion te Brigades Nderkombetare gjate Luftes Civile Spanjolle dhe me vone ishte nje udheheqes partizan i zoti. Pas Luftes se Dyte Boterore ai studioi ne Akademine Ushtarake "Voroshilov" ne Moske. Ai eshte qartesisht i besuari i Kremlinit.

    Shkrimi eshte publikuar ne "The New York Times" me 29 gusht 1949
    Titulli eshte redaksional
    Pergatiti: Albert Gjoka
    1949 Artikull i shkruar.
    Pa vlere,vlen per debilat shqiptare qe ju hedhin rere ne surrat.
    Tashti perse????
    Sepse serbet Shqiperine e pushtojne me gjakprishur,spiuna dhe kerma skipetare.
    Mendojne: hane dru dhe pellasin si lope,1997.
    shnet.

  20. #40
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,840
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    [QUOTE=SystemA;2610346]1949 Artikull i shkruar.
    Pa vlere,vlen per debilat shqiptare qe ju hedhin rere ne surrat.
    Tashti perse????
    Sepse serbet Shqiperine e pushtojne me gjakprishur,spiuna dhe kerma skipetare.
    Mendojne: hane dru dhe pellasin si lope,1997.
    shnet.[/Q

    ju julutem mos hi ne teme pa lidhje ri para kjeve
    turli suratu munohen me shti hunte gjdo kun.

Faqja 2 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Vlerėsimi pėr Luftėn Nacional Ēlirimtare Shqiptare
    Nga Kryeplaku nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 177
    Postimi i Fundit: 05-11-2007, 19:10

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •