Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 4 prej 4
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Ibrahimfeimi
    Anėtarėsuar
    23-10-2008
    Postime
    5
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Sistemi politik i Shqiperise dhe sistemi politik i Kosoves

    Ibrahim Feimi
    University of Pristina
    Faculty of Law
    Master depatment of Criminal



    Duke respektuar kronologjinė e rrjedhave historike nepėr te cilat ka kaluar shteti shqiptar dhe shqiptarėt nėe pergjithesi do te vemė re nje kontrast ndermjet sistemeve dhe regjimeve poltike qe ka kaluar vendi ynė .Shqiperia per me shume se gjysem shekulli ishte viktime e nje regjimi komunist dhe njė sistemi poltik njepartiak ku partia ne pushtet kishte monoploin e saj ne cdo aspekt. Ky system i cili pėr fatin e keq zhdervolli imazhin dhe presporitetin e ketij populli i cili nder shekuj dhe me nje tė kaluar tė artė ka ditur ti ruajė vlerat dhe traditat nė frymėn e tolerancės dhe mirėkuptimit.Po aq tragjik do tė sihte dhe fati ė pjesės tjetėr tė Shqiperisė ,(Kosovės) ku kthetrat e poltikės jugosllave ishin ngėrthyer dhe pushtuar kėtė vend me mėnyrat mė arbitrare dhe mė cnjerėzore gjė e cila ka karaskterizuar atė poltikė sanatanike .
    Por ti kthemi temės sonė e cila ka tė bėjė me sistemet politike aktuale tė Republikės sė Shqipėrisė dhe Kosovės.Qe te jemi realiste do ti analizojme keto dy sisteme nė mėnyre qė tė kėmi me tė qarte se deri ne cfare arritje janė sistemet poltike te ketyre dy vendeve dhe ēfarė ju ngelet atyre per me teper .
    Si fillim duhet tė kemi parasysh se Sistemi politik duhet tė pėrbėhet nga dy ndryshorė: imput dhe output , qė tė bėj tė mundur vetėfunksionimin e tij nė tėrėsi. Imputi ėshtė prodhimi i shoqėrise civile, nė tė cilin bėjnė pjesė tė gjitha shtresat shoqėrore si : puntorėt, studentėt, intelektualėt, familjet e tjerė.Outputi ėshtė prodhimi i pėrpunuar nga teknikėt, politologot, specialistėt dhe partitė politike me programet e tyre.
    Sistemi politik ka tė njėjtėn arkitekturė dhe ngjashmėri me sistemin ekonomik, por me ndryshimin e vetem se: qėllimi i sistemit ekonomik ėshtė fitimi, kurse nė sistemin politik ėshtė pushteti.
    Pėr njė parti polike pushtet do tė thotė sa mė shumė zyrtarė tė lartė e tė ulėt nė tė gjitha nivelet e qeverisjes, ndėrsa pėr politikanin do tė thotė sa mė shumė autoritet e influencė . Disa mendojnė se pushteti ka lindur bashkė me njeriun, kurse disa tė tjerė mendojnė se pushteti ka lindur me format e para dhe te thjeshta organizative, tė cilat e kanė origjinėn e tyre qė nė periudhėn e antikitetit romak, grek dhe ilir.
    Pėr sa i takon kuptimit tė politikės, pa dashur tė bėj njė analizėn e saj qė nė hershmėri, thjeshtė do tė mė pėlqente tė permendja thėnien mė popullore dhe te keqinterpretuar nė tė njėjtėn kohė, tė Aristotelit :”Njeriu kafshe politike” tė cituar nė veprėn e tij “Politika”.Sipas Aristotelit: ēdo njeri ka tė drejte tė marr pjesė nė angazhime, si dhe organizime shoqėrore. Ai theksonte se interesat private duhet tė vendosen nė shėrbim tė interesave publike me qėllimin vital ndjekja e lumturisė. Pra, ta ushtrojmė pushtetin nė shėrbim tė lumturisė njerėzore.
    Nė ditėt e sotme konceptet Politikė dhe Pushtet janė mė tė kompleksuara, sepse kane njohur evoulime dhe forma tė ndryshme nė kohė dhe nė hapėsirė.Njė ndėr regjimet qė ka pasur njė periudhė relativishtė tė gjate dhe njė hapėsirė mjaft tė gjėrė shtrirje ka qenė Regjimi Komunist.
    Ky regjim si karakteristike kryesore ka monopolin e pushtetit politik dhe ekonomik.Polikėn e bėn monopartia dhe ushtrimin e pushtetit e bėjnė po drejtuesit e lartė tė saj. Kjo ka bėrė qė nė shumicėn e ish vendeve komuniste tė krijohet dhe tė aplikohet forma autoritare. Nė shumicėn e rasteve zhdukja e liderit ka bėrė qė rregjimi tė bjerė ose tė zgjasė pėr pak kohė, duke bėrė qė vendi tė pėrballet me vėshtirėsi politike, ekonomike dhe shoqėrore.Pėr ta vertetuar kėtė mund tė marrim njė seri shembujsh nga disa vende ish komuniste, pėrfshirė edhe vendin tone.
    Pas vdekjes sė diktatorit Hoxha, periudha tranzitore e Alisė mbylli ciklin e regjimit komunist shqiptar. Regjimi i Hoxhės u identifikua me liderin, qė nė kėtė rast ishte themeluesi, ai kishte pushtet absolut dhe drejtonte tė gjithė instancat mė tė larta shteterore.
    Forca e kėtij mekanizimi shtetėror mbėshtetej nė katėr pika themelorejetet e komunikimit me publikun tė kontrolluara dhe tė vėzhguara nga organet shtetėrore,Shėrbimi Sekret mjaft i zhvilluar dhe efikas, Mungesa e pluralizmit politik, ekonomia e planikuar. Kėto elementė nė tė vėrtet nuk krijojnė formė shteti, por formė kalimtare qė ka ardhur si pasojė e krizave istitucionale tė mėparshme.Duke qene se ėshtė formė kalimtare jetėgjatėsia e tij ishte thjeshtė ēeshtje kohe.
    Megjithatė, a mund tė themi se nė Shqipėri ka marr fund regjimi komunist?! Regan, ish presidenti i Shteteve te Bashkuara te Amerikes, e cilėsonte Unionin Sovjetik si “Mbreteria e se keqes”, e cila “prodhoj” njė numer te madh viktivash tė pafajshme si dhe kampe pune, luftė klasash, varfėri, frikė dhe panik.
    Komunizmi Enverist shqiptar ishte kopje perfekte e Unionin Sovjetik, ishte ferri i popullit shqiptar, simboli i vdekjes dhe e mohimit tė plotė tė drejtave njerėzore. Kjo “shushunje gjakpirese” duke pasur propagandėn armėn mė tė fortė, ka pire gjakun e mijerave djemoshave ne lulet e rinise. Shumė ish drejtues tė lartė tė diktaturės komuniste edhe nė ditet e sotme janė nė formė tė drejtperdrejt ose jo aktorė tė politikės shqiptare, ku si pincip kryesor kanė marksizėm-leninizmin. Kjo kategori personash, duke shfrytėzuar lidhjet e tė sė kalurės me postet e sė tashmesh, kanė uzurpuar shumė sektorė tė rėndėsishėm ekonomikė, tė cilėt i kanė shndėrruar nė monopole qe e shikojnė “ekonominė e lire”, tė bazuar mbi rregullat e tregut si njė tė keqe dhe njė kėrcėnim qe cėnon bizneset e tyre. Shpresoj qė normativat e reja shtetėrore, tė bazuara edhe ne premtimet elektorale, pėr hir tė zhvillimit, tė pėrparimit dhe tė integrimit tė Shqipėrisė t’i japim fund historisė sė errėt shqiptare.
    Kjo histori e errėt ka qenė njė prodhim njerėzor, njė e keqe e madhe qė nuk duhet tė riaplikohet mė. Thjeshtė duhet tė jetė njė mėsim i mirė pėr brezat e ardhshėm
    Prandaj shqiptarėt dhe gjithė njerėzimi duhet tė punojnė pa reshtur e mė shumė kurajo pėr tė konsoliduar regjimin demokratik, qė nuk ka asgjė te pėrbashkėt me regjimet komuniste, sepse nė regjimet demokratike nuk ka monopol pushteti politik dhe ekonomik. Nė regjimet demokratike politikėn e bėjnė partitė politike,tė cilat janė bi ose multipartiake duke ushtruar pushtetin nė formė monokratike ose konsensuale, pėrmes formulės sė koalicioneve.Regjimet demokratike janė tė bazuar nė demokracinė formale dhe instanciale qė i ndajmė sipas ngjashmėrive dhe veēorive qė kanė.
    Nė kėto situata Demokracia shqiptare filloi tė hedhė rrenjė mė shumė vėshtirėsi. Siē u tha edhe mė lart, dy janė veēoritė themelore qė e dallojnė atė nga simotrat nė vendet e tjera ish-komuniste : Sė pari, ndryshe nga ato vende, Shqipėria praktikoi sistemin komunist tepėr tė ashpėr qė pėrfshiu gjithė qelizat e shoqerisė. Rezultati final i saj ishte tjetėrsimi i njeriut nė kundėrshtim tė plotė me thelbin e tij i cili ēoi nė njė deformim tė plotė tė ndėrgjegjes sociale shqiptare. Ky njeri e pa veten « i etur pėr t’u ēliruar por i paditur se ku tė shkonte ». Sė dyti, Demokracia vinte nė Shqipėri pas njė trashėgimie jo mė shumė se 80 vjet organizimi dhe funksionimi shtetėror, ku 50 vjet ishin komunizėm. Edhe nė vitet e tjera tė funksionimit tė shtetit, shqiptarėt kanė njohur pak ose aspak kulturė dhe pluralizėm politikė. Sė treti, ndėrkohė qė vendet e tjera trashėguan njė nivel prodhimi ekonomik relativisht tė zhvilluar, Shqipėria pėrfaqėsonte Demokracinė mė tė re qė synonte ndėrtimin dhe zhvillimin e saj mbi njė bazė ekonomike jo vetėm tė prapambetur, por edhe tė paralizuar e nė krizė tė plotė.
    Lėvizja demokratike ose mė saktė forcat progresiste shqiptare dhe shteti i ri demokratik i sapo vendosur nė prill 1992 u vunė menjėherė pėrballė provės sė madhe tė transformimit tė njė sistemi ekonomik dhe shoqėror dhe tė makinės sė tij burokratike drejt standarteve demokratike. Ky transformim gjigand duhej tė ndodhte nė kushtet e brendshme qė jo vetėm nuk ishin tė pėrshtatshme por ishin pengesė pėr zhvilllim sidomos mentaliteti dhe ndėrgjegja shoqėrore e « komunistizuar deri nė palcė »Mund tė jetė e diskutueshme teza se « u dogjėn fazat e lindjes, instalimit dhe zhvillimit tė Demokracisė nė Shqipėri » dhe se « ndoshta presioni i faktorit tė jashtėm nuk duhej tė impononte ndryshime kaq tė menjėherėshme, tė cilat shkaktuan vėrtet ardhjen e Demokracisė por me pasojė njė tranzicion me dhimbje dhe tė tejzgjatur edhe me njė stabilitet shpesh frazhilė tė shtetit, institucioneve tė tij dhe shoqerisė shqiptare nė tėrėsi qė nga viti 1990 e deri mė sot ». Por, nga ana tjetėr, mendimi tjetėr lidhet me faktin se, ėshtė po kaq e vėrtet se me atė klasė politike dogmatike komuniste (ku pothuaj kanė munguar gjithmonė elementet komunistė reformatorė, ose ata kanė dalė me shumė vonesė) qė kishte vendosmėrinė dhe bindjen titanike tė mosndryshimeve brenda sistemit, Shqipėria ndoshta do tė ishte edhe sot me ngjyrat e kohės sė kaluar.
    Por, nė tė njėjtėn kohė, qeverisė sė re demokratike tė sapo ardhur nė pushtet, i kėrkohej tė pėrballonte dhe njė sfidė tjetėr - problemet rajonale tipike ballkanike ku ēėshtja shqiptare e shtrirė pothuaj nė gjithė Ballkanin ishte nė axhendėn e politikave tė vendeve tė rajonit ashtu edhe tė faktorėve tė tjerė ndėrkombėtarė. Kosova e banuar kryesisht nga shqiptarė dhe qė po provonte njė shtypje sistematike nga Beogradi i Millosheviēit ishte nė prag tė shpėrthimit. Ndėrkaq, vėshtirėsitė shtoheshin sepse Perėndimi ishte i pėrqėndruar nė konfliktin ndėrmjet Serbisė, Kroacisė dhe viktimės sė tyre, Bosnje-Herzegovinės dhe dukej se mesazhi qė i jepte shtetit tė ri shqiptar post-komunist ishte : « Tani komunizmi ra dhe liria triumfoi. Mobilizoni vetveten dhe ndėrtoni demokracinė.. »Ndėrkaq emancipimi i politikės sė jashtme – si element i Demokracisė qė Shqipėria tashmė po ndėrtonte – ishte mė i lehtė tė arrihej me dy vendet fqinje, anėtarė tė Bashkimit Europian e NATO-s, Italisė dhe Greqisė megjithė problemet sa tė trashėguara ashtu edhe tė reja sidomos me Greqinė.Sikur tė mos mjaftonin kėto sfida, lindja e shtetit te ri tė Maqedonisė –emėrtuar ish Republika Jugosllave e Maqedonisė- prekte direkt ekujlibret e trashėguara ballkanike dhe shtronte pėr zgjidhje edhe problemin shqiptar me rreth 30 % tė popullsisė tė atij vendi, gjė e cila kėrkonte njė tjetėr impenjim politik tė kujdesshėm tė Shqipėrisė sė re. Nga ana tjetėr, temperaturat nė marrėdhėniet greke-maqedone preknin tė gjithė marrėdhėniet balllanike veēanėrisht ato me Shqipėrinė.
    Ambienti ndėrkombėtar por sidomos ai rajonal ballkanik kėrkonte njė politike adekuate tė shtetit shqiptarė qė, nga njėra anė tė mbėshteste zhvillimin e vendit dhe mbronte interesat e shqiptarėve dhe, nga ana tjetėr tė funksiononte bazuar nė parimet e demokracisė tė mishėruar nė politikėn e Bashkimit Europian ku Shqiparia synonte tė pėrfshihej. Ashtu si nė aspektin e brendshėm, politika e jashtme shqiptare, nė rrugėn e saj tė aplikimit u ndesh nė vėshtirėsi sa objektive dhe subjektive pasojė e tė cilave ishin edhe « akrobacitė politike » tė atyre viteve. Nėse strategjia e bashkėpunimit me BE dhe NATO-on ishin mė tė qarta dhe se implementimi i tyre kishte mbėshtetjen e vet strukturėve tė atyre organizmave, vėshtirėsitė mė tė mėdha lindėn nga mungesa e njė strategjie politike kombėtare me dimension rajonal – bilateral, e cila ishte rrjedhojė jo mė shumė nga shkalla relativisht e ulėt pjekurisė sė politikės shqiptare pėrfaqėsuar nga subjektet e saj, se sa nga mungesa pothuaj e plotė e arritjes sė kompromisit minimal nė kėtė fushė mes spektrit tė partive politike shqiptare, pasojat e sė cilės shqiptarėt e vuajnė edhe sot e kėsaj ditė. « Demokracia ndėrtohet dhe zhvillohet nė bazė tė ligjit dhe nė qendėr tė saj ėshtė individi i lirė me iniciativėn e tij private» - ishte leksioni i parė qė mbarė shqiptarėt mėsuan qė nė fillimet e levizjes demokratike. Pėr kėtė duhej pėrmbysur njė sistem i tėrė ligjesh e normash me pėrmbajtje kryesisht ideologjike dhe qė reflektonin marrėdhėniet e vjetra me qėllim qė ato jo vetėm tė shprehnin marrėdhėniet e reja nė tė gjithė fushat e jetės por edhe perspektivėn e zhvillimit tė tyre. Siē u analizua mė lart, ky revolucion duhej kryer nė njė terren tė vėshtirė material dhe social-psikologjik. Kjo pėr faktin e thjeshtė se ligjet ekonomike dhe shoqėrore tė sistemit tė ri « njiheshin » sipėrfaqėsisht nga masa e njerėzve dhe opinioni si ligje tė mirėqėnies sė lartė, tė mendimit dhe iniciativė sė lirė dhe qė shpesh mbivlerėsoheshin dhe fetishizoheshin, dukė harruar punėn dhe kohėn qė kėrkohej pėr zbatimin e tyre nė jetė.
    Sfida mė e madhe e qeverisė demokratike ka qėnė ndalimi i rėnies ekonomike dhe stabilizimi makroekonomik, tė cilat do tė pėrbėnin bazėn reale tė ndėrtimit tė Demokracisė. Nė funksion tė kėsaj detyrė madhore, Partia Demokratike shpalli programe ambicioze lidhur me Reformėn nė fushėn ekonomike, tregtisė, financiare dhe nė sistemin bankar, tė cilat kanė qėnė mbėshtetur plotėsisht nga FMN dhe Banka Botėrore, madje kjo e fundit ka qėnė dhe ėshtė njė ndėr donatorėt kryesorė tė ekonomisė shqiptare. Pėrmbajtja shoqėrore e Reformės ekonomike – me komponentin e saj kryesorė privatizimin e ndėrmarrjeve dhe shėrbimeve shtetėrore- pėrbėn revolucionin mė tė madh nė ndihmė tė transformimit tė prokologjisė sė njeriut shqiptar. Ajo ėshtė rikthim nė qėnien dhe vetitė e tij tė mohuara pėr gati 50 vjet nėpėrmjet rithemelimit tė institucionit tė pronės privatė – motori i jetės dhe zhvillimit tė shoqerive demokratike. Prandaj, politika e privatizimit e ndėrmarrė me aq guxim nė atė kohė nga Partia Demokratike nė pushtet shėnoi rilindjen e njeriut shqiptar. Pas kėsaj dhe bashkė me kėtė, shqiptarėt filluan tė strukturojnė shoqerinė dhe vlerat e saj demokratike. Nga ana tjetėr dhe duke patur parasysh mungesėn totale tė pėrvojės, nė praktikė, Reforma e domozdoshme ekonomike e fazės sė parė nuk mundi tė ecė me ritmet e programuara dhe nuk ka patur pėr pasojė frytet e dėshiruara. Ajo ishte e formės sė terapisė shok dhe me kosto jo tė vogėl pėr mirėqėnien e shqiptarėve. Terapia shok ka qėnė njė shok i vėrtet pėr shqiptarėt. Numri i tė papunėve, nė vitet e para, ka arritur deri nė 35-40 % tė popullisė sė aftė pėr punė. Elementi mė negativ i kėsaj politike ishte se ajo, nė njė pjesė tė mirė tė saj, synonte dhe kėrkonte kryerjen e reformės pėr reformė dhe voluntarizmi bashkė me interesat personale tė vendimmarrėsve shpesh ishin deēizive. Madje dukej sikur politika ishte nė garė me vetveten pėr tė shpejtuar me ēdo ēmim privatizimin duke shfrytėzuar jo pa sukses antipatinė e njerėzve pėr pronėn e pėrbashkėt. Rezultati, ndėrsa ishte pozitiv nė kuptimin e transformimit drejt ekonomisė sė tregut, ai prodhoi nė tė njėjtėn kohė edhe njė pasojė tjetėr tė pariparueshme – kthimin e Shqipėrisė nė njė vend imortues tė pothuaj tė gjithēkaje nga jashtė, edhe tė atyre prodhimeve pėr tė cilat tradicionalisht vendi ynė ka qėnė eksportues. Rrafshimi i fermave tė mėdha bujqėsore « brenda njė ditė » ishte njė tjetėr gabim i politikės ekonomike me pasoja negative afatgjatė.
    Megjithė njė politikė doganore qė pėrpiqej tė dilte nga korrupsioni, kapitali tregtar po gjente terren dhe zhvillohej me ritme tė shpejta. Ndėrkaq kapitali prodhues po lindte me vėshtirėsi sepse ai, sė pari nuk mbėshtetej siē duhej nga politikat fiskale dhe, sė dyti, nuk kishte ende njė sistem bankar adekuat qė ta kreditonte. Ndoshta rezultatet do tė kishin qėnė jo vetėm tė dukshme por edhe tė qėndrueshme nėse reforma nė fushėn e sistemit financiar dhe bankar do tė ecte nė ato ritme dhe krahas asaj ekonomike – tregtare. Gjatė kėsaj faze tė parė – filluar nė 1992 dhe deri nė fund tė vitit 1997 - transformimi i nisur i shoqerisė shqiptare ishte tėrėsorė. Ai pėrfshiu gjerėsisht edhe piramidėn e sistemit arsimor, shkencėn dhe kulturėn. Megjithė deformimet dhe pasojat e dhimbshme sociale, reforma kėtu hodhi bazat e shoqerisė civile demokratike. Filloi pra edukimi pėr ndryshimin e mentaliteteve tė vjetra duke vėnė njeriun dhe mendimin e tij tė lirė nė qendėr tė shoqerisė. Sikur politika tė mos kishte trashėguar me aq tepri ngarkesėn e « luftės sė klasave » nga epoka komuniste, bazat e Demokracisė tė hedhura tashmė do tė ishin mė tė konsoliduara pėr tė qėnė mbėshtetje reale pėr zhvillimet qė priteshin nė tė ardhmen.
    Prandaj mund tė konkludohet se deri nė zgjedhjet e kompromentuara tė qershorit 1996, Demokracia shqiptare kishte hedhur bazat e saj kryesore megjithėse paraqitej ende e brishte. Nė dimensionin e saj ekonomik, falė edhe mbėshtetjes sė huaj kryesisht tė Bashkimit Europian, ajo po pėrparonte megjithė dobėsitė nė kryerjen e reformave dhe implementimin e njė ekonomie tregu moderne. Bumerang pėr politikėn shqiptare tė atyre viteve ishte mungesa e njė programi politik tė Pajtimit ndėr shqiptarėt tė ndarė pėr 50 vjet. Madje, nėse nuk u arrit njė demokratizim social siē kėrkohej, kjo i faturohet faktorėve politike tė cilėt vet ishin nė njė antagonizėm tė pashėmbullt gjė qė reflektohej nė mbarė shoqerinė e politizuar shqiptare. Reforma nė administratė me ngjyra pothuaj partiake po ēonte gradualisht nė njė klime sociale tė tensionuar dhe njė ndasi tė re klasash ta quajme konfliktuale. Nė kėto rrethana ekonomike dhe nė njė klime tė acartė politike dhe sociale, ekonomia shqiptare njohu dhe jetoi njė tjetėr ēudi tė kohėve moderne : lindjen dhe lulėzimin e firmave piramidale « demokratike » ku njerėzit investonin para nė to pėr njė periudhė disa mujore dhe me njė interes nga 50 % deri nė 100 %. Sėmundja ishte kolektive dhe politika dukej e kėnaqur me « antifenomenet demokratike ». Por siē pritej, ato do tė falimentonin dhe zėmėrimi i popullsisė qė humbi miliarda lek pati pėr pasojė krijimin e njė situate tė pėrgjithsme tė dalė jashtė kontrollit ku shteti gati pushoi sė ekzistuari. Shqipėria u fut nė vitin e mbrapshtė tė 1997. Se sa i mbrapshtė ishte ai vit dhe si ishte situata e brendshme, mjafton tė pėrmendet se Takimi i Kryeministrit shqiptar tė Qeverisė sė Pajtimit Kombėtar me Kryetarin e atėhershėm tė OSBE, nuk kishte siguri tė arrihej nė territorin e vendit tonė, por u realizuar nė bordin e njė anije nė detin Adriaktik
    Katastrofa nė vitin 1997 ishte pranė dhe, nėse ajo nuk erdhi, merita ėshtė e shqiptarėve, e atyrė qė quhen popull. Ndėrsa politika nuk bėri gjė tjetėr veē ndoqi e mundur dhe nė heshjte kėshillat e popullit tė vet i cili diti tė ringrihet kėtė herė ashtu si vitin 1990-1992 kur u ngrit pėr ndryshime demokratike por qė nuk lejoi shkatėrrimin e gjithēkaje siē kėrkonin disa politikanė tė cilėt « ngatėrronin » objektin me subjektin komunist si dhe, ashtu si nė 1999 kur tregoi vetmohim tė pashoq nė mikėpritjen e rreth 500 mijė tė shpėrngulurve kosovarė – 1 /5 e popullisė sonė- tė dėbuar me forcė nga regjimi i Serbisė sė Millosheviēit. Ky ishte leksioni mė i mirė i njė populli tė menēur, tė urtė dhe punėtor, por i stėrvuajtur sistematikisht nė historinė e re tė tij nga njė pjesė e mirė e politikanėve tė vet drejtuesViti 1997 ishte periudha « ku Demokracia qėndroi », por nuk u shkatėrrua sepse bazat e saj ishin hedhur pėr disa vite rresht dhe, mbi tė gjitha, njė popull i tėrė ishte zgjuar mė shumė dhe nuk mund tė lejonte trauma tė tjera nga njė pjesė e politikės sė vjetėr apo e re shqiptare tė cilėt akoma jetonin me nostaligjitė e sė kaluarės. Zgjedhjet e reja parlamentare tė qershorit tė atij viti, pėr vet rrethanat nė tė cilėn u zhvilluan dhe megjithė njė mirėkuptimi minimal tė detyruar mes forcave politike kryesore – Partia Demokratike dhe Partia Socialiste – si dhe tė prezencės sė faktorit ndėrkombėtar i interesuar tė rifuste Shqipėrinė nė binarėt normalė tė zhvillimit, u quajtėn njė zgjidhje e drejtė dhe u kėrkua pėrmirėsimi i tyre i vazhdueshėm. Qė nga ky moment shohim se faktori ndėrkombėtar, kryesisht BE, Kėshilli i Europės dhe Bashkimi Europian, filluan tė merren mė seriozisht dhe tė « kuptojnė » vėshtirėsitė tepėr tė medha tė transformimeve demokratike dhe tė ndėrtimit tė institucioneve adekuate nė Shqipėri qė ishin jo vetėm mungesė pėrvoje e traditė, porse lidheshin me shkuljen qė nga rrenjėt tė njė psikologjie tė tėrė komuniste qė kishte tjetėrsuar qėnien njerėzore dhe qė shfaqte simptoma kurdoherė nė njė shoqeri nė zgjim dhe zhvillim tė sforcuar por tė dėshiruar. Doli nė skenė organizata « Miqtė e Shqipėrisė », si njė tjetėr instrument ta quajmė monitorimi ndėrkombėtar kolektiv ndaj zhvillimeve demokratike nė Shqipėri. Kėshtu filloi tė mbyllet rrethi vicioz me oshilacione i zhvillimeve demokratike shqiptare dhe t’i hapej rrugė pėrfundimisht ngritjes sė tyre. Ja disa nga arsyet : Sė pari, klasa politike shqiptare kishte pėrvojėn e saj tė fituar – negative dhe pozitive. Ajo po bėhej mė e organizuar, me e ndėrgjegjshme, mė e pjekur dhe mė e pavarur ekonomikisht. Maturiteti politik kishte filluar dhe ai nuk mund tė ndalej megjithė reminishencat e kaluara dhe komplekset qė kishte trashėguar si forca politike nė pushtet – PS, trashėgimtare e PP dhe si e tillė « vuante » nga ky kompleks dhe kėrkonte tė shfaqej e reformuar dhe demokratike – ashtu edhe ajo opozitare – PD, qė kishte hyrė tashmė nė histori si forca e parė demokratike e cila u pėrballė dhe triumfoi mbi shtetin komunist, por qė « vuante » nga kompleksi i mosaftėsisė sė saj tė zgjidhjes paqėsore tė krizės sė 1997 dhe tė rėnies sė detyruar nga pushteti po atė vit. Sė dyti, shohim njė dimension tjetėr tė jetės kulturore, medias dhe asaj sociale nė tėrėsi tė cilat po ēliroheshin edhe nga ato pak pengesa nė lirinė e tyre demokratike tė trashėguara nga faza e parė kur u hodhėn bazat e Demokracisė. Sė treti, politika e jashtme po kristalizonte gradualisht strategjinė e ndėrtimit tė marrėdhėnieve tė fqinjėsisė sė mirė nė Me njė mėsim tė mirė tė nxjerrė nga kriza e rėndė e vitit 1977 dhe me njė mbėshtetje tė kujdesshme « tutele » nga faktori ndėrkombėtarė si dhe bazuar nė tė gjitha arritjet e viteve tė mėparshme, fundi 1997 deri nė fund tė 1999 shėnuan pėr Demokracinė shqiptare fillimin e fazės sė dytė tė ngritjes dhe konsolidimit institucional tė saj : maturiteti i spektrit politik shqiptar, konsolidimi dhe zhvillimi i institucioneve demokratike, ndėrtimi i ekonomisė sė tregut sipas parametrave ndėrkombėtare dhe forcimi i sugurisė dhe shtetit tė sė drejtės- ishin objetivat qė duheshin arriturBallkan dhe tė integrimit tė Shqipėrisė nė Bashkimin Europian dhe nė NATO.Faktori ndėrkombėtar intensifikoi programet e ndihmės dhe mbėshtetjes pėr Demokracinė shqiptare : Nė fushėn e legjislacionit dhe kulturės demokratike tė zgjedhjeve, Kėshilli i Europės ndėrmori aksione konkrete si asistencė nė hartimin e ligjeve kryesore dhe mbi tė gjitha Kushtetutėn e re qė u miratua atė vit, ndėrsa OSBE e bėri shumė aktive zyrėn e saj nė Tiranė edhe nė disa qytete tė tjera tė Shqipėrisė ; FMN dhe Banka Botėrore intensifikuan marrėdhėniet me Qeverinė mbi bazėn e Programeve konkrete tė ndihmės dhe asistencės financiare si dhe kredititime afatgjata nė sektorė strategjikė tė ekonomisė shqiptare ; Bashkimi Europian vazhdoi mbėshtetjen buxhetore tė Qeverisė shqiptare si dhe intensifikoi programet e ndihmės financiare (shumė kjo qė deri tani ka arritur rreth 1.3 miliardė Euro) si dhe tė kreditimit tė ekonomisė nėpėrmjet Bankės Europiane tė Investimeve. Bashkimi Europian ndėrkaq ndiqte zhvillimet tėrėsore shqiptare dhe pėrcaktoi kushtet (dhe vendosi monitorimin e tyre) qė duheshin plotėsuar pėr integrimin gradual tė vendit tonė nė familjen europiane. Shkurt BE e vendosur shtroi « binarėt ku dihet tė lėvizte treni » i Demokracisė shqiptare.
    Me vėshtirėsi tabloja politike brenda vendit po ndryshonte ku vendin e konfliktit shterpė pozite-opozitė tė fazės sė parė po e zinte gradualisht dialogu konstruktiv. Pra, pėrherė tė parė po shfaqej njė pozitė qė dėshironte bashkėpunim dhe njė opozitė me tendencė tė qėnit konstruktiv. Sikur tė mos kishin ndodhur dy ngjarje politike njera pas tjetrės - arrestimi i ish-gjashtė figurave politike tė opozitės dhe mė e rėnda – vrasja e njėrit prej figurave kryesore tė opozitės dhe mbarė demokracisė shqiptare, situata e sotme, pra 2002, do tė ishte arritur qė nė 1998-1999.Nė njė situatė politike dhe ekonomike nė pėrmirėsim dhe zhvillim por ende frazhile, Shqipėrisė do t’i duhej tė pėrballonte njė tjetėr sfidė –Luftėn e NATO-s ndaj regjimit tė Millosheviēit nė Serbi si dhe valėn e madhe tė tė shpėrngulurve kosovarė. Lufta ēliroi Kosovėn dhe startoi Demokracinė edhe nė Serbi duke sjellė pėrfundimisht nė Ballkan vendosjen e regjimeve demokratike. Nė kėtė mėnyrė Ballkani, i trazuar nga problemet dhe mendisitė « ballkanike » qofshin kėto tė trashėguara apo tė reja, po tregonte shenjat e para tė emancipimit ose mė mirė tė europianizimit tė tij. Mbėshtetja ndėrkombėtare nė kėtė rast u shfaq edhe me njė instrument tjetėr kolektiv – Paktin e Stabilitetit, qė nė thelb synon tė ushqejė demokracitė ballkanike sipas normave europiane, tė mbėshtesė projekte tė pėrbashkėta zhvillimi ekonomik, kulturor dhe edukativ dhe tė forcojė sigurinė e pėrbashkėt rajonale. Nė fund tė fundit, Pakti ka pėr mision final qė, krahas instrumenteve tė tjerė tė bashkėpunimit bilateral tė cdo vendi ballkanik si p.sh. me BE, KE, NATO, etj, tė ruajė dhe zhvillojė dhe integrojė Demokracitė ballkanike drejt standarteve europiane duke i parapėrgatitur ato pėr integrimin e gjithė rajonit nė BE dhe NATO.Pas vitit 2000,vendet e rajonit tonė tė mbiquajtur « fuēi baruti », e shohin njeri - tjetrit mė pranė se kurrė ndonjėherė ; gradualisht po fitojnė vlerat e reja tė europianizimit ; bashkėpunimi ekonomik dhe lidhjet e interesave tė pėrbashkėta po i afron mė shumė popujt ballkanike ku gradualisht urrejtjet dhe mbivlerėsimet racore po ia lėnė vendin tolerancės dhe bashkėjetesės. Shėmbuj tė tillė janė Kosova multietnike, Maqedonia ku shqiptarėt maqedonė po gjejnė shtratin e pėrbashkėt tė bashkėjetesės me sllavėt maqedonė, nė shtetin multietnik tė Bosnje-Herzegovinės, megjithė problemet e bashkėpunimit, dallohet me shumė siguri dhe bashkėjetesa ndėrmjet ish-palėve ndėrluftuese : serbėt, kroatėt dhe myslimanet ėshtė fakt. Edhe nėse zhvillime tė reja dotė ketė pas shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, ato do tė kanalizohen nė njė rrugė demokratike dhe, mė vėshtorėsi, por me mirėkuprim nė prani tė faktorit ndėrkombėtar.
    Kjo tablo e re ballkanike i ka dhėnė njė dimension tė ri tė rėndėsishėm politikės shqiptare – dimensionin rajonal, nėpėrmjet sė cilės Shqipėria filloi tė luante njė rol tepėr tė rėndėsishėm dhe mjaft konstruktiv pėr ruajtjen dhe forcimin e sigurisė rajonale. Njė politikė e tillė e suksesshme ndaj zhvillimeve nė Kosovė, me shqiptarėt nė Maqedoni, shqiptarėt nė Jug tė Serbisė, apo nė Mal tė Zi, ėshtė vlerėsuar mjaft nga faktori ndėrkombėtar. Ky qėndrim politik i shtetit shqiptar ėshtė rezultat i realizmit nė politik dhe i mbėshtetjes nė vlerat demokratike ku interesat tona mbarė kombėtare pėrputhen me politikėn e integrimit rajonal dhe europian. Nga ana tjetėr, pas periudhės sė ngritjes ose ringritjes, njė politikė e tillė dhe njė situatė mė e stabilizuar rajonale ia kanė lėnė vendin dhe kanė krijuar hapsira pėr konsolidimin institucional dhe funksional tė Demokracisė sonė nė interes tė zhvillimit ekonomik, social dhe kulturor, e cila konsiderohet faza e tretė (nga viti 2000 deri sot) Pikėrisht gjatė kėsaj periudhė Shqipėria njeh dhe prek zhvillime tė konsiderueshme nė fushėn ekonomike si thellimi i reformės nė drejtim tė privatizimit tė ndėrmarrjeve tė medha strategjike ; investime tė mėdha kryesisht nė infrastrukturė ; strukturim mė i plotė i ekonomisė sė tregut dhe sistemit financiar dhe bankar (rreth 15 banka tė huaja operojnė nė territorin e Shqipėrisė) ; konsolidim i biznesit shqiptar dhe dalja e tij gradualisht si partner i denjė jo vetėm nė tregun vendas por edhe atė rajonal ; njė ngritje domethenėse sė sistemit tė arsimimimit nė tė gjithė nivelet dhe komunikimi i tij mė intensiv me vendet fqinjė dhe tė BE ;hapa pėrpara drejt anėtarėsimit nė BE ku pritet ratifikimi i Marrėveshjes sė Stabilizim-Associmit; pėrpjekjet pėr njė strategji zhvillimi kompleks tė vendit etj. Tabloja e mėsipėrmė mund tė ishte vėrtet optimiste, sikur vendi ynė tė kishte patur mė shumė sukses nė tre drejtime kryesore : normalizimi i plotė dhe institucionalizim i marrėdhėnieve pozitė – opozitė ; rezultate konkrete nė luftėn ndaj korrupsionit i cili ka prekur fatkeqėsisht pothuaj gjithė strukturat e shtetit dhe shoqerisė qė, megjithė arritjet ka shumė punė pėr tė bėrė ; rritja e sigurisė pėr qytetarėt dhe krijimi i terrenit mė favorizues pėr terheqjen e investimeve direkte. Mund tė gjenden shumė arsye edhe objektive tė ekzistencės sė fenomeneve tė tilla qė pengojnė seriozisht zhvillimet e reja demokratike, por pėrgjegjėsia e klasės politike dhe veēanėrisht e politikės shqiptare e cila « ia ka dhuruar » herėpashere disa kriza ambientit tė ndjeshėm shqiptar duke tkurrur seriozisht pjesė tė rendėsishme tė segmenteve tė administratės shtetėrore dhe gjithė shoqerinė.Nesė nė fazėn e parė, Shqipėria luftonte pėr tė ē’rrenjosur mentalitetet dhe trashėgiminė shterpė komuniste, nė fazėn aktuale, imperativi i saj ėshtė ē’rrėnjosja pikėrisht e korrupsionit, trafikut ilegal tė ēdo lloji dhe rritja e elementėve tė sigurisė ne vend duke forcuar organet gjyqėsore dhe policisė nė mėnyrė qė jo tė mos ndalohet zhvillimi, por ai tė avancojė pėrpara drejt normave europiane. Kjo kėrkon ruajtjen e nivelit aktual tė zhvillimit dhe ndėrtimin e njė strategjie tė qėndrueshme afatgjatė zhvillimi. Politikisht klasa politike ėshtė nė pragė « tė pavėrėsisė » pėr tė marrė mbi vete pėrgjegjėsitė nė kėtė sfidė mbarėkombėtare e cila ėshtė nė linjėn e pėrmbushjes sė objektivave tė integrit tė Shqipėrisė nė BE.Ky pėrfundim nuk duket i parakohshėm ose ireal. Nė kendin e zhvillimeve politike, zgjedhjet parlamentare tė qershorit 2001,pavarėsisht defekteve tashmė tė konstatuara nga faktori ndėrkombėtar dhe tė pranuara nga vet spektri politik shqiptar, shėnuan vėrtėt njė hap tė madh pėrpara drejt konsolidimit tė Demokracisė sonė. Pse ? Sė pari, zgjedhjet u zhvilluan pėrgjithėsisht sipas parametrave europianė qė, bashkė mė median pothuaj realiste, i dhanė qytetarėve shqiptare qetėsi dhe siguri si asnjėherė tjetėr mė. Sė dyti, ishte pėrherė tė parė qė opozita bashkėpunojė normalisht me institucionet shtetėrore pėr kontenstimet qė ajo pati. Sė treti, parregullsitė dhe difektet, nėn njė kėshillim ndėrkombėtar, u arritėn tė njihen dhe ta pranohen nga pozita dhe opozita dhe, kanė treguar pergjegjshmėrinė e zgjidhjes sė tyrė hap pas hapi. Sė katėrti, edhe pėr fenomenet negative qė po trondisin ende Demokacinė tonė, ka njė ngritje tė bashkėpunimit institucional tė politikės shqiptare – opozitė dhe pozitė - pra njė emancipim mė tė lartė tė saj pėr fatet e vendit. Ndėrsa nė zgjedhjet e vitit 2005, lehtėsisht konstatohet eleminimi pothuaj komplet i defekteve nė infrastrukturėn zgjedhore (listat e zgjedhėsve dhe funksionimi i komisioneve tė zgjedhjeve) dhe dukshėm njė kulturė e re politike zuri vend nė tė gjithė spektrin politik shqiptar. Shtoi kėtu edhe transferimin paqėsor dhe demokratik tė pushtetit abshkė me median profesioniste dhe mund tė thuhet me plot gojėn se ditėt e bardha shikohen qartė ne qiellin shqiptar.Une mendoj se vendi ka hyrė nė njė fazė tjetėr zhvillimi tė Demokracisė qė do tė quhej Faza e Tretė e cila do tė ketė si karakteristikė e saj funksionimin e plotė tė institucioneve tė Demokracisė shqiptare dhe zhvillimi i tyre sipas standarteve europiane. Pavarėsia nė marrjen e vendimeve bashkė me rritjen e pėrgjegjshmėrisė sė politikės shqiptare do tė ēojė gradualisht qė nė atė fazė ku kontrolli i faktorit tė jashtėm reduktohet deri nė „largim“ tė tij duke ia lėnė pėrgjegjėsinė e plotė politikės shqiptare. Me mbeshtetjen e vazhdueshme sidomos tė BE, qė e ushtron ta quajmė kontrollin ndaj zhvillimeve shqiptare nėpėrmjet kritereve qė duhen pėrmbushur pėr zbatimin e Marrėveshjes sė Stabilizim-Asocimit deri nė nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Anėtarėsimit , dhe ku janė tė pėrcaktuara qartė edhe drejtimet e zhvillimit tė Demokracisė nė tė gjithė aspektet e jetės, Shqipėria do tė bėjė hapin e tjetėr tė madh pėrpara. Kjo fazė pėrfundimtare –qė do tė shėnojė fillimin e pėrfshirjen e Shqipėrisė me dinjitet nė familjen europiane - startoi nė zgjedhjet politike tė 2005 dhe do tė mund tė vazhdojė deri nė anėtarėsimin e plotė tė vendit tonė nė BE „
    Nė kuadėr tė korpusit tė fenomeneve nė detin e diskursit mbi demokracinė Kosovare, do tė zgjedhim njė segment tė ndjeshėm i cili na kujton se akoma sistematikisht ėshtė duke u riprodhuar nė formė dhe nė pėrmbajtje tė njė sjelljeje imponuese nė shoqėrinė e re Kosovare. Ky model i sjelljes shoqėrore, ėshtė e vėrtetė se po i dikton tė gjitha format tjera tė superstrukturės edhe me faktin se ai nė pamundėsi tė rehabilitimit nė institucionet legale dhe legjitime tė Kosovės ėshtė (keq)pėrdorur si mjet mjaft efikas pėr tė margjinalizuar tė gjitha mendimet tjera alternative nė ndėrtimin dhe realizimin e synimit Kosovar pėr identitet shtetėrorė demokratik.
    Fjala pra ėshtė pra diskursin e superstrukturės juridiko politike, ose thėnė mė thjesht perceptimin tonė pėr politikėn dhe elitat politike nė kėto dy dekadat e fundit. Natyrisht pėr tė pas njė analizė mė tė tėholluar padyshim qė nevojiten krahasimet e kėtij modeli tė sjelljes me modelet tjera tė paktėn nė rajon, ngase vetėm kėshtu mundemi tė pasqyrojmė realisht rrjedhat dhe rrethanat nė tė cilat u zhvillua apo u ndėrtua ky segment i rėndėsishėm pėr ēdo shoqėri qė ia ka mėsy demokracisė dhe proceseve tė reja integruese.
    Ky shkrim adreson njė perceptim pakėz mė tjetėr fare edhe pėr shkak se dioptria e pėrdorur nė kėtė analizė tė shkurtėr nuk i takon sociologjisė klasike por njė sociologjie investiguese qė fenomenet dhe dukuritė bėnė pėrpjekje me i analizua nė mėnyrė eksplicite nga kėndvėshtrimi komparativ me dukurit dhe proceset qė ishin apo janė duke u zhvilluar aktualisht nėpėr vendet e ashtuquajtura tė transicionit. Tekefundit, poqe se nuk i investigojmė kėshtu ne sociologėt fenomenet dhe dukurit qė zhvillohen pėr rreth nesh (gjė qė edhe ėshtė misioni ynė i njėmendėt!), mendojė se ato edhe pa synimin tonė pėr t’i studiuar nė formėn dhe pėrmbajtjen qė njėmendė e kanė, ato dinė shpesh tė na japin informacione tė gabuara nė tė kuptuarit dhe tė imponuarit e proceseve tė reja demokratike. Pėr kėtė shkak, ky tip i sociologjisė investiguese, si disiplinė e re e perceptimit tė sidomos fenomeneve dhe dukurive nė shoqėritė e tranzicionit, nė universitetet me traditė tė gjatė edukativo –arsimore ka filluar gjithnjė e mė shumė tė marr peshėn e njė terapie tė suksesshme nė parandalimin e gabimeve qė kishin bėrė shoqėritė e mėhershme identike.Pra, specifikimi i dukurisė sė identifikuar pėrmes investigimit sociologjik nė rastin tonė e kastės politike Kosovare qė bashkė lindi me erėrat e reja demokratike nė vitet ‘90-ta, e qė mė vonė iu bashkėngjit edhe kalvarit tė vendeve nė tranzicion, trashėgoi njė mentalitet dhe njė kulturė tė izoluar do tė thosha politike edhe pėr shkak, se mbi supet e saja ajo kishte marr dy detyra historike: a/ definimin e statusit te saje politik dhe b/ fillimin e ndėrtimit te kapaciteteve demokratike nėn trysninė e njė regjimi tė egėr kolonial serb.
    Duket qė tė dy kėto obligime, shikuar me dioptrinė e distancės kohore dhe shkallėn e qėndrueshmėrisė si preokupime madhore apo si interesa kombėtare klasat politike arritėn nė njė farė mėnyre t’i mbajnė pezull edhe me faktin se i bėnė rezistencė erozionit tė gjitha atyre dallimeve qė kushtimisht u imponuan herė si nga sistemi dhe regjimi i Serbisė ashtu edhe naiviteti dhe jo pėrvoja e tyre e pėrgjithshme politike nė ndėrtimin e kapaciteteve dhe infrastrukturės demokratike Kosovare.
    Por, kur tė analizohen mė thellė kuptojmė se kėto kasta politike, nuk arritėn t’i imponojnė si interesa nacionale detyrat e marra dhe obligimet e mėsipėrme historike. Nė njėrėn anė kemi: Lėvizjen qė e quante vetėn pacifiste, e cila “njohjen formale te pavarėsisė” nuk arriti edhe pas 17 viteve ta beje realitet. Ajo sikur gjatė tėra kėtyre viteve harroi se mes “njohjes formale tė pavarėsisė” dhe problemeve ekzistenciale tė qytetarėve ekzistonte njė mal i madh problemesh qė duheshin zgjidhur urgjentisht pėr qytetarėt e sajė tė pamėsuar me detyrat dhe obligimet qė dilnin nga mėnyra demokratike e qeverisjes. Jo edhe aq ndoshta pėr shkak tė zgjidhjes pėr hir tė zgjedhjes, sa shkaku i nevojės sė shpjegimit tė dilemave tė mėvonshme qė do tė paraqitėn nė periudhėn e pasluftės nė formėn e krizės sė identitetit: moral, politik, juridike e sidomos ekonomik, dėshmitar tė cilit proces jemi edhe ne sot dėshmitar.
    Nė anėn tjetėr, diskursi “pluralist” qė lindi si rebelim apo pakėnaqėsi e idesė sė mėsipėrme nė formė tė improvizimit lidhur me pluralizmin po ashtu nuk arriti tė instaloje: institucionet e njėmendta shtetėrore tė cilat do ta mbronin depėrtimin e antivlerave dhe tė rehabilitonin: lirinė personale, pavarėsinė qytetare, shenjtėrinė e familjes, pastaj problemet ekzistenciale siē ishin dhe akoma janė ato tė papunėsisė absurde dhe varfėrinė e tej skajshme qe e kishte kapluar shoqėrinė Kosovare.
    Lidershipi i kaluar kosovar, ne fakt nuk arriti tė ndėrtojė as kapacitete dhe infrastrukturė tė mjaftueshme ligjore, pėr tė filluar ndėrtimin e autostradės demokratike Kosovare, e as “njohjen formale te pavarėsisė”?! Ky lidership, siē po del me shumė ishte e interesuar ta promovojė vetė veten dhe interesat e tija klanore e grupore, se sa interesat madhore tė identifikuara ne fillim me obligimet e lartcekura mė lart! Duke bėrė njė blice analizė lidhur me lidershipin Kosovar, nė vija tė trasha arrijmė tė identifikojmė dhe zbulojmė shumė tė meta tė kėsaj kaste tė re politike qė po lindte nė do rrethana dhe situata shumė specifike. Mos, tė harrojmė se nė kėtė kohė nė tė gjithė Evropėn erėrat e demokracisė tashmė veē kishin filluar tė merrnin krah sado kudo konsolidues. Nė Kosovė, ndodhi e kundėrta. Mbėrthimi nė vetė vete dhe projektimi i demokracisė fillojė tė kuptohet dhe tė interpretohet pėrmes kultit tė individit. Paradoksi i parė qė u kacafyt me tė gjykuarit e mėnyrės demokratike ishte pikėrisht mbyllja hermetike nė vetė vete e kėsaj kaste, nė vend tė bėhej e kundėrta!

    Gjithsesi duke sjellė ndėrmend vala tė ndryshme dhe ciklone poiltike nėpėr tė cilėn ka kalaur Kosova mund tė themi se jemi nė njė pike ku pavarėsisht mungesave dhe problemeve tė shumta qėe ka sistemi poltike I Kosoves si dhe diskursi poltik dhe juridik ,pėrsėri jemi nė njė pikė historike ku njė vėmendje dhe njė pėrkushtim nga ana e poltikės dhe intelektualėve do ti sillte ketij vendi njė ėndėrr shekullore e cila ėshtė ndertimi I shtetit ligjor si dhe antarėsimin e saj nė familjen e madhe europiane.
    Nė pėrfundim duke respektuar dhe temėn e kėtij punimi ku flitej pėr dy sistemet e ketyre dy vendeve pra krahasimin e tyre me pak fjalė dhe duke qėnė realist do te thoja sė kemi tė bėjmė me dy sisteme nė fakt tė cilėt kanė ngjashmėrite e tyre , dhe rolin konstruktiv pėr sundimin e ligjit dhe demokracisė por me vullnetin e popullit tė kėtyre dy vendeve sė shepjti do tė jetė njė sistem unik pėr tė dy vendet i cili do tė dijė vėrtet tė udheheqė dhe duke e ngritur vlerat dhe respektimin e tė drejtave tė njeriut ne piedestalin mė tė lartė dhe ti dėshmojė botės se kombi shqiptar ėshtė po aq liridashės dhe qytetar aq sa ėshtė e vjetėr dhe historia e tij.

    Ibrahim Feimi
    University of Pristina
    Faculty of Law
    Master depatment of Criminal

    ibrahimfeimi@hotmail.com
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Ibrahimfeimi : 01-11-2008 mė 15:27

  2. #2
    Anti Zombizem SigPunizem Maska e Duaje Siveten
    Anėtarėsuar
    09-09-2007
    Postime
    3,701
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shekulli

    JEMI TE GJITHE GREVISTA
    Mustafa Nano

    Njė numėr anėtarėsh tė Kuvendit tė Shqipėrisė janė futur nė njė grevė urie. U bėnė mė shumė se dy ditė qė janė tė ngujuar nė sallėn parlamentare, ku rėndom mbahen seancat plenare e ku dy partitė e mėdha janė bėrė gati tė miratojnė shpejt e shpejt njė kod elektoral, qė u vjen pas midesė veē atyre e qė penalizon nė mėnyrėn mė tė palogjikshme e mė tė papranueshme Lėvizjen Socialiste pėr Integrim. E pikėrisht pėr kėtė arsye, kjo e fundit ka ndėrmarrė kėtė iniciativė spektakolare dhe ekstreme. Ilir Meta e tė vetėt asistohen nė kėtė ndėrmarrje edhe nga dy a tri deputetė demokristianė.

    Nė gjithė kėtė qė po ndodh kėto ditė e drejta ėshtė nė anėn e grevistėve. Tė kuptohemi, nuk ėshtė ndonjė e pabėrė ta pėrjashtosh LSI-nė nga diskutimet mbi thelbin e kodit zgjedhor, pasi kėto diskutime morėn qysh nė krye tė herės formėn e njė loje "zero-sum", rrjedhimisht njėra palė do tė fitonte atė qė humbiste tjetra. Mė fjalė mė tė varfra e mė tė qarta, pėr sa kohė qė PS-sė i ishte mbushur mendja pėr variantin spanjoll e pėrsa kohė qė LSI-ja veē kėtė variant nuk donte, diktati i tė parės mbi kurriz tė sė dytės ishte njė gjė e pritshme (pėr mua, ky diktat ishte dhe i udhės, pasi varianti spanjoll na e thjeshton pakėz skenėn politike e na heq qafe ca lojtarė, tė cilėt nuk i duhen as dreqit. LSI-ja, pėr shkak tė njė peshe tė madhe elektorale, por jo pėr shkak tė ndonjė roli a funksioni tė dėshirueshėm politik, nuk bėn pjesė nė kėtė grup lojtarėsh). E vetmja keqardhje ka tė bėjė me faktin, qė nuk u bė asnjė tentativė pėr dialog, nėpėrmjet tė cilit mund tė afroheshin apo puqeshin qėndrimet.

    Mirėpo, punėt janė ndryshe me vendimin pėr ta pėrjashtuar LSI-nė nga e drejta pėr tė pasur anėtarė nė komisionet zgjedhore tė tė gjitha niveleve. Nė ndryshim nga diskutimet mbi thelbin e kodit zgjedhor, nė tė cilat mund tė mendohej se ēdo kompromis do tė denatyronte e bastardizonte variantin gjenuin spanjoll, nė diskutimet mbi komisionet zgjedhore ēdo kompromis ishte i mundshėm dhe i kėshillueshėm. Sa kohė qė partitė e mėdha nuk kanė rėnė dakord lidhur me kompozimin jo partiak tė komisioneve zgjedhore, ēfarė do ta gjente demokracinė shqiptare, nėse do tė vendosej qė komisionet zgjedhore tė kishin nė pėrbėrje anėtarė tė tė gjitha partive parlamentare? Do tė rritej kostoja e procesit dhe e procedurave? Apo do tė bėhej mė e vėshtirė vendimmarrja brenda komisioneve? As njėra, as tjetra; ndryshe, nuk do tė binin dakord qė nė kėto komisione tė marrin pjesė pėrfaqėsues tė PSD-sė e tė PR-sė. Hajde e merre vesh se pse kėto dy partitė e fundit, pesha parlamentare e tė cilave ėshtė fantomatike dhe e stisur, u dashka tė jenė tė pėrfaqėsuara pėrpara LSI-sė nė komisionet zgjedhore tė tė gjitha rangjeve!

    Ėshtė e qartė qė Ilir Meta ka thjesht hallin e vet nė kėtė betejė, e nė kėtė kuptim personalisht nuk impresionohem shumė nga tonet idealiste tė protestės sė Ilir Metės. Pėrkundrazi, kėto tone idealiste ta shpifin; ta shpifin po aq sa goditja qė po i japin pas shpine tė tjerėt. Ilir Meta as qė e vė ujin nė zjarr pėr votėn e lirė, pėr demokracinė, pėr shtetin e sė drejtės. Por kjo s‘do tė thotė, se ai s‘ka tė drejtė. Ka tė drejtė qė ē‘ke me tė, pasi dy tė mėdhenjtė po i provojnė tė gjitha me qėllimin pėr t‘i zvogėluar peshėn elektorale. Po pėrpiqen t‘i minimizojnė ndikimin politik. Po pėrpiqen ta bėjnė kėtė, jo atje ku mund e duhet tė bėhet, d.m.th nė fushėn e mejdanit, por atje ku s‘mund e s‘duhet tė bėhet, d.m.th nė tavolinėn e rregullave tė lojės.

    E pėrsėris, nuk ėshtė ndonjė hatį qė penalizohet Ilir Meta e partia e tij (pėr kėtė them gjithė ditėn e ditės se teknikat spanjolle tė ndarjes sė mandateve parlamentare nuk kanė tė sharė); por ėshtė hatį amį, qė ky penalizim nuk bėhet nė emėr (apo pėr shkak) tė synimit pėr tė pėrmirėsuar e bėrė mė eficiente demokracinė shqiptare; pėrkundrazi, bėhet nė emėr (apo pėr shkak) tė interesave tė njė tandem-i, qė po bėn ēdo gjė me mirėkuptim xhambazėsh, nėn rrogoz e duke na hedhur hi syve ne tė tjerėve. Ajo qė po ndodh, jo vetėm ėshtė shumė e dėmshme, por ėshtė dhe shumė e shpifur: gjithė procesi i vendimmarrjes nė funksion elektoral, politik, institucional, legjislativ e nacional na ėshtė shndėrruar nė njė udhėtim vajtje-ardhje nė itinerarin Edi Rama-Frangaj&Fevziu - Sali Berisha. Dėshiron Rama/Berisha tė marrė njė vendim? Menjėherė merr nė telefon dyshen Frangaj&Fevziu, dhe kėta tė dy marrin menjėherė takim me Berishėn/Ramėn, me tė cilin kopsitin detajet. Mė pas vjen vendimi.

    Kjo situatė do tė meritonte njė pėrgjigje, por jo nga Ilir Meta e jo me Ilir Metėn. E dini pse? Meraku i kėtij tė fundit nuk ėshtė ky itinerar me tre stacione qė zėvendėson e by-pass-on procesin ligjor e kushtetues tė vendimmarrjes nė republikėn tonė, por fakti qė njė nga tre stacionet nuk ėshtė ai vetė. E megjithatė, nė ngjarjen e kėtyre ditėve duhet tė jemi me Ilir Metėn pėr njė numėr arsyesh.

    Sė pari, Ilir Meta nuk ėshtė nė kėtė mes viktimė e njė gare (unė vetė do doja qė ai tė mundej pėr fare nė njė garė), por ėshtė viktimė e njė hileje tė pistė;
    sė dyti, kjo hile nuk rėndon vetėm mbi tė, por po synon tė spastrojė fushėn prej tė gjithė agjentėve "armiqėsorė"; e
    sė treti, askush nuk e di se ē‘janė duke pėrgatitur dy tė mėdhenjtė (edhe ata vetė nuk e dinė se si do tė jetė fundi i kėsaj odiseje elektorale, nė tė cilėn Rama ka bėrė atė qė ka dashur Berisha dhe Berisha ka bėrė po njėsoj atė qė ka dashur Rama. Kush do tė fitojė?).

    Ka dhe njė pikė tė katėrt qė na hap barkun e qė na risjell nė mendje regjimin policor tė Saliut tė parė. Po na shohin sytė gardistė tė partisė e tė pushtetit qė bllokojnė lėvizjen e deputetėve, po na shohin sytė shefin e gardistėve, qė mė tė lehtė e ka tė dalė e tė na japė shpjegime nė televizion (kėtė i thotė Berisha), se sa tė marrė kontakt me pėrfaqėsuesit e popullit tė ngujuar nė Kuvend (kėtė duhet t‘ia thotė logjika), po na shohin sytė qė TVSH-ja dizinformon pa pikė turpi (grevistėt duan tė fusin ushqime -ky ishte njė nga lajmet e dhėna nga ky televizion), po na shohin sytė pajisje tė bllokimit apo tė zhurmimit tė sinjaleve tė telefonisė celulare, fikjen apo gradimin nė tė ftohtė tė kondicionerėve nė sallėn e parlamentit, e provokacione tė tjera tė kėsaj natyre qė mund t‘i pjellė veē mendja e atij qė nuk la provokacion pa bėrė ndaj njė populli tė tėrė nė periudhėn 1992-1997.

    Edi Rama, jo vetėm po e bėn sehir kėtė gjė, por edhe po bashkėpunon me Sali Berishėn; po bashkėpunon me demek pėr ta mundur nė zgjedhjet e vitit tė ardhshėm. Po sikur tė humbasė (dhe me siguri qė do tė humbasė nė kėto rrethana, pasi lojėn e kontrollon Berisha)? Kjo ėshtė pyetja e parė qė ngrihet. Dhe pas kėsaj pyetjeje, vjen njė arsyetim: edhe sikur tė fitonte Edi Rama, i cili me sa duket s‘e ka pėr gjė tė kėmbejė njė fitore zgjedhjesh me njė heshtje totale ndaj korrupsionit tė Sali Gėrdecit e tė familjes sė tij, kjo fitore, tok me fituesin, nuk do t‘i duheshin askujt. Do tė ishte njė fitore e ngritur mbi kompromise tė paprincipta, dhe mbi kėtė bazė nuk mund tė ngrihet gjė tjetėr, veēse njė pushtet korruptiv e i korruptuar.

    Ėshtė koha qė tė kthejė mendje. Ėshtė koha qė t‘i kthehet komunikimit me pjesėn tjetėr tė opozitės e t‘i bėjė naftėn bashkėpunimit me pushtetin. Askujt (as Ramės e tė vetėve, as Berishės e tė vetėve, as ne tė tjerėve) nuk i duhet nė kėto momente njė bashkėpunim nė stil e nė front tė gjerė maxhorancė-opozitė. Nuk ka asnjė urgjencė pėr njė bashkėpunim tė tillė. Kanė mbetur tetė muajt e fundit tė kėsaj legjislature, e pėr kėtė arsye opozita duhet t‘i kėrkojė pushtetit thjesht pėrmbushjen e detyrimeve e premtimeve nė funksion tė mbarėvajtjes sė zgjedhjeve. Vetėm kaq. Por pėrpara se tė bėjė kėtė, Edi Rama duhet tė bėjė njė hap prapa, e t‘i hapė rrugė ridiskutimit tė mėnyrės sė kompozimit tė komisioneve zgjedhore, tė cilat ose duhet tė jenė jo partiake (kjo do tė ishte zgjidhja mė e mirė), ose duhet tė kenė nė pėrbėrje edhe pėrfaqėsues tė LSI-sė. Ēdo zgjidhje tjetėr ėshtė pėr t‘u refuzuar.

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e drenicaku
    Anėtarėsuar
    06-05-2003
    Postime
    3,857
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    A kete muqo nanon nuk e kam per qef fare,eshte krahu i te keqes.

  4. #4
    Anti Zombizem SigPunizem Maska e Duaje Siveten
    Anėtarėsuar
    09-09-2007
    Postime
    3,701
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Gazeta Kritika

    Berisha, si Bastardi Ardian Klosi!
    24/11/2008

    Ju ka bėrė pėrshtypje qė Berisha asnjėherė nuk e permend nėnėn dhe babain e tij? A bėn vaki kjo tek njė njeri normal, qė i pėrket (sidomos) njė vendi tė vjetėr Ballkanik, ku shtresėzimi familjar shkon brez pas brezi deri nė Mesjetė?! A ka familje (fis) ai njeri, apo ēfare ka? Sinqerisht kurrė nuk e kam kuptuar kėtė mėnyrė sjellje tė politikanit kryesor shqiptarė, tė sė ashtuquajturės post-diktaturė. Dhe pikėrisht pse ėshtė politikani kryesor i vendit, ai duhej tė zbardhte para popullit te vet, historinė e tij familjare, tė fliste pėr tė jatin e tė ėmėn, gjyshėrit etj. Apo i vjen turp nga prindėrit e tij? I vetmi interpretim ky mbetet tani...

    E them kete sepse jamė mėse i irrituar, se si njė kryeministėr shqiptar, la tė publikohej njė monografi antishqiptare, e eksportuar nga bastardi Ardian Klosi (madje e dekoroi kėtė monstėr pėr pėrkthimin - KULMI) prej zyrave mesjetare tė Akademisė Serbe.

    Njė kryeministėr i vėrtetė shqiptarė, qė ėshtė ushqyer nga familja dhe tradita e vendit me krenarinė e tė qenuarit shqiptarė, kurrė nuk do tė lejonte publikimin e nje libri tė tillė kundėr Skėnderbut, por do tė garantonte mos-cėnimin e legjendės shqiptare, ashtu siē bėnė tė gjithė liderat shqiptarė nga 1912. Njė kryeministėr i vėrtetė shqiptar, me nėnė e babė shqiptare, jo bastard, kurrė nuk do tė lejonte qė Skėnderbeu tė trajtohej si njė gjė e pavlerė, apo akoma mė zi, si njė sllav, a ku e di se ēfarė, por do tė garantonte mos-cėnimin e legjendės shqiptare, ashtu siē bėnė tė gjithė liderat shqiptarė nga 1912. Ja kėshtu ndodh kur vendi drejtohet nga bastardė pa traditė familjare, qė kane turp tė permendin prindėrit e tyre.

    A ju ka bėrė pėrshtypje se kur Berisha ėshtė nė qeverisje, goditen vlera fondamentale historike shqiptare? Kėshtu ndodhi me luftėn heroike tė shqiptarėve (Lufta e II Botėrore), qe ai e diskretitoi gjatė mandatit tė parė qeverisės (1992-97), duke e quajtur tė pavlerė gjakun e ndershem tė derdhur lumė prej dhjetra mijra shqiptarėve. U tall me gjakun... dhe asnjė gjėmb s'i hyri nė kėmbė!

    E njėjta gjė po ndodh edhe gjatė kėtij mandati tė dytė qeverisės tė tij.
    U godit Ismail Qemali, patrioti i madh shqiptarė qė krijoi urėn lidhėse mes Skėnderbeut dhe Shqiperisė post-osmane. Pra, u godit pavarėsia e Shqipėrisė, 28 Nėntori (nė mandatin e parė goditi 29 nėntorin, ndėrsa nė tė dytin 28 nėntorin).
    Si asnjėherė tjetėr u godit nė mėnyre tė pabesė Ismail Kadare, kjo vlerė e madhe intelektuale shqiptare nė tregun perėndimorė.

    Por padyshim kulmi arriti me sulmin ndaj legjendės sė vetme shqiptare ndėr shekuj, Gjergj Kastriot Skenderbeut.

    Dhe tė gjitha kėto mbrapshti keqėndjellėse ndodhėn nėn qeveritė Berisha. A thua rastėsi tė jete kjo? Vetėm njė naiv beson tashmė nė rastėsi... Pėr hirė tė sė vėrtetės duhet thėnė se asgjė e tillė nuk ndodhi nėn drejtimin e tė majtėve gjate mandatit 1997-2005.

Tema tė Ngjashme

  1. Zahir Q. Pajaziti
    Nga Llapi nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 155
    Postimi i Fundit: 08-10-2014, 15:52
  2. Hashim Thaēi, lideri i PDK-sė
    Nga Llapi nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 1076
    Postimi i Fundit: 23-09-2009, 16:49
  3. Besim Krasniqi mbi " Programin kombetar te LDK-s"
    Nga Brari nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 13
    Postimi i Fundit: 30-06-2009, 03:23
  4. Thaēi kėrkon pėrfundimin e misionit tė tashėm tė UNMIK-ut Kosovė
    Nga Llapi nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 27
    Postimi i Fundit: 23-04-2009, 06:12
  5. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 17-02-2006, 19:34

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •