Close
Faqja 1 prej 6 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 107
  1. #1
    **...Luftetar i Dritės Maska e altruisti_ek84
    Anėtarėsuar
    18-07-2007
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    30
    Postime
    1,231
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Cilat jane meritat kombetare te Nene Terezes?



    Nėna Tereze – Njė pikė uji nė gurin e nxehtė!
    “Nėnė Tereza mund tė ishte “e madhe” por as djersėn, as vuajtjet, as dashurinė, as gjakun as varrin - nuk ja fali tokės shqiptare”. (M. Pirraku)

    Hajrudin S. Muja

    Nė verėn e vitit 2007, pasi kishin ngritur bustin e Nėnė Terezes nė Ulqin, mė erdhi njė mik i imi pėr vizitė. Nė bisedė e sipėr, krejt rastėsisht, hapėm temėn e busteve dhe emėrtimeve tė shumėta tė Nėnės Tereze, tė cilat mua mė dukeshin tė tepėrta edhe po tė ishin tė vėrteta ‘tė gjitha ato tė mira’ qė ajo kishte bėrė pėr njerėzimin!? Pyetja vehten edhe mikun tim: ēfarė merite kishte busti i Nėnė Terezes nė Ulqin , ēfarė kishte bėrė ajo pėr Ulqinin qė ta meritonte njė nderim tė tillė? Ulqini kishte pasur personalitete tė njohura detare, politike e fetare, kishte pasur bėmirės e tė devotshėm, por asnjėri nuk ishte nderuar nė kėtė shkallė. Tani popullata e Ulqinit pėr gjithė jetėn, pėr ēdo mėngjes nė hyrje tė qytetit do tė pėrballet me bustin e Nėnė Terezes. Madje edhe fėmijėt qė do tė lindin, tė parėn gjė qė do tė shikojnė jashtė shtėpisė sė maternitetit, nė boten e re, do tė jetė ikona e Nėnės “sė madhe” Tereze qė kishte lindur nė Shkup, por qė kishte jetuar e kishte vdekur nė Kalkutė tė Indisė(?!). Pėrballė maternitetit, Rruga “Nėnė Tereza”/’Majka Tereza’, apo nuk tingėllon mirė? Pėrse dhe pėr kė, gjithė ky nderim...?
    Unė jam i sigurtė se miku im intelektual ishte plotėsisht injorant, ashtu siē isha unė, pėr jetėn dhe veprėn e Nėnė Terezes sė ‘madhe’, jo pse ai nuk kishte lexuar pėr tė, por pėr arsye se ato qė kishte mund tė lexojė nė mediat shqiptare, ishin asgjė mė pak se njė propagandė e hiperbolizuar tridhuese. I gjithė asryetimi i tij, pėr kėtė nderim, ishte se ajo kishte mbėrri famė, se ishte shqiptare dhe se kishte fituar “Ēmimin Nobėl” me tė cilin kishte nderuar ēdo shqiptarė! Po a i nderojnė shqiptarėt heronjt e sajuar?
    Pasi u ndava me mikun, mbeta vetėm. Pa e harruar Ulqinin, kujtova fushatat “nėntereziane’ qė dukshėm vėshtrohen, jo vetėm nė Ulqin, por nė secilėn skutė tė Shqipėrisė Etnike. Kėtė emėr (“Nėnė Tereza”) mban aeroporti i vetėm Ndėrkombėtarė i Shqipėrisė. Kėshtu quhet spitali mė i madh shtetėror nė Tiranė. Kėshtu quhen njė seri rrugėsh, sheshes, shoqatash, e organizmash nė gjithė Shqipėrinė . Nė Prishtinė u rezervua ky emėr pėr liceun “Lojola”, pėr njė pjesė tė oborrit tė Shkollės Fillore “Hasan Prishtina”, pėr internat tė kishės, emri i sheshit kryesor tė Prishtinės, sipėrfaqja tokėsore sa sipėrfaqja e njė lagjeje tė qytetit pėr “Tempullin e Paqes” (!?!) dhe brenda natės u vendos shtatorja “Nėnė Terezė”, nė vendin e legalizuar pėr shtatoren e heroinės kombėtare Shotė Galica!? . Kush e di sa shtatore tė tilla, si nė Ulqin, gjenden tė vendosura pėrgjatė qyteteve shqiptare tė Shqipėrisė, Kosovės, Maqedonisė e Malit tė Zi. Figura e Nėnė Trezes u bė aq e rėndėsishme, saqė edhe Kryemenistri Berisha, urdhėroj qė nė reēetat mjeksore tė shtypet gjithmonė fėtyra e Nėnė Terezes (mbase si hajmali). Pluhur i madh u ēua nga elita ‘intelektuale’ e politike pėr tė vendosur kėtė fėtyrė edhe nė kartat e identitetit pėr shtetasit e Shqipėrisė(?!) si “nėnė e tė gjithė shqiptarėve”. Pėr nderė tė shenjtėrimit tė saj, mė 19 tetor 2003, nė Shqipėri periudha njėvjeēare (nga 19 tetor 2003 deri 18 tetor 2004) do tė quhet "Viti i Nėnė Terezės". Kėshtu Nėnė Tereza u shėndrrua nė njė mit aq tė madh, sa nė mjediset e kėsaj elite shqiptare, ju mund ta kritikoni Zotin por jo Nėnė Terezėn! Si jemi nisur, ka rrezik qė nga njė Nėnė Tereze qė i kemi ‘dhuruar’ botės, tė kthehemi nė komb "Nene Tereze", rreth sloganit pėr Evropėn e Bashkuar!?
    Kritiku Zuko Xhumhur, ka njė thėnije kuptimplote: “Sikur tė kishte krijuar Zoti Don Kishotin dhe Sanēo Panēon, moti do tė kishin qenė tė vdekur. Meqė ata i krijoi vjershėtori, kurrė nuk do tė vdesin...” . Natyrisht, miti i Nėnė Terezes ėshtė i natyrės sė tillė. Kjo natyrė e ka hiperbolizuar nė kategori e emėrtime tė shumėta, tė pameritueshme e skandaloze: Nėna Tereze: ‘Nderi i kombit’, ‘Krenaria kombėtare’, ‘Murgesha e vogėl, me zemėr tė madhe’, ‘Nobeliste e Paqes dhe Simbol i Dashurisė’, ‘Gruaja mė e madhėrishme e botės’, ‘Figura mė e shėndritshme e historise kombetare’, ‘Nėna jonė e madhe’, ‘Mishėrim i mėshirės dhe mirėsjelljes’, ‘Nėna e tė gjithė njerėzimit’, ‘Shenjtorja e tėrė planetit’, ‘Engjelli, hyjnesha e shenjtorja e fundit’, ‘Nėnė e madhe e botės", “qytetare e botės, e popujve, e feve dhe qytetėrimeve” , “grua mė e fuqishme mbi tokė”, “OKB-ja”, ‘paqa e botės" , "Lajmėtare guximtare tė dashurisė sė Krishtit" , “shembull i transformimit njerėzor tė dashurisė sė Zotit” , “heroina e kohės" , dhe jo vetėm kaq: “Nga tė gjitha gjėrat qė ka krijuar Zoti, mė e madhja ishte Nėnė Tereza” ...
    Emėrtimet e kėtilla kanė kaluar nė ekstermitet, bile edhe nė marrėzi: se madje edhe modelizimi i bashkėjetesės dhe tolerancės nė qytetin e Shkodrės, do tė ishte i mangėt pa madhėshtinė e Nėnė Terezės . Se vepra dhe mirėsia e saj botėrore e ngriti shumė lart shpirtin Shqiptar... . Edhe 101 marrėzi tė tjera tė kėsaj kategorie! Aq e madhe dhe aq e vyeshme sa vazhdimisht thėrrasin: “Shqiptar! Merr pak lavdi nga lavdia e saj, pak virtyte nga virtytet e saj, pak mirėsi nga mirėsitė e saj, pak humanizėm pėr tė mjerėt dhe tė varfėrit nga humanizmi i saj, pak sakrifica nga sakrificat e saj, pak guxim nga guximi i saj qė, tė bėhesh mė i mirė, mė njerėzor, mė i qytetėruar, mė i virtytshėm, duke u orientuar kah njerėzorja, dashuria dhe guximi pėr tė triumfuar mbi tė keqen”.
    Eshtė thėnė, madje shumė herė edhe se “pa Nėnė Terezen nuk do tė ishte e mundur Pavarsia e Kosovės!” Prandaj ajo “meritonte” manifestimin tradicional "Ditėt pėrkujtimore tė Nėnės Tereze" nė Prishtinė dhe nė Prizren . Manifestime me rastin e ditėlindjes sė Nėnė Terezes nė Shkup e manifestime tė tjera tė panumėrta. A kam tė drejtė tė pyes, sa manifestime janė bėrė pėr nderė tė Adem Jasharit dhe bijve tė tjerė qė e lanė me gjak lirinė e Kosovės? Sa ditėlindje u janė festuar atyre? Pse nė Kosovė nuk ėshtė emėrtua asnjė rrugė, asnjė shesh, asnjė shoqatė e asnjė institucion me emrin “Nėna Zahide”, nėnės sė komandantit legjendar, qė dha 20 kurbanė pėr lirinė e Kosovės…(?!). Ku ėshtė nderimi i Dervish Hatixhesė , njė humaniste e madhe shqiptare e fillimshekullit tė XX-tė qe shpetoi sa e sa jetė njerėzish nė Shqipėri?!
    Nė njė peticion tė publikuar, Ismail Kadare ishte ndėr tė nėnshkruarit dhe thirrėsit pėr pėrshpejtimin e ndėrtimit tė katedrales katolike nė Prishtinė pėr ta madhėruar kėshtu Nėnėn Tereze. Athuase katedralet nuk ndėrtohen pėr tė bėrė fe por pėr tė mbajtur emra...?! Me mendimin e Kadaresė ishte e gjithė elita politike kosovare, nė kohen kur kėrkesat e herėpasherėshme tė BIK-ut, pėr ndėrtimin e njė Qendre Islamike nė Kryeendren Kosovare me 95% tė konfesionit islam, u injoruan e u kundėrshtuan. Le tė mos injorohet rasti kur KFOR-i nuk dėshironte tė lejonte ndėrtimin e xhamisė nė Lladov tė Gjilanit, ndėrkohė qė nė njė mjedis shqiptar musliman, si nė Rugovė, ku nuk dihet kurrė tė ketė patur shqiptarė katolikė, ngrihet kisha roman-katolike!
    Vėni re, tek po bėnte zbulimin e bustit tė ‘humanistes sė madhe’ nė Klinė (Kosovė), Ibrahim Rugova u la porosinė kosovarėve: "sot me shtatoren dhe sheshin e vet do tė jetė e panishme nė jetėn e pėrditshme tė qytetin tuaj, do tė jetė shenjė e orientimit dhe njė shenjė e pranisė sė saj kėtu... se... Nėna Tereze ėshtė simbol i kombit modern kosovar dhe shqiptar dhe njė ndėr simbolet tė mbarė njerėzimit". A kam tė drejtė tė pyes, cila ėshtė shenja e orjentimit qė u kėrkon Rugova Kosovarėve? Sa herė u kishte kėrkuar Rugova atyre qė pėr shenjė tė orjentimit tė ndiqnin gjurmėt dhe shembullin e Adem Jasharit dhe tė UĒK-sė? Pėr nderė tė Nėnė Terezes u zhvilluan sesione shkencore, ekspozita, koncerte “Grand Gala” nė sheshe e katedrale, konkurse skulpture e shumė tė tjera... Ēka u organizua pėr nderė tė trimave legjendarė tė Kosovės?
    Nėse shqiptarėt duhej vlerėsuar pėr kontribute tė shquara qė u kishin dhėnė nė vende tė tjera, pėr njerėz tė botės, kishte shumė mė tė lavdishėm, madje edhe se vetė Nėnė Tereza. Dinastia e madhe e Qyprilijve pėr disa shekuj kishin dhėnė drejtues perandorakė. Mehmet Ali Pasha - themeluesi i shtetit modern tė Egjiptit. Kėta natyrisht nuk i pėrmendi kush sepse ata nuk i kanė mėsuar nė librat e shkollės. Fatkeqėsisht nuk u pėrmendėn as Balshajt, qė kanė pasur shtetin mė tė madh shqiptar, para Skėnderbeut, as Bushatlinjtė qė kanė pasur gjithashtu shtet mė tė madh, mė tė fuqishėm e mė tė organizuar pas Skėnderbeut, gati tė parin shtet kombėtar nė Ballkan .
    Sa ‘intelektual’ arrogantė sot shprehen haptas dhe shpallin ‘arrogantė’ e ‘antishqiptarė’ tė gjithė ata qė nuk do tė pėrmendin Nėnė Terezėn (ose ndonjė tjeter si puna e saj), e lere mė tė flasish e tė shkruash pėr tė nė vėshtrimin kritik. Nė raste tė shumta flagrante pėrkatėsia nė besimin katolik e ‘mirėbėrėses’ sė Kalkutės nė Indi duhej tė kishte lidhje me vetė historinė e kombit shqiptarė, ose duhet tė pėrballohesh me nofkėn “antishqiptar” (?!).
    Derisa tė vazhdojmė tė mashtrojmė veten kėshtu, ne nuk do tė paraqesim gjė tjeter veē njė llojė majmuni qė di shkrim e lexim, qė mashtron veten pėr ditėt e bardha qė do tė vijnė. Si ka mundėsi ende tė mos shohim se e vėrteta dhe e pavėrteta nuk janė vėllezėr por armiq, armiq tė pėrbetuar qė vazhdimisht rekrutojnė ushtarė tė rinj pėr tė mashtuar. Por e pavėrteta ėshtė si balta e gjallė, sa mė shumė tė lėvizėsh e ajo mė shumė tė gėlltitė nė vetvete dhe tė pėrbinė duke mos treguar kurrėfar mėshire. Ne mund tė trumpetojmė si tė duam, por kemi bindjen se jemi ulur kėmbėkryq nė ballė tė oxhakut tė atyre qė nuk mėsojnė as nga gabimet e veta as nga gabimet e tė huajve, si gjithnjė “kėngė trimėrie nė robėri” – robėri intelektuale. Kishte tė drejtė Unamuno, kur nė veprėn “Ndjenja tragjike e jetės” thoshte: “Shkenca e vėrtetė na mėson, para sė gjithash qė tė dėshojmė dhe tė jemi tė vetėdijshėm sa pak dimė”.
    Miku im iku, por mua mė la nė siklet. Si mund ta mohoj unė kėtė “nėnė tė madhe” me gjithė kėto qė mė servohen pėrpara?! Kush jam unė tė mohoj ‘meritėn’ e saj tė fituar me sakrificat e njė jete? I etur pėr tė gjetė pėrgjigjet nė pyetjet qė vetė ja shtroja vetes, pasi u ktheva prej pushimeve, takova Z. Richard Knight, njė ish profesor nė “Columbia University” me tė cilin na ka lidhur njė debat qysh prej Luftės sė Kosovės (1998/1999). Pasi i tregova ‘hallin’, ai mė sygjeroj njė literaturė, njė pjesė tė sė cilės e kishte vetė dhe ma mundėsoj, ndėrsa pjesėn tjetėr e bleva apo e huazova nė librarinė e Manhatanit. Por mė shumė, mė inkurajoj me njė artikull tė tė pėrjavshmes “Time” pėr publikimin e letrave tė Nėnė Terezes, dhe pėr librin e Brian Kolodiejchuk-it (postulat nė procesin e shenjtėrimit tė Nėnės Terezė): “Mother Teresa – Come Be My Light” ku ishin publikuar ato letra nė tėrėsi. Afėrsisht nė kėtė kohė ishte shqipėruar edhe njė vepėr kritike pėr Nėnė Terezen: “Mother Teresa – The Final Verdict”, tė gazetarit Aroup Chatterjee tė lindur e tė rritur nė vendin e Kalkutės, aty ku e kishte kaluar pothuaj tėrė jetėn dhe kishte vdekur kjo ‘nėnė e madhe’.
    Njė dėshirė e zjarrtė mė mbėrtheu pėr tė hequr injorancėn qė mė kishte pėrvetėsuar pėr kėtė nėnė “tė madhe”, pėr tė cilėn unė ‘gabimisht’ kisha menduar se nuk e meritonte gjithė kėtė respekt qė po i bėhej. A nuk e kishte pasur bota mjaft nga propaganda e Nėnė Terezes? Parreshtur tėrė zhurmė, duke pėrshpėritur, duke bėrtitur, mėrmėritur, pa pushim pėr dekada tė tėra. A nuk e ndiejm veten tė obliguar qė tė mbajmė ekuilibrin duke kėrkuar anėn tjetėr tė medaljes? Tek e fundit, edhe po tė ishin tė gjitha ato qė pėrfliteshin pėr tė, tė vėrteta, prapė ishte i tepėrt gjithė ai nderim, qė mė shumė gjasonte nė njė propagandė me njė qėllim tė dyshimtė, sesa nė njė nderim tė mirfilltė! A nuk u duket edhe juve diēka e tillė?...
    Tashmė sa herė ėshtė pėrsėritur, ajo fjala e saj me rastin e marrjes sė ēmimit Nobėl, njė e vetme arsye qė ajo duhet nderuar, respektuar e madje edhe adhuruar! Punė e madhe nėse Nėnė Tereza me kėtė rast kishte thėnė se "Nga gjaku dhe origjina, jam shqiptare". A mjafton kjo pėr tė qenė ‘e madhe’. Ēka bėrė ajo pėr Shqipėrinė dhe pėr shqiptarėt? Asgjė! A na nderon pra ky idol i rrejshėm me surratin e sė cilės kemi mbushur ēdo skutė tė Shqipėrisė Etnike?! Aspak!

    BIOGRAFIA
    Siē na thuhet, Gonxhe (Anje) Bojaxhiu, fėmiju i tretė i Kolė e Drane Bojaxhiut , lindi nė 27 gusht tė vitit 1910 nė njė lagje vllehe tė Shkupit (nėn Perandorinė Osmane).
    Nė lidhje me me biografinė e kėsaj “nėne tė madhe”, tė dhėnat shumė herė nuk janė tė njėjta, duke paraqitur kėshtu kundėrthėnie. Sipas njė verzioni, familja e saj zhvendoset nė Tiranė pasi i ati i saj vdes i helmuar nga sllavėt gjatė njė udhėtimi pėr nė Beograd ku kishte shkuar pėr tė hapur njė shkollė shqipe(?) . Kjo familje e ka prejardhjen nga njė familje shkodrane e zbritur nga Fani i Mirditės qė pasi u shpėrngul nė Prizren kaloi nė Shkup. Nė njė verzion tjeter, familja kaloj nė Shkup nga Shkodra (dhe jo nga Prizreni) pak para se tė lindėte Gonxhja.
    Biografi i saj zyrtar Navin Chavla mė 22 prill 1996, shkruan se Tereza e kishte mėrzi dhe thuajse ofendohej kur nofka “grua e thjeshtė fshatare shqiptare” pėrdorej pėr tė. Ai tha se Nenė Tereza i kishte treguar ati, se familja e saj nė fillim ishin tregtar venecian, pėrkatėsisht nga Italia, tė cilėt emrigruan nė Shqipėri . Sipas njė verzioni, babai i saj Nikolas Bojaxhiu, ishte njė “farmacist” , “njė sipėrmarrės ndėrtimesh dhe njė shitės me shumicė ushqimesh” , apo njė “ndihmės doktorr” . Sigurisht, kėtu nuk ka rėndėsi aspak ēka qenė i ati i saj, por vetėm tregon sinqeritetin e biografėve, prej tė cilėve nuk mund tė presim shumė edhe kur bie fjala pėr gjėra tė rėndėsishme, si pėr Terezen dhe pėr Kalkutėn?
    Aurel Plasari, mbėshtet mendimin se Nėnė Tereza kishte tė ėmėn katolike shqiptare, kurse tė atin shqiptaro-vllah nga familja vllahe e Bojaxhinjve, qė jetonte nė lagjen e vllehėve . Ai pėrkujton njė intervistė tė Kryetarit tė Unionit pėr Kulturėn tė Aromanėve nė Maqedoni Dimo Dimcev, i cili kishte pėrshkruar me korrektėsi prejardhjen e familjes sė Gonxhe Bojaxhiut nė njė intervistė pėr NIN-in. Megjithėse reagimet ‘intelektualėve’ nuk munguan, ata nuk sollen asnjė provė bindėse pėr tė mbrojtur tendencat e tyre. Ata madje nuk patėn aftėsi tė logjikojnė se fjalė si bojė (nė shqip ngjyrė) dhe bojaxhi, me tė cilėn argumentojnė, janė huazime nga turqishtja dhe si tė tilla kanė hyrė nė mė shumė se njė gjuhė tė Ballkanit .
    Sidoqėftė, nė moshėn 18 vjeēare, Gonxhja hyri nė “Urdhrin e Motrave tė Zonjės tonė tė Loretos” nė Irlande, ku u bė murgeshė dhe mė 1930 mori titullin Nėna Terezė pėr nderė tė tė shenjtit Teresa tė Avilės, njė shenjtorė spanjol tė shekullit XVI-tė. Me pas u vendos ne Kalkutė tė Indisė ku do ta kalojė gjithė jetėn e saj.
    Sipas Artistes sė Popullit Marija Kraja dhe njėkohėsisht mike e familjes sė Gonxhe Bojaxhiut, Nėnė Tereza e ka quajtur ditėn mė tė bukur tė jetės sė saj ditėn kur pėr herė tė pare pas 50 vjetėsh vizitoi Shqipėrinė nė vitin 1989 . Me kėtė rast, ajo bashkė me shoqen e diktatorit – Nexhmijen, shkoi te varri i Enver Hoxhės me njė buzėqeshje e tufė lule nė dorė, pėr t’a nderuar diktatorin , i cili kishte ndaluar tė gjitha besimet nė Zotin! Ajo i kish dėrguar mė parė letėr Komitetit Shqiptar pėr Marrėdhėniet me Jashtė, por nuk mori kurrė pėrgjigje. Njė tjetėr letėr ia kish nisur ish-Presidentit tė Republikės nė vitin 1989, tė cilit i theksonte se: “pėr 60 vjetė, kam vizituar shumė e shumė vende jashtė atdheut tim” .
    Ardian Vehbiu, vėshtronte se ”lidhjet e mirėfillta tė veprimtarisė sė Nėnė Terezės me jetėn dhe kulturėn nė Shqipėri janė tė dobėta pėr tė pėrligjur tėrė kėtė bujė bombastike, pa pėrmendur indinjatėn histerike dhe logorrenė nacionaliste tė tė gjithė "nėnė-terezistėve" tė orėve tė fundit; as ka kuptim t'i jepet ndonjė farė ngjyrimi i spikatur etnik ose kombėtar njė figure si Gonxhe Bojaxhiu...“ . Nė njė intervistė, dhėnė tė pėrdistshmes italiane “Corriere Della Sera” (nuk me kujtohet data), dhe tė pėrkthyer e tė botuar shqip nė “Java”, tregohet kur nė fillim tė intervistės, gazetari e kishte pyetur Nėnėn Tereze: “A jeni shqiptare?”. Si pėrgjigje ajo i ishte pėrgjigjur shkurt: “Unė jam katolike!”. Nė fund tė intervistės, gazetari kaloi prapė nė pyetjen e fillimit: “A jeni shqiptare?”. Edhe nėna terezė i ishte pėrgjigjur njėjtė: “Unė jam katolike!”. Asgjė tė keqe nuk ka nė pėrgjigjen qė kishte bėrė Tereza. Por, athua se gazetari nuk e dinte se ajo ishte katolike? Pėrse ajo nuk i pranoj gazetarit, se ishte shqiptare, nuk dėshironte tė ishte e tillė, apo nuk e ndiente veten tė sigurtė si e tillė?!
    Franka Xambonini gazetare e njohur Italiane, e nderuar me ēmime nderkombetare te gazetarise ka shkruar librin: “Tereza e Kalkutes - lapsi i Zotit” (1992). Nė kėtė libėr, janė shėnuar bisedat qė ajo kishte bėrė me Nėnė Terezen. Nė njė rast, ajo e kishte pyetur: “Ėshtė ėndėrra juaj vajtja nė Shqipėri. Nėnė Terezė?”. Nė pėrgjigjen e sajė, nuk kishte asgjė sentimentale, asgjė nostalgjike: “Jo, nuk ėshtė ėndėrr e imja. Tani nuk kam njeri atje. Ėshtė diēka pėr tė cilėn Shqipėria ka nevoje. Shkoj nė Shqipėri jo sepse ėshtė kombi im, por sepse duhet t’i ēoj Krishtin.... Vajtja ime do tė jetė hapi i parė... Sepse unė nuk hap njė shtėpi po nuk pati kishė. Dhe nė kishė unė vė kryqin. Po pranuan njė shtėpi timen, pranojnė edhe Krishtin. Dhe pėr ta pranuar duhet tė ndryshojnė ligjin...” (Faqja 157). Mirė pėr 10%-shin e trungut kombėtarė katolik, po pėr mazhorancėn muslimane a meriton tė quhet ‘simbol kombėtarė’? Ajo ishte thjeshtė njė predikuese e nderuar e krishtrimit, nėse ishte edhe e tillė?!
    Aq mė tepėr qė Nėnė Tereza haste vėshtirėsi pėr tė folur rrjedhshėm Shqip . Dhe kur ajo nuk dinte tė fliste shqip, ē'lartėsim e meritė kishte si shqiptare?
    Bota ishte informuar, se kur Gonxhe Bojaxhiu zbriti nga njė anije nė Kalkutė, kjo e re kishte braktisur njė jetė plot tė mira pėr tė ardhur nė njė vend tė egėr dhe tė shkatėrruar. Pėrkundrazi, duke vėshtruar gjendjen ekonomike dhe politike tė viteve tė ’30-ta nė Maqedoninė e sotme, njė vend persekutimesh e konfliktesh, e njėkohėsisht edhe standardet e njė qyteti dhjetė milionėsh si Kalkuta, qė ishte kryeqytet i Perandorisė Britanike, dihet se ajo nuk kishte braktisur njė jetė plot tė mira dhe nuk kishte shkuar nė njė vend tė egėr.
    Pozicionimi i saj real kundrejt vuajtjeve tė tė varfėrve, mė sė miri pati ardhur nė shprehje nė njė intervistė tė vitit 1981 nė Washington. Nė pyetjen nėse ajo i mėsonte tė varfėrit qė ta akceptonin fatin e tyre, ajo qe pėrgjigjur: „Besoj se ėshtė njė gjė shumė e bukur qė tė varfėrit ta akceptojnė shortin e tyre dhe ta ndajnė atė me vuajtjet e Krishtit. Besoj se vuajtja e njerėzve tė varfėr pėrbėn njė ndihmesė tė madhe pėr pjesėn tjetėr tė botės“. Kėshtu ishte tejet e rėndėsishme njė „vdekje e bukur“. Mos ishte e bukur njė vdekje pa dhimbje? Natyrisht qė jo – njė nga anekdotat mė tė dashura pėr Nėnė Terezėn ishin fjalėt e njė gruaje qė po vdiste nga kanceri. „Jezusi po tė puth“, - i paskėsh shpjeguar ajo gruas qė po pėrjetonte dhimbje tė mėdha. „I thuaj atėherė qė tė mos mė puth mė“ – qenkėsh pėrgjigjur gruaja . Histori tė tilla nė qarqet katolike gjithnjė janė tė mirėseardhura pėr tė bėrė humor!
    Mė 28 nėntor 1996, gazeta britanike “The Independent” doli me artikullin nė faqen e saj kryesore me titullin: “Nėnė Tereza – Unė dua tė vdes”. Artikullin e shkruante korrospondenti i gazetės Andrew Gumbel nga Roma e Vatikani, qė i linte pėrshtypjen lexuesit qė reportazhi tė ishte si rezultat i punės sė tij nė Kalkutė. Nė artikull thoshte se si Nėnė Tereza thuajse i urrente trajtimet e sofistikuara mjeksore, por pranonte se “kishte njė ushtri me doktor qė punonin 24 orė pėr t’i shpėtuar jeten”. Z. Gumbel na tregonte se meqė Nėnė Tereza ishte “me njė kėmbė nė qiell” ajo “ndihej nė ankth dhe nė siklet” qė ishte akoma gjallė. Njė ditė pas botimit tė artikullit, Tereza pati njė angioplasti qė e mbijetoj, dhe kjo pėr moshėn 86 vjeēare nuk ishte njė mrekulli, por ajo ēuditėrisht reflektoj dėshirėn qė tė mos vdesė.
    Mė 1983, nė Spitalin “Gemelli” nė Romė ku ishte e shtruar Nėnė Tereza, doktorri i saj doli para medias dhe tregoj se ajo (Tereza) kishte refuzuar tė merrte medikamente lehtėsuese “ajo donte t’i ofronte vuajtjet e saja para Zotit”. Por mė pas ajo mori ilaēet pėr tė lehtėsuar dhimbjet. Ajo kurrė nuk i refuzoj ato, sikur do tu tregonin shumė infermjere nė Woodlands. Ajo nuk e duronte dhembjen dhe ankohej shumė herė pėr to, veēėnarisht kur ajo dendej me gjilpėra. Por prapėseprapė, fajelt e doktorit tė Romės u raportuan tė nesėrmen nė gjithė median e globit .
    Nė “Ladies Home Journal” njė nga revistat mė tė njohura tė grave tė shtresave tė larta, nė prill tė vitit 1996, Daphne Barak, pasi kishte bėrė njė bisedim me Nėnė Terezėn, nė njė rast e kishte pyetur: “A mendon pėr vdekjen?” Nėnė Tereza ju pėrgjigj: “Kur te me vijė koha, unė thjeshtė do tė zė njė shtrat nė kaligat dhe do tė pres pėr fundin”. Nė fund tė kėti viti (1996) ajo u sėmu rėndė dhe nė ankth tė madh menjėherė shkoj pėr kontroll nė njėrin nga klinikat e qytetit Woodland Clinic dhe Birla Heart Institute. Ajo shpenzoj nė pak javė tė qėndrimit tė saj nė klinikė mė shumė se tė ardhurat e gjithė jetės sė njė familjeje tė klasės sė mesme. Shpenzimet i mbuluan klinikat . Nėnė Tereza “dėshironte tė vuante si Jezusi dhe tė vdiste si e varfėr”, Dhoma e saj ishte e pajisur me dy oksimetra (qė masin furnizimin e gjakut me oksigjen) me vlerė prej $ 10.000 (14 vjetė pune pėr njė mėsues nė Indi) dhe njė dollap tė mbushura me ilaēe kardiake, me vlerė prej $ 15.000... Ajo vdiq nė Kalkutė tė Indisė mė 5 shtator 1997. Shuma Raha shkruante se truma e madhe e njerėzve qė ndiqnini trupin e pajetė tė Rabindranat Tagorės per t’u djegur nė turrėn e druve, ju sulėn trupit tė poetit, duke i shkulur mjekrren qė ta mbanin si kujtim. Ashtu pėrmendė edhe funeralin e Satyajit Ray e Uttam Kumar Vdekjen e Nėnės Terezes, gazetarja Patricia Smith e deklaroj “Nė qetėsi, nuk pati asnjė vajtim, asnjė qarje tė mbytur, asnjė e dhėnė pas vajtimit torturues...”
    Sipas editorialit nė “Ananda Bazaar Patrika” njė ditė pas funeralit, tė vetmen meritė qė njė kalkutas i kishte dhėnė Nėnės terezė ishte se: “e ka paraqitur qytetin tonė si njė nga vendet mė tė errėta tė planetit”

    FAMA
    Kishte shumė tė drejtė Abdi Baleta, kur shkruante: “Po tė mos ishte njė agjente e zellshme dhe e vyer e veprimtarisė sė Vatikanit, Tereza do tė kishte mbetur njė person i panjohur nė kėtė botė, sikurse kanė mbetur me mijėra qė kanė bėrė sakrfica njerėzore ndoshta edhe mė tė mėdha. Tereza Bojaxhiun e bėri tė famshme me emrin ‘Nėnė Tereza e Kalkutės’ mė shumė propaganda e fuqishme e Vatikanit, sesa pėrkushtimi e sakrifica e saj. Kush nuk kupton kaq gjė, kot hyn tė bėjė analiza... Nė OKB Tereza nuk kishte vajtur si pėrfaqėsuese shqiptare, por si pėrfaqėsuese e Vatikanit, pra si agjente e Vatikanit...“
    Historia mediale e ‘shqiptares sė shenjtė’ aq tė pėrshpėritshme, fillon me anglezin Malcolm Muggeridge (1903-1990) , gazetar me njė pozicion unik dhe me mundėsi tė plota pėr pėrdorimin e medias sė shkruar dhe asaj televizive nė Britani dhe SHBA: “Pa tė, bota ndoshta as qė do tė kishte dėgjuar ndonjėherė pėr Nėnė Terezėn”, shkroi pas vdekjes sė tij, “Catholic Times” .
    Muggeridge, njė konservator fanatik, i cili liberalizmin sekular e quante si “mė tė madhen nga tė gjitha fuqitė shkatėrruese”, bėnte pjesė nė grupin e gazetarėve tė sponsorizuar nga "Congress for Cultural Freedom". Ishte fjala pėr njė organizatė tė CIA-s, e cila donte tė themelonte njė antikulturė proamerikane pėr t’ia kundėrvėnė komunizmit . Sigurisht qė shumė shpejt, kėtė mision e morėn nė dorė edhe tė tjerė, por ėshtė shumė e sigurtė, siē bėnte tė ditur “Cathiolic Times”, pesė javė nga vdekja e Nėnė Terezes, se ajo do tė kujtohet edhe kur Muggaridge tė jetė harruar.
    Ja si filloj ngjarja. Njė ditė nė marsin e vitit 1968, nė shtėpinė e tij nė Robertsbridge, Muggeridge e mori nė telefon Oliver Hunking – drejtues i programit pėr ēeshtje fetare nė kanalin televiziv BBC dhe i kėrkoj tė intervistonte pėr emision tė radhės njė “Murgeshė Indiane” tė quajtur Nėna Terezė, qė nė atė kohė po vizitonte Londrėn. Oferta ju pranua.
    Atėbotė, murgesha e lindur nė Shqipėri, Tereza, drejtonte akoma nė mėnyrė modeste shtėpinė e saj tė vdekėsve nė Kalkuta, aty ku para se tė vdisnin jetėndėrruesit - kungoheshin nė fshehtėsi. Nė krahasim me misionin hindian ‘Ramakrishna’ dhe misionin Amerikan “Assembly of God”, qė vepronte atje, urdhėri i Terezės deri nė fund mbeti njė pikė ujė mbi shkėmbin e nxehur. Sidoqoftė, Muggeridge dhe Nėnė Tereza u takuan pėr herė tė parė nė manastrin “Holy Child” nė sheshin “Cavendish Square” tė Londrės. Kjo ishte edhe hera e parė qė Nėnė Tereza po qėndronte para njė kamere televizive, nė marsin e vitit 1968. Nė kėtė intervistė, Muggeridge e mori vesh se Tereza nuk ishte indiane, por shqiptare, gjė qė e gėzoj, sepse ai ishte pėrkrahės i flaktė i katolicizmit nė Evropėn Lindore dhe kishte lidhje me grupe tė fshehta katolike qė financoheshin nga CIA dhe Vatikani. Intervista u transmetua nė Kanalin Televiziv BBC, nė maj tė vitit 1968 dhe u ritransmetua mė pas, meqė u pėlqye nga publiku. Shprehjet: “Unė marr njerėz nga rruga” dhe “Kur prekim tė varfėrin prekim trupin e Jezusit” nuk u pėrdorėn nga Tereza, ata u vendosen mė vonė nga Muggeride. Por prapė, me kete rast nuk u krijue asnjė mit, asnjė yllė.
    Muggeridge nuk u dorzua. Ai mendoj se mėnyra mė e mirė pėr tė vėnė heroinėn e tij nė qender tė vemendjes sė botės, do tė ishte pėrmes njė realizimi tė njė filmi, qė do ta bėnte BBC nė zonėn e Kalkutės. Vetė Nenė Tereza nė fillim ngurroj pėr filmin, por Muggeridge e nxiti atė pėrmes mikut tė tij Kardinalit Hinan tė Londrės. Ajo ra dakord por nuk ishte aq entuziaste: “Nėse ky program televiziv do t’i ndihmojė njerėzit qė ta njohin mė mirė Zotin, atėherė le ta realizojmė ”. Kurse Muggeridge i shkroj kėto fjalė: “Le tė bėjmė diēka tė bukur pėr Zotin”. Filmi, qė u filmua pėr pesė ditė, u bė nė mars tė vitit 1969 dhe u shfaq pėr herė tė parė nė ekranin televiziv me titull: “Nėnė Tereza e Kalkutės” dhe me nėntitull “Diēka e bukur pėr Zotin”, tė pėrcjellė nga njė libėr ‘bestseller’, me tė njėjtin titull. Nė film, ka njė skenė ku Nėnė Tereza shfaqet me njė vajzė tė verbėr indiane dhe me doren e saj fėrkon vazhdimisht sytė e vajzės. Pas kėsaj, shprehja e fėtyrės sė vajzės ndryshon, dhe ajo shpėrthen nė njė buzėqeshje engjėllore. Gjėrat e vetme qė mungonin nė kėtė skenė ishin balta dhe pėshtyma tė pėrdorura nga Jezusi pėr tė kthyer shikimin e tė verbėrit . Filmi u shpall legjendar, sipas njė pohimi tė Muggeridge, sepse gjatė xhirimit tė tij, nė shtėpinė e Terezės, me dritare tė vogla nga tė cilat hynte njė dritė tepėr e zbehtė, qenkėsh konstatuar njė „mrekulli fotografike“ – njėfarė drite e vakėt midis errėsirės sė dhomės, dukuri teknikisht e ‘pashpjegueshme’ . Shumė vjetė mė vonė, nė vitin 1994, kameramani Ken Macmillian, sqaroi se atėbotė kishte provuar pėr tė parėn herė njė film tė ri, nga firmat Kodak: “Kur pamė versionin final tė filmit, doja tė ngrija nė qiell meritat e Kodakut, mirėpo Muggeridge ma ndaloi kėtė…”
    Por, Muggeridge pėrjetoj edhe njė ‘mrekulli’ tjeter gjatė xhirimeve nė Kalkutė, kur zbuloj se automjeti i Nėnė Terezes, kishte motorrin nė njė vend tė ndryshėm nga ai qė duhej tė ishte. Madje me ‘tė drejtė’ ai kishte pyetur veten ‘Nėse rrotat e makinės janė nė dorė tė Zotit apo tė ndonjė force tjetėr jashtėtoksore”
    Filmi u prit mirė nė Angli, por nė Amerikė, pothuaj krijoj njė gjendje histerike. Falė filmit dhe propagandės sė vazhdueshme tė Muggeridges pėr Nenė Terezen, nė fillim tė vitit 1970-tė, Nėnė Tereza, njihej nė Britani nga njerėzit e rėndomtė, ndonėse nė rrugėt e Kalkutės pak kush dinte pėr tė! Edward Finch, drejtues i Dioqezės Anglikane tė Shelmsfordit, nė vitin 1970 tregon njė ndodhi qė i kishte treguar Nėnė Tereza mė 1973: “Ajo mė tha se kishte qenė duke ecur nė njė rrugė tė Londrės, kur njė shitės lulesh i kishte thėnė: ‘A je ti Nėnė Tereza e Malcolm Muggeridge’s’. Kjo pyetje e kishte bėrė atė tė qeshte” .
    Mrekullitė e sajuara tė Muggerige’s ‘ngjasin’ tek njė e krishterė, por kur bėhej fjalė pėr mrekulli jokrishtere, Muggeridge nuk ishte shumė entuziast. Duke qenė pėrkrahės i flaktė i aktivitetit luftarak amerikan, ai shkoj nė Hiroshima pėr ta thyer atė qė ai e quante njė mit. Ai foli me njė “prift tė moēėm” dhe arriti nė pėrfundim se tė gjithė ato histori mbi duart fosile njerzore tė mbetura nėpėr mure, apo tė biēikletave tė shkrira pas bombės atomike, nuk ishin tė vėrteta” .
    Protestantė me shumė ndikim nė SHBA, si Billy Graham, dhe katolikė si F. Buckley, Jr. krijuan shprehjen fluturake pėr „shėnjtoren e gjallė“, e cila po i mblidhte nga rrugėt e Kalkutas ’mė tė varfrit e tė varfėrve’ (Njė pohim qė nė fakt doli i rremė, mirėpo qė nga vetė Tereza u pėrsėrit shumė herė me mirėnjohje).
    Vlersimi im pėr Muggeridge’n – thotė Chatrterjee – ėshtė i ngjajshėm me atė tė vajzės sė Stalinit, Svetlanės, e cila kje kthye nė kristjane e qė u miqėsua me Muggeridgen, mė vonė miqėsia e tyre u prish dhe ajo i shkroj kėto fjalė: “Ti je nga ato qenje tė pushtuara nga djalli, e qė duhet shmangur me ēdo kusht. Kėto qenje sjellin fatkeqėsi nė jeten e tė tjerėve dhe i shkatrrojnė ata. Njerzit e mire janė modest e tė heshtur (siē ėshtė Kiti yt). Por ki kujdes, Zoti e sheh sqimen dhe kryelartėsinė e atė nuk e mashtron dot”
    E pėrjavshmja globale Amerikane “Time” ka qenė prej propaganduesve tė saj mė tė mėdha. Ajo (Time) e beri te famshme me titullin “shenjtore e gjallė”. Mė 1999 TIME hapi shontazhin nė internet pėr tė zgjedhur “njeriun e shekullit” . Qė nė fillim Nėnė Tereza mbante vendin e dhjetė .

    ĒMIMET
    A na nderon Nėna Tereza si laurate e ēmimit Nobėl pėr Paqė (1979) ? Pse tė na nderojė ky ēmim? S’ka dyshim, se vetė historia e saj dėshmon se ky ēmim ėshtė plotėsisht politik, qė pėr mendimin tim, mė shumė tė poshtėron sesa tė nderon, pėr asrye se deri mė sot ky ēmim nuk i ėshtė dhėnė asnjėherė merituesit. Gandi, apostulli mė i madh i paqės nė shekullin XX-tė, megjithėse i propozuar pesė herė , nuk ėshtė vlerėsuar kurrė me kėtė ēmim! Nė konkurimin e vitit 1947, pas pavarsisė indiane, Kryetari i Komisionit Gunnar Jahn, nė ditarin e tij, shkruante: “Pėrkrahė faktin se ai ėshtė personaliteti mė i madh nė mesin e tė propozuarve. Pėr tė mund tė thuhen shumė e shumė gjėra tė mira – Ne duhet tė mos harrojmė se ai nuk ėshtė vetėm njė apustull i paqės, ai pikėsėpari dhe mbi tė gjitha ėshtė njė patriot... Pėr mė tepėr, ne duhet tė mbajmė nė mend faktin se Gandi nuk ėshtė naiv. Ai ėshtė njė jurist dhe avokat i shkėlqyer...” Kėtu paska njė kusht tė ēuditshėm, qė personat e vlersuar, tė jenė naivė kurse patriotizmi tė ketė kriter shkualifikimi. S’do mend se patriotizmi i Gandit shetėsonte qeverinė Britanike (?!) .
    Mė 1906, ēmimi Nobėl pėr paqė, ju dha njėrit nga presidentėt mė luftarak tė SHBA-ve – Roosevelt. “Philadelphia Ledger” bėnte njė koment kritik ndaj kėtij veprimi. Duke cituar, tė bente mjaft pėrshtypje fakti qė “predikuesi i jetės sė zellėshme, shfarosėsi i sėmundjes sė paqės afatgjatė, kampioni ushtarak i ushtrisė dhe flotės sė madhe, zotruesi i ‘shkopit tė madh’ tė kurorėzohej si pacifisti mė i madh i Amerikės”. The New York Times shkruante: “Njė buzėqeshje e madhe iluminoi fėtyrėn e globit kur ēmimi ju dha qytetarit mė luftėdashės tė SHBA-ve...” Nė fakt, nė autobiografinė e tij, laurati pėr ēmimin e paqės, pa asnjė llojė hezitimi deklaron: “Sipas gjykimit tim personal, shėrbimi mė i madh qė unė i kam bėrė paqės, ėshtė udhėtimi nė detė me flotėn luftarake rreth e pėrqark botės...” Nė vitin kur ai mori ēmimin “Nobėl pėr Paqė”, ai po dėrgonte trupa tė armatosura nė Ishujt Karibe .
    Mė 1912 ēmimi “Nobėl pėr Paqė” ju dha Ministrit tė Luftės Elihu Root. Duke mos harruar sasinė e madhe tė parave qė vinin nga ky ēmim, dokumentohet se “Ēmimi Nobėl i Paqės” nuk kishte fare tė bėnte me dashurinė pėr paqėn as me ruajtjen e saj. Shiko lauratin e saj tė vitit 1953, qė ju dha shefit tė Shtabit tė Forcave tė Pėrgjithėshme Ushtarake tė SHBA-ve: George Marshall. Pa dyshim njė ēmim politik pėr tė kėnaqur SHBA-tė qė nuk kishte fare tė bėnte me paqėn. E njėjta gjė u pėrsėrit edhe nė lauratin e vitit 1973, kur komisioni Norvegjez ja dha ēmimin e Paqės Henry Kisinger-it – Sekretar i Shtetit nė Admisistraten e Nixon-it dhe njėri nga arkitektėt kryesor i Luftės sė Vjetnamit, pėrgjegjės pėr miliona tė vrarė e tė gjymtuar nė kėtė luftė. Njėkohėsisht urdhėrues i bombardimeve nė Kamboxhė dhe Laos. Falė kėti laureti tė Paqės, vdiqen sė paku 350.000 njerėz nė kėto dy vende. Ai kurrė nuk ishte avokat i paqės dhe mė i njohuri pėr pėrdorimin e forcės kundėr shteteve qė ai u quante jomike. Ishte mik i ngushtė i tiranit Pinoēet, qė duke punuar me CIA, rrėzoj qeverinė demokratike tė Salvador Allende’s. Pas dhėnies sė kėti ēmimi, dy antarėt e Komisionit dhanė dorėheqjen me neveri, ndėrsa Kisingeri kurrė nuk shkoj nė Oslo pėr tė marrė ēmimine tij “Nobėl” nga frika e shpėrthimit tė demeonstaratave tė dhunėshme kundėr tij. Nė vitin 1946, ēmimi ju dha evangjelistit John Mott-it, mbėshtetėsit tė flaktė tė Luftės sė Parė Bortore.
    Churchili ishte laureat i ēminit ‘Nobel pėr letėrsi’ ndėrsa njihej si politikan . Ndėrkohqė filozofi francez Sartre e kishte refuzuar “Ēmimin Nobėl”, sepse i ishte dukur “tepėr perėndimorė”.
    Nė vitin 1958, ēmimi “Nobėl pėr paqė” ju dha priftit katolik Belg At Dominiko Pire, pėr tė cilin nuk kishte dėgjuar askush, madje as nė Belgjikė. Telegrami nga Osllo u dėrgue nė qytetin e gabuar dhe ju rikthye dėrguesit. Kur gazetari i “The New York Times”, pyeti Ambasaden Belge dhe Misionin Belg pranė OKB-sė se kush ishte laureati i emruar, as ata nuk kishin dėgjuar pėr tė. Nė fakt, gazeta duhej tė kishte pyetur Vatikanin qė mund tė kishte njohuri edhe pėr lauratin e vitit 1930-tė, tė Nathan Soderblom-it, i cili s’kishte ndonjė kualifikim veē se ishte kryepeshkopi i Upsaala’s. Laureati i vitit 1983 ishte Lech Walesa, mik i ngushtė i Papa Gjon Palit, shkaktar i ndarjes sė Polonisė, i cili kur humbi njė raund nė zgjedhjet presidenciale, refuzoj tė pranonte vullnetin e popullit madje refuzoj t’i uroj fitoren kundėrshtarit tė tij. Edhe njė pasqyrė pėr tė shikuar veten, ēmimi mijėvjeēarė i vitit 2000 ju dha presdentit tė Koresė sė Jugut Kim Dae-Jung, pėr shporrjen e komunizmit dhe pėr aleancen me SHBA-tė. Por, njė pikė tjetėr, mbase e parėndėsishme ishte se ai nė moshen 50 vjeēare u konvertua nė fenė katolike dhe u pagėzua me emrin St Thomas More .
    Njerėzit magjepsen nga ēdo ēmim prendimorė qė mund ta pėrfitojnė “njerėzit mė tė lartė” dhe arsyetohen: “Po.. ajo ka marrė ēmimin Nobėl pėr Paqė!”. Por, pėr ēmimin e saj Papa Gjon Pali i II-tė falėnderoj Z.Muggeridge, i cili kur e vizitoj (idhullin e tij Papėn), mori falėnderimin pėr ‘zbulimin’ (shpikjen) e Nėnė Terezes. Ndoshta, dhėnia e ēmimit ‘Nobėl’ pėr njė murgeshė katolike nga Shqipėria, do tė ishte njė goditje e madhe pėr qeveritė komuniste tė ati vendi si dhe pėr tė gjitha qeveritė tjera socialiste. Nė fund tė fundit, ishte pikėrisht Lenini ai qė kishte thėnė nė fillim tė shekullit XX-tė, se Komunizmi nė Londėr do tė vinte nga Kalkuta, nė atė kohė kryeqytet i perandorisė Britanike). Bile, aleat nė fushatėn e ēmimit tė Nėnė Terezes ishte edhe ‘njeriu i paqės” Robert Strange McNemara, Sekretari Amerikan i Mbrojtjes gjatė kohės mė tė madhe tė Luftės sė Vjetnamit, njė njeri tepėr i etur pėr luftė. Nė afkt, ai e propozoj atė tri herė: mė 1975 (kur fitoj Sarahovi), 1977 (kur fitoj “Amnesty International”) dhe mė pas mė 1979 qė rezultoj tė ishte njė sukses i vėrtetė .
    Por ēmimi “Nobėl pėr Paqė” nuk ishte i vetmi pėr Nėnė Terezen. Nė prill tė vitit 1962, kryetari i shtetit tė Indisė, dr. Rajendra Prasali i dorėzon Nėnė Terezes dhuratėn "Shir Medal" pėr shėrbime tė jashtzakonshme. Nė gusht tė kėti viti Qeveria e Filipineve i dha shpėrblimin "Ramon Magsaja". Nėntė vjetė mė vonė, mė 6 janar 1971, nė Vatikan, Papa Pali VI i dorėzoi dhuratėn "Gjoni i 13- Pėr Paqen”. Po kėtė vit nė Nju-Jork e nderojnė me dhuratėn ndėrkombėtare "John Kenedy” , kurse Universiteti i Washingtonit e bėri doktore nderi (?!)Mė 1972 u nderua nė Indi me mirėnjohjen "Nehru" . Njė vit mė pas, princi i Edinburgut, Filipi, nė praninė e mbretėreshės sė Anglisė, Elizabetės sė Dytė, i dha mirėnjohjen "Tempelton" . Mė 1978 mori ēmimin "Balsam" nga qeveria italiane pėr humanitet, paqe dhe vėllazėrim nė mes popujve. Nė qershor tė vitit 1981, Tereza mori medaljen “Discovery” nga Marquette University (Milwaukee) Mė 1983 u shpėrblye me Rendin e Meritorėve nga Mbretėreshės sė Britanisė, Elizabeta. Mė 1985 i jepet dhurata "Medalja e Lirisė", qė njihet si shpėrblimi mė i lartė civil nė SHBA. Mė 1986 i jepet shpėrblimi mė i lartė i Rusisė, "Medalja e Paqes"...
    Nėnė Terezes ju dha medalja e Kongresit Amerikan (nga Jesse Helms dhe Jesse Jackson) dhe pėrfundimisht SHBA-tė e bėnė “Qytetare Nderi” – nderė vėrtetė i rrallė pak para se tė vdiste . Ajo ishte gjithashtu e nderuar me pashaportė nga India, Vatikani, Britania e Madhe dhe Italia . Qysh mė 1971 Muggeridge i profetizoi Nėnė Terezės “Ēmimin Nobėl”, ashtu siē u parashikua edhe shenjtėrimi i saj shumė kohė para se tė vdiste. Shndėrrimi i Terezės nga njė murgeshė nė njė figurė mediale ishte nė rritje, tani ajo udhėtonte rreth botės nė takime tė ndryshme ndėrkombėtare, si pėrfaqėsuese e Papės, madje edhe midis qarqeve liberale. Pas dy nismave tė dėshtuara asaj do t’i ndahej me 1979 ēmimi Nobel, si rezultat i njė fushate tė paguar mirė, dhe ajo shfrytėzoi rastin tė prezantonte me kėtė rast pėr opinionin edhe platformėn e saj politike.

    SHENJTĖRIA
    Kush mendon pėr Nėnė Terezen si pėr njė shenjtore, nuk e njeh fare historinė e kishės katolike. Pėr ta njohur mė mirė shenjtėrinė e saj, duhet shikuar edhe shenjtėritė tjera, dhe meritat e tyre pėr shenjtėri, qoftė edhe para kohrave moderne. Shenjtorėt e parė preokupoheshin para sė gjithash me ērrėnjosjen e paganizmit tė urryer. Shėn Nikolla nga Myra, pati shkatėrruar nė kohėn e tij tempuj tė panumėrt tė hyjneshės pagane Diana. Shėn Martini pati rrėnuar shumė tempuj paganė. Shenjtori Kyril nga Aleksandria urdhėroi ose lejoi, vrasjen brutale tė dijetares pagane me emrin Hypatia nė vitin 415. Aq e shquar ishte ajo, saqė edhe vetė njė dijetar i krishterė, si Sokrat Skolastiku, e pati lavdėruar me tone superlative si njė grua tė bukur, tė menēur dhe tė virtytshme.. Me qėllim qė Hypatia tė fshihej nga kujtesa kolektive, kisha zbuloi njė tjetėr shenjtore: Katerinėn e Aleksandrisė, qė paskėsh jetuar mė shumė se 100 vite pėrpara Hypatisė. Ajo i paskėsh konvertuar paganėt nė krishterim dhe pėr kėtė shkak qenkėsh mbytur mizorisht. Pasiqė pėr ekzistencėn e saj nuk u gjet dot asnjė dėshmi, nė vitin 1969 ajo u fshi nga Kalendari i Pėrgjithshėm Romak. Ajo qe ndėrkaq njė shenjtore e dashur nga tė gjithė pėr gjashtėqind vjetė me radhė, dhe shumė tė krishterė vazhdojnė ta nderojnė edhe sot, gjithsesi njė histori e bukur .
    Vatikani ka shpallur tė shenjtė mbi 10 mijė ‘shenjtorė dhe Nėnė Tereza ėshtė vetėm njėra prej tyre. A ju kujtohet heroina franceze Jeanne d'Arc, njė komandante luftarake katolike qė luftoj kundėr protestantėve anglezė, u shpall e shenjtė mė 1920. Por Vatikani qė shenjtėron shenjtorė, ka njė histori tė zymtė nė veten e saj! A nuk dėshmoi Vince-Gonzales pėr njė dokument qė ishte mbajtur sekret nga krerėt e Vatikanit pėr 40 vjetė? Dokument ky i nėnshkruar mė 1962 nga Kardinali Alfredo Ottaviani, qė obligonte krerėt mė tė lartė tė Vatikanit, qė tė mbajnė sekret krimet e priftėrinjėve tė bėra me dekada ndaj fėmijėve.Vatikani mbanė sekret krimet seksuale tė priftėrinjėve, ndėrsa zbulon letrat blasfemuese tė Nėnės Terezė (shih ‘letrat’), megjithėse tė ‘shenjtėruar’!
    Shenjtorėt nuk nderohen me fjalė tė mbushura me krenari boshe, as me buste. Ata nderohen vetėm nė lutje e imitim tė jetės sė tyre! Ata qė nuk janė nė gjendje qė tė luten dhe tė ecin nė hapat e shenjtorėve, gėnjejnė veten se janė duke respektuar njė shenjtore, vetėm duke zėnė shpesh emrin e saj nė gojė. Fjala “shenjtė” ka kuptimin e pėrgjithshėm, nėnkupton dikė, qė ėshtė veēėnarisht i sjellshėm dhe bamirės, dikė mbi koprracitė dhe zemėrngushtėsinė, dikė i cili nuk i publikon veprimet dhe arritjet e tij, tė paktėn nuk i ekzagjėron ato. Veē kėsaj, Papa qė ka shenjtėruar Nėnėn Tereze, ka krijuar gati njėmijė shenjtorė, mė shumė se ēdonjėri paraardhės i tij, nė 2000 vjetėt e fundit. Dhe, nuk gabojnė ato qė e kanė quajtur Vatikanin si njė “fabrikė shenjtorėsh”.
    Dy herė nė vit, nė korrik dhe para Krishtlindjeve, Papa aprovon dekretet pėr virtytet heroike dhe atributet e mrekullisė sė atyre qė janė nė rrugė pėr shenjtėrim. Nė tetor, Kongregacioni pėr tė shenjtėt ka miratuar atributet e mrekullisė sė Nėnės Tereze dhe raporti iu ka paraqitur Papės. Me kėrkesėn e ithtarve tė saj, Papa e ka pėrshpejtuar shpalljen e shenjtėrimit tė Nėnės Tereze mė 1999, dy vjet pasi ajo ka vdekur. Normalisht, rregullat e kishės kėrkojnė tė kalojnė pesė vjet pas vdekjes sė personit para se tė fillojė procesi i shenjtėrimit . Prandaj, shenjtėrimi i saj do tė shtyhej deri mė 19 tetor 2003, kur nė Sheshin e Shėn Pjetrit, me ceremoni madhėshtore do ta shenjtėronte papa Gjon Pali i Dytė .
    Pėr ta shpallur tė shenjtė Nėnė Terezėn duhej, gjetur njė mrekulli post’hume (pas vdekjes). Kjo gjė u ‘sigurua’ me tė shpejtė nė qytetin e vogėl Dangram nė trajtėn e njė indianeje tė varfėr me emrin Monika Besra. Njė vit pas vdekjes sė nėnės, kjo grua u ishte drejtuar motrave me dhimbje tė mėdha nė zonėn e nėnbarkut. Njė medalion i murgeshės sė mirė, e kishte zgjidhur problemin e saj nė ēast – tumori nė pjesėn e poshtme tė barkut ishte shėruar mrekullisht. Mė kot, pėr disa muaj burri i saj kishte protestuar kundėr kėti trillimi tė ngjarjes: «gruaja ime ėshtė shėruar nga mjekėt dhe jo nga mrekullia». Besra me tė vėrtetė kishte qenė paraprakisht nė spital. «Kjo pandehmė mrekullie ėshtė njė absurditet absolut dhe do tė duhej mallkuar nga tė gjithė», vlerėson mjeku qė ka kuruar Besrėn. Duhet shtuar ndėrkaq, se nė qarqet intelektuale tė Kalkutas Nėnė Tereza nuk gėzonte ndonjė respekt tė veēantė. Por pėr njė qėllim ‘tė mirė’ ndėrkaq, mund tė jepen edhe para, qė mund tė ndryshojnė edhe mendjen e burrit, pak ditė para shenjtėrimit: “Ishte mrekullia (e Nėnė Terezės) qė ndihmoi shėrimin e gruas sime. Tani unė dhe fėmijėt e mi, nė saje tė murgeshave, marrim njė arsim, nė kohėn qė mund t’ia lejoj vetes dhe blerjen e njė copė toke. Gjthēka mori rrugė tė mbarė.”

    LETRAT
    Pader Brian Kolodiejchuk, zėdhėnesi i Misionareve te Karitasit, dhe themelues i urdhėrit ‘Nėnė Tereza e Kalkutės’ , botoi librin me letrat intime tė Nėnės Terezė, "Come be my light" (Eja, bėhu drita ime) . Ky prift rus, agjent i Vatikanit, kishte bashkėpunuar 20 vite me Nėnėn Terezė. Deri nė botimin e letrave, askush nuk e dinte se Nėna Terezė u kishte shkruar aq shumė letra priftėrinjėve. Ajo kishte lėnė amanet qė tė asgjėsoheshin letrat e saj intime , pėr shkak "se nuk dua qė njerėzit tė mendojnė mė shumė pėr mua, e mė pak pėr Krishtin”, ose pėr ndonjė shkak tjeter qė ajo nuk e tha, por qė duket haptas!
    Po tė lexohen letrat e saja, do tė shihet sipėrfaqėsisht mosbesimi i saj, se ajo nuk kishte besuar as Zotin as Krishtin! Siē vėrente revista italiane "II Messeggero", Tereza kishte pasė vizione vetėm njė vit, ndėrsa 50 vjetė kishte dyshuar ‘nėse ka Zot’! Dyshimi i saj rreth besimit ishte aq i madh saqė frikohej se po bėhej hipokrite – raportonte korrespondenti i ‘CBS News’ – Mark Phillips.
    Duke ju drejtuar Jezusit, ajo thoshte: “Unė tė besova verbėsisht, a do t’a lejosh shpirtin tim tė humbet? Unė jam e frikėsuar Jezus, shumė e frikėsuar. Kjo frikė mė tregon se sa e dua jetėn time ...” Madje, ajo ishte mbėrthyer nė njė errėsirė qėkurė kishte filluar “punėn”, siē i tregonte Arqipeshkvit Perier mė 18 mars 1953 . Ajo vazhdon t’i thotė arqipeshkvit se: “shpirti im qėndron nė errėsirė dhe nė shkretėrim tė plotė. Jo, unė nuk po ankohem, le tė bėjė me mua atė qė ai dėshiron...” Nė vazhdim: “Unė po e adhuroj (Zotin) verbėsisht” .
    Dyshimet e saja rreth besimit, i vėren ēdo lexues i rėndomtė i letrave qė paraqiten nė librin e Kolodiejchuk-it: "Ku ėshtė besimi im?" shkruan ajo. "Edhe thellė poshtė...nuk ka asgjė pos zbrazėtirės dhe territ... Nėse ka Zot – tė lutem mė fal". Tetė vite mė vonė, ajo ende kėrkonte besimin qė e kishte humbur: "Aq dėshirim i thellė pėr Zotin – shkruan ajo – ...e zmbrapsur, e zbrazėt, pa besim, pa dashuri, pa zell." Fama e saj rritej, por besimi i saj refuzonte tė kthehej, madje edhe buzėqeshja e saj, siē thoshte vetė, ishte njė maskė! "Pėr ēka unė punoj? – pyeste ajo – Po tė mos kishte Zot, nuk do tė kishte shpirtė. Po tė mos kishte shpirtė atėherė, Jezus, ti gjithashtu nuk je i vėrtetė." Kėto ishin letrat qė u mbajtėn nė shtėpinė e kryepeshkopit, tregon Imzot Brian Kolodiejchuk. Letrat sipas tė cilave Nėnė Terezė vdiq bashkė me dyshimet e saja, pasi, siē tregonte nė njė rast, ajo kishte ndėrprerė edhe lutjet, pra ishte dorėzuar! Nė mė shumė se 40 letra, pjesa mė e madhe e tė cilave nuk janė publikuar kurrė, ajo vajton pėr “thatėsirėn”, “errėsirėn”, “vetminė” dhe “torturėn” qė po kalonte. Ajo e pėrjeton eksperiencėn me ferrin dhe nė njė pikė thotė se e ka bėrė tė dyshojė ekzistencėn e parajsės, madje dhe tė Perėndisė.
    Nė njė letėr qė i drejtonte njė tė besuari shpirtėror, atė Michael van der Peet, i thoshte: “Jezusi ka dashuri tė veēantė pėr ty. Ndėrsa pėr mua, heshtja dhe boshllėku janė aq tė mėdha saqė unė hedh sytė dhe nuk shoh gjė. Dua qė tė lutesh pėr mua, qė ta lė Atė qė tė ketė dorė tė lirė”.
    Nė vitin 1955/56, Nėna Terezė i shkruante Arqipeshkvit Perier: “Sa mė shumė e dua, aq mė pak mė do… Kaq shumė pėrgjėrim pėr Zotin dhe… e braktisur, e zbrazėt, pa besim, pa dashuri, pa pasion. Shpėtimi i shpirtrave nuk mė tėrheq, Parajsa nuk mė thotė asgjė, tė lutem, lutu pėr mua qė tė vazhdoj t’i buzėqesh Atij, edhe pse e zemėruar me gjithēka.” Nė letrėn qė i shkuante Dilema’s mė 1959, ajo thoshte: “Pėrse punoj? Nėse nuk ka Zot, nuk ka shpirtė, nėse nuk ka shpirtė, atėherė Jezus, edhe Ti nuk je i vėrtetė…Unė i belbėzoj fjalėt e komunitetit tė lutjeve dhe pėrpiqem tė nxjerr prej ēdo fjale ėmbėlsinė qė ai ka pėr tė dhėnė, por ai nuk ėshtė mė nė lutjet e mia pėr bashkim, unė nuk lutem mė.”
    “…Mė thuaj Atė, pse ka aq shumė errėsirė dhe dhimbje nė shpirtin tim?” – i shkruante atė Laurence Picachy, nė gusht tė 1959-tės: “…Tė lutem shkatėrroji tė gjitha letrat apo ēdo gjė qė unė kam shkruar …. Nėse letrat bėhen publike, njerėzit do tė mendojnė mė shumė pėr mua se sa pėr Jezusin”.
    Nė njė letėr tė pa datuar, duke e ndier veten tė vetmuar, i drejtohej Jezusit: “...Ku ėshtė besimi im, madje edhe thellė brenda meje s’ka gjė tjeter veē zbrazėtisė dhe errėsirės. Zoti Im, sa e dhimbshme ėshtė kjo dhimbje e panjohur. Unė nuk besoj. Unė nuk guxoj t’i nxjerrė fjalėt dhe mendimet qė mė kanė pushtuar zemrėn dhe mė bėjnė tė vuaj nė agoni qė s’rrėfehet... Pėr shkak tė frikės nga blasfemia. shumė pyetje pa pėrgjigje, jetojnė nė mua. Nėse je Zot, tė lutem mė fal. Kur i drejtoj mendimet e mia drejt Parajsės, gjej vetėm njė boshllėk qė mė bėn me faj dhe mendimet e mia mė kthehen si thika tė mprehta e mė plagosin shpirtin. Mė kanė mėsuar se Zoti mė do, por realiteti i errėt, i ftohtė dhe i zbrazėt, ėshtė aq i fuqishėm saqė asgjė nuk e prek shpirtin tim. A mos kam gabuar kur iu dorėzova verbėrisht Thirrjes sė Zemrės sė Shenjtė”.
    At Neuer thotė: “A ishte Tereza nė rrugė tė drejtė, apo ishte zhytur nė iluzjone? Pėrse Zoti e kishte braktisur krejtėsisht? Pse kjo errėsirė e kishte kapluar, kur nė jetėn e herėshme kishte qenė aq afėr me Zotin! A ishte shėndrruar ajo nė njė hipokrite tė turpėshme qė t’u flasė tė tjerėve pėr misteret e shenjtėrisė qė i kishte fshirė nga zemra e saj ... ”
    Nė letrėn e 26 dhjetor 1959, At Picachy-t i shkruan: “Nė zemrėn time nuk ka fe... s’ka dashuri... s’ka besim... Ka shumė dhembje... Unė nuk falem mė... Unė nuk kam fe... Unė nuk besoj... ”
    Nė komentimin e kėtyre letrave, Der Peet kishte thėnė se Nėnė Tereza, ka pėrjetuar metaforikishtė "Natėn e zezė tė shpirtit" dhe se shpirti i saj paska qenė nė terr deri nė fund tė jetės, njėllojė si nė poemėn “St.Paul of the Cross” tė shek.XVIII-tė, qė paraqitet prifti qė 45 vjetė kishte dyshuar nė Zot!
    Gjithsesi pėrkrahėsit e denjė tė Nėnė Terezes, kėtė mosbesim ose dyshim nė besimin e vet, e krahasojnė me fjalėt e fundit tė Jezusit, pėr tė cilat dėshmon Mateu: “"Eli, Eli lema Sabakthani (Hyji im, Hyji im, pėrse hoqe dorė prej meje) ”

    MERITAT
    Nuk ėshtė e vėrtetė akuza se “Nėnė Tereza ndihmonte vetėm tė pasurit”, por gjithsesi ishte e dukshme se “Nėnė Tereza ndihmonte vetėm tė krishterėt”. Ishte kėshtu, pėr shkak se kishte njė ndryshim tė madh ndėrmjet ndihmės sė dhėnė tė krishterėve tė varfėr dhe tė varfėrve tė tjerė qė nuk ishin tė krishterė. Nėse njė person a familje e varfėr konvertohej nė krishterim, atėherė atyre u jepej trajtim i veēantė. Midis 20.000 lypsarėve tė braktisur tė Kalkutės, vetėm 500 prej tyre mund tė kishin dėgjuar pėr Nėnė Terezen, ndėrsa vetėm gjysma e tyre (250) mund tė kishim marrė ndihma prej saj. Thjeshtė, pėr tė marrė ndihma prej saj duhej tė kishte kartė dhe pėr tė pasur kartė duhej tė ishe i krishterė. Karta tė tilla kishin vetėm familjet e pakta katolike nė Dnarapara.
    Duke qenė personalitet e uritur pėr publicitet, ajo shpesh behej e pa sinqertė dhe nuk kishte qenė gjithmonė e sinqertė nė prononcimet e saj. Thėniet e saja aq tė pėrsėritura se “Unė ndihmoj njė hindu tė bėhet njė hindu i mirė dhe unė ndihmoj njė musliman tė bėhet musliman i mirė” dhe “Nėse ka tė varfėr nė Hėnė, edhe atje do tė shkojmė” u dėshmuan fare tė pasinqerta. Tė tilla ishin edhe tregimet se ajo si katolike, ka punuar tėrė jetėn duke u kujdesur pėr fėmijėt muslimanė dhe hindu . Nė dhjetor tė viti 1984, me rastin e fatkeqėsisė industriale tė Bhopalit, nė tė cilėn humbėn jetėn mė shumė se 2500 veta dhe mbeten tė helmuar mijėra tė tjerė, ajo shqiptoi vetėm kėtė fjalė: „Forgive, forgive“ (Falini, falini) . Veē se ishte prezente nė dhembjen e Bhopalit, ajo s’lojti ndonjė rol pėr tė qenė nė furnizimin e viktimave, pėrpos, natyrisht, nė mediat perėndimore, tė cilat, tė gjitha raportet pėr shtypin i publikonin nė mėnyrė jokritike. Nė njė biografi tė saj, ėshtė publikuar njė fotografi ku citohej: “Duke ndihmuar tė mbijetuarit nga gazi vdekjeprusė nė Bhopal, dhjetor 1984”. Fotografia tregon Nėnėn duke i dhėnė njė lule njė gruaje qė po jepte shpirtė.
    Kur Nėnė Tereza i lante shiringat nė ujė tė ftoftė dhe i pėrdorte pėr tė disatėn herė dhe kur mbante vetėm njė shishe pėr njėzet foshnje nė shtėpitė e saj, i tregoj botės metoden e saj tė bukur tė shmanijes sė shtatzanisė (shkencėrisht e pa pranueshme), si rezultat i sė cilės shpiku shifrėn 61.273 foshnje mė pak tė lindura, njė ēorjentim i qėllimshėm me rastin e marrjes sė ēmimit Nobėl.
    Pėr ‘krenari’ qarkullonin shifra fantastike prej "61273 foshnjave", qė nuk u lindėn pasiqė Nėnė Tereza mėsonte mbi parandalimin e natyrshėm tė shtatzanisė (tė ashtuquajturėn “metodė kalendarike”, tė lejuar sipas doktrinės sė krishterė pasiqė kėrkon njė abstinencė parciale). Nė fakt, mė tė varfėrit e tė varfėrve nė Kalkuta, ashtu si dhe nė qarqet tjera administrative katolike, duhej tė mėsonin dhe tė llogarisnin sipas kalendarit se kur guxojnė tė kenė mardhėnije intime. Kjo metodė fare e pasigurt ėshtė e lejueshme, ndėrsa pėrdorimi i kondomėve, ēmohet si vrasje e njė jete tė mundshme.... Nė fakt, njė shembull ilustrativ pėr kėtė ‘zbulim tė madh’ tė Nenė Terezes, do ta japė njė katolike irlandeze me emrin Maire Mullarney, e cila duke ndjekur metoden natyrale pėr shmangijen nga shtatzania, zbulimin e famshėm tė Terezes, kishte pėrfundue nė 11 fėmijė .
    Piggor Smith tha se ati i ishte dashur tė kėrkonte me tė vėrtetė shumė pėr tė gjetur ato lagje tė varfėra me tė vėrtetė tė zymta qė tė pėrshtateshin me metaforen e Kalkutės: “Unė nuk e kuptoj pse Kalkuta mori kėtė imazh... Pėr hirė tė Zotit, aq e gjatė sa ėshtė njė lagje e varfėr e Bombejit, ėshtė tėrė gjatėsia e Kalkutės...” Po tė pyesni dike kėtu se ēfarė u bie ndėrmend kur tė pėrmendi Kalkutėn, ato do tė thojshin “lagjet e varfėra dhe Nėnė Terezen” . Eshtė njėllojė si tė paraqitėshim South Bronx-in e dikurshėm e ti thonim botės se ky vend pėrfaqėson gjithė New York-un”
    Mė 11 Tetor 1995, prostitutat qė kishin dalur rrugėve tė Kalkutės... tė veshura me bluza tė bardha... me nga njė kuti nė dorė po mblidhnin para pėr viktimat e pėrmbytjeve nė zonat e Bengalit Prendimorė ku kishin humbė jeten rreth 200 njerėz, dhe me njė dėm tė vlerėsuar nė 1050 miliona Rs . Fushata e prostitutave ishte organizuar bashkarisht me Institutin e Higjenės, Komiteti Kordinues i garave, shkolla, kolegje, zyra, biznise, restorante e individė moren pjesė nė aksion per te ndihmuar. E vetmja organizatė qė nuk u duk ishte organizata e misionarėve tė bamirėsisė qė drejtohej nga Nėnė Tereza, personi qė ėshtė bėrė i famshėm nga Kalkuta nė sytė e botės... Pėrmbytjet u kthyen sėrish nė shtator, Nėnė Tereza ishte jasht vendit... Edhe pse ajo kurrė nuk lėvizi as edhe njė gisht, gjatė pėrmbytjeve tė 1995 dhe 1996-tės, nė njė intervistė tė saj dhėnė Lucinda Vardeyn, Nėnė Tereza pėrmendėte punen e saj tė pa lodhėshme gjatė pėrmbytjeve nė Kalkutė...
    Gjatė 50 vjetėve tė ēuditėshme qė Nėnė Tereza bante ‘bamirėsi’ nė Kalkutė, pati njė dyzinė pėrmbytjesh tė mėdha nė kėtė qytet duke shkaktuar qindramijė tė vdekur. Vetėm nė njėrėn prej atyre pėrmbytjeve, Nėnė Tereza u pa tė ofrojė ndihmė. Vetėm pėr atė rast u bė zhurmė e madhe propaganduese por nuk u pėrmenden mosveprimi i saj gjatė pėrmbytjeve tjera...
    Tereza ishte njė nga njerėzit mė tė fotografuara nė botė, ēdo lėvizje e saj, ēdo dridhje e vetullave, ēdo rrudhė e fėtyrės sė saj ishte fotografuar sa e sa herė. Duart qė i mbanin gonxhe trandofilash ishin riprodhuar mijėra herė. Por a mund tė dalė ndokush me njė foto tė vetme tė “shenjtores sė lagjeve tė pista” duke punuar me tė vėrtetė nė lagjen e varfėr tė Kalkutės... Ka foto tė saj tė viteve tė 1970-ta qe e tregojnė atė duke u shėrbyer ushqim pacientėve nė “Nirmal Hriday” por asnjė fotografi nuk ekziston qė tė tregojė Nėnė Terezėn duke punuar ose duke i vizituar lagjet e varfėra tė Kalkutės...
    Eshtė fakt se banorėt e Kajkutės ndihen shumė rehat nė qytetin e tyre. Shumė prej tyre jetojnė nė mes tė varfėrisė por nuk tentojnė tė largohen. Nėse “Kalkuta ėshtė pjesa mė e varfėr, mė e dėshpruar dhe mė e uritur e botės”, atėherė pse India nuk ka njohur kurrė refugjatė tė vijnė nga Kalkuta ?
    Shumė e prekshme ishte historia e njė gruaje (Hindu) e cila u gjend nė kanal me krimba qė i hanin mishin e saj gjithandej pėrveē fėtyrės. Nėna (Terezė) dhe motrat e saja (murgesha) duhej t’i hiqnin me dorė krimbat njė nga njė. Gruaja vdiq me kėto fjalė nė gojėn e saj: “Kam jetuar si kafshė, por po vdes si engjėll”. Ka mundėsi qė historia tė jetė e sajuar, pasi pėr gratė hindu, engjėjt nuk njihen si qenje hyjnore ...
    Libri “Fodor’s India” (1996), sqaron: “Shumė vetė thonė se Kalkuta ėshtė njė qytet i vdekur. Por qindra vetė dynden nga vendet fqinje drejt Kalkutės ēdo ditė. A mos janė kafshė ata qė ushqehen me kryma. Jo, ata vijnė me shpresė pėr tė gjetur mundėsi pėr mbijetesė dhe jetesė. Ata i arrijnė kėta dhe vendosen aty. Ata nuk janė krimba-ngrėnės dhe Kalkuta ėshtė tepėr e gjallė”
    Holiwood-i bėri njė film pėr jetėn e Nėnė Terezes. Ky film quhej “Mother Teresa – In The Name of God’s Poor” (Nėnė Tereza – nė emėr tė Zotit tė tė varfėrve)... Skenarin e bėri me kėrkesėn e Vatikanit katoliku i devotshėm francez Domenique Lapierre, ai i njėjti qė gjashtė vjetė mė parė kishte shkrua librin “The City of Joy” (Qyteti i gėzimit) me tė njėjtėn tematikė... Eshtė specifike se ky ishte filmi me metrazh mė tė gjatė ku rrolin e Nėnės Terezė e luajti Geraldine Chaplin, bija e aktorit tė famshėm Charlie Chaplin. Njė film i turpshėm pėr Kalkutėn. Megjithėse filmi shtjellonte jetėn e Terezes nė Kalkutė dhe humanitetin e saj, filmi u realizua nė Sri Lankė, sepse Kalkuta nuk korospondonte me imazhin e “Kalkutės”, qė sinonimon mjerimin, ku njerėzit lypes vdesin rrugėve... si ‘qytet ē’njerzor’, ‘gjigandi qė ha njerėz’, qyteti i mallkuar, etl. Nė film, Nėnė Tereza tregohet si engjėll qė ecėn nė rrugėt e pėshtira dhe armiqėsore tė Kalkutės, ku njerzit gjithmonė i venė pengesa nė rrugėt ku ajo shkon... Ajo shihet me mosbesim dhe keqtrajtohet kudo qė ajo shkon, pėrkundėr punės engjėllore qė po bėnte. S’do mend se si nė tė gjithė filmat, edhe kėtu shpėtimtari ėshtė njė amerikan (i luajtur prej William Katt) qė i ndihmon Terezes pėr tė ndėrtuar njė klinikė tė lėvizėshme... . S’duhet lėnė pa pėrmendė se libri i Z. Lapierre, pa asnjė tė vėrtetė nė tė u lavdėrue me njė shpallje nga vetė Papa , si njė mik i madh i Vatikanit ...
    Puna e saj nė Kalkutė nuk ishte punė sociale por punė feje ... Terry Miles, u trondit nga injoranca e ‘motrave’ (murgeshave) tė Terezes. Ata nuk kishin idenė as ēfarė ishte SIDA: “Kryqi qė mbani nė gjoksin tuaj nuk do t’u mbrojė juve”, i kishte paralajmruar. Por Nėnė Tereza vazhdonte t’i thoshte: “Zoti do tė na ndihmojė” .
    Nė jetimoren e Nėnė Terezes nė Kalkutė, fėmijėt i kryejn nevojat personale nėn qiellin e hapur, midis njė kanal drenazhimi i cili ka njė drrasė druri tė vendosur mbi tė. Drrasa ka vrima tė hapura rreth 30 cm. Larg njėra tjeters dhe jashtqitjet bien ndėrmjet kėtyre vrimave nė sistemin e drenazhuar tė shtėpisė. Murgeshat pėr vete kanė tauletet e tyre higjenike e tė pastra .

    KRITIKAT
    Nėnė Tereza lėshoj mijėra deklarata qė ajo nuk merrej me ēėshtje politike. Ndoshta pėr arsye se idetė politike pėr tė, vinin tė diktuara nga Vatikani. Lidhjet e saja me Indira Gandin, Ronald Reganin, Fidel Kastron, Margaret Tatcher, Gorbaēovin, Michele Duvalier, etj, nuk tregojnė faktin se ajo nuk pėrzihej nė politikė... Vetėm nė vitin 1985, Nėnė Tereza vizitoj kėto vende: Japoni, Kore e Jugut, Taivan, Hong Kong, Kinė, Australi, Papa Guinean e Re, Zvicėr, SHBA, Tailandė, Egjipt, Etiopi, Jemen, Tanzani, keni, Itali, Vatikan, Poloni, Francė, Itali, Vatikan e sėrish nė SHBA. Tė gjitha kėto vizita kishin karakter fetarė e diplomatik. Pėr 25 vjetė ajo nuk udhėtoj mė shumė se dy herė nė Bangladesh, vendi i dytė mė i varfėr nė botė, 20 minuta fluturim nga Kalkuta.
    Ajo, siē tregon biografja e saj Zyrtare votoj gjithmonė nė zgjidhjet nė Indi, Ajo gjithmonė sigurohej qė edhe murgeshat e saja tė kishin votuar. Ajo i dha mbėshtetje gjendjes sė jashtzakonėshme tė vitit 1975-1977, kur e drejta demokratike u pezullua dhe mijėra aktivistė u mbajten tė burgosur. Madje ajo lėshoj njė ēertifikatė aprovimi pėr gjendjen e jashtzakonshme, pėr tė ndihmuar mikeshen e saj Indira Gandi. Me kėtė rast, ajo paturpėsisht doli nė publik pėr tė pėrkrahė mikeshėn e saj: “Populli ėshtė mė i gėzueshėm, ka mė shumė punė... nuk ka protesta... ”. Ajo ndėrhyri nė diksutimin e ligjit mbi lirinė fetare nė parlamantin indian nė vitin 1978. Ajo ishte instrumenti qė e ktheu Konferencėn pėr popullsitė nė Kajro (1994) nė njė takim tė parėndėsishėm, sepse si njė shtet sovran, (pa gra e fėmijė) Vatikani ishte ftuar tė merrte pjesė nė Konferencė.
    Mė 1976 Nėnė Tereza ishte bėrė tepėr e famėshme nė SHBA. Ajo ishte ftuar nė Kongresin Eukaristik Ndėrkombėtarė pėr tė dhėnė fjalimin mė 6 gusht, qė rastisi tė ishte dita pėrkujtimore e Hiroshimės. Nėnė Tereza u lodh duke pėrmendė vrasjen e njė lloji tė veēantė tė fėmijėve tė palindur (abortit) por nuk e pėrmendi fare Hiroshimėn. Dhe ‘bėri mirė’ qė nuk e pėrmendi, pasi do tė kishte mėrzitur pėrkrahėsit e saj pėr ēmimin e paqės . Nuk mund ta quash jopolitike, por as humane
    Nė Indi ka rreth 55 milion fėmijė shėrbėtorė dhe punėtorė. Kurrė Nėnė Tereza nuk foli kundėr punėsimit tė minorenėve sepse ishte tejet politike pėr tė...
    Thėnė shkurt, e gjithė veprimtaria e saj ishte asgjė mė pak se njė logo politike e Vatikanit.
    Chatterjee dokumenton se Tereza kishte gėnjyer sistematikisht lidhur me pėrmasat dhe metodat e saj tė punės, nė kohėn qė personeli i saj mė parė e nxiste se sa e luftonte vdekjen, ndėrsa thirrjet pėr ndihmė injoroheshin, edhe atėherė kur vinin nga afėrsia. Ai bėn njė krahasim kriteresh tė ndryshme tė “Misionarėt e dashurisė…” (tė Terezes) me “Misionin e Ramakrishnas”. Kėshtu psh. si reagim ndaj krizave dhe katastrofave, ai numėron 16 ngjarje tė tilla nga vitet e fundit, ku Ramakrishna kishte marrė pjesė nė tė gjitha rastet, ndėrsa urdhri i Terezės nė asnjė.
    Unė jam i ndegjegjshėm – thotė Chatterjee - qė shumė lexues nuk do tė binden plotėsisht se murgeshat e Nėnė Terezes nuk i merrnin njerėzit nga rrugėt e Kalkutės pėr tu ndihmuar... Unė kam frikė se mė duhet tė dal me njė hamendje se sa njerėz ka marrė Nėnė Tereza nga rrugėt e Kalkutės pėr t’i ndihmuar. Numri i dhėnė ėshtė i madh por asnjėherė i njėjtė: Nė dhjetor 1979 (kur mori ēmimin Nobėl nė Oslo), nė shtator 1978 , dhe nė shkurt 1973 (Konferenca Popillimi dhe Ekologjia – Sydney; “Njė zemėr plot dashuri, Nėnė Teresa”, f.36) jep shifrėn nė 36.000, ndėrsa nė shkurt 1973 (“Leximi i pėrditshėm me Nėnė Terezen”) jep shiftėn 27.000... Njė keqinformim tjeter serioz ishte edhe loja me numrin e fėmijėve tė lindur mė pak nė Kalkutė, 61273 mė pak, si rezultat i kontraceptimit natyral qė ajo kishte aplikuar te tė varfėrit. Numri 61.273 u bė 13.4000 nė qershor tė vitit 1981 nė Washington DC. Njė vit mė pas (1982), gjatė intervistės me Ian Gall pėr TV Skocez, kur Gall e mbėrtheu me pytje lidhje me pikėpamjet e saj mbi ndalimin artificial tė mbetjes shtatzėnė dhe kundėrshimin ndaj abortit, ajo i doli me njė gėnjeshtė montruoze: “Nė 10 vitet e fundit, ne kishim 1 milion bebe mė pak nė kalkutė (pėr shkak tė metodės sime)”. Gėnjeshtra e la pa fjalė Z. Gall. Kėto gėnjeshtra, i kishte spjeguar shumė mirė Sirio Milan nė vitin 1992, kur bėri njė libėr komik tė quajtur “Nėnė Tereza – Misionare e tė Pamundurės”, dhe arsyetoj: “kjo ėshtė lloji i gjėrave qė lexuesi pėlqen”.
    Nė njė pėrrallė (tjeter) tė treguar me mijėra herė (siē ajo qė tregohet prej biografes sė saj Franka Zambonini, njė gazetare dhe mike ngushtė e Nėnė Terezes) shkruhet: “Projekti i parė i saj ishte njė shkollė dhe jo rastėsisht ajo kishte qenė mėsuese pėr rrafsh 20 vjetė. Ajo shkoj nė Motijheel, lagja e njerėzve tė varfėr pėrbri murit tė shkollės. Ajo mblodhi disa fėmijė sė bashku nė njė vend bosh, tė rrethuar nga kashta e kasolleve tė tė varfėrve. Atje nuk kishte tavolina, tabela shėnimi dhe shkumsa. Me ndihmen e njė njeriu qė rrinte kot, aty afėr, ajo pastroj token nga barėrat dhe duke pėrdorur njė shkop shkroj shkronjat e alfabetit tė bengalishtes nė tokė. Ajo e pėrfundoj mėsimin e saj duke recituar njė poezi dhe duke u lutur...” . Ky tregim pėrballet me tregimet e Musait (a.s) qė i merrte urdhėrat e gdhendura nė gurė, por pėr shumė arsye nuk ka bazė pėr ta besuar, sepse banorėt e lagjes sė varfėr Motijheel janė kryesisht muslimanė Bihari dhe nuk flasin bengalisht, gjuha e tyre ėshtė urdishtja ose hinduishtja. Por mė e habitshme ėshtė ajo qė Nėtė Tereza nuk e njihte mirė kėtė gjuhė. Ajo vetėm kishte memorizuar fraza tė kėsaj gjuhe: “Unė do tė lutem pėr ty” dhe “Vuajtjet ju ofrojnė me Jezu Krishtin”...
    Tė gjitha gazetet prestigjioze shkruanin se Nėnė Tereza jetonte nė lagjet e varfėra tė mbipopulluara tė Kalkutės. Vetėm “Hello” pėr ēudi ishte pak mė e saktė: “Ndėrtesa Viktoriane katėrkatėshe ngjyrė gri, nė rrugėn 54 tė Lower Circular, ėshtė vendosur nė zemėr tė njė lagjeje tė varfėr tė Kalkutės nė njė rrugicė tė ngushtė me gurė e zhul”
    Mė 13 korrik 1977, nė Londėr ajo lėshoj njė gėnjeshtėr tjeter: “Ne shpenzojmė 20.000 Rs. Nė njė javė vetėm pėre ushqim pėr 59 qendrat qė kemi nė Kalkutė” . Kjo nuk ishte thjeshtė njė rrėshqitje gjuhe, pasi 59 qerndrat pėrsėriten: “”Ato (motrat) lėvizin nė tė gjithė qytetin, vetėm nė Kalkutė ne kemi 59 qendra, shtėpia pėr tė varfėrit qė janė duke vdekur, ėshtė njėra prej tyre . Nė kėtė kohė, Nėnė Tereza kishte 4 qendra nė Kalkutė ndėrsa aktualisht urdhėri i saj ka 8 qendra, pa numruar tre manastire tė grave nė qytetin e Kalkutės.
    Pas ēmimit tė saj ‘Nobėl’ “Newsweek” botoj njė artikull ku thuhej se ajo po bėnte vizita tė rregullta tek tė sėmurėt dhe tė varfėrit qė po vdisnin, ajo u lan trupat, pastron tualetet dhe u zbrazė oturtakėt. “Boston Globe” shtonte se “ajo po ndėrtonte njė qendėr tjeter pėr tė sėmurėt me lebėr nė Kalkuta me paratė qė ajo fitoj nga ēmimi Nobel”, qendėr qė kurrė nuk u ndėrtua.
    Media shkon kudo pėr njė histori tė bujėshme. Gėnjeshtra dhe shpikja nga shtypi e televizioni eshtė bėrė njė gjė e pranueshme. Tereza e pranoj kėtė rrugė tė famėzimit, jo pėr pėrfitime personale, por pėr njė kauzė mė tė madhe, pėr tė pėrhapur mesazhin e mirėsisė sė Zotit... Kėtė e tregoj qartė miku i Nėnė Terezes, kėshilltari shpirtėrorė dhe biografi Atė Eduard Le Joly: “Mediat janė propaganduesit mė tė mirė tė Nėnė Terezes qė shpėrndajnė idetė dhe idealet e saj ...” Kur Le Joly, dėshironte tė ishte i pari tė shkruante njė libėr pėr Nėnė Terezen, ajo shpėrtheu: “Bėje atė, bėje atė. Ne Jemi keqkuptuar, ne jemi keq pėrfaqėsuar, ne jemi keq referuar. Ne nuk jemi murgesha, ne nuk jemi doktorė, ne jemi mėsuese, ne nuk jemi punonjėse sociale, ne jemi fetare, ne jemi fetare, ne jemi fetare...” . Peter Taylor, ish punonjės nė “British Airways” qė si i krishterė i devotshėm punoj nė shtėpinė e Nėnė Terezes pėr shumė vite, pėrshkroj eksperiencat e tij nė dokumentarin: “Mother Teresa: Time for Change” (Nėnė Tereza – koha pėr ndryshim / 1997). Krahas spjegimit, ai paraqet edhe fotot ku duket njė djalosh me njė anė fėtyre tė skuqur nga tė goditurat qė i ishin bėrė. Vincenti - njė tjetri banor tė jetimores sė Terezes, kishte marrė njė plagė qelbėzimi pėr shkak se ishte lėnė njė kohė tė gjatė nėn ēarēaf tė ndotur nga urina dhe jashtqitja e tij. Dhe kur Z. Taylor i ishte ankuar njė motre murgeshė, ajo i kishte thėnė se “Ky ėshtė vullneti i Zotit”. Mė pas Vincenti vdiq. Gazetarja amerikane Mully Moore, qė mbuloi udhtimin e Klintonit (1996) pėr “Washington Post”, pa dashtje pėrmendi fėmijėt qė u vinte erė urinė nė jetimoren mė tė mirė qė kishte Nėnė Tereza nė Delhi .
    Nė jetimoren e Terezės nė Bombei, Taylor tregon rastin e njė vajze tė vogėl, tė verbėr, qė quhej Minu. Pasi Taylor kishte gjetur njė trajtim falas mjeksor nė Angli, kurse vetė ai i kishte pėrgaditur asaj biletat dhe pasaportėn. Heren e parė “nėna e madhe” kishte refuzuar ti jap leje Minu’sė dhe kur Taylor kishte paraqitur kėrkesėn e dytė kjo ‘humaniste e madhe’ refuzoj tė flasė me tė. Shkurt Minu mbeti e verbėr pėr tėrė jetėn!
    Paul William Roberts, nė librin e tij tė kujtimeve pėrmendė vitin 1992 kur kishte shkuar nė Kalkutė pėr tė intervistuar Nėnė Terezen. Ndėrsa ishte duke pritur nė oborrin e shtėpisė, pa njė murgeshė qė pėrleshej me njė grua tė re, qė kishte mundėsi tė ishte ndonjė e konvertuar e re, qė po mėsonte tė lexonte Biblėn. Para se tė largohej, Z. Roberts e kishte pyetur njė vullnetare amerikane nėse ishte e zhgėnjyer. “Ajo pėrdrodhi sytė, tundi koken, psherėtiu PO... Asnjė shenjtore Tereza... Ne duhet tė ndalohemi tė ngrituri njėri tjetrin nė piedestal... sepse vazhdojmė tė biem” .
    Sally Warner, njė vullnetare australiane, e cila punoj nė disa jetimore tė Nėnė Terezes, nė Madras kishte vėrejtur se murgeshat, pėr vete kishin njė kuzhinė tė ndarė nga ajo e fėmijėve ku punonte njė kuzhiniere me pėrvojė, ndėrkohė qė dieta e fėmijėve ishte me ushqime tė cilėsisė tė dobėt e tė pa mjaftueshme. Si zakonisht, edhe pėrkundėr donacioneve tė mėdha tė lodrave pėr fėmijė, ato zhdukeshin shpejt. Ajo pa pėrgjegjsen qė goditi fort dy punėtore sepse “ata kuptonin vetėm gjuhėn e keqtrajtimit”. Njė murgeshė theu njė lodėr nė kokėn e fėmijės qė quhej Carti. Njė lodėr tjeter u thye nė koken e njė gruaje qė punonte nė kuzhinė... Pėr Princy, njė vajzė 18 muajshe me qiellzė tė ēarė, as qė u shkonte nė mendje murgeshave se ajo duhej operuar... Me njė donacion boje nga kompania “Berger Paints” dhuratė enkas pėr tė lye dhomat e fėmijėve u lye kishėza dhe dhomat e murgeshave. Dhomat e fėmijėve qėllimisht liheshin tė palyera me qėllim qė ta shihnin ‘gjendjen e mjerueshme’ donatorėt evropjanė... Kėshillat e shpeshta qė u jepshin vullnetarėve ishte qė ‘tė mos u jepej gjė lypsarėve”... Indianėt kishin mundėsi pėr tė ngrėnė mėngjes vetėm pasi ndiqnin meshėn...
    Pozita e Misionares Nėna Terezė, nė teori dhe nė praktikė”, ėshtė shtjelluar edhe nga intelektuali amerikan Christopher Hichens (botuar nė SHBA nė vitin 1995) . Nė dokumentarin “Hell’s Angel” (Engjėlli i Ferrit) Mary Loudon rrėfeu tregime tronditėse pėr neglizhimet qė bėheshin nė shtėpinė e Nėnė Terezes dhe tha se shtėpia pėr ata qė janė duke vdekur i kujtoj asaj skena nga kampet e koncentrimit tė nazistėve. Asaj nuk i bėhej vonė fare pėr tė varfėrit, por i konsideronte ata vetėm si njė mėnyrė qė tė arrinte pėrmbushjen e qėllimeve tė saj shpirtore... “Hell’s Angel” shkaktoj zhurmė jo vetėm nė Britani por edhe ne nivelin ndėrkombėtarė.
    Misionarėt e bamirėsisė sė Terezės nuk shkuan pėr tė ndihmuar sa viktimat e tėrmetit tė 30 shtatorit 1993, nė Mahtashtrasė (Indi Prendimore), ku pati 8.000 vdekje dhe la tė pa strehė e tė pa pasuri rreth 5 milion tė tjerė. Ata nuk u dukėn as nė Uttakasht (Himalaje) pėr tė ndihmuar 1500 viktimat e tėrmetit tė 20 tetorit 1991.
    Revista gjermane publikoj nje kritike shkatrruese ndaj punes se Nėnė Terezes, nė pervjetorin e parė tė vdekjes sė saj. Artikulli i quajtur “Nėnė Tereza: Ku janė milionat e tua” vuri ne dukje se organizata eshte ne thelb njė urdhėr fetarė qė nuk meriton te quhej njė fondacion bamirės... Asnjė protestė nga urdhėri i saj... .
    Nė vigjlije tė Krishtlindjeve 1995, nė Mandibabwhalit jo larg nga Delhi, 1200 fėmijė po festonin fundin e semestrit te tyre shkollor, kur shpėrtheu njė zjarr nga i cili vdiqen 350 fėmijė dhe 50 tė rritur. Shteti i Haryanės deklaroj tre ditė zi shtetrore, tė gjithė qytetarėt ndihmuan me donacione, me ndihma mjeksore, dhurim gjaku, vetėm misionarėt e bamirėsisė sė Nėnės Terezė nuk u dukėn... ah, po, ata bėnė lutje specile pėr tė vdekurit nė meshėn e Krishtlindjeve! Ēfarė kontributi!?
    John Unger, njė herė e njė kohė, President i Kėshillit Ndėrkombėtarė tė Zhvillimit tė Tregtisė pėr Virgjinian Prendimore mė 1990 punoj si vullnetarė nė Kalkutė. Njė ditė ai e shoqroj Nėnė Terezen nė njė vend ku ju paraqit njė grua me beben e saj dhe i tha murgeshės: “Nėnė, nė fshatin tim kanė rėnė sėmundje vedekjeprurėse. A mund tė na ndihmosh?” Nėnė Tereza ja largoj krahėt dhe i tha se ajo nuk mund ta ndihmonte pasi ishte njė person i vetėm!... E Qartė se sjellja e saj nuk pėrputhej me imazhin qė kishte ndėrtuar. Mė pas,, ajo i tha Ungerit se u lut pėr kėtė incident tėrė natėn dhe ai u impresionua shumė .
    Mė 30 gusht 1996, Nė hyrje tė Shishu Bavan-it, njė grua (muslimane) “shumė e varfėr” po qante me dėnesė pse e kishte nxjerrė nga shtėpia i shoqi dhunues. Ajo kishte me vete vajzėn dhjetė muajshe, dhe vajzėn 2 vjeēe e ushqyer keq ishte shtri nė rrugė duke bėrtitur. Ajo luste murgeshat tu jepnin diēka tė hanė sė paku fėmijėve tė saj tė uritur, por rtefuzuan. Njė shitės lokal u dha bukė, ēaj e qumshtė. Pas dite njė grumbull i vogėl njerėzish ishin revoltuar kundėr murgeshave. Kur u pyet njė murgeshė (e bamirėses Terezė), pse nuk ju dha ndihma kėsaj gruaje tė mjerė, ajo tha qė pėr tė pasė ndihmėn e tyre tė ‘mirėsisė’ ajo duhej tė hiqte dorė nga fėmijėt e vet. Mė qartė, ajo duhej tė firmoste “formularin e heqjes dorė” prej fėmijėve tė saj, qė sdo mend se fėmijėt do tė birėsoheshin nė kohen e duhur nė njė familje tė mirė katolike nė prendim (megjithėse murgesha nuk e tha kėtė) .
    Mully More, e cila mbulonte udhėtimin e Clintonit mė 1995 pėr The Washington Post (20 mars 1995), me njė guxim tė madh ishte pak mė objektive: “Nė jetimoren e Nėnė Terezes, foshnjat tė cilat normalisht nuk veshin asgjė veēse pelenave tė hodha pambuku tė cilat nuk shėrbenij tjeter veē pėr tė krijuar puērra dhe pėr tė sjedhur eren e keqe tė urinės, reklamuar veshjet e American Pampers”. Ajo pati kritika tė mėdha
    Mė 29 qershor tė vitit 1986, Nėnė Tereza kishte ardhur nė njė Hotel tė Miamit (Floridė) pėr tė folur kundėr abortit nė njė takim tė organizuar nga amerikanėt e pasur. Me qėllim qė tė marrė maksimumin e publicitetit, Tereza refuzoj tė hante mėngjes me mysafirėt e saj duke thėnė: “Unė nuk e dua boLlekun tuaj, unė dua tė pėrjetoj eksperiencėn e tė dashuruarit, unė kam parė njerėz tė vdesin pėr njė gotė ujė” Kėshtu ajo siguroj lajmin e gazetave tė nesėreme deri nė Angli: “Tereza mospėrfilli kohen e ushqimit me tė pasurit” . Por ama ajo kishte ardhur nė klasin e parė tė aeroplanit (pa pagesė) .
    Nė Britani, Tereza u pėrball me kritika tė forta nė gazetėn “The Observer” me 3 gusht 1992 nga gazetarja Mary Loudon qė kishte punuar si gazetare nė shtėpinė e famshme tė tė varfėrve qė janė duke vdekur nė Kalkuta. Por artikulli kaloi pa u vėnė re nga media britanike. Ajo e akuzonte pėr neglizhim tė rėndė dhe pėrshkruante praktika tė tilla si larja me ujė tė ftoftė tė shiringave tė pėrdorura, etj.
    Veē pėrmbytjeve tė vitit 1978, nė Bengalin Prendimorė, ishte edhe katastrova tjetėr pas Ciklonit dhe dallgėve tė baticės nė Andhra Pradesh mė 19 nėntor 1977, qė vrau mė shumė se 15.000 njerėz. Biografi, plot shkėlqim pėrshkruan ndihmen e madhe tė Nėnė Terezes me kėtė rast: “Qindra trupa duheshin varrosur. Nėna u ul nė gjunjėt e saj dhe filloj tė lutej pėr viktimat, ndėrsa flakėt pėrpinin trupat e viktimave tė ciklonit...”
    Edhe pėr donacionet qė ajo tubonte janė tepėr tė dyshimta, por kurrė nuk i mjaftonin! Ish motra e urdhrit, Suzan Schields, konstatonte nė artikullin e saj me titull „Shtėpia e iluzioneve e nėnė Terezės“: „Paratė vinin furishėm. Postjeri na i sillte letrat shpesh me thasė”. Merrnim rregullisht ēeqe me nga 50 mijė dollarė e mė shumė. Mirėpo se ku mbeteshin ato, kėtė nuk e dinte Schields, ndėrkaq nė rrethanat jetėsore tė kursyera tė urdhrit nuk ndryshonte asgjė, drejtuesja e urdhrit fliste vendosmėrisht kundėr shpenzimit tė tė hollave pėr blerjen psh. tė aparaturave tė reja mjekėsore. Madje as edhe buka pėr tė varfrit e Bronxit nė Nju Jork, ku shėrbente Schields, nuk blihej. Sipas Schields, nė konton e urdhrit brenda njė viti ishin hedhur 50 milionė dollarė.
    Zyrtarisht, fondacionet e misionareve tė bamirėsisė nuk ishin midis fondacioneve tė mėdha bamirėse tė Indisė. Llogaritė indiane tregojnė se gjatė viteve 1996-1997 ajo mori nga jashtė 3.5 milion dollarė, nė 1997-1998 mori 4 milion dhe nė vitin 1998-1999 mori rreth 7 milion dollarė amerikanė. Banka kryesore e urdhėrit tė Nėnė Terezes ishte “Vatican Bank” zyrtarisht i njohur si Instituti pėr punė fetare (IOR) qė u pėrfshi nė njė skandal tė madh nė vitet 1981-1982. Mė 1981 urdheri i terezes u bė ogjekt hetimesh nga autoritetet italiane. Ajo ishte njė prej 15 organiztash qė i pėrkisnin Vatikanit pėr tu hetuar. Njė punosnjės i nivelit tė lartė tė Vatikanit u arrestua nė aeroportin e Romės me njė sasi tė madhe parashė... Zyrtarisht, nė nėntor tė vitit 1981, Nėnė Tereza ishte nėn hetime ... Nuk duhet lėnė pa pėrmendė tė pėrjavshmen katolike “Catholic Times” me kritikat e saja kundėr investimeve tė fondacioneve bamirėse katolike qė merreshin me tregėti armėsh .
    Mardhėnia e veēantė e Nėnė Terezes me Charles Keatikng , njė nga mashtruesit mė tė mėdhenj tė historisė dhe hajduti mė i madh nė historinė e SHBA-ve, ėshtė mjaft i njohur. Ajo mori prej tij donacionin e sė paku 1 milion e 250 dollarėsh . Kur u arrestua Z. Keating, Nėnė Tereza i kėrkoj gjykatės tė falte hajnin: “bėnin ashtu si Jezusi do tė bėnte nė njė rrethanė tė tillė”. Pas dėnimit dhe burgosjes sė Z. Keating-ut, pėrfaqsuesi ligjorė i Kontesė sė Los Angeles-it Z. Paul W. Turley, i shkroi Nenė Terezes: “... Jezusi menjėherė dhe pa hezituar do ta kthente pronėn e vjedhur tek pronari i saj i vėrtetė. Ti duhet tė bėsh tė njėjtėn gjė. Ty tė janė dhėnė para nga Charles Keating pėr tė cilat ėshtė dėnuar pėr vjedhje e mashtrim. Mos i lejo ati’ privilegjin’ qė ai dėshiron. Mos i mbaj paratė. Kthejua ato aryre tė cilėt punuan pėr to dhe i fituan me djersė. Nėse ti kontakton me mua unė do tė lidhė direkt me pronarėt e vėrtetė tė parave qė po zotron tani . Z. Turley nuk mori pėrgjigje, por kthimi i pjesės sė mbetur tė parave tė vjedhura ishte ankthi mė i keq pėr shenjtoren e gjallė .
    Nėnė Tereza gjithashtu akuzohet se ka marrė para donacioni edh prej publicistit anglez Robert Maxwell, i cili akuzohet per grabitje tė 450 milion funtave angleze, prej tė punėuarve tė tij, konkretisht prej fondit pėr pensionimin e tyre .
    Nė qershor 1981, Tereza mori medaljen e “Discovery” nga Marquette University (Milwaukee) qė u shoqrua me njė donacion prej 150 mijė dollarėsh. Nė qershor 1982, njė grua nga Toronto la testament 165 dillarė. Tė njėjtin muaj, populli nė Albertė tė Kanadasė i dha asaj njė donacion prej 935 dollarėsh amerikanė. Asnjė prej kėtyre donacioneve asnjėherė nuk erdhen nė Indi. As ēka ngjau me 50 mijė dollarėt qė Jaser Arafati ja dha asaj nė Kalkutė mė 1990, nuk dihet ...

    Aropup Chatrterjee, “Mother Theresa ..., vep. Cit.f.270
    Catholic Times, 18 maj 1997, sipas Aropup Chatrterjee, “Mother Theresa ..., vep. Cit.f.271
    Njėrit nga luftėtarėt mė prominentė tė Amerikės kundėr pornografisė. Pėr shkak tė rolit qė pati ai nė skandalin financiar Savings & Loan, u dėnua me 12 vjet burg.
    http://home.snu.edu/~dwilliam/f97pro...esaCritics.htm
    Cristopher Hitchens: “Missionary Position”, Verso 1995, f.67)” (Aropup Chatrterjee, po aty f.273
    Aropup Chatrterjee, “Mother Theresa ..., vep. Cit.f.247
    http://en.wikipedia.org/wiki/User:Ap..._Mother_Teresa
    Aropup Chatrterjee, “Mother Theresa ..., vep. Cit.f.275

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e beni33
    Anėtarėsuar
    27-04-2008
    Postime
    4,858
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    nena terez as pak nuk na jep nder un sme kujtohet qe ajo beri diq per kossove sa ishte gjall ajo ne kohen me te veshtir nuk pat kurajo per ta vizituar kosoven dhe kjo sdo koment ajo as qe pranonte qe esht shqiptare
    dhe shum pak njerz ne europ e din qe ajo ishte shqiptare un kam jetu nje koh te gjat jasht dhe kur ju thosha se esht shqiptare nuk e be sonin
    se pse ajo se kishte then kurr ket
    ajo skishte as gje te perbashket me qashtjen kombetare
    ama as pak
    po te ndinte veten si shqiptare ajo dota vizitonte kosoves at her kur kishte nevoj kurse ne kosove njerzit vuanin edhe per buk po flas ne vitet e 90-ta

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    11-09-2008
    Postime
    60
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Testamenti shpirtėrorr i Nėnės Tereze



    Fėmijėt e mi shumė tė dashur,Motra,Vėllezėr dhe Etėr,
    Duke qenė kjo letėr kėshtu personale,kam dėshiruar ta shkruaj me dorėn time,po janė shumė gjėra pėr t’i thėnė…Edhe pse nuk ėshtė shkruar nga dora ime,del nga zemra ime!

    Krishti dėshiron qė t’ju them prapė-sidomos nė kėtė Javė tė shenjtė-sa dashuri ka Ai pėr secilin prej jush,shumė mė tepėr sesa mund tė imagjinoni.Mė shqetėson mendimi qė disa nga ju ende nuk e keni takuar Krishtin sy mė sy: vetėm ju dhe Krishti. Njėmend, mund tė kalojmė kohėn nė kapelė, po a e keni parė ndonjėherė-me sytė e shpirtit-me ēfarė dashurie Ai ju shikon? Vėrtet,a e keni njohur Krishtin e gjallė, jo nga librat, por duke i bėrė vend nė zemrėn tuaj? A ia keni dėgjuar fjalėt e tij tė dashurisė. Pyeteni hirin tuaj: ka dėshirė tė flakėt t’i pėrkushtohet? Derisa nuk do ta dėgjoni tė thotė:”Kam etje” nė zemrėn e tė varfėrve. Mos e braktisni kurrė kėtė kontakt intim e tė pėrditshėm me Krishtin, jo si ide tė thjeshtė, po si person tė gjallė. Si mund tė kalohet qoftė edhe njė ditė pa e dėgjuar Krishtin duke thėnė:”Kam etj!”…? E pamundur. Shpirti ynė ka nevojė [pėr kėtė] aq sa ka nevojė trupi ynė pėr frymėmarrje. Pėrndryshe, lutja vdes e meditimi bėhet pėrsiatje e thjeshtė. Krishti dėshiron qė secili prej nesh ta dėgjojė, ai ėshtė qė ju flet nė qetėsinė e zemrės. Tė jeni tė kujdesshėm nė gjithė atė qė do ta pengonte kėtėt kontakt personal me Krishtin e gjallė. Djalli do tė pėrpiqet tė shėrbehet me plagėt e jetės, madje me vetė gabimet tuaja pėr t’ju bindur se nuk ėshtė e mundur qė t’ju dojė [Krishti]
    realisht. Kujdes: ky ėshtė njė rrezik pėr ne tė gjithė. Mirėpo,gjėja mė e pikėllueshme ėshtė se kjo ėshtė krejtėsishtė e kundėrt me atė qė Krishti do ta donte dhe gjakon t’ju thotė. Jo vetėm qė ju do, po edhe mė shumė :ju dėshiron me afsh. Ju i mungoni kur nuk i afroheni. Ai ka etje pėr ju, ju do vazhdimisht, edhe kur nuk ndiheni tė denjė. Kur nuk jeni tė pranueshėm prej tė tjerėve- e ndonjėherė edhe nga vetvetja-ai ėshtė qė pėrherė ju pranon.
    Fėmijėt e mi,nuk duhet tė jeni tjetėr [nga ajo qė jeni nė realitet] pėr arsye se Krishti ju do. Besoni nė mėnyrė tė thjeshtė se jeni tė ēmuar pėr tė. Bartni vuajtjet tuaja te kėmbėt e tij e vetėm hapjani zemrėn tuaj pėr arsye se ju do ashtu si jeni. Pjesėn tjetėr e bėn Ai. Secili prej jush e di,nė vetėdijen e vet,se Krishti e do,po,me kėtė letėr, dua t’u drejtohem zemrave tuaja. Krishti dėshiron t’i lėvizė zemrat tona pėr tė mos e humbur dashurinė tonė tė parė, veēmas nė tė ardhmen, kur do t’ju lė. Ja,pse ju kėrkoj qė ta lexoni kėtė letėr para Sakramentit tė shenjtė, pikėrishtė aty ku u shkrua, pėr arsye se Krishti vetė mund tė flasė secilit prej jush. Pse po ju them kėtė? Letra e Atit tė shenjtė [Papės Gjoni Pali II] rreth”Kam etje”mė ka bėrė pėrshtypje tė tillė qė tė marr mundimin t’ju them ēka kam pėrjetuar unė. Kjo letėr mė ka bėrė tė mundur ta zbuloj edhe mė shumė bukurinė e pėrcaktimit tonė. Sa e madhe ėshtė dashuria e Hyjit pėr ne pėr arsye se e ka zgjedhur shoqatėn tonė [Kongregacionin] pėr ta shuar kėtė etje tė Krishtit-etjen e dashurisė,etjen e shpirtrave-duke na dhėnė njė vend tė veēantė nė Kishėn e vet.
    Dhe, nė tė njejtėn kohė, t’ia kujtojmė botės kėtė etje, qė thuajse po harrohet. I kam shkruar Atit tė shenjtė pėr ta falėnderuar. Letra e Atit tė shenjtė ėshtė njė shenjė e kėsaj”etjeje tė madhe”,qė Krishti e dėshmon pėr ēdo qenje njerėzore. Ėshtė edhe njė shenjė pėr mua, shenjė pėr tė cilėn, ka mbėrritur koha tė flitet qartazi pėr dhuratėn tė bėrė nga Zoti mė 10 shtator: tė shpjegoj ashtu siē mundem- atė qė nėnkupton pėr mua etja e Krishtit. Pėr mua etja e Krishtit ėshtė njė gjė kaq intime, qė deri mė sot, mė ka penguar droja t’ju flas pėr atė qė mė ndodhi mė 10 shtator. Mendova tė imitoj kėtė Shėn Marinė, qė “i ruan tė gjitha kėto gjėra nė zemrėn e saj”. Kjo ka qenė arsyeja qė s’kam folur shumė, sidomos nė publik, pėr “Kam etje”. Megjithatė, letrat dhe udhėzimet e mia e tregojnė pėrherė, duke dėftuar mjetet pėr shuarjen e kėsaj etjeje nėpėrmjet lutjes, intimitet me Krishtin dhe nderimin e kushteve tona, sidomos tė katėrtin [kusht]. Pėr mua ėshtė shumė e qartė se gjithēka nė Misionaret e Dashurisė, kanė si objekt shuarjen e etjes sė Krishtit. Fjalėt e tij, tė shkruara nė murin e secilės kapelė tė Misionareve tė Dashurisė [nė vijim shkurt:MD], tė thėna pėr ju,nuk i pėrkasin tė shkuarės,por janė tė gjalla tash e pėrherė. E besoni? Nėse po, dėgjojeni dhe ndjejeni praninė e tij. Lejoni tė bėhet aq intim nė ju sa ėshtė intim nė mua; do tė ishte gėzimi mė i madhė qė do tė mund tė ma dhuroni. Do tė pėrpiqem t’ju ndihmoj ta kuptoni, po ėshtė vetė Krishti i vetmi qė mund t’ju thotė ”Kam etje!”. Dėgjojeni emrin tuaj tė njejtė. E jo vetėm njė herė. Ēdo ditė. Nėse e dėgjoni me zemrėn tuaj, do ta dėgjoni, do ta kuptoni. Pse Krishti thotė “Kam etje”? Cili ėshtė kuptimi. Ėshtė vėshtirė tė shpjegohet me fjalė…Megjithatė, nėse do tė duhej tė pėrkujtoni vetėm njė gjė nga kjo letėr, ėshtė kjo:”Kam etje “ ėshtė njė fjalė shumė mė e thellė sesa Krishti ta kishte thėnė thjeshtė:”Ju dua”. Derisa tė mos e kuptoni nė mėnyrė shumė intime, qė Krishti ka etje pėr ju, do tė jetė e pamundur tė mėsoni atė qė dėshiron tė jetė ai pėr ju; as atė qė ai do qė ju tė jeni pėr tė. Zemra dhe Shpirti i Misionareve tė Dashurisė qėndron krejtėsishtė nė kėtė: Etja e zemrės sė Krishtit ėshtė e fshehur tek tė varfėrit. Ky ėshtė burimi i vetėm i gjithė asaj qė e bėn jetėn e MD. Kjo ju bėn tė ditur, qoftė pėr qėllimet tona e pėr kushtin tonė tė katėrt, qoftė pėr shpirtin e Kongregatės sonė. Shurja e etjes sė Krishtit tė gjallė mes nesh ėshtė e vetjma arsye qė jemi nė kėtė kongregatė dhe i vetmi objekt i saj. Thoni: gjithashtu mund tė pohojmė pėr veten tonė, domethėnė se kjo ėshtė arsye e jonė e vetme tė jetojmė? [Pėr tė ditur,] bėjeni, pra, pyetjen qė vijon: e marrim me mend qė etja e Krishtit nuk ėshtė qėllimi ynė e nuk do tė shkruhet mė nė mur tė kapelės sonė, kjo do tė nėnkuptonte njėrin nga ēfardo ndryshimet nė pėrcaktimin tim nė mardhėnjet e mia me Krishtin dhe nė punėn time? Do tė ndryshonte kjo diēka nė jetėn time? Nuk do tė ndjeja asnjė humbje? Bėjeni me nder kėto pyetje dhe, pėr secilin, ky tė jetė njė test pėr tė zbuluar qė etja e Krishtit ėshtė njė realitet i gjallė [nė jetėn e tij] e jo thjeshtė njė ide e bukur…,”Kam etje”(Gjn 19,28)dhe” e keni bėrė pėr mua”(Mt 25,40): kujtojuni se ėshtė e nevojshme t’i lexoni kėto dy [fjalė], pra mjetin me qėllimin.
    Askush tė mos e ndajė atė qė e ka bashkuar Zoti.
    Mos i nėnēmoni mjetet tona kėshtu konkrete-punėn me tė varfrit, sado e vogėl dhe e pėrvuajtur tė jetė- qė bėjnė nga jeta jonė njė gjė kaq tė bukur nė sytė e Zotit. Janė dhuratat mė tė ēmueshme tė Hyjit pėr Kongregatėn tonė, pėr shkak tė kėsaj pranie tė fshehur, po krejtėsisht afėr Krishtit, ashtu i afėrt ta prekim [me dorė].
    [Vetėm] nė punėn tonė me tė varfrit, qėllimi ynė do tė zhdukej dhe etja e Krishtit do tė kthehej nė fjalė tė pakuptim e tė papėrgjegje. Mirėpo, duke i bashkuar tė dyja, pėrcaktimi ynė i MD do tė mbesė i gjallė dhe real, ashtu siē ka kėrkuar Shėn Maria.
    Tė jeni tė kujdesshėm nė zgjedhjen e predikuesve tė tėrheqjeve [tė prapėsimeve]. Nė fakt, tė gjithė nuk e kuptojnė mire shpirtin tonė. Nga ana tjetėr, qofshin ata tė ditur ose shenjtėr, kjo nuk do tė nėnkuptonte me ēdo kusht qė me tė vėrtet e pėrfillin [e pranojnė] mirė pėrcaktimin tonė. Po ashtu, nėse do tė vini t’ju lus qė tė mos i dėgjoni, ose tė lejoni t’ju bėjnė tė bini nė paqartėsi. Etja e Krishtit ėshtė vatėr, pika e pėrkimit, qėllimi i gjithė asaj qė janė dhe bėjnė MD. Kisha ka vėrtet disa herė:”Hiri ynė ėshtė ta shuajmė etjen e Krishtit, etjen e dashurisė pėr shpirtra, duke punuar pėr shpėtimin dhe shenjtėrimin e mė tė varfėrve ndėr tė varfėr”. Kjo nuk ėshtė asgjė tjetėr, pos kjo. Asgjė tjetėr. Tė bėjmė gjithēka ėshtė nė forcėn tonė pėr tė mbrojtur kėtė dhuratė tė Zotit pėr Kongregatėn tonė.
    Fėmijė tė dashur, tė kini besim nė mua e tė jeni tė kujdesshėm pėr atė qė po ju them tash: vetėm etja e Krishtit, e shoqėruar nga bindja jonė dhe nga kėrkimi ynė si dhe nga pėrgjigja jonė shumė e pėrzemėrt, vetėm kjo etje do ta mbajė gjallė Kongregatėn tonė pasi do t’ju lė [tė ndėrroj jetė]. Nėse kjo do tė pėrbėjė bazėn e jetės suaj, atėherė pėr ju ēdo gjė do tė shkoj mirė. Njė do t’ju lė, por etja e Krishtit nuk do t’ju lė kurrė. Krishtin e etur nė tė varfėr do ta keni pėrherė me ju. Kjo ėshtė arsyeja qė dua qė motrat aktive dhe etėrit aktivė, motrat kontemplative me prifterinjė dhe etėrit tė ndihmohen nė mėnyrė tė ndėrsjellė pėr tė shuar etjen e Krishtit me anėn e mjeteve tė dhuratave tė tyre tė nderuara: duke e mbėshtetur dhe duke e plotėsuar njėri-tjetrin nė mėnyrė qė tė formohet njė familje [unike] rreth qėllimit [tė vetėm] dhe tė kėtij objektivi [unik].
    Keni kujdes tė mos i mbani nė hijen e kėsaj kėrkesė, as koperatorėt, as laikėt eMD, meqė ky pėrcaktim ėshtė dhe i tyre. Ndihmojuni qė ta njohin. Meqenėse detyra e parė e njė prifti ėshtė misteri i predikimit, disa vite mė parė kam kėrkuar nga priftėrinjtė tanė ta fillojnė ta predikojnė kėtė temė:”Kam etje” pėr tė hyrė mė shumė nė dhuratėn e Zotit, qė mė ka bėrė me 10 shtator. Nga se e ndjej qė Krishti e dėshiron shumė kėtė nga ana e tyre, nė tė ardhmen, luteni, pra, Shėn Marinė qė t’ju mbajė tė kujdesshėm pėrballė kėtij aspekti tė rėndėsishėm tė kushtit tė katėrt. Shėn Maria jonė do t’u ndihmojė tė gjithėve qė t’i mbesin besnik meqenėse ishte- me Shėn Gjonin, e jam e sigurt, Maria Magdalenėn-personi i parė qė e dėgjoi kėtė thirrje tė Krishtit:”Kam etje”.
    Duke qėndruar nė Kalvar, njihet intetsiteti dhe thellėsia e kėsaj dėshire tė zjarrtė tė Krishtit pėr ne dhe pėr tė varfrit. Po ne, e dimė kėtė? E ndiejmė sikur ajo? Kėrkoni qė t’ju mėsojė, meqė ju dhe gjithė Kongregata ėshtė e tij. Misioni i saj ėshtė t’ju sjellė qė ta shihni nė fytyrė dashurinė e Zemrės sė Krishtit tė kryqėzuar siē u ndodhi Gjonit dhe Magdalenės.
    Sė pari, Shėn Maria mė kėrkoi mua, tash jam unė, qė nė emėr tė saj, ju kėrkoj, ju lus:”Dėgjojeni etjen e Krishtit”. Kjo tė jetė pėr secilin prej jush ajo qė Ati i shenjtė [Papa Gjon Pali II ] e thotė nė letrėn e tij: njė fjalė e jetės.
    Si t’i afroheni etjes sė krishtit? Vetėm njė fshehtėsi: sa mė shumė t’i afroheni Krishtit, aq mė mirė do ta njihni etjen e tij. ”Pendohuni e besoni [nė Ungjillin]”, thotė Krishti. Pėr ēka duhet tė pendohemi? Pėr indiferencėn tonė, pėr ashpėrsinė tonė nė zemėr. E nė ēka duhet tė besohet? Se Krishti ka etje, nga tash, pėr zemrėn tuaj e pėr tė varfrit. Ai qė i njeh dobėsit tuaja, megjithatė dėshiron dashurinė tuaj: do thjeshtė qė t’ia lini njė mundėsi qė t’ju dojė [dashurojė]. Ėshtė Mėsuesi i kohės. Sa herė qė i afrohemi atij, na bashkon me Shėn Marinė, me Shėn Gjonin, me Maria Magdalenėn.
    Dėgjojeni. Degjojeni duke shqiptuar vetė emrin tuaj.
    Bėni ashtu qė gėzimi im dhe i juaj tė jenė tė plotė.


    Tė lutemi.
    Zoti ju bekoftė
    Nėna Tereze

    NGA KOMUNITETI KATOLIK
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 05-11-2008 mė 15:45

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    11-09-2008
    Postime
    60
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dashuria ndaj Hyjit dhe ndaj njeriut-qenėsi e testamentit shpirtėror tė Nėnės Tereze

    Thjeshtėsia qė fshehte thellėsi
    Nė rrjedhėn e historisė janė tė pakta rastet qė janė shkruar kaq shumė libra pėr njė krijesė njerėzore,siē ka ndodhur me Gonxhe Bojaxhiun, motėr Maria Tereza, qė mė vonė u bė e njohur me emrin Nėna Tereze. Nga 6 janari i vitit 1929 (sa kishte mbushur 18 vjeē) e deri sa kaloi nė amshim (mė 5 shtator 1997) jetoi nė Kalkutė tė Indisė dhe u bė aq e ēmuar dhe e dashur sa qė bota e quajti NĖNĖ.
    Besimin e thellė nė Hyjin dhe Birin e tij, Jezu Krishtin, pėrshpirtshmėrinė e palėkundur, qėndresėn, aftėsinė vepruese, flijimin e jashtėzakonshėm pėr njerzit mė tė varfėr, Nėna e dėshmoi sidomos nėpėrmjet rendit tė Misionareve tė Dashurisė, tė themeluar nga ajo mė 1950, dhe me shtėpit e shumta tė hapura nė vende tė ndryshme tė botės pėr njerzit e mbetur nė rrugė, pėr tė braktisurit, pėr fėmijėt me tė meta mendore si dhe me ndėrtimin e qytetit pėr tė gėrbulurit nė rrethinėn e Kalkutės dhe mė vonė me hapjen e shtėpive nė qendra tė tjera tė Indisė dhe nė shtete tė tjera, edhe nė kryeqytetet: Romė, Londėr, Paris, Nju-Jork, Moskė, madje dhe brenda vetė Vatikanit.
    Njė pjesė e madhe e librave tė shumtė pėr Nėnėn Tereze u shkruan gjatė kohės kur ajo ishte gjallė, pra kur ēdo gjė tė qenėsisė sė veprimit, tė dijes e tė aftėsisė sė sajė e dėshmonte me punė konkrete e me flijime tė pandėrprera pėr Hyjin krijues dhe pėr njerzit e shtresave mė tė ulėta tė mjediseve tė ndryshme shoqėrore, sidomos atij Indian.
    Mbas ndėrrimit tė jetės sė Nėnės- kthimi nė shtėpinė e Atit-siē thoshte ajo zakonishtė, vijuan tė botohen pėr tė njė varg librash tė tjerė. Nė mėnyrė tė veēantė njė “vėshtrim” e shkaktoi zbulimi dhe ndriēimi i tė dhėnave tė jetės e tė veprimit tė saj tė gjatė procesit pėr lumturim, qė dėshmohet, qoftė me libra tė rinj, qoftė me ribotimin e atyre paraprakė.
    Numrin mė tė madh tė librave tė shkruara e tė botuara pėr Nėnėn Tereze gjatė jetės sė saj, e shkruan autorė e autore, qė e njohėn pandėrmjetėsishtė Nėnėn ose bashkėpuntorėt, barinj shpirtėrorė e laikė. Mirpo, jashtė kėtyre librave (monografi, studime, pėrmbledhje uratash e tekstesh tė saj) kishte mbetur njė varg letrash e dokumentesh, qė Nėna qėllimisht i mbajti pėr vete ose ua besoi pak bashkėpuntorėve ose bashkėpuntoreve tė saj, si si, fjala vjen, prifti Celeste Van Exem-it.
    Me bėrjen publike tė teksteve tė nxjerra nga shiritat e magnetofonit, tė letrave e dokumenteve tė tjerė, pasuria shpirtėrore, guximi, pėrshpirtshmėria dhe flijimi i Nėnės Tereze pėr njeriun, sidomos pėr tė varfėrin, dalin nė njė dritė mė tė plotė, mė bindėse dhe heqin dhe ato pak dyshime qė ndonjėri mund t’i ketė pasur pėr qenėsisė e veprimit, dhe tė besimit tė saj nė Hyjin dhe nė dashurinė nė njeriun, sidomos pėr atė tė braktisur, tė pėrbuzur, tė droguar (Mt 25,31-40).
    Nė kėtė rrjedhė me rėndėsi tė jashtėzakonshme janė sidomos ditari i saj, letrat dėrguar kryeipeshkvit tė Kalkutės, mons. Ferdinand Perier-it dhe priftit Celeste Van Exem-it, Testamenti shpirtėror i saj , i shkruar pak kohė para vdekjes, tekste tė shkruara nga ajo si dhe nga mendimet e bashkėpuntorėve, qė, pėr procesin e lumturimit, u morėn si dėshmi.
    Tė gjitha kėto e pėrligjin sa veēantinė aq edhe madhėshtinė e Nėnės Tereze, aftėsinė vepruese e organizative, kulturėn dhe dijen e saj sa tė gjerė aq dhe tė thellė, pjekurinė shpirtėrore befasuese, pėr pėrshpirtshmėrinė e thellė dhe flijimin e vijueshėm, sidomos nga tė varfėrve ndėr tė varfėr pėr tė pėrmbushur thirrjen e dytė tė Birit tė Hyjit, Krishtit, qė e pėrjetoi mė 10 shtator 1946 nė tren duke shkuar pėr Darjeeling (Indi).
    Rėndėsinė e zbulimit dhe tė bėrjes publike tė dokumenteve tė ndryshme e dėshmojnė dhe fjalėt e atit Braian Lolodiejchuk, hulumtues (postulator) i ēėshtjes sė procesit tė lumturimit tė Nėnės Tereze, i cili duke u pėrgjigjur nė pyetjen se ēfarė frytesh kishte sjell puna hulumtuese e mijėra dokumenteve e tė dhėnave rreth figurės sė Nėnės , thotė:
    “Ka mundėsuar tė kuptohet qė thjeshtėsia e saj ka fshehur nė realitet njė
    Thellėsi,tė cilėn pak persona e kishin vrejtur e aq mė pak [e kishin] imagjinuar. Para se t’i mbushte 36 vjet, nė moshėn kur e themeloi rendin e Misionareve tė Dashurisė, shkrimet e saj dėshmojnė pėr njė pjekuri shpirtėrore befasuese. Dinim qė njė person me famė botėrore tė shėnjtėrisė,qė tėrheqte vėmendjen e jashtėzakonshme, duhej tė kishte ‘diēka’. Po ēfarė ishte kjo? Ishte sekreti i saj.
    “Thellėsia e saj, jeta e saj shpirtėrore, dashuria e saj dhe nė veprimin konkret, po zbulohen sot”.
    Pa dyshim, gjatė hulumtimeve tė mėtejshme dhe me gjetjen dhe tė dokumenteve tė tjera, qė mund tė zbulohen gjatė procesit pėr shenjtėrimin e saj, do tė njihen dhe tė dhėna tjera, tė cilat do tė mundėsojnė ndriēimin dhe mė tė plotė tė kėsaj figure pėr shumėēka tė pazakonshme tė njerėzimit, jo vetėm tė shekullit XX.
    Dokumentet, letrat dhe tekstet e zbuluara tė Nėnės Tereze e pėrligjin punėn me rėndėsi tė shumėfishtė tė saj dhe tė motrave, qė vėrtet, ishte ditur dhe ishte ēmuar edhe mė parė nga bashkėpuntoret dhe bashkėpuntorėt, nga njerėz tė thjeshtė, nga ata pėr tė cilat ajo dhe motrat e rendit tė saj u flijuan me vite tė tėra, po dhe nga personalitete botėrore mė tė shquara fetare, politike e kulturore. Pra, u ridėshmua fakti i njohur se Nėna Tereze nuk ishte quajtur rastėsishtė nė tė gjallė tė saj “Shenjtėreshė e gjallė” e mė vonė edhe Nėnė.
    Ajo qė nė tė vėrtet e kushtėzoi dhe do ta kushtėzojė dhe nė tė ardhmen interesimin e shumė penave tė njohura e tė panjohura, qė u morėn e do tė merren me figurėn dhe me punėn e saj shumė tė ēmuar, sidomos me mė tė varfėrit ndėr tė varfėrit dhe me mė tė mjerėt e shoqėrisė njerzore, qenė dy cilėsi kryesore:
    Veprimi konkret dhe
    pėrmasa hyjnorja.

    Qenėsia e veprimit konkret

    Rėndėsia e veprimit konkret nė jetėn e Nėnės Tereze pėrligjet nga ēasti i mbėrritjes nė Indi pėr t’u shėrbyer tė varfėrve,pėr t’i ndarė vuajtjet, dhembjet dhe pėsimet me ta. Pra, ēdo gjė e qenėsishme, qoftė ndaj Hyjit, qoftė ndaj njeriut, ajo e dėshmoi nėpėrmjet veprimit konkret.
    Nėna Tereze nė ēdo punė tė Misionareve tė Dashurisė u flijua e para : e para u mor me njerzit e mbetur nėpėr rrugė tė Kalkutės, tė atyre qė vdisnin tė dėshpruar e tė vetėmuar, tė harruar dhe nga antarėt e familjes, me tė gėrbulur, me ata me tė meta fizike e mendore, pėr tė cilėt as individėt, as institucionet shoqėrore nuk kujdeseshin! Ky pėrkushtim dhe flijim i saj nė veprimin tė pėrditėshėm, i pėrshkuar nga drita dhe dashuria hyjnore, bėri qė ajo dhe motrat e rendit tė Misionareve tė Dashurisė, tė ēmohen e tė nderohen nė mėnyra tė veēanta kudo.
    Ideja e Gonxhe Bojaxhiut pėr t’iu pėrkushtuar njerėzve tė shtresave mė tė ulta shoqėrore, para se gjithash nė Indinė e varfėr, nuk lindi mbas mbėrritjes sė saj nė kėtė vend, po ishte mė e hershme dhe e vijueshme. Kėtė e thotė ajo vetė:

    “Kam ardhur nė Indi me tė vetmen shpresė qė t’i shpėtoj shumė shpirtėra dhe ta meritoj larin e martires. Puna, qė e kam bėrė gjatė gjithė kėtyre viteve, mė ka ndihmuar mjaft ta pėrmbush kėtė dėshirė timen. Tash, nė vitin e fundit, Zoti ka ndėrhyrė [mė 10 shtator 1946] me njė thirrje tjetėr (t’u shėrbej mė tė varfėrve ndėr tė varfėr). Kjo thirrje u rrit aq fort, aq qartė nė ēdo meshė e nė ēdo kungim, sa shpesh mė pushton dėshira pėr kėto rrugė tė reja. Ju e dini [(Van Exem-i)] se nuk dua ta lė Loreton, s’kam asnjė lloj motivi personal, absolutishtė asnjė, pėrveē thirrjes [sė Hyjit]. Jeta dhe puna qė Hyji dėshiron qė unė t’i pėrmbush janė kaq tė ndryshėm nga jeta dhe nga puna nė Loreto, sa, nėse do tė mbetja [kėtu] , nuk do ta pėrfillja vullnesėn e Tij. Varfėria absolute qė Hyji e dėshiron kaq shumė, qė do ishte jashtė rregullave qė janė kėtu [nė rendin e Loretos]. Shėrbimi i vijueshėm ėshtė tė pėrzihesh me mė tė varfėrit ndėr tė varfėr, qė nė tė vėrtet, ėshtė e kundėrta e saj qė zbatohet kėtu”.

    Dashuria pėr Indinė dhe tė varfrit e kėtij vendi dhe pėr tė varfrit kudo nė botė i kishte rrėnjėt nė dashurinė e saj pėr Hyjin, nė Birin e tij, Krishtin tė kryqėzuar e tė ngjallur pėr shėlbimin e njeriut, dhe pėr pėrligjjen e rėndėsisė sė hirit hyjnor e tė dritės hyjnore pėr jetėn e njeriut nė tokė.
    Pra, Nėna Tereze njėsoi dashurinė e pafund pėr tė Birin e Hyjit, Krishtin, dhe dashurinė e pafund pėr njeriun. Me fjalė tė tjera, me punėn e vet tė pėrditshme me mė tė varfėrit ndėr tė varfėr, me lutje, me flijimet qė bėri, me vetminė e vet, me gjithēka qė i takoi asaj dhe jetės sė saj tė pėrvuajtur, gjakoi ta shuajė “Kam etje” te Krishtit.
    Thėnja e Krishtit nė kryq: “Kam etje”, pėrligj dashurinė e Tij ndaj Atit krijues po dhe ndaj njeriut, njerėzimit. Pikėrishtė “Kam etje” – dashuri qė nėnkupton qenėsin dhe thellėsinė e jashtėzakonshme pėr jetėn e njeriut- u bė pėr Nėnėn Tereze udhėrrėfyes, u bė baza e ēdo mendimi e veprimi tė saj, edhe nė ēastet mė tė rėnda jetėsore.
    Nė Testamentin shpirtėror tė Nėnės Tereze dėrguar motrave tė Misionareve tė Dashurisė dhe pjestarėve tė degėve tė tjera tė themeluara nga ajo, pėr kėtė thotė:
    “Kam etje ėshtė fjalė shumė mė e thellė sesa Krishti tė kishte thėnė thjeshtė:’Ju dua’. Derisa tė mos e kuptoni nė mėnyrė shumė intime, qė Krishti ka etje pėr ju, do tė jetė e pamundur tė mėsoni atė qė dėshiron tė jetė ai pėr ju; as atė qė ai don qė ju tė jeni pėr tė. Zemra dhe shpirti i Misionareve tė Dashurisė qėndron krejtėsishtė nė kėtė: Etja e Zemrės sė Krishtit ėshtė e fshehur tek tė varfėrit”.

    Shuarja e “Kam etje” te mė tė varfėrit ndėr tė varfėr, por edhe tek tė tjerėt, u bė pjesė e pandashme e shpirtit dhe e veprimit tė Nėnės Tereze pėr arsye se, siē thotė ajo, “Jeta ėshtė vetė jeta e Zotit nė ne”.
    Sipas Nėnės pėr ta shuar kėtė etje duhet tė kesh shpirt tė pastėr e tė mbushur me dashuri dhe kėtė dashuri ta dėshmosh ndaj Hyjit dhe ndaj njeriut. Nė ungjillin sipas Gjonit theksohet nė mėnyrė tė qartė ky pėrbėrės i qenėsishėm i bėsimit nė Zotin:
    “Hyji ėshtė dashuri, dhe, kush mbetet nė dashuri, mbetet nė Hyjin dhe Hyji mbetet nė tė”(1Gjo.4,11-16).
    Duke folur pėr jetėn shpirtėrore, Nėna Tereze thotė se ajo ėshtė “Bashkim i dashurisė me Krishtin, nė tė cilin hyjnorja dhe njerėzorja njėsohen krejtėsishtė njėra me tjetrėn. Gjithė atė qė mė kėrkon Krishti ėshtė qė t’i jepem atij me gjithė varfėrinė time dhe me hiēin tim”

    Sipas Nėnės, Hyji-dashuri banon Brenda nesh:
    “Zoti ėshtė Brenda meje, njė prani mė intime sesa e marr me mend vetė”. Sė kėndejmi, sipas saj, dashuria hyjnore nuk duhet kėrkuar askund tjetėr pos nė zemėr: “Njė zemėr e pastėr mund ta shohė Zotin tek tė tjerėt”.

    Duke u nisur nga njė pėrcaktim i kėtillė, Nėna Tereze thoshte: “Mos i lejoni asnjė dhimbjeje,asnjė shqetėsim t’ju godasė nė mėnyrė qė t’ju bėjė ta harroni gėzimin e Krishtit tė ngjallur”.
    Pėrmbushja e dashurisė ndaj Hyjit krijues dhe dashurisė ndaj njeriut, sidomos atij tė varfėr, qė bėjnė tė njejtėn gjė, pėr Nėnėn ishte ligji mė i lartė dhe mė i qenėsishėm, ligji i flijimit, qė duhet tė zbatohej duke dhėnė shembullin vetijak, pra duke filluar gjithmonė nga vetvetja. Kjo gjė kushtėzoi qė Nėna dhe motrat e rendit tė saj, duke u ofruar dashurisė sė Hyjit dhe jetėn e tyre njerėzve tė religjioneve tė ndryshme, dhanė shembullin e flijimit tė Krishtit e tė dashurisė sė tij nė veprimin e pėrditshėm.
    Nga ēasti i mbėrritjes nė Indi e deri sa ndėrroi jetė, Nėna Tereze e zbatoi nė jetė e me jetė thėnjen e Shėn Palit: “Nuk jam unė mė qė jetoj, po Krishti jeton nė mua”(Gal 2,20).
    Kėtė e pėrligjin dhe fjalėt e Nėnės:

    “Derisa nuk do ta dėgjoni Krishtin nė qetėsinė e zemrės suaj, nuk mund ta dėgjoni tė thotė ‘Kam etje’ nė zemrėn e tė varfėrve. Mos e braktisni kurrė kėtė kontakt intim e tė pėrditshėm me Krishtin, jo si ide tė thjeshtė, po si person tė gjallė”.

    pėr arsye se

    “Krishti dėshiron qė secili prej nesh ta dėgjojė, ai ėshtė qė ju flet nė qetėsinė e zemrės”. Pra, Nėna thotė: “Pėr mua ėshtė shumė e qartė se gjithėēka [tė gjitha veprimet] nė Misionaret e Dashurisė ka si objekt shuarjen e etjes sė Krishtit”.

    Pėr Nėnėn “Kam etje” ėshtė dashuri e pėrjetshme, ėshtė qenėsia e veprimit dhe e jetės sė Misionareve tė Dashurisė dhe e degėve tė tjera tė kėtij rendi:

    “Nje ditė do t’ju lė, por etja e Krishtit nuk do t’ju lerė kurrė. Krishtin e etur nė tė varfėr do ta keni pėrherė me ju”.

    Pra, thėnia “Kam etje”, qė Nėna e lidhte me tė varfėrit, ishte njė gjė qenėsore:
    “Tė jemi tė varfėr nėnkupton tė jemi tė lirė, aq tė lirė sa tė mos jemi tė zotruar nga pasuritė tona, aq tė lirė sa qė pasuritė tona tė mos na sundojnė… Tė mbesim tė zbrazėt sa mė shumė qė ėshtė e mundur nė mėnyrė qė Zoti mund tė na mbushė [plotėsojė]”.

    Kjo dėshmohet dhe nga fjalėt e Krishtit, tė thėna nėpėrmjet gojės sė Nėnės Tereze:
    “Tė varfėrit, qė dua tė na i sillni mua, ty dhe motrave tua , qė do tė ofrojnė jetėn e tyre si viktima tė dashurisė sime, do tė m’i sjellin ata shpirtėra”
    dhe

    “Dėshiroj rregulltare tė lira, tė mbėshtjella nė varfėrinė time tė kryqit. Dėshiroj rregulltare tė bindura, tė pėrshkuara nga bindja e ime e kryqit. Dėshiroj rregulltare plotė e pėrplot me dashuri e mirėsi tė kryqit”.


    Pėrmasa hyjnore

    Cilėsimi:”shenjtėreshė e gjallė” pėr nėnėn Tereze u bė qysh gjatė jetės nga ata qė e njohėn pėr sė afėrmi, e panė nė aktin e lutjes, tė veprimit e tė vuajtjes, tė kėmbnguljes pėr ta shuar “Kam etje”tė Krishtit tek tė varfėrit, pa marrė parasysh se ku ishin e kush ishin, cilės racė e cilit religjion i takonin. Nė qoftė se thellohemi nė mendimin e saj, nė njėsimin shpirtėror tė saj me Hyjin dhe me Birin e tij tė kryqėzuar, Krishtin, me Shėn Marinė, pra me hirin hyjnor, atėherė cilėsimi “shenjtėreshė e gjallė” del krejtėsishtė i natyrshėm. Nė tė vėrtet, mbas dy thirrjeve tė Krishtit, qė i pėrjetoi( tė parėn nė Letnicė e tė dytėn nė Darjeeling), Nėna Tereze njėsohet, bėhet njė me Krishtin, pėr asryes se bėhet vegėl, mjet i tij, shėndėrrohet nė krijesė qė pėrmbush vetėm dashruinė dhe kėrkesat e Krishtit e tė nėnės sė tij, Marisė. Nėna Tereze zhvishet nga ēdo gjė e saj pėr t’u vėnė krejtėsishtė nė duart e Hyjit, pėr tė kryer vetėm atė qė dėshironte Ai: sjelljen e gėzimit e tė Dashurisė mes mė tė varfėrve ndėr tė varfėr, mes tė braktisurve, tė vetmuarve, tė gėrbulurve. Pra, ndodh njė proces i natyrshėm, siē thekson vetė Nėna:”Ja dhuroj veten Zotit dhe e bėjė Zotinin timin”.
    Ky bashkim i saj me Hyjin dėshmohet me pėrkushtimin nė lutje pėr arsye se lutja ishte i vetmi mjet pėr bartjen e dashurisė sė tė varfėrve tek Krishti dhe barjen e dashurisė sė Krishtit tek ata si dhe pėr t’i zgjedhur vėshtėrsitė konkrete tė jetės sė njeriut. Pėr kėtė Nėna thotė:
    “Lutja nuk ėshtė asgjė tjetėr por njėsim me Krishtin. Siē thuhet nė Letrėn e Shėn Palit: ‘Nuk jam mė unė qė jetoj, po Krishti qė jeton nė mua’. Krishti lutet nė mua, Krishti mendon nė mua, Krishti sheh nėpėrmjet syve tė mi, Krishti flet me anėn e fjalėve tė mia, Krishti punon me duart e mia, Krishti ecė me kėmbėt e mia, Krishti dashuron me zemrėn time”.

    Lutjen, si pėrbėrs tė qenėsishėm nė jetėn e Nėnės Tereze, e thekson dhe pasardhsja e saj, qė e mori udhėheqjen e Misionareve tė Dashurisė, motra Nirmala:” Lutja i ka shėrbyer Nėnės Tereze ta pėrballoj varfėrinė, zhgėnjimin, t’i pėrballoj dhimbjet, vujtjet e veta dhe tė tjerėve. Varri i saj nė Shtėpinė amė nė Kalkutė,ndodhet pikėrishtė nė vendin ku ajo, e gjunjėzuar, lutej me orė tė tėra, qė ishte mjet mė i qenėsishėm i jetės dhe veprimit te saj. Ajo, siē dėshmojnė motrat e rendit tė themeluar nga ajo, Misionaret e Dashurisė, po dhe persona tė tjerė, vazhdon tė jetė e pranishme nė veprimet e motrave nė ēdo kėnd tė botės, ku vuajtja e kafshon mishin e njeriut”.

    Hyjnorja, qė e cilėsoi Nėnėn Tereze, pėrligjet edhe nga letrat dhe dokumentet qė u zbuluan dhe u shtjelluan gjatė pėr lumturimin e saj. Nė librin Terezja e Kalkutės njė mistike midis Lindjes dhe Perėndimit, autorja, Gloria Germani, thotė:”[Tekstet] ofrojnė perspektiva interpretuese rrėnjėsishtė tė reja” pėr arsye se jeta, veprimi i Nėnės Tereze, ėshtė “pėrvoja e njė uniteti tė thellė”.
    Pėrvoja e unitetit tė thellė tė Nėnės Tereze duhet kuptuar para se gjithash nė bashkimin e plotė tė konkretes dhe tė hyjnores nė shpirtin dhe veprimin e pėrditėshėm tė saj.Pėr tė pėrligjur atė qė u tha mė sipėr, po sjell mendimin e kardinalit Martinit, tė botuar nė La repubblica mė 18 tetor 2003, njė ditė para se Nėna Tereze tė shpallej e lumturuar nga papa Gjon Pali II:
    ”Sa herė qė, nė dhjetėvjetshat e shkuar, e kam takuar Nėnėn Tereze tė Kalkutės, qė do tė lumturohet nesėr nga Gjon Pali II, kam fituar pėrshtypjen e thellė, si tė njė krijese jashtė asaj tė pėrditshmes, gati si vegim tė njė qenieje qė nuk i pėrket kėsaj toke, edhe pse me aftėsinė t’i administroj gjėrat e kėtij dheu. Kishte nė tė njė tė pėrbashkėt unike tė butėsisė e tė forcės, tė shpirtėshmėrisė e tė konkretėsisė, tė pėrvujtėrisė e tė vetėdijes sė dinjitetit e tė misionit tė saj, qė mė bėnin tė me shfaqej si diēka, rrėnjėt e sė cilės nuk dukej tė ishin nė kėtė botė”.

    Kėtė cilėsi tė Nėnės Tereze e bėn edhe mė tė qartė mendimi i motrės Nirmala, jo vetėm qė ėshtė nga mė tė rrallat dhe mė tė vėēantit qė mė ka rėnė tė lexoj, por pėrligj nė mėnyrė tė pamėdyshtė njėsimin e dy cilėsive Brenda figurės sė Nėnės Tereze: njerėzoren dhe hyjnoren:
    “Zemra e Nėnės [Tereze] digjej nga dashuria pėr Krishtin- nė kungim (eukaristinė), tė cilit ajo ia kushtoi krejtėsisht dhe paanėsisht jetėn e saj, me njė besim tė pėrzemėrt nė Tė, e Ai e shėndrroi [Nėnėn Tereze] nė Veten e vet. Kėshtu, kur njerzit e shihnin atė, nė realitet e shihnin vetėm Krishtin”.

    Shėndėrrimi i Nėnės Tereze nė vegėl tė Krishtit, nė dashurinė e tij nė mėnyrė qė ajo t’i bartė tė varfėrit, tė braktisurit, tė gėrbulurit tek Krishti dhe dashurinė e Krishtit ta bart tek ata, dėshmon shėndėrrimin e saj nė vetė hirin e Krishtit.
    Rreth kėsaj dukurie motra Nirmala thotė:
    “[Nėna] e dashuronte dhe i shėrbente Krishtit nė mė tė varfėrit ndėr tė varfėr. I ftonte tė gjithė ta ndanin me tė gėzimin pėr t’i dashur mė tė varfėrit ndėr tė varfėr dhe e ftonte secilin qė mos tė dhuronte atė qė e kishte tepricė, por tė bėnte flijime pėr dashurinė. Varej [Nėna Tereze] krejtėsishtė nga provania hyjnore pėr tė gjitha nevojat tona e pėr ato tė tė varfėrve”

    Dhe

    “Nuk du tė pėrmend ndonjė episodė tė veēantė, por nuk e harroj dashurinė e saj tė vijueshme tė pakushtėzuar pėr tė gjithė personat. Kush ka takuar mund tė dėshmoj pėr kėtė. E, pastaj, mendoj pėr pėrvujtrinė e saj. E kujtoj pėrherė, ėshtė pėrherė nė zemrėn time. Mė kujtohet se sytė e Nėnės Tereze shikonin pėrtej kėsaj bote. Nėna Tereze i qe dorzuar nė mėnyrė tė thellė, absolute, vullnesės sė Zotit, e Zoti e pėrdori si vegėl pėr dashurinė e tij”.

    Nėna Tereze jo vetėm ishte vetė e shenjtė, por “ I ftonte tė gjithė qė tė jenė shenjtėr nėpėrmjet lutjes dhe verpave tė mėshirės, duke i pėrsėritur pėrhere fjalėt e Krishtit:’ Pėr tė vėrtet po ju them: ēka do bėtė pėr njėrin nga kėta vllezėr tė mi mė tė vegjėl, e bėtė pėr mua’(Mt 25,31-46).

    Pėrvojė dhe dije sa e gjerė aq e thellė.

    Kur i analizon me vėmendje letrat, Testamentin shpirtėror, tekstet e lutjeve, tekstet nga ligjėratat e ndryshme tė Nėnės Tereze dhe thellohesh nė mendimet qė dalin prej tyre, bindesh se ato dėshmojnė njė dije dhe njė pėrvojė sa tė gjerė aq edhe tė thellė. Fjalia e saj ėshtė me drejtpeshim, kuptimisht e pasur, e saktė dhe e qartė. Duke i njohur mjediset shoqėrore, kulturat dhe religjionet e ndryshme, ajo mbėltoi nė vete njė dije e njė pėrvojė tė madhe, e cila i mundėsoi t’i shohė, t’i shqyrtojė e t’i shprehė gjėrat me njė lehtėsi e natyrshmėri tė rrallė. Mendimet dhe interpretimet e ungjijve pėrligjin njė njohje tė thellė tė Biblės e tė literaturės biblike. Nėna kishte njė besim dhe dashuri tė palėkundur ndaj Hyjit dhe ēdo punė e bėnte sikur ēdo gjė varej prej saj, ndėrsa frytet tė vareshin prej Hyjit:

    “Duhet ta kryej punėn time sikur gjithēka varet prej meje dhe ta pres rezultatin sikur gjithēka varet prej Zotit”.

    Krahas kėsaj, Nėna Tereze njihte edhe veprimtarin e njė vargu shenjtėrish e shenjtėreshash, sidomos e njihte jetėn dhe pėrshpirtshmėrinė e Terezes sė Lisieux, Maria Franēeska Kabrinit, po dhe veprimtarinė e shumė personaliteteve tė tjera, midis tyre dhe tė Gandhit.
    Nėna qe e vetėdijshme se para Zotit ishte njė hiē, por duke u njėsuar dhe duke u ndriēuar nga hiri i tij, mendimin e saj e veēon njė siguri e guxim i madh, ndonjėherė i pazakonshėm. Nė tė vėrtetė, nėpėrmjet gojės sė vet ajo i shqiptoi fjalėt dhe dėshirat e vetė Hyjit. Ajo, si thoshte vetė, ishte njė vegėl nė dorėn e Krishtit; ēdo gjė qė vepronte, nuk ishte tjetėr pos miratim e plotėsim i dėshirės dhe i pėrcaktimeve tė hirit tė Hyjit.
    Nė qenėsinė e vet, mesazhi i Nėnės i drejtohet, para se gjithash, zemrės sė njeriut, qė pėr tė nėnkupton shpirtin. Zemra ėshtė vendi ku pėrligjet shpirtmadhėsia dhe dashuria hyjnore, pėrvuajtėsia, po dhe egoizmi, mendjemadhėsia, lakmia, kryeneēėsia. Nėna Tereze ishte e bindur se vetėm njerėzit me zemėr tė mirė mund ta shuajnė etjen e Krishtit tė kryqėzuar:

    “Etja e Krishtit ėshtė vatėr, pikė e pėrkimit, qėllim i gjithė asaj qė janė dhe bėjnė Misionaret e Dashurisė”.

    Pra, pa pasur njė zemėr tė madhe dhe tė pastėr nuk mund ta pėrfillim dashurinė e Hyjit dhe nuk mund t’u ndihmojmė tė tjerėve. Rreth kėsaj Nėna thotė:

    “Nuk mund t’u japim asgjė tė tjerėve nėse jeta jonė nuk ėshtė plot e pėrplot me dashuri tė Hyjit, nėse zemrat tona nuk janė tė pastra. Krishti ka thėnė:’Lum ata qė i kanė zemrat e pastra pėr asrye se e shohin Zotin’(Mt 5,8). Nėse nuk e shohim Zotin, ėshtė e vėshtirė ta duam njėri tjetrin”.

    Sė kėndejmi, dashuria ndaj Hyjit krijues dhe dashuria ndaj tė varfėrve, sipas Nėnės Tereze, nuk mund tė mendohen jashtė zemrės, jashtė vullnetit tė individit. Askush nuk mund tė jetė i pėrvuajtur, i butė, i mėshirshėm, i gatshėm tė flijohet pėr tjetrin nėse nuk e ka njė zemėr tė madhe, qė nė qenėsi nėnkupton dashurinė hyjnore. Pėr kėtė arsye nė Testamentin Shpirtėror, drejtuar motrave tė rendit tė saj dhe bashkėpuntorėve tė degėve tė tjera, ajo shkruan:

    “… me kėtė letėr dua t’u drejtohem zemrave tuaja. Krishti dėshiron t’i lėvizė zemrat tona pėr tė mos humbur dashurinė tonė tė parė, veēmas nė tė ardhmen, kur do t’ju lė [tė ndėrroj jetė]. Ja, pse ju kėrkoj qė ta lexoni kėtė letėr para Sakramentit tė shenjtė, pikėrisht aty ku u shkrua, pėr arsye se Krishti vetė mund t’i flasė secilit prej jush”.

    Besimi i njeriut nė Hyjin, natyrisht, dėshmohet me anėn e mendjes, me pėrcaktimin dhe me vullnetin e tij, me ndėrgjegjen e tij. Pra, sipas Nėnės, besimi (feja) ėshtė fakt i ndėrgjegjės dhe jashtė kėsaj ai nuk mund tė kuptohet mirėfilli, ajo thotė :

    “Religjioni ėshtė kulti i Zotit, pra njė fakt i vetėdijes” dhe “ Tė besosh, domethėnė tė jetosh”. Kjo ndodh nga fakti se, siē thotė Nėna, “Besimi ėshtė e vetmja gjė qė qenėsisht ėshtė e jona” dhe se “ Feja ėshtė njė dhuratė e Hyjit. Pa fe jeta ėshtė e pamundur”.

    Duke u nisur nga ky pėrcaktim qenėsor, Nėna thekson:
    “T’i japem Zotit, domethėnė t’i ofroj atij vullnesėn time tė lirė, arsyen time, jetėn time…Besim, domethėnė edhe dashuri. Sa mė shumė qė besojmė, aq mė tepėr e duam Zotin dhe njerėzit”.

    Nėna Tereze qe njė qenie njerėzore konkrete, e lindur e rritur nė njė familje e njė mjedis shoqėror konkret, nė frymėn e pėrshpirtmėrisė sa tė veēantė aq edhe tė pasur. Nė moshėn 18 vjeēare e pėrjetoi thirrjen e parė tė Krishtit. Dy vite mė vonė vendosi t’i pėrkushtojė jetėn e vet Hyjit dhe njerėzve tė varfėr, tek tė cilėt shihte Hyjin, shihte Birin e tij tė kryqėzuar dhe dashurinė e Tij. Janė me qindra e mijrėra tė varfėr e tė lėnė nė mėshirėn e fatit, tė cilėve, e prirė nga hiri i Hyjit, ajo u tha njė fjalė tė ngrohtė, u fali njė buzėqeshje, ua fali dashurinė e saj prej nėne ose e strehoi nė shtėpitė e Misionareve tė Dashurisė.

    Torrkerry


    Thirrja e dytė

    Pas pėrjetimit tė thirrjes sė dytė (10 shtator 1946) qė ta braktisė rendin e Loretos dhe t’u pėrkushtohet krejtėsisht mė tė varfėrve ndėr tė varfėr, pra tė bėhet “viktimė e dashurisė” sė Hyjit, pėr tė pėrmbush dėshirėn e Krishtit, Nėna Tereze cilėsohet dhe me pėrmasėn hyjnore. Nė tė vėrtetėn, thirrja e dytė e njėson krejtėsisht me Hyjin; veprimet e mendimet e saj marrin pėrmasėn hyjnore: drejtohen prej hirit dhe dritės sė Hyjit. Pra, ajo vihet krejtėsisht nė duart e Tij qė Ai e udhėheqė me tė, siē del dhe nga letra e saj dėrguar priftit, Van Exem-it:

    “I thuaj (kryeipeshkvit tė Kalkutės, F. Perier) se nuk dėshiroj asgjė tjetėr pos ta pėrfill e ta pėrmbush vullnetin e shenjtė tė Zotit. Tash s’kam frikė. I vihem Zotit krejtėsisht nė duar. Ai mund tė veprojė me mua sit ė dojė”.

    Nėna donte qė me vullnetin e vet tė pėrmbushe vullnetin e Hyjit. Ky pėrcaktim rridhte nga fakti se:

    “Me qenė e shenjtė, domethėnė me u lirua (me heq dorė) nga gjithēka qė nuk ėshtė Zot. Do t’ia shpaloj zemrėn e do ta zbraz nga tė gjitha gjėrat e krijuara; do tė jetoj nė varfėri dhe e tėrhequr. Do tė heq dorė nga vullneti im, nga prirjet e mia, nga ėndrrat e mia dhe nga fantazimet e mia dhe to tė bėhen njė skllave e vullnetshme e vullnetit tė Zotit”.

    Pra, Nėna Tereze e ndjeu thellė nė shpirt praninė dhe zėrin e Birit tė Hyjit, po dhe foli nė emėr tė tij, siē dėshmohet nga letra e 13 qershorit 1947 dėrguar kryeipeshkvit tė Kalkutės, Ferdinand Perier:

    “Dua indiane rregulltare (religjioze), viktima tė dashurisė sime, qė janė Maria dhe Marta, qė tė jenė tė bashkuara nė mua pėr tė rrezatuar dashurinė time drejt shpirtrave. Dua rregulltare tė lira, tė mbėshtjella nė varfėrinė time tė kryqit”.

    Kjo mėnyrė e njėsimit tė zėrit tė Krishtit me zėrin e saj pėrligjet edhe nė letrėn e 3 dhjetorit (1947) nė krempten e Shėn Franēeskut Saverio, po ashtu dėrguar F. Perier”

    “Vogėlushja ime, eja, afromu: mė prij nėpėr kasollet (anglisht: slums) tė tė varfėrve. Eja, bėju pishtarja ime. Nuk mund tė shkoj vetė. Nuk mė njohim dhe pėr kėtė arsye nuk me dashurojnė. Eja, shko nė mesin e tyre. Bashkė me ty mė drejto te ta. Tė hyhet si etje nė kasollėt e tyre, nėpėr vendbanimet e tyre tė errėta e tė papėrshtatshme! Eja, natyrės sė veprimit tė Misionareve tė Dashurisė:motrat duhet tė jetojnė nė varfėri tė plotė –varfėrinė e Kryqit – pa asgjė tjetėr pos me Zotin. Pėr tė shmangur qė pasuritė tė zotėrojnė zemrat e tyre, nuk do tė kenė asgjė jashtė trupit, po do tė mbėshteten me punėn e duarve tė tyre: varfėri franēeskane, punė benediktine”.

    Nėna Tereze ishte e vetėdijshme pėr njėsimin shpirtėror tė saj me dashurinė e Hyjit, prandaj thotė:

    “Ēdo frymėmarrje imja, ēdo shikim im, ēdo veprim
    do tė jetė njė akt i Dashurisė hyjnore
    e ēdo gjė qė do tė bėj
    do ta bėj pėr dashurinė tėnde, o Zot i dashur”.

    Pikėrisht kėtė njėsim e kėrkonte dhe nga motrat e rendit tė saj, po dhe nga tė tjerėt. Veprimi i Nėnės Tereze duhet tė shėrbėnte si shembull:

    “Nuk mendoj se kam cilėsi tė veēanta, nuk kėrkoj asgjė pėr punėn qė do tė bėj. Ėshtė vepėr e tij.
    Unė jam si njė lapės i vogėl nė duart e Tij, asgjė tjetėr. Ėshtė ai qė mendon. Ėshtė ai qė shkruan: lapsi nuk ka tė bėjė asgjė me gjithė kėtė. Lapsi vetėn duhet qė tė pėrdoret”.

    Besimi i Nėnės nė Zotin ishte aq i thellė dhe zemra e saj aq e pastėr sa ajo e shihte Atin Krijues, e ndiente zėrin e tij dhe kuvendonte me tė:
    “Zemra ime ėshtė aq e pastėr qė unė mund tė shoh fytyrėn e Zotit nė vėllanė tim, nė motrėn time, nė zezaken, nė lakuriqen, nė atė tė gėrbulurėn, nė atė qė ėshtė duke vdekur? Kjo ėshtė ajo pėr tė cilėn duhet tė lutemi”.

    Besimi i palėkundur nė Hyjin dhe dashuria hyjnore e bartur nė shpirtin e saj kushtėzuan qė njerėzit tė jenė pėr tė vėllezėr e motra, anėtarė tė njė familje; ata njėsohen me dashurinė dhe nė dashurinė e Hyjit, e cila i fisnikėron, i afron dhe i bėn tė lumtur pikėrisht mbi bazėn e kėsaj dashurie:
    “Meqė Zoti jeton nė ne e na bėn tė hyjnueshėm, ne tė gjithė jemi vėllezėr e motra: njė familje e madhe e fėmijėve tė Zotit”.

    NGA KOMUNITETI KATOLIK
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 05-11-2008 mė 15:46

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    11-09-2008
    Postime
    60
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Testamenti-vepėr e rrallė pėrshpirtshmėrie
    Qėllimi kryesor i themelimit tė rendit tė Misionareve tė Dashurisė, dhe tė nėndegėve tjera, nuk qe ndihma sociale njerėzve tė varfėr, sikur gjakonte dikush ta pėrcaktonte, por bartja e dashurisė hyjnore tek njerėzit e varfėr, tek ata me tė meta fizike e mentale; tek tė gėrbulurit e tė droguarit dhe mbartja e kėtyre tek Hyji dhe drita e hirit tė tij. Kėtė gjė Nėna e thotė nė mėnyrė tė qartė:

    “Nėse dashuria ime pėr motrat e mia ėshtė e mirė, atėherė dashuria e ime pėr Krishtin do tė jetė e mirė. Nuk janė dy dashuri. Sa mė thellė ėshtė dashuria ime pėr Krishtin, aq mė e thellė ėshtė dashuria pėr motrat e mia, aq mė i madh ėshtė zelli pėr tė shkuar drejt tė varfėrve”.

    Me njė fjalė nė gjithė veprimin jetėsorė tė Nėnės Tereze vėndimtare qe dashuria e Hyjit dhe dashuria ndaj Hyjit, ashtu si thuhet nė Ungjillin sipas Mateut:

    “ Mė parė kėrkojeni mbretėrinė e Hyjit dhe tė drejtėn e tij dhe ēdo gjė do t’ju jepet nė vijim”( Mt 6,33).

    Mbas thirrjes sė dytė tė Krishtit, ēdo gjė qė Nėna veproi, u pėrligj nėpėrmjet pėrmbushjes sė kėsaj dashurie dhe u drejtua nga hiri dhe drita hyjnore. Ja si e shpreh Nėna pėrcaktimin e saj programor:

    “Zoti im, sipas vullnesės time tė lirė e me ndihmėn e dashurisė sate, unė dua tė rrij kėtu, nėpėr rrugė me tė varfėrit pėr tė pėrmbushur dėshirėn tėnde. Nuk dua tė kthem mbrapa: komuniteti im janė tė varfėrit; siguria e tyre ėshtė siguria ime; shėndeti i tyre ėshtė shėndeti im. Shtėpia ime ėshtė shtėpia e tė varfėrve. Jo thjeshtė e tė varfėrve, por e mė tė varfėrve ndėr tė varfėr. Tė atyre qė nuk u afrohemi pse kemi frikė nga ndyrėsia dhe infektimi. Tė atyre plotė me sėmundje e epidemi. Tė atyre qė nuk mund tė luten pėr arsye se nuk kan njė copė stof. Tė atyre qė nuk mund tė han, pse e kanė humbur fuqin tė ushqehen. Tė atyre qė nuk ja dalin tė qajnė se i kanė derdhur tė gjithė lotėt. Tė atyre qė luajnė nė kalldėrmet e rrugėve, duke ditur se po vdesin, ndėrsa tė gjithė tė tjerėt u kalojnė pranė, pa u kushtuar atyre kujdes. Tė atyre qė kan nevojė jo aq shumė pėr njė shtėpi me tulla, por pėr njė zemėr qė i kupton. Tė atyre qė janė tė uritur, jo aq shumė pėr ushqim, sesa pėr fjalėn e Hyjit. Tė atyre qė kanė nevojė jo aq shumė pėr tu veshur, po pėr dinjitet, pastėrti e drejtėsi. Tė atyre qė janė tė braktisur, tė padėshiruar, ata qė nuk i do askush, qė kanė pėsuar nė rrjedhėn e jetės, pėr asrye se edhe ata janė tė varfėr: mė tė varfėrit shpirtėror ndėr tė varfėr, nė ngjasimin e tė cilėve Ti, Zoti im, fshehesh, duke pasur etje pėr dashurinė time, saktėsisht ashtu siē fshihesh nė bukėn e Eukaristisė “.

    Veprimin jetėsor i Nėnės Tereze bazohej siē u tha, nė “ Kam etje” tė Birit tė Hyjit dhe nė “kur t’ja keni bėrė njėrit prej kėtyre vėllėzėrve tė mij mė tė vegjėl, ma keni bėrė mua”; qė u bėnė mjeti dhe qėllimi i jetės sė Nėnės dhe i veprimit tė motrave tė Misionareve tė Dashurisė. Pra, ēdo dukuri e jetės dhe ēdo veprim i Nėnės Tereze dhe i Misionareve tė Dashurisė ėshtė i lidhur me kėto dy pėrcaktime- pėrbėrės tė qenėsishėm.
    Kėtė e thotė Nėna nė mėnyrė tė qartė:

    “Pėr mua ėshtė shumė e qartė se nė gjithēka Misionaret e Dashurisė kanė si objekt shuarjen e etjes sė Krishtit. Fjalėt e tij, tė shkruara nė murin e sė cilės kapelė tė Misionareve tė Dashurisė, tė thėna pėr ju, nuk i pėrkasin sė shkuarės, por janė tė gjalla tash e pėrherė”.


    Nė rrafshin personal, tė brendshėm, “Kam etje” pėr Nėnėn Tereze kishte kuptim tė veēantė:

    “Pėr mua etja e Krishtit ėshtė njė gjė kaq intime, qė deri sot, mė ka penguar, tė duroja t’u flasė pėr atė qė mė ndodhi mė 10 shtator. Mendova tė imitoj kėshtu Shėn Marinė, qė i ruan tė gjitha kėto gjėra, nė zemrėn e saj. Kjo ka qenė arsyeja qė s’kam folur shumė, sidomos nė public, pėr ‘Kam etje’”.

    Intimiteti shpirtėror me dritėn dhe dashurinė e Hyjit, zėri i tė cilit ja shfaq duke udhėtuar me tren pėr Darjeelling, e detyroi Nėnėn qė t’ju bėjė qė qartė motrave tė Misionareve tė Dashurisė dhe vėllezėrve kontemplativė qenėsinė e kėsaj etje nė Testamentin shpirtėror:

    “Derisa nuk do ta dėgjoni Krishtin nė qetėsinė e zemrės suaj, nuk tė dėgjoni tė thotė “kam etje” nė zemrėn e tė varfėrve”.

    Pėr shuarjen e “kam etje” tė Krishtit, sipas Nėnės Tereze, ekzistojnė dy forma themelore: adhurimi i Krishtit nė Sakrament dhe shuarja e etjes sė tij nė ngjasimin e jetės qė shfaqet tek tė varfėrit:

    “Ne e shuajmė etjen e Krishtit duke e adhuruar nė Sakramentin e shenjtė e nė takimin personal me tė sy me sy. Ripėrtėrini zellin tuaj pėr ta shuar etjen e Tij, nėn shfaqjet e bukės e nė ngjasimin e dhėmbshėm tė mė tė varfėrve ndėr tė varfėr. ‘Ju e keni bėrė pėr mua’. Mos i ndani asnjėherė kėto fjalė tė Krishtit: “Kam etje” dhe “ju e keni bėrė pėr mua”.

    Meqenėse “Kam etje” shndėrrohet nė gjakim, nė dashuri ndaj hirit tė Hyjit dhe tė njeriut, sidomos tė atij tė mjerė e tė braktisur nga shoqėria, Nėna Tereze kėrkon nga Shėn Maria, qė t’i ndihmojė tė njėsohet sa mė shumė me kėtė etje tė dashurisė sė Zemrės sė Birit tė Saj tė kryqėzuar pėr shėlbimin e njeriut:

    “Maria, nėna e Krishtit dhe nėna ime, Ti ke qenė e para qė e dėgjove klithjen e Krishtit. ‘Kam etje’. T’i e di sa ėshtė e vėrtet dhe e thellė etja e tij pėr mua dhe pėr tė varfėrit. Unė jam e jotja, Mari, nėna ime, mė mėso tė jem ballė pėr ballė mė dashurinė e zemrės sė Krishtit tė kryqėzuar. Me ndihmėn tėnde, do ta dėgjoj klithjen e Krishtit e ajo do tė jetė pėr mua fjala e jetės”.

    Klithja “kam etje”, qė Papa Gjon Pali II e quajti “Fjalė tė jetės”, ngėrthen nė vete, pos dashurisė dhe flijimit edhe vuajtjen. Vujatja ėshtė pjesė e jetės dhe e veprimit tė njeriut, pėrēuese e dashurisė, siē thotė edhe Nėna Tereze:

    “Vuajtja kurrė nukdo tė zhduket krejtėsisht nga jeta jonė. Pra mos kini frikė.Vuajtja ėshtė njė pėrēues i dashurisė nėse e shfrytėzoni dhe, para se gjithash, ia kushtoni paqes sė botės. Vuajtja nė vetėvete ėshtė e padobishme, po vuajtja e mbėshtetur nė dashurinė e Krishtit ėshtė dhuratė e mrekullueshme dhe shenjė e dashurisė.
    Vuajtja e Krishtit ėshtė ngritur nė dhuratė, nė dhuratėn mė tė madhe tė dashurisė, pėr arsye se ndėrmjet ature mundimeve janė shlyer fajet tona”.

    Nė qoftė se motrat e rendit tė saj dhe vėllezėrit kontemplativė nuk do t’i njėsojnė dhe nuk do tė bėjnė gjithēka pėr shuarjen “Kam etje” dhe pėr pėrmbushjen “Kur t’ia keni bėrė njėrit prej kėtyre vllezėrve tė mi mė tė vegjėl, ma keni bėrė mua”, atėherė veprimi i tyre dhe ndihma qė do t’u ofrojnė tė varfėrve dhe tė zhgėnjyerve do tė marrė karakter social, e nuk do tė pėrmbushet qėllimi pėr ēka ėshtė themeluar rendi i Misionareve tė Dashurisė dhe degėt e saj.
    Pikėrisht te kjo dashuri i ka rrėnjėt qėndrimi i Nėnės Tereze, qė e zbatoi nė jetėn dhe veprimin konkret rreth njerėzve me fe tė ndryshme:

    “Apsolutisht s’kemi asnjė vėshtėrsi [ ne motrat e Misionareve tė Dashurisė ] tė punojmė nė vende me besime tė ndryshme religjioze. Tė gjithė i trajtojmė si fėmijėt e Zotit. Janė vėllezėrit dhe motrat tona dhe dėshmojmė pėr ta njė nderim tė madh. Detyra jonė ėshtė t’i ndihmojmė kėta persona, tė krishterė ose jo tė krishterė, tė bėjnė vepra tė dashurisė. Secila vepėr e dashurisė, e bėrė me zemėr, tė afron te Zoti” dhe “S’kemi kėrkuar kurrė qė t’i konvertojmė nė tė krishterim ata pėr tė cilėt kujdesemi. E qenėsishme ėshtė qė ta gjejnė Zotin nėpėrmjet religjionit tė tyre, ēfardo qoftė ai. Ajo qė shpėton ėshtė besimi nė Zotin. Ėshtė mė pak e rėndėsishmė se nga cili pikėvėshtrim mbėrrihet tek ai”.

    Nė Testamentin shpirtėror Nėna vuri dhe kėto dy mendime, qė kur analizohen nė rrafshin thellėsor, ndriēojnė diēka tė rėndėsishme tė botės sė saj, pėrkatėsisht tė pėrmasės hyjnore. Ajo kėrkon nga motrat dhe vėllezėrit t’i pėrfillim porositė e saj, pėr arsye se kėrkesa e tillė nuk ishte vetėm e saj:

    “Sė pari, Shėn Maria mė kėrkoi mua, tash jam unė, qė nė emėr tė saj, ju kėrkoj, ju lus: ‘Dėgjojeni etjen e Krishtit”.

    Zbatimi i porosive tė nėnės Tereze nga motra dhe vėllezėrit rreth “Kam etje” nė ēdo veprim tė tyre, duhet tė jetė i pėrshkuar nga dashuria hyjnore, ashtu siē e cilėsoi shpirtin e saj:

    “Lejoni tė bėhet aq intim nė ju “Kam etje”, sa ėshtė intim nė mua; do tė ishte gėzimi mė i madh qė do tė mund tė ma dhuroni”.

    Dashuria e paskajshme tė Nėnės Tereze ndaj Hyjit dhe ndaj njeriut e kanė theksuar, si u tha dhe mė parė, tė gjithė ata qė e kanė njohur pėr sė afėrmi ose kanė bashkėpunuar me tė. Kėtė ēėshtje tė qenėsishme tė jetės dhe tė veprimit tė Nėnės e vė nė dukje dhe Ati Brian Kolodiejchuk, postulator i procesit tė lumturimit tė Nėnės:

    “Besoj se cilėsi i jetės sė saj mbeshtetet saktėsisht nė faktin qė ajo ishte njė grua e dashuruar shumė nė Krishtin.
    Kemi gjetur shkrime tė rinisė sė saj, nė tė cilat pohonte se Krishti qe dashuria ė saj e parė.
    Fliste si njė vajzė e dashuruar. Zotimi i saj pėr mė nevojtarėrt, pėr mė tė varfėrit ndėr tė varfėr, ishte rrjedhojė (pėrgjigje) e njė thirrjeje.
    Edhe nė caste tė errėta ishte e bindur se kishte tė bėntė me njė thirrje autentike tė Krishtit.
    Ishte e bindur, gjė qė pėrsėrite shpesh, qė kishte tė bėnte me njė “vepėr tė Zotit”.
    Ndjente se ishte njė lapės nė dorėn e Zotit, njė instrument […].
    Mesazhi i saj kryesor ėshtė dashuria: ndaj Zotit, jo vetėm ndaj tjetrit.
    Nė kohėn kur e pati thirrjen pėr themelimin e Kongregatės sė Misionareve tė Dashurisė, njohu njė ballafaqim tė ashpėr tė brendshėm, njė sprovė shpirtėrore gjatė sė cilės nuk ndihej e lumtur (e ngushėlluar).
    Megjithatė, gjatė kėsaj kohe tė ballafaqimit tė brendshėm, qe prapė dashuria qė e bėri t’i pėrgjigjet misionit tė saj.
    Gjatė njė rasti, nė tė cilin iu dha njė mirėnjohje publike, Indira Gandi, kryeministreshė e Indisė, pėrafėrsisht i tha kėto fjalė: ‘Nėna Tereze na mėson qė mė e qenėsishmja ėshtė dashuria’.
    Jeta e saj ėshtė plotė e pėrplotė me shembuj tė dashurisė pėr tė tjerėt, e jo vetėm pėr tė varfėrit, por pėr tė gjitha personat qė i takonte; motrat e Misionareve tė Dashurisė, personat qė e vizitonin…
    Nė tė vėrtetė, Nėna Tereze na la si mesazh qė t’i bėjmė punėt e thjeshta me njė dashuri tė jashtėzakonshme.
    Kur u drejtohej njerėzve qė i takonte, thoshte se kjo dashuri nuk duhej shfaqur vetėm pėr tė varfėrit: duhet dashuruar duke filluar nga anėtarėt e familjes, sė cilės i pėrkasim, qė kanė nevoje pėr njė fjalė inkurajuese, tė fillohet duke i ndihmuar tė afėrmit, qė ka nevojė t’i shkruajė njė letėr tjetrit, tė filluar duke i buzėqeshur, t’i ndihmohet atij qė ka nevojė.
    Kemi mundur tė verifikojmė se pėr tė besimi ka qenė njė virtyt i veēantė”

    Duke i pasur parasysh cilėsitė e tilla tė Nėnės Tereze, Papa Gjon Pali i Dytė pati thėnė se Nėna Tereze duhet tė na shėrbėj si shembull:

    “Ta lavdėrojmė kėtė grua tė vogėl, tė dashuruar nė Hyjin, kumtuese e pėrvuajtur e Ungjillit dhe mirėbėrėse e palodhshme e njerėzimit.
    Ta nderojmė kėtė grua, njėrėn nga personalitetet mė tė rėndėsishme tė epokės sonė.
    T’ia pranojmė mesazhin dhe ta ndjekim shembullin e saj.
    Maria virgjėr, Mbretėresha e tė gjithė shenjtorėve. Na ndimo qė tė jemi tė arsyeshėm e tė pėrvuajtur me zemėr si kjo kumtare e guximshme e Dashurisė.
    Na ndihmo t’i shėrbėjmė me gėzim dhe me buzėqeshje secilit person qė e takojmė”

    Jeta dhe vepra jetėsore e Nėnės Tereze meriton njė punė tė organizuar tė grupeve tė studiuesve dhe tė teologėve, madje edhe themelimin e ndonjė institucioni nė botėn tonė, qė do tė merrej kryesisht me kėtė veprimtari.

    KĖTĖ STUDIM E BĖRI PRF. ANTON BERISHA, MĖSUES I GJUHĖS DHE I LETERSISĖ SHQIPE NĖ UNIVERSITETIN E KOZENCĖS, NĖ ITALI, NĖ MUAJIN SHKURT 2008.

    nga komuniteti katolik

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    11-09-2008
    Postime
    60
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    “Kur i udhėheq motrat e mia qė t’i afrohen sa me shumė Jezusit, kur i mėsoj ato ta duan Atė me dashurinė e tyre tė thellė, tė devotshme e personale, dėshiroj aq shumė tė jem e aftė ta bėj tė njejtėn gjė ( si ato). I shoh motrat duke dashur Zotin pikėrisht para syve tė mi, duke iu afruar aq shumė Atij, dukė u bėrė ditė pėr ditė aq tė ngjashme me Tė, e unė, o Atė, jam krejtėsisht vetėm, e zbrazėt, e pėrjashtuar, pikėrisht e padėshiruar. Megjithatė, me gjithė sinqeritetin e zemrės sime, jam e lumtur qė i shoh duke dashur, i shoh motrat tė bėhen si Ai. Jam e lumtur ta dua Atė nėpėrmjet tyre (…) Besnikėrisht i jam pėrmbajtur pėrcaktimit tim nė ushtrimet shpirtėrore. Sa mė e madhe tė jetė vuajtja, sa mė e dendur tė jetė errėsira, aq mė ėmbėl do t’i buzėqesh Zotit”.

    Nga letra e Nėnės Tereze dėrguar Atit Neuner, nė tė cilės ajo flet pėr “errėsirėn” e saj shpirtėrore.

    Torrkerry


    “Jo, Atė, nuk jam vetėm: e kam errėsirėn e Tij, e kam dhembjen e Tij, e kam kėtė dėshirė tmerrėsisht tė zjartė pėr Tė, ta dua, ndėrsa unė pėr Tė nuk jam e dashur.
    E di se me Krishtin jam e njėsuar pandashėm, pėr arsye se, sipas vullnetit tim, mendja ime ėshtė e fiksuar vetėm pėr Tė e nė Tė”.

    Nga letra e Nėnės Tereze dėrguar Atit Neuner, nė tė cilės ajo flet pėr “errėsirėn” e saj shpirtėrore (Letra ėshtė shkruar mė 23 tetor 1961).

    Torrkerry


    LERTRA E NĖNĖS TEREZE DREJTUAR JEZU KRISHTIT.



    Krishti im




    Qysh tė vogėl mė ke thirrur dhe mė ke mbajtur si tėnden, e meqė tė dy jemi nisur rrugės sė njejtė,tash Jezus,unė shkoj nė drejtim te gabuar .

    Thonė se shpirtrat nė ferr vuajnė dėnimin e pėrjetshėm pėr shkak tė heqjes dore nga Zoti.
    Gjithė atė vuajtje do ta pėrballonin mė dėshirė sikur tė kishin vetėm pak shpresė se nuk kanė humbur Zotin
    Nė shpirtin tim unė ndjej pikėrisht atė dhimbje tė tmerrshme tė humbjes, qė Zoti nuk mė do, qė Zoti nuk ėshtė Zot, qė Zoti njėmend nuk ekziston (Jezus, tė lust ė m’I falėsh nėmėt (blasfemitė) e mia, pėr arsye se mė ėshtė thėnė tė shkruaj gjithēka).
    Kjo errėsirė mė rrethon nga tė gjitha anėt. Nuk ja dal ta latėsoj shpirtin tim. E kam fjalės pėr dashurinė e shpirtrave, pėr dashurinė e pėrmallshme ndaj Zotit.
    Nga buzėt e mia rrjedhin fjalė e unė gjakoj t’u besoj atyure me dėshirė tė thėllė e tė pamėsiyshtė.
    Po, pėr ēfarė po lodhem? Nėse nuk ekziston Zoti, nuk mund tė ketė shpirt, nėse s’ka shpirt, atėherė edhe Ti, o Jezus, nuk je I vėrtetė. Qielli…ēfarė zbrazėtirė.
    As edhe njė mendim I vetėm pėr qiellin nuk mė hyn nė mendje, pėr arsye se s’ka shpresė.
    Kam frikė t’I shkruaj tė gjitha gjėrat e tmerrshme qė ma pėrshkojnė shpirtin.
    Duhet tė tė fyejnė fjalėt.

    Nė zemrėn time s,ka as besim, as dashuri, as shpresė, ka kaq shumė dhembje, dhembje tė dėshirės, dhembje e tė qėnit e padėshiruar.
    Unė e dua Zotin mė gjithė fuqinė e shpirtit tim, mirėpo midis nesh ėshtė njė ndarje e tmerrshme.
    Mė nuk lutem: I shqiptoj fjalėt e lutjeve tė pėrbashkėta me motra dhe bėj gjithēka qė ėshtė e mundur tė nxjerr nga ēdo fjalė ėmbėlsimin qė duhet tė mė jap, po lutje ime e njėsimit nuk ekziston mė.
    Amė nuk lutem shpirti im nuk ėshtė e njėjtėsuar me Ty, edhe pse kur jam vetėm nėpėr rrugė flas me orė tė tėra me Ty, pėr gjakimin tim pėr Ty.
    Sa intime janė ato fjalė, po nė tė njėjtėn kohė janė kaq tė zbrazėta, pėr arsye se nuk mė afrojnė tek Ti.

    Puna qė bėj nuk mė shkakton kėnaqėsi, as nuk mė tėrheq, as s’kam zell pėr tė.
    Mė kujtohet kau I kam thėnė eprores krahinore se laėrgohesha nga rendi I Loretos pėr shkak tė shpirtrave, pėr njė shpirt tė vetėm, e ajo nuk ia dilte t’I kuptontee fjalėt e mia.
    Unė bėj mė tė mirėn qė mundem, venitem, po jam mė se e bindur se kjo vep-ėr nuk ėshtė e imja.
    Nuk dyshoj se ke qenė Ti qė mė ke thirrur me aq shumė dashiri e fuqi.
    Ti ke qenė, e di.
    Pėr kėtė arsye vepra ėshtė e Jotja e Ti je edhe tash, po unė s’kam besim, nuk besoj.
    Jezus, mos lejo qė shpirti im tė mashtrohet e mos lejo qė unė t’I mashtroj tė tjerėt.

    Nė thirrje mė pate thėnė se ke pėr tė vuajtur shumė.
    10 vjet, Krishti im, ke bėrė me mua sipas vullnesės sate.
    Iezus, dėgjoje lutjen time: nėse kjo tė bėn tė lumtur, nėse dhimbja ime dhe vuajtja ime dhe ndarja ime tė japin njė pikė ngushėllim, Krishti im, bėj nga unė atė qė dėshiron, derisa tė dėshirosh, pa asnjė kursim ndaj ndjenjave tė mia dhe ndaj dhimbjes time.
    Jam e jotja.
    Vėr nė shpirtin tim dhe nė jetėn time vuajtjet e zemrės sate.
    Mos u shqetėso pėr ndjenjat e mia, mos u shqetėso pėr dhimbjen time.
    Nėse ndarja ime nga Ti I shpie tė tjerėt tek Ti dhe nėse dashuria e tyre dhe shoqėrimi me tat ė shkaktojnė gėzim dhe kėnaqėsi, atėherė, o Krishti im, dėshiroj qė e gjitha zemra ime tė vuajė atė qė ėshtė duke u vuajtur, jo vetėm nė kėtė cast, por, nėse kjo do iste e mundur, pėr amshim.
    Kėnaqėsia jote ėshtė e gjitha aja qė dėshiroj. Pėr tė tjerat, tė lus, tė mos brengosėsh pėr mua, edhe pse do tė mė shohėsh duke u venitur nga dhimbja.
    E gjithė kjo ėshtė vullnesa ime.
    Dua ta shuaj etjen tėnde me secilės pikė tė gjakut qė kam nė veten time.
    Mos lejo tė tė fyej nė asnjė mėnyrė, shmang nga unė fuqinė qė tė most ė lėndoj.
    Do tė punoj me zemėr e me shpirt pėr motrat pėr arsye se ato tė pėrkasin Ty.
    Secili dhe tė gjitha janė Tuat.

    Tė kėrkoj vetėm njė gje: tė lutem, mos u mundo tė kthehesh shpejt.
    Jam e gatshme tė tė pres gjithė jetėn.

    Vogėlushja jote

    Nga letra dėrguar Atit Picachy mė 3 shtator 1959.



    DO TĖ KOPJOJ NJĖ KOMENT PĖR KETO SHKRIME TĖ FUNDIT
    NĖ QĖLLIM QĖ TĖ GJITHĖ TĖ KENĖ MUNDĖSI TĖ KUPTOJNĖ
    ĒFARĖ ĖSHTĖ SHENJTĖRIA.
    AUTORI ĖSHTĖ PROFESORI ANTON NIKĖ BERISHA.

    1) 1).Ceshtje sa e rėndėsishme, aq dhe e ndėrlikuar.

    Tė shkruash pėr errėsirėn dhe pėr vuajtjen shpirtėrorėe, qė e cilėsoi jetėn e disa njerėzve tė shpallur shenjtėr nė rrjedhėn dymijė vjeēare tė krishterimit, siē i ndodhi dhe Gonxhe Bojaxhiut – Nėnės Tereze, Shenjtėreshės sė gjallė, siē u quajt qysh gjatė jetės, ėshtė njė punė sa e ndėrlikuar aq dhe e rėndėsishme, qė ka zgjuar (e do tė zgjojė) interesimin e autorėve tė ndryshėm, sidomos tė barinjve shpirtėrorė e tė teologėve.

    Meqenėse Hyjin dhe besimin nė tė e cilėson misteri, edhe ēestja e errėsirės dhe e vuajtjes shpirtėrore tė atyre qė e pėrjetuan kėtė dukuri nuk mund tė jetė tjetėr pos njė mister, qė, pėrkundėr elementeve tė pėrbashkėta, u shpreh e do tė shprehet nė mėnyrė tė veēantė tek secili individ.

    Dukurinė e errėsirės dhe tė vuajtjes shpirtėrore Shėn Gjoni i Kryqit e cilėsoi “Natė tė errėt”, qė sipas J. M. Velasco-s, ngėrthen nė vete kumtime tė shumta.

    Sipas tė dhėnave tė nxjerra nga disa letra tė Nėnės Tereze tė lėna nė dorėshkrim, qė u bėnė tė njohura ose u botuan pas lumturimit tė saj, ajo e pėrjetoi errėsirėn dhe vuajtjen shpirtėrore pėr gati dyzet vjet rresht.

    I vertdijshėm pėr ndėrliqėsinė, sidomos pėr pėrparėsinė qė kanė barinjtė shpirtėrorė, prelatėt e lartė dhe teologėt pėr ta bėrė object studimi dhe pėr ta ndriēuar kėtė dukuri nga aspekte tė shumta dhe nė rrjedha kohore tė ndryshme tė krishterimit, nė kėtė ndihmesė time tė pėrvuajtur, qė duhet kuptuar mė shumė si gjakim dhe si nxitje pėr tė tjerėt, po e vėshtroj errėsirėn dhe dhembjen shpirtėrore qė Nėna Tereze i ndjeu nga viti 1937.

    Natyrisht, pėr ta parė nė dritėn e saj tė vėrtetė dhe pėr t’i shpalosur pėrbėrėsit kryesorė tė dukurisė nė fjalė, ėshtė e donosdoshme tė vėshtrohet, qoftė dhe shkurtazi, besimi i Nėnės pėrballė Hyjit si Dashuri dhe Dashurisė ndaj njerėzve, pėrkatėsisht veprimin dhe flijimin e saj pėr ta.

    Torrkerry


    2) Pėrligje e mėtejshme e pasurisė shpirtėrore e hyjnore.

    Botime e bėra pėr Nėnėn Tereze dhe pėr punėn e saj, duke filluar nga Rregullat e rendit tė Misionareve tė Dashurisė, nga tekstet e lutjeve tė saj, nga monografitė e autorėve tė ndryshėm, disa prej tė cilave (mponografi) ajo i lexoi nė dorėshkrim dhe u pajtua pėr botimin e tyre, si edhe botimet e bėra pas ndėrrimit tė jetės, pėrligjnin dy cilėsi tė qenėsishme tė Nėnės Tereze dhe tė veprės sė saj.

    E para: Besimin e palėkundur dhe dashurinė e pafund pėr Hyjin krijues dhe pėr Birin e tij, Jezu Krishtin dhe Nėnėn ė tij, Shėn Marinė.

    E dyta: Dashurinė pėr njerėzit, nė mėnyrė tė veēantė pėr ata tė varfėr, pėr ata qė pritnin vdekjen nėpėr rrugė, pėr fėmijėt me tė meta fizike e mendore, pėr tė padėshiruarit, pėr tė braktisurit, pėr tė gėrbulurit dhe pėr sėmurėt nga AIDS.

    Dėshmia mė e pandėrmjeme dhe mė e rėndėsishme e kėsaj dashurie dhe e flijimit tė Nėnės Tereze pėr njeriun ėshtė puna qė bėri, duke filluar nga viti 1929, kur mbėrriti nė Kalkutė tė Indisė dhe deri kur u kthye nė shtėpinė e Atit, siē thoshte ajo vetė, sidomos puna e rendit tė Misionareve tė Dashurisė e tė nėndegėve, tė gjitha tė themeluara prej saj, tė qindra shtėpive tė hapura nė mbi njėqind vende tė botės, tė ndėrtimit tė qytetit tė tė gėrbulurve (nė rrethinė e Kalkutės) dhe tė formave tė tjera tė veprimit, qė kushtėzuan qė bota ta quante NĖNĖ.

    Bėria publike e disa letrave tė Nėnės Tereze, e ditarit dhe e tė dhenave tė tjera, qė dolėn nė dritė gjatė procesit tė lumturimit, mundėsojnė njohjen mė tė gjerė e mė tė thellė tė saj, tė pėrkushtimit e tė fillimit pėr dashurinė e Hyjit dhe nėpėrmjet kėsaj dashurie tė fkijimit pėr njerėzit, pėr t’i afruar ata tek hiri i Hyjit nė mėnyrė qė t’u bėnte tė mundur lehtėsimin e vuajtjeve dhe tė vėshrirėsive tė jetės dhe praninė e ngrohtėsisė hyjnore nė ēastet e vdekjes.

    Nė kėtė rrjedhė, libri i Atit Kolodiejchuk (postulator i procesit tė lumturimit tė Nėnės Tereze) “Shkrimet mė intime tė ‘Shenjtėreshės sė Kalkutės” Nėna Tereze: Bėju drita ime”, nė tė cilin u pėrfshin shumė nga letra mė intime tė saj nisur drejtuesve shpirtėrorė dhe prelatėve tė tjerė, dėshmon pėr njė pasuri tė jashtėzakonshme shpirtėrore dhe hyjmore tė Nėnės dhe e bėjnė figurėn e saj pėr shumėēka tė veēantė nė rrjedhėn dymijėvjeēare tė ekzistimit tė krishterimit.

    Letrat e botuara nė vėllimin e pėrmendur, jo vetėm e ndriēojnė botėn shpirtėrore tė Nėnės nė mėnyrė sa tė gjerė aq dhe tė thellė, po dėshmojnė pėr njė dije e aftėsi tė saj tė pazakonshme pėr t’i thėnė gjėrat, pėr tė dėshmuar dashurinė dhe besimin ndaj Hyjit dhe ndaj njeriut, pėr sinqeritetin e paskajshėm si krijesė e Hyjit si dhe pėr nevojėn e studimit tė jetės e tė veprės sė saj, pėr ta pasuruar traditėn e krishterė, pikėrisht me qenėsinė e besimit nė Hyjin dhe me dėshmimin e kėsaj dashurie pėr njerėzit.

    Letrat e Nėnės Tereze tė botuara nė librin e atit Brian hedhin dritė dhe pėr dukurinė e errėsirės dhe tė vuajtjes shpirtėrore tė saj, duke filluar sė pakut nga viti 1937, dhe tė njėsimit tė saj me Hyjin nga mosha e fėmijėrisė.

    Natyrisht, letrat e botuara janė vetėm njė pjesė e letėrkembimit tė saj me udhėheqėsit shpirtėrorė e me njerėz tė tjerė, tė cilėve ajo u shkroi ose u pėrgjigj nė letrat e tyre.
    Mbetet dėtyrė e atyre qė i kanė letrat e tjera tė Nėnės qė t’i botojnė.
    Pa dyshim, ato do tė hedhin dritė dhe do tė pėrligjin edhe mė tej botėn shpirtėrore jashtėzakonisht tė pasur dhe aspekte tė hyjnorės sė saj.

    Torrkerry


    3) Gonxhja e zgjedhura e Hyjit qysh nė fėmijėri.

    Gonxhe Bojaxhiu, e njohur mė vonė nė gjithė botėn mė emrin Nėna Tereze e Kalkutės (pėr tė bėrė dallimin me motrat e tjera me tė njėjtėn emėr), thirrjen e parė e Hyjit e pėrjetoi nė moshėn dymbėdhjetė vjeēare nė Kishėn e Letnicės nė Kosovė.
    Kjo thirrje, natyrisht, as nuk ishte e as nuk ndodhi rastėsisht.
    Gonxhe Bojaxhiu lindi dhe jetoi nė njė familje shqiptare me tradita tė mėdha tė besimit nė Hyjin e nė hirin e tij, qė nėnkupton dhe dashurinė ndaj njeriut nė pėrgjithėsi e sidomos ndaj tė varfrit.
    Njohėsit e fėmijėrisė dhe tė rinisė sė saj, japin njė varg tė dhėnash pėr kėtė besim tė thellė nė Hyjin e nė Birin e tij dhe pėr dashurinė ndaj tė varfėrve.

    Pėrkundėr rrethanave tė rėnda qė atėbotė ekzistonin nė qytetin e saj tė lindjes, nė Shkup, Gonxhe Bojaxhiu kėrkoi vijimisht mundėsinė qė tė gjente mundėsinė pėr t’u pėrkushtuar dashurisė sė Hyjit dhe tė njerėzve tė varfėr, mirėpo vetėm mė 1928, gjashtė vjet mbas thirrjes, ia doli dhe nis pėr Rathfarnham (afėr Dublinit) tė Irlandės tė bėhej motėr e rendit tė Loretos.

    Fillimisht Gonxhja dėshironte tė shkonte nė ndonjė shtet tė Afrikės pėr ta dėshmuar dashurinė e saj ndaj Hyjit duke u marrė me njerėzit e varfėr, virtyt qė e kishte mėsuar nė familje, sidomos nga Nėna Drane, e cila cilėsohej me njė pėrshpirtshmėri tė rrallė.
    Mirėpo, Hyji e kishte pėrcaktuar ndryshe shtegun e saj jetėsor: nga Rathfarnham-i u nis nė Kalkutė tė Indisė, ku mberriti mė 6 janar 1929.

    Pėr kėtė pėriudhė tė hershme tė Gonxhe Bojaxhiut, ati Brian Kplodiejchuk vė nė dukje:
    “Kemi gjetur shkrime tė rinisė sė saj, nė tė cilat pohonte se Krishti qe dashuria e saj e parė. Flet si njė vajzė e dashuruar. Zotimi i saj pėr mė nevojtarėt, pėr mė tė varfėrit e tė varfėrve, ishte rrjedhoje (pėrgjigje) e njė thirrjeje. Edhe nė caste tė errėta ishte e bindur se kishte tė bėntė me njė thirrje autentike tė Krishtit. Ishte e bindur, gjė qė e pėrsėrite shpesh, se kishte tė bėnte me njė vepėr tė Zotit”.


    Torrkerry




    3) Gonxhja e zgjedhura e Hyjit qysh nė fėmijėri (vazhdim).

    Jo vetėm qė Krishti ishte dashuria e parė e Gonxhe Bojaxhiut –Nėnės Tereze, po mbeti pėr gjithė jetėn dashuria e saj e vetem, qė u pėrligj nė punėn me tė varfrit e me njerėzit e braktisur nga shoqėria dhe familja, jo vetėm tė Kalkutės e tė Indisė, po edhe tė tė shumė shteteve anė e kend rruzullit tokėsor.
    Nė njė takim pėr ēėshtjet e ungjillizimit, pjesėtarėt kėrkonin njė pėrkufizim pėr ta shqaruar kuptimin e kėsaj fjale.
    Nė njė cast Nėna Tereze, ndėrsa mbante rruzarėn nė duar dhe thoshte uratė, u thotė: “Pėr mua, ungjillizim domethėnė ta kesh Krishtin nė zemėr dhe ta mbartesh nė zemrat e tė tjerėve”.
    Gonxhe Bojaxhiu, qysh mė 9 dhjetor tė vitit 1928, e parandjeu dhe e shprehu nė mėnyrė tė qartė pėrcaktimin e saj jetėsor pėr t’ju flijiuar pėr dashurinė e Hyjit, qė dėshmohet nga njė letėr dhe nga njė poezi shkruar nė anijen “Marcha” gjatė udhėtimit pėr nė Indi.

    Nė letrėn, dėrguar Revistės kroate “Lajmi i mirė”, pos tė tjerash, Gonxha shkruan: “…Tasmė kanė kaluar dy muaj nga koha qė e kam lėnė Shkupin tim tė dashur pėr tė shkuar pas Zotit, i cili ka kohė qė mė ka thirrur. Tani mbėrriti dita qė e kam pritur me padurim. Jam e gatshme pėr atdheun tim tė ri, Indinė legjendare”

    Nė poezinė e hartuar nė anije, ajo vuri nė dukje dy gjėra me rėndėsi tė dorės sė parė: e cilėsoi veten: shpirt kushtuar Krishtit dhe nusja e Krishtit.

    Vetėm provania hyjnore kishte kushtėzuar qė njė vajzė e re t’i shkruante kėto fjalė nė fillim tė pėrkushtimit tė saj Hyjit dhe dashurisė sė Tij.

    Pėrcaktimi i Gonxhe Bojaxhiut tė jetė njė shpirt i Krishtit dhe nusja e Krishtit, pėrligjet edhe nga fjalėt qė ajo, si Nėnė Tereze, do t’i thotė mė 1947:
    “Kam ardhur nė Indi me tė vetėm shpresė qė t’i shpėtoj shumė shpirtrat dhe ta meritoj larin e martires.
    Puna qė e kam bėrė gjatė kėtyre viteve, mė ka ndihmuar mjaft ta pėrmbush kėtė dėshirė timen.
    Tash, nė vitin e fundit (1946 – v.ime) Zoti ka ndėrhyrė me njė thirrje tjetėr (mė 10 shtator 1946) qė t’u shėrbėj tė varfėrve nga mė tė varfrit. Kjo thirrje u rrit aq fort, aq qartė nė ēdo meshė e nė ēdo kungim, sa shpesh mė pushtoi dėshira pėr rrugė tė reja”.

    Pra synimi i Gonxhes sė re ishte i qartė: pėrmes dashurisė sė Hyjit tė flijiohej pėr tė varfrit dhe ta fitonte larin e martires.
    Natyrisht, njė gjė e tillė mund ta mbėrrihej vetėm me ndihmėn e Hyjit dhe me flijimin e jetės vetjake.

    Se Gonxhe Bojaxhiu ishte e zgjedhura e Hyjit, pėrligjet nga dy thirrjet, sidomos nga e dyta (u quajt “thirrja brenda thirrjes”) qė ia bėri Hyji mė 10 shtator tė vitit 1946 nė tren, duke udhėtuar pėr Darjeeling tė Indisė, pranė Himalajve.
    Kjo thirrje ishte dėshmi e re e njėsimit tė Nėnės Tereze me dashurinė e Hyjit dhe shndėrrimin e saj nė “viktimė tė dashurisė” sė Tij.
    Pas kėsaj thirrje Nėna Tereze u vu krejtėsisht nė duart e Hyjit, nė mėnyrė qė Ai tė udhėheqė mė tė,, siē del dhe nga letra e saj dėrguar priftit, Van Exem:
    “ I thuaj (kryeipeshkvit tė Kalkutės, F. Perier – v. ime) se nuk dėshiroj asgjė tjetėr pos ta pėrfill e ta pėrmbush vullnetin e shenjtė tė Zotit. Tash s’kam frikė. I vihem Zotit krejtėsisht nė duar. Ai mund tė vepreojė mė mua si tė dojė”

    Duke u shndėrruar Nėnėn Tereze nė vegėl tė Krishtit, Ai (Krishti) kėrkoi nga ajo ta braktiste rendin e motrave tė Loretos dhe tė kalonte nė rrugė pėr t’u kujdesur pėr tė varfrit e mė tė varfėrve, vendim qė pati si rrjedhojė formimin e rendit Misionaret e Dashurisė.
    Nėna e braktisi rendin e Loretos (nė pajtim me pėrcaktimet e parapra me Kodin e Kishės) dhe doli tė jetonte me tė varfrit pėr arsye se ajo ishte kėrkesė – vepėr e Hyjit dhe si e tillė nuk mund tė dėshtonte, siē i shkruan atit Van Exem-it:

    “Frymėzimi qė vjen nga Zoti, (e unė jam e bindur se ėshtė kėshtu), nuk mund tė dėshtojė assesi!”.

    Pėrmbushja e kėsaj kėrkesė tė Hyjit, tė jetonte nė mesin e tė varfėrve, e ballafaqoi Nėnėn me vėshtirėsi tė shumta dhe kjo mėnyrė e veprimit dhe e flijimit ėshtė njė faqe e re e jetės sė saj dhe dėshmi e pėrmasės hyjnore tė dhuruar nga Hyji.
    Pra, njėsimi me tė varfrit, me tė braktisurit dhe me tė gėrbulurit, pėrkatėsisht flijimi pėr ta, e njėsoi Nėnėn edhe mė shumė me dashurinė e Hyjit dhe me dashirinė e njeriut (Shih Mateu 25,31-46, dhe Vap 9,1vv).

    Duke i bashkuar kėto dy dashuri nė ēdo veprim tė saj e tė motrave tė rendit Misionaret e Dashurisė, Nėna Tereze pėrligji nė mėnyrėn e pandėrmjeme cilėsinė e krijesės sė zgjedhur nga Krishti, duke jetuar dhe duke u flijiuar pėr to, pikėrisht sipas Ungjillit tė Gjonit (15,13): “S’ka dashiri mė tė madhe sesa tė japesh jetėn pėr ata qė i do”.

    Torrkerry

    NGA komuniteti katolik

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    11-09-2008
    Postime
    60
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    4) VEGĖL E HIRIT OSE “SHENJTĖrESHĖ Rėnkimi I Krishtit nė Kryq ‘Kam etje”E GJALLĖ”

    Njėsimi i Nėnės Tereze me hirin e Hyjit shkoi dhe u bė gjithnjė e mė i madh sa ajo u shėndrrua nė vegėl tė mirėfilltė tė Tij. Pra, Nėna hoqi dorė nga ēdo gjė tė qenies e tė jetės sė saj nė shėebim tė dashurisė sė Hyjit dhe tė pėrhapjes sė kėsaj dashurie tėk njerėzit, sidomos tėk tė varfėrit e mė tė varfėrve.
    Kėtė pėrcaktim Nėna jo vetėm e pohoi nė raste tė ndryshme, po e pėrligji nėpėrmjet punės sė pėrditshme, me ēka plotėsoi vullnesėn e Krishtit: dashurinė e Tij ta bartė tek njerėzit dhe njerėzit t’i afrojė tek dashuria e Tij (Mt 7,21). Pėr kėtė arsye Hyji dhuroi asaj dashurinė dhe pėrmasa hyjnore, siē thuhet nė Ungjillin sipas Mateut (Mt 6,33) : Mė parė kėrkojeni Mbretėrinė ė Hyjit dhe tė drejtėn e tij dhe ēdo gjė do t’ju jepet nė vijim”.

    E pasuruar me dashurinė e Hyjit, Nėna Tereze u bė vegėl, njė laps i Tij, qė ai e pėrdori sipas dėshirės: “Jam njė laps i vogėl nė duart e Zotit. Ai mė pėrdor pėr tė shkruar atė qė dėshiron. Lapsi nuk ka tė bėjė asgjė me gjithė kėtė. Lapsi vetėm duhet qė tė pėrdoret”.
    Pėr t’u bėrė “njė laps i Zotit”, siē thoshte ajo, pėr ta bėrė pjesė tė pandashme tė jetės sė vet dashurinė e Hyjit, Nėna Tereze “zbrazi” nga shpirti i saj lakminė dhe egoizmin dhe i la mundėsinė Krishtit ta plotėsojė me tė mirat e tij, sidomos me dashurinė qė ėshtė e pėrjetshme. Nėna thoshte:
    “Tė jemi tė varfėr nėnkupton tė jemi tė lirė, aq tė lirė sat ė mos jemi tė zotėruar nga pasuritė tona tė mos na sundojnė… Tė mbesim tė zbrazėt sa mė shumė qė ėshtė e mundur nė mėnyrė qė Zoti mund tė na mbushė (plotėsojė)” dhe” As Zoti nuk mund tė bėjė asgjė pėr atė qė Ai do”.
    Pra, Nėna Tereze iu dha Krishtit me gjithė zemėr dhe me gjithė varfėrinė hde hiēin e saj:
    “Gjithė ajo qė mė kėrkon Krishti ėshtė qė t’i jepem atij me gjithė varfėrinė time dhe me hiēin tim”.
    Duke jetuar dhe duke vepruar Brenda dashurisė sė Krishtit dhe dritės sė Tij, Nėna e zbatoi nė jetėn e vet atė qė thuhet nė letrėn e Shėn Palit dėrguar Galatasve: “… vdiqa pėr ligjin qė tė jetoj pėr Hyjin; jetoj, por jo mė unė, nė mua jeton Krishti. E kėtė jetė qė tani e jetoj nė trup, e jetoj nė fenė e Birit tė Hyjit, i cili mė deshi dhe flijoi veten pėr mua”(Gal 2,19-20).
    Kjo bashkėjetesė me dashurinė e Zotit u ngrit mbi ēdo gjė tė qenies e tė jetės sė Nėnės Tereze, prandaj ajo iu pėrbetua Atij:

    “Ēdo frymėmarrje imja, ēdo shikim im, ēdo veprim do tė jetė akt i Dashurisė hyjnore e ēdo gjė qė do tė bėj do ta bėj pėr dashurinė tėnde, o Zot I dashur”.

    Veprimi mbi bazėn e kėtij pėrcaktimi kushtėzoi qė Nėna tė bėhet krijesė e dashurisė sė Hyjit nė veprim. Natyrisht, ajo nuk synonte ta ndėrronte botėn dhe njerėzit: “Shihni (i tha njė gazetari), unė s’kam menduar kurrė ta ndryshoj botėn. Jam pėrpjekur vetėm tė jem njė pikė e pastėr nė tė cilėn mund tė shkėlqehejė dashuria e Zotit. Pėrpiquni edhe jut ė jeni njė pikė ujė e pastėr dhe kėshtu do tė bėhemi dy (pikė tė pastra)…”.
    Dashuria dhe njėsimi me Hyjin e bėnė tė vetėdijshme Nėnėn dhe pėr pėrmasėn hyjnore tė saj – dhuratė e hirit tė Hyjit – prandaj nė Testamentin shpirtėror vuri dhe kėto dy mendime, qė kur analizohen nė rrafshin thellėsor, ndriēojnė njė gjė tė qenėsishme tė botės sė saj e tė pėrmasės hyjnore, qė e cilėsonte: kėrkoi nga motrat dhe vėllezėrit e rendeve qė i kishte themeluar t’i pėrfillim porositė e saj, pėr arsye:

    a) “Sė pari, Shėn Maria mė kėrkoi mua, tash jam unė , qė nė emėr tė saj, ju kėrkoj, ju lus: ‘Dėgjojeni etjen e Krishtit’ “.
    b) “Lejoni tė bėheni aq intim nė ju (Krishti me thirrjen e tij “Kam etje”- v. ime) sa ėshtė intim nė mua; do tė ishte gėzim mė i madh qė do tė mund tė ma dhuronit”.

    Vetėdijen pėr pėrmasėn hyjnore tė Nėnės pėrligjin dhe fjalėt qė ua tha motrave tė Misionareve tė Dashurisė dhe bashkėpuntorėve tė saj se do t’u ndihmojė edhe pasi tė kthehet nė shtėpinė e Atit, pasi tė ndėrrojė jetė: “Kur do tė vdes, mund t’ju ndihmoj mė shumė…” ose siē i shkroi atit Van der Peet pėr ndėrhyrjen qė bėri nė Sinodin (mbajtur nė Vatikan nė Tetor tė vitit 1980), tė cilin veprim e ēmoi vepėr tė Krishtit e jot ė veten: “… kam kėrkuar ngaAti i Shenjtė tė japė (tė pėrgatisė) prifterinjė tė shenjtė nėse do(n) qė familjet tė jenė tė shenjta. Shumė ipeshkvij mė thanė ‘falėminderit”. Pra, ishte Krishti qė ndėrhyri edhe njėherė nė mėnyrėn e vet”.
    Nėna Tereze e ndjeu thellėsisht nė shpirt praninė dhe zėrin e Hyjit sa ndonjėherė foli nė emėr tė Birit tė Tij, Krishtit; zėri i Tij u kėmbye, u shėndrrua nė zėrin e saj dhe anasjelltas. Kjo dėshmohet me letrėn e 13 qershorit 1947, tė cilėn Nėna, nė emėr tė Krishtit, i shkroi kryeipeshkvit tė Kalkutės, Ferdinand Perier-it:

    “Dua rregulltare ( religjioze ) indiane, viktima tė dashurisė sime, qė janė Maria dhe Marta, qė tė jenė tė bashkuara nė mua pėr tė rrezatuar dashurinė time drejt shpirtrave. Dua rregulltare tė lira, tė mbėshtjella me varfėrinė time tė kryqit. Dua rregulltare tė bindura, tė pėrshkuara nga bindja ime e kryqit. Dua rregulltareplot e pėrplot me dashuri e me mirėsi tė kryqit”.

    Njėsimi i zėrit tė Nėnės Tereze me zėrin e Birit tė Hyjit dėshmohet dhe nė letrėn e saj tė 3 dhjetorit tė 1947-shit dėrguar, po ashtu, kryeipeshkvit Perier nė kremten e Shėn Franēesk Saverit, ku Krishti kėrkoi qė Nėna Tereze t’i prijė (Krishtit ) dhe ta shpjerė nė kasollet e tė varfėrve nga mė tė varfėrit, qė pėrligj njė nga njėsimet mė tė veēanta tė dashurisė e tė veprimit hyjnor e tokėsor tė njė krijese vdekatare dhe Birit tė Hyjit:

    “Voglushja ime, eja, afromu: mė prij nėpėr kasollet (sulms) tė tė varfėrve. Eja, bėju pishtarja ime. Nuk mund tė shkoj vetėm. Nuk mė njohin dhe pėr kėtė arsye nuk mė dėshirojnė. Eja, shko nė mesin e tyre. Bashkė me ty mė drejto te ta. Tė hyhet si etje nė kasollet e tyre, nėpėr vendbanimet e tyre tė errėta e tė papėrshtatshme ! Eja, bėju viktima e tyre. Nė flijimin tėnd, nė dashurinė tėnde pėr mua do t’ia dalin tė mė zbulojnė, tė mė njohin, tė mė dėshirojnė. Bėj flijime tė tjera, buzėqesh mė shumė, lutu me afsh mė tė madh dhe tė gjitha vėshtėrsitė do tė zhduken. Sa mė plagosin druajtjet tua! S’duhet tė kesh frigė. Jam unė qė kėrkoj ta bėsh kėtė pėr mua. Mos dysho. Edhe kur tė gjithė vihen kundėr teje dhe motrave tua, dhe eprorėt tė shikojnė me pėrbuzje, mos ke drojė. Unė jam me ty, nė anėn tėnde”.

    Pėrmasėn hyjnore tė Nėnės Tereze e vėrejtėn nė lutje e nė veprime konkrete shumė nga njerėzit qė e takuan dhe e njohėn pėr sė afėrmi, motra tė rendit tė Misionareve tė Dashurisė e bashkėpuntorė.
    Papa Gjon Pali II shihte te Nėna Tereze fytyrėn e Krishtit, prandaj thoshte :
    “Nė buzėqeshjen e Nėnės Terese, nė fjalėt dhe nė veprimet e saj, Krishti ka ecur ( kaluar) dhe njėherė nėpėr rrugėt e botės”.

    Motra Nirmala, qė u zgjodh trashėgimtare e nėnės pėr Misionaret e Dashurisė, thotė :” Zemra e Nėnės digjej nga dashuria pėr Krishtin – Eukaristnė ( nė Kungim), tė cilit ajo ia kushtoi tėrėsisht dhe paanėsisht jetėn e saj, me njė besim tė pėrzemėrt nė Tė, e Ai e shėndrroi ( Nėnėn Tereze) nė Veten e vet. Kėshtu kur njerėzit e shihnin atė, nė realitet e shihnin vetėm Krishtin” dhe “Varej (Nėna tereze) krejtėsisht nga provania hyjnore pėr tė gjitha nevojat tona e pėr ato tė tė varfėrve (…) Mė kujtohet se sytė e Nėnės tereze shikonin pėrtej kėsaj bote ( nėnvizim im- A. N. B.). Nėna Tereze i qe dorėzuar nė mėnyrė tė thellė, absolute, vullnesės sė Zotit e Zoti e pėrdori si vegėl pėr dashurinė e tij”.

    Ati Julien Henry, i cili e njohu Nėnėn Tereze nė lutje dhe nė veprim konkret, tha (para vitit 1977) atit E. Le Joly, autorit tė monografisė sė njohur pėr nėnėn Tereze, qė e kishte lexuar nė dorėshkrim:

    “Gjėja mė e jashtėzakonshme ėshtė sasia e madhe e tė mirave qė Zoti i gjithėfuqishėm ka vepruar nėpėrmjet kėsaj vegle tė pėrvujtur. Zoti e ka shfrytėzuar kėtė grua me tė gjitha cilėsitė dhe dobėsitė e saj, me formimin e saj tė kufizuar, pėr tė pėrmbushur veprėn e tij, pėr arsye se ajo i ėshtė nėnshtruar dhe i ėshtė bindur krejtėsisht frymėzimeve dhe drejtimeve ( pėrcaktimeve) tė Tij pa bėrė asnjė pyetje. Ajo nuk mendon pėr veten, po i bėnė tė gjitha pėr Tė dhe i bėn me njė besim aq tė plotė Brenda forcės sė saj sa asgjė nuk i duket e pamundshme. Gjithēka bėn e bėn pėr Zotin”.

    Kardinali Martini ( nė njė intervistė tė botuar nė “ La republica” mė 18 tetor 2003), njė ditė para se Nėna Tereze tė shpallej e lumturuar nga Papa Gjon Pali II, shkroi:

    “Sa herė qė, nė dhjetėvjetshat e shkuar, e kam takuar Nėnėn Tereze tė Kalkutės, qė do tė lumturohet nesėr nga Gjon Pali II, kam fituar pėrshtypjen e thellė, si tė njė krijese jashtė asaj tė pėrditshmes, gati si vegim tė njė qenieje qė nuk i pėrket kėsaj toke, edhe pse me aftėsinė t’i administrojė gjėrat e kėtij dheu. Kishte nė tė njė tė pėrbashkėt unike tė butėsisė e tė forcės, tė shpirtshmėrisė e tė konkretėsisė, tė pėrvujtėrisė e tė vetėdijes sė dinjitetit e tė misionit tė saj, qė mė bėnin tė mė shfaqej si diēka, rrėnjėt e sė cilės nuk dukej tė ishin nė kėtė botė”.

    Kėtė veēanti tė Nėnės e vrejti dhe intelektuali i shquar Italian, Pier Paolo Pasolini :
    “Mė duhet tė them se asnjėherė fryma e Krishtit nuk mė ėshtė dukur kaq e gjallė dhe e ėmbėl….( sesa nė figurėn e nėnės Tereze)”.

    Ati Van der Peet veēonte se kur e takonte Nėnėn Tereze “.. mund tė them qė ndihesha nė praninė e Zotit, nė praninė e sė vėrtetės dhe tė dashurisė” dhe “ nuk mund tė mendoj ndryshe: para meje ishte dikush, tė cilin Zoti ia ka shėnuar Parajsėn, njėmend dora e Zotit. Megjithatė, me duhet tė them tė njejtėn kohė, Nėna Tereze ishte njėri nga personat me ndijim (veprim) mė praktik qė kam njohur ndonjėherė”.
    Ky bari shpirtėror vėrente te Nėna Tereze krijesėn njerėsore qė “e shihte nė njė mėnyrė Zotin dhe e ndiente Zotin nė ankthin e tė varfėrve, qė kishte njė besim tė jashtėzakonshėm nė dritėn dhe nė errėsirė. Ajo e shihte vuajtjen e Krishtit, por nuk e humbiste nė ekstazė ose nė gjėra tė tilla: kjo nuk bėnte pjesė nė jetėn e saj, edhe psė ndokush do tė jetė i prirur tė mendoj (...) Unė mendoj pa mėdyshje se arsyeja pėr tė cilėn Nėna Tereze do ta ketė pėrjetuar errėsirėn aq tė madhe nė jetėn e saj ėshtė qė ajo ( errėsirė) do ta ketė njėsuar me shumė me tė varfėrit”.

    Pėrmasėn hyjnore tė Nėnės Tereze e shprehu dhe shkrimtari ynė, Visar Zhiti:
    “Siē duket, Zoti djeu nevojėn epėrsėdytjes sė Krishtit mbi Tokė dhe zgjodhi njė grua pėr barazi. Caktoi njė shqipėtare, s’dihet pėr ē’shpėrblim ndaj kombit tonė tė martirizuar (..), ndosha nė shekullin mė apokaliptik tė njerėzimit…”


    Ati Brian Kolodiejchuk thekson se Nėna Tereze e bėnė tė tillė besimi i palėkundur dhe dashuria ndaj Zotit dhe ndfaj njeriut:
    “Mesazhi i saj kryesor ėshtė Dashuria: ndaj Zotit, jo vetėm ndaj tjetrit. Nė kohėn kur e pati thirrjen pėr themelimin e Kongregatės sė Misionareve tė Dashurisė, njohu nje ballafaqim tė ashpėr tė brendshėm, njė sprovė shpirtėrore gjatė sė cilės nuk ndihej e lumtur (e ngushėlluar). Megjithatė, gjatė kėsaj kohe tė ballafaqimit tė brendshėm, qe prapė dashuria qė e bėri t’i pėrgjigjet misionit tė saj. Gjatė njė rasti, nė tė cilin iu dha njė mirėnjohje publike, Indira Gandi, kryeministreshė e Indisė, pėrafėrsishtė i tha kėto fjalė:’Nėna Tereze na mėson qė mė e qenėsishmja ėshtė dashuria’. Jeta e saj ėshtė plot e pėrplot me shembuj tė dashurisė pėr tė tjerėt, e jo vetėm pėr tė varfėrit, po pėr tė gjithė personat qė i takonte: motrat e Misionareve tė Dashurisė, personat qė e vizitonin… Nė tė vėrtet, Nėna Tereze na la si mesazh qė t’i bėjmė punėt e thjeshta me njė dashuri tė jashtėzakonshme. Kur u drejtohej njerėzve qė i takonte, thoshte se kjo dashuri nuk duhej shfaqur vetėm pėr tė varfėrit: duhet dashuruar duke filluar nga anėtarėt e familjes, sė cilės i pėrkasim, qė kanė nevojė pėr njė fjalė inkurajuese, tė fillohet duke i ndihmuar tė afėrmit, qė ka nevojė t’i shkruajė njė letėr tjetrit, tė fillohet, duke buzėqeshur, t’i ndihmohet atij qė ka nevojė. Kemi mundur tė e verifikojmė se pėr tė besimi ka qenė njė virtyt i veēantė”.
    Pra, Nėnėn e bėnė tė tillė, tė shenjtė, dashuria e pėrshkuara nga vuajtjet dhe nga pėsimet, gjė qė u pėrligj nė ēdo hap e nė ēdo veprim pėrballė Hyjit dhe njeriut.


    Torrkerry

    5) Nėna jetonte dhe vepronte vetėm pėr Hyjn dhe pėr pėrhapjen e dashurisė sė Tij.

    Nėna Tereze, siē u tha mė parė, gjithė qenjen dhe jetėn e vet ia kushtoi dashurisė sė Hyjit dhe pėrhapjes sė kėsaj dashurie ndėr njėrėz.
    Nė secilėn krijesė njerėzore, pa dallim feje, ngjyre e race, ajo shihte fytyrėn e Krishtit dhe dashurinė e tij, sidomos tek tė varfėrit, prandaj donte tė silltė pak dritė nė ferrin e gjallė, ku pėrjetohet vdekja e padenjė.
    Sipas Nėnės, tė varfėrit ishin dashuria mė e madhe e Birit tė Hyjit tė mbėrthyer nė kryq:

    “Krishti e rijeton dashurinė e tij nė njerėzit tanė tė varfėr. Tė varfėrit, realisht, kalojnė nėpėrmjet dashurisė sė Krishtit. Duhet tė kujdesemi pėr ta me dinjitet. Kėta tė varfėr janė Krishti qė sot vuan. Duhet t’i gjejmė mjetet dhe mėnyrat pėr t’u ndihmuar: tė mos ua shtojmė vuajtjet. Njerėzit e varfėr janė duke jetuar sot Kalvarin e Krishstit”.

    Pra, Nėna Tereze jetonte dhe vepronte vetėm pėr Hyjin dhe pėr pėrhapjen e dashurisė sė Tij: “Pėr 55 vjet rresht ia doli tė mos i prapėsojė asgjė Krishtit, duke shfrytėzuar ēdo situatė si njė mundėsi e dėshmisė sė besnikėrisė sė saj pėr dashurinė qė i kishte premtuar Atij”

    Ē’ėshtė e vėrteta, nėna Tereze nė prill tė vitit 1942 i dha besėn Birit tė Hyjt, Krishtit, se do tė jetė e tij pėr gjithė jetėn; ēdo gjė qė do tė bėjė, do ta bėjė pėr Tė dhe se Ai mund ta pėrdorė e tė bėjė me tė gjithēka qė dėshiron, “pa asnjė kursim”.
    Sė kėndejmi, me vetėdije tė plotė ajo hoqi dorė nga gjithēka e saj, nga ēdo kėnaqėsi dhe e mirė dhe u bė njė qenie qė frymoi dhe jetoi pėr dashurinė e Zotit dhe pėr pėrhapjen e kėsaj dashurie. Kushti i betimit qe i pazakonshėm: nėse nuk i pėrmbahej, do tė pranonte (pėsonte) dėnimin “me mėkat vdekjeprurės”
    Pėr kėtė besė – besatim me Krishtin (kujto psalmin 89: “Lidha besė me tė zgjedhurin tim”), qė Nėna e mbajti tė pandryshuar deri nė frymėn e fundit tė jetės, e njoftoi kryeipeshkvin e Kalkutės, F. Perier, nė letrėn qė i dėrgon me 1 shtator 1959:

    “I kam dhėnė besėn Zotit, qė ka pėr pasojė mėkatin vdekjeprurės, t’i jap ēdo gjė qė Ai do tė mė kėrkojė”.

    Kjo gjė dėshmohet edhe nga letra qė i shkroi (mė 3 shtator tė vitit 1959) drejtpėrsėdrejti Krishtit, pa dyshim nga gjėrat mė tė rralla tė njė vdekatari nė historinė e krishterimit, tė dashurisė ndaj Hyjit dhe tė flijimit pėr njeriun.

    “Nė thirrje mė pate thėnė se ke pėr tė vuajtur shumė.
    10 vjet, Krishti im, ke bėrė me mua sipas vullnesės sate.
    Iezus, dėgjoje lutjen time: nėse kjo tė bėn tė lumtur, nėse dhimbja ime dhe vuajtja ime dhe ndarja ime tė japin njė pikė ngushėllim, Krishti im, bėj nga unė atė qė dėshiron, derisa tė dėshirosh, pa asnjė kursim ndaj ndjenjave tė mia dhe ndaj dhimbjes time.
    Jam e jotja.
    Vėr nė shpirtin tim dhe nė jetėn time vuajtjet e zemrės sate.
    Mos u shqetėso pėr ndjenjat e mia, mos u shqetėso pėr dhimbjen time.
    Nėse ndarja ime nga Ti I shpie tė tjerėt tek Ti dhe nėse dashuria e tyre dhe shoqėrimi me tat ė shkaktojnė gėzim dhe kėnaqėsi, atėherė, o Krishti im, dėshiroj qė e gjitha zemra ime tė vuajė atė qė ėshtė duke u vuajtur, jo vetėm nė kėtė cast, por, nėse kjo do iste e mundur, pėr amshim.
    Kėnaqėsia jote ėshtė e gjitha aja qė dėshiroj. Pėr tė tjerat, tė lus, tė mos brengosėsh pėr mua, edhe pse do tė mė shohėsh duke u venitur nga dhimbja.
    E gjithė kjo ėshtė vullnesa ime.
    Dua ta shuaj etjen tėnde me secilės pikė tė gjakut qė kam nė veten time.
    Mos lejo tė tė fyej nė asnjė mėnyrė, shmang nga unė fuqinė qė tė most ė lėndoj.
    Do tė punoj me zemėr e me shpirt pėr motrat pėr arsye se ato tė pėrkasin Ty.
    Secili dhe tė gjitha janė Tuat.

    Tė kėrkoj vetėm njė gje: tė lutem, mos u mundo tė kthehesh shpejt.
    Jam e gatshme tė tė pres gjithė jetėn.

    Vogėlushja jote”.

    Torrkerry


    5) Nėna jetonte dhe vepronte vetėm pėr Hyjn dhe pėr pėrhapjen e dashurisė sė Tij.
    (nė vazhdim).

    Me dashurinė e saj tė pafund ndaj Zotit dhe pėrhapjen e kėsaj dashurie ndėr njerėz si dhe me flijimin e saj pėr ta, Nėna kaloi “paradoksin themelor” tė Ungjillit, duke flijiuar gjithēka tė veten, siē thekson papa Gjon Pali II:

    “Ungjilli pėrmban njė paradoks themelor: pėr ta gjetur jetėn, duhet ta humbasėsh jetėn: pėr tė lindur, duhet tė vdesėsh; pėr tė shpėtuar, duhet tė marrės mbi supe Kryqin. Kjo ėshtė e vėrteta themelore e Ungjillit, qė gjithmonė dhe kudo do tė hasė nė protestėn e njeriut”.

    Nėna Tereze e shihte Hyjin dhe dashurinė e Tij nė njerėz, prandaj u kushtoi ēdo veprim tė saj, siē i shkruan (mė 8 janar 1064) Egan Eilee-it:

    “Digjem nga dėshira ta ndez dritėn e dashurisė nė zemrėn e secilės krijesė tė Zotit”

    Pėr t’u njėsuar me kėto dashuri dhe pėr t’i njėsojė kėto dy dashuri, Nėnės i ndihmoi besimi nė Hyjin, lutja e pėrhershme qė ia kushtoi nė ēdo ēast.
    Ajo thoshte: “Sekreti im ėshtė lutja qė shndėrrohet nė veprim. Ajo qė bėjmė ne (motrat e Misionareve tė Dashurisė – v.ime) ėshtė dashuria e Hyjit nė veprim”.
    Nė tė vėrtetė, lutja e njėsontė Nėnėn Tereze me Hyjin, e mbushte me dritėn dhe me dashurinė e Tij dhe i shkaktonte gėzimin mė tė madh, duke i dhėnė forcėn pėr tė vepruar pa u ndalur:

    “Lutem pėr arsye se asgjė nuk mund tė mė mbush me dhembje dhe me vuajtje qė mė bėjė tė harroj harenė e Krishtit tė ngjallur”.
    Sė kėndejmi, besimi dhe dashuria e Hyjit ia nxiten dhe ja rriten dashurinė pėr njerėzit, siē thuhet nė psalmin 40: “Shpresova nė Zotin me shpresėn mė tė madhe/ dhe Ai m’u afrua dhe e dėgjoi lutjen time”.
    Nėna Tereze ishte e vetėdijshme qė lutja e njėsonte me Hyjin dhe me tė varfėrit:

    “Duke u lutur, Zoti mė ka mbushur zemrėn me dashuri dhe kėshtu kam mundur t’i dua tė varfėrit me dashurinė e Hyjit”

    Sepse Nėnės, lutja mė e mirė ėshtė t’u shėrbesh tė varfėrve pėr arsye se ata janė dashuria e Hyjit:

    “Nėse je i mirė me ta, kjo ėshtė lutja jote”.
    Nėna nuk e kuptonte lutjen si kėrkesė, po si njėsim me Hyjin dhe me dashurinė e tij:

    “Lutja nuk ėshtė tė kėrkosh. Lutja ėshtė tė vihesh nė duart e Hyjit, tė vihesh nė shėrbim tė Tij dhe tė dėgjosh zėrin e Tij nė thellėsinė e zemrės sate”

    Torrkerry


    5) Nėna jetonte dhe vepronte vetėm pėr Hyjn dhe pėr pėrhapjen e dashurisė sė Tij.
    (nė vazhdim).


    Dashuria e Nėnės pėr Zotin ishte e pakushte, e paskjshme dhe e pėrhershme dhe shkonte e rritej gjithnjė, siē rritej dhe pėrpjekja e saj qė atė dashuri ta barte tek tė tjerėt:

    “Unė e kam dashur Atė (Zotin) verbėrisht, krejtėsisht, veēanėrisht.
    Do tė pėrdorė ēdo forcė qė kam nė vete,
    pa marrė parasysh ndjenjat e mia,
    qė ta bėj pėrsonalisht tė dashur nga motrat dhe nga njerėzit.
    Do tė lejoj tė bėjė ēdo gjė me mua dhe nė mua”.

    Pikėrisht njėsimi thelbėsor me dashurinė hyjnore kushtėzoi qė Nėna t’i donte dhe motrat e rendit tė saj me dashurinė qė e donte vetė Krishtin, siē i shkruante Eileen Egan-it:

    “Nuk e di ēka provojnė njerėzit e tjerė, po unė e dua motrat e mia ashtu siē e dua Krishtin, me gjithė zemėr, me shpirt e me mendje, me tė gjitha forcat e mia”.

    Arsyeja e vetme pėr njė qėndrim tė tillė ishte:

    “Nėse dashuria ime pėr motrat e mia ėshtė e mirė, atėherė dashuria ime pėr Krishtin do tė jetė e mirė. Nuk janė dy dashuri. Sa mė e thellė ėshtė dashuria ime pėr Krishtin, aq mė e thellė ėshtė dashuria pėr motrat e mia, aq mė i madh ėshtė zelli pėr tė shkuar drejt tė varfėrve”.

    Dashuria e paskajshme e Nėnės pėr njerėzit pėrligjet dhe nga letra dėrguar atit Van der Pett, kur, ndėr tė tjera, shkruan:

    “Sikut tė dinit sa shumė dua ta ndez zjarrin e dashurisė e tė paqes nė gjithė botėn. Lutu pėr mua qė Ai tė mund tė mė pėrdorė plotėsisht (pėr kėtė qėllim)”.

    Pra, sa mė shumė dashuri hyjnore ngjizej nė zemrėn e Nėnės, aq mė shumė ajo i donte njerėzit dhe ua dhuronte atė dashuri:

    “Kur tė mbushem krejtėsisht me Zotin, atėherė mund t’u jap Zotin tė tjerėve, pėr arsye se goja flet nga plotėsia (tėrėsia) e zemrės”
    dhe
    “…Unė e di se lutja juaj (atit Der Pett) ėshtė pėrherė me mua: edhe e imja ėshtė pėr ju, pėr arsye se mund tė jem pėrherė mė e pėrvuajtur me Marinė dhe e shenjtė si Jezusi”.

    Torrkerry


    5) Nėna jetonte dhe vepronte vetėm pėr Hyjn dhe pėr pėrhapjen e dashurisė sė Tij.(nė vazhdim).

    Njėsimi me hirin e Hyjit i ndihmoi Nėnės qė me punėn e mė flijime tė vijueshme ta shuajė etjen e Birit tė Hyjit tė kryqėzuar:

    “Unė e shuaj etjen Tėnde me dashurinė Time dhe me vuajtjen e zemrės time”.

    Pėr kėtė njėsim, Papa Gjon Pali II thoshte:

    “Pėrfillje e veprim, ungjillizim e nxitje njerėzore: Nėna Tereze e shpall ungjillin me jetėn e saj dhuruar krejtėsisht tė varfėrve, po nė tė njėjtėn kohė nė lutje”.

    Edhe nė ēastet e vuajtjeve mė tė medha, Nėna Tereze e dėshmoi dashurinė ndaj Hyjit, prandaj u thoshte motrave tė veta:

    “E dini, ky ėshtė rasti pėr njė dashuri mė tė madhe (ndaj Zotit – v. ime)”.

    Shuarja e etjes sė Krishtit – Fjalės sė jetės – siē e cilėsoi Papa Gjopn Pali II, ishte njė nga qėllimet mė tė qenėsishme tė jetės dhe tė veprimit tė Nėnės.

    Se ē’peshė kishte shuarja e kėsaj etjeje, Nėna e thotė nė mėnyrė thellėsore nė TESTAMENTI SHPIRTĖROR (Krh nė fillim tė kėsaj teme).
    Kėtu po kujtoj vetėm faktim se klithja “Kam etje” ngėrthen nė vete vuajtjen, flijimin dhe dashurinė pėr njerėzit.
    Nėna Tereze thoshte se vuajtja ėshtė pėrēuese e dashurisė dhe se:

    “Pėr mua etja e Krishtit ėshtė njė gjė kaq intime , qė deri mė sot, mė ka penguar droja t’ju flas pėr atė qė mė ndodhi mė 10 shtator.
    Mendova tė imitoj kėshtu Shėn Marinė, qė i ruan tė gjitha kėto gjėra nė zemėr e saj. Kjo ka qenė arsyeja qė s’kam folur shumė, sidomos nė public, pėr ‘Kam etje’”.

    Nė njė letėr tė 15 dhjetorit tė 1991-shit dėrguar atit tė saj shpirtėror, Neumer, Nėna dėshmon njėsimin thellėsor me Birin e Hyjit dhe faktin se shuarja e etjes sė tij ishte qėllimi kryesor dhe etja e saj:

    “Gjatė kėtij viti kam pasur shumė raste (mundėsi) tė shuaj etjen e Jezusit me dashuri dhe me shpirt.Ishte njė vit plot e pėrplot me dashuri pėr Krishtin.
    Nuk e di se cila etje ishte mė e madhe: e Tij pėr mua ose e imja pėr tė”.

    Pėr flijimin e Nėnės Tereze pėr shuarjen e etjes sė Krishtit, Papa Gjon Pali i Dyti theksonte:

    “Rėnkimi i Krishtit nė Kryq ‘Kam etje’, qė shpreh thellėsinė e dėshirės sė Hyjit njeri, ka hyrė nė shpirtin e Nėnės Tereze dhe ka gjetur njė truall tė pėlleshėm nė zemrėn e saj.
    Shuarja e etjes sė dashurisė sė Krishtit nė njėsim me Mrinė, Nėnėn e Tij, qe bėrė qėllim i vetėm i jetės sė Nėnės Tereze dhe forcė e brendshme, qė bėnte tė tejkalonte vetveten e tė ‘shkonte ne vrap’ nga njė anė e botės nė tjetrėn me qellim tė veprimit pėr shpėtimin dhe shenjtėrimin e tė varfėrve nga mė tė varėrit”.

    Pėr kėtė njėsim tė thellė tė Nėnės me Hyjin dėshmojnė edhe kėto fjalė tė saj:

    Krishti lutet pėr mua, Krishti mendon pėr mua, Krishti sheh pėrmes syve tė mia, Krishti flet me anė tė fjalėve tė mia, Krishti punon me duart e mia, Krishti ec me kėmbėt e mia, Krishti dashuron me zemrėn time”.

    Torrkerry


    6) NGA SHENJAT E PARA TĖ ERRĖSIRĖS SHPIRTĖRORE DERI TEK TUNDIMET E MĖDHA.

    Ajo qė u tha deri mė tash, lidhet ngushtė dhe e pėrligj natyrshėm errėsirėn dhe vuajtjen shpirtėrore tė Nėnės Tereze, “natėn e errėt”, siē e cilėsoi dukurinė Shėn Gjoni i Kryqit.

    Sipas tė dhėnave qė dalin nga letrat e Nėnės Tereze, tė cila Van Exem-i i quajti “Letra tė ndėrgjegjes”, errėsirėn shpirtėrore ajo e ndjeu qė nga viti 1937.

    Nė njė lėtėr dėrguar jezuitit Franjo Jambrekoviq, ish famullitari i saj nė Kishėn katolike tė Shkupit, Gonxhja pohon se do tė jetė e Zotit pėr amshim dhe

    “Mos mendo se jeta ime shpirtėrore ėshtė e mbuluar mė trendafila. Kjo ėshtė njė lule qė e gjej rrallė nė rrugėtimin tim. Pėrkundrazi, shpesh mė shoqėron errėsira”.

    Nėna e dinte se vuajtja ėshtė pjesa e jetės sė njerėzve, po vuajtja pėr dashurinė e Krishtit ėshtė dhuratė, e jo vuajtje:

    “Vuajtja kurrė nuk do tė zhduket krejtėsisht nga jeta jonė. Pra, mos kini frikė. Vuajtja ėshtė njė pėrēues i dashurisė nėse e shfrytėzoni dhe, para sė gjithash, ia kushtoni paqes sė botės. Vuajtja nė vetvete ėshtė e padobishme, po vuajtja e mbėshtetur nė dashurinė e Krishtit ėshtė dhuratė e mrekullueshme dhe shenjė e dashurisė. Vuajtja e Krishtit ėshtė ngritur nė dhuratė, nė dhuratėn mė tė madhe tė dashurisė, pėr arsye se nėpėrmjet atyre mundimeve janė shlyer fajet tona”.
    Dhe “A ekziston njė kėnaqėsi mė e madhe sesa tė vuash pėr dashurinė Tėnde (tė Krishtit –v.ime)?...Sa mė intime tė jetė vuajtja, mė pak bėhet e dukshme nė sytė e njerėzve, aq mė shumė tė gėzon Ty, Zoti im”.

    Vuajtja e Nėnės Tereze nuk ėshtė e natyrės fizike, e vėshtirėsive tė jetės sė pėrditshme tė saj, po shpirtėrore, qė shprehet me errėsirė, me dhembje dhe me ftohtėsi nė shpirt, gjė e cila kushtėzoi qė nė raste tė ndryshme nuk e pėrjetoi dhe nuk e ndieu, as ngrohtėsinė e lutjes, as praninė e tė dashurisė sė tij.

    Nė letrėn e 3 shtatorit tė vitit 1959, shkruar Krishtit, Nėna e shpreh kėtė gjendje nė mėnyrė sa tė qartė aq tė thellė, duke i bėrė tė ditur tė Dashurit tė saj, Krishtit, pėr errėsirėn shpirtėrore, pėr dyshimin e besimit nė Hyjin e nė Tė, pėr tundimin e vijueshėm, po edhe pėr dashurinė e zjartė e tė paskajshme qė ndiente pėr Tė e pėr njerėzit, sidomos pėr tė varfėrit:

    “Krishti im,

    Qysh tė vogėl mė ke thirrur dhe mė ke mbajtur si tėnden, e meqė tė dy jemi nisur rrugės sė njejtė,tash Jezus,unė shkoj nė drejtim te gabuar .

    Thonė se shpirtrat nė ferr vuajnė dėnimin e pėrjetshėm pėr shkak tė heqjes dore nga Zoti.
    Gjithė atė vuajtje do ta pėrballonin mė dėshirė sikur tė kishin vetėm pak shpresė se nuk kanė humbur Zotin
    Nė shpirtin tim unė ndjej pikėrisht atė dhimbje tė tmerrshme tė humbjes, qė Zoti nuk mė do, qė Zoti nuk ėshtė Zot, qė Zoti njėmend nuk ekziston (Jezus, tė lust ė m’I falėsh nėmėt (blasfemitė) e mia, pėr arsye se mė ėshtė thėnė tė shkruaj gjithēka).
    Kjo errėsirė mė rrethon nga tė gjitha anėt. Nuk ja dal ta latėsoj shpirtin tim. E kam fjalės pėr dashurinė e shpirtrave, pėr dashurinė e pėrmallshme ndaj Zotit.
    Nga buzėt e mia rrjedhin fjalė e unė gjakoj t’u besoj atyure me dėshirė tė thėllė e tė pamėsiyshtė.
    Po, pėr ēfarė po lodhem? Nėse nuk ekziston Zoti, nuk mund tė ketė shpirt, nėse s’ka shpirt, atėherė edhe Ti, o Jezus, nuk je I vėrtetė. Qielli…ēfarė zbrazėtirė.
    As edhe njė mendim I vetėm pėr qiellin nuk mė hyn nė mendje, pėr arsye se s’ka shpresė.
    Kam frikė t’I shkruaj tė gjitha gjėrat e tmerrshme qė ma pėrshkojnė shpirtin.
    Duhet tė tė fyejnė fjalėt.

    Nė zemrėn time s,ka as besim, as dashuri, as shpresė, ka kaq shumė dhembje, dhembje tė dėshirės, dhembje e tė qėnit e padėshiruar.
    Unė e dua Zotin mė gjithė fuqinė e shpirtit tim, mirėpo midis nesh ėshtė njė ndarje e tmerrshme.
    Mė nuk lutem: I shqiptoj fjalėt e lutjeve tė pėrbashkėta me motra dhe bėj gjithēka qė ėshtė e mundur tė nxjerr nga ēdo fjalė ėmbėlsimin qė duhet tė mė jap, po lutje ime e njėsimit nuk ekziston mė.
    Amė nuk lutem shpirti im nuk ėshtė e njėjtėsuar me Ty, edhe pse kur jam vetėm nėpėr rrugė flas me orė tė tėra me Ty, pėr gjakimin tim pėr Ty.
    Sa intime janė ato fjalė, po nė tė njėjtėn kohė janė kaq tė zbrazėta, pėr arsye se nuk mė afrojnė tek Ti”.

    Torrkerry





    6) NGA SHENJAT E PARA TĖ ERRĖSIRĖS SHPIRTĖRORE DERI TEK TUNDIMET E MĖDHA (vazhdim).

    Mė 3 shtator 1959 Nėna i shkruan dhe atit Picachy pėr errėsirėn dhe vuajtjen shpirtėrore tė madhe:

    “Ju mė keni thėnė t’i shkruaj. Njėmend nuk ia dal tė shpreh asgjė. Nuk e di pse mė ndodh kjo. Dua tė flas, po nuk i gjej fjalėt tė shpreh dhembjen time. Mos u mashtro nga unė, mė lė vetėm. Zoti e don nga unė kėtė ‘vetmi’. Lutu pėr mua. Pėrkundėr tė gjithave, unė e dua Zotin jo pėr atė qė ai mė jep, po pėr atė qė Ai merr nga unė. Ai ka asgjėsuar ēdo gjė nė mua”.

    Edhe kryeipeshkvit tė Kalkutės, Perier, Nėna i shkruan:

    “U buzėqesh pėrherė tė gjithėve…Ah, sikur ta dinit se ēfarė zbrazėtirė dhe palumturi fsheh buzėqeshja ime… O Hyj, nėse vuajtjet e mia e shuajnė etjen Tėnde, ja ku jam e gatshme. Do t’i buzėqesh fytyrės sate tė fshehur deri nė fund tė fundit tė jetės sime”.

    Mė 16 tetor tė vitit 1961, nėna i shkruan atit Neuner, duke i bėrė tė ditur pėr gjendjen e rėnde shpirtėrore tė saj, po edhe pėr kėnaqėsinė qė e dashuron Zotin nėpėrmjet motrave qė i udhėheq:

    “Kur i udhėheq motrat e mia qė t’i afrohen sa me shumė Jezusit, kur i mėsoj ato ta duan Atė me dashurinė e tyre tė thellė, tė devotshme e personale, dėshiroj aq shumė tė jem e aftė ta bėj tė njejtėn gjė ( si ato). I shoh motrat duke dashur Zotin pikėrisht para syve tė mi, duke iu afruar aq shumė Atij, dukė u bėrė ditė pėr ditė aq tė ngjashme me Tė, e unė, o Atė, jam krejtėsisht vetėm, e zbrazėt, e pėrjashtuar, pikėrisht e padėshiruar. Megjithatė, me gjithė sinqeritetin e zemrės sime, jam e lumtur qė i shoh duke dashur, i shoh motrat tė bėhen si Ai. Jam e lumtur ta dua Atė nėpėrmjet tyre (…) Besnikėrisht i jam pėrmbajtur pėrcaktimit tim nė ushtrimet shpirtėrore. Sa mė e madhe tė jetė vuajtja, sa mė e dendur tė jetė errėsira, aq mė ėmbėl do t’i buzėqesh Zotit”.

    Nė njė letėr tjetėr (mė 15 janar 1963), Nėna pėrsėri i shkruan atit Neuner:

    “Zoti ėshtė duke e bėrė lojėn e tij, unė i jap atė qė ai do. Duket se Ai nuk do qė unė tė kem ngushėllimin njerėzor, qė del nga ajo qė i flas. Jam e lumtur pėr ēdo gjė qė e bėn Atė mė tė lumtur. Pranoj ēdo gjė qė ai mė thotė”.

    Pak ditė mė vonė (mė 23 tetor 1961) Nėna i bėn tė ditur atit Neuner se kishte filluar tė mėsohej me errėsirėn dhe me vuajtje pėr arsye se ato ishin dhunti i vetė Hyjit, prandaj nuk ishte e vetmuar:

    “Jo, atė, nuk jam vetėm: e kam errėsirėn e Tij, e kam dhembjen e Tij, e kam kėtė dėshirė tmerrėsisht tė zjarrtė pėr Tė, ta dua, ndėrsa unė pėr Tė nuk jam e dashur. E di se me Krishtin jam njėsuar pandanshėm, pėr arsye se, sipas vullnetit tim, mendja ime ėshtė e pikėzuar (fiksuar) vetėm pėr Tė e nė Tė”.
    Torrkerry



    6).NGA SHENJAT E PARA TĖ ERRĖSIRĖS SHPIRTĖRORE DERI TEK TUNDIMET E MĖDHA (vazhdim).


    Nga pėrvoja e Nėnės Tereze mund tė kuptojmė nė njė mėnyrė tė re, ēfarė ėshtė shenjtėria. Pėr kėtė kėto fjalė qė lexojmė kėtu, janė shumė tė rėndėsishme pėr ata qė e marrin seriozisht ekzistimin e tyre.




    Dy vjet mė vonė (para 8 janarit tė 1965-shit) Nėna i shkruan pėrsėri atit Neuner, duke i pėrmenduur pėrsėri errėsirėn, vuajtjen, vetminė e jashtėzakonshme dhe dhimbjen qė pėrjetonte pėr shkak se e ndiente mungesėn e Zotit.
    Kjo gjendje paraqite njė ferr tė vėrtetė pėr tė.
    Megjithatė, kishte njė ngushėllim tė madh: gjitha ajo ishte vepėr e Krishtit dhe ajo e pranonte si tė tillė:

    “Pėr sa mė pėrket mua, ēka mund t’ju them?
    S’kam asgjė, meqenėse nuk e kam Atė, qė zemra ime dhe shpirti im digjen ta kenė.
    Vetmia ėshtė shumė e madhe. Qoftė brenda, qoftė jashtė, nuk e gjej asnjėrin qė t’i drejtohem.
    Mė ka hequr Zoti jo vetėm ndihmėn shpirtėrore, por edhe atė njerėzore.
    Nuk mund tė flas me askėnd, e nėse flas, asgjė nuk hyn nė shpirtin tim.
    Dėshiroja shumė tė flisja me ju nė Bombay, megjithėse as qė jam pėrpjekur qė tė takohemi.
    Nė qoftė se ekziston ferri, duhet tė jetė ky.
    Sa e dhimbshme ėshtė tė jetosh pa Zot. Pa lutje, pa besim, pa dashuri. E vetmja gjė qė ende mbetet ėshtė bindja qė vepra ėshtė e Tij, qė motrat dhe vėllezėrit janė tė Tij”.

    Nė njė takim nė Romė (mė 15 tetor 1976) Nėna ia beson atit Le Joly atė qė i ndodhte nė shpirt:

    “Janė disa ēaste kur ndihem si guaskė e zbrazėt, e zhveshur (e privuar) nga ēdo pėrbėrės brenda meje”.

    Mė 17 shkurt 1978 Nėna i shkruan atit Van der Peet se edhe mė errėsirė dhe vuajtje ishte e Krishtit, madje ishte e gatshme tė pranojė qė Krishti ta bėjė copa-copa dhe pėrsėri, edhe si e tillė, do tė jetė e tij:

    “Jam duke u kthyer nė Kalkutė pėr ushtrime shpirtėrore prej tetė ditesh, qė fillojnė mė 19 nė mbrėmje, kėshtu do tė kem mundėsi qė disa ditė t’i kaloj vetėm mė Krishtin, pra ta ndaj gėzimin mė tė.
    Jam nė dispozicionin e tij.
    Mund tė bėjė me mua atė qė dėshiron, pa mė pyetur fare. Dėshiroj tė jem vetėm vogėlushja e tij, nėse ai dėshiron, ndryshe do tė jem e lumtur qė unė tė jem asgjė e Ai tė jetrė gjithēka”.

    Ndėrsa mė 22 shtator 1979:

    “Pėr sa i pėrket heshtjes dhe zbrazėtirės, ato janė aq tė Mėdha sa unė shikoj dhe nuk shoh, dėgjoj e nuk ndiej.
    Gjithēka lėviz, por nuk flet. Jam e pafuqishme ose rrezikshme.
    Dėshiroj tė lutesh pėr mua derisa qė t’i ketė duart e lira, e nėse Ai vendos tė mė bėjė copė e grimcė, ēdo pjesė, edhe pse e vogėl, do tė jem vetėm e Tij”
    Nė njė letėr tė vitit 1985, dėrguar jezuitit Albert Huart-it, Nėna shkruan njė gjė tė qenėsishme: ēdo gjė qė bėn pėr tė tjerėt i shkakton kėnaqėsi dhe pėrshkohet nga drita e Hyjit, ndėrsa nė brendinė e shpirtit tė saj vazhdon errėsira:

    “Atė, e marr me mend se kur e hap gojėn t’u flas motrave dhe njerėzve pėr Zotin dhe pėr veprėn e tij, kjo u sjell atyre dritė, hare e guxim. Mirėpo, unė nuk ndjej asgjė. Brenda ėshtė krejtėsisht errėt dhe ndjej se jam e shkėputur krejtėsisht nga Zoti”.

    Nė mendimet e pėrmendura tė Nėnės Tereze, qartėsohen dy gjėra tė qenėsishme:
    a) Prania e vijueshme e errėsirės dhe e vuajtjes, qė shkojnė e marrim pėrmasė gjithnjė e mė tė ndjeshme, dhe
    b) Besimi edhe mė i fortė nė dashurinė e Hyjit e nė dritėn hyjnore, qė nėnkupton dashurinė pėr njeriun dhe flijimin pėr tė.


    Torrkerry


    NGA KOMUNITETI KATOLIK

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    11-09-2008
    Postime
    60
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    7) ERRĖSIRA, DHURATĖ E HYJIT DHE PĖRLIGJE E PĖRMASĖS HYJNORE.


    Errėsira dhe vuajtja shpirtėrore e Nėnės Tereze janė dukuri thellėsisht tė lidhura me besimin ndaj Hyjit dha ndaj njeriut.
    Nė historinė dymijėvjeēare tė krishterimit janė shėnuar shembuj tė shumtė qė e pėrligjin kėtė gjė, po jo dhe pėr njė kohė kaq tė gjatė e pėr njė vijimėsi dhe intensitet tė tillė.

    Ēeshtja kryesore, qė ia shkaktoi errėsirėn dhe vuajtjen shpirtėrore Nėnės Tereze, lidhet me dyshimin se Hyji e kishte harruar pėr arsye qė nuk e ndiente ngrohtėsinė dhe dashurinė e Tij si mė parė.
    Ky dyshim mbėshtetet nė pėrshtipjen se ndoshta nuk bėnte mjaftueshėm pėr Hyjin, se, ndoshta, nuk vepronte sipas dashurisė dhe dritės sė Tij, ashtu si donte Ai.

    Meqenėse Nėna Tereze, qysh nė moshėn e re, kishte vendosur t’i dhurojė Hyjit krijues gjithēka tė qenies dhe tė dashurisė sė saj, prite qė Ai t’i afrohej gjithnjė e mė shumė dhe, nė ēdo veprim, ta ndiente vijimisht ngrohtėsinė dhe praninė e Tij.
    Nė vend qė ta pėrjetonte kėtė, siē e pėrjetonte mė parė, Nėna ndihet e vetmuar, e braktisur dhe dyshimi ia brente zemrėn dhe mendjen.

    Sipas Shėn Gjonit tė Kryqit nė Besėlidhjen e Vjetėr janė njė varg shembujsh tė errėsirės dhe tė vuajtjes shpirtėrore, si mund tė dėshmohet me Jereminė, Jobin, Davidin etj.
    Pa qėllim qė tė zgjatem rreth kėsaj dukurie, po sjell vetėm njė shembul nga Psalmi 13 (12), ku pandėrmjetėsisht bėhet fjalė pėr errėsirėn dhe vuajtjen.
    Deri kur, o Zot, ti do tė mė harrosh?
    Deri kur fytyrėn nga unė do ta fshehėsh?
    Deri kur dhembjen nė shpirt do ta mbaj:
    Me zemėr tė kthyer do tė jem ditė e natė?

    Duke folur pėr “natėn e ėrrėt tė zjarrit tė dashurisė” Shėn Gjoni e Kryqit thekson se errėsira ėshtė proces i pastrimit dhe i njėtėsimit me Hyjin:

    Shpirti qė pėrjeton kėtė gjendje tė pastrimit ėshtė i vetėdijshėm se e do Zotin. Ėshtė i gatshėm tė japė jetėn edhe njėmijė herė pėr tė: megjithatė, jo vetėm nuk gjen nė kėtė njė ngushėllim (prehje), po ngarkohet me njė peshė edhe mė tė madhe. Ai personi e do shumė Zotin pa u marrė me asgjė tjetėr pos me tė, po ndjen aq shumė mjerim sa nuk mund tė besojė se Zoti e do pėr arsye se s’ka motiv as nuk do tė ketė qė ta bėjė (ta dojė)…”.

    Kjo gjendje, qė nė qenėsi shėrben pėr “njėsimin hyjnor”, ndodh pėr arsye se shpirti pastrohet duke u “pėrshkuar nga drita hyjnore”, qė “nuk i ndodh asnjėrtit nė mėnyrė tė njėjtė”.
    Pra errėsira, sipas Shėn Gjonit tė Kryqit, ndodh pėr ta ndiēuar dhe pėr ta ushqyer shpirtin me dritėn hyjnore:

    “…Kjo natė, nėse prodhon errėsirė nė shpirt, kjo ngjet vetėm pėr tė ndiēuar atė (shpirtin): nėse e pėrulėson dhe e privon nga ēdo e mirė, e bėn vetėm pėr ta ngritur; nėse e zhvesh nga ēdo pasuri dhe marrėdhėnie njerėzore, e bėn vetėm pėr ta pėrgatitur hyjnisht qė t’i pėrjetojė dhe t’i shijojė gjėrat mbinatyrore dhe natyrore nė lirinė e pėrsosur tė shpirtit”.

    Torrkerry





    7) ERRĖSIRA, DHURATĖ E HYJIT DHE PĖRLIGJE E PĖRMASĖS HYJNORE (vazhdim).

    Mendoj se gjendja e tillė e shpirtit ngjet, para sė gjithash pėr shkak tė ballafaqimit tė dy botėve: asaj konkrete dhe asaj hyjnore.
    Nė tė vėrtetė, nė “natėn e errėt” (sipas shėn Gjonit tė Kryqit) shpirti lirohet nga ndjenjėsimi i zakonshėm dhe normal dhe “mbushet” me cilėsi qė deri nė atė ēast kanė qenė tė panjohura, tė huaja pėr tė.
    Duke u gjetur nė gjendje tė tillė tė kėmbimit, ndėrrimit – dhunti e hirit tė Hyjit – shpirti i vihet nė dyshim tė madh pėr shkak tė frikės se e ka humbur Hyjin, ngrohtėsinė dhe dashurinė e tij.
    Nėna Tereze mė 1962 pyete: “Pse Ai (Krishti) m’i jep tė gjitha, pas vetvetes?”.

    Gjendja e kėtillė shpirtėrore, natyrisht u ndodh njerėzve qė i pėrkushtohen mė gjithė shpirt dashurisė sė Hyjit, qė lutjen e kanė pjesė tė qenėsishme tė jetės e tė veprimit dhe qė synojnė qė dashurinė hyjnore ta bartin e ta mbjellin nė shpirtrat e njerėzve.
    Nė tė vėrtetė, personat qė lidhen ngushtė mė Hyjin dhe me dashurinė e tij e pėrjetojnė kėtė ndėrrim shpirtėror dhe pikėrisht ky ndėrrim ua shkakton dyshimin, qė kur tė analizohet nė thellėsi, del si i zakonshėm.

    Dukurinė e errėsirės dhe e vuajtjes shpirtėrore e pėrjetoj dhe shėn Augustini. Edhe pse ishte bindur se “e vetmja gjė, pėr tė cilėn unė nuk dyshoj nė vetėdijen time, Jezu Krisht, ėshtė qė tė dua Ty. Fjala jote mė ka prekur nė shpirt dhe unė tė kam dashur. Por edhe qielli dhe toka, si edhe gjithēka qė ato pėrmbajnė, mė thonė tė tė dua, dhe nuk pushojnė sė thėni ēdo njeriu njė gjė tė tillė, qė tė mos ketė shfajėsim pėr asnjė njeri” theksonte se pėrkundėr shtypjes qė i bėntė errėsira dhe vuajtja, e kishte ruajtur tė gjallė dashurinė pėr Hyjin dhe dritėn e tij:

    “O e vėrtetė, dritė e shpirtit tim, ti mos lejo qė tė mė flasė errėsira ime! Si uji kam kulluar deri kėtu poshtė dhe errėsira mė mbulon. Por edhe nga kėtu unė tė kam dashur. Unė bridhja sa andej – kėndej dhe u kujtova pėr ty.
    Dėgjova zėrin tėnd prapa kurrizit tim qė mė thėrriste nga pas: mezi e dėgjova nė zhurmėn e madhe tė diskutimeve pafund. Ja ku mė ke tani, duke u kthyer i pėrvėluar, e i etur drejt burimit tėnd.
    Askush tė mos mė zėrė rrugėn, unė dua tė pi e tė jetoj.
    Nuk dua tė jem mė unė jeta ime: kam jetuar keq me jetėn time dhe pėr veten time kam qenė i vdekur; te ti rijetoj!”.

    Gjakimi kryesor i Shėn Augustinit, siē pėrligjet dhe me ēdo veprim tė Nėnės Tereze, ishte bashkimi me Hyjin; sa mė shumė qė Hyji do tė kėtė vend brenda tij, jeta e tij do tė jetė mė e pasur dhe mė e vėrtetė, jeta e vet Zotit nė tė:

    “Kur tė mund tė bashkohem me ty nė tė gjithė qenien time, asgjė nuk do tė jetė pėr mua vuajtje dhe mundim, gjitha jeta ime do tė jetė e gjallė dhe e mbushur plot me Ty. Ndėrsa tani qė ende nuk jam i mbushur plot me Ty, jam pėshė ndaj vetes sime, sepse atė qė mbushet me Ty, ti e ngre lart dhe e lehtėson”.

    Dhe Shėn Augustini gjithmonė nė “Rrėfimet” shkruan edhe:

    “Pėrveē kėsaj, tani qė vajtimi im dėshmon bezdinė qė ndiej pėr veten time, je ti drita dhe kufiri i dėshirės, i kėnaqėsisė, i dashurisė, derisa tė mė bėsh tė skuqem me veten time, tė iki nga vetvetja pėr tė tė pėrqafuar Ty, pėr tė mos e dashur kenaqėsinė as pėr mua, as pėr Ty, veē atė qė unė kam nga Ti. Unė jam i gjithi pėrpara teje, Jjezu Krisht, sido qė tė jem”.
    Pra vetėm Hyji me hirin e tij mund t’i ndezė dritėn dhe mund t’ia zvogėlojė errėsirėn dhe vuajtjen shpirtėrore, askush tjetėr:

    “Shiko, Jezu Krisht, se nuk gėnjej pėrpara teje: shpirti im ėshtė si fjala ime. Do ta ndezėsh ti bishtukun tim, Perėndia ime, Jezu Krisht, dhe do tė bėsh pak dritė nė errėsirėn time”.

    Dhe nė njė vend tjetėr ai shkruan: “Ti je mjeku, ndėrsa unė i sėmuri; ti ke mėshirėn, unė mjerimin. A nuk ėshtė jeta njerėzore mbi kėtė tokė njė provė?”.

    Torrkerry.


    8) 7) ERRĖSIRA, DHURATĖ E HYJIT DHE PĖRLIGJE E PĖRMASĖS HYJNORE (vazhdim).

    Kjo pėrligjet dhe nga Tereza e Krishtit Fėmijė, e dashuruar nė Zotin, e cila nė ditarin e saj (lexo: nė letrėn shkruar eprores sė saj) shkruan midis tė tjerash:

    “Nėnė e dashur, mbase ke fituar pėrshtypjen se po e teproj me dėshminė time. Nė tė vėrtetė, tė gjykosh pėr ndjenjat e mia nė bazė tė poezive tė shkurtra qė i pėrftova gjatė kėtij vit, do t’iu duhet njė shpirt plot e pėrplot ngushėllim, pėr tė cilin veli i besimit ėshtė, tė thuash, i shqyer…, mirėpo, nuk ėshtė mė pėr mua njė vel, po njė mur qė mberrin deri nė qiell dhe e pengon pamjen e kupės sė qiellit me yje…
    Kur e vė nė peshojė lumturinė e qiellit, pronė e pėrhershme e Zotit, nuk provoj asnjė kėnaqėsi, pėr arsye se thjeshtė llogaris atė qė duhet ta besoj.
    Ėshtė e vėrtetė, herė mbas herė njė rreze e vogėl e diellit e ndriēon errėsirėn time, atėherė, pėr njė cast, pushon prova, po nė vijim, kujtimi pėr atė rreze, nė vend qė tė mė shkaktojė gėzim, e bėn errėsirėn time edhe mė tė madhe”

    Torrkerry




    7) ERRĖSIRA, DHURATĖ E HYJIT DHE PĖRLIGJE E PĖRMASĖS HYJNORE (vazhdim).

    Edhe ati Pio, qė u shpall mė vonė shenjt, e pėrjetoi dukurinė e errėsirės dhe e vuajtjes shpirtėrore, qė u shpreh pėrmes pesė plagėve, nė duart, nė dy kėmbėt dhe nė gjoks.
    Nė tekstin e lutjeve dhe tė letrave tė lėna nė dorėshkrim, qė u botua mbas ndėrrimit tė jetės sė tij, theksohet errėsira shpirtėrore dhe dyshimi se mos Hyji e kishte braktisur dhe, si rrjedhojė e kėsaj, vuante pėrtej masės.
    Pėrkimet e mendimeve tė tij tė thėna nė tekstet e lutjeve dhe tė letrave tė lėna nė dorėshkrim, me mendimet e Nėnės Tereze tė shfaqura nė letrat qė u botuan nė vėllimin e pėrmendur tė atit Brian, janė tė shumta e tė mėdha, ndonjėherė thuajse tė njėjta. Ati Pio shkruan:

    “Zoti im, kam humbur
    dhe tė kam humbur!
    A thua do tė tė rigjej?
    Ndoshta tė kam humbur
    pėr gjithmonė?
    Mė ke dėnuar
    tė jetoj pėr amshim larg fytyrės sate?”.

    Dhe akoma:

    “Ndjehem se po vdes, Zoti im,
    e ju e shihni sesi shuhet kjo krijesė e dobėt
    qė e tėra shkrihet pėr ju,
    ndėrsa ju rrini indifferent
    tė ju thėrras tiran, i ashpėr?
    Ahme! Ē’jam duke thėnė!...
    Mė fal, o Zot, dashuria ime!
    Jam jashtė vetvetes
    dhe nuk di se ēfarė them.
    Ju mė keni bėrė,
    tė padurim,
    ju mė keni pushtuar,
    ju m’i keni djegur tė gjitha tė brendshmet,
    ju mė keni futur nė brendėsinė time
    njė lumė tė zjarrtė”

    Edhe nė letrat dėrguar drejtuesve shpirtėrorė ati Pio vė nė dukje vuajtjen shpirtėrore (dhe fizike nga plagėt). Kėshtu nė letrėn e 5 shtatorit tė vitit 1918, nisur atit Benedetto, thotė:

    “Ndihem i mbushur nga njė oqean i zjarrtė”, ndėrsa njė muaj e gjysmė mė vonė i bėn tė ditur pėr gjendjen tepėr tė rėndė shpirtėrore dhe pėr mėnyrėn sesi kishte ndodhur me pesė plagėt qė i ishin shfaqur pa pritur e pakujtuar: “ Ēka t’ju them rreth asaj qė mė pyetni si ka ndodhur kryqėzimi im? Zoti im, ēfarė rrėmuje dhe ēfarė pėrulje (poshtrimi) provoj pėr atė qė Ti ke treguar nė kėtė krijesė tėnde meskine”.
    Po pėrmend tė dhėna se edhe Biri i njeriut, Jezu Krishti, aq sa shenjėzon shpėtimtarin pėr njeriun, aq edhe vuajtėsin ( Mk 10,45). Pra, Krishti ėshtė Zoti qė vuan (Is 53), Zoti i vuajtjes, flijuesi i vėrtetė. Krishti, bir i njeriut, lindi e jetoi nė vuajtje, si njerėzit e tjerė, pikėrisht ashtu siē theksonte Goethe (mbėshtetur tek Plotini) : “Syri s’do tė duhet tė shihte nėse s’do kishte nė vete natyrėn e diellit”, “ose siē vė nė dukje papa Benedikti XVI: “ Ēdo proces i njohjes nė njė farė mėnyre pėrmban pėrherė njė proces tė asimilimit, njė lloj njėjtėsimi ( unifikimi) midis atij qė e njeh ( njė diēka) dhe asaj qė njihet, gjė qė ndryshon sipas nivelit ontologjik tė subjektit qė njeh dhe tė objektit qė njihet”.
    Nė vijim, vetėm dhe dy raste, qė lidhen me Krishtin, Zot i gjallė mes njerėzve.
    I pari ka tė bėj me dhembjen shpirtėrore tė Krishtit, kur mbėrrin me nxėnėsit e vet nė kopshtin e Gjetsemanit. Ndėrsa u thotė atyre tė luten:

    “Mori me vete Pjetrin dhe dy bijtė e Zebedeut. Atėherė filloi tė trishtohej e tė ngushėllohej. E u tha:
    ‘Shpirtin ma kaploj njė trishtim qė ēon nė vdekje. Qėndroni kėtu dhe rrini zgjuar me mua!’

    Pastaj u largua pakėz, ra me fytyrė pėr dhe e lutej :’Ati im, nėse ėshtė e mundur, largoje prej meje kėtė kelk mundimesh! Megjithatė, le tė bėhet, jo si dua unė, por si do ti’.
    Dhe u kthye tek nxėnėsit, i gjeti fjetur dhe i tha Pjetrit:
    ‘Si kėshtu s’mund tė rrini zgjuar me mua as pėr njė orė tė vetme? Rrini zgjuar e lutuni tė mos bini nė tundim! Shpirti, vėrtet, ėshtė i gatshėm, por trupi ėshtė i ligshtė.’

    Prapė shkoi tė dytėn herė e u lut:
    ‘Ati im! Nėse s’mund tė kalojė ky kelk mundimesh pa u pirė prej teje, u bėftė vullnesa jote!’ (Mt 26, 37-42).

    Rasti i dytė lidhet me fjalėt e Jezu Krishtit nė kryq, kur i drejtohet Atit krijues:
    “ Eli, Eli! Lema sabakthani? Hyji im, Hyji im! Pse hoqe dorė prej meje” (Mt 27, 28).

    Nėna Tereze ishte e vetėdishme pėr errėsirėn dhe pėr vuajtjen shpirtėrore qė e pėrcollen duke filluar nga viti 1937 ( nė mos edhe mė herėt), mirėpo, po ashtu ishte e vetėdishme pėr besimin e thellė e tė palėkundur pėr Hyjin, pėr dashurinė e Tij dhe pėr pėrmasėn hyjnore qė Hyji ia kishte dhuruar. Ajo e ndiente kėtė cilėsi nė shpirtin e saj dhe nė dashurinė qė kishte pėr njerėzit, sidomos pėr tė varfėrit e mė tė varfėrve ; e vėrente nė ēdo veprim qė bėnte, nė tė gjitha mbrritjet, qė pėr tė, pa pėrjashtim, ishin tė gjitha vepėr e dashurisė sė Hyjit, pėrmbushur prej saj dhe motrave tė saj. Pra siē thekson me tė drejtė ati Brain : “Vetėdija pėr provaninė hyjnore mjaft e qartė nė veprim dhe nė jetėn shpirtėrore tė Nėnės Tereze ishte njė mbėshtetje e madhe nė ēastet mė tė vėshtira tė saj”.

    Torrkerry


    7) ERRĖSIRA, DHURATĖ E HYJIT DHE PĖRLIGJE E PĖRMASĖS HYJNORE (vazhdim).



    Mbas dhėnien sė besės Hyjit se do tė jetė pėr gjithė jetėn e Tij, pa kushte dhe pa kėrkuar asnjė shpėrblim pėr veten e saj, “ t’i dhurojė Hyjit gjithēa qė Ai do t’i kėrkonte”,
    nėna u njėsua me dashurinė dhe me dritėn e Hyjit dhe ajo dritė i priu nė jetė e nė ēdo veprim.
    Kjo miqėsi,”e bazuar nė besimin dhe nė dashurinė e madhe pėr Krishtin” dėshmohet kur ajo ia rrėfen mėkatet Birit tė Hyjit dhe Ai ia fshin ato, siē del nė njė letėr tė saj, nisur atit Van der Peet, pas ushtrimeve shpirtėrore pesėditore dhe pas rrėfimit:

    “…ia kam thėnė tė gjitha mėkatet e mia, e Krishti m’i ka marrė tė gjitha mėkatet.
    Mbas rrėfimit e kam ndjerė zemrėn time duke kėnduar. Falėminderit Jezus, qė m’i
    more mėkatet e mia. Thjesht, Ai i fshiri ato”.

    Torrkerry



    7) ERRĖSIRA, DHURATĖ E HYJIT DHE PĖRLIGJE E PĖRMASĖS HYJNORE (vazhdim).

    Me njė fjalė, Nėna e kishte kuptuar nė qenėsi jetėn e njeriut brenda jetės sė Hyjit, prandaj thoshtė:

    “Jeta ėshtė vetė jeta e Krishtit nė ne”,

    Prandaj zbatoi nė jetėn e vet dhe me jetėn e vet porosinė e Shėn Palit se nuk ėshtė ajo qė jetonte, po Krishti jetonte nė tė (Gal 2,20), dhe porosinė e Ungjillit: “Kush don tė jetė i pari midis jush, do tė jetė shėrbėtori i tė gjithėve” (Mk 10,44), pėrcaktim qė vetė Krishti e pėrligji deri nė kryqėsim, i cilėsuar si shtegtim i dashurisė dhe i shėrbimit dhe qė pėrmbys ēdo logjikė njerėzore.
    Nėna ishte e vetėdijshme se “Pėr tė mberritur tė bėhemi tė shenjta, duhet tė vuajmė shumė.Vuajtja e krijon dashurinė dhe jetėn nė shpirtra. Tė rrimė, me Marinė, pranė Krishtit tė kryqėzuar me kashtej (kelqet, kelk) tanė tė bėrė nga katėr kushtet e me plot verė tė flijimit tė vetes sonė”.

    Vuajtjen dhe errėsirėn shpirtėrore Nėna Tereze i pėrballoi me dashurinė hyjnore dhe me gėzim, pėr arsye se siē i shkruante kryeipeshkvit tė Kalkutės, Perier:

    “Dua tė jem apostole e haresė”.

    Nėna deshi dhe diti tė flijohej pėr tė tjerėt, duke mos kursyer asgjė, qė i solli gėzim dhe ja shtoi dashurinė pėr Hyjin.
    Ajo e kishte tė qartė faktin se “besimi i plotė dėshmohet kur i jepemi plotėsisht Zotit, pėr arsye se Zoti na ėshtė dhėnė neve.
    Nėse Zoti, qė s’ka asnjė borxh me ne, ėshtė i gatshėm tė na japė edhe veten e tij, si mund t’i pėrgjigjemi dashurisė sė tij duke u kufizuar t’ia japim vetėm njė pjesė tonėn?
    Duke e mohuar vetveten, unė e nxis Zotin tė jetojė pėr mua…
    Sa lehtė ėshtė ta pushtosh Zotin!
    Ne i jepemi atij e Zoti bėhet i yni dhe nuk kemi asgjė tjetėr pos Zotit. Ēmimi me tė cilin Zoti e kompenson besimin tonė nė tė ėshtė ai vetė”

    Dhe

    “Lutuni ( i shkruan atit Van Exemit) qė unė tė kem dritė tė shoh dhe tė kem forcėn tė lirohem nga ēdo gjurmė e un-it tim nė ēdo veprim. Duhet tė zhdukem krejtėsisht nėse dua qė Zoti t’i ketė tė gjitha”.

    S’ka dyshim se errėsira e nėnės Tereze ėshtė rrjedhojė e veprimit tė Hyjit nė shpirtin e saj dhe e shndėrrimit tė saj, siē thoshin motrat, nė “urė midis njerėzve dhe Zotit, t’u sjellė atyre mėshirėn e Zotit dhe t’i drejtojė tek Zoti”
    Nėna i pėrjetoi dhe i kuptoi vuajtjen dhe errėsirėn, siē thuhet nė psalmin 139:
    “As errėsira pėr ty e errėt nuk do tė jetė”.
    Ajo ishte e bindur nė faktin se: “Nėse njė herė e kemi Zotin brenda nesh (i thotė gazėtarit Desmond Doig, redactor i ‘Calcutta Stateman’ – v.ime), do ta kemi pėr gjithė jetėn…Mirėpo, jam e bindur se ėshtė Ai, nuk jam unė.
    Ėshtė puna e tij, jo e imja.
    Pa tė nuk mund tė bėj asgjė. Edhe Zoti nuk mund tė bėj asgjė pėr atė qė ėshtė plot me vetveten. Ėshtė e nevojshme tė mos kesh brenda assgjė, pėr tė lėrė mundėsinė qė ai tė bėjė atė qė dėshiron. Edhe gjeja mė e bukur qė i pėrket Zotit, dije: ėshtė i gjithėpushtetshėm, megjithatė nuk e detyron askėnd me forcėn”.

    Ky qėndrim i saj pėrligjet edhe nga njė letėr dėrguar atit Neuner, ku dalin nė dritė dy gjėra tė qenėsishme: Nėna Tereze ėshtė e vetėdijshme se errėsira shpirtėrore ėshtė vepėr e Zotit dhe se ajo ėshtė e lumtur qė s’ka asgjė; se ėshtė njė hiē dhe Hyji ėshtė gjithēka:

    “…I kemi marrė trembėdhjetė postulante tė reja janarin e kaluar dhe tashmė tė gjitha ė mbushura me gėzim qė tė vuajnė pėr tė varfėrit e Zotit. Do ta kemi njė grup tė mirė nė muajin maj qė do t’i pėlqejė Zotit. E unė vetėm vėshtroj dhe mrekullohem. Asgjė nuk mė hyn brenda. Gjatė kėtyre ditėve kam kuptuar njė gjė. Fakti se Zoti dėshiron qė unė tė jem pa gėzime thesareve tė jetės shpirtėrore, jam duke dhėnė gjithēka nga zemra dhe shpirti pėr t’u ndihmuar motrave tė mia qė tė jenė nė latėsinė e detyrės.
    I shoh tė rriten nė shenjtėri prej ditės nė ditė, tė rriten nė dashurinė e Zotit, e kjo mė bėn tė lumtur. Pėr sa mė pėrket mua, unė kam vetėm gėzimin qė s’kam asgjė, as dhe realitetin i pranisė sė Hyjit. Asnjė lutje, asnjė dashuri, asnjė besim.Asnjė tjetėr pos dhembjes sė vijueshme tė dėshirės sė zjarrtė pėr Hyjin”

    Torrkerry


    7) ERRĖSIRA, DHURATĖ E HYJIT DHE PĖRLIGJE E PĖRMASĖS HYJNORE (vazhdim).


    Nėna ishte njeri – vdekatare, prandaj si besimtare me pėrshpirtshmėri tė jashtėzakonshme, kiste nevojė ta ndiente gjithnjė ngrohtėsinė dhe praninė e Hyjit, dashurinė, dritėn, ndihmėn dhe pėrkrahjen e tij. Shėn Pali thotė: “Vetė nuk mundem asgjė, mirėpo mundem gjithēka me atė qė mė pėrkrah”.
    Me pėrmasėn hyjnore tė dhuruar nga Hyji, Nėna nuk e ndiente grohtėsinė dhe pėrkrajen nė shpirtin e saj si mė parė pėr arsye se atė e kishte brenda qenjes sė vet: edhe ajo vetė ishtė bėrė dritė e Hyjit, vepronte e drejtuar dhe e mbėshtetur nga ajo dritė.
    Pra duke i dhėnė Hyji cilėsitė hyjnore njė krijese tė vet, njė njeriu, siē ndodhi me Nėnėn Tereze, ai person nuk mund t’i kishte njėjtė tė gjitha ndijimet e tė ndjehej shpirtėrisht si mė parė.
    Mendoj se kėtu qėndron njė nga ēėshtjet kryesore qė shkaktoi dyshimin, lėkundjen, frikėn te Nėna se Hyji e kishte braktisur.
    Nė Ungjillin e Gjonit thuhet: “ēka lind prej mishit, mish ėshtė; ēka lind prej shpirtit, shpirt ėshtė” (3,6).
    Nėna Tereze jetoi dhe veproi me kėto dy cilėsi.

    Errėsira – vuajtja shpirtėrore e Nėnės, pra, nuk ishte dėshmi e shuarjes ose e mosbesimit tė saj nė Hyjin, pėrkundrazi ishte dėshmi e dashurisė, e besimit dhe e njėsimit mė tė madh me tė.
    Kjo dėshmohet nga fjalėt e saj : “Vetėm nė dėgjimin e Hyjit, qė na flet nga thellėsia jonė dhe nė lutjen, i gjejmė vullnetin dhe vendosjen (pėrcaktimin) qė tė dalim nga tundimet e mėdyshjeve tona”,

    Dhe

    “Heshtja na jep njė vision tė ri tė gjėrave. Kemi nevojė pėr kėtė heshtje pėr tė mbėrritur te shpirtrat. E qenėsishme nuk ėshtė ajo qė ne themi, por ajo qė na thotė Zoti e qė Ai u thotė tė tjerėve nėpėrmjet nesh. Krishti na pret gjithmonė nė heshtjen. Na dėgjon nė heshtje: nė heshtje u flet shpirtrave tanė. Nė heshtje mund tė dėgjohet zėri i tij. Heshtja e brendshme ėshtė shumė e vėshtirė, por duhet t’i shtojmė pėrpjekjet qė tė lutemi. Nė kėtė heshtje zbulojmė njė energji tė re dhe njė bashkim tė ri. Bashkimin e mendimeve tona me tė Tijat, bashkimin e lutjeve tona me tė Tijat, bashkimin e veprimeve tona me tė Tijat, tė jetės sonė me tė Tijėn”

    Torrkerry


    7) ERRĖSIRA, DHURATĖ E HYJIT DHE PĖRLIGJE E PĖRMASĖS HYJNORE (vazhdim).

    Duket e pabesueshme, po pikėrisht dyshimi dhe frika se mos e ka braktisur Hyji, e bėn besimin e Nėnės Tereze mė thelbėsore e mė tė patundur.
    Fjalėt e Nėnės qė lutja i dukej e ftohtė, se Zoti nuk e donte mė, lidhet me faktin se, siē u tha mė lart, nė qenien e saj bashkėjetonin dhe ndėrplotėsosheshin cilėsi tė dy botėve: asaj konkrete (tokėsore) dhe asaj hyjnore:

    “Nėna Tereze e dinte se errėsira e saj ishte ēmimi qė duhej ta paguante pėr tė ndezur “zjarrin e dashurisė” dhe “Me jetėn e saj tė flijuar nė shėrbim tė tė varfėrve, Nėna Tereze pėrqafoi tė njėjtin fat tė Krishtit”. (Atė Brian).

    Njė mendim tė ngjashėm e shprehu dhe Ati Raniero Cantalamessa, i cili theksoi se me natėn e errėt tė shpirtit, Nėna Tereze “bashkėjetonte ēuditėrisht me njė paqe dhe me njė lumturi, qė siē e thoshte ajo vetė, nuk do ta kėmbente me asgjė tjetėr nė botė, qė asnjėri nga mistikėt e tjerė nuk do ta bėnte”.
    Duhet theksuar se Hyji nuk i jep njė krijese pėrmasėn hyjnore pėr lumturinė vetjake (tė vetė krijesės, tė shenjtit), por pėr tė tjerėt, pėr tė mbartur dashurinė hyjnore tek tė tjerėt dhe pėr t’i bartur tė tjerėt tek Ai.
    Kėtu qėndron njė nga qenėsitė kryesore tė besimit, tė veprimit, tė errėsirės dhe tė vuajtjes shpirtėrore tė Nėnės Tereze: vegla e Hyjit (nė kėtė rast Nėna Tereze si vegėl e Krishtit) shndėrrohet nė hir tė Hyjit dhe nuk e ndien kėnaqėsinė vetjake tė njeriut tė zakonshėm, por jeton dhe vuan pėr tė tjerėt, pėr t’u ofruar tė tjerėrve kėnaqėsi. Shenjtėrit s’kanė kėnaqėsi vetjake pėr arsye se kėnaqėsia e tė tjerėve bėhet dhe ėshtė kėnaqėsia e tyre.
    Pra, Hyji nuk i ndrit njerėzit me dritė pėr shkak tė atyre vetė, por pėr ta kumtuar e pėr ta pėrhapur dashurinė hyjnore midis njerėzve, pa marrė parasysh racėn, fisin, ngyrėn, qė t’i bėjė ata me veti tė hyjnueshme.

    Krijesat njerėzore me cilėsi tė tilla, pėrkatėsisht shenjtėrit, u japin shembullin njerėzve pėr t’u dashur mes tyre me dashurinė e Hyjit:

    “Pikėrisht kjo dashuri (ndaj Hyjit) tė hap rrugėn e qetėsisė e tė kėnaqėsisė sė njėmendtė. Ajo tė mėson se e mira ėshtė e lidhur ngushtė me dashurinė dhe mė sė shumti mėsohet nga dashuria, nga dhimbja dhe nga vuajtjet.
    Ta duash dikė, domethėnė tė flijosh diēka pėr tė. Ta duash Hyjin, domethėnė tė flijohesh pėr dashurinė e tij. Flijimi i kėtillė tė shkakton kėnaqėsinė, tė jep fuqi tė veprosh e tė gjallosh pėrherė me pėrvujtėri e me nder (A. Berisha: Nėna e dritės, Prishtinė 2004).

    Torrkerry



    7) ERRĖSIRA, DHURATĖ E HYJIT DHE PĖRLIGJE E PĖRMASĖS HYJNORE (vazhdim).


    Shenjtėrim a nuk domethėnė dhe harrimi i vetvetes, braktisja e vetvetes pr t,u ofruar tjerėve dashurinė vetjake dhe dashurinė e Hyjit: pėr t’u flijuar nė veprimin konkret nė mėnyrė qė tė tjerėt ta ndjejnė e ta pėrjetojnė dashurinė dhe grohtėsinė hyjnore, nė mėnyrė qė do t’u mundėsohet njerėzve ta pėrjetojnė jetėn nė qenėsinė e saj dhe t’i pėrballojnė vėshtirėsitė sa mė lehtė, tė sigurojnė jetėn e qetė e tė pėrjetshme tė shpirtit, siē veproi Nėna Tereze nga viti 1929? Pra, shenjtėrit kanė si dėtyrė kryesore tė bėjnė dashurinė dashuri; t’u ofrojnė njerėzve dritėn hyjnore dhe t’u hapin shtigjet e mirėsisė e tė pėrvujtėrisė nė jetėn koinkrete, jo tė jetojnė pėr kėnaqėsinė e tyre (vetjake).

    Pikėrisht errėsira dhe vuajtja shpirtėrore e nxiten dhe e frymėzuan Nėnėn Tereze tė flijohet pėr tė tjerėt, tė bėhet burim dritė e frymėzimi pėr ta.
    Nė letrėn dėrguar Van Exemit, ajo shkroi:

    “Dua tė jem njė e shenjtė sipas zemrės sė tij tė mėshirshme e tė pėrvuajtur; pėr kėtė arsye do tė pėrpiqem tė bėj atė qė ėshtė mė e mira brenda kėtyre dy virtyteve tė Jezusit”,

    ndėrsa atit Picachy:

    “Dua tė bėhem njė e shenjtė sipas zemrės sė Jezusit: e mėshirshme dhe e pėrvuajtur. Kjo ėshtė e vetmja gjė qė, njėmend, nė kėtė ēast ėshtė e rėndėsishme pėr mua”.

    Nėna Tereze thoshte se gėzimi i saj ta dashuronte Krishtin rridhte nga gėzimi tė merrte pjesė nė vuajtjet e tij.
    Kjo pjesėmarrje nė vuajtjet pėrmbushej duke marrė pjesė nė vuajtjet e njerėzve, sidomos nė vuajtjet e tė varfėrve nga mė tė varfėrit, tek tė cilėt e shihte Krishtin e kryqėzuar:

    “Ju lutem – i shkruan Nėna Tereze kryeipeshkvit tė Kalkutės, Perier, - kėrkoni nga Maria tė ma japė zemrėn e Saj, nė mėnyrė qė unė tė mundem mė me lehtėsi ta pėrmbush dėshirėn e Tij (tė Krishtit) nė mua. Dua t’i buzėqesh edhe Jezusit dhe kėshtu t’ia fsheh edhe Atij, nėse do tė ishte e mundur, dhembjen dhe errėsirėn e shpirtit tim”.

    Nėna do tė pranonte tė pėrjetonte e tė vuante gjithēka tė mundshme, vetėm e vetėm qė t’i sillte kėnaqėsi Krishtit nė zemėr:

    “Kėmbėngulte nė faktin – shkruan ati Brian – qė e paguan barra qiranė, tė ‘duroj ēdo vuajtje tė mundshme qoftė edhe vetėm pėr njė shpirt’ dhe ‘tė ofroj gjithēka vetėm pėr atė shpirt, pse ai shpirt do tė sillte gėzim tė madh nė zemrėn e Jezusit’”.

    Torrkerry





    7) ERRĖSIRA, DHURATĖ E HYJIT DHE PĖRLIGJE E PĖRMASĖS HYJNORE (vazhdim).

    Meqenėse i vuante vuajtjet e Krishtit nė shpirtin e saj dhe kėto vuajtje i “shėronte” me veprimin dhe me flijimin pėr tė varfėrit, pėr tė braktisurit, pėr tė gėrbulurit, Nėna Tereze mėsohet me errėsirėn dhe vuajtjen shpirtėrore dhe fillon t’i dojė (me i dashtė), me ēka pėrligjiet njė shkallė e lartė e vetėdijes dhe e flijimit tė saj pėrballė Hyjit dhe njeriut, pėrballė botės konkrete dhe botės hyjnore.

    Ėshtė rasti i rallė nė historinė e krishterimit qė njė vdekatar (e) i pėrfill dhe i do errėsirėn dhe vuajtjet shpirtėrore pėr njė kohė aq tė gjatė.
    Pse ndodhi kėshtu me Nėnėn Tereze nuk ėshtė e vėshtirė tė shqarohet: Ajo i ishte pėrbetuar Zotit se do tė pėrfillte e do tė pranonte ēdo kėrkesė dhe vepėr tė tij.
    Nė ēastin kur bindet se errėsira dhe vuajtja ishin vepėr e Krishtit Zot, fillon t’i dojė dhe t’i ēmojė. Kėtė e thotė qartas njė njė letėr dėrguar atit Neuner nė prill tėe vitit 1961:

    “Pėr herė tė parė nė kėto njėmbėdhjetė vite ia kam dalė ta dua errėsirėn pėr arsye se tash besoj se ajo ėshtė njė pjesė, njė pjesė krejt e vogėl e erresirės dhe e vuajtjes sė Krishtit nė tokė. Ai mė ka mėsuar ta pranoj si “pjesė shpirtėrore tė veprės sė tij”
    Njėmend sot kam ndjerė njė gėzim tė thellė qė Krishti nuk do ta pėrjetojė mė agoninė e Tij, dėshiron ta pėrmbushė (realizojė) nėpėrmjet meje”.

    Kjo ėshte dėshmi dhe formė e martirizimit, dėshmi nėpėrmjet vuajtjeve e nė vuajtje.

    Se gjithė ajo qė ndodhte nė shpirtin e Nėnės Tereze ishte vepėr e Hyjit, dėshmohet dhe nga ky vlerėsim i atit Brian:

    “Pa errėsirėn e saj tė brendshme, pa e njohur dėshirėn e tillė tė dashurisė dhe dhimbjen qė nuk ėshtė e dashur (nga Zoti) dhe pa identifikimin e jashtėzakonshėm me tė varfėrit, Nėna Tereze nuk do ta kishte fituar besimin dhe zemrat e tyre me atė thellėsi”, dhe “Vuajtja e Nėnės Tereze kishte mbėrritur nė fazėn mė intime: tė marrėdhėnies me Zotin. Dhe nė gjakimin (zellin) e saj pėr shpėtimin e tė tjerėve, e pėrqafoi nė masėn e plotė kėtė vuajtje nė mėnyrė qė tė varfėrit qė i donte, mund ta provonin nė mėnyrė e plotė dashurinė e Zotit. Si rrjedhojė e kėsaj, errėsira e saj u bė bekim i saj mė i madh: ‘sekreti i saj mė i thellė’, nė realitet ishte dhuntia e saj mė e madhe”.

    Me pėrvojėn dhe me veprim e vet, Nėna Tereze, jo vetėm e pasuroi dhe i dha njė pėrmasė sa tė thellė,aq tė ndėrliqshme konceptit tė errėsirės dhe vuajtjeve shpirtėrore, qė i cilėsoi paraardhėsit dhe pasardhėsit e Shėn Gjonit tė Kryqit, po me mendimet e veta dhe me mėnyrėn e besimit nė dashurinė e Hyjit dhe bartjen e kėsaj dashurie tek njerėzit, qė janė bazė e traditės sė krishterimit, mbetet njė shembull i veēantė, nė figurė pėr shumėēka e papėrsėritshme.


    Torrkerry




    nga koimuniteti katolik

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    11-09-2008
    Postime
    60
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    8) FUNDI QĖ SJELL NĖ FILLIM.

    Ēeshtja e besimit tė Nėnės Tereze nė Hyjin dhe nė dashurinė e tij dhe puna e saj qė kėtė dashuri ta pėrhapė tek njerėzit nė mėnyrė qė ata ta duan njėri-tjetrin siē i do Hyji krijesat e veta, duke mos kursyer asgjė tė qenies sė vet, nuk mund tė ketė asnjėherė fund pėr arsye se sa herė qė gėrmohet nėpėr tekstet e lutjeve tė saj, tė letrave e tė mendimeve tė thėna nė raste tė ndryshme, do tė zbulohen gjėra tė veēanta e tė qenėsishme, qė lidhen me botėn konkrete tė njeriut dhe me botėn hyjnore, tė cilat pėr Nėnėn ishin tė pandara.

    Duke pasur parasysh kėtė, po e pėrfundoj kėtė punim me tri mendime tė saj, qė dėshmojnė pėrshpirtshmėrinė e jashtėzakonshme, njėsimin me Hyjin dhe Birin e tij, Krishtin, dhe pėmasėn hyjnore sa tė gjerė aq tė thellė, qė ishte e pranishme nė shpirtin e saj nga mosha e rinisė sė hershme, po qė nė rrjedhė tė kohėve, sidomos pas thirrjes sė dytė tė Krishtit (mė 10 shtator 1946), u bė mė e dukshme dhe mori pėrmasa gjithnjė e mė tė mėdha sa njerėz tė zakonshėm, bashkėpunėtorė, drejtues shpirtėrorė dhe prelatė tė lartė, qė e takuan dhe e panė nė veprim e pėrditshėm, e cilėsuan “Krishti i gjallė nė mes tė njerėzve”:

    “Pėrulėsia mė e madhe ėshtė tė dish se je njė hiē.
    Kėtė do ta njohėsh kur ta takosh Hyjin nė lutje.
    Kur je ballė pėr ballė me Zotin, nuk mund tė njohėsh tjetėr veē se je njė hiē, se s’ke asgjė.
    Hyji flet nė heshtje e zemrės sate.
    Nėse vihesh nė lutje para Zotit dhe nė heshtje, sigurisht se Zoti do tė tė flasė. Pra, do tė mėsosh se je asgjė.
    Vetėm kur tė realizosh hiēin tėnd, zbrazėtinė tėnde, ėshtė Zoti qė mund ta mbushė nga vetja e tij”.

    *

    “Tė jem e shenjtė domethėnėė lirohem (tė heq dorė) nga gjithēka qė nuk ėshtė Zot. T’ia shpaloj zemrėn e ta zbraz nga tė gjitha gjėrat e krijuara; tė jetoj nė varfėri dhe e terhequr.
    Tė heq dorė nga vullneti im, nga prirjet e mia, nga ėndrrat e mia dhe nga fantazimet e mia dhe tė bėhem njė skllavė e vullnetshme e vullnetit tė Zotit”.

    *

    “Nėse ndonjėherė do tė bėhem e shenjtė, do tė jem pa dyshim njė shenjtėreshė e ‘fshehur’: do tė mungoj vijimisht nė parajsė qė tė shkoj mbi tokė pėr t’ua ndezur dritėn atyre qė janė nė errėsirė”.


    Ėshtė vėshtirė tė gjenden shembuj tė kėtillė tė dashurisė hyjnore dhe tė shenjtėrimit shprehur kaq thellėsisht sesa nėpėrmjet kėtyre mendimeve tė Nėnės Tereze.
    Mirėpo, sikur Nėna Tereze tė mos kishte thėnė, shprehur asnjė mendim, veprim dhe flijimi i saj vijueshėm pėr rreth gjashtėdjethė vjet rresht pėr tjetrin, sidomos pėr tė varfėrit nga mė tė varfėrit, pa marrė parasysh pėrkatėsinė dhe hapėsirėn gjegrafike, e pėrligjin dashurinė e saj tė jashtėzakonshme pėr njeriun dhe shenjtėrimin e saj, siē e thotė ajo vetė : “Shenjtėria ėshtė bashkimi me Zotin, nė lutje dhe nė veprim”.
    Deri nė frymėn e fundit Nėna Tereze jetoi, veproi dhe i pėrmbushi kėto virtyte.

    Kėshtu mbaron studimi i profesorit Anton Berisha. Del nė pah njė gua e fortė qė ia ka kushtuar Zotit dhe tė tjerėve gjithēka! Me tė vėrtetėn njė shenjtereshė tė madhe!

    Torrkerry

  10. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    11-09-2008
    Postime
    60
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Zoti ia ka dhėnė kėtė person tė shenjtė kishės tonė qė ėshtė nė Shqipėri.
    Duke e njohur mė mirė, mund tė kuptoimė ēfarė Zoti dėshiron prej nesh!


    “Mua ma kanė dhėnė Dhuratėn Nobel pėr paqe. Unė nuk kam kurrfarė nevoje pėr kėtė mirėnjohje, as pėr tė holla, por kėtė ma kanė dhėnė mua, sepse kanė menduar t’i ndihmojnė me kėtė tė varfėrit, tė cilėve ne u shėrbėjmė, sepse tė gjithė janė vėllazėrit dhe motrat tona...
    Atė qka jeni duke bėrė pėr mua, nuk e bėni vetėm pėr mua, por pėr tė varfėrit e mi, pėr Krishtin i cili vuan nė ta...
    Mos grumbulloni pėr vete shumė pasuri mbi tokė, ku tenja e ndryshku i brejnė e ku vjedhėsit birojnė muret e i vjedhin, por bashkoni pėr vete visare nė qiell, ku nuk i brejnė as tenja as ndryshku, ku vjedhėsit nuk i birojnė muret e s’mund t’i vjedhin. Sepse ku ėshtė visari yt, aty ka pėr tė qenė edhe zemra jote”.

    NĖNA TEREZE
    (Nėna jonė Tereze, faq.77-78)

    Torrkerry



    Zoti ia ka dhėnė kėtė person tė shenjtė kishės tonė qė ėshtė nė Shqipėri.
    Duke e njohur mė mirė, mund tė kuptoimė ēfarė Zoti dėshiron prej nesh!
    AJO NUK ĖSHTĖ VETĖM NJĖ NDER PĖR KISHĖN TONĖ DHE PĖR KOMBIN TONĖ: PĖR NE AJO ĖSHTE NJĖ IMPENJIM TĖ FORTĖ, NJĖ THIRRJE PĖR TĖ NDRYSHUAR MENTALITETIN DHE PUNĖN BARITORE.



    “Pėr motrat tona asgjė posaēe, asgjė nuk do tė ndryshojė nė shoqėrinėė – bashkėsinė tonė (edhe pas dhuratėn e Shpėrblimit Nobel pėr paqe). Kjo dhuratė, si dhe tė gjitha tjerat, tgė cilat e ka fituar Kongregata jonė, janė vetėm pėr tė varfėrit tonė”
    Nėna Tereze ėshtė shpresa e re pėr tė varfėrit e mbarė botės, bamirėsia mė e madhe e tyre, zėri i tyre dhe ēdo gjė tjetėr...Nėna Tereze ėshtė ngushtė e lidhur me tė vėrfėrit, me jetėn dhe me problemet e tyre. Stili i punės, i jetės, i shėrbimit ėshtė gjėra kryesore, motivi, arsyeja, psehi i kėsaj pune – jete.

    “Puna jonė nuk ėshtė punė shoqėrore...Nė pyetje ėshtė respekti, dashuria, devocioni, sepse kėtė e bėjmė pėr Zotin dhe shi pėr kėtė arsye ēdo gjė qė bėjmė, mundohemi tė jetė sa mė bukur, sa mė mirė. Ne jemi gjithnjė nė lidhje me Jezu Krishtin, nė veprėn e tij, sikurse jemi tė lidhur me Tė nė meshėn e shenjtė dhe nė Eukaristi. Nė Kungim Jezu Krishti e ka trajtėn e bukės, ndėrsa, nė botėn e mjerimit, ku njerėzit janė plot varrė, vuajtje, ne e njohim Krishtin, e prekim, e lajmė, i shėrbėjmė nė kėta NJERĖZ...Tė varfėrit janė pėr ne dhantia e Zotit; ata janė dashuria jonė...Ka shumė lloje varfėrie, edhe mė e vėshtirė ėshtė varfėria shpirtėrore, qė e takojmė nė Europė, nė Amerikė...”

    NĖNA TEREZE





    Zoti ia ka dhėnė kėtė person tė shenjtė kishės tonė qė ėshtė nė Shqipėri.
    Duke e njohur mė mirė, mund tė kuptoimė ēfarė Zoti dėshiron prej nesh!
    AJO NUK ĖSHTĖ VETĖM NJĖ NDER PĖR KISHĖN TONĖ DHE PĖR KOMBIN TONĖ: PĖR NE AJO ĖSHTE NJĖ IMPENJIM TĖ FORTĖ, NJĖ THIRRJE PĖR TĖ NDRYSHUAR MENTALITETIN DHE PUNĖN BARITORE.





    “Kongregata pėr ungjillizimin e popujve ka vendosur t’i dėrgojė si ndimė tė rregullt, per ēdo tre muaj 25.000 doll. USA, pėr nevojė tė motrave dhe pėr mbajtjen e noviciatit nė Indi (atėherė ishin mė se 100 vajza nė noviciat). Unė e refuzova kėtė ndihmė tė rregullt me kėto fjalė:
    ‘Nuk dėshiroj ta kam njė burim as tė sigurimit material pėr motrat e mia. Nuk dėshiroj tė kemi tė holla nė bankė, as ndonjė fitim tė siguartė pėr jetėn tonė. Ne lypset tė jetojmė nė shpresė se do t’na ndihmojė, do tė na mbajė Provania hyjnore. Rreziku mė i madh pėr ne ėshtė qė tė pasurohemi...’”
    Mbas disa kohe, e njejta Kongregatė ia dėrgoi njė ndihmė nė tė holla, por kėsaj herė jo mė pėr motra apo pėr noviciatt, por pėr tė varfėrit dhe tė gėrbulurit. Nėna Tereze e pranoi mė gėzim dhe falėnderim. Ja, ky ėshtė stili i jetės dhe i fesė sė Nėnės Tereze.


    NĖNA TEREZE
    (Nėna jonė Tereze, faq.79)


    Torrkerry





    Zoti ia ka dhėnė kėtė person tė shenjtė kishės tonė qė ėshtė nė Shqipėri.
    Duke e njohur mė mirė, mund tė kuptoimė ēfarė Zoti dėshiron prej nesh!
    AJO NUK ĖSHTĖ VETĖM NJĖ NDER PĖR KISHĖN TONĖ DHE PĖR KOMBIN TONĖ: PĖR NE AJO ĖSHTE NJĖ IMPENJIM TĖ FORTĖ, NJĖ THIRRJE PĖR TĖ NDRYSHUAR MENTALITETIN DHE PUNĖN BARITORE.


    Motrat e Nėnės Tereze si dhe tėrė vepra e madhe e saj, shtėpitė pėr tė sėmurė, pėr tė gėrbulur, pėr ata qė janė buzė vdekjes, pėr fėmijė, pėr tė moshuar, etj., varet vetėm prej Provanisė hyjnore.
    Mbi kėtė Nėna Tereze tha:

    “Ne nuk kemi kurrfarė ndihme fikse, tė pėrcaktuar nga qeveria. Nuk kemi kurrfarė fitimi nė veēanti, por e kemi njė siguri tė madhe: nė Zotin, i cili kujdeset pėr lule, pėr bari, pėr shpend, pėr tėrė botėn, Ai do tė kėtė kujdes edhe pėr ne dhe pėr njerėzit tanė”.

    NĖNA TEREZE
    (Nėna jonė Tereze, faq.79)


    Torrkerry




    Zoti ia ka dhėnė kėtė person tė shenjtė kishės tonė qė ėshtė nė Shqipėri.
    Duke e njohur mė mirė, mund tė kuptoimė ēfarė Zoti dėshiron prej nesh!
    AJO NUK ĖSHTĖ VETĖM NJĖ NDER PĖR KISHĖN TONĖ DHE PĖR KOMBIN TONĖ: PĖR NE AJO ĖSHTE NJĖ IMPENJIM TĖ FORTĖ, NJĖ THIRRJE PĖR TĖ NDRYSHUAR MENTALITETIN DHE PUNĖN BARITORE.



    “Ne kemi nevojė pėr varfėri qė tė jemi tė lira, nė mėnyrė materiale dhe shpirtėrore.
    Kemi nevojė pėr kėtė liri, tė jemi sa mė tė ngjashme, sikurse edhe ata qė na rrethojnė dhe qė mos tė jemi tė robėruar nga pasuria. Askush nuk mund tė na zorisė qė tė jemi tė pasura. Ne lypset vetė ta zgjedhim qė tė jemi tė varfėra; Krishti e ka zgjedhur qė tė jetė i varfėr, e pėr kėtė nėse jemi tė Krishtit me tė vėrtetė, atėherė edhe ne duhet tė jemi tė varfėra...
    Ne e kemi edhe kushtin e katėrt, atė tė varfėrisė, qė t’iu shėrbėjmė tė varfėrve ndėr mė tė varfėrit, Krishtit i cili ėshtė i pranishėm nė kėta njerėz . Sipas kėtij kushti ne varemi plotėsisht prej Provanisė hyjnore”.

    NĖNA TEREZE

    Torrkerry



    Zoti ia ka dhėnė kėtė person tė shenjtė kishės tonė qė ėshtė nė Shqipėri.
    Duke e njohur mė mirė, mund tė kuptoimė ēfarė Zoti dėshiron prej nesh!
    AJO NUK ĖSHTĖ VETĖM NJĖ NDER PĖR KISHĖN TONĖ DHE PĖR KOMBIN TONĖ: PĖR NE AJO ĖSHTE NJĖ IMPENJIM TĖ FORTĖ, NJĖ THIRRJE PĖR TĖ NDRYSHUAR MENTALITETIN DHE PUNĖN BARITORE.


    “Tė varfėrit janė shumė tė pasur nė shpirt dhe kanė nevojė tė madhe pėr t’i pranuar, pėr dashuri e pastaj edhe pėr t’u ndihmuar...
    Pėr t’i kuptuar sa mė mirė dhe pėr t’iu ndihmuar tė varfėrve ne lypset tė jetojmė si ata, nė varfėri. Vetėm njė gjė na dallon nė mes veti: ata janė tė varfėr dhe tė mjerė padashtas, sepse janė tė detyruar tė jenė tė tillė, ndėrsa ne e kemi zgjedhur vullnetarisht dhe lirisht varfėrinė”.

    NĖNA TEREZE
    (Nėna jonė Tereze, faq.80)

    Torrkerry.



    Nėse dėshirojmė ta dimė ēfarė ėshtė krishterimi, le tė kėrkojmė ta kuptojmė, me hirin e Zotit, avenimentin e Krishtit nė Nėnėn Tereze, avenimentin qė e bėri atė shenjtėreshė qė ne e admirojmė sot.

    “Ne i pėrkasim Zotit dhe njerėzve, nė veēanti atyre qė vuajnė. Ne nuk kemi drejt tė pėrdorim asgjė ēka iu pėrket atyre. Nuk hamė asgjė nė shtėpitė e tė pasurve, kėshtu qė tė mund tė themi edhe tė varfėrve: nuk hamė asgjė kur jemi jashtė shtėpisė tonė...”

    “Ēdo njeriu pėr mua ėshtė si Jezu Krishti. E mbasi ėshtė etėm njė Krisht, njeriu me tė cilin gjendem, tė cilit i ndihmoj, vetėm ai ekziston pėr mua nė atė moment”.

    NĖNA TEREZE
    (Nėna jonė Tereze, faq.81)

    Torrkerry.


    FLITET SHPESH PĖR KRISHTERIMIN, PĖR SHENJTĖRINĖ...Nuk janė njė teori, nuk janė njė moral, nuk janė njė kulturė, nuk janė njė filozofi, nuk janė njė teologji...Janė avenimenti nėpėrmjet tė cilit Krishti mishėrohet nė ne e ne pranojmė qė ai tė na “hyjnizojė”. Nėna Tereze na mėson kėtė.

    “Nėna jonė Tereze sot ėshtė dėshmitaria mė autentike, mė e spikatur e forcės dhe e lirisė nga pasuria, e varfėrisė ungjillore, e cikla shėndriti si meteor nė ditėt tona.
    Ajo ėshtė porosia e mishėrruar e Krishtit tė mishėruar pėr ne.
    Ajo mė sė miri na tregon ēka domethėnė njė jetė me Zotin, pėr Zotin, nė dobi dhe nė shėrbim tė njeriut, me fryte dhe vepra tė medha, tė cilat sot tėrė bota i ka njohur dhe i ka pranuar me dashuri. Ajo dėshmon se si mund tė fillohet plotėsisht jeta pėr tė tjerėt dhe sa e madhe, sa e fortė, sa e frytshme, sa e dobishme, ėshtė dashuria vetmohuese, e cila nuk kėrkon asgjė pėr veti, por pa rezervė, iu jipet tė tjerėve”.

    (Nėna jonė Tereze, faq.81)

    Torrkerry

    “DUANI TĖ AFĖRMIN TĖND PORSI VETVETEN”

    Vitin 1955...Filloi aksioni e mbledhjes sė fėmijėve: nėpėr rrugė tė errta tė qytetit, nėpėr lagje tė varfėra, ndėr familje, shpesh edhe nėpėr mbeturina, tė gjuajtur, si dhe procesi i bindjes nėnave qė t’ i lindin fėmijėt, pastaJ t’iu japin motrave, tė cilat do t’ i risin dhe do tė kujdesohen pėr ta.
    Pėr kėtė,me krenari dhe kėnaqėsi tė madhe Nėna Tereze tha:
    “Gjer mė tani, ne kur nuk e kemi dėbuar asnjė njeri, asnjė fėmijė. Gjithmonė e kemi tė gatshėm edhe njė vend, edhe njė shtrat edhe pėr njė fėmijė”.

    Kėta fėmijė, tė cilėt me siguri do t’i rrėmbente vdekja, mjerimi,, Nėna Tereze i shpėton dhe i aftėson pėr jetėn.

    (Nėna jonė Tereze, faq.86)

    Torrkerry

    FLITET SHPESH PĖR KRISHTERIMIN, PĖR SHENJTĖRINĖ...Nuk janė njė teori, nuk janė njė moral, nuk janė njė kulturė, nuk janė njė filozofi, nuk janė njė teologji...Janė avenimenti nėpėrmjet tė cilit Krishti mishėrohet nė ne e ne pranojmė qė ai tė na “hyjnizojė”. Nėna Tereze na mėson kėtė.

    “Ja, po ju japė njė shembull tė gjallė, nga jeta: njė njeri tejet i pasur dhe nė pozitė mjaft tė lartė shoqėrore, kur zbuloi se e ka gėrbulėn, u detyruar tė dalė nga shtėpia dhe ta lėshojė detyrėn e lartė shoqėrore.
    Edhe gruaja i tha: Ti e di mirė se nėse nuk do tė largohesh prej shtėpisė, bijat tona nuk do tė mund tė martohen, pra, dil prej stėpisė!
    Ai erdhi nė njė shtėpi pėr tė varfėr, nė slums-a dhe nuk dėshironte asgjė, as tė mjekohet, por vetėm tė vdesė.
    Motrat e gjetėn njė ditė, ja lanė varrėt, ja pėrgatitėn shtratin.
    Ai e pėrjetoi nė veti njė jetė krejt tė re dhe tha: Tani unė besoj se Zoti mė do!
    Dashuria e Krishtit u tregua nėpėrmjet tė motrave...
    Tani ai ėshtė dora e dhjathtė pėr ne, pėr ēdo veprim, pėr ēdo punė apo mjekim, shkollim.
    Njeriu u ndėrrua, pėrjetoi njė ndryshim tė madh vetėm kur e pėrjetoi sė ėshtė i dashur”.

    NĖNA TEREZE
    (Nėna jonė Tereze, faq.92)

    Torrkerry.


    PĖR TĖ GĖRBULURIT, SIPAS SHEMBULLIT TĖ KRISHTIT

    “Shumė e vėshtirė ėshtė t’i bindėsh kėta njerėz se Zoti s’e ka dėnuar njeriun qė tė vuajė, posaēe kur ėshtė nė pyetje gėrbula.
    Kemi pasur edhe raste tė tilla, dramatike kur i kanė mbytur ata qė janė shėruar nga gėrbula, ndonjė herė edhe vetė familja e tyre.
    Pėr kėtė jemi detyruar qė tė krijojmė qėndra –qyteza tė posaēme pėr ta, kėshtu qė aty tė mund tė jetojnė, punojnė, tė formojnė familje.
    Sot bėhet njė mjekim efikas, me siguri e shėron njeriun nga gėrbula, kuptohet nėse lajmėrohet me kohė. Ky mjekim kushton mjaft dhe mjekimi zgjat afro 6 muaj.
    Duke iu falėnderuar bamirėsve tanė, puna gjithnjė shkon pėrpara dhe kėta njerėz gjithnjė fitojnė vullnetin pėr jetė....
    Ne kemi me mijėra e milionė tė gėrbulur...Njė herė pėr Kėrshendella shkova t’i vizitoj dhe iu thashė se tė gjithė atė qė kanė, ėshtė dhanti i Zotit, se Zoti i do ata nė mėnyrė tė veēantė, se Zoti ėshtė afėr tyre, se sėmundja e tyre uk ėshtė mėkat.
    Njė plak, plotėsisht i shterrur nga gėrbula, u mundua t’mė afrohet dhe mė tha:
    “Tė lutem, pėrsėrite edhe njė herė se kurrė se kam dėgjuar kėtė. Gjithnjė kam dėgjuar se nuk na do askush. Sa bukur ėshtė tė di se mė do Zoti!”.


    NĖNA TEREZE
    (Nėna jonė Tereze, faq.93-94)

    Torrkerry.




    FLITET SHPESH PĖR KRISHTERIMIN, PĖR SHENJTĖRINĖ...Nuk janė njė teori, nuk janė njė moral, nuk janė njė kulturė, nuk janė njė filozofi, nuk janė njė teologji...Janė avenimenti nėpėrmjet tė cilit Krishti mishėrohet nė ne e ne pranojmė qė ai tė na “hyjnizojė”. Nėna Tereze na mėson kėtė.


    “E di se kur preki gjymtyrėt tė cilat qelben nė ēdo anė, unė jam duke e prekur trupin e Krishtit, nė tė njėjtėn mėnyrė sikurse e pranoj nėn hije tė Bukės nė Kungimin Shenjtė.
    Kjo bindje, ky besim edhe mė jep kurajė dhe fuqi, qė pėrndryshe me siguri nuk do ta kisha, po mos tė besoja se jam duke e prekur – mjekuar Krishtin nėn hije tė tė gėrbulurėve”.
    Pėr njė vepėr – punė kaq tė vėshtirė dhe tė rrezikshėm me tė vėrtetė lypset tė jetė feja e fortė dhe dashuria e madhe, jo vetėm pėr tė lėvizur edhe kodrat e malet, por aq mė e tepėr sot tėrė opinionin publik botėror, pėr t’i prekur zemrat e njerėzve, e tė pasurve nė dobi tė tė varfėrve, tė gėrbulurve pėr t’iu kthyer dėshirėn pėr jetėn, pėr t’i rrėzuar shumė paragjykime apo besime tė gabuara fetare, pėr ta afruar mbarė njerėzimin pėr njė vepėr tė tillė....Ky ėshtė fryti i fesė sė gjallė, e cila ia jep njeriut njė shikim tė ri, mė tė thellė, qė nuk e lė qė njeriu tė jetojė nė periferi, nė sypėrfaqe tė jetės apo tė njarjeve botėrore, nė atė tė fenomenologjisė sė pėrditshme, por e shtyn, e nxiton pėr njė shikim shumė mė tė thellė, i cili, nė frymėzim tė dashurisė dhe tė bijėsisė na bėn tė kujtojmė problemet, vuajtjet, ēeshtjet, tragjeditė e tė tjerėve dhe jo vetėm kėtė, por edhe tė angazhohemi deri nė fund tė ndėrmarrim diēka pėr ta, nė kėtė rast pėr tė gėrbulurit.

    NĖNA TEREZE
    (Nėna jonė Tereze, faq.94-95)

    Torrkerry.


    “Nevojat e kohės janė vullneti i Hyjit pėr ne” (Atė Teodozi Florentini).
    Shėnjtėria ėshtė tė jesh i vetėdijshėm se Zoti tė therret me ngjarjet e pėrditshme, me realitetin e pėrditshėm.

    “Ku tė tjerėt shohin vajė dhe mjerim, i krishteri lypset ta shohė dhe ta zbulojė Krishtin, i cili vuan dhe shansėn, mundėsinė qė edhe ne tė bashkėpunojmė me Kryqin e Krishtit, t’i ndihmojmė dhe t’ia lehtėsojmė, aq sa kemi mundėsi.
    Ku tė tjerėt shohin mjerime, padrejtėsira, pra protestojnė, apo me armė dėshirojnė ta fitojnė mundėsinė e jetės,, tė drejtat e tyre, i krishteri armatoset me dashuri, vetėmohim, duresė dhe del nė sheshin e jetės sė pėrditshme pėr tė bėrė mirė, pėr tė qenė dėshmitar i dashurisė.
    Ku tė tjerėt shohin vdekje , absurde, i krishteri sheh jetėnm shpreson, dhe angazhohet pas kursim, lufton pėr njė ardhmėri tė re”

    (Nėna jonė Tereze, faq.94-95)

    Torrkerry.

  11. #11
    Nderi i Universit Maska e Gostivari_usa
    Anėtarėsuar
    12-08-2005
    Vendndodhja
    Atje ku nuk me gjeni dot!
    Postime
    3,666
    Faleminderit
    7
    4 falenderime nė 4 postime
    Une nuk e di pse duhet te hapen tema te tilla ne forum!
    Ishte kush ishte Nene Tereza ,muslimane ose katolike , budiste ose cifute, ajo eshte e vdekur.
    Punoi ose nuk punoi per popullin shqiptar , cfar rendesie ka kjo ?!!
    Neve kemi politikanet tane , qe nuk ja varin hiq per kete komb dhe jane te gjalle! NE vend qe te kapemi tek politikanet tone, neve kapemi tek nene Tereza e vdekur pasi nuk paska be asgje per neve.
    Mendoj se si teme , nuk ka kuptim, edhe sikur mos ta duam nene terezen per faktin qe ska be gje pershqiptaret, neve duhet te respetojme ate nga vet fakti qe ishte shqiptare!

    Me Respekt GV_USA
    WE WILL NOT GO DOWN!

  12. #12
    back to origin Maska e ☆Angie☆
    Anėtarėsuar
    02-11-2007
    Vendndodhja
    Skyline
    Postime
    2,513
    Faleminderit
    3
    3 falenderime nė 3 postime
    Kur lexova kete pacavure,deshirova aq shume te isha djale e te te kepusja nje te share te mire,se vec kete lloj pergjigje mertoni ju kelyshe idiote islamike!Cfare keni qe e krruani ju me Nene Terezen?Cfare te keqe i solli ajo kombit shqiptar?Cfare te mirash po i sillni ju qe na trumpetoni ketu ndjenjat kombetare?Ajo s'ishte as kurve,as mashruese,as hajdute,as nuk vuri pasuri mbi vuajtjet e te tjereve,etj.Ajo se ka mohuar kurre qe ka qene shqipetare.Ishte nje njeri i vecante qe iu perkushtua me mish e shpirt nje kauze.E per kete te dashur nuk ka Zot qe mos ta shohe si bijen e tij.Thjesht per vepren e saj krenohemi ne si shqipetare!Nje femije shqiptar ngre flamurin ne nje shkolle greke dhe ne na behet zemra mal dhe 100 gazeta shkruajne per te!Jo me nje figure si Nene Tereza.Turp te kini!Cdo njeri i mire duhet te respektohet!
    Elegance is an attitude.

  13. #13
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,732
    Faleminderit
    20
    211 falenderime nė 151 postime
    Spo di ti shqip qe je lindur e rritur aty, e jo me Tereze qe ka ikur foshnje nga trojet shqiptare.

    Per temen, mjafton fakti qe Nene Tereza ishte shqiptare dhe e pranonte kete gje, qe te konsiderohet si krenari kombetare. Mund te mos kete bere gje konkrete per Shqiperine apo Kosove apo Maqedonine por thjesht fakti qe eshte nje bamirese te ciles ju perunj nje bote e tere dhe qe kjo bamirese ishte bije shqiptare, ka nje vlere te pallogaritshme per kombin tone. Kur shqiptaret akuzohen si trafikante droge dhe prostitucioni dhe etiketohen si komb barbare, mjafton te permendesh Terezen dhe i kujton botes se ky popull di te linde dhe vigane te tille qe i sherbejne gjithe njerezimit. Se kuptoj kete antipatine tuaj patologjike ndaj nje plake te vdekur. Vjen ngaqe nuk ishte muslimane dhe me keq, e krishtere apo sepse ishte thjesht femer? Si sju vjen turp mer!!!

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Stentori
    Anėtarėsuar
    11-01-2003
    Vendndodhja
    larg memedheut
    Mosha
    44
    Postime
    147
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Te nderuar forumist, u drejtohem atyre qe adhurojn figuren e Nenes Tereze, po e them adhurim per arsye se te krishteret adhurojn persona e ndersa ne muslimanet pelqejm apo preferojm sepse feja jone na meson se adhurimi eshte i ndaluar.Adhurojm vetem ALLAHUN.xh.sh.

    Me thuani nje gje qe Nena Tereze ka be per shqiptaret ??? vertet jam kurioz kete ta mesoje nga ju,une per vedi sdij se ajo ka be dicka.
    Ju lus pa ofendime te pergjigjeni sepse fjalori i pist ketu ska vend po te bashkebisedojm ashtu sic na ka hije dhe pse kemi dallime ne fe.

    Me respekt Stentori-ALAHU ESHTE ME I MADHI
    Experience is the best teacher...

  15. #15
    Besimtar Katolik Maska e altint71
    Anėtarėsuar
    27-09-2008
    Vendndodhja
    Itali
    Mosha
    43
    Postime
    937
    Faleminderit
    2
    8 falenderime nė 4 postime

    Mundohet te zvogeloj Figuren e Nen Terzes

    Kta lloj individesh munduhen te zvogelojne nje figure gjigante,
    Akoma me teper qekur ajo eshte bere e shenjte.,per te vetmen arsye se keta persona jane vegel e talebanve,
    Po duke u munduar per te zvogeluar kete figur dhe ate te skenderbeut sic ben sistematikisht dhe tek temat e tjera te hapura nuk ben gje tjeter po shton urretjen tek njerzit per taleban te till e per fene qe ai don te perhapi,duke vepruar sic vepronin turku apo serbi.
    Nen Tereza krahas qe eshte nje personalitet i kombit Shqiptar eshte edhe e Shenjt,du here motivi per te prur respekt .
    Provo te besh nje miting te flasesh keshtu atje ne vendin tim ,dhe e sheh se si perfundon more i shkret e mer pergjigjen ti dhe ato ndyrsirat e tjere si ty.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga altint71 : 01-11-2008 mė 15:01

  16. #16
    [L]{I}[N]{U}[X] Maska e Ardi_Pg_ID
    Anėtarėsuar
    28-01-2003
    Vendndodhja
    New York City Haven on Earth
    Mosha
    34
    Postime
    2,759
    Faleminderit
    8
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga Stentori Lexo Postimin
    Te nderuar forumist, u drejtohem atyre qe adhurojn figuren e Nenes Tereze, po e them adhurim per arsye se te krishteret adhurojn persona e ndersa ne muslimanet pelqejm apo preferojm sepse feja jone na meson se adhurimi eshte i ndaluar.Adhurojm vetem ALLAHUN.xh.sh.

    Me thuani nje gje qe Nena Tereze ka be per shqiptaret ??? vertet jam kurioz kete ta mesoje nga ju,une per vedi sdij se ajo ka be dicka.
    Ju lus pa ofendime te pergjigjeni sepse fjalori i pist ketu ska vend po te bashkebisedojm ashtu sic na ka hije dhe pse kemi dallime ne fe.

    Me respekt Stentori-ALAHU ESHTE ME I MADHI
    Une personalisht nuk e audhorj nene terezen por e admiroj ate si nje shqiptare qe krijoi nje emer ne bote pa llogaritur se kishte kryq ne qafe apo besonte ne allahu apo besonte ne buda apo besonte ne drasa druri. Ajo se cfare me acaron eshte se gjithe keta hipokrite hedhin balte mbi figuren e saj se ajo ka qene e krishtere. Ajo eshte dhe do jete nder I kombit se ka perfaqsuar emrin shqiptare me dinjitet nee boten tokesore.

    Ardi
    Forgiving Islamic Terrorists is Gods Duty, Our Duty Is To arrange the Meeting
    N. H. Schwarzkopf

  17. #17
    **...Luftetar i Dritės Maska e altruisti_ek84
    Anėtarėsuar
    18-07-2007
    Vendndodhja
    Prizren
    Mosha
    30
    Postime
    1,231
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga A_Tilda Lexo Postimin
    Ajo i ka fitu meritat tashme ju lodhni kot smundeni me heq as edhe nje presje nga meritat e saj....
    Meritat e saja nuk ia merr askush, por nuk deshirojm qe ti jepen merita kombetare, qe kurr nuk i kishte, por merita te vatikanit, kalkutes etj. shum OK ska asgje ketu per te kendershtu, por jo merita kombetare.

  18. #18
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    1,228
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga angelina o2 Lexo Postimin
    Kur lexova kete pacavure,deshirova aq shume te isha djale e te te kepusja nje te share te mire,se vec kete lloj pergjigje mertoni ju kelyshe idiote islamike!Cfare keni qe e krruani ju me Nene Terezen?Cfare te keqe i solli ajo kombit shqiptar?Cfare te mirash po i sillni ju qe na trumpetoni ketu ndjenjat kombetare?Ajo s'ishte as kurve,as mashruese,as hajdute,as nuk vuri pasuri mbi vuajtjet e te tjereve,etj.Ajo se ka mohuar kurre qe ka qene shqipetare.Ishte nje njeri i vecante qe iu perkushtua me mish e shpirt nje kauze.E per kete te dashur nuk ka Zot qe mos ta shohe si bijen e tij.Thjesht per vepren e saj krenohemi ne si shqipetare!Nje femije shqiptar ngre flamurin ne nje shkolle greke dhe ne na behet zemra mal dhe 100 gazeta shkruajne per te!Jo me nje figure si Nene Tereza.Turp te kini!Cdo njeri i mire duhet te respektohet!
    Te lumshin duarte, dhe une do doja te kisha nje kulture rruge t'i fusja nje te share po nuk ma lejon edukata dhe personaliteti.

    P.s Mos hidhni hi ne syt e Shqipetareve se jane dine vlerat dhe meritat Nene Terezes, vetem kombesia qe ka na nderon, dhe asgje me teper. Te jemi krenar qe nga Shqiperia ka dal nje njeri i till qe sot e kesaj dite ka nje feste nderkombetare per nder te nje Shqiptare. Shkoni villni vrere per ato njerez qe shiten Shqiperin, qe perdhosen flamur, qe na futen thiken pas shpine. Dhe jo per nje njeri qe ka ngritur imazhin Shqiptar.

    Kalofshi mire.

  19. #19
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-09-2008
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga altruisti_ek84 Lexo Postimin
    Meritat e saja nuk ia merr askush, por nuk deshirojm qe ti jepen merita kombetare, qe kurr nuk i kishte, por merita te vatikanit, kalkutes etj. por jo merita kombetare.
    Cdo shqiptar ndjehet krenar per Nene Terezen...nuk e di se cfar merite kombetare me e madhe i duhet Nene Terezez... kete e di edhe ti shum mire...por nuk don qe ta pranosh .... gjithsesi eshte opinjoni i jot, qe nuk ul aspak vlerat e Nene Terezes .

  20. #20
    LIRIDON Maska e ocean
    Anėtarėsuar
    28-08-2006
    Postime
    269
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime
    Nene Tereza eshte nje simbol i paharruheshem i kombit shqiptare, sepse me bamiresine e saje te jashtzakonshme per mbare njerezimin, pa dallim race, feje, apo kombi sakrifikoi te gjitha per ti ndihmuar femijet jetima, varfnjaket, te semuret e kushdo qe ia shtriu doren per ndihme, dhe ne kete menyre ia zbardhi fytyren "kogja te njollosur" sadopak popullit shqiptare. Madje ne fillim kishte vepruar edhe kunder urdherit te kishes kur kishte braktisur seline e kishes ku banonte dhe kishte dalur ne rruge per te qene me afer femijeve jetima qe kishin nevoje per ndihme.

    Prandaj sa i perket temes per mendimin Nena Tereze eshte simbol i kombit shqiptare sepse simbolizon humanizmin e kombit shqiptare kudo ne bote.

    Pershendetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ocean : 02-11-2008 mė 03:48
    "Koka duhet pėrkulur zemrės"

Faqja 1 prej 6 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Diaspora shqiptare nė mbrojtje tė ēėshtjes sonė kombėtare
    Nga altin55 nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 09-10-2012, 09:20
  2. Sipas Shefqet Krasniqit Nėnė Tereza e ka vendin nė ferr
    Nga Llapi nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 755
    Postimi i Fundit: 28-03-2009, 17:44
  3. Nena Tereze vleresohet per shpirtin e saj apo per famen e saj?
    Nga fisniku-student nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 26
    Postimi i Fundit: 19-03-2009, 20:47
  4. Plane Kriminale Serbe PĖr Zhdukjen E Shqiptarve
    Nga Llapi nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 09-12-2006, 00:52

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •