Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 33
  1. #1
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Justiniani i madh, ky gjigand ilir

    Justinian depicted on one of the famous mosaics of the Basilica of San Vitale, Ravenna
    Reign 9 August 527 - 13 or 14 November 565
    Full name Flavius Petrus Sabbatius Justinianus
    Born c. 482
    Birthplace Tauresium, province of Dardania
    Died 13 or 14 November 565
    Place of death Constantinople
    Predecessor Justin I
    Successor Justin II
    Consort Theodora
    Dynasty Justinian Dynasty


    Justiniani (lat.: Flavius Petrus Sabbatius Iustinianus, gr.: Ιουστινιανός; ) zakonisht i njohur si Justiniani I, apo (nė Kishėn Ortodokse) Shėn Justiniani i Madh, lindi nė Tauresium, tė Ilirisė rreth viteve 482/483 dhe vdiq me 13 nėntor apo 14 nėntor, 565 nė Konstantinopėl. Ishte perandor i Bizantit nga viti 527 gjer nė vdekjen e tij, dhe anėtari i dytė i dinastisė justiniane, pas xhaxhit tė tij Justinit I.

    527-565)

    Gjatė kohės sė sundimit tė Justinianit, perandoria bizantine arrin kulmin e lulėzimit nė tė gjitha lėmenjtė e jetės dhe jo vetėm nė kulturė si ishte e joshur mė parė dhe pas Justinianit. Nga pikėpamja ushtarake, Afrika dhe Italia u rimėkėmben dhe pushteti i perandorisė ishte mė i fortė se kurrė mė parė. Nė anėn tjetėr arkitektura po lulėzonte dhe nga kjo kohė kanė mbetur shembujt mė tė mirė si p.sh.: Haja Sofia nė Konstantinopol (Stamboll). Historianėt siē ishin Prokopiusi dhe Agatia punonin me tė madhe sipas traditės sė Herodotit e Thukididit. Gjatė kėsaj kohe u krijua edhe Kodeksi i Justinianit (529) i cili u institualizua dhe hyri nė fuqi rreth viteve 533. Tė gjitha kėto vepra janė pika tė begatisė bizantine e qė janė krijuar nė kohėn e Justinianit.

    Pėr tė zhvilluar perandorinė nė pjesėt tjera, Justiniani i dha njė ēmim tė lartė nė vitin 532 Shahut pers Kusros I. Mirėpo pėrbrenda kishte trazira siē ishin kryengritja e Nikesė qė shpėrtheu nė janar tė 532 nė Konstantinopol. Pas disa ērregullimeve politike, Belisari hyri nė Hipodrome me ushtri dhe e shuajti revoltėn e "tė gjelbėrve" dhe "tė kaltėrve". Mė kėtė rast u shkaktua njė gjakderdhje dhe qyteti pėsoi dėmtime tė rėnda, mirėpo nė anėn tjetėr kjo i hapi rrugėn Justinianit pėr zbatimin e programit tė tij. Kėshtu ai vetėm disa ditė pas revoltės filloi punimet pėr ndėrtimin e kishės sė re nė vend tė kishės sė dėmtuar rėndė tė Haja Sofies.

    Nė vitin 533 Justiniani ndėrmori disa ekspedita tė udhėhequra nga Belisari kundėr mbretit vandal nė Afrikė. Armata qė kishte vėnė ai nė dispozicion Belisarit pėrbėhej pėrpos 10.000 kėmbėsorėve edhe nga mė se 5.000 kalorės dhe 3.000 barbarė qė merreshin si federatė. Me fitoret e korrura kundėr Gelimerit i cili nė fakt kishte mbajtur njė pjesė tė ushtrisė dhe njė pjesė e kishte dorėzuar nėn komandėn e tė vėllait Tata, nė ishullin e Sardineve, Belisari ja arriti tė pushtonte Karagen pėr njė kohė tė shkurtėr.

    Pas kėsaj fitoreje Belisari u kthye sė bashku me robėrit e zėnė nė Konstatinopol ku Justiniani i la tė vendoste pėr sundimin nė Afrikė.

    Sulmimin e gotėve tė jugut, Justiani e bėri me zbarkimin nė Itali nė vitin 535. Ushtria e udhėhequr nga Belisari nuk hasi nė ndonjė qėndresė deri nė Palermo dhe mė 31 dhjetor hyri nė Sirakuzė. Nė pjesėn tjetėr tė kohės ai pėrparoi pėrpara me ushtrinė e vet deri nė Napol ku ishin garnizonet e gotėve tė cilėt i theu . Nė dhjetorin pasues Belisarin e gjemė me ushtri tė nguluar nė Romė duke u pėrgatitur pėr kundėrsulmin e gotėve tė jugut. Pas njė viti rrethimi tė Romės me ndihmat e marra nga Justiniani, Belisari vazhdoi marshimin e tij drejt Ravenės me tė njėjtėn ushtri. Kėshtu nė maj tė vitit 540 bizantinėt hyjnė nė Ravenė. Justiani qė kishte pėr qėllim zbatimin e planit tė tij, pranoi njė mbretėri tė Gotėve tė jugut nė pjesėn veriore tė Italisė ashtu qė tė siguronte kėtė pjesė tė perandorisė dhe tė qėronte hesapet me perandorinė persiane nė jug tė kufinjve.

    Mė 540, Khusroi u hodh me ushtri nė Antioki dhe e pushtoi. Nė vitin 541 Justiniani e dėrgon Belisarin nė vijėn e frontit, mirėpo Khusroi ishte pėrqendruar nė Lazaricė ku Lazi, njė prirės armen kishte krijuar njė lidhje tė fuqishme. Luftėrat bizantino-perse nė kėtė kohė vazhduan deri mė 561 kur u bė njė marrėveshje. Pjesa lindore e Detit Zi i takonte perandorisė.

    Prapė Justiani vendosi qė tė dėrgonte Belisarin nė pjesėn perėndimore dhe e rimori Romėn nė dhjetor tė 546, mirėpo menjėherė pasi repartet e Belisarit hynė nė Romė ai mori urdhėr nga Justiniani qė tė ndėrmerrte njė ekspeditė kundėr rebelėve nė Siēili.

    Mė 550 Justiani emėron si prijės tė ekspeditės mė tė madhe nė Itali kushėririn e vet Germanusin i cili gjen vdekjen aty nga njė sėmundje. Nė vend tė tij Justiniani vė Narsin i cili po ashtu ishte njė udhėheqės i aftė me njė karrierė ushtarake tė ndritshme. Ky ia arrin qė tė mundė Gotėt nė vitin 552.

    Justiniani vdiq mė 565. Ai i kishte dhuruar perandorisė bizantine ēastet mė tė shkėlqyeshme nė historinė e saj. Gjatė kohės sė tij perandoria shtrihej nga Armenia deri nė brigjet e Spanjės e nga Danubi deri nė Afrikė. Detin Mesdhe e shėndrroi nė "Liqen Bizantin". Vdekja e tij i hapi rrugėn perandorit qė mbante emrin e tij Justiniani II.

    Perandoria Bizantine ne kohen e Justinianit te Madh
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga white-knight : 17-10-2008 mė 17:25

  2. #2
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kodi i Justinianit

    Gjigandi Ilir beri reformat ne drejtesi qe i njeh gjithe bota sot dhe ishin keto reforma ne te cilat eshte ndertuar shoqeria e civilizuar europiane.Nga emri i ketij gjigandi vjen fjala drejtesi ne shume gjuhe te botes si italisht justicia ne anglisht justice sic e ka marre edhe emrin fakulteti i drejtesise ne universitete ai i juridikut

    Ja nje nga kodet e Justinianit te Madh

    http://uwacadweb.uwyo.edu/blume&just...rrections1.jpg

  3. #3
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Afreske te Justinianit te Madh
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  4. #4
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Monedha te Justinianit te Madh
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  5. #5
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kryqi i Justinianit dhe afresk i gruas se tij Teodores
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   

  6. #6
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nje kryeveper e Diptych Barberinit qe mendohet se eshte portret i Justinianit te Madh ose e Perandorit tjeter Ilir,Anastasit nga Durresi

    http://upload.wikimedia.org/wikipedi...9063_whole.jpg
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga white-knight : 17-10-2008 mė 18:02

  7. #7
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,737
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Janė me rėndėsi edhe ndėrtimet qė bėri, nja 60 kėshtjelle nė Iliri, pėr tė mbrojtur vendin nga barbarėt.

  8. #8
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    1,228
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pergezime per temen. Me falni qe po dal nga subjekti temes, po kam lexuar ne shum vende per Justinianin dhe me asnje vend nuk e kam marr vesh origjinen e tij ??

    Birthplace Tauresium, province of Dardania ( Me kete jam ndeshur ne cdo shkrim, kjo eshte vendlindja po origjinen nuk e kam marr vesh akoma)

    Nese dikush ka nje informacion fiks eshte i lutur ta shprehe.

    Ju faleminderit paraprakisht.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga E=mc² : 17-10-2008 mė 20:31

  9. #9
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Hyjnor Lexo Postimin
    Birthplace Tauresium, province of Dardania ( Me kete jam ndeshur ne cdo shkrim, kjo eshte vendlindja po origjinen nuk e kam marr vesh akoma)
    Origjina ishte ilire.Ai ishte ilirisht-foles dhe ishte nipi i adaptuar i Justinit te Dardanise nje Perandor tjeter ilir

    Citim Postuar mė parė nga alibaba Lexo Postimin
    Janė me rėndėsi edhe ndėrtimet qė bėri, nja 60 kėshtjelle nė Iliri, pėr tė mbrojtur vendin nga barbarėt.
    alibaba do ta dija per nder sikur te gjeje informacione per keshtjellat.Vete po mundohem te perkthej nga gjermanishtja(qe do meret Conquistadori) e anglishtja pasi ne shqip jane shume te kufizuara informacionet.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga white-knight : 18-10-2008 mė 08:11

  10. #10
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Justinian I, who assumed the throne in 527, oversaw a period of Byzantine expansion into former Roman territories. Justinian, the son of an Illyrian peasant, may already have exerted effective control during the reign of his uncle, Justin I (518–527).

    Hyjnor mund edhe te referohesh tek ky link qe permbledh shume enciklopedi, per Justinianin e Madh

    http://www.answers.com/topic/justinian-i
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga white-knight : 18-10-2008 mė 09:18

  11. #11
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,737
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Me qėllim qė tė frenonte zbritjet e “barbarėve” nga kufijtė veriorė, perandori Justinian me origjinė nga Taurisium i Dardanisė, i kushtoi vėmendje ngritjes sė njė sistemi fortifikatash nė disa breza, qė fillonte nga vija kufitare e Danubit, nė veri, dhe zhvillohej valė-valė duke zbritur nė drejtim tė jugut. Vetėm nė atdheun e tij, nė Dardani, perandori bizantin meremetoi 61 kėshtjella dhe ndėrtoi nga themelet 8 kėshtjella tė tjera. Njė ndėr kėto kėshtjella, e quajtur pėr nder tė tij Justiniana Prima (Shkupi), u ngrit nė vendlindjen e perandorit, Taurisium.

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,409
    Faleminderit
    209
    11 falenderime nė 10 postime
    Citim Postuar mė parė nga alibaba Lexo Postimin
    Me qėllim qė tė frenonte zbritjet e “barbarėve” nga kufijtė veriorė, perandori Justinian me origjinė nga Taurisium i Dardanisė, i kushtoi vėmendje ngritjes sė njė sistemi fortifikatash nė disa breza, qė fillonte nga vija kufitare e Danubit, nė veri, dhe zhvillohej valė-valė duke zbritur nė drejtim tė jugut. Vetėm nė atdheun e tij, nė Dardani, perandori bizantin meremetoi 61 kėshtjella dhe ndėrtoi nga themelet 8 kėshtjella tė tjera. Njė ndėr kėto kėshtjella, e quajtur pėr nder tė tij Justiniana Prima (Shkupi), u ngrit nė vendlindjen e perandorit, Taurisium.
    Ky ishte edhe gabi fatal i Justinianit, barbaret(avaret e sllavet) ne vende qe te ndalen e te rrethojne apo pushtojne keto kulla qe quheshin castile, barbaret ishin mesuar tani dhe sulmonin vetem zonat e vendbanuara ku pameshire i masakronin popullaten e pambrojtur...
    Pra keto kastila u ndertuan se koti, ushtaret ngelnin te mbyllur ne to derisa dorzoheshin dhe me ne fund masakrohen nga armiqet.

    Ju kam thene i nderuari alibaba se me 3 rreshta nuk shkruhet historia, se paku mbushe njehere nje faqe te plote...
    Ju duhet te japni arsyen e ndertimit te ketyre kullave, rendesine e tyre, efektin e tyre dhe sa kane kushtuar keto ndertime te kota e te pavlefshme.

    Eh, nje gje te mire Justiniani ka bere derisa ishte ende si komandant ne Ulpiana(Prishtine e sotme) ai rimekembi kete qytet pas goditjeve qe mori nga termeti shkatrrues i vitit +527 ku shkathtesija e tije beri qe te emrohet menjehere perandor.

    hajt shnet njehere.
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty, por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  13. #13
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    1,228
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Origjina ishte ilire.Ai ishte ilirisht-foles dhe ishte nipi i adaptuar i Justinit te Dardanise nje Perandor tjeter ilir.
    Ju faleminderit per informacionin. Dje dola me nje shok per kafe i cili eshte student ne Universitetin e Drejtesis "Justiniani I", dhe rastesisht me vajti mendja ta pyesja per historine e tij. Me shum me terhoqi kurioziteti, dhe pergjigjia e tij ishte, kam qene shum shpesh ne bibliotek po nuk kam lexuar asnjeher historin e tij pasi nuk gjehet ne arkiven e bibliotekes se Universitetit. Vertet me erdhi keq, sepse doja te ndihmoja dhe une ne kete teme duke kontribuar sa do pak me informacione. Eshte vertet per te ardhur keq, qe shkolla mban emrin e nje figure te till dhe mos te kene nje liber mbi jeten e ketije personi dhe bemat.

    Po mundohem te nxjer dhe une disa gjera interesante nga Anglishtia.

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-05-2007
    Postime
    332
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pyetje: Shkolle per juriste ne Durres ne shek II te eres sone ?

    Pyetje: Shkolle per juriste ne Durres ne shek II te eres sone ?
    ------------------------------------------------------------
    Ne gazeten:
    " The Journal of Roman Studies, V.10-11 ( 1920-1921 ), pages 269-277 ",
    ne artikullin:
    "A Textbook of Roman Law from Augustus to Justinian, by W.W. Buckland, (1921)
    -----------------------------------------------------------------------------
    nder te tjera, thuhet se juristi i famshem Gaius i kaloi vitet e fundit
    te jetes ne Durres. Po bashkengjis kete pjese te artikullit dhe titullin.

    Paragrafi qe tregon se cfare dihet per jeten e mesues juristit Gaius, eshte nga libri qe vijon:

    --------------------------------------------------------
    Monograph: NL Stacks - K349 .37 G24 1951

    NAME(S):*Gaius
    Zulueta, Francis de, 1878-1958
    TITLE(S): The institutes of Gaius / [edited and translated] by
    Francis de Zulueta
    PUBLISHER: Oxford : Clarendon Press, 1951-53.
    DESCRIPTION: 2 v. ; 23 cm.

    SUBJECTS: Roman law
    Droit romain
    --------------------------------------------------------

    vazhdon ...
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-05-2007
    Postime
    332
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pyetje: Shkolle per juriste ne Durres ne shek II te eres sone ?

    (vijon postimi i fundit)

    Nga libri i permendur me lart:
    -------------------------------------------------
    Author: *Gaius
    Zulueta, Francis de, 1878-1958
    TITLE(S): The institutes of Gaius / [edited and translated] by
    Francis de Zulueta
    . . .
    --------------------------------------------------

    po bashkengjis dy paragrafe, njeri citon Gaius-in tek flet
    per Durresin, tjetri citon Perandorin Justinian qe e quan
    Gaius-in "Gaius noster . . .".

    Dua te di rreth lidhjeve Justinian - Gaius dhe
    Gaius - Durrres.

    Materialet qe permenda jane te hershme por une
    vetem keto kam pare. Nuk di c'thone te rejat?
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   

  16. #16
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-05-2007
    Postime
    332
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Perandori Justinian ne doreshkrime

    Ne nje dokument te hershem, Perandori Justinian tregohet duke
    inspektuar ndertimin e Shen Sofise se Konstandinopojes
    (cast nga takimi me arkitektin).

    Shenimi qe shoqeron figuren eshte si vijon:
    ----------------------------------------------------------------------------------
    " The Emperor Justinian supervising the building of Hagia Sophia.
    Cod. Vat. Slav. II, fol 109V ( Courtesy Biblioteca Vaticana )
    -----------------------------------------------------------------------------------
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  17. #17
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pjese e kodit te Justinianit



    Pjese e kodit e pershtatur ne anglisht
    http://uwacadweb.uwyo.edu/blume&just...eUp-photo6.jpg

    Dhe afresku ''qendror'' i Bizantit.E kam postuar nje here por qe ja vlen te postohet prap


    Ne qender Shen Meria
    Djathtas Kostandini,themeluesi i Kosntandinopojes
    Majtas Justiniani i Madh,themeluesi i Hagia Sofise.
    Afresk i shek IX
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga white-knight : 10-11-2008 mė 06:51

  18. #18
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,737
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kodi Justinianit (sė bashku me 12 tabelat e tė drejtės romake):

    http://www.constitution.org/sps/sps.htm
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga alibaba : 10-11-2008 mė 07:05

  19. #19
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,737
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Interesant janė ngjashmėritė mes Kodit tė Justinianit dhe Sheriatit. Duket sikur Muhamedi e mori tė gatshėm ligjin.

  20. #20
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Perandorise Bizantine ia kane vjedhur te gjitha duke filluar nga arkitektura e deri tek kodet.
    Sllavet kane marre te gjithe arkitekturen e Bizantit megjithse ishin satelite te tij dhe perdoreshin si mish per top sic i perdorte edhe vete Justiniani.
    Turqit e vodhen po e po.Sidomos xhamite ne still kishash bizantine.Nqs e ke verejtur ngjashmerine qe kane.Hagia Sofia eshte shembulli se si ndodhi kjo vjedhje.
    Kodi hmm ndoshta nuk jam shume i sigurte se nuk e njoh te gjithin por c fare s ben vaki lol
    Qendroj i mendimit tim perhere.Perandorine Bizantine shqiptaret e krijuan dhe hodhen themelet(Kosntandini).Shqiptaret e ngriten ne majat e veta te fuqise(Anastasi,Justini,Justiniani i Madh).Greket e rrenuan duke filluar me Herakliun dhe turqit e dogjen me Mehmetin e II.
    Perandoria Bizantine nuk ishte fuqi ushtarake por fuqi kulturore.Me kujtohet kur lexova nje fakt te cuditshem por nuk e mbaj mend ku.Thoshte qe kur beheshin parada ushtarake ne kohen e Bizantit ushtaret qe dilnin ne keto parada nderronin veshjet dhe armet dhe dilnin prap.Dmth i binin rrotullames lol.

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 133
    Postimi i Fundit: 23-05-2009, 16:51
  2. Perandoria Bizantine dhe Kalendari i Mesjetes- kronikografi:
    Nga Kryeplaku nė forumin Historia botėrore
    Pėrgjigje: 51
    Postimi i Fundit: 13-09-2007, 04:40

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •