Close
Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 47
  1. #21
    En el nombre del dios Maska e qorri_30
    Anėtarėsuar
    31-08-2006
    Vendndodhja
    MADE IN ALBANIA
    Postime
    180
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Artikull kasten per datlindjen e kopilit



    Nė fėmijėri ai i kishte vuajtur shumė talljet e shokėve pėr kėtė gjė, dhe kjo kishte bėrė qė tek ai tė kultivohej njė ndjenjė refuzimi ndaj tė atit, njė resentiment ndaj tij.

    Per njerezit me rrezikshmeri te larte , analizohet gjithmone e kaluara e tyre ne femijeri dhe adoleshence . I tile ka qene edhe shoku E....
    ''Nėse puna ju shkakton lodhje ,atėher pasiviteti ju shkaton kalbje.''

  2. #22
    i/e regjistruar Maska e Flora82
    Anėtarėsuar
    17-04-2006
    Vendndodhja
    afer detit
    Postime
    900
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shume intersant kjo teme ! paskan zbulu pak si me vones prejardhjen : p

  3. #23
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-03-2005
    Postime
    928
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Antimafia Lexo Postimin
    Zbulohet! Enver Hoxha, djalė i Bimbashit


    KASTRIOT MYFTARAJ

    http://www.gazeta-standard.com/tekst.php?idt=11587

    Nė kėto 17 vite dje ėshtė hedhur nė tregun shqiptar botimi mė sensacional. “Jeta e fshehtė e Enver Hoxhės”, shkruar nga Kastriot Myftaraj, zbulon lindjen e errėt tė diktatorit shqiptar, si dhe fėmijėrinė e tij tė pėrbuzur, si djalė kopil i komandantit turk, Bimbashit. Historitė orale tė mbėrritura deri nė ditėt e sotme nga Gjirokastra e viteve 1908, si dhe dėshmitarė tė asaj kohe, por duke shfrytėzuar edhe nėnkuptimet e shkruara nga vetė Enver Hoxha nė librat, i kanė dhėnė mundėsi Myftarajt tė zbulojė pjesėn mė misterioze, tė panjohur deri mė sot, se cili ishte Enver Hoxha, nėna e tė cilit e lindi duke u bėrė dashnore e Bimbashit. Si e pėrjetoi Enveri fėmijėrinė e tij, pėrbuzja e tij pėr babanė zyrtar, Halil Hoxhėn dhe tallja e mėhallės si Enveri i dy Halilėve (Halil Musa Bej ishte emri i komandantit turk). Por ky libėr voluminoz prej 500 faqesh, nuk ndalet vetėm kėtu. E gjithė historia e vėrtetė e fshehur e jetės sė Enverit rrėfehet si dėshmi e munguar e biografisė sė diktatorit





    Nė fillim tė vitit 1908, nė Gjirokastėr, ashtu si nė tė gjitha qytetet e Turqisė Evropiane kishte komitete tė fshehta xhonturke, tė cilėt kishin filluar tė bėheshin aktive, me synimin pėr tė marrė pushtetin me puē. Autoritetet osmane kishin rėnė nė gjurmė tė kėsaj veprimtarie dhe bėnin gjithēka pėr t’i kapur konspiratorėt. Por, njė pjesė e madhe e zyrtarėve tė Turqisė Evropiane qenė, ose pjesė e konspiracionit xhonturk, ose dashamirės tė tij, ose thjesht nuk donin tė vepronin kundėr tij, sipas parimit oriental se s’dihet ē’sjell e nesėrmja, prandaj ta kemi mirė me tė dyja palėt. Nė shėnjestėr tė kėtyre komiteteve xhonturke qenė zyrtarėt osmanė, tė cilėt tregoheshin tė zellshėm nė pėrndjekjen e xhonturqve.

    Njė zyrtar i tillė ishte Bimbashi i Gjirokastrės, komandanti i xhandarmėrisė, Halil Musa beu, njė boshnjak. Dihet se boshnjakėt qenė njerėzit mė besnikė tė sulltanit nė Turqinė Evropiane. Halil Musa beu ishte bėrė tmerri i xhonturqve dhe pas hetimeve tė tij pritej qė tė arrestonte gjithė konspiratorėt kryesorė xhonturq nė Gjirokastėr, tė cilėt do ta ēonin nė gjurmė tė krerėve tė konspiracionit nė Janinė, Manastir dhe Selanik, ku ishte koka e konspiracionit. Prandaj u mor vendim nga konspiratorėt qė bimbashi tė eliminohej. Por, vrasja duhej tė kamuflohej sikur bėhej pėr ēėshtje nderi nga shqiptarėt, qė tė largohej dyshimi nga xhonturqit.

    Halil Musa beu, njė burrė i gjatė, i bukur, ezmer, ishte njė feminist i njohur, pėr tė cilin tregoheshin shumė histori rozė, kėshtu qė kjo gjė nuk ishte e vėshtirė tė sajohej njė legjendė e tillė. Nė janar 1908 konspiratorėt i ngritėn njė kurth “Kazanovės” boshnjak. Nuk ishte asfare gjė e lehtė tė kishe njė histori dashurie me njė femėr myslimane nė njė qytet me doke konservatore osmane, si Gjirokastra, ku femra mbahej mbyllur nė shtėpi, dhe jashtė shtėpisė dilte vetėm pėr tė shkuar pėr vizitė, nė mjedise femėrore tė caktuara, me raste e shoqėruar. Bimbashi pėr tė bėrė aventurat e tij tė dashurisė, pėrdorte njė mėnyrė dinake. Bimbashi rekrutonte si spiunė dhe bashkėpunėtorė shėrbėtorėt qė shoqėronin nuset e bukura dhe ata, nė bashkėpunim me nusen, i ēonin kėto nė takimin e dashurisė. Kjo ishte e lehtė, se femrat qenė tė mbuluara dhe nuk njiheshin. Njė nga kėta njerėz tė bimbashit qe edhe Mehmet evgjiti, shėrbėtori i familjes sė vėllezėrve Hysen dhe Halil Hoxha. Mehmet evgjitin e pėrmend edhe Enver Hoxha. Nė 12 prill 1979, Enver Hoxha, nė njė bisedė me Simon Stefanin, Sekretarin e parė tė Komitetit tė Partisė tė Pėrmetit, tha ndėr tė tjera:

    Nė shtėpinė time, Ramon e Shamon qė ishin evgjitė, i kishim si tė shtėpisė. Plaku im, kur dėrgonte mėmėn time te nėna e saj, kur ajo ishte nuse e re e sapomartuar, i thoshte njėrit prej evgjitėve qė quhej Mehmet: “Merre Gjylon dhe ēoje”, pa pyetur ishte natė apo ditė, aq besim kishte.

    Mehmet evgjiti e ēonte Gjulon, nusen e Halilit, nė takimet e dashurisė me bimbashin, i cili nė kėto raste maskohej si dervish. Gjuloja ishte njė grua e bukur, shtatgjatė, qė e kishin martuar qė nė djep, me njė burrė tė shkurtėr, tė shėmtuar, tė lehtė nga mendtė, tė cilin nuk e donte. Nė 27 prill 1979, Enver Hoxha do tė thoshte nė mbledhjen e sekretariatit tė Komitetit Qendror, duke folur pėr filmin shqiptar «Dollia e dasmės sime».

    Nė filmin qė pėrmenda, tregohen nė mėnyrė prekėse zakonet e popullit tonė, tregohet jeta e nėnave tona, tė cilat i fejonin qė nė djep. Aty unė pashė edhe jetėn e nėnės sime. Njė ditė gjyshi im, babai i nėnės, siē mė kanė treguar, rrinte i mėrzitur nė kafe.

    -Ē’ke more Jonuz, pse rri kėshtu i vrenjtur?, - e kishte pyetur vėllai i gjyshit tim nga ana e babait.

    -Po ē’tė kemi, mė lindi vajzė, - i qe pėrgjigjur gjyshi.

    -O..., punė e madhe, ta marr unė pėr djalin tim.

    -Po ti s’ke djalė, - i ishte pėrgjigjur gjyshi.

    -Nuk kam unė, por im vėlla, Nexhipi, ka Halilin -dhe aty pėr aty e kishin vendosur e i kishin dhėnė dorėn njėri-tjetrit! Gjyshi qe kthyer shpejt i gėzuar nė shtėpi dhe u kishte thėnė familjarėve: e fejova ēupėn me tė birin e Nexhip Hoxhės. Kaq e kishte pasur fejesa e nėnės sime me babanė tim. Tė tilla ngjarje na kujtohen nė kėtė film.

    Ėshtė shumė domethėnėse se Enver Hoxha kėtu nuk tregon as respektin mė tė vogėl pėr babanė, duke thėnė diēka si: megjithėse nė kėtė rast nėnės sime i doli mirė, por nė shumicėn e rasteve kėto lloj fejesash qenė fatkeqe pėr vajzat. Merret vesh, kėtu Enver Hoxha shpreh refuzimin dhe pėrēmimin e nėnės sė tij ndaj burrit tė saj, gjė tė cilėn Enveri e ka perceptuar qartė qė nė moshė tė vogėl.

    Nėna e Enverit, tė cilėn e thėrrisnin shkurt «Gjulo», emrin e plotė e kishte Gjulistan, qė do tė thotė nė shqip «bahēe trėndafilash» (nė tė folmen gjirokastrite «bashtė»). Kur Gjuloja u rrit dhe u bė e gjatė (pėr standardet gjirokastrite ku pėrgjithėsisht njerėzit janė tė shkurtėr), dhe e bukur, ndėrsa Halili u bė i shkurtėr dhe i shėmtuar, gjirokastritėt filluan t’i quajnė «Gjulistani dhe Bostani», sipas vargjeve tė Saadi Shirazit. Gruaja e re, kuptohet se ishte e gatshme pėr aventura me oficerin e bukur. Emri «Halil» nė arabisht do tė thotė «mik». Nėse Gjuloja kėrkonte njė mik, bimbashi dukej si i destinuar pėr kėtė. Konspiratorėt xhonturq qė i ranė nė gjurmė kėsaj historie dashurie, i sollėn punėt nė atė mėnyrė qė mulla Halili, burri i Gjulos, ta zbulonte ēiftin e dashnorėve. Dikush pagoi njė fėmijė pėr t’ i dhėnė mulla Halilit njė letėr tė shkruar turqisht ku i thuhej qė tė shkonte nė iks vend, se atje e shoqja e tij bėnte dashuri me Mehmet evgjitin. Halili shkoi nė vend, por atje gjeti bimbashin tė kamufluar. Bimbashi ishte i armatosur dhe Mulla Halili nuk ishte burrė trim. Bimbashi e kėrcėnoi dhe ai e mbylli gojėn. Por, ndėrkohė, nė vend ishin mbledhur njerėz, tė lajmėruar s’dihet nga kush, qė prisnin tė shihnin se cilėt qenė dashnorėt. Bimbashi ēoi Mehmet evgjitin tė lajmėronte zėvendėsin e vet, kėshtu qė erdhi policia, e cila i largoi kureshtarėt dhe bimbashi doli i shoqėruar nga njerėzit e vet. Mė pas, kur u err, dolėn dhe Gjuloja e mbuluar me ēarēaf, me Mulla Halilin.

    Kjo ngjarje u mėsua gjithandej. Njerėzit talleshin duke thėnė: «Halil pėr Halil, Gjuloja e shkretė u ngatėrrua». Njerėz tė dėrguar nga xhonturqit shkuan dhe i thanė mulla Halilit se duhet tė vepronte pėr tė vėnė nderin nė vend dhe i ofruan para, me nėnkuptim qė tė paguante njė vrasės, pėr tė vrarė bimbashin. Por mulla Halili nuk qe njeri i kėtyre punėve. Koka e bimbashit nuk qe si shalqinjtė qė ai provonte duke i qėlluar me thua. Mulla Halili nuk guxonte tė ndėshkonte as tė shoqen se familja e gruas ishte e pasur dhe e fuqishme, dhe nuk e duronte turpin. Aq mė tepėr qė tė afėrmit e Gjulos ndiheshin me faj qė njeriu me tė cilin e fejuan qė nė djep vajzėn e tyre qė kur u rrit u bė e bukur dhe e gjatė, doli njė xhuxh idiot dhe i shėmtuar. Atėherė xhonturqit i kėrkuan Ēerēiz Topullit, i cili qe i lidhur me xhonturqit, dhe nė vjeshtė do tė ishte bashkė me ta nė Manastir, qė ta vriste bimbashin, duke lėnė tė kuptohej se ishte vrasje pėr nder. Ēerēiz Topulli, i cili qe njė luftėtar trim dhe burrė i ndershėm pranoi, por nuk deshi tė ketė dorė vetė drejtpėrdrejt nė kėtė krim, prandaj dhe gjatė atentatit qėndroi larg, nė Bregun e Teqes. U gjendėn dy njerėz tė njohur si vrasės me pagesė, Hito Lekdushi, nga Lekdushi i Tepelenės dhe Bajram Ligu nga Prongjia, tė cilėt e qėlluan bimbashin nė orėn 11 e 15 minuta, nė 9 mars 1908 (25 shkurt sipas kalendarit tė vjetėr), para shtėpisė ku ai rrinte nė lagjen “Hazmurat”.

    Nė fakt autoritetet osmane, njė pjesė e mirė e tė cilėve qenė njerėz tė xhonturqve, reaguan nė mėnyrė shumė tė ngathėt pas krimit tė bujshėm. Ata nuk bėnė represion pas vrasjes, madje nuk internuan as familjen e Ēerēiz Topullit. Lufta e famshme e Mashkullores, ku u rrethua Ēerēizi me njė pjesė tė ēetės (gjashtė vetė), ndodhi vetėm mė 18 mars, pra pas nėntė ditėsh, dhe jo si rezultat i njė operacioni kėrkimor, por pas njė informate. Fakti qė ēeta gjendej nė Mashkullorė, nė shtėpinė e pjesėtarit tė ēetės Zeman Haskaj (Mashkullore), kur shtėpitė e anėtarėve tė ēetės kaq pranė qytetit, sigurisht qė do tė mbaheshin nė mbikėqyrje, tregohen se ata nuk ndiheshin tė rrezikuar nga autoritetet osmane. Mėnyra se si u bė rrethimi, dhe se si u zhvillua lufta, tregon se ndėr rrethuesit kishte xhonturq qė nuk donin t’u bėnin keq tė rrethuarve dhe tė tjerė qė donin t’i kapnin, ose t’i asgjėsonin, por qė nuk mund ta bėnin kėtė, derisa kishte tradhti brenda radhėve tė rrethuesve. Derisa ndėr tė rrethuarit nuk qe asnjė nga atentatorėt, kjo bėri qė turqit tė heqin rrethimin. Kėnga e famshme e betejės, nė versionin e parė ka qenė:

    Te rrapi nė Mashkullorė,

    foli Ēerēizi me gojė,

    mylazim largo taborrė,

    tė kuqemi, tė bėhemi me bojė,

    pėr horrllėqe nuk e kem’ zakonė,

    burra me namuz na thonė.

    Fakti qė Ēerēizi me tė vetėt, madje hynė nė qytetin e Gjirokastrės pas dy ditėsh, tregon se ai qe nė marrėveshje me njė pjesė tė autoriteteve osmane. Gjirokastritėt qenė njerėz paqėsorė dhe atje nuk qe shkrehur kurrė njė pushkė kundėr forcave osmane. Prandaj, kjo luftė bėri bujė tė madhe. Gjirokastritėt Luftėn e Mashkullores e quajtėn thjesht «Lufta e Gjulos».

    Muajt kaluan njėri pas tjetrit dhe nė verė u hap lajmi se Gjuloja ishte shtatzėnė. Pjesės mė tė madhe tė njerėzve kjo gjė iu duk si njė tjetėr shaka e rėndė. Derisa Gjuloja nuk kishte dalė mė ndėr shtėpitė e miqve dhe fqinjėve pas skandalit me bimbashin, ky thashethem vazhdoi tė fryhej. Tash njerėzit prisnin se kur do tė lindte Gjuloja, pėr tė bėrė llogari keqdashėse Nė rast se ajo do tė lindte nė tetor, atėherė nuk kishte dyshim qė fėmija do tė ishte i bimbashit, derisa nga shkurti nė tetor qenė pikėrisht nėntė muaj. Pikėrisht nė tetor, nėntė muaj pas skandalit tė Gjulos me bimbashin, Gjuloja lindi djalė. Pėr tė gjithė tashmė nuk kishte dyshim se fėmija ishte i biri i bimbashit.

    Sipas traditės, tė porsalindurit duhet t’i kishin vėnė emrin e gjyshit, Nexhip, derisa edhe vėllait tė madh tė tij, i patėn vėnė emrin Beqir, sipas emrit tė xhaxhait tė babait. Nexhmije Hoxha thotė se babai zyrtar i Enver Hoxhės, Mulla Halili donte t’i vinte djalit tė parė tė Enverit emrin «Beqir»:

    Unė me anenė ia kemi gjetur, duam t’ia vėmė Beqir (nė kujtim tė djalit, qė u kishte vdekur). Unė ngriva, s’mė pėlqente gjėkundi ky emėr. Me Enverin kishim rėnė dakord t’ia vinim Ilir. Enveri, duke qeshur, mė shkeli syrin dhe i tha: «Mirė, ia vėmė Beqir, por do t’ i vėmė edhe njė emėr tė dytė... Ilir». Xhaxhai e mori nė duar, i kėndoi diēka, njė «dua», qė nuk e morėm vesh se ē’donte tė thoshte dhe pastaj i foli nė vesh tri herė «Beqir, Beqir, Beqir».

    Por, kur u lind Enveri, duke parė rrethanat e lindjes, nuk e gjetėn me vend t’i vėnė emrin «Nexhip». Meqenėse porsa ishte bėrė revolucioni xhonturk (nė korrik) heroi i tė cilit ishte Enver beu, tė porsalindurit i vunė emrin «Enver». Emrin ia vuri Iljaz Hoxha, njė konspirator xhonturk, qė do tė ishte mėsuesi i Enver Hoxhės nė shkollėn fillore. Ėshtė domethėnėse qė Enver Hoxha edhe kur rrėfen nė kujtimet e veta episodin se si i vunė emrin, i referohet tregimit tė nėnės dhe jo tė babait:

    Xha Iljazi ma kishte vėnė mua emrin kur linda. Pleqtė e thirrėn, siē mė ka thėnė aneja, dhe i thanė tė mė vinte emrin. Ai bisedoi me ta dhe sė toku zgjodhėn emrin «Enver». «Iljazi ta kėndoi nė vesh, pastaj e mbajtėm pėr drekė» mė thoshte aneja.

    Nuk ėshtė ironi e vogėl qė, i porsalinduri i cili mori emrin e heroit tė revolucionit, ishte nė fakt i biri i mbrojtėsit fanatik tė ancient regime, bimbashit besnik tė sulltanit! Por, gjithsesi, nė njė sens tė sigurt, i porsalinduri e kishte merituar emrin, duke kontribuar nė revolucionin xhonturk, qė kur ishte nė barkun e nėnės. Nė Gjirokastėr tė porsalindurin e quajtėn me ironi «Enveri i Halilėve», meqenėse edhe babai i vet legal, edhe babai i vet biologjik, quheshin «Halil». Me kalimin e viteve gjirokastritėt do tė gjenin tek djali qė rritej shenjat se ai nuk qe i biri i Halil Hoxhės, por i Halilit tjetėr, bimbashit. Enver Hoxha do tė bėhej i gjatė, ndėrsa i ati legal ishte i shkurtėr. Enver Hoxha do tė bėhej ezmer ndėrsa i ati i tij qe i bardhė, ashtu dhe nėna. Enver Hoxha ėshtė nė realitet i biri i bimbashit Halil Musa beut. Nė fėmijėri ai i kishte vuajtur shumė talljet e shokėve pėr kėtė gjė, dhe kjo kishte bėrė qė tek ai tė kultivohej njė ndjenjė refuzimi ndaj tė atit, njė resentiment ndaj tij.

    Enver Hoxha, nė kujtimet e veta, flet shumė dhe me dashuri pėr xhaxhanė, pėr tė cilin thotė se e thėrrisnin «baba», ndėrsa pėr babanė e vet legal nuk shpreh asnjė sentiment, me pėrjashtim tė njė episodi kur flet nė pėrgjithėsi pėr familjen, me rastin e ndarjes nga familja, kur shkoi nė Liceun e Korēės:

    Mė nė fund dita e gėzuar erdhi, por megjithėkėtė zemrėn e kisha prapė tė trishtuar, pse mė vinte keq qė do tė lija vetėm xhaxhanė, anenė, Sanon, tė dashurit e mi, qė i doja dhe mė donin me gjithė shpirt. Ishte hera e parė qė ndahesha prej tyre, mė dukej sikur i lija nė mes tė katėr rrugėve. Ata vetėm mua mė kishin, nga mua pritnin, tek unė e shikonin tė ardhmen e tyre. E gjithė bota e tyre isha unė.

    Ėshtė shumė interesante se Enver Hoxha, pėr babanė e vet nuk tregon asnjė episod qė t’i ketė mbetur nė mendje nga fėmijėria dhe rinia. Nuk thotė as se si e pėrjetoi ikjen e babait zyrtar nė emigracion, nė SHBA, kur Enver Hoxha ishte 6 vjeē (diēka duhet tė mbante mend), as se e merrte malli pėr babanė, dhe as tregon pėr ndjenjat e tij kur babai u kthye nga SHBA nė 1919, kur Enver Hoxha ishte 11 vjeē. Nga kujtimet e veta pėr moshėn e vegjėlisė, kuptohet se Enveri i vogėl ishte krejt ndryshe nga fėmijėt e emigrantėve tė tjerė dhe nėna e tij qe krejt ndryshe nga gratė e emigrantėve. As nėna dhe as djali nuk kishin mall pėr burrin dhe babanė emigrant, qė gjendej pėrtej oqeanit nė SHBA. Enveri nuk tregon nė kujtimet e veta asnjė episod qė ai ta pyeste nėnėn se kur do tė vijė babai, ku tė thoshte se e ka marrė malli pėr babanė, ose qė nėna t’i thoshte se sa bukur do tė ishte kur tė kthehej babai dhe sa gjėra tė mira do t’i sillte. As mė pas nuk tregon asnjė episod pėr babanė. Nė kujtimet babanė e pėrmend shumė rrallė dhe vetėm kur ėshtė fjala pėr para. Kėshtu, ai shkruan pėr kohėn kur shkoi nė liceun e Korēės, nė 1927, nė moshėn 19 vjeē:

    Xhaxhai mori borxh dhe mė bėri njė pallto tė trashė pėr dimėr dhe njė palė kėpucė.

    Po pėr kėtė kohė, kur shkoi nė Liceun e Korēės, ai shkruan:

    Mbetej kasketa, «uniforma» e vetme e liceut. Ia rropa kokėn xhaxhait dhe ai porositi babanė e Samuel Ēifutit qė ma solli nga Janina.

    Dhe pėrsėri:

    Xhaxhai, kur kishte, si tė ndodhte, mė jepte nga njė gjysmė o njė lek ditėn. Ky ishte gjithė «hashllėku» im i studentit.

    Nė kujtimet e Enver Hoxhės biseda e parė me babanė legal ėshtė nė 1927, nė moshėn 19 vjeē, pėrsėri pėr para:

    Xhaxhai nuk mungoi tė mė thoshte:

    «Shih, Enver, ti e di qė ne jemi tė varfėr, pare nuk kemi tė tė dėrgojmė, prandaj nuk ke ē’kėrkon nga ne. Unė do tė jap njė napolon hashllėk, ruaje mos e prish kije pėr ndonjė hall tė keq». Dhe me kėtė rast mė bėnte llogaritė qė «mora borxh kaq dhe kaq mė bėnė kėpucėt, kaq kėmishėt, kaq ēorapet, kaq kapelloja, kaq navlloja», «rruga deri nė Korēė» etj.

    Por Enver Hoxha sjell nė kujtimet e veta shumė sentimente tė vetat tė fėmijėrisė dhe rinisė pėr njerėz tė ndryshėm tė rritur, tė moshės sė babait tė vet zyrtar, deri edhe pėr Vehip Qorrin, lypėsin qė i binte fyellit dhe bėnte bejte. Nė kujtimet e veta thotė se kur kthehej nė Gjirokastėr, me pushimet e shkollės, si kur ishte nė Lice nė Korēė, ashtu dhe kur ishte nė Francė, shkonte tė takonte Vehip Qorrin:

    Vehipi kishte njė vesh tė ēuditshėm. Ai ma njihte zėrin edhe kur mė humbiste nga sytė pėr vite tė tėra. Kėshtu kur kthehesha nga Korēa apo nga Franca, bile edhe kur u ktheva nga lufta dhe vajta pas kaq vjetėsh nė Gjirokastėr, ngjiste e njėjta gjė me tė. Mjaftonte t’i thosha:

    -Vehip, si tė kam me shėndet?

    Ai shtangej pėr njė moment nė vend, mė shikonte i gėzuar me ata sy tė zbrazėt dhe i gėzuar mė pėrgjigjej, pa i thėnė kush isha:

    -Ah, erdhe Enver?

    Asgjė kaq tė ndjerė nuk do tė gjeni nė kujtimet e Enver Hoxhės pėr babanė e vet zyrtar, Halilin, madje nuk do tė gjeni asgjė sadopak tė ndjerė. Enver Hoxha, nė ditarin e vet nuk shkruan asnjė rresht pėr vdekjen e babait, por shkruan pėr vdekjen e Iljaz Hoxhės, mėsuesit tė tij tė shkollės fillore dhe njėkohėsisht kushėririt tė babait tė vet. Mė 24 mars 1960, Enver Hoxha shkruan nė ditar:

    Mė lajmėruan vdekjen e xha Iljaz Hoxhės (83 vjeē) nga Gjirokastra, mėsuesit tim tė parė. I dėrgova telegram ngushėllimi gruas sė tij.

    Duket qartė se Enver Hoxha ka njė ndjenjė refuzimi, njė resentiment ndaj tė atit tė vet zyrtar. Enver Hoxha nuk e ka pėrmendur kurrė publikisht tė atin e vet, nė fjalimet e veta ndryshe nga ē’ka bėrė me nėnėn. Mė 27 maj 1969, Enver Hoxha, nė fjalimin qė mbajti nė mitingun nė fshatin Picar (fshati i Shefqet Peēit), nė pjesėn e Kurveleshit qė ėshtė nė Gjirokastėr, fjalim ky qė nė veprat e tij u botua me titullin: «Labėria- njė nga kolonat e ēelikta tė Partisė», tha:

    Kur isha vogėl nėna mė thoshte: «Enver, o djalė, kėtė djathė, qumėsht e mish qė tė rritin, prodhojnė labėt; kėta drunj e kėtė kongjill qė po tė vė nė mangall pėr tė ngrohur duart nė dimėr, qė tė mund tė shkruash e tė mėsosh dhe qė kėtė dituri ta vėsh nė shėrbim tė popullit kur tė rritesh, bėjnė labėt; kėtė lesh me tė cilin tė bėj ēorapet e fanellat, si dhe leshin e palarė, qė, pasi ta spėrkat me raki, ta vė nė gjoks kur tė ftohesh, e marrim nga labėt». Tė gjitha kėto fjalė tė nėnės zienin nė atė kohė nė kokėn time tė vogėl, por dalėngadalė e duke u rritur fillova edhe unė tė kuptoja jetėn.

    Por Enver Hoxha kėtu nuk thotė qė babai t’i ketė folur pėr trimėrinė e lebėrve dhe historinė e tyre. Kjo ėshtė domethėnėse. Enver Hoxha, pėrveēse e pėrmend nė shumė episode tė ndjera, nė kujtimet e veta, e pėrmend publikisht nė letrėn e pėrshėndetjes qė i ēon nė 1963 shkollės sė vet (gjimnazit), me rastin e 40-vjetorit tė ēeljes. Ky resentiment i Enver Hoxhės ndaj tė atit ra nė sy dhe u bėnė dy sajesa nė 1983 dhe nė 1984 nė botimet e tij. Kur u botua vepra 38 e Enver Hoxhės, nė 1983, u pa se Enver Hoxha, nė 16 tetor 1968, kishte thėnė nė njė bisedė me njė grup grash mes tė cilave ishte dhe nėna e Pal Mėlyshit:

    Edhe babai im, megjithėse plak, kur mori vesh se si u vra Pali tha: «I lumtė kėtij djali trim qė ra nė krye tė detyrės pėr mbrojtjen e interesave tė atdheut».

    Po‚ ē’ kishte tė bėnte kėtu fakti qė babai i tij ishte plak, apo se u lodh qė tha kėto fjalė? Gjithsesi, nuk duket e besueshme qė Mulla Halili tė kishte folur kėshtu. Ai nuk mori pjesė nė asnjė lloj mėnyre nė lėvizjen antiosmane edhe pse moshėn dhe shėndetin i kishte tė mirė pėr kėtė gjė.

    Pastaj, duket se pėrsėri pėr tė kompensuar mungesėn, Enver Hoxha e pėrmend babanė nė njė libėr me kujtime tė botuar nė 1984, pėr njė episod qė ai ia kishte treguar kur Enver Hoxha u rikthye nė Tiranė, nė nėntor 1944:

    Pak ditė pasi nė Berat qe krijuar e shpallur Qeveria jonė Demokratike, e kishte ndalur nė rrugė njė i njohur i vjetėr, ballist dhe gjithė qesėndi i kishte thėnė:

    «E, o Halil, si e ndien veten tani qė u bėre babai i zotit kryeministėr?».

    «Si gjithė vegjėlia», i qe pėrgjigjur qetė-qetė babai dhe, pa ia zgjatur, kishte bėrė tė vazhdonte udhėn, por ai e kishte zėnė pėr krahu. «Je qerrata i madh ti Halil, bėn mirė qė s’e vret pėrpjetė, se e di mirė qė Qeveria e djalit tėnd s’e ka tė gjatė». «Ē’thua, more edepsėz!», ia kishte kthyer babai, por ballisti kishte vazhduar: «E pse, kjo qeveri, me nder, e bythėgrisurve qė po vijnė nga malet, kjo qeveri e rigonit do ta nxjerrė nė selamet Shqipėrinė!»

    «Jazėk! Ia ktheva, - mė tregonte plaku. - Qeveria s’ėshtė e djalit tim, por e popullit, more edepsėz i edepsėzėve, dhe do tė rrojė sa tė rrojė populli!...».

    E gjithė kjo ėshtė njė pikė uji nė kujtimet oqeanike tė Enver Hoxhės, por edhe kėtu nuk ka ndjenjė. Enver Hoxha nuk tregon asfare pėr takimin me tė atin pas kthimit nga lufta.

    Gjithashtu, Enver Hoxha, edhe pse pėrmend nė kujtimet e veta gjyshen e vet nga babai, e cila thirrej Jeko, dhe qė jetonte gjatė fėmijėrisė sė tij, nuk pėrmend asgjė pėr vdekjen e saj dhe si e pėrjetoi atė. Sigurisht gjyshja nga babai, nuk shprehte ndonjė dashuri pėr Enverin e vogėl, tė cilin e shikonte si dėshmi tė turpit tė familjes, prandaj dhe Enveri nė kujtimet ia kthen me tė njėjtėn monedhė, duke pėrmendur me dashuri Rabo jevgėn dhe jo gjyshen e vet. Por ekzistojnė dhe gjėra tė tjera qė tė bėjnė tė besosh se Enver Hoxha ishte biri biologjik i bimbashit Halil Musa beu. Bashkėshortja e Enver Hoxhės, Nexhmije Hoxha shkruan nė kujtimet e saj:

    Disa nga familjarėt e Enverit kishin pas vuajtur nga migrena (dhimbja e kokės), dy nga motrat e tij e kishin trashėguar, kurse Enveri fatmirėsisht jo.

    Enver Hoxha kishte tre motra, dy nga tė cilat del se vuanin nga migrena. Derisa ai nuk vuante, ka shumė mundėsi qė migrenėn ato ta kishin trashėguar nga babai i tyre, ndėrsa Enveri nuk e kishte marrė, pėr shkak se ai nuk ishte i biri biologjik i Halil Hoxhės, por i Halilit tjetėr, bimbashit.

    Nė moshėn 65 vjeē, Enver Hoxha pėsoi njė infarkt tė miokardit, gjė qė praktikisht e shkatėrroi shėndetin e tij deri nė fund tė jetės, pas 12 vjetėsh. Me kėtė ai nuk i ngjau babait tė tij qė pati shėndet tė mirė dhe jetoi 92 vjeē. Madje, kėtė gjė nuk mund tė thuhej se e trashėgoi nga nėna, e cila gjithashtu jetoi 92 vjeē.

    Djali i porsalindur, me emrin qė i vunė, dukej sikur ishte njė revolucionar i predestinuar. Ai lindi nė njė vit revolucionar, mori emrin e njė prijėsi revolucionar dhe praktikisht kontribuoi nė revolucion, qė para se tė lindte. Por, duke konsideruar se ai qe biri biologjik i njė gardiani konservator tė ancient regime, tek djali i ri dukej se kishte mė tepėr njė predestinim falstafian. Rrethanat e lindjes sė tij dhe emri qė i dhanė duket se qenė njė kombinacion bizarr, ironik, qė parathoshte njė jetė prej revolucionari fals, nė njė dualitet «Taras»- «Herman».


    Tė dhėna per librin

    Titulli: "Jeta e fshehtė e Enver Hoxhės, 1908-1944"
    Autori: Kastriot Myftaraj
    Botoi: Shtėpia botuese "Plejad"
    Gjinia: Studim-monografi
    Vėllimi: I parė
    Faqe: 501
    Ēmimi: 1250 lekė

  4. #24
    ILIR NĖ GEN Maska e flory80
    Anėtarėsuar
    03-12-2006
    Vendndodhja
    Buzė Vjosės Kaltėroshe
    Postime
    1,531
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Citim Postuar mė parė nga xfiles Lexo Postimin
    qe nga nje kohe kur greku vinte dhe punonte argate tek ne, pra vinte refugjat, kaloi ne situaten ku ne duhet te shkojme refugjat tek fqinjet tane.
    xfiles
    Unė unė me tė vėrtetė ēuditem qė edhe ti bje nė nivelin e disave kėtu nė forum, sinqerisht kam krijuar respekt pėr ju nisur nga shkrimet e tua
    Ti the shumė gjėra nė komentin tėnd por unė po i referohem kėsaj fraze qė kam citura dhe e vėrteta ėshtė krejt ndryshe.
    Shqipėria nė vitin 1944 ka qėnė nga vendet mė tė varfėr tė botės ku sėmundjet si malarja edhe tė tjera bėnin kėrdinė nė njerėz.
    Njerzit vdisnin pėr bukėn e gojės.
    Industria pėrfaqėsohej nga artizan qė bėnin qeleshe dhe tirqe.
    Analfabetizmi ishte mė tepėr se 90%
    Shteti ishte i dobėt si mos mė keq dhe mund tė pushtohej edhe nga njė band muzikantėsh
    Popullsia ishte fare e pacivilizuar dhe dukshėm me ndikim aziatik ku mbizotėronin gratė e mbuluara me batanie
    Numri i popullsisė sė Republikės sė Shqipėrise tė dalė nga lufta e dytė botėrore ishte 800 000 shumė mė pak se numri i atyre qė e quajn veten Tironsa den babaden sot

    Tani!
    Ku i ke dėgjuar ti kėto meselera me Grekė qė vinin dhe punonin argat tek ne?
    Edhe unė i kam dėgjuar kėto histori dhe kam pyetur gjyshin pėrpara se tė vdiste dhe me tha: Po jo mor bir nuk ka ndodhur nė kohėn tonė por shumė shumė kohė pėrpa. Ata kanė ardhur dhe kanė punuar tek Bejlerėt dhe Agallarėt qė ishin vetėm njė numėr shumė i vogėl se pjesa tjetėr ishin si puna jonė tė varfėr dhe vuanin pėr bukėn e gojės

    Ti flet pėr njė Shqipėri tė zhvilluar dhe qė e keqja e saj ishte Enveri, por unė nuk pajtohem me ty sepse siē e the dhe vet ti e njeh kėtė kohė shumė pak dhe bazohesh nga ato qė dėgjon posht e pėrpjet. Unė jam plotėsisht i mendimit se Enveri ishte njė e keqe pėr Shqipėrinė, por si mund tja mohojmė ne punėn e madhe qė u bė nė atė kohė pėr ndėrtimin e fabrikave dhe uzinave, shkollave, spitaleve, hidrocentraleve dhe termocentraleve, ndėrtimin e hekurudhave dhe rrugėve, ndėrtoi njė shtet tė pavarur nė tė gjitha kuptimet e fjalės me njė ushtri qė nuk i trembej syri as nga Bashkimi Sovjetik. Ishte e vetma kohė nė historinė e Shqipėrisė kur Shqiptarėt i thonin botės ato qė menonin pa ju dridhur qerpiku.
    E bė emancipimi i shoqėrise nga njė shoqėri me tendenca Turko - Aziatike nė njė shoqėri Europjane (lindore sipas sistemit)
    U ngrit Akademia e Shkencave me shkencėtar tė mirfillt qė bėnin zbulime tė natyrave tė ndryshme dhe njė nga kėto ishte Universiteti Bujqėsor, njė nga mė tė mirėt nė Europė. Nga bujq dhe blektor qė nuk dinin tė shkruanin emrin e tyre dolėn doktorė dhe profesorė, jurista dhe shkencėtar, qė pėr fat tė keq punojnė akoma nėpėr zyra edhe pse ishin tė implikuar nė sistemin kriminal komunist
    Nga mbi 90% analfabetė Shqipėria u kthye nė vendin numėr njė me numrin mė tė vogėl tė Analfabetėve nė Europė
    Nga 800 000 banorė Shqipėria u kthye nė njė vend me 3.5 milion banorė dhe me popullsinė mė tė re nė Europė
    Ndoshta dikush kėtu do tė mė quaj komunist por unė nuk jam komunist unė thjesht neveris disa kėlysh komunistash kėtu qė kan mizėn nėn kėsulė dhe duan tė bėjnė tym pėr tė mbuluar veten

    Nuk bėhet Shqipėria duke mohuar Historinė
    Sigurisht qė komunizmi ishte gjėja me e keqe qė i ndoshi Shqipėrisė por nuk duhen mohuar puna dhe djersa e njė populli tė tėrė pėr 45 vjet
    EH I ZIU NJERI, GĖLLTIT DIKU NJE LUGĖ ĒORBĖ TĖ PRISHUR, EDHE VJELL PASTAJ PĖR GJITHĖ JETĖN!

  5. #25
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    19-02-2007
    Postime
    1,274
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Sa ma shumė tė paverteta qė botojnė pėr Enver Hoxhėn kopilet e butkave dhe tė atillėve si ata, aqė mė shumė i ngritet vlera figurės sė Enver Hoxhės!
    Ky qė ka bė hapjen e temės gjoja pėr ta bė si ma tė vėrtetė lajmin dhe " zbulimin" gjoja:
    ja libri qė shkruan pėr kėtė gjė, ja sa faqe i ka, ja se ku ėshtė botuar,,
    Unė kam zbuluar qė ky kastriot Muftaraj kishte prejardhje ēergare ndėrsa nėna e tij ishte njė Cigane!

  6. #26
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    10-10-2008
    Postime
    330
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    jepini cesarit ate qe i takon,enver hoxha ka shume mekate,por ta quash kopil eshte e egzagjeruar....me siguri ky myftaraj legeni dikur i ka bere elozhe pafund.pikerisht bythlepiresit me te medhenj te enver hoxhes jane ata qe tani e shajne me shume me lloj lloj te pavertetash.

  7. #27
    jom mo i bukri katunit Maska e TikTak
    Anėtarėsuar
    26-04-2005
    Postime
    1,640
    Faleminderit
    0
    14 falenderime nė 14 postime
    pse mer daj ka pak psikopat shqipnia si puna ktij myftarit.

    do me e demasku at regjim apo ene hoxhen fol me argumente tamom si njeri po mos u shaj si jevgat e brakes
    no glove no love

  8. #28
    I love god
    Anėtarėsuar
    23-02-2007
    Postime
    8,129
    Faleminderit
    113
    64 falenderime nė 58 postime
    Po ne qe kemi vujt nuk kemi te drejt ta shajm at bastard.cuna rreni me kom n'tok qe tju kapim te pakten.

  9. #29
    jom mo i bukri katunit Maska e TikTak
    Anėtarėsuar
    26-04-2005
    Postime
    1,640
    Faleminderit
    0
    14 falenderime nė 14 postime
    ta shajsh pse jo. si o njajo shprehja njato maja rypa rypa i her jua hypi veri tani po ja hypni hahahahahahahahahahahahahah
    no glove no love

  10. #30
    i/e larguar Maska e dibrani2006
    Anėtarėsuar
    29-01-2006
    Vendndodhja
    Europe
    Postime
    2,693
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime

    Talking

    Citim Postuar mė parė nga drague Lexo Postimin
    Po ne qe kemi vujt nuk kemi te drejt ta shajm at bastard.cuna rreni me kom n'tok qe tju kapim te pakten.
    Drague sinqerisht ta them qe ke shume te drejteqe ke vuajtur' jo vetem ti por ka shume mer jahuu, po ja mer plak ai vdiq po keta te tjerat qe jane gjalle dhe qe zvariten neper fotelet e pushtetit edhe keta te nje brrumi jane .

  11. #31
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    16-11-2005
    Postime
    8,748
    Faleminderit
    167
    59 falenderime nė 54 postime
    Citim Postuar mė parė nga Preng Sherri Lexo Postimin
    Sa ma shumė tė paverteta qė botojnė pėr Enver Hoxhėn kopilet e butkave dhe tė atillėve si ata, aqė mė shumė i ngritet vlera figurės sė Enver Hoxhės!
    Ky qė ka bė hapjen e temės gjoja pėr ta bė si ma tė vėrtetė lajmin dhe " zbulimin" gjoja:
    ja libri qė shkruan pėr kėtė gjė, ja sa faqe i ka, ja se ku ėshtė botuar,,
    Unė kam zbuluar qė ky kastriot Muftaraj kishte prejardhje ēergare ndėrsa nėna e tij ishte njė Cigane!
    O prengo,
    nuk te ka shfrytezuar ty enveri apo baben tend, se e dija une sa vlera i jepje ti atij.
    Ju flisni si spektator, nuk e keni provuar komunizmin ne kurrizin tuaj.

  12. #32
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    kush ka mundesi te na sjelle fjalimet e fotot e videot nga manifestimet enveriste ne kosov e gjirokaster..

    dua te shoh kanibalet..jam shum kurioz..


    baptist..

    nuk jam ne nje mendje me ty per sa arsyeton..atje me lart..

    un jam per fshirjen e ketij shkrimit te myftarajt.. jo se na preken ne tela enveristet e kosoves.. por sepse nuk dua qe nje qytet si gjirokastra te turperohet.. ne te kaluaren e saje dinjitoze..
    sepse gjirokastra ka nje histori te vecante..
    familjet e vjetra..(jo keta zagaret e fino ruco braces.. qe jetojn sot atje.. ) kishin lidhje me njera tjetren aq shume sa kur fyen nje familje ke fyer krejt fiset e vjetra gjirokastrite..
    e pikerisht per respekt te ketyre fiseve qe nxorren burra te shquar te kombit..politikan e dijetare.. pa te cilet sdo kishim sot komb e kulture shqiptare .. une ja kerkova moderatoreve kte sherbim..
    kjo ish arsyeja llogjike..
    enveristet kosovare kishin boll koh per reflektim..

    ..
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Brari : 14-10-2008 mė 16:54

  13. #33
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,555
    Faleminderit
    330
    42 falenderime nė 41 postime
    Dashnia Virtuale per Xhaxhin...

    Polemikat rrethe Enver Hoxhes jane shtuar keto ditet e fundit ku secili klan ne vete mbron bindjet e veta per kete personalitet te famshem por kurresesi nuk eshte e qellueshme qe te shkojmi deri aty sa qe te perēahemi ne pro dhe kunder...te gjithe e dijmi se cili ishte Enver Hoxha, per shqiptaret e Shqiperise dhe jashte saj i tere populli ishte njė grusht i fuqishem ndaj armiqeve te tij.
    Bapstist shume mire e spjegoi kete qeshtje mirepo mjerishte qe nuke mundet se si ta dokumentoje para nje gjenerates se re e cila eshte krejt ndryshe, ka mesuar ne shkolle nje histori tjeter, shume e uji ka kaluar deri me sot qe nga vdekja e tij... qe ne keto momente i tere populli shqiptar prap ishte i bashkuar rrethe koosves dhe i dolen ne ndihme ne koh lufte me 1999 dhe ate duke e ditur forte mire se keta shqiptar te kosoves te gjithe e kan dashur Enverin e Shqiperise mirepo i kane pranuar ne shtepit e tyre ashtu si ishin me bindjet e tyre"le ta dojn enverin, pune e madhe" kane thene, neve i koptojmi vllezerit tane, s'prish pune kjo lidhje e tyre me Enverin te cilin as qe e kane pare kurre per se afermi por vetem virtualishte e kjo dashnia virtuale per ta eshte e pashlyeshme !

    Erdhi lirija, populli shqiptar i kosoves u kthye ne shtepit e tyre, morei pamvarsin por me nje flamur tjeter, se keshtu e njohi bota, flamurin kombtar e mbajn prap dhe prap do valvitet besoj se per ēdo 28 Nentor !
    Baptist tha ne nje vend se sa njeriu eshte denuar e rrahur nga serbet vetem per dy gerrma te alfabetit E.H. mirepo edhe per Flamurin kombtar jane rrafur e shtypur mirepo qe erdhi koha qe te na vejne kete kushte shtetet e huaja.
    Pra aspak nuke e shoh te arsyeshme qe ne te bisedojmi e te hsahemi mes veti per Enverin kur i tere populli ecte per mrekulli se bashku rrethe njė ardhmerije te perbashket.
    A thue qenka forte e rendesishme sot te permendet Enver Hoxha kur diht se ne anen tjeter ishte diktator per disa, ne anen tjeter si fener i lirisė, si te dalim nga kjo mosmarrveshje ?
    Me se miri do ishte qe te rrespektojmi njeri tjetrin por as mos te shkohet deri atje qe te provokohemi pa nevoj sepse e erdhmja eshte para nesh e jo e kaluara.

    shendet
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  14. #34
    Kalorės i Lirisė Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,080
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    Citim Postuar mė parė nga flory80 Lexo Postimin
    xfiles
    Unė unė me tė vėrtetė ēuditem qė edhe ti bje nė nivelin e disave kėtu nė forum, sinqerisht kam krijuar respekt pėr ju nisur nga shkrimet e tua
    Ti the shumė gjėra nė komentin tėnd por unė po i referohem kėsaj fraze qė kam citura dhe e vėrteta ėshtė krejt ndryshe.
    Shqipėria nė vitin 1944 ka qėnė nga vendet mė tė varfėr tė botės ku sėmundjet si malarja edhe tė tjera bėnin kėrdinė nė njerėz.
    Njerzit vdisnin pėr bukėn e gojės.
    Industria pėrfaqėsohej nga artizan qė bėnin qeleshe dhe tirqe.
    Analfabetizmi ishte mė tepėr se 90%
    Shteti ishte i dobėt si mos mė keq dhe mund tė pushtohej edhe nga njė band muzikantėsh
    Popullsia ishte fare e pacivilizuar dhe dukshėm me ndikim aziatik ku mbizotėronin gratė e mbuluara me batanie
    Numri i popullsisė sė Republikės sė Shqipėrise tė dalė nga lufta e dytė botėrore ishte 800 000 shumė mė pak se numri i atyre qė e quajn veten Tironsa den babaden sot

    Tani!
    Ku i ke dėgjuar ti kėto meselera me Grekė qė vinin dhe punonin argat tek ne?
    Edhe unė i kam dėgjuar kėto histori dhe kam pyetur gjyshin pėrpara se tė vdiste dhe me tha: Po jo mor bir nuk ka ndodhur nė kohėn tonė por shumė shumė kohė pėrpa. Ata kanė ardhur dhe kanė punuar tek Bejlerėt dhe Agallarėt qė ishin vetėm njė numėr shumė i vogėl se pjesa tjetėr ishin si puna jonė tė varfėr dhe vuanin pėr bukėn e gojės

    Ti flet pėr njė Shqipėri tė zhvilluar dhe qė e keqja e saj ishte Enveri, por unė nuk pajtohem me ty sepse siē e the dhe vet ti e njeh kėtė kohė shumė pak dhe bazohesh nga ato qė dėgjon posht e pėrpjet. Unė jam plotėsisht i mendimit se Enveri ishte njė e keqe pėr Shqipėrinė, por si mund tja mohojmė ne punėn e madhe qė u bė nė atė kohė pėr ndėrtimin e fabrikave dhe uzinave, shkollave, spitaleve, hidrocentraleve dhe termocentraleve, ndėrtimin e hekurudhave dhe rrugėve, ndėrtoi njė shtet tė pavarur nė tė gjitha kuptimet e fjalės me njė ushtri qė nuk i trembej syri as nga Bashkimi Sovjetik. Ishte e vetma kohė nė historinė e Shqipėrisė kur Shqiptarėt i thonin botės ato qė menonin pa ju dridhur qerpiku.
    E bė emancipimi i shoqėrise nga njė shoqėri me tendenca Turko - Aziatike nė njė shoqėri Europjane (lindore sipas sistemit)
    U ngrit Akademia e Shkencave me shkencėtar tė mirfillt qė bėnin zbulime tė natyrave tė ndryshme dhe njė nga kėto ishte Universiteti Bujqėsor, njė nga mė tė mirėt nė Europė. Nga bujq dhe blektor qė nuk dinin tė shkruanin emrin e tyre dolėn doktorė dhe profesorė, jurista dhe shkencėtar, qė pėr fat tė keq punojnė akoma nėpėr zyra edhe pse ishin tė implikuar nė sistemin kriminal komunist
    Nga mbi 90% analfabetė Shqipėria u kthye nė vendin numėr njė me numrin mė tė vogėl tė Analfabetėve nė Europė
    Nga 800 000 banorė Shqipėria u kthye nė njė vend me 3.5 milion banorė dhe me popullsinė mė tė re nė Europė
    Ndoshta dikush kėtu do tė mė quaj komunist por unė nuk jam komunist unė thjesht neveris disa kėlysh komunistash kėtu qė kan mizėn nėn kėsulė dhe duan tė bėjnė tym pėr tė mbuluar veten

    Nuk bėhet Shqipėria duke mohuar Historinė
    Sigurisht qė komunizmi ishte gjėja me e keqe qė i ndoshi Shqipėrisė por nuk duhen mohuar puna dhe djersa e njė populli tė tėrė pėr 45 vjet

    Dhe Ti mendon se po mos kishte qene Enveri, Shqipria e pasluftes dyte boterore do te ishte akoma ajo e pasluftes pare boterore ???

    Nuk po kerkon njeri te beje Shqiprine duke mohuar historine. Ate e bente Enver djali.

    Askush nuk e ka mohuar djersen dhe gjakun e atij populli qe punoi 45 vjet rresht vetem per buken e gojes, duke shkuar ne pune ne 6 te mengjesit vetem me pak buk me djath e domate me vete. Askush nuk e ka mohuar djersen e gjakun e rinise se aksioneve ...
    Mund tė shkėpusėsh Ēunat nga TIRONA, por kurrė nuk mund tė shkėpusėsh TIRONĖN nga zemra e Ēunave !!!

  15. #35
    i ē'regjistruar...
    Anėtarėsuar
    07-04-2006
    Postime
    736
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga drague Lexo Postimin
    Eshte marre nje vendim nga qeveria shqiptare, qe eshtrat e Enver hoxhes ti varrosin ne Kosove.Ju ka marre malli !!!!!!!!!!!!!!???????Ja u kena fal.
    euu, t'lumte goja e po t'u rrite nera more burre!
    - masi jena ba me na fal secilli shkamas edhe ju muni me na fal najsen, veq...
    Falemi'neres shume, ama s'mujna mi pranue.
    Se......Asht ni keqkuptim i vogel ktu.
    - N'Kosove asht veq ni "truq i vogel" i gjinve qe e lypin "Shqiperine e Enverit" e jo veq Enverin fill vet, kshtu qe masi na jena shtet n'veti dhe per ner' t'marrdhanjeve 'kolaterale" me shtetin ame' kena vendose qe "truqin" t'ua qojme juve atje n'Shypni e ju bani shka doni me ta!
    - mes naj ktheni ma' mprapsht, a po merni vesh a jo.

    *truq - grumbull - grup.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Tevelizori : 14-10-2008 mė 18:23 Arsyeja: shtova ni rresht

  16. #36
    i/e regjistruar Maska e malo666
    Anėtarėsuar
    26-04-2007
    Postime
    565
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ku jane qoftet dhe birrat, o usta?

  17. #37
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    08-09-2008
    Vendndodhja
    KOSOVE
    Postime
    111
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Flora82 Lexo Postimin
    Shume intersant kjo teme ! paskan zbulu pak si me vones prejardhjen : p
    Sigurisht prejardhjen e tyre e kane te panjohur ende dhe inskenojne pislleqe per te tjeret sa per te humbur gjurme.

  18. #38
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Citim Postuar mė parė nga Brari Lexo Postimin
    kush ka mundesi te na sjelle fjalimet e fotot e videot nga manifestimet enveriste ne kosov e gjirokaster..

    dua te shoh kanibalet..jam shum kurioz..

    brari vetem ngritu deri tek pasqyrja ne banjo e do ta shifesh kanibalin haaaaaaa

  19. #39
    I love god
    Anėtarėsuar
    23-02-2007
    Postime
    8,129
    Faleminderit
    113
    64 falenderime nė 58 postime
    Citim Postuar mė parė nga malo666 Lexo Postimin
    Ku jane qoftet dhe birrat, o usta?
    Ke selvia plako.

    kosovaret kane akoma nostalgji per pederin E HO............

  20. #40
    فقيـــر إلـى الله Maska e rapsod
    Anėtarėsuar
    04-08-2002
    Vendndodhja
    Mbi libra
    Mosha
    41
    Postime
    797
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    S'jam dakort!!!

    Citim Postuar mė parė nga flory80 Lexo Postimin
    xfiles
    Unė unė me tė vėrtetė ēuditem qė edhe ti bje nė nivelin e disave kėtu nė forum, sinqerisht kam krijuar respekt pėr ju nisur nga shkrimet e tua
    Ti the shumė gjėra nė komentin tėnd por unė po i referohem kėsaj fraze qė kam citura dhe e vėrteta ėshtė krejt ndryshe.
    Shqipėria nė vitin 1944 ka qėnė nga vendet mė tė varfėr tė botės ku sėmundjet si malarja edhe tė tjera bėnin kėrdinė nė njerėz.
    Njerzit vdisnin pėr bukėn e gojės.
    Industria pėrfaqėsohej nga artizan qė bėnin qeleshe dhe tirqe.
    Analfabetizmi ishte mė tepėr se 90%
    Shteti ishte i dobėt si mos mė keq dhe mund tė pushtohej edhe nga njė band muzikantėsh
    Popullsia ishte fare e pacivilizuar dhe dukshėm me ndikim aziatik ku mbizotėronin gratė e mbuluara me batanie
    Numri i popullsisė sė Republikės sė Shqipėrise tė dalė nga lufta e dytė botėrore ishte 800 000 shumė mė pak se numri i atyre qė e quajn veten Tironsa den babaden sot

    Tani!
    Ku i ke dėgjuar ti kėto meselera me Grekė qė vinin dhe punonin argat tek ne?
    Edhe unė i kam dėgjuar kėto histori dhe kam pyetur gjyshin pėrpara se tė vdiste dhe me tha: Po jo mor bir nuk ka ndodhur nė kohėn tonė por shumė shumė kohė pėrpa. Ata kanė ardhur dhe kanė punuar tek Bejlerėt dhe Agallarėt qė ishin vetėm njė numėr shumė i vogėl se pjesa tjetėr ishin si puna jonė tė varfėr dhe vuanin pėr bukėn e gojės

    Ti flet pėr njė Shqipėri tė zhvilluar dhe qė e keqja e saj ishte Enveri, por unė nuk pajtohem me ty sepse siē e the dhe vet ti e njeh kėtė kohė shumė pak dhe bazohesh nga ato qė dėgjon posht e pėrpjet. Unė jam plotėsisht i mendimit se Enveri ishte njė e keqe pėr Shqipėrinė, por si mund tja mohojmė ne punėn e madhe qė u bė nė atė kohė pėr ndėrtimin e fabrikave dhe uzinave, shkollave, spitaleve, hidrocentraleve dhe termocentraleve, ndėrtimin e hekurudhave dhe rrugėve, ndėrtoi njė shtet tė pavarur nė tė gjitha kuptimet e fjalės me njė ushtri qė nuk i trembej syri as nga Bashkimi Sovjetik. Ishte e vetma kohė nė historinė e Shqipėrisė kur Shqiptarėt i thonin botės ato qė menonin pa ju dridhur qerpiku.
    E bė emancipimi i shoqėrise nga njė shoqėri me tendenca Turko - Aziatike nė njė shoqėri Europjane (lindore sipas sistemit)
    U ngrit Akademia e Shkencave me shkencėtar tė mirfillt qė bėnin zbulime tė natyrave tė ndryshme dhe njė nga kėto ishte Universiteti Bujqėsor, njė nga mė tė mirėt nė Europė. Nga bujq dhe blektor qė nuk dinin tė shkruanin emrin e tyre dolėn doktorė dhe profesorė, jurista dhe shkencėtar, qė pėr fat tė keq punojnė akoma nėpėr zyra edhe pse ishin tė implikuar nė sistemin kriminal komunist
    Nga mbi 90% analfabetė Shqipėria u kthye nė vendin numėr njė me numrin mė tė vogėl tė Analfabetėve nė Europė
    Nga 800 000 banorė Shqipėria u kthye nė njė vend me 3.5 milion banorė dhe me popullsinė mė tė re nė Europė
    Ndoshta dikush kėtu do tė mė quaj komunist por unė nuk jam komunist unė thjesht neveris disa kėlysh komunistash kėtu qė kan mizėn nėn kėsulė dhe duan tė bėjnė tym pėr tė mbuluar veten

    Nuk bėhet Shqipėria duke mohuar Historinė
    Sigurisht qė komunizmi ishte gjėja me e keqe qė i ndoshi Shqipėrisė por nuk duhen mohuar puna dhe djersa e njė populli tė tėrė pėr 45 vjet
    Shume debate hasen dhe behen rreth figures se (pa) ndritur te Enver Hoxhes, ky shkrim i Kaēit te Myftarajve nuk bind dot as edhe nje gjimnazist e jo me persona me te rritur ne moshe dhe pak me te kultivuar intelektualisht se te paret.
    Shkrimi i Kaēit ne Standard nuk ka asnje burim, nuk ka asnje reference dhe si e tille nuk provohet vertetesia e asnje teze te tij.

    Persa i perket Flory-it
    Informacioni qe ti ke dhene per Shqiperine e para ose pas 44-es eshte pjeserisht i sakte, ndersa te pasaktat po t'i rendis:
    1-Shqiperia ishte vend i varfer ne Europe por nuk renditej nga fundi qe te marre statusin e nder me te varfrat dhe malarja ishte problem ne te gjithe territoret qe lagen nga deti Adriatik dhe Jonian, aty hyn edhe Italia.
    2-Njerezit vdisnin per buken e gojes ne gati gjysmen e Evropes dhe ne gati me shume se 1/2 e Botes pas viteve 44-45 si pasoje e Luftes se II Boterore. Sipas ditareve te komandanteve angleze qe ishin me mision ne Shqiperi, ata tregojne se Shqipetaret kishin me shume te mira materiale se sa greket dhe per nga itenerari Shqip-Gr ishin me te lumutur te rrinin ne Shqiperi sepse kishin se me se te ushqeheshin dhe te mbatheshin, flinin shume here me ne komoditet se sa greket. Greket kishin superioritet vetem ne ushtri te cilet munden italianet ne luften Italo-greke.
    3- industria vertet ishte per t'ju qare halli, por une di se babai i gjyshes time edhe pse dibran nga Dibra e Madhe dhe jetonte ne Tirane prej debimit serb, ai kishte nje makine, kurse xhaxhain e gjyshes time ne kohen e Zogut i cili jetonte edhe ai ne Tirane, kur vajti ne Stamboll e nxoren ne gazete me titullin Pashai Aranut, pasi kish mbyllur per nje jave te tere nje "Hanem hane" per qefin e vet.
    Ndersa nje grek nga Hania-ja e Kretes qe kish luftuar ne Korēe ne luften Italo-Greke me tha se pas vitit 50 kish veshur per here te pare breke dhe here pas here nga pantallonat (i thenēin) i dilte "zogu" sepse i kishte te shqyera.
    4- Per anafalbetizmin jam ne dyshim qe te kete pasur ate statistike (90%) sepse do te ishte e pakuptimte numri i madh i gazetave te para luftes ne raport me popullaten.
    5- Te thuash qe shteti ishte i dobet, une nuk e kuptoj se kujt i thua i dobet, sepse shteti krijoji nje stabilitet politik me ardhjen e Zogut pas grushtit te shtetit me Nolin e mashtruar nga majtistet dhe krijoi baza te forta per ngritjen ekonomike ne vend. Ndersa persa i perket forces ushtarake, ne nuk kemi qene kurre nje force ushtarake as per te mbrojtur vendin tone, qofte kjo qe ne kohen e Pellazgeve e deri ne ditet e tona.
    5- Popullata shqiptare nuk ishte aq trroke per nga civilizimi sa e paraqet ti dhe nuk di qe shqipetaret te kene pasur ndikim Aziatik por Oriental qe ka dallim te madh. Megjithate perpjekjet e Zogut ishin mjaft serioze nga aspketi i orientimit social te popullates duke i meshuar fort idese per nje orientim oksidental. Si hap i pare nxorri ligjin per mos mbajtjen e ferexhese ose perēes (batanijes tende) qe nuk eshte shamia islame por mbulesa para fytyre, duke e penguar ndikimin saudit te ekstremizmit mori masa per te mos futur ne teritorin e Shqiperise cilin do qe vinte nga Saudia dhe kjo hedh poshte argumentin tend perpos ne vende te thella ku edhe ligji i vet Zogut nuk kish ndikim.
    6- Persa i perket tendences qe Enveri beri e beri dhe s'kish tjeter qe t'i bente, kjo eshte mjaft gabim, sepse nese nuk do ishte Enveri dikush tjeter do t'i bente, persa i perket veprave te Socializmit, shqipetaret ishin vetem forca e krahut, truri ishte i huaj Sovjetiko-Kinez, ti do te thuash se shqiptaret nuk ishin te afte aso kohe per ate tru, epo qe ja keshtu ndodhi historia nuk mund te behet me "N.Q.S."
    Emancipimi i shqoqerise shqiptare nuk u be Evropiane ne ate kuptim te bukur sa ēe demonstron ti. Emancipimi i shqipetareve u be sipas emancipimit te Partise se Punes, nje here emancipim Jugosllav, pastaj Sovjetik, e me ne fund u beme Aziatiko-Kinez, nje merite ka Enveri qe nuk u beme Kongonez.
    Sa per paprekshmerine e Teritorit te R.P.S.Sh, Enveri nuk ngelet pa gje sepse per pak sa nuk u beme republike e shtate e Jugosllavise dhe ketu na shpetoi nje "gafe" e Titos qe i quajti metodologjine staliniste si te papranueshme dhe ketu shpetuam ne shqipetaret qe u prish Stalini me Titon dhe si pasoje edhe Enveri me Titon dhe Shqiperia ngeli jashte Jugosllavise. Ndersa denglat e Enverit ndaj Sovjetikeve i ngjasojne denglave te Fidel Kastros ndaj Amerikaneve dhe ne mund te kemi shpetuar pa u "pushtuar" vetem faktit se askush s'ia fishkellente Enverit dhe Enveri kishte ne favor poziten e tij gjeografike as Lindje e as Perendim qe askush nuk do te bente nje gabim politiko-diplomatik per te cenuar kete vendin tone ne situaten e luftes se ftohte as perendimi kapitalist e as lindja komuniste.
    Akademia e shkencave edhe gjuhen shqipe e bastardoi duke e bere shqipen standarde pa 70% te sajen (gegnishten).
    Instituti Bujqesor qe njihet ne Bote verteton faktin se ne jetonim ende ne sistemin feudal sepse vetem per ato gjera eksportonim dhe i kishim te mira te tjerat mos me keq.
    Une nuk i di keto gradat shkencore si Doktor apo Profesore se nga cili fakultet i Universitetit te Tiranes jane marre, sepse deri dje Universiteti jone as magjister nuk nxirrte.
    Dhe per ta mbyllur se fundmi, ne shqipetaret sa do te mundohemi te behemi oksidentale nuk do te behemi vetem se pas dhjetra vitesh te pakten dhe te shumten 2 shekuj nese na ērrenjosin kulturen.

    Dhe shqiptaret e Kosoves edhe shqiptaret e maqedonise nuk e kane dashur Enverin, kete gje e kam te jetuar. Ne pranvere-vere 1990, kur ambasadat shperthyen ne Tirane une isha per vizite ne ish-Jugosllavine dhe kusherinjte e mij ma shanin Enverin ne sy ndersa une femi 13 vjeēar qaja sepse nuk doja te ma shanin pasi qe na ishte krijuar figura e nje zoti qe duhej te adhurohej me ēdo kusht. Ajo qe quhet "dashuri" ne Kosoven dhe Maqedonine e ish-Jugosllavise nuk vinte as nga dashuria virtuale e as ajo empirike apo dashuri "seksuale" apo ku ta di une, por vinte ose ne perputhshmeri me shprehjen "Per inat te sime vjehrre fle me mullixhiun", ose ne perputhshmeri me traditen shqiptare qe "Njeriun tim e shaj une, ty s'te lejoj ta shash", por edhe per faktin se Enveri pati dy tre fjalime demagogjie (si zakonisht) per kosovaret dhe Kosoven.
    Shent!!!
    "Allahu ka ekzistuar dhe s'kish vėnd, Ai ėshtė ashtu siē ka qėnė" Hzr. Aliu r.a.

Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Bosnja Dhe Serbia (Lufta)
    Nga forum126 nė forumin Problemet ndėrkombėtare
    Pėrgjigje: 18
    Postimi i Fundit: 10-12-2015, 09:30
  2. Boshnjaket e Shijakut.
    Nga Brari nė forumin Arkeologji/antropologji
    Pėrgjigje: 52
    Postimi i Fundit: 20-07-2012, 01:33
  3. Video per Sanxhakun e Nishit-Viti 1904
    Nga Gjelosh PRekaj nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 67
    Postimi i Fundit: 17-06-2009, 22:21
  4. Peshkopi ortodoks Artemje kėrkon luftė nė Kosovė
    Nga Davius nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 45
    Postimi i Fundit: 12-06-2009, 13:55
  5. Djali i regjisorit tė mirėnjohur boshnjak, konvertohet ne Islam
    Nga Drini_i_Zi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 15-02-2009, 04:59

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •